Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-486-794/2019

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-04-17
Bylos Nr.: e2A-486-794/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-48-3-00023-2018-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vaclovas Paulikas, Alvydas Barkauskas, Rūta Petkuvienė
Atsakovas: G. V.

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-486-794/2019 Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00023-2018-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.13; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20; 2.2.2.3.1.9; 3.2.4.4 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Barkausko, Vaclovo Pauliko (pirmininkas ir pranešėjas) ir Rūtos Petkuvienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ atstovo bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ ieškinį atsakovei G. V. dėl neteisėtai gautų lėšų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovės G. V. 8.920,29 EUR neteisėtai gautų bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” lėšų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2- 3216-781/2017 iškelta bankroto byla Labdaros ir paramos fondui “Dvarų atgimimas”. Bankrutuojančio Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” administratoriumi paskirta UAB “Konsultacijų srautas”. 2017 m. gegužės 9 d. raštu „Dėl duomenų pateikimo bankroto byloje“ bankrutavusio Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” administratoriaus UAB “Konsultacijų srautas” įgaliotas asmuo A. G. kreipėsi į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau –VMI) Trakų poskyrį, prašydamas pateikti Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” administratoriui UAB „Konsultacijų srautas“ 2012-03-09 dieną atlikto patikrinimo akto su priedais kopiją siekiant nustatyti asmenis, atsakingus už ženklaus įsiskolinimo VMI susidarymą. 2017 m. gegužės 29 d. iš Vilniaus apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento rajonų mokesčių mokėtojų skyriaus Trakų poskyrio buvo gautas 2012 m. kovo 9 d. Vilniaus apskrities VMI patikrinimo aktas Nr. (4.65)-07-77-7 su priedais (toliau – Aktas). Akto 5.3. punkte nurodyta, kad vadovaujantis surinkta medžiaga, dalytina išvada, kad Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” tikslas buvo ne Užutrakio dvaro sodybos atstatymas ir renovavimas, o Fondo prezidento N. P. giminių ir pažįstamų rėmimas, o to paties Akto 5.7. punkte nurodyta, kad įvertinus surinktą informaciją, nustatytus faktus ir aplinkybes darytina išvada, kad 2006 - 2009 m. Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” gauta 270.000,00 Lt parama panaudota nesilaikant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio reikalavimų, kadangi parama panaudota ne visuomenei naudingiems tikslams, o privatiems interesams tenkinti. 2012 m. kovo 9 d. Akto Nr. (4.65)-07-77-7 4. punkte sudarytoje 1 lentelėje pagal Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” mokėjimo žiniaraščių duomenis nustatyta, kad fondas grynais pinigais sumokėjo fiziniams asmenims 166.158,00 Lt, iš jų atsakovei G. V. (fondo prezidento žmonos seseriai) 2007-12-24 - 12 000 litų, 2008-12-31 – 14.000,00 litų, 2009-12-23 – 4.800,00 litų, iš viso 30.800,00 litų, ką liudija Akto prieduose pateikti 2007-12-24, 2008-12-31 ir 2009- 12-23 Mokėjimų žiniaraščiai su atitinkamų sumų gavimą patvirtinančiais G. V. parašais. Akto 5.5. punkte nurodyta, kad pagal 1993-06-03 Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. labdara gali būti skirta nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas, o Akto 4.2 punkte nurodyta, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyrius informavo, kad G. V. Socialinės paramos skyrius 2006-12-04 išmokėjo specialią laidojimo pašalpą. Be to, jai buvo paskirtos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 bei nuo 2010-10-01 iki 2011-03-31. Pagal Vilniaus apskrities VMI duomenų bazėje turimą informaciją G. V. nėra vieniša, turi sūnų. 2006 metais gavo pajamų iš parduoto buto. Tokiais Fondo prezidento N. P. veiksmais Labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas” ir jo kreditoriams buvo padaryta žala, o Fondo prezidento N. P. tuo metu buvusios sutuoktinės sesuo G. V. neteisėtai praturtėjo 30.800,00 litų (8.920,29 EUR) suma. Todėl prašo ieškinį tenkinti ir priteisti iš atsakovės 8.920,29 EUR neteisėtai gautų Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas” lėšų.

