Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mindaugo Povilansko, Sonatos Raupėnaitės-Lekarauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nidos Vigelienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. gynėjos advokatės Linos Andriuškevičienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 4 metams bei nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, įsigaliojusi nuo 2023 m. birželio 1 d.), ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, 75 straipsnio 3 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. nedelsiant privalo atlikti 9 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimą – atlyginti valstybės patirtą ne mažesnę kaip 150 000 Eur žalos dalį tokia tvarka:

1) per pirmuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginant ne mažiau kaip 50 000 Eur turtinės žalos;

2) per antruosius bausmės vykdymo atidėjimo metus atlyginant ne mažiau kaip 50 000 Eur turtinės žalos;

3) per trečiuosius bausmės vykdymo atidėjimo metus, bet likus nemažiau kaip 2 mėnesiams iki bausmės vykdymo atidėjimo pabaigos, atlyginant ne mažiau kaip 50 000 Eur turtinės žalos.

Priteista solidariai iš UAB „B.“ ir A. S. valstybės naudai 373 101 Eur nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.

Tuo pačiu teismo nuosprendžiu pripažinta kalta ir nuteista UAB „B.“ pagal BK 20 straipsnį, 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija,), 20 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau bendrovės atžvilgiu apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. S. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą bendrovės buhalterinę apskaitą, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. sausio 3 d. bei nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. birželio 13 d., būdamas UAB „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota adresu: (duomenys neskelbtini)) (toliau ir – bendrovė) direktoriumi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, surašymą, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2017 m. birželio 13 d. bendrovės veiklos vykdymo vietoje adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo:

4 straipsnio reikalavimus, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; kadangi bendrovės apskaitos dokumentai laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. birželio 1 d. buvo nesusisteminti, nepateikti visi buhalterinių sąskaitų registrai, netvarkytos atskaitingų asmenų avanso apyskaitos, pateiktų apskaitos registrų duomenys (autodetalių pirkimo-pardavimo apskaita) nepatikimi, neinformatyvūs ir kai kuriais atvejais prieštaringi, nebuvo atliekamos turto, prekių, atsargų, piniginių lėšų, gautinų ir mokėtinų skolų inventorizacijos, 2016-2017 m. finansiniai rezultatai nebuvo pagrįsti inventorizacijų duomenimis;

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; kadangi jis į bendrovės buhalterinę apskaitą įtraukė (panaudojo) ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens žinomai suklastotas iš UAB ,,A.”, UAB ,,L.”, UAB ,,S.”, UAB ,,T.”, T. sp. Z.O.O, autodetalių pirkimo už 2 335 341,1 Eur pridėtinės vertės mokesčio (toliau ir – PVM) sąskaitas-faktūras, pagal kurias ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne jose užfiksuotomis sąlygomis, tai yra:

1) 2016-01-18 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „A.“ už 4 872,67 Eur (tame tarpe 845,67 Eur pirkimo PVM);

2) 2016-01-22 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „A.“ už 71 473,90 Eur (tame tarpe 12 404,56 Eur pirkimo PVM);

3) 2016-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „L.“ už 185 371,30 Eur (tame tarpe 32 171,88 Eur pirkimo PVM);

4) 2016-07-28 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „L.“ už 86 420,62 Eur (tame tarpe 14 998,62 Eur pirkimo PVM);

5) 2016-07-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „L.“ už 170 172,71 Eur (tame tarpe 29 534,11 Eur pirkimo PVM);

6) 2016-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „S.“ už 271 852,03 Eur (tame tarpe 47 180,93 Eur pirkimo PVM);

7) 2016-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „S.“ už 264 050,44 Eur (tame tarpe 45 826,94 Eur pirkimo PVM);

8) 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 52 168,53 Eur (tame tarpe 9 054,04 Eur pirkimo PVM);

9) 2016-11-25 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš T. Sp.z.o.o už 66 913,40 Eur;

10) 2016-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 210 660,06 Eur (tame tarpe 36 560,84 Eur pirkimo PVM);

11) 2016-12-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 231 064,69 Eur (tame tarpe 40 102,14 Eur pirkimo PVM);

12) 2016-12-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš T. Sp.z.o.o už 100 Eur;

13) 2017-01-27 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 114 958,17 Eur (tame tarpe 19 951,42 Eur pirkimo PVM);

14) 2017-02-27 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš T. Sp.z.o.o už 42 145,28 Eur;

