Vilniaus apygardos teismo nutartis, e2A-2561-864/2021

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-15
Bylos Nr.: e2A-2561-864/2021
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Ramunė Mikonienė
Atsakovas: R. S.
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“

(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 15 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Mikonienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Mano būstas Vilnius“ ieškinį atsakovui R. S. dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Mano būstas Vilnius“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui R. S. (toliau ir atsakovas), kuriuo prašė priteisti iš atsakovo 455,15 Eur skolą, 11,66 Eurų palūkanų, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškinį grindė sekančiais motyvais:

2.1. Ieškovė suteikė namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas name, kuriame atsakovas nuosavybės teise turi butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir jam taip pat bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo objektai, kuriuos atsakovas privalo išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už jų priežiūrą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

2.2. Gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė kaip atskiras nekilnojamojo turto vienetas Nekilnojamo turto registre nėra registruojamas. Atskiro buto ar patalpos savininko dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje yra neindividualizuota ir kaip nors atskirai pažymėta, ji išreikština tik skaičiais (CK 4.82 straipsnio 7 dalis). Patalpų savininkų pareiga išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti visus su tuo susijusius mokesčius kyla iš įstatymo (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis). Pažymėjo, kad minėta pareiga kyla iš įstatymo, ne iš sutarties. CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys, 4.84 straipsnio 9 dalis, Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai (toliau – Administravimo nuostatai), patvirtinti 2001 m. gegužės 23 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 603 imperatyviai nurodo, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti. Atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 466,81 Eur (iš kurios 11,66 Eur sudaro palūkanos skaičiuojamos iki nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.).

Šalies argumentai

3. Ieškovas prašė atmesti atsakovo atsikirtimą, kad atlikti namo remonto darbai nebuvo suderinti su namo gyventojais. Teigė, jog balkonai yra bendrojo naudojimo objektai – bendrosios konstrukcijos, kurios buvo avarinės būklės. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai apie balkonų, stogo, fasado būklę, todėl, siekiant išvengti nelaimės, statybos remonto darbai organizuoti be namo gyventojų pritarimo. Nurodė, kad norminiai aktai numato namo administratoriui prievolę pašalinti namo konstrukcijos avarinę būklę.

Atsiliepimas

4. Atsakovas R. S. nurodė, kad sumokėjo 166,87 Eur skolą. Likusioje dalyje prašė ieškinį atmesti. Atsakovas paaiškino, kad :

4.1. Nuo 2019 m. lapkričio 8 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties pagrindu yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

4.2. Nuo palikimo priėmimo atsakovui nepateikiami mokestiniai pranešimai ar sąskaitos.

4.3. Atsakovas nebuvo informuotas apie tai, kad pastato balkonai, kuriais naudojasi kiekvienas konkretus pastato butas, buvo priskirti prie bendro naudojimo patalpų, kad buvo priimti sprendimai remontuoti balkonus, kad vyko projektavimo darbai, kaip buvo parinktas rangovas. Pastatas (duomenys neskelbtini) turi 9 mažus balkonus įvažos į pastato kiemą pusėje ir 6 didelius balkonus (duomenys neskelbtini) gatvės pusėje.

4.4. Dėl balkonų remonto į atsakovą administratorius nesikreipė, informacijos kokiu principu, kada ir kas paskirstė remonto kaštus, neinformavo.

4.5. Atsakovas nebuvo kviestas į patalpų savininkų susirinkimą, negavo informacijos ir biuletenio balsavimui raštu ir nežinoma kaip ši informacija buvo pateikta (duomenys neskelbtini) patalpų savininkams, kas ir kada ruošė ir mokėjo už remonto projekto parengimą, kaip jis buvo derintas.

4.6. Atsakovas, kaip buto savininkas, niekuomet nebuvo informuotas apie avarinę bendro naudojimo patalpų būklę ir niekuomet nėra matęs ar gavęs avarinės būklės statinio aktų, susijusių su balkonais.

4.7. Ieškovas, kaip administravimo paslaugų teikėjas pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr.831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 4.5.,4.11 punktus.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. birželio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo R. S. 288,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (288,28 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 294,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

6. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovo, buto adresu (duomenys neskelbtini), savininko, pareigos sumokėti namo administratoriui už balkonų remonto darbus adresu (duomenys neskelbtini).

7. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad atsakovas yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas, o ieškovė teikia namo administravimo paslaugas. Iš 2016 m. spalio 20 d. statinio techninės būklės įvertinimo akto Nr.16-08/23, kurio 5.5. punkte nurodyta, kad balkonus laikančios sijos pažeistos, betonas krenta, gali sužeisti praeivius, teismas padarė išvadą, kad namo stogas, balkonai avarinės būklės. Teismui pateiktas daugiabučio namo priežiūros ūkinis ir finansinis planas, rangos sutartis, sąmata, numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktai, kurių pagrindu buvo atlikti avarinės būklės šalinimo darbai.

8. Teismas vertino jog, vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktu, kur numaryta, kad bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė yra bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, perdenginiai, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys);a gal patvirtintą STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“ 95 ir 96 punktus numatyta: „95. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar esminių statinių reikalavimų pažeidimus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų valdytoją ir (ar) gyvenamojo namo techninį prižiūrėtoją, jei jis nedalyvauja apžiūroje. 96. Asmuo, kuriam pranešta apie gyvenamojo namo, jo dalies avarinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir gyvenamąjį namą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas avarijos tyrimo aktas [9.21], kuris registruojamas namo techninės priežiūros žurnale.“ Daugiabutis namas turi turėti techninį prižiūrėtoją, kuris, kartu su namo valdytoju, turi užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.

9. Teismas padarė išvadą, kad ieškovė, esant avarinei balkonų būklei, ėmėsi priemonių pašalinti grėsmę kitų asmenų gyvybei, sveikatai, turtui ir įgijo teisę reikalauti darbų atlyginimo iš patalpų savininkų (Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

10. Ieškovė teismui pateikė atsakovui siųstas sąskaitas 455,15 Eur sumai, kuriose yra nurodyta, kad atlikti balkonų remonto darbai pagal rangos sutartį, balkono remonto darbų užbaigimas ir darbų techninė priežiūra.

