Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atsakovams D. K., E. K., R. G., V. B. G., J. S., I. S., S. R., M. R. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovė kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama jos naudai solidariai: 1) iš D. K., E. K. priteisti 47 700,00 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; 2) iš R. G. ir V. B. G. priteisti 73 700,00 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo, 3) iš I. S. ir J. S. priteisti 148 700,00 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo; 4) iš S. R. priteisti 43 700,00 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo; 5) iš M. R. priteisti 47 000,00 Eur žalą ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo šio ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priteisimo įvykdymo.

2. Atsakovai D. K., E. K., R. G., V. B. G., S. R., M. R. pateikė atsiliepimą, kuriame prašo ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, taikyti sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą.

3. Atsakovai I. S. ir J. S. atsiliepime nurodo, jog su ieškiniu nesutinka, prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

4. Teismo posėdžio metu šalys palaiko savo reikalavimus ir procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

5. Ieškovė ir AB poilsio namai „Ąžuolynas“ 2004 m. liepos 26 d. pasirašė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu ieškovė nuosavybės teise įsigijo nebaigtus statyti statinius, esančius adresu (duomenys neskelbtini): prieplaukos namelį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 117,05 m2 bendro ploto, ir jo priklausinį: kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jachtininkų viešbutį (nebaigtas statyti, baigtumas 8 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žuvų restoraną (nebaigtas statyti, baigtumas 7 %), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės baigti pastatyti statiniai - jachtklubas, žuvų restoranas ir du jachtininkų viešbučiai buvo pripažinti tinkamais naudoti 2005 m. rugpjūčio 5 d. ir gruodžio 2 d.

6. 2006 m. vasario 3 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. K1ES-2831) UAB „Verslo investicijų projektų centras“ bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams I. S. ir J. S. jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 260,28 m² bendro ploto, už 1 850 000 Lt (toliau – Viešbutis 1).

7. 2006 m. kovo 4 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (registro Nr. K1ES-4621) UAB „Verslo investicijų projektų centras“ pardavė atsakovams D. K. ir E. K., S. R. ir M. R., R. G. ir V. B. G. bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis jachtininkų viešbutį, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turintį 371,40 m² bendro ploto, už 2 760 000 Lt (toliau –Viešbutis 2).

8. Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. balandžio 10 d. priėmė sprendimą, kuris įsiteisėjo 2010 m. gruodžio 6 d., Lietuvos apeliaciniam teismui nutartimi palikus galioti minėtą sprendimą. Minėtu sprendimu teismas pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2006 m. vasario 3 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. K1ES-2831), kurios pagrindu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams I. S. ir J. S. Viešbutį 1 bei taikė restituciją natūra: UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai iš I. S. ir J. S. priteisė Viešbutį 1, atitinkamai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ I. S. priteisė 202 734,01 Eur sumą, o J. S. – 333 063,02 Eur sumą. Tuo pačiu teismo sprendimu teismas taip pat pripažino negaliojančia Klaipėdos miesto 1-ajame notarų biure 2006 m. kovo 4 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį (Notarinio registro Nr. K1ES-4621), kurios pagrindu ieškovė bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis pardavė atsakovams D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. Viešbutį 2 bei taikė restituciją natūra: UAB „Verslo investicijų projektų centras“ naudai iš D. K., E. K., S. R., M. R., R. G., V. B. G. priteisė minėtą Viešbutį 2, atitinkamai iš UAB „Verslo investicijų projektų centras“ priteisė D. K. ir E. K. 205 690,21 Eur sumą, S. R. – 147 706,21 Eur sumą, M. R. – 214 318,81 Eur sumą, R. G. ir V. B. G. - 231 696,01 Eur sumą. Teismas, be kita ko, panaikino (duomenys neskelbtini), esančių pastatų Viešbučių teisinę registraciją VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke. Galiausiai, Klaipėdos apygardos teismas taip pat įpareigojo UAB „Verslo investicijų projektų centras“ per 12 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos nugriauti visus statinius, esančius (duomenys neskelbtini).

9. 2014 m. kovo 26 d. Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-3821-232/2014 ieškovei iškėlė bankroto bylą. Atsakovai ieškovės bankroto byloje yra įtraukti trečiosios eilės kreditoriais, jų finansiniai reikalavimai, kilę iš Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimo yra patvirtinti bankroto byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 20 d. ir 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimis.