15) 2017-03-16 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš T. Sp.z.o.o už 68 070,33 Eur;

16) 2017-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 100 530,01 Eur (tame tarpe 17 447,36 Eur pirkimo PVM);

17) 2017-05-11 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš T. Sp.z.o.o už 77 322,19 Eur;

18) 2017-05-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 129 137,88 Eur (tame tarpe 22 412,36 Eur pirkimo PVM);

19) 2017-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 126 705,45 Eur (tame tarpe 21 990,2 Eur pirkimo PVM);

20) 2017-06-12 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš T. Sp.z.o.o už 61 351,44 Eur;

13 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimus, kad ,,ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys” reiškia, kad pagal apskaitos dokumentuose įrašytus duomenis galima būtų nustatyti užfiksuotos dokumentuose ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, apskaitos dokumentas turi būti įformintas tik įvykusiai ūkinei operacijai ar ūkiniam įvykiui, jame užfiksuoti rekvizitai turi atitikti tikrovę; kadangi jis įtraukė į bendrovės apskaitą UAB ,,A.”, UAB ,,L.”, UAB ,,S.”, UAB ,,T.”, T. sp.Z.O.O vardu įformintas PVM sąskaitas faktūras, kuriuose užfiksuotos už 2 335 341,1 Eur neįvykusios ar įvykusios ne tomis sąlygomis autodetalių pirkimo ūkinės operacijos, pagal kurias nebuvo galima iš dalies nustatyti juose įrašytų ūkinių operacijų turinio. Dėl nustatytų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti 2016-2017 m. bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

2. Be to, A. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) nuteistas už tai, kad išvengė bendrovės naudai labai didelės vertės turtinės prievolės, o būtent: laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. sausio 3 d. bei nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. birželio 13 d., būdamas bendrovės direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir jų pateikimą valstybinėms institucijoms, žinodamas, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo:

58 straipsnio 1 dalimi, PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitą pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui;

64 straipsnio 1 dalimi, pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą-faktūrą arba kitą šiame Įstatyme nurodytą apskaitos dokumentą, kuris nustatyta tvarka gali arba turi būti naudojamas prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui arba avansui įforminti;

80 straipsnio 1 dalimi, PVM sąskaita faktūra privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų nustatytus privalomus apskaitos dokumento rekvizitus, kurie turi atspindėti realiai įvykusias ūkines operacijas,

tyčia, siekdamas apgaule išvengti didelės vertės prievolės valstybei – PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, įtraukęs į bendrovės apskaitą žinomai suklastotas iš UAB ,,A.”, UAB ,,L.”, UAB ,,S.”, UAB ,,T.”, T. sp.Z.O.O autodetalių pirkimo PVM sąskaitas-faktūras:

1) 2016-01-18 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „A.“ už 4 872,67 Eur (tame tarpe 845,67 Eur pirkimo PVM);

2) 2016-01-22 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „A.“ už 71 473,90 Eur (tame tarpe 12 404,56 Eur pirkimo PVM);

3) 2016-05-26 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „L.“ už 185 371,30 Eur (tame tarpe 32 171,88 Eur pirkimo PVM);

4) 2016-07-28 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „L.“ už 86 420,62 Eur (tame tarpe 14 998,62 Eur pirkimo PVM);

5) 2016-07-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „L.“ už 170 172,71 Eur (tame tarpe 29 534,11 Eur pirkimo PVM);

6) 2016-08-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „S.“ už 271 852,03 Eur (tame tarpe 47 180,93 Eur pirkimo PVM);

7) 2016-09-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „S.“ už 264 050,44 Eur (tame tarpe 45 826,94 Eur pirkimo PVM);

8) 2016-10-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 52 168,53 Eur (tame tarpe 9 054,04 Eur pirkimo PVM);

9) 2016-11-30 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 210 660,06 Eur (tame tarpe 36 560,84 Eur pirkimo PVM);

10) 2016-12-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 231 064,69 Eur (tame tarpe 40 102,14 Eur pirkimo PVM);

11) 2017-01-27 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 114 958,17 Eur (tame tarpe 19 951,42 Eur pirkimo PVM);

12) 2017-03-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 100 530,01 Eur (tame tarpe 17 447,36 Eur pirkimo PVM);

13) 2017-05-29 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 129 137,88 Eur (tame tarpe 22 412,36 Eur pirkimo PVM);

