- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-03
- Bylos Nr.
- e2-330-357/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00088-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rasa Bartašienė
- Atsakovas
- D. R.
- Kategorijos
- 2.2.2.7Juridinio asmens organai
- 2.6.10.2.1Neteisėta veika
- 2.6.10.2.2Priežastinis ryšys
dalyvaujant ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Irdesa“ atstovui nemokumo administratoriui MB „Verslo sija“, jo įgaliotam atstovui M. K.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (naudojant vaizdo konferencijų platformą ZOOM), išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Irdesa“ ieškinį atsakovui D. R. dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irdesa“ kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo D. R. 135 770,53 Eur žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad Šiaulių apygardos teismas 2023-10-19 nutartimi iškėlė ieškovei nemokumo bylą, nemokumo administratoriumi paskirtas MB „Verslo sija“. Atsakovas D. R. nuo 2022-12-09 iki bankroto bylos bendrovei iškėlimo buvo jos direktoriumi.
2. Ieškovė procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdžiuose nurodė, jog 2022-07-21 sudaryto ieškovės trumpo balanso matyti, kad ieškovės turtas 2021-12-31 dienai sudarė 34585,00 Eur sumą, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai 47324,00 Eur. Daugiau balansų ieškovė nesudarinėjo ir finansinių ataskaitų VĮ Registrų centrui neteikė. Iš bankroto byloje patvirtintų kreditorių reikalavimų nustatyta, kad pradelstų mokėti kreditorių suma, kurie šiuo metu yra pareiškę bankroto byloje savo reikalavimus nuo 2022-12-09 dienos (kai įmonės vadovu tapo atsakovas) buvo 62649,38 Eur ir nuo tos dienos: 1) įprastos veiklos ieškovė nebeatkūrė, nes; 2) sistemiškai didėjo ir nebuvo apmokamos skolos Ieškovės kreditoriams, o 3) ieškovė neturėjo turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti. Taigi, nuo 2021-12-31 dienos ieškovė buvo nemoki, o atsakovui, kaip įmonės vadovui kilo pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Atsakovas yra atsakingas už žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Žala šiuo atveju yra skaičiuojama kaip skirtumas tarp bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (192319,91 Eur) ir įsipareigojimų sumos, buvusios įmonei nemokei, kai vadovu tapo atsakovas (62649,38 Eur) ir yra lygi 129 670,53 Eur (192319,91 Eur - 62649,38 Eur).
3. Ieškovės nemokumo administratorius nurodo, kad vadovaujantis VĮ Regitra duomenimis, nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (2023-11-03) ieškovei priklausė transporto priemonė, kurios atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė: DUSTER DUSTER, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 6100,00 Eur. Nemokumo administratorius ne kartą ragino perduoti minėtą transporto priemonę, tačiau atsakovas iki šiol to nepadarė.
Atsiliepimas
4. Atsakovas D. R. procesiniuose dokumentuose ieškinį prašo atmesti ir nurodo, kad bendrovė buvo įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre 2021-04-26 dieną. 2023-10-19 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Įmonė veikė ir vykdė savo veiklą 2,5 metų. Bankroto bylos iškėlimo ieškovui metu atsakovas buvo vienintelis ieškovės akcininkas ir vadovas. Atsakovas 10 mėnesių ėjo įmonės vadovo pareigas nuo 2022-12-09 d. iki 2023-10-19 d., kuomet Šiaulių apygardos teismo nutartimi ieškovui buvo iškelta bankroto byla.