10. Ieškovė kitoje byloje siekė iškeldinti atsakovus, nurodydama tuos pačius argumentus, kurie nurodomi ieškinyje šioje byloje, t. y. argumentuodama tuo, kad nori pašalinti paskutinę kliūtį, trukdančią ieškovei galutinai įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą dėl ginčo statinių nugriovimo.

11. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1138-777/2020 buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo ieškovės ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo iš būsto (Viešbutis 1, Viešbutis 2) buvo atmestas.

12. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendime nurodyta, jog „teismo sprendimu taikyta restitucija turi neprieštarauti konstitucinėms nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatoms, pripažintina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai teismo Sprendime nustatytus priešpriešinius įpareigojimus, apimančius teismo pritaikytą restituciją, privalo įvykdyti tuo pačiu metu, t. y. ieškovė privalo įvykdyti pareigą atsakovams - grąžinti atsakovams jų naudai iš ieškovės priteistas pinigines sumas, ir tuo pačiu metu atsakovai privalo įvykdyti pareigą ieškovei – grąžinti ieškovei Pastatą Nr. 1 ir Pastatą Nr. 2.“ Taip pat sprendime pasisakyta, jog „tiek ieškovė, tiek ir atsakovai turi pareigą iš teismo Sprendimu šalių atžvilgiu pritaikytos restitucijos kylančius įsipareigojimus įvykdyti vienu metu.“ „Tačiau, kaip jau nurodyta aukščiau, ieškovė neturi finansinių galimybių įgyvendinti jai teismo Sprendimu tenkančių pareigų - grąžinti pinigines sumas priteistas atsakovams, tad tokiu atveju, teismo Sprendimu šalims pritaikyta restitucija nebūtų pilna apimtimi šalių įvykdyta, tuo liktų neįgyvendintas pagrindinis restitucijos tikslas – sugrąžinti šalis į padėtį, buvusią iki sutarties sudarymo. Tokiu atveju, susidarytų teisiškai neteisinga situacija, kuomet vienos šalies, šiuo atveju ieškovės interesai būtų neproporcingai patenkinti, atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų materialinių, socialinių ir moralinių interesų kaina.“ Klaipėdos apylinkės teismas, spręsdamas atsakovų iškeldinimo klausimą, vadovaujantis teisiniu reglamentavimu, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus teisių teismo teismine praktika padarė išvadą, kad „atsakovus iškeldinus iš Ginčo pastatų, kuriuos atsakovai šiuo metu valdo ir naudoja bei neatlygintinai (kadangi ieškovė yra nemoki ir neturi finansinių galimybių atsakovams tuo pačiu metu grąžinti jų naudai priteistas sumas) grąžinus šiuos pastatus ieškovei, būtų grubiai pažeista atsakovų ir jų nepilnamečių vaikų teisė į vienintelį turimą gyvenamąjį būstą, tuo atitinkamai pažeidžiant sąžiningumo, teisingumo, proporcingumo principus, visuomenės bendrojo intereso poreikių ir atitinkamų asmenų pagrindinių teisių (šiuo atveju, teisės į gyvenamąjį būstą) apsaugos reikalavimų pusiausvyrą, tuo taip pat, nepagrįstai užaukštinant ieškovės - bankrutavusio juridinio asmens interesus, atsakovų – silpnesniosios šalies, fizinių asmenų ir jų nepilnamečių vaikų interesų kaina.“.

13. Apeliacine tvarka nagrinėjant bylą dėl atsakovų iškeldinimo iš ginčo patalpų Klaipėdos apygardos teismas konstatavo, kad „teismo pritaikytą restituciją šalys privalo įvykdyti tuo pačiu metu, priešingu atveju būtų pažeidžiamas šalių lygiateisiškumo principas, dėlto vienos iš šalių - atsakovų padėtis nepagrįstai pablogėtų, o kitos - ieškovės atitinkamai pagerėtų <...> formalus ieškovės kaip priteisto turto savininkės nuosavybės teisių ribojimas nesudaro pagrindo tenkinti pateikto ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo, kadangi, neužtikrinus atsakovų teisės į tinkamą kompensacijos už perduodamą turtą atlyginimą, tai prieštarautų teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principams, dėl to būtų neproporcingai pabloginta atsakovų turtinė padėtis, taip pat būtų pažeistos ir atsakovų konstitucinės nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo nuostatos, prioritetiniais laikomi vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principai“.

14. Nustatyta, jog minėtas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimas yra įsiteisėjęs ir teikti du kasaciniai skundai byloje nebuvo priimti.