11. Teismas, vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktu, Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 5 dalies 1 punktu, STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarką“, ieškovo pateiktais rašytiniais įrodymais, ieškinį tenkino iš dalies, kadangi iškėlus bylą teisme atsakovas sumokėjo 166,87 Eur. Teismas nurodytai sumai sumažino skolos sumą ir priteisė 288,28 Eur skolą.

12. Ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (288,28 Eur), skaičiuojamas nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

13. Teismas ieškovo reikalavimą priteisti palūkanas atmetė, motyvuodamas tuo, kad siųstose sąskaitose palūkanų suma nesutampa su ieškinyje nurodyta suma bei reikalavimas prieštarauja įstatymui. Ginče dėl komunalinių mokesčių priteisimo turi būti vadovaujamasi 1995 m. sausio 26 d. įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ 2 straipsnio 1 dalimi, t. y. taikant 0,02 proc. delspinigių palūkanų normą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ 3.1 p. nustato, jog gyventojams, nesumokėjusiems už gyvenamųjų patalpų nuomą, eksploatavimą, ryšių ir komunalines paslaugas (elektros, šiluminę energiją, dujas, vandenį ir pan.), delspinigiai skaičiuojami praėjus 20 kalendorinių dienų (nedirbantiems pensininkams, jeigu šeimoje nėra darbingo amžiaus asmenų – 30 kalendorinių dienų) nuo ataskaitinio mėnesio pabaigos – po 0,04 procento už kiekvieną pradelstą kalendorinę dieną (įskaitant ir įmokų sumokėjimo dieną). Iš ieškinio turinio ir netesybų skaičiavimo pagal pridėtas skaičiavimo lenteles teismas nustatė, kad delspinigiai skaičiuoti nepagrįstai. Teismas ieškovo reikalavimą dėl delspinigių atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14. Atsakovas (toliau ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo peržiūrėti pirmosios instancijos sprendimą apeliaciniame skunde nurodomais pagrindais ir panaikinti 2021 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą, o ieškinį atmesti.

Atsiliepimas

15. Atsakovas mano, kad teismo sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinį skundą grindžia sekančiais motyvais.

Žemesnės instancijos teismas

16. Teismas nepagrįstai 2016 m. spalio 21 d. UAB „Ekspertika” Statinio techninės būklės įvertinimo aktą Nr.16-08/23 kaip avarinės būklės aktą:

16.1. Apeliantas pažymi, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. lapkričio 11 d. įsakymu Nr.D1-748 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.03.01:2016 „Statybiniai tyrimai. Statinio avarija”, numato, kad statinių tyrimai yra statybinių tyrimų dalis. Statinių tyrimai gali būti atliekami iki statinio projekto rengimo pradžios, statinių projektavimo ir statybos metu bei naudojant statinius, o statinių tyrimų tikslas – įvertinti esamų statinių techninę būklę ir pateikti tyrimų ataskaitą, joje nurodant rekomendacijas dėl statinio ekspertizės atlikimo reikalingumo. Statinių tyrimams priskiriama statinių (jų dalių) apžiūra (9.1. punktas). Reglamentas numato, kad atlikus statinių tyrimus, tyrėjas privalo statinių tyrimų užsakovui pateikti tyrimų rezultatus, kurie įforminami ataskaitoje, kurioje turi būti (11.1. punktas) trumpas statinių (jų dalių) techninės būklės aprašymas ir bendrieji statinių rodikliai; (11.2. punktas) atliktų statinių (jų dalių) matavimų rezultatai; (11.3. punktas) statinių (jų dalių) laikančiųjų konstrukcijų defektų aprašymas; (11.4. punktas) statinių (jų dalių) tyrimų išvados ir rekomendacijos dėl statinių (jų dalių) ekspertizės atlikimo reikalingumo (12. punktas). Jei tyrimų ataskaitos išvadoje nurodyta, kad reikia išsamiai įvertinti statinių ar jų dalių būklę atliekant statinių ar jų dalių ekspertizę, ji atliekama pagal atskirą užduotį. Reglamentas numato, kad statinio naudotojas, užsakęs statinio ekspertizę, kai statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo esančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, nedelsdamas imasi priemonių žmonėms apsaugoti (apriboja priėjimą ir privažiavimą, sustabdo ar apriboja statinio naudojimą ir t. t.), iki kol bus atlikta statinio ekspertizė ir statinio naudotojui bus pateiktas statinio ekspertizės aktas su išvada. (15 punktas) Ekspertizės rangovas, atlikęs statinio ekspertizę, pateikia statinio naudotojui statinio ekspertizės aktą su išvada. Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka (16 punktas). Jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys nėra avarinis, statinio naudotojas imasi priemonių, kurios nurodytos statinio ekspertizės akte, tam, kad būtų pašalinti nustatyti avarinės būklės požymiai (17 punktas).

16.2. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad 2016 m. spalio 21 d. UAB „Ekspertika” Statinio techninės būklės įvertinimo akte Nr.16-08/23 nurodyta, kad gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) statinio konstrukcijų techninės būklės tyrimas atliktas vadovaujantis STR 1.04.01:2005 „Esamų statybų tyrimai“, kad įvertinti esamų pastatų stogo konstrukcijų techninę būklę. Akto 5.5 punkte nurodoma, kad „Balkono gelžbetoninės plokštės apatinis apsauginis sluoksnis pažeistas, betonas išilgai laikančios sijos nukritęs, atitrūkęs betonas krenta ant šaligatvio ir gali sužeisti praeivius, balkono sijos koroduoja. Pažeisti 5 vnt. Balkonų vakarinėje pusėje. Balkonai turi būti remontuojami. Netenkinamas STR 2.0101(1):2005 Mechaninis atsparumas ir pastovumas. Apie tai, kad balkonai yra avariniai, akte nenurodyta, todėl dokumentas negali būti vertinamas avarinės būklės aktu. Akte nurodoma pareiga balkonus suremontuoti.

16.3. Nurodo, kad 2018 m. rugsėjo 12 d., t. y. po dviejų metų po statinio techninės būklės vertinimo, UAB „Naujamiesčio būstas“ kasmetiniame pastato ir atskirų jo konstrukcijų apžiūros akte nurodoma, kad balkonų būklė bloga, turi galimai avarinės būklės požymių ir (1.5 punktas) reikia paruošti balkonų kapitaliniam remontui TP (techninį projektą) ir kreiptis į ekspertus. Pagal TP (techninį projektą) atlikti balkonų remontą.

