- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-11
- Bylos Nr.
- e2A-816-657/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-17026-2022-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Gudynienė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Ieškovas
- N. Š.
- Atsakovas
- E. G.
- Kategorijos
- 2.1.2.6.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Virginijos Gudynienės, Dianos Labokaitės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės N. Š. ieškinį atsakovei E. G. dėl nepagrįsto praturtėjimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė N. Š. kreipėsi į teismą, prašydama: 1) priteisti iš atsakovės E. G. 1 832 Eur iš ieškovės pasisavintų piniginių lėšų; 2) priteisti iš atsakovės 2 051,10 Eur už komunalinių įmonių suteiktas paslaugas; 3) įpareigoti atsakovę gražinti ieškovei pasisavintus nešiojamąjį kompiuterį „Sony“ 400 Eur vertės, planšetinį kompiuterį „HP” 200 Eur vertės ir mobilųjį telefoną Samsung 900 Eur vertės, o jų nesant atlyginti jų vertę pinigais; 4) priteisti ieškovei iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas 403,74 Eur; 5) priteisti iš atsakovės 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio, ieškovės sūnui atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, atsakovė, gyvendama ieškovei priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) naudojosi šiam butui komunalines paslaugas teikiančių įmonių patarnavimais, tačiau už juos nemokėjo. Ieškovė Už komunalines paslaugas sumokėjo 2 051,10 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovės. Be to, ieškovė sūnui buvo davusi savo banko mokėjimo kortelę, kuria, sūnui būnant įkalinimo įstaigoje, naudojosi atsakovė. Ieškovė per laikotarpį nuo 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. birželio 6 d. į savo sąskaitą pervedė 2 456 Eur, iš kurių 624 Eur buvo pervesti sūnui, likusius 1 832 Eur pasisavino atsakovė. Be to, išsikraustydama iš buto, atsakovė išsinešė ieškovei priklausančius daiktus – nešiojamą kompiuterį „Sony“, planšetinį kompiuterį „HP", mobilųjį telefoną Samsung. Atsakovė šių daiktų negrąžino, todėl įpareigotina juos grąžinti arba atlyginti jų vertę pinigais, taip pat turi sumokėti palūkanas skaičiuojamas nuo 2021 m. liepos mėnesio nuo pasisavintų piniginių lėšų ir daiktų bei neapmokėtų komunalinių išlaidų sumos, kas sudaro 403,74 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad ieškovė atsisako reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti nešiojamą planšetinį kompiuterį „HP“ 200,00 Eur vertės, kadangi atsakovė šį kompiuterį ieškovei grąžino.
Šalies argumentai
4. Atsakovė E. G. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
5. Nurodė, kad reikalavimas dėl pasisavintų piniginių lėšų grąžinimo yra nepagrįstas, kadangi ieškovė banko kortelę sūnaus šeimai davė naudotis bendrai, nes jos sūnus niekur nedirbo. Ieškovės sūnus turėjo skolų, kurių išieškojimas buvo nukreipiamas ir į atsakovės darbo užmokestį. Ieškovės sūnaus skoloms padengti atsakovė sumokėjo 622,07 Eur. Piniginių lėšų taip pat reikėjo mokesčių sumokėjimui, maistui ir kitoms išlaidoms. Ieškovės sūnui, atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, atsakovė, ieškovės prašymu, jam veždavo maisto produktus, pirko drabužius ir avalynę, telefono numerio papildymus „Pildyk“ po 10-20 Eur kas dieną. Be to, ieškovės prašymu 300 Eur iš jos kortelės nuėmė ir perdavė advokatui dėl ieškovės sūnaus teisinių reikalų tvarkymo. Atsakovė ieškovei pirko vaistus (apie 40 Eur). Ieškovei gyvenant (duomenys neskelbtini), jos prašymu į ieškovės butą pirko elektrinę viryklę už 315 Eur, rūpinosi namų priežiūra ir kitais reikalais. Tik prasidėjus atsakovės santuokos nutraukimo bylai su ieškovės sūnumi, ieškovė kreipėsi į teismą dėl nepagrįsto praturtėjimo.
6. Ieškovė sūnaus šeimai padovanojo nešiojamąjį kompiuterį „Sony“, kuris buvo įdėtas siuntinyje iš (duomenys neskelbtini). Šiuo kompiuteriu naudojosi atsakovė. Šios dovanos ieškovė niekada nereikalavo grąžinti. Mobilųjį telefoną „Samsung“ ieškovės sūnaus prašymu nupirko pati ieškovė, žinodama, kad telefoną jis nori dovanoti atsakovei. Atsakovė, gavusi mobilųjį telefoną dovanų, savo iki tol naudotą telefoną atidavė ieškovės sūnui. Planšetinį kompiuterį „HP“ atsakovė paėmė, norėdama ištrinti asmenines fotografijas ir vaizdo įrašus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. sprendimu nutraukė bylos dalį dėl ieškinio reikalavimo įpareigoti atsakovę grąžinti nešiojamą planšetinį kompiuterį „HP”, 200 Eur vertės; ieškinį tenkino iš dalies – priteisti ieškovei N. Š. iš atsakovės E. G. 191,61 Eur ir 1 235,50 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitą ieškinio dalį atmetė.