5. Taip pat nurodo, kad įmonė vykdė veiklą, susijusią su statybos ir apdailos darbais, didesnė dalis veiklos buvo vykdoma Švedijoje. Įmonėje dirbo apie 20-30 darbuotojų. Švedijoje buvo sudarytas stambus kontraktas su Švedijos kompanija UAB Weraton dėl namų statybos, taip pat apdailos darbų fabrike. Be to, įmonė surinkinėjo naujus namus. Taigi, įmonės veikla buvo paklausi rinkoje, ir įmonė turėjo geras perspektyvas. Ieškovo įmonė kontraktą su UAB Weraton vykdė tinkamai, po kurio laiko pradėjo vėluoti užsakovo apmokėjimai, būdavo pravedama tik dalis pinigų už atliktus darbus, o vėliau mokėjimus išvis nutraukė, nors vis žadėdavo sumokėti. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių susigrąžinti skolas už atliktus darbus, kreipėsi į Švedijos advokatus, antstolius, tačiau būdavo atsisakoma padėti, motyvuojant tuo, kad įmonė yra ne švediško kapitalo, o užsienio kapitalo. Galutiniame variante UAB Weraton bankrutavo, o ieškovo įmonei už atliktus darbus liko skolinga virš 2 milijonų Švedijos kronų.
6. Atsakovas teigia, kad nežiūrint į nesėkmingai pasibaigusį projektą, buvo derinamas naujas kontraktas, tokiu būdu planuojant atsiskaityti su įmonės kreditoriais, vienas iš kurių buvo VSDFV, tuo labiau, kad skolos kreditoriams nebuvo didelės. Atsakovas nesutinka su ieškovės argumentais, kad atsakovas kaip įmonės vadovas, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja, tačiau tai žinodamas, atsakovas nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovei, tuo pažeisdamas JANĮ 5 str. 1 p., kas vertintina kaip neteisėti atsakovo veiksmai. Atsakovas priešingai, siekdamas atkurti įmonės veiklą, subalansuoti finansus, veikė sąžiningai, išimtinai įmonės interesais ir siekė išvengti įmonės bankroto. Taip pat, pažymėjo, kad atsakovas yra nurodęs tikslią vietą Švedijoje, kur yra laikoma transporto priemonė. Atsakovas dėl savo materialinės padėties ir nebeturėdamas įgaliojimų, negali šios transporto priemonės pargabenti iš užsienio valstybės, tačiau jokių veiksmų dėl transporto priemonės susigrąžinimo nesiima ir pati ieškovė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
7. Byloje nustatyta, kad Šiaulių apygardos teismo 2023-10-19 nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-161-856/2024 ieškovei UAB „Irdesa“ iškelta bankroto byla, nutartis įsiteisėjo 2023-11-03, nemokumo administratoriumi paskirta MB „Verslo sija“. Šiaulių apygardos teismo 2024-01-08 nutartimi patvirtinti ir 2024-06-03 nutartimi patikslinti ieškovės kreditorių reikalavimai, kurie sudaro 192 319,91 Eur sumą. Byloje nustatyta, kad UAB „Irdesa“ įsteigta ir įregistruota Juridinių asmenų registre 2021-04-26, atsakovas D. R. nuo 2022-12-09 iki bankroto bylos iškėlimo buvo ieškovės vadovas. Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija duomenimis, atsakovas D. R. nuo 2023-03-14 registruotas kaip UAB „Irdesa“ akcininkas.
8. 2022-07-21 sudaryto balanso duomenimis, ieškovės turtas 2021-12-31 dienai sudarė 34585,00 Eur sumą, o per vienus metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 47 324,00 Eur. Nuo 2021-12-31 didėjo skolos kreditoriams. Ieškovė VĮ Registrų centrui neteikė finansinių ataskaitų ir turto balansų, o pradelstų mokėti skolų suma iki 2022-12-09 dienos, kai įmonės vadovu tapo atsakovas, buvo 62 649,38 Eur.
9. Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovės vadovas neįvykdė JANĮ 57 str. 1 d. 1 p. reikalavimo, iškėlus bankroto bylą, per teismo nustatytą terminą perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą. VĮ Regitra duomenimis, nutarties iškelti ieškovei bankroto bylą įsiteisėjimo dieną (2023-11-03), ieškovei priklausė transporto priemonė, kurios atsakovas nemokumo administratoriui neperdavė - DUSTER DUSTER, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė pagal VšĮ „Emprekis“ pažymą bankroto bylos iškėlimo dieną buvo 6100,00 Eur. Nemokumo administratorius siuntė raginimus perduoti transporto priemonę, tačiau įrodymų apie pareigos įvykdymą atsakovas nepateikė.