16.4. Pažymi, kad 2018 m. spalio 19 d. Vilniaus m. savivaldybės administracijos miesto ūkio ir transporto departamento būsto administravimo skyrius atliko UAB „Naujamiesčio būstas“ atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimą, tačiau aktas nėra statinio avarinės būklės aktas, tai kontrolinis administravimą atliekančios įmonės specializuotos veiklos patikrinimo aktas su reikalavimu (1.3. punktas) organizuoti balkono plokščių, balkono metalinių laikančių konstrukcijų remonto darbus, imtis priemonių apsaugoti konstrukcijas nuo tolimesnių deformacijų. Užtikrinti, kad irstančios balkonų konstrukcijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai.

17. Apelianto nuomone, teismas neatsižvelgė į norminių aktų reikalavimus ir nepagrįstai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais (toliau ir Nuostatai), kurie numato, kad pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka, jiems atstovaujant, o funkcijas ir pareigas atlikti apdairiai, sąžiningai ir tik naudos gavėjų interesais. Bei CK 4.85 straipsniu, kuris numato, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų, priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip.:

Šalies argumentai

17.1. Apelianto teigimu, ieškovė į civilinę bylą nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių avarinę konstrukcijų būklę. Civilinėje byloje nėra avarinės būklės akto, dokumentų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad balkonai, norminių aktų nustatyta tvarka būtų buvę pripažinti avariniais ir tuo pagrindu administratorius, be patalpų savininkų sutikimo ir sprendimų, nešaukiant visuotinio susirinkimo ar neorganizuojant balsavimo raštu, turėjo teisę savarankiškai priimti sprendimus dėl jų remonto (avarinės būklės likvidavimo, kas keturių metų laikotarpyje neišlaiko protingumo kriterijaus) patalpų savininkų sąskaita. Tik esant neatidėliotinoms aplinkybėms (avarijos, stichinės nelaimės atveju), administratorius gali organizuoti darbus nepateikęs išankstinės informacijos apie tai patalpų savininkams, tačiau privalo informuoti juos apie atliktus darbus, kaip kad numato Administravimo nuostatų 7.7.

17.2. Pažymi, kad nuo pirmųjų 2016 metų dokumentų, nurodančių būtinumą remontuoti balkonus iki remonto darbų praėjo ketveri metai. Per ketverius metus patalpų savininkai turėjo galimybę priimti sprendimus, galėjo būti informuoti apie būtinuosius atlikti remonto darbus, spręsti tikslinių kaupiamųjų lėšų klausimą. Per keturis metus buvo galimybė sukaupti reikiamas pinigines sumas, patalpų savininkams sudarant galimybes tą daryti per keturis, o ne per vienus metus.

17.3. Gyvenamojo namo patalpų savininkai nebuvo informuoti apie 2020 m. metinį ūkinį - finansinį planą, kuriame turi būti numatyti bendro naudojimo patalpų remonto (ne avarinės būklės šalinimo darbai), kaip kad nurodo teismas sprendime, Nuostatų numatyta tvarka.

17.4. Nurodytais balkonais naudojasi konkrečių patalpų savininkai ir jie neprieinami kitų patalpų savininkams, todėl apelianto teigimu, teismas turėjo taikyti CK 4.85 straipsnio 3 dalies nuostata - sprendimai dėl atskirų bendrojo naudojimo objektų, kurie pagal bendrojo naudojimo objektų administratoriaus sudarytą bendrojo naudojimo objektų aprašą naudojami tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, nepažeidžiant name esančių butų ir kitų patalpų savininkų teisių ir butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsuojant raštu priimtų sprendimų, valdymo ir naudojimo gali būti priimami tos dalies butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip, ir yra privalomi tos dalies butų ir kitų patalpų savininkams.

18. Apeliantas teigia, jog jis niekaip – elektroniniu paštu, viešu skelbimu gyvenamojo namo lentoje, pranešimu pašto dėžutėje, nebuvo informuotas apie balkonų būklę, patalpų savininkų sprendimą remontuoti balkonus ar administratoriaus sprendimą likviduoti avarinę būklę, remonto kaštus ir kaštų paskirstymą patalpų savininkams, kaip tai numato Nuostatai. Net pateikus užklausimą į šiuos klausimus ieškovė neatsakė, remonto kaštų paskirstymo dokumento nepateikė. Pagal CK 4.85 straipsnį buto ar kitos patalpos savininkas turi teisę apskųsti nustatyta tvarka priimtus butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus, tačiau šia teise patalpų savininkas negali pasinaudoti nes sprendimų nėra, o jei jie yra, tai į bylą jie nebuvo pateikti. Ieškovė nepateikė jokių sprendimų nei dėl bendro naudojimo patalpų remontų nei dėl avarinės būklės likvidavimo, nors norminiai aktai numato visų atliktų remonto ar patalpų atnaujinimo darbų įforminimo procedūras.

19. Į civilinę bylą pateiktos sąskaitos faktūros, kurių turinys dėl bendro naudojimo patalpų neaiškus nei piniginių sumų, nei paskaičiavimo mechanizmo prasme. Sprendžiant ginčą dėl pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo patalpas, konkrečiam butui tenkančio mokėtinų mokesčių dydžio nustatymas turėtų būti pagrįstas ir išaiškintas, kaip tai numato Nuostatų 3 punktas.

20. Apeliantui nebuvo suteikta pakankamai duomenų apie planuojamus darbus, jų apimtis, terminus, kainą, todėl jis buvo nepagrįstai eliminuotas, priimant sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo ir remontų. Ieškovė patalpų savininkus tik informavo apie jų pareigą apmokėti remonto kaštus. Tokia situacija sąlygoja neskaidrius sprendimus dėl remonto darbų būtinumo, rangovų parinkimo, eliminuoja patalpų savininkus priimant sprendimus dėl jiems priklausančio turto priežiūros, remonto ir jo kaštų.

Atsiliepimas

21. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nesutikimą su apeliaciniu skundu grindžia sekančiais motyvais.

