- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-21
- Bylos Nr.
- e2-1087-259/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00953-2017-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Žibas
- Ieškovas
- D. N.
- Atsakovas
- G. S.
- Advokatai
- Linas Blažulionis, Rinaldas Viliušis
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
dalyvaujant ieškovo D. N. atstovui advokatui Linui Blažulioniui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo D. N. ieškinį atsakovui G. S. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas D. N. pateiktame teismui ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo G. S. ieškovo naudai 147 770,02 Eur žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t. b. l. 1-6). Ieškinys grindžiamas tomis aplinkybėmis, jog Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimu UAB „Litmontažas“ buvo priteista iš UAB „Ritorema“ 147 770,02 Eur skola. Sprendimas įsiteisėjo 2013-11-11, Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus nutartį (Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2A-1338/2013). Kauno apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi UAB „Ritorema“ buvo iškelta bankroto byla. 2015-07-14 Reikalavimo teisių perleidimo sutartimi UAB „Litmontažas“ reikalavimo teisę į BUAB „Ritorema“ 147 770,02 Eur skolą, įskaitant teisę reikalauti UAB „Litmontažas“ patirtos žalos atlyginimo, perleido ieškovui D. N.. 2015-08-18 Kauno apygardos teismo nutartimi BUAB „Ritorema“ bankroto byloje buvo patvirtintas ieškovo 183 333,93 Eur kreditorinis reikalavimas. 2017-07-25 raštu BUAB „Ritorema“ bankroto administratorius informavo ieškovą, jog trečios eilės kreditorių finansinių reikalavimų patenkinimui lėšų neužteks. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas buvo iki bankroto bylos iškėlimo UAB ‚Ritorema“ vadovas. Jis, būdamas bendrovės direktoriumi, pažeidė įstatyme įtvirtintą pareigą elgtis rūpestingai, derinti ir ginti ne tik bendrovės akcininkų, bet ir įmonės kreditorių interesus, kadangi laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (kai UAB ‚Ritorema“ pajamos sudarė 1,2 mln. Eur), neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“, nors atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais, kartu iš bendrovės sąskaitos buvo vykdomi mokėjimai ir pačiam atsakovui. Ieškovas teigia, jog 2017-04-17 Kauno apygardos teismo sprendimu (Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. Nr. e2A-207-413/2017) nustatyta, jog atsakovas, būdamas bendrovės „Ritorema“ vadovas, atsiskaitymus vykdė pažeisdamas atsiskaitymų eiliškumą. Ieškovas teigia, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovo patirtos žalos dydis yra 147 770,02 Eur, žala yra lygi UAB „Ritorema“ neapmokėtai pirminei UAB „Litmontažas“ skolai.
Bylą nagrinėjant teismo posėdyje ieškovo atstovas ieškinį palaikė, nurodė, kad ieškovas byloje pateikė 2018-01-17 bankroto administratoriaus raštą, kuriame yra pateikta informacija, jog bendrovė „Ritorema“ neturi šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje jokio turto, 2018-01-17 rašte nurodoma, kad net ir pardavus UAB „Litmontažas“ turimą kreditorinį reikalavimą, ieškovo D. N. turimas kreditorinis reikalavimas bankroto byloje nebūtų patenkintas.