Dėl bendrovės vadovo civilinės atsakomybės
10. Tam, jog būtų konstatuotas įmonės vadovo veiksmų neteisėtumas, pirmiausia turi būti nustatytas vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas. Byloje pripažintina, kad nuo 2021-12-31 dienos bendrovė UAB „Irdesa“ jau buvo nemoki, bendrovei vadovavo ne atsakovas. Atsakovui pradėjus eiti bendrovės vadovo pareigas, per protingą laikotarpį kilo pareiga apsispręsti dėl tolesnės įmonės veiklos atkūrimo, arba darbo santykių nutraukimo arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
11. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas yra neteisėtas neveikimas, galintis sukelti žalos, už kurios padarymą įmonės vadovui kyla atsakomybė. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad šis subjektas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Bendrovės vadovui nevykdant pareigos ar pavėlavus pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsiranda įstatymu nustatyta civilinė atsakomybė ir vadovas turi atlyginti dėl to kreditorių patirtą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015, 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020 ir kt.).
12. Vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246–6.249 straipsniai). Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą bei dydį ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Vadovas, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės ir remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų paneigti šią prezumpciją (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-456-378/2018).
13. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad įmonės vadovo atsakomybė yra specifinis deliktas, kuris skiriasi nuo vadovo civilinės atsakomybės už bendrųjų pareigų įmonei pažeidimą pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Kitaip nei žalingo verslo sprendimo ar fiduciarinių pareigų pažeidimo atveju, kai nustatant kaltę kaip būtinąją civilinės atsakomybės sąlygą turi būti nustatytas didelis neatsargumas arba tyčia, už įstatyme nustatytos pareigos laiku inicijuoti bankroto bylą pažeidimą, vadovui civilinė atsakomybė atsiranda esant paprastam neatsargumui. Civilinei atsakomybei šiuo atveju atsirasti paprasto neatsargumo kaltės formą lemia tai, jog pažeista imperatyvi įstatyme įtvirtinta pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-219/2020). Sprendžiant dėl atsakomybės už žalą, padarytą pažeidus pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, byloje turi būti nustatyta, kada įmonės vadovas sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktą, ir tik tokį momentą nustačius galima spręsti, kada buvo pažeista pareiga kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-44-823/2022).
14. Juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę (Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 str. 7 d.). Juridinio asmens nemokumas sietinas su rimtais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019, 50 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-22-313/2024).
15. Pagal civilinės atsakomybės taisykles atlyginama yra tik ta žala, kuri yra neteisėtų veiksmų padarinys. Priežastinio ryšio nustatymo civilinėje byloje procesą sąlygiškai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167-611/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-469/2022 ir kt.). Finansiniams sunkumams, kaip nemokumo būsenos pagrindui konstatuoti nepakanka nustatyti pavienių ir (ar) atsitiktinių įsipareigojimų kreditoriams nevykdymo atvejų – turi būti nustatytas tokių atvejų pakartotinumas, tęstinumas ir pastovumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019).
16. Byloje nustatyta, kad pagal 2022-07-21 sudarytą įmonės balansą, įmonė buvo nemoki jau 2021-12-31. Atsakovas pradėjęs eiti vadovo pareigas nuo 2022-12-09, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio nuostatas, turėjo pareigą 2023 metais sudaryti balansą už praeitus kalendorinius metus. Ieškovė pagrįstai teigia, kad atsakovas negalėjo nežinoti apie bendrovės finansinę būklę, kadangi turėjo galimybę analizuoti visus įmonės dokumentus, tarp jų ir sudarytą įmonės balansą, kuris buvo pateiktas dar 2022-07-21. Ieškovė teigia, kad atsakovui prievolė inicijuoti nemokumo procesą atsirado nuo tos dienos, kai jis tapo vadovu, o jo civilinės atsakomybės ribos yra visi padidėję kreditorių reikalavimai nuo jo tapimo įmonės vadovu dienos.
