- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-07
- Bylos Nr.
- 2S-749-467/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-31244-2014-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Urbanavičienė
- Pareiškėjas
- M. Z.
- Kategorijos
- 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alma Urbanavičienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės B. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo M. Z. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuotieji asmenys - antstolė B. P., UAB „Ūkio banko lizingas“, I. Z..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas M. Z. pateiktu skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/04362/V ir panaikinti visus areštus, taikytus jo sąskaitoms. Nurodė, kad antstolė B. P. galėjo reikalauti pateikti informaciją apie turtinę padėtį tik paties skolininko, o ne jo sutuoktinio. Antstolė vykdo skolos išieškojimą iš skolininkės I. D. (Z.), o pareiškėjas nėra skolininkas, todėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo yra neteisėtas. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija nesuteikia antstolei teisės pačiai padalinti darbo užmokestį ar nustatyti naują skolininką.
Antstolė B. P. 2014 m. rugsėjo 10 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjo M. Z. skundą. Antstolė nurodė, kad skundžiamas 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas dėl informacijos pateikimo, skirtas skolininkės sutuoktinio darbovietei, buvo priimtas, siekiant atlikti preliminarų ir pradinį vertinimą apie prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės sutuoktinio pajamų ar turto nebuvo priimtas. Pareiškėjo lėšos, esančios banko sąskaitose, areštuotos nebuvo, todėl pareiškėjo prašymas panaikinti visus areštus, taikytus jo sąskaitoms, yra visiškai nepagrįstas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 9 d. nutartimi pareiškėjo M. Z. skundą dėl antstolės B. P. veiksmų tenkino iš dalies ir panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0171/14/04362/V antstolės B. P. 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą dėl informacijos pateikimo, o likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nesutiko su antstolės argumentais, jog skundžiamas patvarkymas buvo priimtas, siekiant atlikti preliminarų ir pradinį vertinimą apie prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto. Teismas, vadovaudamasis CPK 666 ir 667 straipsniais, sprendė, kad įstatymas nenumato antstoliui teisės rinkti informacijos apie skolininko sutuoktinio turtą. Antstolė, gavusi informaciją, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna darbo užmokestį, CPK 667 straipsnio 1 dalies tvarka turėjo siūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Todėl antstolės B. P. 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą, įpareigojantį skolininkės sutuoktinio darbdavį UAB „Transėlė“ pateikti informaciją apie darbo užmokestį, teismas pripažino neteisėtu ir panaikino. Pareiškėjo prašymą panaikinti visus areštus, taikytus jo sąskaitoms, teismas atmetė, kadangi nenustatė, kad antstolė areštavo pareiškėjo sąskaitas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Antstolė B. P. atskiruoju skundu prašo panaikinti nutarties dalį dėl antstolės patvarkymo panaikinimo ir palikti galioti antstolės 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą, įpareigojantį skolininkės sutuoktinio darbovietę UAB „Transėlė“ pateikti detalią informaciją apie skolininkės sutuoktinio per tris mėnesius gautą darbo užmokestį. Nurodo, kad, siekiant nustatyti, ar skolininkės sutuoktinio žinioje yra skolininkei priklausančio turto, bei, ar yra kokio nors turto, kurį skolininkė ir jos sutuoktinis valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise, buvo priimtas patvarkymas pateikti informaciją apie turimą turtą vykdomojoje byloje Nr. 0171114/04362,V bei išsiųstas skolininkės sutuoktiniui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: Savanorių pr. 68·1, Vilniuje. Minėtas patvarkymas skolininkės sutuoktiniui įteiktas nebuvo. Taip pat 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymas buvo išsiųstas skolininkės sutuoktinio įmonės deklaruotos buveinės adresu ir įteiktas vyr. finansininkei. 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymu įmonė buvo įpareigota pateikti detalią informaciją apie skolininkės sutuoktinio per tris mėnesius gautą darbo užmokesti, nurodant sumą, pervedimo datą bei sąskaitą, į kurią pervedamas darbo užmokestis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, prieš pradedant vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame kaip skolininkas nurodytas vienas iš sutuoktinių, antstoliui pagal prievolės teisinę prigimtį būtina išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-29 nutartis byloje Nr.3K-3-248/2009). Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto nustato tik teismas, tačiau preliminarų ir pradinį vertinimą turi atlikti pats antstolis. Antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, taip pat aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Antstolė patikrino oficialių registrų duomenis ir nustatė, jog skolininkės ir jos sutuoktinio santuoka įregistruota 2007·m., galiojančių vedybinės ar turto padalijimo sutarčių skolininkė bei jos sutuoktinis nėra sudarę. Antstolė taip pat patikrino skolininkės ir jos sutuoktinio turtinę padėtį ir priėmė 2014 m. rugpjūčio 13 d. patvarkymą, siekdama nustatyti, ar skolininkės sutuoktinio žinioje yra skolininkei priklausančio turto bei, ar yra kokio nors turto, kurį skolininkė ir jos sutuoktinis valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir dėl kurio, vadovaujantis CPK 667 straipsnio 1 dalimi, būtų galima pasiūlyti išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Ginčijamu patvarkymu dėl informacijos pateikimo skolininkės sutuoktinio darbovietė buvo įpareigota pateikti informaciją, tačiau patvarkymas dėl skolos išieškojimo iš skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio priimtas nebuvo. Patvarkymo priėmimo tikslas buvo atlikti preliminarų ir pradinį vertinimą apie prievolės pobūdį ir galimybę išieškoti iš bendro sutuoktinių turto, kurį atlikus, galima būtų atitinkamai spręsti klausimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Tiek CPK 585 straipsnyje, tiek teismų praktikoje yra nurodyta, kad tokio pobūdžio reikalavimai yra privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji asmens teisių teisminio gynimo stadija, kurioje įgyvendinamos teismo sprendimu pritaikytos pažeistų teisių gynybos priemonės, todėl vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra priimtas teismo sprendimas – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Antstolio veiksmai vykdymo procese reglamentuojami ir jo įgalinimai nustatyti CPK VI dalies normose bei Sprendimų vykdymo instrukcijoje. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje akcentuojama, kad minėti interesų derinimo bei proporcingumo principai reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.). Teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Pirmiau nurodytos nuostatos ir jų išaiškinimai kasacinio teismo praktikoje suponuoja išvadą, kad antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti atliekama, atsižvelgiant į tai, jog nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-277/2008; 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40/2010; 2012-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2012; 2013-10-21 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013; kt.).
Nagrinėjamos bylos atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria antstolės veiksmai, nustatant įpareigojimą skolininkės sutuoktinio darbdaviui pateikti informaciją apie jo darbo užmokestį, pripažinti neteisėtais. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad patvarkymas, įpareigojantis skolininkės sutuoktinio darbdavį pateikti informaciją, susijusią su jo darbo užmokesčiu, kol nėra nustatyta skolininko dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, prieštarauja CPK 666 ir 667 straipsnių nuostatoms. Antstolė B. P. atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai aiškino CPK 667 straipsnio nuostatas, neteisingai vadovavosi teismų praktika, dėl ko priėmė iš dalies neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs faktines bylos aplinkybes ir apeliantės argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
Civilinės bei vykdomosios bylos Nr. 0171/14/04362/V duomenys tvirtina, kad antstolė B. P. vykdo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 18 d. teismo įsakymą Nr. L2-16109-937/2014 dėl 1 357,11 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš skolininkės I. D. (Z.) išieškotojo UAB „Ūkio banko lizingas“ naudai (vykd. b.l. 5). Tuo tikslu antstolė tikrino Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro asmens duomenis bei VĮ Registrų centras ir VĮ „Regitra“ duomenų bazėse esančią informaciją, iš kurios nustatė, kad skolininkė I. D. (Z.) nedirba, registruoto nekilnojamojo ar kilnojamojo turto ar transporto priemonių neturi (vykd. b.l. 16, 18-21). Antstolė taip pat užklausė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių apie skolininkės sutuoktinio darbines pajamas ir nustatė, kad skolininkės sutuoktinis dirba ir gauna nuolatines pajamas (vykd. b.l. 41). Todėl 2014 m. rugpjūčio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo skolininkės sutuoktinio M. Z. darbovietę UAB „Transėlė“ pateikti detalią informaciją apie skolininkės sutuoktinio per paskutinius tris mėnesius gautą darbo užmokestį, nurodant sumą, pervedimo datas bei sąskaitą, į kurią pervedamas darbo užmokestis (vykd. b.l. 57).
CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (CPK 667 str. 3 d.). Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Taigi nurodytos teisės normos įgalina konstatuoti, kad išieškojimas į sutuoktinio darbo užmokestį gali būti nukreipiamas tik įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis. Nagrinėjamu atveju skolininkės turto dalis, esanti bendra su kitais asmenimis (sutuoktiniu), nustatyta nebuvo, pareiškėjas – skolininkės sutuoktinis M. Z. nėra skolininkas. Todėl antstolė, priimdama patvarkymą, adresuotą skolininkės sutuoktinio darbovietei dėl informacijos pateikimo, dar teismui nenustačius skolininkės turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nesilaikė įstatyme nustatytos tvarkos ir pažeidė skolininkės sutuoktinio M. Z. interesus, kadangi pagal CPK 734 straipsnio 1 dalį įmonės privalo antstoliui pateikti duomenis tik apie skolininko darbo užmokestį, o M. Z. nėra skolininkas pagal vykdomąjį dokumentą.
Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepažeidė proceso teisės normų, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl tenkinti antstolės atskirąjį skundą nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.