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškinys iš esmės grindžiamas tik Vilniaus apskrities VMI 2012-03-09 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-07-77-7, tačiau šiuo aktu jokie sandoriai nėra pripažinti negaliojančiais. Pažymėtina, jog, remiantis LR labdaros ir paramos įstatymo 12 straipsnio 3 dalimi, nustačius labdaros ir paramos teikimo, gavimo arba naudojimo pažeidimus, VMI panaikina mokestines lengvatas ir taiko įstatymų nustatytas sankcijas, tačiau ši nuostata nesuteikia VMI įgaliojimų pripažinti labdaros suteikimo sandorio negaliojančiu. Taigi, tokį sandorį negaliojančiu gali pripažinti tik teismas, tačiau tokio reikalavimo ieškovas nėra pateikęs. Ieškinys reiškiamas ne fondo prezidentui, bet labdarą gavusiam asmeniui G. V.. Iš ieškinio visiškai neaišku, kokia žala ir kokiais neteisėtais atsakovės veiksmais buvo padaryta. Jei ši žala kildinama iš Vilniaus apskrities VMI 2012-03-09 patikrinimo aktu Nr. (4.65)-07-77-7 nustatytos mokestinės nepriemokos, ieškovas visiškai nenurodo kokiu pagrindu tuomet žala turėtų būti pripažinta visa labdaros suma. Ieškinyje nepateikta jokių paaiškinimų, koks priežastinis ryšys tarp mokestinės nepriemokos ir atsakovės veiksmų. Atsakovė turėjo teisinį pagrindą gauti lėšas (labdarą). Jos rašytiniai prašymai suteikti labdarą sveikatai pagerinti buvo tenkinti, lėšų gavimo faktą patvirtinant atsakovės parašu mokėjimo žiniaraščiuose. Šių rašytinių dokumentų pagrindu buvo sudaryti sandoriai, kurių ieškovas neginčija. Atsakovė atitiko labdaros gavėjo statusą turinčio asmens reikalavimus. (Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 4 p.), nes nuo 1984 metų įgijo pensininko statusą bei labdaros suteikimo metu turėjo rimtų sveikatos problemų, gydėsi tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai. 2006-2009 m. jai buvo atliktos ginekologinė ir akies operacijos (tikslių datų atsakovė neprisimena tiek dėl garbaus amžiaus, tiek dėl ilgo laiko tarpo, praėjusio nuo minimų įvykių). Labiausiai pinigų reikėjo gydymuisi. Tačiau praėjus net 11 metų nuo labdaros gavimo atsakovė dėl objektyvių ir nuo jos nepriklausančių priežasčių negali pateikti įrodymų apie labdaros panaudojimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas konstatavo, jog pagal su Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ įstatų 2.1 p., fondo pagrindiniai veiklos tikslai yra labdara ir parama, Lietuvos Respublikoje labdarą ir paramą reglamentuojančių įstatymų nustatytoms sritims: šelpti ir teikti pagalbą ar nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga. Remiantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 4 p. numatyta, kad labdara gali būti skirta nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas. Ieškovas, reikšdamas ieškinį teigia, jog atsakovė neatitiko, asmens, galinčio gauti labdarą statuso, todėl laikytina, jog Fondo prezidento veiksmais Labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas“ ir jo kreditoriams buvo padaryta žala, o atsakovė praturtėjo nepagrįstai (CK 6.237 str.). Sąlyga, jog asmuo turtą įgyja be teisinio pagrindo, reiškia, kad turto įgijimo negalima pateisinti konkrečiu teisės aktu ar sandoriu. Kai turtas gautas sandorio pagrindu, jo išreikalavimui visų pirma taikytinas sandorio negaliojimo institutas. Labdaros sandoriui taikytinos CK 6.476 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios aukos (paramos ir labdaros) civilinį teisės institutą, kuris yra atskira dovanojimo sutarties rūšis. Todėl šiems teisiniams santykiams kvalifikuoti taikomos bendros dovanojimo sutarties taisyklės, išskyrus tas, kurios prieštarauja auką reglamentuojančioms nuostatoms (CK 6.465 - 6.476 str.).

6. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje atsakovė pinigines lėšas gavo labdaros sandorio pagrindu, todėl šiuo atveju nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas. Teismas nustatė, jog atsakovė turėjo teisę gauti iš Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas“ išmokas, nes nuo 1984 metų įgijo pensininko statusą, laikotarpiu nuo 2006-2009 sunkiai sirgo, gydėsi tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai. Be to, jai buvo paskirtos būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir karštam vandeniui kompensacijos nuo 2010-01-01 iki 2010-06-30 bei nuo 2010-10-01 iki 2011-03-31. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, jog atsakovė atitiko labdaros gavėjo statusą, ir pareigos kontroliuoti ar žinoti kaip Fondo prezidentas vykdo savo pareigas neturėjo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes bei į tai, jog labdaros suteikimo sandoris tarp Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas„ ir atsakovės nebuvo užginčytas, ieškinį laikė nepagrįstu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliantas (ieškovas) bankrutavęs Labdaros ir paramos fondas „Dvarų atgimimas“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį patenkinti visiškai.

8. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

8.1. Panaudojimas fondo lėšų esant neįvykdytiems įsipareigojimams valstybės biudžetui pažeidė imperatyvias materialinės teisės normas, nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo tvarkos, kai įmonė nepajėgia atsiskaityti su visais kreditoriais. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.930 ¹ straipsnio 1 dalimi skolininkas - fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

8.2. Teisės doktrina, aiškindama CK 1.80 straipsnio 1 dalį, nurodo, jog imperatyvias teisės normas galima nustatyti iš jose aiškiai išreikštų draudimų: vartojami žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „negali“. Nagrinėjamu atveju aiškiai išreikštas CK 6.930 ¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos normos imperatyvumas - „privalo“. Kaip minėta, 2006-2009 m. laikotarpyje jau buvo nepriemoka valstybės biudžetui (pelno ir socialinis mokesčiai), tačiau vietoje šių antrąja eile tenkintinų reikalavimų fondo lėšos buvo panaudotos net ne kreditorių reikalavimams tenkinti, o privatiems interesams, taip pažeidžiant Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnio nuostatas.

Žemesnės instancijos teismas

8.3. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, turėjo atsižvelgti į CK 6.67 straipsnio nuostatas (nesąžiningumo prezumpcija) - visi labdarą gavę asmenys yra giminystės ryšiais susiję ar kaimynai, tačiau imant labdarą iš VŠĮ „Dvarų atgimimas“ jau pats labdaros davėjo pavadinimas turėjo sufleruoti, jog ne fizinių asmenų rėmimui sukurta įstaiga. 2012 m. kovo 9 d. Akto Nr. (4.65)- 07-77-7 4. punkte sudarytoje 1 lentelėje pagal Labdaros ir paramos fondo “Dvarų atgimimas“ mokėjimo žiniaraščių duomenis nustatyta, kad fondas grynais pinigais sumokėjo fiziniams asmenims.

8.4. Teismas, priimdamas neteisėtą sprendimą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 270 straipsnį. Nors teismas bankroto bylose turėtų būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, tačiau skundžiame sprendime nebuvo įvertintas nurodytų aplinkybių visetas, teismas daugumos ieškovo pateiktų įrodymų nenurodė ir neįvertino. Juo labiau sprendime nenurodyti motyvai dėl kurių ieškovo pateikiami įrodymai yra atmetami. Taip elgtis teismą įpareigoja CPK 270 str. 4 dalis - motyvuojančioje sprendimo dalyje be kitų reikalavimų taip pat turi būti nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimai; argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus; įstatymai ir kiti teisės aktai, kuriais teismas vadovavosi, bei kiti teisiniai argumentai. Yra pagrindo teigti, kad teismas pažeidė įstatymo nustatytus sprendimo turinio reikalavimus - teismo išvados nenuoseklios ir prieštaringos, sprendimas nepagrįstas jokiais įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. teismas nenurodė argumentų, dėl kurių vienais įrodymais rėmėsi, o kitus atmetė. CPK 263 str. numato, jog teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas. CPK 265 str. 1 d. ir 270 str. 4 d. reikalauja teismo sprendime aptarti ir įvertinti visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, išdėstyti faktinius ir teisinius argumentus, dėl kurių remiamasi kokiais nors byloje esančiais įrodymais ir dėl kurių kiti įrodymai yra atmetami. Visi byloje esantys įrodymai turi būti įvertinti, atskleistas jų tikrumas, pakankamumas ir tarpusavio ryšys. Dėstydamas motyvus dėl įrodymų vertinimo, teismas privalo juos pagrįsti visapusiška, pilnutine ir objektyvia bylos aplinkybių viseto analize (CPK 185 str.,). Teismo sprendime nepašalinus prieštaravimų tarp byloje esančių įrodymų, sprendimas negali būti laikomas pagrįstu