Atsiliepimas
Peiktame atsiliepime į ieškinį (el. b. 2 t. b. l. 1-12) atsakovas nurodo, kad jis nėra pagrįstas, siūlo ieškinį atmesti. Teigia, jog visi ieškovo keliami klausimai jau buvo išnagrinėti ankstesniuose įvairiuose teismo procesuose. Klausimas dėl „Ritorema“ nemokumo momento nustatymo buvo išnagrinėtas Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. B2-2196-413/2011, 2011-06-16 priimtoje nutartyje ir 2011-09-15 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2-2387/2011. Nurodomose nutartyse teismai pasisakė, kad 2011 metais nebuvo pagrindo kelti „Ritorema“ bankroto bylą. 2015-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje civilinė byla Nr. 2-1400-302/2015 ir 2015-05-12 Kauno apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. B2-684-254/2015 buvo atsisakyta pripažinti „Ritorema“ bankrotą tyčiniu, teismai nurodė, kad pagrindas kelti bankroto bylą atsirado tik po 2013-11-11. Klausimas dėl „Ritorema“ prievolės atsiskaityti su UAB „Litmontažas“ už atliktus darbus buvo išnagrinėtas 2012-10-08 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 ir 2013-11-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1338/2013. Ginčas tarp šalių dėl UAB „Litmontažas“ darbų kokybės, „Ritorema“ patirtos žalos dėl UAB „Litmontažas“ nekokybiškai atliktų darbų ir „Ritorema“ prievolės atsiskaityti su UAB „Litmontažas“ galutinai buvo išspręstas tik 2013-11-11 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi. Taigi iki 2013-11-11, kol tarp šalių nebuvo išspręstas ginčas teisme, „Ritorema“ nebuvo teisinio pagrindo atsiskaityti su UAB „Litmontažas“. Klausimas dėl ieškovo nurodomo tariamo mokėjimų eiliškumo pažeidimo taip pat buvo išspręstas 2015-10-08 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1400-302/2015 ir 2015-05-12 Kauno apygardos teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-684-254/2015, šiose nutartyse nurodyta, kad iki 2013-11-11 Ritorema pagrįstai atsiskaitinėjo su kreditoriais, kurių reikalavimai nebuvo ginčijami. Ieškovas ieškinyje šį klausimą kelia pakartotinai, nepaisant to, jog nurodomose aukščiau teismų procesiniuose dokumentuose yra konstatuota, kad mokėjimų eiliškumas nebuvo pažeistas. Klausimas dėl „Ritorema“ atsakovui sugrąžintų paskolų taip pat yra išspręstas 2017-04-14 Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-207-413/2017. Atsakovas yra pilnai įvykdęs Kauno apygardos teismo 2017-04-14 sprendimą — išmokėtos paskolos su procesinėmis palūkanomis 2017-05-11 pavedimu yra sugrąžintos į bendrą „Ritorema“ turto masę, iš šių lėšų dengiami bendrovės kreditoriniai reikalavimai. Todėl nesuprantama, kodėl ieškovas vėl iš naujo kelia šį klausimą. Klausimą dėl tariamo mokėjimų eiliškumo pažeidimo UAB „Litmontažas“ kėlė dar 2014-08-08 pateiktame pareiškime teismui dėl „Ritorema“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuris teismų buvo atmestas kaip nepagrįstas. 2015-10-08 nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2-1400-302/2015 yra įvertinęs šias aplinkybes ir konstatavęs, kad „bylos dėl UAB „Litmontažas“ reikalavimo priteisti skolą nagrinėjimo metu „Ritorema“ pagal savo finansines galimybes pagristai atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurią reikalavimai nebuvo ginčijami“ (žr. minėtos nutarties 11-12 psl.).
Atsakovas nurodo, jog ieškovas nėra patyręs prašomos priteisti 147 770,02 Eur žalos, nes reikalavimo teisę yra perėmęs teisių perleidimo sutartimi, todėl jis nėra tinkamas ieškovas tokio pobūdžio byloje. Iš pradinio kreditoriaus UAB „Litmontažas“ reikalavimo teisę į kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ieškovas įgijo neatlygintinai, ką patvirtina 2015-07-03 D. N. ir UAB „Litmontažas“ susitarimas dėl atsiskaitymų prie 20115-07-03 reikalavimo teisės perleidimo sutarties Nr. 1. Minėto susitarimo 2 punkte nustatyta, kad D. N. atsiskaitymas su UAB „Litmontažas“ vyks proporcingai nuo išieškotos iš Ritorema sumos, o neišieškojus laikoma, kad reikalavimo teisė perleista neatlygintinai. Todėl atsakovas mano, kad D. N. nėra tinkamas subjektas reikšti byloje tokį reikalavimą.
Atsiliepime nurodoma, kad tam, jog būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Atsakovas mano, kad šių aplinkybių ieškovas nepagrindė. Atsiliepime teigiama, jog ieškovo reikalavimas turi būti tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka iš skolininkės „Ritorema“ turto. Ieškovas yra pareiškęs reikalavimą ir „Ritorema“ bankroto byloje ir dar papildomai nori tą pačią sumą prisiteisti iš atsakovo, kas rodo ieškovo siekį nepagrįstai pasipelnyti atsakovo sąskaita. Kol „Ritorema“ bankroto procedūra neužbaigta nėra neaišku kokią dalį reikalavimo ieškovas patenkins iš „Ritorema“ turto, atitinkamai, nėra aiškus ir tariamos žalos dydis.