17. Byloje yra reikšmingas bendras visos skolos padidėjimas nuo 2022-12-09 iki bankroto bylos iškėlimo dienos. Bedrovės vadovui tenka pareiga organizuoti įmonės veiklą, jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų. Teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog atsakovas yra atsakingas už dalies žalos padidėjimą dėl to, kad laiku nesikreipė dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas pažymi, kad byloje ieškovės pateikti detalūs įrodymai apie kreditorių reikalavimų didėjimą iki bankroto bylos iškėlimo. Daugumą kreditorių reikalavimų sudaro įmonės darbuotojų darbo užmokestis, komandiruotpinigiai ir skola už nesumokėtus mokesčius VMI ir VSDFV – šie kreditorių reikalavimai didėjo tolygiai. Iš pateiktos detalios skolų kreditoriams suvestinės matyti, kad nuo 2022-12-09 reikalaujama žala prasideda 2022-12-01 kreditoriniu reikalavimu VMI - 3 483,76 Eur sumai (nuo Nr.54). Ieškovas reikalaujamą žalą skaičiuoja kaip skirtumą tarp bankroto byloje įsiteisėjusia teismo nutartimi patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (192319,91 Eur) ir buvusios bendrovės įsipareigojimų sumos, kai vadovu tapo atsakovas (62649,38 Eur) ir yra lygi 129 670,53 Eur (192319,91 Eur - 62649,38 Eur).
19. Atsakovas neneigia, jog suprato apie ieškovės finansinius sunkumus, tačiau manė, kad jie yra laikini ir su finansiniais sunkumais pavyks susitvarkyti, reiškia, kad atsakovas suprato, jog bendrovė yra skolinga kreditoriams. Teismas sprendžia, kad yra nustatytos visos sąlygos atsakovo civilinei atsakomybei kilti (CK 6.246–6.249 straipsniai). Pažymėtina, kad reikalaujamos žalos suma yra atskira nuo kitų buvusių vadovų jų vadovavimo laikotarpiais.
Dėl neperduoto turto
20. Žala bendrovei gali būti padaryta dėl turto, kuris buvo bendrovės vadovo žinioje, netekimo (CK 6.249 straipsnio 1 dalis), šis faktas turi būti patvirtinamas įrodymais, kad turtas įmonėje buvo, bet jo neliko, taip pat nėra to turto ekvivalento, jeigu pagal aplinkybes jis turėtų būti. Įmonės turtas yra apskaitomas pagal apskaitos dokumentus, todėl turto turėjimas ir netekimas gali būti įrodinėjamas apskaitos dokumentais, kuriais turi būti patikimai patvirtinamas turto turėjimo faktas. Byloje pateikti įrodymai – Regitros duomenys apie registruotą transporto priemonę patvirtina, kad UAB „Irdesa“ turėjo transporto priemonę Dacia Duster, kurios rinkos vertė VšĮ „Emprekis“ duomenimis 6 100,00 Eur su PVM.
21. Ieškovė reikalauja iš atsakovo priteisti neperduotos transporto priemonės Dacia Duster vertę. Byloje nustatyta, kad atsakovo D. R. neteisėti veiksmai pasireiškia ir tuo, jog atsakovas neperduoda ieškovei priklausančio turto, dėl to atsakovui du kartus teismo paskirtos baudos. Atsakovo argumentai dėl negalėjo perduoti transporto priemonės yra nepagrįsti įrodymais. Nemokumo administratoriui nėra pranešta apie transporto priemonės tikslią vietą Švedijoje, nors pareiga turtą perduoti kyla įmonės vadovui (JANĮ 57 str. 1 d. 1 p.). Nepaneigti ieškovės argumentai, kad turto būvimo vieta nėra žinoma ieškovei ir nėra perduoti dokumentai bei užvedimo rakteliai turtui pasiimti. Negalint turto gražinti natūra, teismas tenkina ieškinį dėl transporto priemonės vertės 6 100,00 Eur priteisimo.