Šalies argumentai

22. Ieškovės teigimu, skirtingai nei nurodo apeliantas, balkonų laikančiosios konstrukcijos yra namo bendrojo naudojimo objektai, nepriklausomai nuo galimumo funkciškai naudotis balkonais, todėl atsakovui tenka pareiga prisidėti prie išlaidų, kurios kilo išlaikant nurodytus bendrojo naudojimo objektyvus, CK 4.82 straipsnio 3 dalies pagrindu:

22.1. CK 4.82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Detalesnis bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių objektų sąrašas reglamentuojamas Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau – DNSBĮ) normomis. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalies 1–5 punktuose nustatyta, kad bendrojo naudojimo objektais daugiabučiame name yra: bendrosios konstrukcijos - pagrindinės daugiabučio namo laikančiosios (pamatai, sienos, kolonos, perdangos, stogas) ir kitos konstrukcijos (balkonų bei laiptinių konstrukcijos, fasadų apdailos elementai, įėjimo į namą laiptai ir durys); bendros pastato inžinerinės sistemos, tarp jų pastato elektros skydinė, šilumos punktas, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; pastato bendrojo naudojimo patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos (laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams); vietiniai inžineriniai tinklai bei bendrojo naudojimo žemės sklypas. Ieškovė pažymi, kad nagrinėjamu atveju, nėra abejonės, jog balkonų laikančiosios konstrukcijos priklauso namo bendrojo naudojimo objektams.

22.2. Ieškovės vertinimu, atsakovas nepagrįstai bendrąjį naudojimą traktuoja kaip galimumą funkciškai naudoti konkretų daiktą (nagrinėjamu atveju balkonus). Pažymi, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra laikomasi nuoseklios praktikos, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisės atžvilgiu, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui ir bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniesiems pagerinimams atlikti. Taikant šią taisyklę, yra teisiškai nereikšminga bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių patiriamos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam taisyklė taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis Nr. 3K- 7-515/2009; 2016 m. sausio 28 d. nutartis Nr. 3K-3-79-378/2016). Ieškovės vertinimu, atsakovo argumentai dėl galimybės nebuvimo funkciškai naudoti ginčo balkonais ir dėl to neva balkonų laikančiosios konstrukcijos negali būti namo bendrojo naudojimo objektais, yra atmestini kaip nepagrįsti.

23. Balkonai buvo avarinės būklės, todėl administratorius turėjo pareigą imtis privalomųjų veiksmų:

Šalies argumentai

23.1. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad ji nepateikė į bylą balkonų avarinę būklę pagrindžiančių įrodymų. Teigia, jog :

23.1.1 CK 4.239 straipsnio 1 dalis bei 4.240 straipsnio 1 dalis numato, jog administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus turtui išsaugoti arba jo naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, tai yra administratorius privalo priimti turto duodamus vaisius ir pajamas, registruoti skolas ir jas apmokėti iš administruojamo turto, taip pat įgyvendinti kitas teises, susijusias su turto valdymu ir naudojimu. Pagal Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatus, patvirtintais Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 (toliau – Nuostatai), pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Nuostatų 7.7 punkte aiškiai nurodyta, kad jeigu bendrojo naudojimo objektų būklė kelia grėsmę jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, administratorius privalo pagal teisės aktų reikalavimus imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė.

23.1.2 ginčo atveju, ginčo balkonai neatitiko jiems keliamų reikalavimų, kėlė grėsmes tiek namo gyventojams (turtui), tiek ir kitiems asmenims, todėl ieškovei kaip administratoriui teko imtis būtinų veiksmų, jog būtų išvengta žalos ir pašalinta grėsmė. Ieškovės vertinimu, nurodytų argumentų teisingumą patvirtina civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2016 m. spalio 20 d. statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr.16-08/23, kurio 5.5. punkte. nurodyta, kad balkonus laikančios sijos pažeistos, betonas krenta, gali sužeisti praeivius; gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), apžiūros aktas, savivaldybės atliekamos statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas, kurie, jog namo stogas, balkonai avarinės būklės. Ieškovės manymu, vien tai, jog nuo balkonų krito betonas bei tai, jog buvo pažeistos laikančiosios sijos, indikavo, jog balkonų būklė buvo avarinė bei teko imtis būtinų ir privalomų veiksmų remonto darbams atlikti. Priešingu atveju, ieškovei kaip administratoriui būtų tekę prisiimti visišką atsakomybę už balkonų galimai sukeltą žalą, tiek butų savininkams, tiek tretiesiems asmenims. Todėl ieškovė vertina, kad jai kaip administratoriui tenkančios pareigos buvo atliktos tinkamai bei teisėtai, taip kaip numatė teisės aktų reikalavimai.

23.1.3 Ieškovės įsitikinimu, vien tik atsakovo deklaratyvūs ir niekuo nepagrįsti argumentai, kad neva balkonai nebuvo avarinės būklės, nepaneigia pateiktų rašytinių įrodymų pagrįstumo ir objektyvumo. Pažymi, kad atsakovui nebuvo apsunkintos procesinės teisės teikti į civilinę bylą įrodymus, kurie galimai patvirtintų jo deklaratyvių argumentų teisingumą.

23.2. Ieškovė nesutinka ir su atsakovo argumentais, jog administratorius neturėjo teisės atlikti balkonų remonto darbų, nes neva nebuvo gautas savininkų sutikimas:

23.2.1 CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad daugiabučio namo administratoriui nustačius trūkumus, susijusius su statinio privalomaisiais reikalavimais, patalpų savininkų sutikimai nėra reikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

23.2.2 administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo, susijusius, be kita ko, su namo bendrosios inžinerinės įrangos priežiūra ir remontu, siekdamas išsaugoti ir atkurti jų normatyvines savybes, teikti namo techninės priežiūros paslaugas (Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-672-777/2020). Nagrinėjamu atveju, civilinėje byloje pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtino, jog balkono remonto darbai buvo privalomieji, o tai reikštų, jog atsakovas visiškai nepagrįstai remiasi CK 4.83 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta išimtimi, kadangi privalomiesiems darbams namo savininkų sutikimas nėra privalomas.