Atsakovas mano, kad ieškovas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, reikšdamas nepagrįstą ieškinį atsakovui, todėl prašo ieškovui už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu paskirti 5000 Eur baudą.
Bylą nagrinėjant teismo posėdyje atsakovo atstovas palaikė atsakovo poziciją, papildomai paaiškino, jog bankroto bylose dauguma atvejų nėra patenkinami visų kreditorių turimi reikalavimai. Nagrinėjamu atveju nėra nustatyta neteisėtų atsakovų veiksmų ieškovo ar pirminio kreditoriaus atžvilgiu. Prašė priteisti iš ieškovo atsakovui turėtas 3 485,70 Eur bylinėjimosi išlaidas (el. b. 4 t. b. l. 30-33).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje bankrutavusios bendrovės kreditorius pareiškė tiesioginį ieškinį buvusiam bankrutavusios bendrovės vadovui, prašė priteisti jam padarytą žalą, kuri lygi jo turimam kreditoriniam reikalavimui bendrovės bankroto byloje, įrodinėdamas, kad jo turimas galiojantis kreditorinis reikalavimas nebus patenkintas pasibaigus bankroto bylai ir kad buvęs bendrovės vadovas nesąžiningais, neteisėtais veiksmais asmeniškai ieškovui kaip kreditoriui padarė įrodinėjamą žalą.
Išnagrinėjęs bylą iš esmės teismo posėdyje, teismas nustatė tokias svarbias byloje faktines aplinkybes: Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 buvo patenkintas UAB „Litmotažas“ ieškinys UAB „Ritorema“, priteista bendrovei „Litmontažas“ iš „Ritorema“ 482 054,32 Lt skolos, 8,05 procentų palūkanų nuo šios sumos, 202 255, 26 Lt žalai atlyginti, 6 procentų metinės palūkanos nuo šios sumos. Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1338/2013 Kauno apygardos teismo sprendimas buvo paliktas nepakeistas (el. b. 1 t. b. l. 39-49, 2 t. b. l. 57-67). Kauno apygardos teismo 2014-01-13 nutartimi UAB „Ritorema“ iškelta bankroto byla (e. b. l. 1 t. b. l. 7). Kauno apygardos teismo 2014-09-09 nutartimi buvo patvirtintas UAB „Litmontažas“ 633 015,40 Lt kreditorinis reikalavimas BUAB „Ritorema“ bankroto byloje (el. b. 1 t. b. l. 110, 111). 2015-07-03 susitarimu pirminis kreditorius UAB „Litmontažas“ perleido ieškovui D. N. turimą 183 333,93 Eur kreditorinį reikalavimą BUAB „Ritorema“ bankroto byloje (el. b. 1 t. b. l. 50-54). Kauno apygardos teismo 2015-08-18 nutartimi (el. b. 1 t. b. l. 106) patvirtintas D. N. 183 333,93 Eur kreditorinis reikalavimas BUAB „Ritoprema“ bankroto byloje.
Ieškovas D. N. pateiktame teismui ieškinyje prašo priteisti iš atsakovo G. S. ieškovo naudai 147 770,02 Eur žalai atlyginti ir turėtas bylinėjimosi išlaidas (el. b. 1 t. b. l. 1-6). Ieškovas savo reikalavimus grindė tomis faktinėmis aplinkybėmis, jog atsakovas, būdamas bendrovės „Ritorema“ vadovu, laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 (kai UAB ‚Ritorema“ pajamos sudarė 1,2 mln. Eur), neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“, nors atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais, kartu iš bendrovės sąskaitos tuo metu buvo vykdomi mokėjimai ir pačiam atsakovui.
Atsakovas su ieškiniu nesutiko, atsikirtimuose į ieškinį nurodė (el. b. 2 t. b. l. 1-12) jog ieškovas neturi subjektinės teisės pareikšti tokio pobūdžio reikalavimo, teigė, kad ieškovas neįrodė CK 6.246-6.248 straipsniuose įtvirtintų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų.
Dėl ieškovo teisės reikšti tiesioginį ieškinį bankrutavusios bendrovės buvusiam vadovui šioje bankroto bylos nagrinėjimo stadijoje
Nagrinėjamos bylos ypatumas pasireiškia tuo, kad kreditoriaus (ieškovo), turinčio teisę į pažeistų teisių teisminę gynybą, skolininkė yra bankrutavusi ir pagal faktines bylos aplinkybes kreditorius skolos iš skolininkės bankroto byloje neatgaus (arba atgaus ne visą), todėl kreditorius pareiškė tiesioginį ieškinį skolininkės buvusiam vadovui (atsakovui).