Dėl žalos dydžio
22. Nustačius vadovo neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teismas pažymi, kad atsižvelgiant į civilinės atsakomybės instituto esmę, įmonės vadovui taikoma civilinė atsakomybė nėra sankcija už neteisėtus veiksmus, žalos dydis kiekvienu atveju nustatomas pagal faktines bylos aplinkybes, todėl vienais atvejais gali būti lygus bankroto byloje patvirtintų reikalavimų sumai, kitais atvejais – bankroto byloje nepatenkintų kreditorių reikalavimų daliai, arba, kai nustatoma, kad ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakingi asmenys laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo, – mažesnis už ją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad žalos dydis nustatomas ne pagal konkretaus kreditoriaus reikalavimo padidėjimo aplinkybę, bet pagal tai, ar dėl vadovo neteisėtų veiksmų išaugo įmonės įsipareigojimai. Žala laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams, nepaisant to, jog skola konkrečiam kreditoriui gali būti ne tik padidėjusi, bet ir sumažėjusi. Žala kreditoriams atsiranda, nes dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Vadovui priskirtina tik ta žala, kuri susijusi teisiniu priežastiniu ryšiu su jo neteisėtais veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017; 2019 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-336-684/2019).
23. Atsakovas nurodo, kad įmonė vykdė veiklą, susijusią su statybos ir apdailos darbais, didesnė dalis veiklos buvo vykdoma Švedijoje. Įmonėje dirbo apie 20-30 darbuotojų, darbai sekėsi sėkmingai. Švedijoje buvo sudarytas stambus kontraktas su Švedijos kompanija UAB Weraton dėl namų statybos, taip pat apdailos darbų fabrike. Be to, įmonė surinkinėjo naujus namus. Taigi, įmonės veikla buvo paklausi rinkoje, ir įmonė turėjo geras perspektyvas. Ieškovės įmonė kontraktą su UAB Weraton vykdė tinkamai, užsakovas iš pradžių tvarkingai atsiskaitinėjo už atliktus darbus. Po kurio laiko pradėjo vėluoti užsakovo apmokėjimai, būdavo pravedama tik dalis pinigų už atliktus darbus, o vėliau mokėjimus išvis nutraukė, nors vis žadėdavo sumokėti. Atsakovas ėmėsi visų įmanomų priemonių susigrąžinti skolas už atliktus darbus, kreipėsi į Švedijos advokatus, antstolius, tačiau būdavo atsisakoma padėti, motyvuojant tuo, kad įmonė yra ne švediško kapitalo, o užsienio kapitalo. Galutiniame variante UAB Weraton bankrutavo, o ieškovo įmonei už atliktus darbus liko skolinga virš 2 milijonų Švedijos kronų. Nežiūrint į nesėkmingai pasibaigusį projektą, buvo derinamas naujas kontraktas, tokiu būdu planuojant atsiskaityti su įmonės kreditoriais, vienas iš kurių buvo VSDFV, tuo labiau, kad skolos kreditoriams nebuvo didelės. Be to, kad susidūrė su užsakovo nesąžiningumu, įmonės darbuotojai laiku nesulaukę atlyginimų, kreipėsi į darbo ginčų komisiją, kuri priteisinėjo ne tik neišmokėtą atlyginimą, bet ir delspinigius, vidutinį atlyginimą. Skolų išieškojimas buvo perduotas antstoliams, kurie areštavo ieškovės sąskaitas, kas dar labiau apsunkino įmonės atsiskaitymus. Siekdamas atkurti įmonės veiklą, subalansuoti finansus, atsakovas veikė sąžiningai, išimtinai įmonės interesais ir siekė išvengti įmonės bankroto. Teigia, jei 2021-12-31 d. įmonė buvo nemoki, kaip atsakovas 2022 m. nebūdamas įmonės direktoriumi, būtų galėjęs inicijuoti bankroto bylą, ieškovas nekelia klausimo dėl 2021-2022 m. ieškovo direktoriaus pareigas ėjusio asmens (asmenų) atsakomybės dėl žalos kreditoriams padarymo.
