Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos biudžetinės įstaigos „Strūnos socialinės globos namai“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenims nustatyta, kad 2017 m. lapkričio 13 d. Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos BĮ „Strūnos socialinės globos namai“ išdavė leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, pagal kurį pareiškėjai leista naudoti Strūnos pensionato telkinio (vandenvietės), esančio (duomenys neskelbtini) gėlo požeminio vandens išteklius.

Departamentas 2019 m. gegužės 21 d. raštu Nr. (7.8)-AD5-9003 pranešė pareiškėjai, kad pradėjo planinį teminį pareiškėjos patikrinimą. Patikrinimo dalykas – mokesčio už išgautus valstybinius gamtos išteklius apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo planinis teminis patikrinimas už 2016–2018 m.

Departamento Apskaitos ir mokesčių kontrolės departamento Vilniaus apskaitos ir mokesčių kontrolės skyrius 2019 m. birželio 25 d. surašė patikrinimo aktą Nr. V-39, kuriame nurodė, kad pareiškėja už 2016 m. ir 2017 m. I–III ketv. Valstybinei mokesčių inspekcijai iki MVGIĮ 7 straipsnio 4 dalyje nustatytų terminų nepateikė mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijų KIT708, t. y. nedeklaravo viso per šį laiką išgauto vandens kiekio, tuo pažeidė MVGIĮ 5 straipsnio 1 dalį, 7 straipsnio 1, 2, 4 dalis ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintų Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 5 ir 6 punktų nuostatas. Nustatė, kad mokestis didesniu tarifu yra 27 152 Eur. Taip pat nurodė, kad mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 už 2017 m. IV ketv. ir 2018 m. Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktos laiku. Nedeklaruoto per 2017 m. IV ketv. ir 2018 m. išgauto vandens kiekio nenustatė.

Departamentas 2019 m. rugpjūčio 21 d. Sprendimu Nr. AS-42 Patikrinimo aktą patvirtino ir nurodė, kad Sprendimu patvirtinta 27 152 Eur suma turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 20 dienų nuo šio Sprendimo įteikimo dienos.

Nagrinėjamoje byloje ginčo teisinius santykius reglamentuoja Mokesčių už valstybinius gamtos išteklius įstatymas, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2006 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. D1-614/VA-99 patvirtintos „Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. D1-145 patvirtintas „Ūkio subjektų veiklos planinių ir neplaninių patikrinimų, vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, reikalavimų aprašas“ (toliau – ir Aprašas).

MVGIĮ nustato valstybinių gamtos išteklių, kurie pagal šį įstatymą yra mokesčio objektas, apmokestinimo mokesčiu už valstybinius gamtos išteklius ir ginčų nagrinėjimo tvarką (1 straipsnis). Šio įstatymo tikslas – ekonominėmis priemonėmis skatinti gamtos išteklių naudotojus taupiai ir efektyviai naudoti valstybinius gamtos išteklius, kompensuoti gamtos išteklių tyrimo ir priemonių jų kiekiui bei kokybei išsaugoti valstybines išlaidas (2 straipsnis). 4 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vanduo ir statybinis gruntas, nurodyti šio įstatymo 2 priede, yra mokesčio objektas. Įstatymo 2 priedo 1 dalies c punkte nustatytas išteklių, t. y. požeminio vandens, išskyrus mineralinį vandenį (kitas (a ir b punktuose nenurodytas) požeminis vanduo), tarifas.

Pagal MGVIĮ 7 straipsnį, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokestinis laikotarpis yra kalendorinis ketvirtis (1 dalis). Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius, išskyrus mokestį už medžiojamųjų gyvūnų išteklius, mokėtojai, mokestinio laikotarpio mokesčio deklaracijoje taikydami indeksuotą šio įstatymo 1 ar 2 prieduose nustatytą tarifą, apskaičiuoja ir moka mokestį už visą per tą mokestinį laikotarpį išgautą gamtos išteklių kiekį (2 dalis). Mokesčio mokėtojai, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo užpildyti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius deklaracijas ir jas pateikti tai teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai, kurios veiklos teritorijoje jie yra, arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais ir sumokėti mokestį už valstybinius gamtos išteklius iki antro kalendorinio mėnesio, einančio po mokestinio laikotarpio, už kurį mokestis mokamas, 15 dienos (4 dalis). M VGIĮ 8 straipsnio 2 dalis numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos kontroliuoja, ar teisingai apskaičiuojamas ir deklaruojamas mokestis už valstybinius gamtos išteklius.