Teismas pažymi, jog įmonių bankroto teisinius santykius reglamentuoja Įmonių bankroto įstatymas (toliau sprendime ir ĮBĮ). Šio įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad jis taikomas visiems juridiniams asmenims (įmonėms), įregistruotiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus biudžetines įstaigas, politines partijas, profesines sąjungas, religines bendruomenes ir bendrijas (Įstatymo 2 dalis). Kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų patenkinimą, kreditoriaus teisę imtis priemonių skoloms išieškoti, reikalavimų įskaitymą, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms (Įstatymo 3 dalis). ĮBĮ normos nereglamentuoja kreditoriaus teisių savo vardu bankroto proceso metu reikšti bankrutuojančios įmonės dalyviams, vadovams ieškinius dėl ginčų, kilusių iš sutartinių teisinių santykių su įmone ir (ar) žalos atlyginimo, todėl bankroto proceso metu kilę ginčai dėl kreditoriaus pažeistų teisių gynimo sprendžiami CK normų nustatytais materialiosios teisės pagrindais, jas įgyvendinant civilinio proceso normų nustatyta tvarka.
CK 2.87 straipsnio 7 dalis nustato valdymo organo nario pareigą atlyginti žalą jo vadovaujamai įmonei ir nereglamentuoja jo pareigų tretiesiems asmenims, t. y. nereglamentuoja atsakomybės, kai dėl jo neteisėtų veiksmų, valdant įmonę, padaroma žala tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad įmonės valdymo organo nariui, vadovui, padarius žalą tretiesiems asmenims, gali būti taikomos CK normose nustatytos bendrosios civilinės atsakomybės (sutartinės ir (ar) deliktinės) taisyklės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad bankrutuojančios įmonės kreditorius gali pareikšti tiesioginį ieškinį bendrovės vadovams ir dalyviams, bet tik tokiu atveju, jeigu šie subjektai padarė tiesioginę žalą konkrečiam kreditoriui (pagal CK 6.263 straipsnį), o ne išvestinę žalą kreditoriams kaip interesų grupei dėl netinkamo bendrovės valdymo. Kasacinis teismas išaiškino, kad kreditorius, kai jam padaryta žala, gali reikšti tiesioginį ieškinį bankrutuojančios įmonės vadovams ir (ar) dalyviams ir ši teisė neribojama bankroto proceso stadijos bankroto byloje. Taigi kreditorių teisė pareikšti tiesioginį ieškinį ribojama ne bankroto proceso stadijos, o pasirinkto ieškinio pagrindo. Toks ieškinys galimas išimtiniais atvejais, kai atsakovo neteisėti veiksmai nėra bendras pareigos bendrovei CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu pažeidimas, o nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą – veiksmų neteisėtumas turi pasireikšti specifiškai, tik vieno kreditoriaus atžvilgiu ir atitikti bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų (CK 6.263 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014, 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2017).
Ieškovas D. N. pareikštame ieškinyje nurodė, kad atsakovas G. S. iki bankroto bylos iškėlimo atliko neteisėtus veiksmus, kuriais nepagrįstai vengė sumokėti turimą įsiskolinimą pirminiam kreditoriui UAB „Litmontažas, dėl šių neteisėtų ir nesąžiningų atsakovo veiksmų ieškovas šiuo metu neturi realių galimybių patenkinti turimą kreditorinį reikalavimą UAB „Ritorema“ bankroto byloje. Ieškinio turinys rodo, kad atsakovui, kaip bankrutavusios bendrovės vadovui, pareikštas tiesioginis reikalavimas (ieškinys), kuriame įvardyti konkretūs atsakovo veiksmai, dėl kurių ieškovas negali gauti savo reikalavimų patenkinimo po bankroto bylos bendrovei „Ritorema“ iškėlimo. Taigi ieškinys pareikštas bendrais deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais (CK 6.246-6.248 straipsniai) ir juo prašoma priteisti žalą, kurią ieškovas patyrė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų. Remiantis aptartu teisinių santykių reglamentavimu, toks tiesioginis ieškinys galimas, todėl atmestini atsakovo argumentai, kad ieškovas negalėjo pareikšti byloje tiesioginio ieškinio atsakovui.