Atsiliepimas

23.2.3 atsakovo nurodytas argumentas, jog jis „niekaip elektroniniu paštu, viešu skelbimu gyvenamojo namo lentoje, pranešimu pašto dėžutėje, nebuvo informuotas apie balkonų būklę, patalpų savininkų sprendimą remontuoti balkonus ar administratoriaus sprendimą“, yra visiškai nepagrįstas, kadangi jokie namo gyventojų sprendimai dėl remonto darbų atlikimo priimti nebuvo, todėl ieškovė negalėjo informuoti apie neegzistuojančius sprendimus.

Šalies argumentai

23.3. Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad į civilinę bylą pateiktos sąskaitos faktūros, kurių turinys dėl bendro naudojimo patalpų neaiškus nei piniginių sumų, nei paskaičiavimo mechanizmo prasme. Sprendžiant ginčą dėl pareigos išlaikyti bendrojo naudojimo patalpas, konkrečiam butui tenkančio mokėtinų mokesčių dydžio nustatymas turėtų būti pagrįstas ir išaiškintas. Ieškovės vertinimu, atsakovo argumentai yra nepagrįsti vien tuo aspektu, jog dalis ieškinio reikalavimo buvo sumokėtas, o tai reikštų, jog nurodytos aplinkybės jam buvo puikiai žinomos. Kita vertus, atsakovas tik abstrakčiais argumentais ginčija šias aplinkybes bei aiškių ir konkrečių argumentų netgi nenurodė, todėl netgi nėra galimybės įvertinti, dėl kokių priežasčių ir kokiais argumentais yra grindžiama, jog sąskaitos jam nėra aiškios. Tikėtina, jog ir atsakovas šių aplinkybių nežino bei tikėtina, kad tai tik gynybiniai argumentai, kuriais siekiama apsunkinti bylos nagrinėjimą. Dar daugiau, atsakovas kaip atidus ir rūpestingas turto savininkas galėjo kreiptis į ieškovę dėl papildomos informacijos suteikimo, tačiau įrodymų, jog jis kreipėsi į administratorių bei bandė išsiaiškinti jam rūpimus klausimus, nepateikė.

24. Apeliacinis skundas yra grindžiamas argumentais, kurie yra nesusiję su ginčo dalyku :

Šalies argumentai

24.1. Ieškovė nesutinka du apeliacinio skundo teiginiais, jog „Gyvenamojo namo patalpų savininkai nebuvo informuoti apie 2020 m metinį ūkinį - finansinį planą, kuriame turi būti numatyti bendro naudojimo patalpų remonto ( ne avarinės būklės šalinimo darbai), kaip kad nurodo teismas sprendime. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 5 d. nutarimu Nr. 831 patvirtintais Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatais, vykdydamas pagrindinį uždavinį, administratorius rengia namo priežiūros ūkinį ir finansinį planą, kuriame nurodo planuojamas einamųjų metų namo bendrojo naudojimo objektų administravimo, namo techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų, lifto, bendrojo naudojimo patalpų ir žemės sklypo priežiūros, kitas su administruojamu namu susijusias paslaugas, jų tarifus ir išlaidas. Nuostatų 14.4 papunktyje nurodytu būdu jį teikia derinti patalpų savininkams, nustatydamas ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų pastabų ir pasiūlymų teikimo terminą. Ūkinį planą tikslina pagal patalpų savininkų motyvuotas pastabas ir pasiūlymus, tvirtina, per 5 darbo dienas po patvirtinimo skelbia ir kopijas teikia patalpų savininkams Nuostatų 14.1, 14.4 ar 14.5 papunkčiuose nurodytais būdais“. Pažymi, kad teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ieškinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent ieškinio dalyko (ir pagrindo) tinkamas suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

24.2. Pažymi, kad pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą (Panevėžio apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis Civilinėje byloje Nr. e2A-47-278/2020).

24.3. Nagrinėjamu atveju, ieškinyje buvo kildinamas reikalavimas dėl skolos priteisimo už suteiktas paslaugas. Tai reikštų, jog ieškinio dalykas buvo susijęs tik su skolos priteisimo klausimu. Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai apie ieškovės kaip administratoriaus turimų pareigų nevykdymą, nebuvo susiję su šios civilinės bylos nagrinėjimo dalyku. Tai reikštų, jog teismas pagrįstai nenagrinėjo atsakovo nurodytų aplinkybių, kadangi tokiais veiksmais būtų peržengtos civilinės bylos nagrinėjimo ribos. Be kita ko, atsakovas nebuvo pareiškęs savarankiško reikalavimo bei ieškovo kaip administratoriaus neva netinkamai vykdomų pareigų, neginčijo.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinės instancijos teismas

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

teisiniai argumentai ir išvados

25. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apeliacinius skundus, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

26. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimas, kuriuo pirmos instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo 288,28 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (288,28 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. vasario 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, 294,45 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.

Ginčui aktualios faktinės aplinkybės

27. UAB Mano Būstas Vilnius (toliau – ieškovė) 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu teikia namo esančio (duomenys neskelbtini) administravimo paslaugas veikdama 2012 m. spalio 9 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1948 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“, kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 27 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30- 3943/18(2.1.1E-TD2) pagrindu (buvęs UAB „Mano būstas Vilnius“) bei 2012-09-28 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo Nr. 30-1919 pagrindu, kurio galiojimas pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 30-3400 „Dėl administravimo termino Vilniaus miesto daugiabučių namų patalpų savininkų bendrojo naudojimo objektų administratoriams pratęsimo“ kurio galiojimas pratęstas 2018 m. gruodžio 28 d. Nr. 30-3954/18(2.1.1E-TD2) įsakymo pagrindu (buvęs UAB „Vilkpėdės būstas“). 2019 m. birželio 27 d. buvo baigta UAB „Naujamiesčio būstas“ ir UAB „Vilkpėdės būstas“ reorganizacija, kurios pagrindu UAB „Vilkpėdės būstas“ buvo prijungta prie UAB „Naujamiesčio būstas“. UAB „Vilkpėdės būstas“ turtas, teisės ir pareigos buvo perduotos UAB „Naujamiesčio būstas“, kuri po reorganizacijos pakeitė savo pavadinimą ir veiklą tęsia UAB Mano Būstas Vilnius pavadinimu.

28. Atsakovas R. S. (toliau ir atsakovas, ir apeliantas) nuo 2019 m. lapkričio 9 d. Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo (reg.Nr.1-13423) ir paveldėto turto pasidalijimo sutarties (reg.Nr.1- 13441) pagrindu yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas.