24. Nurodo, kad bendrovėje 2023-07-26 dirbo 25 darbuotojai, kuriuos jis stengėsi išlaikyti. Pagal verslo praktiką, pirmaisiais veiklos metais iš įmonės nelaukiama pelningos veiklos, nes įmonei pirmiausia reikia įsitvirtinti rinkoje, surasti darbų (paslaugų) užsakovų, sukomplektuoti darbuotojų kolektyvą ir atlikti kitus būtinus veiksmus. Pirmaisiais veiklos metais įmonės dažniausiai dirba nuostolingai, nebūna įgijusios jokio turto ir tai yra sąlygojama objektyvių veiksnių.
25. Nustatant atsakovo pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pažeidimo momentą aktualu tai, kad atsakovo vadovavimo laikotarpiu bendrovė bylų teismuose, stambių kreditorių, kreditų bankuose neturėjo. Atsakovas neneigia, kad įmonė buvo susidūrusi su finansiniais sunkumais, kuriuos vertino kaip laikino pobūdžio sunkumus, todėl tikėjosi atgaivinti bendrovės veiklą. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai įmonė veiklą vykdo, tačiau didėja nuostoliai dėl neatsiskaitymo su kreditoriais, tokie veiksmai neatitinka protingos verslo rizikos ir prieštarauja geriems verslo standartams. Teismas atsižvelgia į byloje pateiktus įrodymus, kad atsakovas 2022-12-09 tapęs vadovu, 2023-03-14 įsigijo bendrovės akcijas, todėl atsakovo argumentai, kad jis tikėjosi išvystyti bendrovės veiklą yra logiški. Teismas vertina, kad ne visi atsakovo veiksmai ar neveikimas turi būti laikomi nesąžiningais ar susiję su pareigų pažeidimu.
26. Kaip ir minėta, byloje yra nustatytos vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtinos sąlygos – neteisėti veiksmai, padidėję nuostoliai, priežastinis ryšys ir kaltė, tačiau teismo vertinimu, ne visa nepadengta skolų dalis atsirado dėl to, jog atsakovas D. R. laiku nesikreipė dėl bankroto bylos iškėlimo. Ne visa ieškovės prašoma priteisti žala teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su neteisėtu atsakovo neveikimu.
27. Atsižvelgiant į juridinio asmens dalyvio ir vadovo funkcijų skirtumus, civilinės atsakomybės taikymo bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Šiuo atveju trijų mėnesių atsakovo vadovavimo laikotarpis buvo per trumpas įvertinti ir esmingai pakeisti finansinę bendrovės situaciją. Jeigu įmonės veikla buvo paklausi rinkoje, o įmonė turėjo perspektyvas, atsakovas būdamas vadovu per trumpą periodą (tris mėnesius) įmonės finansinės padėties ženkliai įtakoti negalėjo. Tačiau 2023-03-14 atsakovui įsigijus UAB „Irdesa“ akcijas ir per protingą terminą nepavykus atkurti bendrovės mokumo, atsakovas turėjo įvertinti situaciją ateityje bei numatyti galimą žalą bendrovei.
28. Pažymėtina ir tai, kad bendrovei tapus nemokia dar 2021 metais, buvę vadovai ar akcininkai privalėjo nedelsiant pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo ir neveikimu sukėlė įmonės kreditoriams žalos. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinta dalinė skirtingais laikotarpiais vadovavusių bendrovės valdymo organų deliktinės atsakomybės taisyklė: tuo atveju, kai žalos dalis, priskirtina konkrečiam vadovavimo laikotarpiui, gali būti aiškiai išskirta iš bendros žalos masės, nes ieškovas disponuoja žiniomis ne tik apie atsakovo vadovavimo laikotarpį, bet ir konkrečius finansinius įmonės duomenis jam atsistatydinus, tuomet nėra pagrindo taikyti solidarumo prezumpciją. Dėl to minėtoms situacijoms kasacinis teismas yra įtvirtinęs dalinę vadovų atsakomybės taisyklę.