Teismas taip pat atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovas neatlygintinai įgijo reikalavimo teisę bankroto byloje iš pirminio kreditoriaus UAB „Litmontažas“, dėl to 147 770,02 Eur žalos nepatyrė, todėl negali reikšti reikalavimo ieškovui atlyginti 147 770,02 Eur žalą. Ieškovas bankroto byloje turi galiojantį kreditorinį reikalavimą, todėl turi teisę reikšti atskirą ieškinį buvusiam bendrovės vadovui (CPK 5 straipsnis, 13 straipsnis, CK 6.263 straipsnis).
Teismas atmeta atsakovo argumentus, jog ieškovo nurodomas žalos dydis yra neaiškus, kad jis gali kisti bankroto byloje. Nustatyta, jog įrodinėjamos žalos dydis nagrinėjamoje byloje yra nustatytas ir aiškus, kaip ir aplinkybė, kad ieškovo reikalavimai UAB „Ritorema“ bankroto byloje nebus patenkinti. Šią aplinkybę pagrindžia bankroto administratoriaus 2018-01-17 pažyma (el. b. 4 t. b. l. 29), kurioje nurodoma, kad kreditorių finansinių reikalavimų suma BUAB „Ritorema“ bankroto byloje – 257 641,64, turto nėra, likutis banke 6 280 Eur, įsiskolinimas už administravimo paslaugas 18 200 Eur, reikalavimo teisės į UAB „Litmontažas“ skolą vertė 10 000 Eur. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, atsakovo teiginys, kad ieškovo galutinė finansinių reikalavimų suma dar gali kisti, yra nepagrįstas, nes tam nėra jokių objektyvių prielaidų.
Dėl bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės vadovo civilinės atsakomybės sąlygų nustatymo nagrinėjamoje byloje
Ieškovas įrodinėjo, kad atsakovas, būdamas UAB „Ritorema“ vadovu nesąžiningai ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“. Šis ieškovo teiginys išnagrinėjus bylą nepasitvirtino. Teismas nustatė, kad UAB „Litmontažas“ 147 770,02 Eur kreditorinis reikalavimas UAB „Ritorema“ bankroto byloje, kurį 2015-07-03 susitarimu pirminis kreditorius UAB „Litmontažas“ perleido ieškovui D. N., buvo patvirtintas Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 pagrindu. Minėtas teismo sprendimas įsiteisėjo Lietuvos apeliaciniam teismui 2013-11-11 priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1338/2013, kuria Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimas buvo paliktas nepakeistas (el. b. 1 t. b. l. 39-49, 2 t. b. l. 57-67). Teismas taip pat nustatė, kad iki Lietuvos apeliaciniam teismui priimant 2013-11-11 nutartį, Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-622-485/2012 ieškovo UAB „Litmontažas“ prašymu buvo taikytos UAB „Ritorema“ turto ir piniginių lėšų areštas (Kauno apygardos teismo 2011-01-06 nutartis). Atsiradusi prievolė sumokėti įsiteisėjusiu Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimu priteistą skolą UAB „Litmontažas“ 2013 metų lapkričio mėnesį sąlygojo įmonės „Ritorema“ nemokumo būseną. Teismas nustatė, kad UAB „Ritorema“ tuometinis vadovas ir akcininkas G. S. nedelsdamas, 2013-12-17 pareiškimu pats kreipėsi į Kauno apygardos teismą dėl bankroto bylos UAB „Ritorema“ iškėlimo (Kauno apygardos teismo civilinė byla B2-84-254/2018). Aukščiau nurodomos aplinkybės paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas G. S., būdamas UAB „Ritorema“ direktoriumi nesąžiningai ir nepagrįstai laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“. Ieškovo nurodomu laikotarpiu nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo UAB „Ritorema“ mokėti kokias nors pinigines įmokas UAB „Litmotažas. G. S. 2013-12-17 pateikus pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo Kauno apygardos teisme, bendrovė „Ritorema“ jau buvo nemoki, todėl iki bankroto bylos iškėlimo bendrovei (Kauno apygardos teismo 2014-01-13 nutartis e. b. l. 1 t. b. l. 7 įsiteisėjo 2014-03-06, Lietuvos apeliacinio teismo civilinė byla Nr. 2-505/2014), bendrovės vadovas neturėjo teisės ir galimybės atlikti mokėjimų trečios eilės kreditoriams, kadangi įmonės turto realizavimas ir išieškojimas iš įmonės sustabdomas (ĮBĮ 9 straipsnio 3 dalis).