29. Ieškovės užsakymu UAB „Ekspertika“ 2016 m. spalio 21 d. atliko namo (duomenys neskelbtini) konstrukcijų techninės būklės tyrimą vadovaujantis STR 1.04.01:2005 „Esamų statybų tyrimai“. Statinio techninės būklės įvertinimo akto Nr.16-08/23 (toliau ir Aktas) 5.5 punkte nurodoma, kad „Balkono gelžbetoninės plokštės apatinis apsauginis sluoksnis pažeistas, betonas išilgai laikančios sijos nukritęs, atitrūkęs betonas krenta ant šaligatvio ir gali sužeisti praeivius, balkono sijos koroduoja. Pažeisti 5 vnt. Balkonų vakarinėje pusėje. Balkonai turi būti remontuojami. Netenkinamas STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“.“ Akto išvadose (6.3 punktas) nurodyta, kad balkonai tyri būti remontuojami, pašalinant atsisluoksniavusį betoną, nuvalant armatūrą nuo korozijos produktų, padengiant ją antikorozine danga ir atstatant apsauginį betono sluoksnį.

30. 2018 m. rugsėjo 19 d. atlikta kasmetinė pastato ir atskirų jo konstrukcijų apžiūra. Apžiūros akte (1.5 punktas) nurodyta, kad balkonų „būklė bloga, turi galimai avarinės būklės požymių. Rekomenduojami darbai defektams šalinti: paruošti balkonų kapitaliniam remontui TP (teismo pastaba: techninį projektą) ir kreiptis į ekspertus. Pagal TP atlikti balkonų remontą“.

31. 2018 m. spalio 19 d. atliktas statinio techninės priežiūros patikrinimas ir surašytas aktas. Akte nurodyta, kad „Apžiūros metu nustatyta, kad fasado viršutinis karnizas ir pavieniai balkonai aptraukti apsauginiu tinklu. Balkonų (iš (duomenys neskelbtini) g. pusės) gelžbetoninės plokštės apatinis apsauginis sluoksnis pažeistas, balkonas išilgai laikančios sijos nubyrėjęs, balkono sijos koruoja, pažeisti penki balkonai vakarinėje pusėje.<...>“. Techninis prižiūrėtojas įvertino, kad būtinas balkonų remontas ir pareikalavo, „organizuoti balkono plokščių, balkono metalinių laikančių konstrukcijų remonto darbus, imtis priemonių apsaugoti konstrukcijas nuo tolimesnių deformacijų. Užtikrinti, kad irstančios balkonų konstrukcijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“.

32. 2019 m. sausio 31 d. sudarytas Numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktas ir priimtas sprendimas kapitaliai tvarkyti šešis ginčo namo balkonus. 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta Rangos sutartis Nr. MBV- SUT-19-489 tarp ieškovės (užsakovė) ir UAB „Balkonų renovacija.LT“ (rangovės) dėl šešių balkonų remonto darbų pagal projektą Nr. TS-SB-2017/07-008, adresu (duomenys neskelbtini). Vieno balkono darbų kaina – 4994,68 Eur su PVM. Sutarties bendra (Darbų) kaina – 29 968,07 Eur su PVM.

33. 2020 m. vasario 18 d. ieškovės direktoriaus patvirtintas daugiabučio namo ((duomenys neskelbtini)) priežiūros ūkinis ir finansinis planas Nr. MBV-20-UP-000058, iš kurio 2 punkto „Išlaidos planiniams bendrojo naudojimo objektų naudojimo darbams“ matyti, kad avariniams darbams planuojama metinė išlaidų suma (su PVM) 0,00 Eur, o bendrastatybiniams darbams (balkonų, karnizų remontas) – 50 000 Eur. O sukauptų lėšų metų pradžiai – 1 937,43 Eur.

34. 2020 m. birželio 8 d. ir 2020 m. rugpjūčio 3 d. pasirašyti UAB „Balkonų renovacija.LT“ Atliktų darbų aktai pagal 2019 m. rugpjūčio 19 d. sudaryta Rangos sutartis Nr. MBV-SUT-19-489, atitinkamai Nr. ADA1-20200608 ir Nr. ADA1-20200803 kiekvienas po 14 984,04 Eur su PVM sumai, iš viso 29 968,08 Eur su PVM.

35. Ieškovė ieškinyje teigia, kad atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. priskaičiuotus mokesčius už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, tenkantis atsakovui yra 466,81 Eur (iš kurios 11,66 Eur sudaro palūkanos skaičiuojamos iki nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.). Byloje yra ieškovės atsakovui siųstos sąskaitos 455,15 Eur sumai, kuriose yra nurodyta, kad atlikti balkonų remonto darbai pagal rangos sutartį, balkono remonto darbų užbaigimas ir darbų techninė priežiūra. Dėl skolos dydžio tarp šalių ginčo nėra.

36. Iškėlus bylą teisme atsakovas sumokėjo 166,87 Eur.

Dėl atsakovo apeliacinio skundo

37. Apeliantas pirmos instancijos sprendimo nepagrįstumą grindžia tuo, kad, jo teigimu, pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė klaidingas išvadas. Apelianto teigimu: 1) atsakovas neturi galimybės naudotis balkonais, todėl jie nepriskirtini prie namo bendro naudojimo konstrukcijų, 2) ieškovė be pagrindo atliko balkonų remonto darbus, nes balkonai nėra pripažinti avariniais teisės aktų nustatyta tvarka; 3) apeliantas įpareigotas sumokėti už atliktus balkonų remonto darbus, dėl kurių ieškovė neorganizavimo gyvenamojo namo patalpų savininkų susirinkimo, o apeliantas šiems darbams nedavė sutikimo.

Dėl balkonų (ne)priskyrimo prie pastato bendrojo naudojimo objektų ir patalpų savininkų pareigos juos išlaikyti

38. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja CK 4.82–4.85 straipsniai.

39. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja DNSBĮ.

40. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

41. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 7- 515/2009).

42. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija.