8. Teismas konstatavo, kad aplinkybę, kad atsakovės sutuoktinis nedirbo, turėjo daug skolų, teismo posėdyje patvirtino ieškovės atstovas. Sutuoktiniui laikotarpiu 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. birželio 3 d. atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, kortelė buvo perduota atsakovei, ieškovė kortelės neužblokavo. Atsakovė prisijungimų prie ieškovės banko sąskaitos neturėjo, todėl atlikti bankinių operacijų neturėjo galimybės. Atsakovė turėjo kortelę ir jos PIN kodą, todėl su kortele galėjo atsiskaityti prekybos vietose, bankomate nuimti nuo sąskaitos pinigus ir juos į sąskaitą įnešti. Ieškovė pripažino, kad sūnui į įkalinimo įstaigą pervesta 624 Eur, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad iš ieškovės sąskaitoje esančių lėšų atsakovė taip pat mokėjo sutuoktinio skolas, sutuoktiniui pirko maistą, kitus reikiamus daiktus ir vežė į įkalinimo įstaigą, pirko telefoninių pokalbių papildymus, mokėjo advokatams už sutuoktiniui teiktą teisinę pagalbą. Šias atsakovės nurodomas aplinkybes patvirtina byloje atsakovės pateikti rašytiniai įrodymai: sumokėta ATPK baudų 540 Eur, advokato paslaugoms 300 Eur, už sutuoktinį sumokėta antstoliams 410 Eur, kortele atsiskaityta už prekes prekybos centruose. Atsakovė į ieškovės butą nupirko elektrinę viryklę už 315 Eur, kuri liko ieškovės bute. Iš šalių susirašinėjimo matyti, kad ieškovė į šią sąskaitą įnešdavo lėšas, skirtas ne tik sūnui, bet ir atsakovei, kuri bylos nagrinėjimo metu neneigė, kad ieškovės kortele atsiskaičiusi, pirkdama nedidelės vertės prekes. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad ieškovės sąskaitoje esantys pinigai didžiąja dalimi buvo panaudoti ieškovės sūnaus – atsakovės sutuoktino, poreikiams. Aplinkybę, kad atsakovės sutuoktiniu jo buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpiu buvo rūpinamasi, patvirtino pats atsakovės sutuoktinis savo priešieškinyje santuokos nutraukimo byloje. Byloje nekilo ginčo, kad atsakovė ieškovės sūnaus buvimo įkalinimo įstaigoje laikotarpiu ieškovės kortele naudojosi su jos žinia. Byloje nėra jokių duomenų, kad ieškovė kada nors buvo reiškusi atsakovei kokias nors pretenzijas dėl netinkamo sąskaitoje esančių lėšų naudojimo. Be to, iš atsakovės darbo užmokesčio buvo padengta 201,07 Eur sutuoktinio asmeninės skolos.
9. Taigi, ieškovė neįrodė, kad atsakovės nepagrįstas praturtėjimas egzistavo ieškinio pareiškimo momentu, nes ji ieškiniu reikalaujamas sumas yra perdavusi tretiesiems asmenims, kas reiškia, jog neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovės 1 832 Eur netenkino.
10. Atsakovei žinoma, kad jai sutuoktinio dovanotą telefoną nupirko ieškovė. Gavusi iš sutuoktinio dovanų telefoną, savo turėtą telefoną atidavė sutuoktiniui. Kompiuteris dovanotas šeimai, juo naudojosi atsakovė. Teismo posėdyje atsakovė paaiškino ir teismo posėdyje liudytojas nurodė, kad kompiuteris ne kartą buvo atsakovės sutuoktinio užstatytas lombarde, atsakovė jį yra išpirkusi. Nėra pagrindo netikėti atsakovės paaiškinimais, jog šie daiktai ieškovės buvo padovanoti atsakovės šeimai. Nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, civilinei bylai reikšmingi faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu. Byloje esantys įrodymai – atsakovės nuoseklūs paaiškinimai, liudytojo L. V. paaiškinimai patvirtina, kad šiais daiktais sutuoktiniai naudojosi kaip savais. Ieškovės ir atsakovės santykiai buvo geri, šilti ir tuomet, kai ieškovės sūnus buvo įkalinimo įstaigoje. Tai tik stipriau įtikina, jog šie daiktai sūnaus šeimai ieškovės buvo padovanoti. Ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl reikalavimas netenkintinas.
11. Ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti DNSB sumokėtus 290,79 Eur už pastato administravimo ir kitas eksploatacines paslaugas, kurias apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Ieškovės pareiga proporcingai jai priklausančio buto plotui apmokėti išlaidas daugiabučiui namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas yra įtvirtinta teisės aktuose. Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovės ieškovės DNSB sumokėtus 290,79 Eur atmestinas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
12. Ieškovės atstovo, liudytojos A. G. paaiškinimu mokesčius už butą ieškovės pavedimu mokėjo A. G.. A. G. paaiškino, kad kartą į mėnesį atvykdavo į ieškovės butą, paimdavo sąskaitas, kartais jas atveždavo ir atsakovė, nusirašydavo skaitiklių rodmenis. Ieškovė sumokėtas sumas jai pervesdavusi į sąskaitą. Aplinkybes, kad tokiu ieškovės ir liudytojos susitarimu buvo vykdomas mokesčių už ieškovės butą mokėjimas, kad ieškovė pervesdavo pinigų liudytojai mokesčių sumokėjimui patvirtina UAB ,,Viena sąskaita“ mokėjimų informacija, ieškovės banko sąskaitos išrašas. Atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ir atsakovė Lietuvos pašte yra apmokėjusi UAB „Viena sąskaita“ sąskaitas bendrai 349,47 Eur sumai: 2021 m. balandžio 26 d. – 118,50 Eur, 2021 m. gegužės 25 d. – 101,40 Eur, 2021 m. kovo 24 d. – 129,57 Eur. Atsakovė Perlo terminale pagal knygelę yra sumokėjusi 129,23 Eur: 2021 m. balandžio 26 d. – 42,17 Eur, 2021 m. gegužės 25 d. – 43,60 Eur, 2021 m. kovo 24 d. – 43,46 Eur, viso – 478,70 Eur. Aplinkybę, kad atsakovė mokėjo buto išlaikymo mokesčius teismo posėdyje patvirtino liudytojas atsakovės patėvis L. V., paaiškindamas, kad, atsakovei pritrūkus lėšų, jis duodavo jai pinigų mokesčiams už butą sumokėti. Iš ieškovės banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. į ieškovės sąskaitą yra įnešusi 1 090 Eur. Tokiu būdu atsakovė, gyvendama ieškovės bute ir naudodama elektros energiją, vandenį, butui tiektą šilumą šilumos energiją, interneto ryšį gavo 191,61 Eur (1 760,31 Eur – 1 568,70 (478,70 + 1 090) naudą ieškovės sąskaita, todėl ieškovės reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies – iš atsakovės ieškovei priteistina 191,61 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas, patenkinęs ieškinį iš dalies (patenkinta 3 proc. ieškinio reikalavimų)paskirstė bylinėjimosi išlaidas ir a atlikęs priteistų bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš ieškovės atsakovei priteisė 1 235,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
14. Apeliaciniame skunde ieškovė N. Š. prašė panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti bei priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino įrodymus, faktines aplinkybes, rašytinius įrodymus bei paaiškinimus. Teismo sprendimas yra neišsamus, nemotyvuotas, neatitinka CPK 263 straipsnio reikalavimų. Sprendimo motyvuojamoje dalyje teismas nenurodė jokių argumentų, kuriais remiantis atmetė iš esmės visus ieškovės pateiktus įrodymus (pažeistas CPK 270 str. 4 d. 2 p.). Teismas iš esmės netinkamai ir šališkai vertino faktines bylos aplinkybes, nepateikė įrodymų, kuriais buvo grindžiamos teismo išvados, vertinimo, dėl ko pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas. Tuo buvo pažeistos ieškovės teisės būti išklausytai ir teisė į teisingą, nešališką teismą. Iš teismo išvadų visiškai neaišku, ar šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo institutas gali būti taikomas. Jeigu nepagrįsto praturtėjimo institutas byloje negali būti taikomas, teismas nenurodė, kokiomis teisės normomis turi būti vadovaujamasi, sprendžiant šį ginčą ir kokie argumentai tai patvirtina. Atsakovė nepagrįstai praturtėjo tiek be pagrindo naudodamasi pinigais iš ieškovės banko kortelės, tiek pasisavindama ieškovės daiktus, tiek, sutuoktiniui būnant įkalinimo įstaigoje, nemokamai gyvendama ieškovės bute. Ginčo dėl pinigų pasisavinimo laikotarpis yra ne ieškinio padavimo laikotarpis, o faktinis laikotarpis.
14.2. Iš teismo sprendimo nėra aišku, kuo grindžiama teismo nustatyta aplinkybė, kad, sutuoktiniui laikotarpiu 2020 m. vasario 20 d. iki 2020 m. birželio 3 d. atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, kortelė buvo perduota atsakovei, kas ir kada perdavė atsakovei ieškovės banko kortelę. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovė iš ieškovės sąskaitoje esančių lėšų mokėjo sutuoktinio skolas, jam pirko maistą, kitus reikiamus daiktus. Sutuoktinio advokatui atsakovė sumokėjo po to, kai išsikraustė iš ieškovės buto ir kortelė jau buvo grąžinta. Atsakovės sutuoktiniu iki tam tikro laiko buvo rūpinamasi, tačiau priešieškinyje tokio patvirtinimo nėra. Teismo išvada, kad byloje pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovės sąskaitoje esantys pinigai didžiąja dalimi buvo panaudoti ieškovės sūnaus poreikiams, grindžiamos tik atsakovės paaiškinimais, byloje nesant įrodymų. V. Š. buvo pilnametis, todėl neturėjo teisių į motinos išlaikymą. Jam priklausė pusė atsakovės gautų pajamų, todėl V. Š. kreditorių reikalavimai buvo nukreipti į atsakovės darbo užmokestį. V. Š. esamos ar menamos prievolės atsakovei E. Š. be teisinio pagrindo negali būti savaime perkeltos ieškovei. E. Š. ieškinyje dėl santuokos nutraukimo V. Š. nereiškė jokių turtinių reikalavimų. Aplinkybė, kad atsakovė kortele atsiskaitydavo už prekes prekybos centruose, rodo, kad šios išlaidos buvo atsakovės asmeninių poreikių tenkinimui.