Ieškovas taip pat įrodinėjo, kad buvęs „Ritorema“ vadovas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“, tačiau atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais, kartu iš bendrovės sąskaitos tuo metu buvo vykdomi mokėjimai ir pačiam atsakovui.
Teismas pažymi, jog CPK 18 straipsnyje nustatyta, kad įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. CPK 182 straipsnio 2 punkte taip pat nurodyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys. Iš viešos teismų sistemos Liteko duomenų bazės teismas nustatė, jog įsiteisėjusiomis Kauno apygardos teismo 2015-05-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-684-254/2015 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1400-302/2015 buvo sprendžiama dėl UAB „Ritorema“ bankroto pripažinimo tyčiniu. Nurodomose teisminiuose procesuose suinteresuotais asmenimis dalyvavo ieškovas D. N., UAB „Litmontažas ir atsakovas G. S.. Kauno apygardos teismo 2015-05-12 nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015-10-08 nutartimi buvo konstatuota, jog iki 2013-11-11 Lietuvos apeliaciniam teismui priimant nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-1338/2013, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo sprendimas (el. b. 1 t. b. l. 39-49, 2 t. b. l. 57-67), UAB „Ritorema“ pagal savo finansines galimybes pagrįstai atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, kurių reikalavimai nebuvo ginčijami. Lietuvos apeliacinis teismas nurodė, kad šią išvadą patvirtina į civilinę bylą Nr. 2A-1338/2013 pateikti UAB „Ritorema“ banko sąskaitų išrašai (6 t., b. l. 149-200, 7 t. b. l. 4-12), VMI 2014-02-03 operatyvinio patikrinimo duomenys (5 t., b. l. 79-90), kurie apima laikotarpį nuo 2010-01-01 iki 2013-11-30, bankroto administratoriaus į bylą pateikti duomenys apie įmonės kreditorius ir įmonės vykdytus atsiskaitymus, kurie buvo parengti vadovaujantis įmonės apskaitos duomenimis (9 t., b. l. 21-27). Nustatytos aplinkybės minėtose teismų nutartyse turi prejuducinę galią nagrinėjamoje byloje ir paneigia ieškovo teiginius, jog atsakovas pažeidė bendrovėje, kuriai vadovavo atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą. Ieškovas nagrinėjamoje byloje nepateikė jokių įrodymų, kad pagrįsti teiginius, kad buvęs bendrovės vadovas laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“, tačiau nepagrįstai atsiskaitinėjo su kitais bendrovės kreditoriais, taip pažeisdamas nustatytą įstatymo atsiskaitymų tvarką (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 2 dalis)
Teismas nustatė, jog Kauno apygardos teismo teisėjų kolegijos 2017-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-207-413/2017 buvo pripažinti negaliojančiais UAB „Ritorema“ ir G. S. sudaryti sandoriai, kurių pagrindu laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2013-09-03 UAB „Ritorema“ išmokėjo G. S. 3 428,29 Eur sumą. Teismas minėtu sprendimu 3 428,29 Eur sumą priteisė bankrutavusiai bendrovei „Ritorema“ iš atsakovo G. S. (el. b. 1 t. b. l. 15-25). Ieškovas šių aplinkybių pagrindu grindė ieškinio argumentus, kad atsakovas G. S. neatsiskaitė su UAB „Litmontažas“ pagal turimą prievolę, o iš bendrovės sąskaitos vykdė mokėjimus sau pačiam, taip išmokėjo 3 428,29 Eur sumą. Ieškovo teiginiai, kad atsakovas piktnaudžiavo ir elgėsi nesąžiningai, išnagrinėjus bylą teismo posėdyje nepasitvirtino. Teismas atkreipia dėmesį, kad minimą 3 428,29 Eur sumą UAB „Ritorema“ G. S. išmokėjo laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2013-09-03, kai dar nebuvo priimta Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-11 nutartis, kuria buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2012-10-08 sprendimas priteisti iš UAB „Ritorema“ UAB „Litmontažas“ skolą ir žalos atlyginimą (el. b. 1 t. b. l. 39-49). Tokiu būdu ieškovo teisė (ir pirminio kreditoriaus UAB „Limontažas) gauti skolos apmokėjimą nebuvo pažeista, kadangi ji neegzistavo laikotarpiu nuo 2013-05-02 iki 2013-09-03.