14) 2017-05-31 PVM sąskaitą-faktūrą (duomenys neskelbtini) dėl pirkimo iš UAB „T.“ už 126 705,45 Eur (tame tarpe 21 990,2 Eur pirkimo PVM),

pagal kurias ūkinės operacijos neįvyko arba įvyko ne jose užfiksuotomis sąlygomis, bei jas laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 25 d. iki 2017 m. birželio 14 d. įtraukęs į bendrovės buhalterinę apskaitą ir jų pagrindu surašęs pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas už mokestinį laikotarpį ir pateikęs Vilniaus AVMI, esančiai adresu Ulonų 2, Vilnius, išvengė didelės vertės turtinės prievolės valstybei – PVM sumokėjimo į valstybės biudžetą, tai yra:

1) 2016-02-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. sausio mėnesį neteisėtai įtraukus 13 251 Eur pirkimo PVM, išvengė 13 251 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

2) 2016-08-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. liepos mėnesį neteisėtai įtraukus 44 531 Eur pirkimo PVM, išvengė 44 531 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

3) 2016-09-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugpjūčio mėnesį neteisėtai įtraukus 47 181 Eur pirkimo PVM, išvengė 47 181 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

4) 2016-10-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. rugsėjo mėnesį neteisėtai įtraukus 45 827 Eur pirkimo PVM, išvengė 45 827 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

5) 2016-11-25 į PVM deklaraciją už 2016 m. spalio mėnesį neteisėtai įtraukus 9 054 Eur pirkimo PVM, išvengė 9 054 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

6) 2016-12-27 į PVM deklaraciją už 2016 m. lapkričio mėnesį neteisėtai įtraukus 36 561 Eur pirkimo PVM, išvengė 36 561 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

7) 2017-01-26 į PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėnesį neteisėtai įtraukus 40 102 Eur pirkimo PVM, išvengė 40 102 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

8) 2017-02-24 į PVM deklaraciją už 2017 m. sausio mėnesį neteisėtai įtraukus 19 951 Eur pirkimo PVM, išvengė 19 951 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

9) 2017-04-25 į PVM deklaraciją už 2017 m. kovo mėnesį neteisėtai įtraukus 17 447 Eur pirkimo PVM, išvengė 17 447 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

10) 2017-06-14 į PVM deklaraciją už 2017 m. gegužės mėnesį neteisėtai įtraukus 44 404 Eur pirkimo PVM, išvengė 44 404 Eur PVM sumokėjimo valstybei,

viso bendrovės naudai jis išvengė turtinės prievolės – 318 312 Eur PVM sumokėjimo valstybei;

tęsdamas savo nusikalstamą veiką, jis laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. sausio 3 d. bei nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. birželio 13 d., būdamas bendrovės direktoriumi, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už bendrovės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams, turėdamas teisę priimti sprendimus juridinio asmens vardu bei kontroliuoti juridinio asmens veiklą, būdamas atsakingas už metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą ir jų pateikimą valstybinėms institucijoms, pažeisdamas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 11 straipsnio 4 dalies reikalavimus, kad išlaidos, kurių pagrindu pripažįstamos sąnaudos, gali būti grindžiamos tik juridinę galią turinčiais dokumentais, kurie privalo turėti visus buhalterinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų nustatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus; tyčia, apgaule siekdamas išvengti didelės vertės prievolės valstybei – pelno mokesčio sumokėjimo į valstybės biudžetą, 2017 m. gegužės 24 d. į bendrovės Pelno (nuostolio) ataskaitą už 2016 metus įtraukė žinomai suklastotas UAB „A.“, UAB „L.“, UAB „S.“, UAB „T.“, T. Sp.z.o.o. vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl neįvykusių autodetalių įsigijimo ūkinių operacijų, kurių įsigijimo savikaina – 1 346 440,62 Eur bei pateikė ją Vilniaus AVMI, esančiai adresu Ulonų 2, Vilnius, tokiu būdu 2016 m. deklaravo 365 260 Eur mažesnį bendrovės apmokestinamąjį pelną, nedeklaravo ir nesumokėjo 54 789 Eur (365 260 x 15 proc.) pelno mokesčio, tai yra jis tyčia apgaulės būdu išvengė bendrovės naudai turtinės prievolės – 54 789 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