14.3. Atsakovei negrąžinus pasisavintų daiktų, ieškovė pareiškė ieškinį ir tuomet atsirado jokiais įrodymais nepagrįsta versija apie tų daiktų dovanojimą. Reikalavimas dėl jos patirtų išlaidų padengimo akivaizdžiai nepagrįstas ir nebuvo pareikštas nei santuokos nutraukimo, nei šioje byloje. Teismas neįvertino, kad ši naujai paaiškėjusi aplinkybė taip pat turi trūkumų: šeimos, kuriai buvo dovanoti daiktai, nėra, tačiau turtas nėra pripažintas bešeimininkiu; jeigu daiktai buvo dovanoti šeimai, nutraukiant santuoką, jos metu įgytas bendras turtas yra dalinamas arba reiškiamas reikalavimas dėl jo priteisimo; pasisavinti daiktai yra ieškovės nuosavybė, todėl atsakovė ištuokos byloje ir neprašė jų priteisti. Teismo įsitikinimas, kad prašomi priteisti daiktai buvo dovanoti šeimai, nėra pagrįstas argumentais, kokiu teisėtu būdu daiktai tapo asmenine atsakovės nuosavybe.
14.4. Teismas neargumentavo, kaip šiukšlių išvežimo paslauga, važinėjimas liftu ar naudojimais apšviesta laiptine padeda išlaikyti ir išsaugoti namą. Šios paslaugos teikiamos namo gyventojams ir už gaunamas paslaugas privalo susimokėti tas, kuris jomis naudojasi. Teismo išvada prieštarauja materialinės teisės normoms. Teismo išvada, kad atsakovės pateikti duomenys patvirtina, kad ir atsakovė Lietuvos pašte yra apmokėjusi UAB „Viena sąskaita“ sąskaitas bendrai 349,47 Eur sumai, o Perlo terminale pagal knygelę sumokėjo 478,70 Eur, yra visiškai nepagrįsta. Atsakovė nepateikė jokio dokumento, patvirtinančio, kad mokėjo už komunalinius patarnavimus, o pateikė tik liudytojos A. G. apmokėtų kvitų fotografuotas kopijas. Be to, pagal knygelę buvo mokama ne už komunalinius patarnavimus, o bendrijai. Teismas nepasisakė dėl 5 procentų metinių palūkanų priteisimo nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsiliepimas
15. Atsakovė E. G. atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismas pagrįstai nurodė, jog ieškinys pareikštas nepagrįstą praturtėjimą reglamentuojančiomis CK 6.237-6.242 straipsnių nuostatomis. Apeliantė neįrodė visų būtinų sąlygų, kurių pagrindu ieškinys būtų pagrįstas ir tenkintinas visiškai. Apeliantės interesus atstovavo kvalifikuotas teisininkas – advokatas, kuris rengė procesinius dokumentus ir pasirinko, kokiu pagrindu ir dalyku rengti ieškinį. Dėl mokėtinų komunalinių mokesčių nesumokėjimo, buvo galima pateikti reikalavimą dėl skolos priteisimo, tačiau apeliantė juo nepasinaudojo. Teismas priėmė sprendimą motyvuotai, atsižvelgdamas į teisinį reguliavimą, rėmėsi pagrįstais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais.
15.2. Ieškovė pati davė sūnaus šeimai bendrai naudotis jos vardu išduoda bankine kortele, kadangi jos sūnus niekur nedirbo. Apeliantė, būdama V. Š. motina, nesvarbu, kad jis buvo pilnametis, teikė paramą sūnui ir jo šeimai. Be to, apeliantės prašymu iš jos kortelės nuimti pinigai advokatui dėl V. Š. teisinių reikalų tvarkymo. Ieškovės prašymu pirkta elektrinė viryklė į jos butą, kuri ten ir liko. Apeliantės sūnui buvo susidariusios skolos iki santuokos sudarymo. Atsakovei nebuvo žinoma, kodėl jos buvo išskaičiuojamos iš jos darbo užmokesčio. Be to, pagal pateiktus banko išrašus matyti, kad į banko sąskaitą, kuri priklausė apeliantei, atsakovė įnešė 1 210 Eur sumą. Taigi, rašytiniai įrodymai ir pateikti paaiškinimai patvirtina, kad atsakovė nepraturtėjo apeliantės sąskaita. Ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl reikalavimo priteisti iš atsakovės 1 832 Eur teismas netenkino pagrįstai.
15.3. Ieškovė atsakovei ir savo sūnui bendrai padovanojo nešiojamąjį kompiuterį „Sony“. Mobilųjį telefoną „Samsung“ ieškovės sūnaus prašymu nupirko pati ieškovė. Daiktai tarp atsakovės ir jos sutuoktinio buvo pasidalinti iki povedybinės sutarties sudarymo, įskaitant, dovanotą telefoną, kompiuterį ir planšetę ir kitus daiktus. Pretenzijos dėl daiktų prasidėjo, tik prasidėjus ieškovės sūnaus ir atsakovės santuokos nutraukimo bylai. Teismas teisingai nurodė, jog byloje esantys įrodymai patvirtina, kad šiais daiktais sutuoktiniai naudojosi kaip su savais. Teismas pagrįstai laikė, jog ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl reikalavimo netenkino.