43. Nepriklausomai nuo to, ar balkonai yra prie kiekvieno buto ir jais naudojasi (turi galimybę naudotis) visi daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkai, balkonas priskirtinas prie bendrojo naudojimo objektų, priklausančių visiems daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise (išskyrus atskirus atvejus, kai jie nuosavybės teise priklauso atskiriems savininkams), todėl ir šio objekto išsaugojimo, pagerinimo ir atnaujinimo išlaidos dalytinos proporcingai visiems bendraturčiams. Atkreiptinas dėmesys, kad išimtis galima tik tuo atveju, jei bus sudarytas bendrojo naudojimo objektų, skirtų nepriklausomos, atskiros pastato dalies funkcionavimui ir jos naudotojų poreikiams tenkinti, aprašas. Sprendimai dėl šių bendrojo naudojimo objektų, skirtų ne visų gyvenamojo namo gyventojų poreikiams tenkinti, valdymo ir naudojimo gali būti priimami atskirai (CK 4.85 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad bendrojo naudojimo objektas būtų įtrauktas į šį aprašą, turi būti nustatyta, kad jis yra atskiras, nesusietas su kitais to paties statinio bendrojo naudojimo objektais ir kad juo gali naudotis tik konkrečios statinio dalies butų ir kitų patalpų savininkai. Tokiame apraše turi būti iš anksto nustatyta tokių objektų valdymo ir naudojimosi jais tvarka ir sąlygos, kurios turi būti žinomos ir suprantamos bendrojo naudojimo objektų bendraturčiams. Bendrojo naudojimo objektų aprašas leidžia butų ir kitų patalpų savininkams realizuoti teisę susitarti dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, tačiau ši teisė turi būti realizuota iki kylant teisiniams padariniams, pavyzdžiui, iki atsirandant konkrečioms bendrojo naudojimo objekto remonto išlaidoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79-378/2016). Nagrinėjamu atveju į bylą nepateikta duomenų, kad daugiabučiame name, adresu (duomenys neskelbtini), būtų sudarytas atskiras bendrojo naudojimo objektų, naudojamų tenkinti ne viso gyvenamojo namo, o tik atskiroje jo dalyje esančių butų ir kitų patalpų savininkų poreikius, aprašas, kuriame būtų nustatyta kitokia balkonų remonto išlaidų paskirstymo namo bendraturčiams tvarka.

44. Ieškovė nurodė, kad atsakovas už balkonų remontą skolingas 455,15 Eur. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu ieškovei sumokėjo 166,87 Eur, tokiu būdu pripažindamas atliktų darbų kainą. Kaip matyti, iš ieškovės į bylą pateikto 2020 m. vasario 18 d. Daugiabučio namo priežiūros ūkinio ir finansinio plano, už balkonų, karnizų remontą suplanuota išlaidų suma 50 000 Eur su PVM (iš viso planinių darbų numatyta 75 000 Eur), iš kurių 2356,77 Eur planuojama apmokėti iš gyventojų kaupiamųjų lėšų, prie kurių kaupimo atsakovas taip pat prisidėjo. Ši suma sudaro vos 4,7 proc. visos už remontą mokėtinos sumos. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ginčo darbai yra susiję su pastato bendrojo naudojimo objektų remontu. Darytina išvada, kad sukauptų gyventojų lėšų trūkumas neatleidžia atsakovo nuo pareigos prisidėti prie 2020 metais atliktų namo remonto darbų apmokėjimo.

Dėl balkonų remonto darbų (ne)pripažinimo privalomais

45. Pagal CK 4.72 straipsnio 1 dalyje pateiktą bendrosios nuosavybės teisės sampratą bendrosios nuosavybės teisė yra dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Remiantis CK 73 straipsnio 2 dalies nuostata bendrosios nuosavybės teisė laikoma daline, jeigu įstatymai nenustato ko kita.

46. Bendraturčių teisės ir pareigos naudojantis bendrąja daline nuosavybe ir ją išlaikant nustatytos CK 4.76 straipsnyje, kuriame numatyta, jog kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Analogiška nuostata įtvirtinta ir CK 4.82 straipsnio reguliuojančio butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisę 3 dalyje nurodant, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.

47. CK 83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių. Minėto straipsnio 4 dalis įsakmiai numato, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

48. Taigi, ne visais atvejais vien ta aplinkybė, jog savininkas nėra davęs sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, yra pakankamas pagrindas atleisti bendrosios dalinės nuosavybės savininkus nuo pareigos tokias išlaidas padengti. Pažymėtina, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad remiantis minėtomis įstatymo nuostatomis išlaidas galima atsisakyti apmokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas; 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-305/2012; 2014 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-326/2014; ir kt.

49. Nagrinėjamu atveju tarp šalių nėra ginčo, kad ginčo namo bendrosios dalinės nuosavybės savininkų sutikimas dėl darbų (balkonų remontą), už kuriuos reikalauja apmokėti ieškovė, nebuvo gautas. Taigi, sprendžiant šalių ginčą šioje byloje būtina išsiaiškinti ar ginčo darbų atlikimas sietinas su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kurių vykdymas nepriklauso nei nuo administratoriaus, nei nuo bendrasavininkių valios, kurių vykdymas išplaukia iš galiojančio imperatyvaus teisinio reguliavimo.

50. Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgdamas į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje). Remiantis šio įstatymo 34 straipsnio 3 dalimi, statinio ekspertizė atliekama viešojo administravimo subjektų, pagal kompetenciją atliekančių statybos valstybinę priežiūrą arba statinių naudojimo priežiūrą, iniciatyva, kai: 1) įvyko statinio avarija ar yra nustatyta jos grėsmė, pastebėtos statinio deformacijos; 2) gautas statytojo (užsakovo) ar statinio naudotojo skundas arba yra prielaidų, kad statinys neatitinka esminių statinių reikalavimų, nustatytų Reglamente (ES) Nr. 305/2011.

51. Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ 13 punktą, statinio naudotojas, vykdydamas statybos įstatymo ir kitų teisės aktų jam nustatytas prievoles, nustatęs statinio galimos avarinės būklės požymius, užsako statinio ekspertizę. Šio reglamento 16 punkte nurodyta, kad, jei statinio ekspertizės akte pateikta išvada, kad statinys pripažįstamas avariniu, statinio naudotojas, vadovaudamasis teisės aktais ir statinio ekspertizės akte pateikta išvada, imasi priemonių statinio avarinei būklei pašalinti arba nusprendžia statinį griauti teisės aktų nustatyta tvarka.