Taisyklės nustato mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą deklaracijos KIT708 formos ir jos papildomo lapo KIT708P užpildymo bei pateikimo tvarką (Taisyklių 1 punktas). Taisyklių 5 punktas reglamentuoja, kad deklaracijas teikia mokesčio mokėtojai, išgaunantys (naudojantys) valstybinius gamtos išteklius, kuriems išgauti reikalingas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų nustatyta tvarka išduotas leidimas. Mokesčio mokėtojai, kurie mokestiniu laikotarpiu nevykdė veiklos ir neišgavo valstybinių gamtos išteklių, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius nedeklaruoja ir nemoka. Mokesčio už naudingąsias iškasenas, vandenį ir statybinį gruntą mokestinis laikotarpis yra kalendorinių metų ketvirtis (Taisyklių 6 punktas). Mokesčio mokėtojai ne vėliau kaip per Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatytą terminą deklaruotas mokesčio sumas sumoka į centrinio mokesčių administratoriaus biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (Taisyklių 9 punktas). Pagal Taisyklių 12.3 papunktį, už pavėluotą deklaracijos pateikimą, nepateikimą ar neteisingų duomenų į ją įrašymą taikoma Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta atsakomybė. MVGIĮ 6 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ir (ar) be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį taikomas didesnis mokesčio tarifas, kuris apskaičiuojamas šio įstatymo 1, 2 ir 3 prieduose nustatytus tarifus dauginant iš koeficiento 10.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja naudoja mokesčiu apmokestinamus valstybinius gamtos išteklius, turi leidimą naudoti žemės gelmių išteklius (išskyrus angliavandenilius) ir ertmes, pagal kurį pareiškėjai leista naudoti Strūnos pensionato telkinio (vandenvietės), esančio (duomenys neskelbtini) gėlo požeminio vandens išteklius. Todėl pareiškėja yra šio mokesčio mokėtoja, taigi turėjo pareigą nustatyta tvarka jį mokėti. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja per MVGIĮ nustatytą terminą deklaracijų mokesčių administratoriui nepateikė, taip pažeisdama minėto įstatymo nuostatas, už ką Departamentas pareiškėjai pritaikė 10 kartų didesnį tarifą. Pažymėtina tai, kad atsakovui tvirtinant patikrinimo rezultatus, šiuo atveju nesuteikta teisė taikyti kitokius mokesčių tarifus nei tuos, kurie nustatyti MVGIĮ 6 straipsnio 2 dalyje. Teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes bei cituotą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Sprendimą atsakovas priėmė pagrįstai. Kitokio sprendimo priimti Departamentas negalėjo pagal teisės aktų jam suteiktą kompetenciją.

Teismas pažymi, kad, sprendžiant dėl pareiškėjai taikytinos mokesčio sumos, svarbu atsižvelgti, be kita ko, į pažeidimo pobūdį ir jį lėmusias aplinkybes. Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje išaiškinta, jog institucijų priimtų nutarimų taikyti asmeniui konkrečią sankciją pagrįstumo ir teisėtumo kontrolę užtikrina teismas. Teismas, atsižvelgdamas į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo kriterijais, turi teisę nuspręsti, kad tokia sankcija asmeniui neturi būti taikoma, jei dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių ji yra akivaizdžiai neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d. nutarimas, 2008 m. rugsėjo 17 d. nutarimas). LVAT laikosi nuostatos, jog teisingumas negali būti tapatinamas su formaliu teisės aktuose nustatytų taisyklių taikymu ir tais atvejais, kai pagal faktines bylos aplinkybes akivaizdu, jog konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu teismo sprendimas bus formalus, bet ne teisingas, pirmenybę būtina teikti teisingumui (LVAT 2015 m. vasario 11 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-896-662/2015, 2019 m. kovo 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-278-624/2019).

Teismas taip pat pažymi, kad proporcingumo principo taikymas atsiskleidžia tuo, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą, todėl šis principas neatskiriamas nuo teisingumo principo. Įgyvendinant teisingumo principą, reikalaujama, kad asmeniui skiriama sankcija būtų proporcinga padarytam pažeidimui. Teisingumo principas taip pat įpareigoja, kad asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų atsakomybės, tačiau skiriant jam bausmę būtų atsižvelgiama į jo turtinę padėtį bei svarbias kitas aplinkybes. Konstitucinis Teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime nurodyta, kad teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia ir tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Taigi teismas atmeta atsakovo argumentus, kad Sprendime nurodyta mokėtina suma yra mokestis, o ne sankcija, sumažintas mokesčio tarifas yra lengvata, todėl teismas negali sumažinti paskirtos mokėtinos sumos.