15.4. Ginčų ar pretenzijų dėl komunalinių mokesčių niekada pareikšta nebuvo. Kadangi ieškovės sūnus niekur nedirbo, prie buto išlaikymo prisidėdavo ir pati ieškovė. Teismas teisingai nurodė, jog ieškovė nepagrįstai iš atsakovės reikalauja sumokėti DNSB sumokėtus 290,79 Eur už pastato administravimo ir kitas eksploatacines paslaugas. Teismas ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės ieškovės DNSB sumokėtus 290,79 Eur atmetė teisingai. Konkrečių susitarimų dėl mokesčių mokėjimo su atsakove niekada nebuvo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Nenustačius absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, teisėjų kolegija pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
17. Ieškovė šioje byloje reikalavo, kad atsakovė grąžintų pasisavintas lėšas, daiktus (nešiojamąjį kompiuterį „Sony“, mobilųjį telefoną Samsung), taip pat prašė priteisti skolą už komunalines paslaugas. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Ieškovė, nesutikdama su tokiu teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
18. Byloje nustatyta, kad atsakovė E. G. buvo ieškovės N. Š. marti. Atsakovės ir ieškovės sūnaus V. Š. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) d., nutraukta Kauno apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu (civilinė byla Nr. e2-71-584/2023). Ieškovė sūnui V. Š. ir jo sutuoktinei buvo perdavusi jos vardu išduotą banko mokėjimo kortelę, nupirkusi ir perdavusi sutuoktiniams nešiojamąjį kompiuterį „Sony“, mobilųjį telefoną Samsung, planšetinį kompiuterį „HP” ir, sūnui, nuo 2020 m. atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, nereikalavo kortelės ir daiktų grąžinti. Byloje nėra ginčo dėl to, jog atsakovė E. G. laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 17 d. iki 2020 m. gruodžio 4 d. gyveno ieškovei priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini).
Dėl nepagrįsto parturtėjimo ar turto gavimo
19. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų, todėl ieškinio netenkino.
20. Apeliantė, nesutikdama su teismo sprendimu, teigė, kad teismas netinkamai taikė nepagrįsto praturtėjimo institutą, teismo argumentai yra neaiškūs. Su tokiais apeliantės argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.
21. CK 6.237 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Be teisinio pagrindo įgijęs turto asmuo privalo grąžinti ar atlyginti visas pajamas, kurias jis gavo ar turėjo gauti iš šio turto, nuo to laiko, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą (CK 6.240 str. 1 d.). Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita.
22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 6.242 straipsniui, reglamentuojančiam nepagrįstą praturtėjimą, taikyti turi būti nustatytos šios prielaidos: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.); penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-290-313/2019). Šios įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020).
23. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas, taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti. Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-93-915/2019). Taigi, bylose dėl be pagrindo įgyto turto ieškovas turi įrodyti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita; pareiga įrodyti turto gavimo teisinio pagrindo egzistavimą tenka atsakovui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018).
24. Taigi, esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas visų pirma turi teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti, kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai, koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389-687/2018).
25. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant CK 6.237 straipsnio normų taikymo prielaidas, nurodyta, kad tam, jog atsirastų pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą, visų pirma asmuo turi turtą įgyti be teisinio pagrindo, t. y. daikto ar pinigų gavimas negali būti pateisinamas nei įstatymu, nei sandoriu. Jeigu turto įgijimas gali būti pagrindžiamas teisės aktu, sandoriu ar kitokiu civilinių teisių atsiradimo pagrindu (CK 1.136 str.), preziumuotina, kad toks turtas įgytas teisėtai ir remiantis aptariamu civilinės teisės institutu turto išreikalauti negalima. Tačiau jeigu turto įgijimo pagrindas buvo, o po turto įgijimo jis išnyko, tai tokiu atveju įgijusiam turtą asmeniui atsiranda pareiga grąžinti įgytą turtą kaip įgytą be pagrindo. Be to, tam, kad atsirastų pareiga grąžinti turtą, jis turi būti asmens realiai gautas, o jo išreikalauti kitais civilinių teisių gynimo būdais (taikant restituciją, vindikaciją, priteisiant nuostolių atlyginimą, įpareigojant prievolę įvykdyti natūra, taikant kitus sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus) nėra teisinio pagrindo arba tokius būdus taikant pažeistos asmens teisės būtų apgintos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2011).
26. Byloje nustatyta, kad ieškovė savo sūnui ir jo sutuoktinei atsakovei buvo davusi mokėjimo kortelę, susietą su jos vardu banke (duomenys neskelbtini) atidaryta sąskaita, ir mokėjimo kortele naudojosi atsakovė. Byloje nėra pateikta įrodymų, jog atsakovė ar ieškovės sūnus žinojo internetinės bankininkystės prisijungimo prie ieškovės sąskaitos duomenis.
27. Pirmosios instancijos teismas pripažino aplinkybes, jog į ieškovės banko sąskaitą periodiškai buvo pervedamos lėšos, kurios buvo naudojamos atsakovės šeimos poreikiams tenkinti, t. y. dalis ieškovės banko sąskaitoje esančių lėšų buvo išgryninama, dalis pervedama į V. Š., likusi dalis panaudojama atsiskaitant už įvairias paslaugas bei prekes, kurios buvo išimtinai susijusios su atsakovės šeima ir ieškovės sūnaus poreikiais.