Atsiliepimas

9. Atsakovė G. V. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

10. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Tenkinus ieškinį už 2012-03-09 VMI patikrinimo akte nustatytus buvusio ieškovo vadovo labdaros suteikimo pažeidimus, sankcija būtų pritaikyta atsakovės atžvilgiu, kuri jokios neteisėtos veikos, gaudama labdarą, neatliko. Tai prieštarautų ne tik su CK XX skyriaus nuostatomis, bet ir su CK nuostatomis, draudžiančiomis civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.248 straipsnis), bei su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsniu bei konvencijos protokolo Nr. I 1 straipsniu, nes, remiantis minėtomis konvencijos nuostatomis, asmuo negali būti pripažintas įvykdęs priešinga teisei veiksmą ir sulaukti turtinės sankcijos vien tik pagal mokesčių administratoriaus (ne teismo) mokestinio patikrinimo aktą, kuriuo tokio asmens (šiuo atveju atsakovės) veiksmai net nebuvo vertinti, tačiau šiuo ir vien tik šiuo pagrindu jo nuosavybė į labdaros sandorio pagrindu gautas lėšas būtų paneigta.

10.2. CK 6.9301 straipsnis reglamentuoja skolininko atsiskaitymo su kreditoriais santykius, tačiau labdarą gaunantis fizinis asmuo nėra labdaros davėjo kreditorius, todėl šio straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje (konkrečiai pagal ieškovo suformuluotus ieškinio dalyką ir pagrindą) nėra aktualios.

10.3. Ieškovas nereiškė reikalavimo dėl labdaros sandorio pripažinimo negaliojančiu ne tik CK 6.66 straipsnio (actio Pauliana) pagrindu, bet ir neginčijo šio sandorio jokiu kitu teisiniu pagrindu, todėl CK 6.67 straipsnio nuostatos nagrinėjamoje byloje nėra aktualios, o atsakovės sąžiningumas preziumuojamas bei nebuvo ginčijamas.

Šalies argumentai

10.4. Apelianto nurodyti teiginiai apie tai, jog teismas bankroto bylose turėtų būti aktyvus ir ginti viešąjį interesą, nepaneigia ieškovo pareigos įrodyti aplinkybes, kuriomis jis remiasi, bei nesuteikia bankroto administratoriui pagrindo manyti, jog nurodžius ieškinio dalyką (reikalavimus), teismas privalėtų pats parinkti ieškinio pagrindą (tiek faktinį, tiek teisinį) tokiems reikalavimams tenkinti. Net tuo atveju, jei ieškinį reiškia bankroto administratorius, šis faktas nepaneigia proceso rungimosi, dispozityvumo bei šalių procesinio lygiateisiškumo principų (CPK 12,13,17 straipsniai).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas

Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

11. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

12. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

13. Pagal CPK 2 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo teisingai, sąžiningai, protingai taikyti bei aiškinti įstatymus tam, jog tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga; kad pagal CPK 176 straipsnio nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, jog egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku; kad pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis); kad pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo argumentai, ieškovo apeliacinio skundo motyvai šioje nutartyje yra analizuojami remiantis būtent nagrinėjamoje byloje surinktų įrodymų bei nustatytų teisinių, faktinių aplinkybių visetu (CPK 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2015 m. liepos 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009).