52. Taigi, esant statinio ar jo dalių, įrengimų avarinės būklės požymiams atliekama statinio ekspertizė, kurios metu statinys ar jo dalis gali būti pripažįstamas avariniais. Atlikti statinio ekspertizę turi teisę atestuotos ekspertizės įmonės, turinčios išduotus kvalifikacinius atestatus, suteikiančius teisę atlikti statinio (statinio dalies) ekspertizę.

53. Nagrinėjamu atveju sutiktina su apelianto teiginiu, kad ieškovės pateiktas į bylą UAB „Ekspertika“ 2016 m. spalio 21 d. Statinio techninės būklės įvertinimo aktas Nr.16-08/23, kuriuo buvo konstatuota bloga balkonų būklė bei numatytas privalomas jų remontas, bei 2018 m. spalio 19 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo aktas Nr. A357231/18(2.9.2.8-UK9), kuriuo reikalaujama organizuoti balkonų konstrukcijų remonto darbus ir užtikrinti, kad irstančios balkonų konstrukcijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai, nėra ekspertizės aktai Statybos techninio reglamento STR 1.03.07:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“ prasme.

54. Iš UAB „Ekspertika“ 2016 m. spalio 21 d. Statinio techninės būklės įvertinimo akto Nr.16-08/23 duomenų nustatyta, kad „Balkono gelžbetoninės plokštės apatinis apsauginis sluoksnis pažeistas, betonas išilgai laikančios sijos nukritęs, atitrūkęs betonas krenta ant šaligatvio ir gali sužeisti praeivius, balkono sijos koroduoja. Pažeisti 5 vnt. Balkonų vakarinėje pusėje. Balkonai turi būti remontuojami. Netenkinamas STR 2.01.01(1):2005 „Mechaninis atsparumas ir pastovumas“. (5.5 punktas). Akto išvadose (6.3 punktas) nurodyta, kad balkonai tyri būti remontuojami, pašalinant atsisluoksniavusį betoną, nuvalant armatūrą nuo korozijos produktų, padengiant ją antikorozine danga ir atstatant apsauginį betono sluoksnį. Iš 2018 m. rugsėjo 12 d. Gyvenamojo namo apžiūros akto nustatyta, kad pastato techninė prižiūrėtoja UAB „Naujamiesčio būstas“ (šiuo metu – UAB „Mano Būstas Vilnius“) atliko kasmetinę pastato, esančio adresu (duomenys neskelbtini), ir atskirų jo konstrukcijų apžiūrą. Apžiūros akte dėl balkonų (1.5 punktas) nurodyta, kad „būklė bloga, turi galimai avarinės būklės požymių. Rekomenduojami darbai defektams šalinti: paruošti balkonų kapitaliniam remontui TP ir kreiptis į ekspertus. Pagal TP atlikti balkonų remontą“. 2018 m. spalio 19 d. atliktas statinio techninės priežiūros patikrinimo akte nurodyta, kad „Apžiūros metu nustatyta, kad fasado viršutinis karnizas ir pavieniai balkonai aptraukti apsauginiu tinklu. Balkonų (iš (duomenys neskelbtini) g. pusės) gelžbetoninės plokštės apatinis apsauginis sluoksnis pažeistas, balkonas išilgai laikančios sijos nubyrėjęs, balkono sijos koruoja, pažeisti penki balkonai vakarinėje pusėje.<...>“. Atkreiptinas dėmesys, kad techninis prižiūrėtojas patenkinamai įvertino viso statinio būklę, ir akto 4.3. punkte Remonto būtinumas ir jo organizavimas pažymėjo, kad būtinas balkonų remontas ir pareikalavo, „organizuoti balkono plokščių, balkono metalinių laikančių konstrukcijų remonto darbus, imtis priemonių apsaugoti konstrukcijas nuo tolimesnių deformacijų. Užtikrinti, kad irstančios balkonų konstrukcijos nekeltų pavojaus žmonių sveikatai ir aplinkai“. Iš nustatytų aplinkybių nustatyta, kad balkonų laikančios konstrukcijos pripažintos remontuotinomis dar 2016 metais, nors, kaip nurodyta 2018 m. rugsėjo 12 d. apžiūros akte, balkonai aptraukti apsauginiu tinklu, ši priemonė nelaikytina pakankama užtikrinti saugumą. Darytina išvada, kad išliko grėsmė jų išlikimui, žmonėms ar aplinkai, todėl ieškovė pagrįstai 2019 m. sausio 31 d. sudarė Numatomų atlikti darbų ir defektavimo aktą ir priėmė sprendimas kapitaliai tvarkyti šešis ginčo namo balkonus.

55. Ieškovė nurodė, kad balkonų remonto darbus vykdė UAB „Balkonų renovacija.LT“. Iš byloje esančių atliktų darbų aktų matyti, kad juose užfiksuoti minėto rangovų atlikti darbai susiję su namo, esančio (duomenys neskelbtini), šešių balkonų remontu. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytus duomenis, daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas pripažinti įrodyta aplinkybę, jog balkonai neatitiko STR reikalavimų, kėlė pavojų namo gyventojų ir kitų asmenų saugumui, dėl to ir buvo reikalingi ardymo/remonto darbai, kurie susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, o juos atlikti reikėjo nedelsiant. Kaip minėta anksčiau, vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, pareiga apmokėti už tokius darbus butų ir kitų patalpų savininkui kyla nepaisant to, ar jis yra davęs sutikimą tokioms išlaidoms.

56. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad balkonų išorinėms konstrukcijoms esant bendrojo naudojimo objektams, atsakovas, kaip namo bendrasavininkis, privalo vykdyti įstatyme nustatytą pareigą ir apmokėti jam proporcingai tenkančią išlaidų už remonto darbus dalį.

Dėl procesinės bylos baigties

57. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialines bei procesines teisės normas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė byloje esančius įrodymus ir tinkamai juos įvertinęs padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo argumentais keisti arba naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58. Kiti apeliaciniame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje pirmosios instancijos teismo priimtam teisiniam rezultatui įtakos nedaro. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019). Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3- 107/2010, ir kt.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

59. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, jog apeliacinis skundas yra atmestas, ieškovė turi teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, tačiau duomenų apie patirtas išlaidas apeliacinėje instancijoje nepateikė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutarė:

atsakovo R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimo atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Ramunė Mikonienė