28. Iš byloje esančio ieškovei priklausančios ginčo banko sąskaitos, atidarytos banke (duomenys neskelbtini) išrašo matyti, kad ieškovė į šią sąskaitą periodiškai pervesdavo pinigines lėšas (ne tik ieškinyje nurodytą sumą), kurių dalis išgryninama, dalis buvo pervedama į kitą ieškovės sąskaitą banke (duomenys neskelbtini) (2020 m. gruodžio 5 d., 2021 m. sausio 3 d. mokėjimai), ieškovės sūnui į įkalinimo įstaigą (2020 m. rugpjūčio 2 d., rugpjūčio 3 d., rugpjūčio 9 d., gruodžio 17 d., 2021 m. gegužės 16 d., gegužės 23 d. rugpjūčio 18 d., kt. mokėjimai), mokamos ieškovės sūnaus skolos (2020 m. birželio 18 d. mokėjimas).
29. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad iki V. Š. įkalinimo į kortelę ieškovės pervestos lėšos buvo naudojamos šeimos poreikiams, maisto pirkimui, iš šių lėšų buvo dengiamos sutuoktinio asmeninės skolos, kadangi sutuoktinis nedirbo. Teismas taip pat nustatė, kad ieškovės sūnui V. Š. į įkalinimo įstaigą pervesta 624 Eur, o byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad iš ieškovės sąskaitoje esančių lėšų atsakovė taip pat mokėjo sutuoktinio skolas (sumokėta ATPK baudų 540 Eur), sutuoktiniui pirko maistą, kitus reikiamus daiktus ir vežė į įkalinimo įstaigą, pirko telefoninių pokalbių papildymus, mokėjo advokatams už sutuoktiniui teiktą teisinę pagalbą (300 Eur), antstoliams (410 Eur), kortele atsiskaityta už prekes prekybos centruose, į ieškovės butą nupirko elektrinę viryklę už 315 Eur, kuri liko ieškovės bute. Ieškovė nepateikė įrodymų, paneigiančių šias teismo nustatytas aplinkybes.
30. Ieškovė taip pat neginčijo aplinkybės, jog banko kortelę buvo perdavusi sūnaus šeimai. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog ieškovė reikalavo, kad atsakovė grąžintų banko kortelę, kai V. Š. buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ir buvo pasiųstas atlikti bausmę įkalinimo įstaigoje, o atsakovei atsisakius grąžinti kortelę, ją užblokavo ar ėmėsi kitų veiksmų, kad apribotų atsakovės galimybes disponuoti banko kortele. Iš byloje pateiktų FB mesenger programėlės nuotraukų matyti, jog ieškovė ir atsakovė nuolat bendravo, ieškovei buvo siunčiamos sumokėtų mokesčių kvitų nuotraukos, kt. Pavyzdžiui, ieškovė 2021 m. balandžio 8 d. į atsakovės klausimą dėl lėšų pervedimo V., atsakovei rašė „taip vakar pervedžiau, o tau ant mano kortelės, tavo neradau”. Kaip matyti iš banko sąskaitos, susietos su mokėjimo kortele, išrašo 2021 m. balandžio 7 d. į sąskaitą ieškovė pervedė 20 Eur, o iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kuria disponavo išskirtinai ieškovė, tą pačią dieną (2021 m. balandžio 7 d.) į įkalinimo įstaigos sąskaitą buvo pervesta 26 Eur. Be to, iš ieškovės sąskaitos išrašo matyti, jog ji atsakovei E. G. 2020 m. rugsėjo 18 d. yra pervedusi 20 Eur. Visos šios aplinkybės leidžia spręsti, kad šalių tarpusavio santykiai buvo geri, o ieškovė ne tik, kad nereiškė pretenzijų dėl lėšų panaudojimo, bet pati pervesdama lėšas tiek į banko sąskaitą, susietą su mokėjimo kortele, tiek ir tiesiogiai atsakovei, sutiko, kad jomis disponuotų atsakovė, t. y. tik pačios ieškovo apsisprendimas lėmė piniginių lėšų, esančių sąskaitoje, susietoje mokėjimo kortele paskirstymą bei tolimesnį jų teisinį režimą.
31. Pažymėtina, kad ieškovė, nesutikdama su teismo sprendimu, apeliaciniame skunde selektyviai pasisakė dėl ginčo banko sąskaitoje užfiksuotų duomenų, visiškai nepateikdama jokių rašytinių įrodymų ir nenurodydama jokių pagrįstų argumentų, kurie paneigtų teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas, išskyrus deklaratyvius samprotavimus apie netinkamą įrodymų vertinimą, atsakovės, kaip sutuoktinės pareigą mokėti sutuoktinio baudas, nors jos atsirado iki santuokos sudarymo. Atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovė praturtėjo ieškovės sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
32. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės reikalavimo grąžinti ieškovei nešiojamą kompiuterį „Sony“ 400 Eur vertės ir mobilųjį telefoną Samsung 900 Eur arba atlyginti jų vertę, motyvuodamas tuo, kad šie daiktai sūnaus šeimai ieškovės buvo padovanoti ir jais naudojosi atsakovė.