Dėl neteisėtų atsakovų veiksmų

15. Ieškovė reiškia reikalavimą atsakovams dėl žalos atlyginimo, todėl turi būti analizuojamos ir nustatomos visos būtinos atsakovų civilinės atsakomybės sąlygos. Deliktinė atsakomybė kyla tik tuomet, kai nustatomos visos deliktinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys ir kaltė, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta atsakomybė be kaltės (CK 6.246 straipsnis).

16. Ieškovė nurodo, atsakovams dešimt metų nevykdant įsiteisėjusio Klaipėdos apygardos teismo sprendimo ir negrąžinant ieškovei turto (Viešbučių), kurį nugriovus ieškovė būtų laikoma tinkamai įvykdžiusi teismo sprendimą, ieškovei buvo padaryta žala, dėl kurios yra reiškiamas šis ieškinys. Ieškovė teigia, jog kiekvieno iš atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė savavališku, be jokio teisino pagrindo jiems nepriklausančių Viešbučių naudojimu ir vengimu perduoti Viešbučius ieškovei, patiems juose gyvenant.

17. Byloje nustatyta, jog ieškovė dar 2014 metais kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su reikalavimu iškeldinti iš abiejų Viešbučių atsakovus, kadangi tuo metu atsakovai griautinų Viešbučių niekaip negrąžino, ir 2020 m. birželio 19 d. buvo priimtas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-3-793/2020, kuriuo buvo nuspręsta BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ ieškinį atmesti. Šis sprendimas yra įsiteisėjęs ir būtent jame nustatyti prejudiciniai faktai yra reikšmingi nagrinėjant šią civilinę bylą (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

18. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-499-403/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje e3K-3-140-469/2019). Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata galią lemia ginčo materialinio teisinio santykio šalių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimą pareikšti tapatų reikalavimą tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytus faktus bei teisinius santykius. Toks draudimas taikomas tik proceso šalims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 straipsnio 4 dalis).

19. Ieškovė kaip ir minėtoje Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje dėl atsakovų iškeldinimo, taip ir šioje nagrinėjamojoje byloje savo reikalavimą grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, t. y. jog atsakovai nevykdo teismo sprendimo dėl ginčo statinių nugriovimo ir neteisėtai naudoja ginčo turtą – Viešbutį1 ir Viešbutį2.

20. Įsiteisėjusiu teismo sprendimu (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. spalio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-1138-777/2020 buvo paliktas nepakeistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimas) konstatuota, jog atsakovai neišsikeldami iš ginčo turto (Viešbutis 1 ir Viešbutis 2) veikia teisėtai. Todėl šioje byloje aplinkybė dėl atsakovų veiksmų neteisėtumo/teisėtumo neišsikeliant iš ginčo turto negali būti įrodinėjama iš naujo ir nustatoma kitaip nei tai nustatyta jau įsiteisėjusiu galutiniu teismo sprendimu.

21. Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.246 straipsnio 3 dalimi, teisėtais veiksmais padaryta žala turi būti atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Kasacinis teismas yra suformavęs šios normos taikymo taisykles: viena iš privalomų ir šiai bylai aktualių deliktinės atsakomybės sąlygų yra žalą padariusio asmens veikos ar neveikimo neteisėtumas, išskyrus atvejus, jei įstatymas nustato pareigą atlyginti žalą, padarytą teisėtais veiksmais. Šiuo atveju įstatymas nenumato, kad ieškovės nurodoma žala turėtų būti atlyginama netgi jei būtų padaryta teisėtais atsakovų veiksmais. Šios deliktinės civilinės atsakomybės taikymo sąlygos paneigimas tais atvejais, kai prievolė atlyginti padarytą žalą kyla tik nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas, yra pakankamas teisinis pagrindas pripažinti, kad reikalavimai atlyginti žalą negali būti tenkinami, nes veikos teisėtumas savaime paneigia tokio pobūdžio turtinės prievolės egzistavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2011).

22. Ieškovė savo argumentus dėl atsakovų neteisėtų veiksmų taip pat grindžia Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl atsakovės I. S. prašymo dėl vykdymo tvarkos pakeitimo. Teismas netenkino atsakovės prašymo. Ieškovė pabrėžė, jog teismas nurodė, kad „toks atsakovės prašymo tenkinimas reikštų teismo sprendimo turinio ir rezoliucinės dalies keitimą;<...> reikalaujama kreditorei suteikti teisę patenkinti savo finansinį reikalavimą BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ bankroto byloje, nesilaikant ĮBĮ 34-35 straipsniuose nustatytos tvarkos.“

23. Teismas nurodo, jog atsisakymas pakeisti vykdymo tvarką atsakovės pasirinktu būdu nereiškia, jog atsakovai neteisėtai neišsikeldina iš ginčo turto ir nevykdo teismo sprendimo. Pažymėtina, jog Klaipėdos apylinkės teismas spręsdamas klausimą dėl atsakovų neiškeldinimo, vertino ir pasisakė dėl ieškovės minimų nutarčių, kuriomis buvo spręstas vykdymo klausimas (Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. rugpjūčio 1 d. nutartis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-24-183/2015).