14. Pažymėtina, jog sekant kasacinio teismo praktika, apeliacinis procesas nėra proceso pirmojoje instancijoje pakartojimas iš naujo, nes tai – skundžiamo teismo sprendimo kontrolės forma (LAT 2005-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2005; 2007-12-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-607/2007). Todėl teisėjų kolegija apeliacinio skundo ribose patikrina, ar ginčo šalys įrodė tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 str.).

15. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių bankrutavusios įmonės administratoriaus reikalavimo, ginant kreditorių interesus, dėl lėšų grąžinimo bankrutavusiam labdaros fondui pagal jo anksčiau atliktą mokėjimą atsakovei nesant tam teisinio pagrindo, aiškinimo ir taikymo.

16. Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo (toliau – Labdaros ir paramos įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą numatyta, kad labdara gali būti skirta nedirbantiems pensininkams, negaunantiems kitų pajamų, išskyrus pensijas ir kitas socialines išmokas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalis 2 punktą labdaros gavėju gali būti neįgalieji (invalidai), ligoniai.

17. Ieškovas, reikšdamas ieškinį nurodo, jog atsakovė neatitiko, asmens, galinčio gauti labdarą statuso, todėl laikytina, jog Fondo prezidento veiksmais Labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas“ ir jo kreditoriams buvo padaryta žala, o atsakovė praturtėjo nepagrįstai (CK 6.237 str.).

18. Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465-6.475 straipsniuose įtvirtintos bendrosios dovanojimo sutarties instituto nuostatos, tuo tarpu CK 6.476 straipsnio normų reglamentuojama atskira dovanojimo sutartinių santykių grupė - aukos (paramos ar labdaros) sutartis; CK 6.476 straipsnio normos yra specialiosios bendrųjų dovanojimo sutarties instituto normų atžvilgiu. Aukos (labdaros ar paramos) sutartys iš kitų dovanojimo sutarčių išskiriamos pagal specialų sutarties tikslą - pagal CK 6.476 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą įstatyminę apibrėžtį auka (parama ar labdara) laikomas turto ar turtinės teisės dovanojimas tam tikram naudingam tikslui. Naudingas tikslas CK 6.476 straipsnio 1 dalies prasme - tai bendra nauda, t. y. padovanotas turtas ar turtinė teisė yra skiriamas ne asmeniniams apdovanotojo, o visuomenės požiūriu vertingiems, nesavanaudiškiems poreikiams tenkinti. Labdara (parama) yra visuomenei naudinga veikla, kurią remia valstybė, šiuo tikslu yra priimtas Labdaros ir paramos įstatymas, nustatantis taisykles, kurių turi laikytis labdaros ir (arba) paramos tiekėjai ir (arba) gavėjai, norintys pasinaudoti įstatymų nustatytomis mokesčių ir muitų lengvatomis. Labdaros ir paramos įstatymas - tai viešosios, o ne civilinės teisė aktas, todėl šio įstatymo normos su CK šeštosios knygos XXVII skyriaus normomis nekonkuruoja, tačiau sprendžiant, ar dovanojimo teisiniai santykiai kvalifikuotini aukos sutartimi pagal CK 6.476 straipsnį, Labdaros ir paramos įstatyme įtvirtintas visuomenei naudingų tikslų, kuriems gali būti teikiama labdara ar parama, sąrašas yra aktualus, kaip pateikiantis pavyzdinius bendro, visuomenės požiūriu naudingo aukos tikslo kriterijus. Pagal Labdaros ir paramos įstatymo 3 straipsnį labdara ar parama gali būti teikiama tarptautinio bendradarbiavimo, žmogaus teisių apsaugos, mažumų integracijos, kultūros, religinių ir etinių vertybių puoselėjimo, švietimo, mokslo ir profesinio tobulinimo, neformalaus ir pilietinio ugdymo, sporto, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos priežiūros, nacionalinio saugumo ir gynybos, teisėtvarkos, nusikalstamumo prevencijos, gyvenamosios aplinkos pritaikymo ir būsto plėtros, autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse.

19. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė G. V. yra gimusi (duomenys neskelbtini) metais, taigi yra itin senyvo amžiaus. Taip pat nustatyta, kad atsakovė nuo (duomenys neskelbtini) metų įgijo pensininko statusą bei labdaros suteikimo metu turėjo rimtų sveikatos problemų, gydėsi tiek ambulatoriškai, tiek stacionariai. Tai patvirtina Sodros pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, iš kurios matyti, jog atsakovė gauna 293,38 EUR dydžio pensiją ir 21,00 EUR dydžio našlių pensiją per mėnesį, VĮ „Registrų centras“ 2018-01-11 pažyma, patvirtinanti, jog G. V. vardu nekilnojamasis turtas Lietuvos Respublikoje neregistruotas. Labdaros suteikimo metu (2007-2009 m.) atsakovė neturėjo jokių kitų pajamų. Ambulatorinę asmens sveikatos istorija (teisme gauta 2018-12-14), iš kurios matyti, jog atsakovė 2007-08-20 buvo hospitalizuota VĮ Jurbarko ligoninėje dėl ūmaus vestibulinio sindromo, galvos smegenų kraujatakos nepakankamumo, padidinto kraujo spaudimo, 2010-05-15 atsakovė hospitalizuota VĮ Jurbarko ligoninėje dėl praeinančio smegenų išemijos priepuolio, padidinto kraujo spaudimo, hipertenzinės kardiopatijos, be to ji periodiškai kreipėsi į gydytojus ir buvo gydoma ambulatoriškai. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog atsakovė atitiko galiojusias Labdaros ir paramos įstatymo 6 str. 1 d. 2 p. ir 4 p. nuostatas ir pagrįstai gavo ginčijamas išmokas.

20. Taip pat kolegija sutinka su atsakovės pozicija, jog teisės aktai neįpareigoja labdaros gavėją rinkti ir kaupti įrodymus bei teikti ataskaitas apie gautų lėšų panaudojimą. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Taigi ieškovas turi pareigą įrodyti aplinkybes, jog atsakovė gautas lėšas panaudojo ne labdaros tikslais.

21. Ieškovas reikšdamas ieškinį nurodo, jog ieškovo buvusio vadovo veiksmai, kuomet jis be pagrindo teikė labdarą fiziniams asmenims, padarė žalą pačiam Fondui, o atsakovė dėl to neteisėtai praturtėjo. Šią poziciją ieškovas rėmė Valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. kovo 9 d. patikrinimo aktu, kuriame be kitą ko, teigiama, jog apie Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ veiklą ir galimybę gauti paramą/ labdarą nebuvo skelbiama jokiose informacijos šaltiniuose, todėl asmenys gavę labdarą neturėjo galimybės sužinoti apie Fondo teikiamą labdarą. Teismas pagrįstai sprendė, jog šios nurodytos aplinkybės nepaneigia fakto, jog atsakovė atitiko labdaros gavėjo statusą (nustatytas neįgalumas, buvo ligota) ir pareigos kontroliuoti ar žinoti kaip Fondo prezidentas vykdo savo pareigas neturėjo. Be to, kaip matyti iš Fondo įstatų 2.1. punktu nustatyti pagrindiniai Fondo tikslai – labdara ir parama. 2.1.1 papunkčiu nustatyta labdaros ir paramos sritis – šelpti ir teikti pagalbą ar nemokamas paslaugas asmenims, kuriems tai reikalinga. Pažymėtina ir tai, jog aplinkybes, kad atsakovės pajamos yra nepakankamos, patvirtina net ir tai, kad šioje byloje atsakovei buvo teikiama Valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kuri teikiama tik asmenims, kurie įrodo teisę gauti atitinkamą pagalbą (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei įrodymus ir į tai, jog labdaros suteikimo sandoris tarp Labdaros ir paramos fondo „Dvarų atgimimas“ ir atsakovės nebuvo užginčytas, ieškinys pagrįstai atmestas.