Teismas nagrinėjamoje byloje svarbiomis laiko šias aplinkybes. Pirma, pareiškėjos kaltės forma yra netyčinė. Pareiškėja nurodo, kad mokesčio nesumokėjo dėl suklydimo. Bylos duomenys nepatvirtina aplinkybės, kad pareiškėja būtų siekusi nuslėpti išgautus vandens kiekius. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų sistemingai pažeidinėjusi įstatymus ir kad jai anksčiau būtų taikytos ekonominės sankcijos už analogiškus pažeidimus. Antra, pareiškėja pripažįsta pažeidimą. Trečia, skirtos mokėtinos sumos dydis palyginus su pareiškėjos biudžetu lemia neproporcingumą tarp padaryto pažeidimo ir pasekmių pareiškėjai. Ketvirta, pareiškėjos pagrindinė veikla yra socialinės globos užtikrinimas suaugusiems asmenims, turintiems negalią, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai, ir kuriems būtina nuolatinė specialistų priežiūra (Strūnos socialinės globos namų nuostatų 1 punktas). Vandens išteklių naudojimas yra pagalbinė pareiškėjos veikla, skirta tik palaikyti pagrindinę veiklos rūšį, tiekiant vandenį, kuriuo naudojasi tik tas vienetas. Penkta, pažymėtina ir tai, kad padarytas pažeidimas savo pobūdžiu nebuvo labai pavojingas. Dėl padaryto pažeidimo nekilo sunkių pasekmių, nes valstybės finansinis interesas galėjo būti užtikrintas mokesčių administratoriui prieinamos informacijos pagalba ir imantis kontrolės veiksmų. Teismas daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju nurodytos aplinkybės yra reikšmingos, sprendžiant dėl mokesčio už valstybinius gamtos išteklius dydžio nustatymo. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti yra neproporcingos pareiškėjos padarytam pažeidimui.

Teismas, vadovaudamasis LVAT praktika, suformuota analogiško pobūdžio bylose, sprendžia, kad yra pagrindas spręsti dėl apskaičiuoto mokesčio sumos sumažinimo (LVAT 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018, 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-2166-575/2016).

Nustatydamas mokesčio už VMI nepateiktas deklaracijas dydį, teismas sprendžia, kad nustatoma šios teisinės sankcijos išraiška piniginių lėšų suma būtų pakankamai svari ir turėtų atgrasantį bei užkardomąjį poveikį pažeidimą padariusiam subjektui, vykdančiam ūkinę veiklą ir nesiekiančiam pelno, tačiau nevaržytų šio ūkio subjekto daugiau nei būtina tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiose situacijose ekonominės sankcijos sumažinimas, vietoje 10 kartų didesnio mokesčio tarifo taikant 50 ar 100 proc. didesnį mokestį, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis administracinėje byloje eA-2166-575/2016, 2016 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje eA-3525-575/2016, 2018 m. lapkričio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2018). Teismas, nagrinėjamu atveju vadovaudamasis aukščiau nurodytais argumentais bei įvertinęs bylos duomenis, ginčo šalių teiktus paaiškinimus, vadovaudamasis proporcingumo ir teisingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai pritaikyta sankcija taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą yra pernelyg griežta. Teismo vertinimu, pareiškėjos padarytam pažeidimui atlyginti MVGIĮ numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mokestį už laiku nedeklaruotą išgautų gamtos išteklių kiekį už 2016 m. ir 2017 m. I–III ketv. padidinti 1 kartą. Esant šioms aplinkybėms, Sprendimas keičiamas, t. y. iš viso pareiškėjai Sprendime apskaičiuotas mokesčio už nedeklaruotus valstybinius gamtos išteklius dydis keičiamas, sumažinant jį nuo 27 152 Eur sumos iki 2 715,2 Eur.

Pareiškėjos skundas tenkinamas iš dalies (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 2 punktas).

Pareiškėja pateikė prašymą iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kurio teismo posėdyje atsisakė, nurodė, kad atsisakymo pasekmės jai žinomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86– 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos biudžetinės įstaigos „Strūnos socialinės globos namai“ skundą tenkinti iš dalies.

Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2019 m. rugpjūčio 21 d. sprendimu Nr. AS-42 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ patvirtintą mokesčio už nedeklaruotus išgautus gamtos išteklius (požeminį vandenį) dydį pakeisti, sumažinant jį nuo 27 152 Eur (dvidešimt septynių tūkstančių šimto penkiasdešimt dviejų eurų) iki 2 715,2 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiolikos eurų ir dvidešimt euro centų).

Likusią pareiškėjos biudžetinės įstaigos „Strūnos socialinės globos namai“ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.