33. Apeliantė, nesutikdama su teismo išvadomis, skunde teigė, jog teismas nevertino aplinkybės, kad ikiteisminio tyrimo metu atsakovė žadėjo grąžinti daiktus, kai jai bus atlygintos turėtos menamos išlaidos, ir tik ieškovei pareiškus ieškinį, paaiškėjo nauja aplinkybė, kad daiktai buvo padovanoti. Ieškovės nuomone, daiktai nėra pripažinti bešeimininkiu turtu ir nebuvo dalinami nutraukiant atsakovės ir ieškovės sūnaus santuoką, nes yra jos asmeninė nuosavybė.
34. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė pati perdavė kompiuterį ir telefoną sūnaus šeimai, ir kad daiktais naudojosi atsakovė. Byloje nėra ginčo dėl šių aplinkybių, tačiau nėra pateikta įrodymų, kada šie daiktai buvo įgyti, kad jie buvo perduoti atsakovei ir V. Š. laikinai naudotis. Bylos duomenys patvirtina, jog ginčas dėl daiktų grąžinimo prasidėjo 2022 m., kai atsakovės ir V. Š. santykiai tapo konfliktiški – teismui buvo pateiktas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje V. Š. buvo kaltinamas dėl (duomenys neskelbtini) (BK (duomenys neskelbtini) d.). Pažymėtina ir tai, jog nors V. Š. rašė prašymus policijai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo dėl daiktų pasisavinimo, tačiau, laikydamas, kad šie daiktai yra jo, ar jo motinos (nagrinėjamu atveju – ieškovės), neprašė jų padalinti kaip santuokoje įgytą turtą, arba priteisti, kaip atsakovės įgytą be pagrindo. Šias aplinkybes byloje iš esmės patvirtino ir liudytojo L. V. parodymai apie daiktų naudojimą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovės ir atsakovės santykiai buvo geri, šilti ir tuomet, kai ieškovės sūnus buvo įkalinimo įstaigoje, todėl nurodytos aplinkybės suponuoja labiau tikėtiną išvadą, jog nurodyti daiktai buvo padovanoti.
35. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybes, sprendžia, kad ieškovei neįrodžius, kad atsakovė be teisėto pagrindo pradėjo naudotis daiktais, net ir padarius prielaidą, kad tie daiktai galėjo priklausyti ieškovei, labiausiai tikėtina, kad prašomi išreikalauti daiktai nuo pat jų perdavimo atsakovei ir jos buvusiam sutuoktiniui V. Š. buvo naudojami atsakovės ir jos šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovė, kaip buto savininkė, pati pirkusi šiuos daiktus ir perdavusi juos šeimos naudojimui, šiuos daiktus galėjo pasiimti pati, tačiau jokių objektyvių įrodymų, kad bandė tą padaryti ir atsakovė neleido, anksčiau žodžiu ar raštu reikalaudavo grąžinti daiktus, nepateikė, todėl sutiktina sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie daiktai sūnaus šeimai ieškovės buvo padovanoti, o ieškovė neįrodė nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygų.
Dėl mokesčių už komunalines paslaugas
36. Byloje ieškovė, prašė teismo priteisti iš atsakovės 2 051,10 Eur skolą, kaip be pagrindo įgytą turtinę naudą, nurodydama, kad ji (ieškovė) yra sumokėjusi už komunalines bei kitokio pobūdžio paslaugas, kuriomis laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. naudojosi atsakovė. Pirmosios instancijos teismas šį ieškovės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovės ieškovei 191,61 Eur už komunalines paslaugas.
37. Byloje nekilo ginčo, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė ir komunalines paslaugas užsakė ieškovė, kurias (ar jų dalį) ir apmokėjo. Taip pat byloje nekilo ginčo, kad atsakovė laikotarpiu nuo 2020 m. vasario mėn. iki 2021 m. birželio mėn. šiame bute gyveno ir paslaugomis naudojosi tik atsakovė.
38. Byloje nustatyta, kad ieškovė už komunalinius patarnavimus sumokėjo 2 051,10 Eur, iš jų: 290,79 Eur sumokėti (duomenys neskelbtini), už šiukšlių išvežimą, naudojimąsi liftu, elektrą liftui, bendro naudojimo patalpų apšvietimą ir laiptinių valymą, ir 1 760,31 Eur – UAB „Viena sąskaita“ už sunaudotą vandenį, šildymą, elektrą ir internetą.
39. Pirmosios instancijos teismas, atmetė ieškovės reikalavimą dėl 290,79 Eur sumokėtų DNSB (duomenys neskelbtini), už šiukšlių išvežimą, naudojimąsi liftu, elektrą liftui, bendro naudojimo patalpų apšvietimą ir laiptinių valymą priteisimo, motyvuodamas tuo, jog mokesčius už pastato administravimo ir kitas eksploatacines paslaugas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai proporcingai jų daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, todėl ši pareiga tenka ieškovei.
40. Apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas netinkamai vertino įrodymus dėl mokėjimo už administracines ir eksploatacines paslaugas (mokesčius bendrijai, naudojimąsi liftu, bendro naudojimo patalpų priežiūrą), nes jomis naudojosi atsakovė.