Taip A. S. išvengė bendrovės naudai labai didelės vertės turtinės prievolės – 373 101 Eur PVM ir pelno mokesčio sumokėjimo valstybei.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3.3. Sprendžiant dėl kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (stengiasi atlyginti žalą, atsiprašo nukentėjusiojo ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K- 123/2011, 2K-7-54-677/2015, 2K-145-139/2015 ir kt.). Taigi nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Ši aplinkybė iš esmės parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką ir yra apibūdinama kaip vienas iš svarbiausių žingsnių, rodančių, kad asmuo nori pasitaisyti. Nuoširdus gailėjimasis dažniausiai ir pasireiškia tuo, kad kaltininkas aiškiai pasmerkia savo nusikalstamus veiksmus, pasižada pasitaisyti ir ateityje nenusikalsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2014). Teismas pripažino ir konstatavo, kad A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo gailėjosi nuoširdžiai.

3.4. Nustatant nuteistajam A. S. bausmės rūšį ir dydį, laikantis bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys), vertintina visuma bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių: A. S. nusikalstamą veiką Lietuvoje padarė pirmą kartą, administracine tvarka nebaustas, nusikalstamą veiką pripažino, teisme buvo aktyvus ir pats inicijavo savo dalyvavimą teisiamuosiuose posėdžiuose nuotoliniu būdu. Apylinkės teismas nustatė A. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis pripažino kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, įsipareigojo dėti visas pastangas, kad atlygintų nusikaltimu padarytą turtinę žalą. A. S. paaiškino, kad visas neteisėtai įgytas pinigines lėšas investavo į UAB „B.“, pirkdamas šios įmonės vardu vilkikus, todėl buvo tikras, kad jam pareikštas civilinis ieškinys galėjo būti sumažintas konfiskavus šios įmonės turtą. A. S. nesitikėjo, kad UAB „B.“ jokio turto neturės. Nuteistasis neturi intencijų neatlyginti turtinės žalos valstybei. A. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Imdamasis aktyvių veiksmų ir dalyvaudamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos nuotoliniu būdu teisiamuosiuose posėdžiuose, A. S. demonstruoja aiškų norą stoti į dorą ir sąžiningą gyvenimo kelią. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas nepagrįstai nusprendė, kad bausmės tikslai nuteistojo A. S. atžvilgiu nebus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

3.5. Pažymima, kad skundžiamame nuosprendyje teismas visiškai nemotyvavo valstybinio kaltintojo prašytos bausmės rūšies – baudos neskyrimo A. S. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismo dalis dėl jam skirtos bausmės rūšies yra nepagrįsta, nuteistajam skirta bausmė nebuvo teisės aktų nustatyta tvarka individualizuota. A. S. neturi galimybės atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl negali pradėti vykdyti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės, tokiu būdu jis patenka į situaciją be išeities – negali vykdyti priimto nuosprendžio. Apibendrinant tai, kas nurodyta aukščiau, nuteistasis vertina, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą bei nepagrįstai skyrė A. S. laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta, kad teismas, nagrinėdamas baudžiamąsias bylas apeliacine tvarka, patikrina bylą tik tiek, kiek to yra prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis A. S. ir jo gynėja apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta bausme, kiti nuosprendžiu išspręsti klausimai nėra ginčijami, kas apibrėžia apeliacinio skundo nagrinėjimo ribas ir dėl ko teisėjų kolegija toliau pasisako.

6. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendžiu A. S. už BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos padarymą – 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. S. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, subendrinta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir A. S. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 69 straipsnio 1, 3 dalimis, 75 straipsnio 3 dalimi, A. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas iš dalies, nustatant, kad po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo A. S. nedelsiant privalo atlikti 9 mėnesių paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant įpareigojimą – atlyginti valstybės patirtą ne mažesnę kaip 150 000 Eur žalos dalį teismo nustatyta tvarka.

7. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas ją sušvelninti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta bausmė. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą, ir įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. Tai reiškia, kad individualizuojant bausmę svarbu tinkamai įvertinti BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad individualizuojant bausmę visoms minėtoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, Nr. 2K-118/2011, Nr. 2K-148/2014, Nr. 2K-492/2014, Nr. 2K-334-699/2017). Be šių esminių bausmės skyrimo pagrindų tinkamas kaltininko asmenybės įvertinimas neabejotinai taip pat yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga.

9. Konstitucinėje bei kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pripažįstama, kad paskirta bausmė turi būti proporcinga ir teisinga. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-449-942/2016; 2K-209-222/2018; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

10. BK 55 straipsnyje numatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.

11. Kaip nustatyta byloje, A. S., būdamas UAB „B.“ direktoriumi, žinodamas, kad bendrovėje buhalterinė apskaita privalo būti tiksli, jos apskaitoje esantys buhalteriniai dokumentai pagrįsti realiai vykusiomis operacijomis, tyčia, siekdamas apgaule išvengti didelės vertės turtinės prievolės valstybei, t. y. PVM, pelno mokesčio sumokėjimo, įtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, kuriose nurodė realiai neįvykusias operacijas ir tokiu būdu padidino bendrovės išlaidas bei sumažino bendrovės pelno ir PVM mokesčių mokėjimą, šiuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitą ir pateikė VMI, tokiu būdu išvengė 318 312 Eur PVM ir 54 789 Eur pelno mokesčio sumokėjimo valstybei, tuo pačiu apgaulingai tvarkė UAB „B.“ buhalterinę apskaitą. Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

12. Naujojoje BK 182 straipsnio 3 dalies, pagal kurią nuteistas A. S., redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įtvirtinta galimybė be laisvės atėmimo iki 8 metų bausmės skirti kitą alternatyvią bausmę – baudą. Atitinkamai naujojoje BK 222 straipsnio 1 dalies redakcijoje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) alternatyviai numatyta laisvės apribojimo bausmės rūšis. Minėtais įstatymų pakeitimais įstatymų leidėjas sudarė prielaidas individualizuoti skirtinos bausmės rūšį ir dydį ir sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) padarymo atveju, nes be laisvės atėmimo numatyta ir baudos bausmės skyrimo galimybė. Taigi, už BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytą nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato baudos arba laisvės atėmimo iki aštuonerių metų bausmes, o BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcija numato baudos arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki ketverių metų bausmes. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtus baudžiamojo įstatymo pakeitimus, teisingai kvalifikavo nuteistojo A. S. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal minėtus baudžiamuosius įstatymus, kuriais reikšmingai buvo lengvinama veiką padariusio asmens teisinė padėtis, nepagrįstai skyrė griežčiausias – laisvės atėmimo bausmes.

13. A. S. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis.), o BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) – apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis). Vertinant padarytų nusikaltimų pavojingumo pobūdį, atsižvelgtina į tai, kad padarytos veikos nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams bei finansų sistemai, t. y. padaryta žala minėtoms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms gali būti nesunkiai atitaisyta, atlyginant padarytą turtinę žalą, vertinant padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, atsižvelgtina, kad nusikalstama veika padaryta žala daug kartų viršija ribą, nuo kurios taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). A. S. anksčiau Lietuvoje neteistas, nebaustas administracine tvarka, bylos duomenimis teistas Baltarusijos Respublikoje, tačiau išsamesnių duomenų apie ankstesnius teistumus byloje nėra ir teismas jų negali įvertinti charakterizuodamas A. S. asmenybę. A. S. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailėjosi dėl savo neteisėtų veiksmų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. S. yra dirbantis, nusikalstamas veikas padarė būdamas juridinio asmens vadovu, vadovaudamas bendrovei bei kontroliuodamas šio juridinio asmens veiklą, t. y. veikdamas bendrovės vardu, naudai ir interesams. Pažymėtina, kad kaip nurodė pats A. S., jis niekada nesinaudojo įmonės pinigais ir visi pinigai buvo skirti vystyti įmonės veiklą, nuteistasis paaiškino, kad nusikaltimą padarė esant sunkiai bendrovės ekonominei padėčiai, nes trūko pinigų, to paneigiančių įrodymų byloje nėra, teismas neturi pagrindo netikėti šia nuteistojo nurodyta aplinkybe. Įvertintina ir tai, kad nuo veikos padarymo praėjo daugiau nei penkeri metai, duomenų apie kitus jo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus ar padarytas nusikalstamas veikas byloje nėra. Nuteistasis aktyviai dalyvavo procese, nors yra Baltarusijos Respublikos pilietis, kur ir gyvena, įsipareigojo atlyginti padarytą turtinę žalą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių pagrindu netinkamai individualizavo A. S. skirtiną bausmę ir jam skyrė neproporcingai griežtą bausmę. Nors apylinkės teismas akcentavo, kad sukčiavimo būdu padarytos žalos dydis daug kartų viršija ribą, nuo kurios taikytina atsakomybė pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), kaip minėta, individualizuojant bausmę svarbu įvertinti ne tik padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, tačiau ir pavojingumo pobūdį – šiuo atveju didelės žalos padarymo aplinkybė yra pakankamas pagrindas nustatyti didesnį atitinkamos bausmės dydį, nei sankcijoje numatytas minimalus, tačiau vien padarytos žalos dydis nelaikytinas pakankamu pagrindu skirti griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimo bausmę. Apylinkės teismas skirdamas bausmę taip pat įvertino tai, kad nuteistasis nepaaiškino, kodėl iki šiol neatlygino bent dalies padarytos žalos, kita vertus, negali būti atmesti bei neįvertinti ir nuteistojo argumentai, kad jis tikėjosi, jog civilinio ieškinio dalis galėjo būti sumažinta konfiskavus jo įmonės turtą, taip pat tai, kad nuteistasis neatlygino padarytos žalos iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, nereiškia, kad jis neatlygins padarytos žalos ateityje, nuosprendžiui įsiteisėjus. Šiame kontekste pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme įtvirtinti bausmės tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį ir nei vienam iš BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytų bausmės tikslų, be kita ko, bendrajai prevencijai, negali būti teikiama pirmenybė, turi būti siekiama visų bausmei keliamų tikslų įgyvendinimo. Išdėstytos nuteistąjį ir jo padarytas nusikalstamas veikas charakterizuojančios aplinkybės, nusikalstamų veikų pavojingumo pobūdis ir laipsnis, motyvai ir tikslai, nuteistojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių santykis, A. S. asmenybę charakterizuojantys duomenys apeliacinės instancijos teismui leidžia spręsti, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti A. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) paskyrus baudos bausmes.

14. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas, A. S. skiriant BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytas baudos bausmes. Bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais (BK 47 straipsnio 2 dalis). Kadangi minimalių ekonominių socialinių dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-519/2006, 2K-348/2008, 2K-64/2011, 2K-1-697/2019). A. S. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), padarė laikotarpiu nuo 2014 m. rugsėjo 4 d. iki 2017 m. sausio 3 d. bei nuo 2017 m. sausio 12 d. iki 2017 m. birželio 13 d. Nusikalstamų veikų padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 897 1 MGL buvo lygus 37,66 Eur. Taigi, šis MGL dydis taikytinas apskaičiuojant A. S. pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) skirtiną baudą. Vadovaujantis BK 47 straipsnio 3 dalies 3, 4 punktais (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija), už sunkų nusikaltimą nustatoma bauda iki 1 500 MGL dydžio, o už apysunkį – iki 1 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju, įvertinus A. S. padarytą nusikaltimą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos dydį, nustatytinas didesnis nei minimalus baudos už sunkų nusikaltimą pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dydis – 300 MGL, atitinkamai nustatytinas didesnis nei minimalus baudos už apysunkį nusikaltimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) dydis – 200 MGL.

15. Kadangi šiuo nuosprendžiu nuteistajam skiriamos naujos bausmės, iš naujo spręstinas ir bausmių bendrinimo klausimas. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir griežtesne bausme, paskirta už BK 182 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), apėmė švelnesnę bausmę, paskirtą už BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Atsižvelgiant į tai, kad BK 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatytos nusikalstamos veikos sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), iš naujo bendrinant baudos bausmes taip pat taikomas bausmių apėmimas.

16. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į skiriamos baudos dydį, priteistos turtinės žalos dydį, konstatuoja, jog savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpis gali būti nustatytas 24 mėnesiams (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugpjūčio 31 d. nuosprendį pakeisti dėl A. S. paskirtų bausmių:

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudos bausmę.

A. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. S. skirti subendrintą 300 MGL (11 298 Eur) dydžio baudos bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, A. S. paskirtą subendrintą 300 MGL dydžio baudos bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 200 MGL (7 532 Eur) dydžio baudos bausmę.

Nustatyti 24 mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminą ir išaiškinti A. S., kad baudą privaloma sumokėti per 24 mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 6801) (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį): LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank AS Lietuvos skyrius“, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, banko kodas 70440; LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000; LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300; (duomenys neskelbtini), esančią AB „Šiaulių bankas“, banko kodas 71800 arba LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“, banko kodas 72900. Sumokėjus baudą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas). Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą vykdoma priverstinai.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.