29. Nustatant iš atsakovo priteisiamos žalos dydį yra ne tik aktualus vadovo pareigos inicijuoti bankroto bylą atsiradimo momentas, bet ir nuo šio momento padidėję kreditorių finansiniai reikalavimai. Atsakovas, pradėjęs eiti bendrovės vadovo pareigas 2022-12-09 ir 2023-03-14 įsigijęs akcijas, turėjo apsispręsti per protingą terminą (pavyzdžiui, bandomąjį laikotarpį atitinkančius tris mėnesius) dėl tolesnės įmonės veiklos arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Juridinio asmens mokumo problemų sprendimas gali leisti išvengti bankroto proceso ir mokumo problemas spręsti restruktūrizavimo būdu, ar sudaryti susitarimus su kreditoriais. Teismų praktikoje pažymima, kad įmonių mokumo problemos yra laipsniškas procesas, kuris susideda iš atskirų etapų, strateginės krizės, kuri susijusi su neigiamas pokyčiais dėl įmonės konkurencijos, pelno ir likvidumo krizės, reiškiančios, kad įmonė nebegali laiku vykdyti įsipareigojimų ir nemokumo. Atsižvelgiant į įmonės mokumo situaciją, turi būti operatyviai reaguojama į mokumo padėties kitimą, vykdomą ūkinę komercinę veiklą, skatinama ieškoti skolininko finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka. Šios stadijos tikslai yra suteikti galimybę skolininkui įvykdyti neįvykdytą, neginčijamą prievolę kreditoriui arba susitarti dėl neteisminio nemokumo problemų sprendimo, sudarant susitarimą dėl pagalbos, ar pradedant vykdyti bankroto procesą ne teismo tvarka bei informuoti visus įmonės kreditorius apie situaciją.
30. Konkrečiu atveju konstatuotina, jog bendrovės vadovas D. R. pažeidė pareigą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, 2023-03-14 įsigijus bendrovės akcijas, vadovaujant bendrovei ir per protingą terminą, tai yra, tris mėnesius neinicijuojant bankroto bylos. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas per protingą terminą pripažintinas nuo 2023-06-15 ir laikytinas atskaitos tašku, nuo kurio turėtų būti pradėti skaičiuoti ieškovei padaryti nuostoliai. Žala šiuo atveju laikoma po vadovui atsiradusios pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymo atsiradę nauji kreditorių reikalavimai, ar nuo tos dienos padidėjusi iki nurodytos dienos atsiradusių ir nepadengtų kreditorių reikalavimų dalis. Delsimu inicijuoti bankroto bylą padaryta žala kilo per laikotarpį nuo 2023-06-15 iki bankroto bylos iškėlimo, kurį atsakovas vėlavo inicijuoti, ir tuo laikotarpiu įmonei atsiradusi žala dėl padidėjusių įmonės įsipareigojimų, teisiniu priežastiniu ryšiu susijusi su vadovo delsimu inicijuoti bankroto bylą. Kreditoriams padaryta žala laikytinas išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti iš turto kreditoriams, dėl išaugusių įmonės skolų sumažėja jų galimybė gauti didesnę dalį savo reikalavimo patenkinimo, t. y. jų patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos ir yra bendrovės vadovo neteisėtų veiksmų rezultatas.