Teismas, išnagrinėjęs bylą pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs praktiką tokio pobūdžio bylose, jog bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas atsakovo neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės-komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindu atsirasti įmonės vadovo civilinei atsakomybei CK 6.263 straipsnio pagrindu (LAT 2012 02 01 nutartis civilinėje byloje Nr. 3-K-3-19/2012). Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamoje pagal ieškovo pateiktus byloje įrodymus ir to pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti atsakovo G. S. neteisėtus veiksmus (neveikimą), jo kaltę, ieškovui padarytos žalos faktą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju atsakovas paneigė savo kaltės prezumpciją (CK 6.248 straipsnis), todėl ieškinys atmetamas (LR CPK 178 str., 185 str.).
Dėl baudos ieškovui skyrimo
CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Kreipimasis į teismą su ieškiniu/priešieškiniu savaime nėra laikomas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, o yra teisės kreiptis į teismą realizavimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas pasinaudojo teise pareikšti ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, ieškovui manant, kad jam atsakovo veiksmais galėjo būti padaryta žala. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, ar sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą (CPK 95 straipsnis). Todėl atsakovo prašymas skirti ieškovui baudą atmetamas (CPK 178 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nustatyta, kad atsakovas bylą nagrinėjant teisme turėjo 3485,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, šias išlaidas prašo priteisti iš ieškovo (popierinės b. l. 83). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Byloje nustatyta, kad atsakovo atstovas advokatas parengė atsiliepimą į ieškinį (popierinės b. l. 22), atsiliepimą į prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (popierinės b. l. 61). Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nuostatų 8.2 punkte įtvirtinta, kad už atsiliepimą į ieškinį maksimaliai gali būti atlyginama 2127 Eur suma (850,8 Eurx2,5 lygu 2127 Eur). Minėtų nuostatų 8.16 punkte įtvirtinta, kad maksimalus užmokestis už atsiliepimą į prašymą byloje yra 340 Eur (850,8 Eurx0,4 lygu 340 Eur). Nustatyta, kad byla teismo posėdžiuose buvo nagrinėjama 2017-11-08, posėdis truko 30 minučių (popierinės b. l. 52-54) ir 2018-02-01, posėdis truko 1 valandą. Pagal minėtų Rekomendacijų 8.19 punktą už atsakovo atstovo dalyvavimą nurodomuose dviejuose teismo posėdžiuose atsakovui gali būti atlyginta 170 Eur (85+85 lygu 170 Eur) suma. Pagal minėtų Rekomendacijų nuostatas atsakovui gali būti atlyginama 2637 Eur jo sumokėta suma (2127+340+85+85 lygu 2637 Eur) už advokato teisinę pagalbą. Todėl prašymas priteisti 3485,70 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti tenkintas dalinai, atsakovui iš ieškovo priteistina 2637 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų suma. Kitoje dalyje prašymas atmestinas.
Nustatyta, kad ieškovas D. N. Kauno apygardos teismo 2017-10-09 nutarties pagrindu (popierinės b. l. 31-34) 2017-10-19 mokėjimo nurodymu (popierinės b. l. 40) yra įmokėjęs į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2500 Eur sumą užstatą būsimoms G. S. bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Todėl šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, atsakovui G. S. išmokėti iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2500 Eur sumą, kitą 137 Eur priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą atsakovui iš ieškovo išieškoti įstatymo nustatyta tvarka.
Nustatyta, kad valstybė byloje turėjo 3,33 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės b. l. 2). Ieškinį atmetus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš ieškovo (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendž i a:
ieškinį atmesti.
Priteisti G. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2637 Eur Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje G. S. prašymą priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas atmesti. Sprendimui įsiteisėjus, atsakovui G. S. išmokėti iš Kauno apygardos teismo depozitinės sąskaitos (duomenys neskelbtini) 2500 Eur sumą, įmokėtą D. N. 2017-10-19 mokėjimo nurodymu.
Priteisti valstybei iš D. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) 3,33 Eur turėtų išlaidų byloje (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui..