Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Lemežio, Virginijos Švedienės, Lauretos Ulbienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 227 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis pridėta prie 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės ir subendrinta bausmė V. D. paskirta – laisvės atėmimas 3 metams 3 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę V. D. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus nustatyta panaikinti.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 50 eurų vertės kupiūra Nr. S48501658501 ir 50 eurų vertės kupiūra Nr. X62661768905, saugomos Vilniaus apskrities VPK Finansų skyriuje, Birželio 23-osios g. 10, Vilniuje, konfiskuotos.

V. D. nuteistas už tai, kad davė kyšį valstybės tarnautojui, siekdamas jo neteisėto neveikimo vykdant įgaliojimus, o būtent:

jis 2017 m. sausio 25 d., apie 09.25 val., (duomenys neskelbtini), būdamas automobilyje „Peugeot“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) tiesiogiai, prašydamas „kad jo nebaustų“, įdėjo į automobilio registracijos liudijimą 100 eurų dydžio kyšį ir padavė savo įgaliojimus vykdančiam valstybės tarnautojui – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui M. G., siekdamas neteisėto šio valstybės tarnautojo neveikimo vykdant įgaliojimus, t. y. kad nebūtų patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalį, 424 straipsnio 2 dalį, surašant administracinio nusižengimo protokolą dėl to, kad 2017 m. sausio 25 d., apie 09.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus – vairavo automobilį „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be valstybinės techninės apžiūros ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. D. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį ir pritaikius BK 75 straipsnį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Nurodo gyvenantis su tėvais, auginantis nepilnametę dukrą, kuri pastaruoju metu itin dažnai laiką praleidžia su juo. Teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas dukrai, kurį periodiškai moka. Nors įvykio metu dirbo nelegaliai, tačiau šiuo metu tą patį darbą dirba pagal verslo liudijimą, pajamos skiria dukters išlaikymui. Teigia, kad praradus galimybę dirbti ir užsidirbti, negalės išlaikyti savo dukters, dėl ko bus pažeisti jos lūkesčiai.

Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad nors jam jau buvo bausmės vykdymas atidėtas, tačiau ankstesniu nuosprendžiu jis buvo nuteistas už visiškai kitokio pobūdžio nusikaltimą, daugiau jokių teisės pažeidimų, susijusių su disponavimu draudžiamomis medžiagomis, nėra padaręs, kas, pasak apelianto, prieštarauja teismo išvadai, kad pastarasis nekeičia savo elgesio, o priešingai rodo, kad apeliantas gali pasitaisyti. Teigia, kad BK 75 straipsnio nuostatos nedraudžia anksčiau teistam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą. Taip pat nurodo, kad už apeliantui inkriminuotą nusikalstamą veiką įstatymas numato alternatyvias bausmes laisvės atėmimui, t.y. baudą arba areštą, tačiau teismas šių bausmių skyrimo net nesvarstė.

3. Atsiliepime į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3 – ojo skyriaus prokuroras Vytautas Jancevičius prašo nuteistojo skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, o skunde nepateikiama argumentų, leidžiančių daryti išvadą, jog egzistuoja išimtinės aplinkybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas V. D., kaip asmeniui, padariusiam naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu.

4. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendis dėl apelianto skundžiamos jam paskirtos bausmės pagrįstas ir teisėtas.

5. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl paskirtos per griežtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę už nusikaltimą, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, tai yra, kad pastarasis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi, V. D. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

5.1. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam V. D. už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, pagrįstai parinko bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Apeliantas praeityje teistas 7 kartus, baustas administracine tvarka, skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, kas rodo apelianto polinkį nusikalsti. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas šias aplinkybes vertino kaip neigiamai charakterizuojančias apeliantą, kadangi matyti, kad pastarasis nelinkęs daryti išvadų dėl savo ankstesnių teistumų, neteisėtų veiksmų bei keisti gyvenimo būdo. Nors skunde teigia, kad ši teismo išvada nepagrįsta, tačiau akivaizdu, kad teismų skirtos švelnesnės bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonės, bausmės vykdymo atidėjimas apeliantui įtakos nepadarė, jis vėl nusikalto.

5.2. Aukščiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam V. D. gali būti pasiekti tik paskiriant griežčiausią iš baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytų bausmių – laisvės atėmimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir švelninti apeliantui paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė V. D. nėra aiškiai per griežta, todėl keisti ją švelnesne vados nėra.

6. Kolegija atsižvelgia ir vertina teigiamai apelianto norą dirbti, mokėti priteistą išlaikymą nepilnametei dukrai, tačiau tai nėra pakankama vada taikyti jo atžvilgiu teisines lengvatas. Kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju aukščiau nurodytos aplinkybės pagrįstai neleidžia teismui manyti, kad apeliantui paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti sumažinus laisvės atėmimo bausmės trukmę ar paskyrus švelnesnę savo rūšimi bausmę, kadangi, kaip minėta, nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, toliau pažeidinėja įstatymus. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik pataisyti nusikaltusį asmenį, bet ir už tai jį nubausti.

7. Apeliantas skunde taip pat prašo taikyti jo atžvilgiu BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti, nurodo prarasiantis galimybę dirbti.

7.1. Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.

7.2. Kaip jau minėta, apeliantas prieš šią nusikalstamą veiką buvo ne kartą teistas, ją padarė bausmės už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas atėdėjimo laikotarpiu, legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, nes nedirbo, baustas administracine tvarka.

7.3. Pabrėžtina, kad kaltininkui paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas, net ir nustatęs visas formaliai būtinas BK 75 straipsnio taikymo sąlygas, gali, tačiau neprivalo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą nuteistajam. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, skirdamas realią laisvės atėmimo bausmę apeliantui už jo padarytą nusikalstamą veiką, įvertino nusikaltimo pobūdį bei pavojingumo laipsnį, atsižvelgė į apelianto asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, lengvinančią jo atsakomybę aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat teismas įvertino, tai, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatytą nusikalstamą veiką apeliantas padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, praeityje ne kartą teistas, daro administracinius teisės pažeidimus. be to, baudžiamosios bylos duomenimi, po Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo paskirots laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, apeliantas buvo dar kartą teisiamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 259 straipsnio 2 d., jam paskirta 14 MGL bauda. Kolegijos nuomone, šios aplinkybės rodo, kad apeliantas nelinkęs laikytis visuomenėje priimtų bendro elgesio taisyklių, linkęs pažeidinėti įstatymus, nusikalsti, iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, todėl šios nurodytos aplinkybės pagrįstai leido apylinkės teismui manyti, kad LR BK 41 str. numatytiems bausmės tikslams pasiekti nuteistasis V. D., gali būti pataisytas ir perauklėtas, tik izoliavus jį nuo visuomenės, nes kitos rūšies bausmių nuteistojo nusikalstamiems polinkiams pakeisti jau nepakanka.

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad teismų praktikoje pateikiama išvada, jog sisteminis BK bendrosios dalies normų aiškinimas leidžia teigti, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdį ir laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes (pavyzdžiui, labai teigiamai apibūdinama nuteistojo asmenybė, nusikalstama veika padaryta ypač nepalankiai susiklosčius situacijai) bei kitus bylos duomenis (kasacinė nutartis 2K-437/2010).

7.4. Nors apeliantas skunde nurodo auginantis savo nepilnametę dukrą, kuri itin dažnai laiką leidžia su juo, o teismo sprendimu yra priteistas išlaikymas jai, tačiau tai nelaikytina išskirtine aplinkybe. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, kad skiriama bausmė turėtų nubausti kaltininką, sukelti atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti bausmę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Apeliantas, padaręs nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, parodė savo atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ignoravo nusikalstamos veikos pasekmes, t. y. kad dėl jo padaryto nusikaltimo gali nukentėti ne tik jo asmeniniai, bet ir šeimos narių interesai, kas teismo manymu, rodo apelianto neatsakingumą. Kaip minėta, apeliacinės instancijos teismo nuomone, apeliantui V. D. paskirta bausmė neprieštarauja bendriems teisingumo ir protingumo kriterijams, todėl švelninti teismas neturi teisinio pagrindo.

Kitų Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio nepagrįstumo ir neteisėtumo pagrindų kolegija nenustatė.

8. Dėl aukščiau išdėstytų argumentų nėra teisinio pagrindo tenkinti nuteistojo V. D. apeliacinio skundo jame nurodytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nuteistojo V. D. apeliacinį skundą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.