31. Teismas netenkina ieškovės reikalavimo priteisti iš atsakovo žalą už skolas kreditoriams, kurių reikalavimai susiformavo nuo 2022-12-09 iki 2023-06-15 ir konstatuoja, kad UAB „Irdesa“ kreditoriniai reikalavimai (jų skirtumas) susiję teisiniu priežastiniu ryšiu su neteisėtu buvusio vadovo neveikimu ir nenulemti kitų aplinkybių, susiformavę po 2023-06-15 (esant galiojančiai ir nevykdomai atsakovo kaip bendrovės vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jo vadovaujamai įmonei iškėlimo) yra ieškovės patirta, todėl atlygintina žala. Iš atsakovo priteisiamos žalos dydis nustatomas padidėjusių kreditorinių reikalavimų, atsiradusių po 2023-06-15 apimtimi – 20 590,32 Eur (nuo kreditorių suvestinėje nurodyto Nr.147, išvedant skirtumą 128 129,38 – 107 539,06). Ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovei BUAB „Irdesa“ priteisiama 26 690,32 Eur (20 590,32 ir 6 100,00) žalos suma. Likusią ieškinio reikalavimo dalį dėl 107 539,06 Eur žalos, teismas atmeta.
Dėl reikalaujamų procesinių palūkanų
32. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Patenkinus iš dalies piniginius reikalavimus, šalims priteistinos 5 (penkių) procentų dydžio palūkanos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37, 6.210 str.).
33. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovei – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
34. Šioje byloje sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo aktuali kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, jog konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis CPK 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo šio straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tuo atveju, kai bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas nulemtų visišką šaliai pagrįstai priklausančios piniginės kompensacijos netekimą, teismai taip pat turi taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį, leidžiančią nukrypti nuo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymo ir užtikrinti sąžiningą bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymą. Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, be kita ko, į tai, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir ar šalis juo pasinaudojo.
35. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas negali būti mechaniškas, o yra nulemtas šio teisės į teisminę gynybą ribojimo tikslo ir proporcingumo tarp siekiamo tikslo ir pasekmių vertinimo. Tai reiškia, kad teismai, paskirstydami šalių bylinėjimosi išlaidas, turi atsižvelgti į konkrečioje byloje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo kylančius padarinius ginčo šalims ir kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant ribojimo proporcingumą. Taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus, bylose dėl žalos atlyginimo gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą. Tais atvejais, kai proceso šalies civilinis ieškinys patenkinamas, bet nėra priteisiama visa jo suma, o iš jos priteistos bylinėjimosi išlaidos „uzurpuoja“ didelę ar net visą priteisto finansinio atlyginimo dalį, jei nėra svarių priežasčių, pateisinančių tokį rezultatą, tokia situacija ginčą paverčia beprasmiu, o šalies teisę į teismą padaro teorinę ir iliuzinę.
36. Šiuo atveju paskirstant bylinėjimosi išlaidas proporcingai pagal patenkintų ir atmestų reikalavimų dalį gali būti paneigta teisės į teisminę gynybą esmė. Vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 4 dalimi ir CPK 3 straipsnio 7 dalyje nurodytais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, yra pagrindas byloje nukrypti nuo bendrųjų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių atsižvelgiant į šių išlaidų susidarymo priežastis. Teismas pažymi, kad priteisiama iš atsakovo žalos suma buvo sumažinta, tačiau civilinės atsakomybės taikymo sąlygos nustatytos, konstatuoti atsakovo neteisėti veiksmai, nors atsakovas įrodinėjo, jog šiuo atveju apskritai nėra sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Vertinant šį faktą ir paskirstant bylinėjimosi išlaidas yra pagrindas nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytos proporcinio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės, tačiau nėra pagrindo priteisti ieškovei visą jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
37. Ieškovė BUAB „Irdesa“ pateikė prašymą atlyginti 840,00 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų už dubliko parengimą. Taip pat pateikė šių išlaidų realumą patvirtinančius įrodymus (2024-07-29 sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 301, 2024-07-30 mokėjimo nurodymą), iš kurių matyti, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, yra protingos ir pagrįstos, todėl įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai tenkinti iš dalies (50 proc.), ieškovei iš atsakovo priteistina 420 Eur suma.
38. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Irdesa“ naudai 26 690,32 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt Eur 32 ct) žalos atlyginimo ir 5 (penkių) procentų dydžio procesines metines palūkanas nuo priteistos 26 690,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 420 Eur (keturis šimtus dvidešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant skundą Šiaulių apygardos teisme.