22. Apeliaciniame skunde ieškovas bankrutavęs Labdaros ir paramos fondas „Dvarų atgimimas“ taip pat dėsto argumentus, susijusius su mokestinės nepriemokos, taip pat mokėjimų eiliškumo pažeidimo aplinkybėmis (CK 6.930 ¹ straipsnis) , taip pat tuo, jog labdara suteikta pažeidžiant imperatyvias teisės normas (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentu, kad tokio pobūdžio argumentais ieškovas nesirėmė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, todėl neturi teisės jais remtis apeliaciniame skunde (CPK 306 straipsnio 2 dalis). Tokia procesinė teisinė situacija atitinka CPK 320 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2016). Kita vertus, kaip pagrįstai pažymi atsakovė G. V., apeliantas savo teiginio, jog buvo pažeistos imperatyvios įstatymo nuostatos, nepagrindžia jokiais įrodymais (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, jog aktas, kuriuo už nustatytą netinkamą paramos panaudojimą buvo konstatuota ieškovo mokestinė nepriemoka buvo surašytas 2012 m. kovo 9 d., tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad labdaros suteikimo laikotarpiu jau egzistavo kokia nors mokestinė nepriemoka. Tokių aplinkybių nėra nustatyta ir civilinėje byloje, kurioje iškelta bankroto byla ieškovui Labdaros ir paramos fondui „Dvarų atgimimas“. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 20 d. nutartyje, kuria iškelta bankroto byla ieškovui, nenustatyta kuriuo laikotarpiu įmonė jau buvo nemoki (CPK 179 str. 3 d.). Todėl byloje nenustatyta ir CK 6.930 ¹ straipsnio taikymo prielaidų (CPK 178 straipsnis).

23. Pagal CPK 320 straipsnį apeliacinio skundo ribas paprastai nustato faktiniai ir teisiniai argumentai, kurių pagrindu ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. CPK 306 straipsnyje apibrėžtas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Tokiu teisiniu reglamentavimu siekiama panaikinti galimybę piktnaudžiauti procesu, siekiama skatinti bylos dalyvius veikti už greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, bylinėtis sąžiningai, atskleidžiant bylai reikšmingus duomenis pirmosios instancijos teisme, o ne sukuriant netikėtumus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2012). Nagrinėjamoje byloje nei mokestinės nepriemokos aplinkybe, nei mokėjimų eiliškumo pažeidimo aplinkybe ieškovas pirmosios instancijos teisme nesirėmė, todėl šie apelianto teiginiai yra už apeliacinio nagrinėjimo dalyko ribų.

24. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, sprendžia, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 177, 178, 185 straipsniai). Ieškovas, nesutikdamas su teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau nepagrindžia teiginių, jog teismas, atlikdamas įrodymų vertinimą, būtų pažeidęs teisės normas ar netinkamai jas taikęs. Ieškovas iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Įrodymų vertinimas iš esmės yra teismo (teisėjo) nepriklausomumo išraiška. Nesant duomenų, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimą reguliuojančias nuostatas (to neįrodžius), kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismo išvadomis, pagrįstomis ieškovo byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, bei visa bylos medžiaga.

25. Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad nors bankroto bylos turi viešąjį interesą, lemiantį aktyvesnį teismo vaidmenį šios kategorijos bylose, tačiau tai nepaneigia civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12 straipsnis) – kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis).

26. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog atsakovas pateikia savo subjektyvią nuomonę atskirai dėl kiekvieno įrodymo, kai įrodymų vertinimo proceso aiškinimas teismų praktikoje suponuoja tai, jog teismas iš pradžių kiekvieną įrodymą įvertina atskirai, o išvadas dėl įrodinėtų aplinkybių daro vertinant įrodymų visetą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes. Kaip matyti iš apskųsto sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių pateiktus įrodymus, pasisakė dėl visų esminių šalių argumentų. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog aukščiau aptarti apelianto skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti įrodymų vertinimo proceso išsamumu ir objektyvumu.

27. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti skunde nurodyti argumentai taip pat nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo (nutarties) motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

Dėl bylos procesinės baigties

28. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai tinkamai atskleidė bylos esmę, nepažeidė procesinių įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 176, 177, 178, 185 str.), tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

29. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

30. Atsakovė įrodymų, pagrindžiančių jos apeliacinės instancijos teisme turėtas išlaidas, nepateikė, todėl klausimas dėl jų priteisimo nespręstinas.

31. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę nei 3,00 EUR sumą, todėl pagal CPK 92 straipsnio, 96 straipsnio 6 dalį bei Teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Alvydas BarkauskasVaclovas PaulikasRūta Petkuvienė