24. Atkreiptinas dėmesys, jog Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-377-253/2020 pasisakė dėl vykdymo tvarkos nurodydamas, jog „teismas, pakeisdamas byloje sprendimo vykdymo tvarką, pažymi, kad išieškotoja realią galimybę pasinaudoti jai suteikta teise galės tik po to, kai griautinuose statiniuose nebegyvens atsakovai, t. y. bus sumokėtos teismo sprendimu priteistos lėšos ir išspręstas gyventojų iškeldinimo klausimas“.

25. Todėl ieškovės argumentai, jog minėti teismo procesiniai sprendimai dėl vykdymo tvarkos pagrindžia atsakovų veiksmų neteisėtumą, yra atmestini kaip nepagrįsti.

26. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad teismams anksčiau jau pripažinus atsakovų atsisakymą išsikelti teisėtu, nėra būtinosios civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – atsakovų veiksmų neteisėtumo.

Dėl ieškovės nurodomos žalos ir kitų civilinės atsakomybės sąlygų

27. Ieškovė nurodo, jog dėl atsakovų veiksmų patyrė žalą, kurią įvardija ir apskaičiuoja kaip atsakovų gautas pajamas už ginčo turto nuomą (2020 m. rugsėjo 9 d. turto rinkos vertės nustatymo ataskaita).

28. Visų pirma, vertinant ieškovės nurodomos patirtą žalą, atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė jį apskaičiuoja kaip gautas pajamas už nuomą, tačiau byloje nėra duomenų, jog visi atsakovai per ieškovės nurodytą laikotarpį (2014-2020 metai) nuomojo ginčo turtą. Priešingai, iš Klaipėdos apylinkės teismo civilinės bylos dėl atsakovų iškeldinimo matyti, jog buvo nustatyta, jog ginčo turtas yra atsakovų gyvenamoji vieta.

29. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog pati ieškovė tokių pajamų nuomos forma nebūtų galėjusi gauti net ir atgavusi ginčo turtą, nes Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. balandžio 10 d. sprendimu yra įpareigota jį nugriauti.

30. Trečia, iš byloje pateiktos 2020 m. rugsėjo 9 d. turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos matyti, jog ši ataskaita yra tik konsultacija dėl galimos turto nuomos kainos konsultacinio pobūdžio. Pačioje ataskaitoje nurodoma, jog tai tik informacinio pobūdžio dokumentas, neturintis juridinės galios ir neatitinkantis turto vertinimo dokumento.

31. Ieškovė teismo posėdžio metu buvo pateikusi prašymą dėl ekspertizės skyrimo, motyvuodama tuo, jog tik prieš pat posėdį jai tapo žinoma, jog atsakovai ginčija jos pateiktos ataskaitos duomenų teisingumą, tačiau šis prašymas buvo atmestas ir netenkintas, nes ieškovei jau pasiruošimo bylos nagrinėjimo stadijoje turėjo būti žinoma ir aišku, jog atsakovai nesutinka su ieškovės pateikta ataskaita (atsiliepimuose į ieškinį bei triplikuose atsakovai nurodė atsikirtimus dėl nesutikimo su ieškovės ataskaita bei prie tripliko buvo pateikta 2020 m. gruodžio 11 d. išvada dėl ginčo turto nuomos rinkos vertės).

32. Tokiu būdu darytina išvada, jog ieškovė neįrodė ir kitos būtinos civilinės atsakomybės taikymo sąlygos – patirtos žalos ir jos dydžio fakto.

33. Priežastinio ryšio samprata pateikiama CK 6.247 straipsnyje: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę, tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-190-248/2018). Byloje nesant nustatytų atsakovų neteisėtų veiksmų bei ieškovei neįrodžius patirtos žalos fakto, negali būti nustatomas ir priežastinis ryšys.

34. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininko kaltė preziumuojama. Ieškovė nurodo būtent šią teisės normą ir teigia, jog atsakovai apie savo pareigą perduoti pastatus ieškovei žino jau seniai, tačiau daugiau nei 10 metų nevykdo Klaipėdos apygardos teismo sprendimo, kurio pagrindu privalo perduoti Viešbučius ieškovei, o ne jais naudotis, gaudami iš to naudą. Tačiau kaip pasisakyta aukščiau nėra pagrindo konstatuoti, jog atsakovai savo kaltais veiksmais nevykdo ieškovės nurodyto teismo sprendimo (20 sprendimo punktas). Tokiu būdu atsakovų kaltė negali būti nustatyta.

Dėl ieškinio senaties

35. Atsakovai nurodė prašymą taikyti ieškinio senatį (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Tuo tarpu ieškovė pateikė prašymą atnaujinti senaties terminą.

36. Civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Kadangi ieškovės reikalavimas reiškiamas dėl žalos atlyginimo, tai nagrinėjamu atveju taikytina minėta CK norma dėl ieškinio senaties dėl žalos, kuri atsirado anksčiau, negu prieš trejus metus.

37. Ieškovė prašo atnaujinti ieškinio senaties terminą, vadovaudamasi Civilinio kodekso 1.131 straipsnio 2 dalimi. Ieškovė pažymi, kad yra svarbios aplinkybės dėl iškeldinimo bylos sustabdymo bei dėl atsakovų siekio susitarti su valstybės institucijomis.

38. Visų pirma, teismas nurodo, jog pati ieškovė buvo nurodžiusi, jog ieškinio dėl atsakovų iškeldinimo klausimas neturi teisinės reikšmės ir su šia byla nėra susijęs. Be to, pati ieškovė šį ieškinį teisme pareiškė 2020 m. rugsėjo 25 d., kai Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. birželio 19 d. sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl atsakovų iškeldinimo, dar nebuvo įsiteisėjęs.

39. Teismas nurodo, kad tiek kitos civilinės bylos nagrinėjimas, taip pat atsakovų susirašinėjimas su valstybės institucijomis, niekaip nėra susijęs su ieškovės teise ir galimybe pareikšti ieškinį atsakovams šioje byloje. Todėl konstatuoti, jog yra svarbios aplinkybės, dėl kurių galima būtų atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo.

Dėl bylos procesinės baigties

40. Įvertinus aukščiau išdėstytą, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė nei vienos iš visų būtinų civilinės atsakomybės taikymo sąlygų, todėl ieškovės ieškinys atsakovams dėl žalos atlyginimo yra atmestinas visiškai.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

41. Ieškinį atmetus iš ieškovės atsakovams priteistinos jų patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93, 98 straipsniai).

42. Teismas nurodo, jog tiek įmonės turto gausinimas bankroto proceso metu, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, reiškia reikalavimus skolininkams, tiek įmonės turto išsaugojimas, kai įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus, ginasi nuo jai pareikštų kreditorių reikalavimų, yra tiesiogiai susiję su įmonės bankroto proceso administravimu, o iš šios veiklos atsiradusios išlaidos priskirtinos prie įmonės bankroto administravimo išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-81/2013; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-618-686/2015). Atsižvelgiant į tai, atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės bankroto administravimo išlaidų.

43. Atsakovas D. K. prašo priteisti 1213,56 Eur bylinėjimosi išlaidų, S. R. – 2136,54 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė už advokato teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į ieškinį, tripliką bei pasirengimą teismo posėdžiui bei dalyvavimą jame.

44. Atsakovai I. S. ir J. S. prašo priteisti 2488,16 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų, kurias jie patyrė dėl procesinių dokumentų rengimo byloje bei atstovavimo teismo posėdyje. Kaip matyti iš pridėtų įrodymu, bylinėjimosi išlaidas apmokėjo atsakovė I. S., todėl būtent jai priteistinos išlaidos. Atsakovų prašymai yra pagrįsti įrodymais, prašomos priteisti išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių, todėl iš ieškovės administravimui skirtų lėšų atsakovams priteistinos visos jų prašomos priteisti išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimo išlaidų 1213,56 Eur (vienas tūkstantis du šimtai trylika eurų 56 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovo D. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimo išlaidų 2136,54 Eur (du tūkstančius vieną šimtą trisdešimt šešis eurus 54 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Priteisti iš ieškovės BUAB „Verslo investicijų projektų centras“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini)) bankroto administravimo išlaidų 2488,16 Eur (du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt aštuonis eurus 16 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovės I. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.