41. Butų (patalpų) savininkų pareigos ir teisės valdant bendrąją dalinę nuosavybę teisės aktuose aiškiai reglamentuotos, teismų praktiką yra susiformavusi. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Būtent tokią pareigą turėjo ir turi ieškovė už jos butui teikiamas paslaugas. Administravimo išlaidas butų ir kitų patalpų savininkai apmoka proporcingai jų turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje (CK 4.84 str. 9 d.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-71/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).
42. Ieškovė ir atsakovė jokių raštiškų susitarimų dėl administracinių ir kitų eksploatacinių išlaidų mokėjimo bendrijai šalys nebuvo sudarę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo dėl 290,79 Eur sumokėtų DNSB (duomenys neskelbtini) priteisimo.
43. Apeliantė skunde nurodė, jog už paslaugas ir kitus mokesčius už butą, ieškovės pavedimu, mokėjo A. G. grynais pinigais Lietuvos pašte, o ieškovė sumokėtas sumas jai pervesdavusi į sąskaitą, todėl teismas nepagrįstai sprendė, jog atsakovė taip pat yra mokėjusi mokesčius už paslaugas, nes atsakovė pateikė A. G. apmokėtų kvitų kopijas.
44. Byloje iš ieškovės banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2020 m. vasario mėnesio iki 2021 m. birželio mėnesio matyti, kad ieškovė į A. G. sąskaitą pervedė 2 240 Eur. Pagal pateiktas bendrijos ir UAB „Viena sąskaita“ sąskaitas mokėtina suma bendrijai ir komunalinių paslaugų tiekėjams sudarė 2 483,76 Eur, todėl akivaizdu, jog ne visus mokesčius už ieškovę mokėjo A. G.. Pažymėtina ir tai, jog ieškovė 2021 m. kovo ir gegužės mėnesiais nėra pervedusi jokios pinigų sumos A. G.. Kadangi nei paslaugų tiekėjams, nei bendrijai nurodytu laikotarpiu nėra, labiau tikėtina, jog visus mokesčius pagal sąskaitas sumokėjo atsakovė. Be to, ieškovė neginčijo tos aplinkybės, jog atsakovė į ieškovės sąskaitą yra įnešusi 1 090 Eur sumą, o savo teiginiams pagrįsti, jog lėšos iš sąskaitos buvo naudojamos išskirtinai atsakovės poreikiams tenkinti, jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 str.).
45. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų įrodymų visetą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė įgijo teisę tik į 191,61 Eur faktiškai patirtų išlaidų už komunalines paslaugas atlyginimą.
46. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas skolą ieškovei, nepasisakė dėl 5 proc. dydžio metinių palūkanų priteisimo.
47. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 str. 1 d.), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas patikslintinas, nurodant, kad ieškovei iš atsakovės taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (191,61 Eur) nuo ieškinio bylos iškėlimo dienos (2022 m. gruodžio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Dėl pirmosios instancijos teismo (ne)šališkumo
48. Ieškovė teismo šališkumą grindė tuo, kad jai nebuvo užtikrinta teisė į tinkamą teismo procesą, šališkai vertino aplinkybes, nevertino daugelio įrodymų ir atmetė ieškovės argumentus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais apeliacinio skundo argumentais.
49. Viena tinkamo proceso garantijų – užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (CPK 21 str.). Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Dalyvaujantis byloje asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, gali pagal CPK 65-66 straipsnius teikti motyvuotą pareiškimą nušalinti teisėją (CPK 68 str.).
50. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad teisėjo nešališkumas paprastai reiškia išankstinio nusistatymo ir tendencingumo nebuvimą. Vadovaujantis nusistovėjusia EŽTT praktika, nešališkumas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies prasme gali būti nagrinėjamas dviem aspektais, t. y. pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, yra atsižvelgiama į konkretaus teisėjo įsitikinimus ir elgesį, t. y. ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors išankstinį nusistatymą ar tendencingumą, o vadovaujantis objektyviuoju testu, yra nustatoma, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (EŽTT sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10, par. 73).
51. Nagrinėjamu atveju ieškovei teko pareiga paneigti bylą nagrinėjusio teisėjo nešališkumo prezumpciją, tačiau ieškovė įtikinamų argumentų, kurie sudarytų pagrindą abejoti sprendimą priėmusios teisėjos nešališkumu, nenurodė, nušalinimo teisėjai byloje nereiškė. Vien tai, kad teismas kitaip vertino įrodymus ir padarė priešingas išvadas, nei pageidavo ieškovė, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo šališkumu.
Dėl bylos baigties
52. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, todėl kolegija dėl jų nepasisako. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, priešingai nei teigia apeliantė, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas padarė procesinės ir (ar) materialinės teisės normų pažeidimus, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą. Dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas sprendimas paliktinas iš esmės nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Apeliacinės instancijos teismui netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, atsakovė įgijo teisę į išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą (CPK 93 str. 1 d.).
54. Grįsdama savo patirtas išlaidas, atsakovė pateikė apeliacinės instancijos teismui 2024 m. kovo 12 d. sąskaitą Nr. 2024_270, pagal kurią ji turėjo sumokėti 700 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, ir mokėjimo nurodymus, patvirtinančius, kad atsakovė sumokėjo šią sumą savo atstovei. Atsakovės nurodytos atstovavimo išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, pagrindu apskaičiuotų didžiausių už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą priteistinų išlaidų sumų, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl priteisiamos iš ieškovės.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.