Vilniaus apygardos teismo nutartis, eAN2-21-957/2023

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2023-01-16
Bylos Nr.: eAN2-21-957/2023
Teisminio proceso Nr.: 4-68-3-00849-2022-8
Bylos rūšis: administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Panaikinti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) ir grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo tirti įgaliotai institucijai

Teisėjas: Marijus Kursevičius (pirm.)
Pažeidėjas: D. L.
Institucija: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos būsto administravimo skyrius
Advokatai: Egidijus Langys, Dainius Antanaitis

Kategorijos

Administracinio nusižengimo byla Nr. eAN2-21-957/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00849-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.1; 21.5.2; 21.7.1; 21.11.10; 21.11.11 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. sausio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai ir Monikai Linkutei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktai D. L. – B., jos atstovui advokatui Dainiui Antanaičiui,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovei Valerijai Prichodko,

apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. L. – B. (toliau – ir pareiškėja) atstovo advokato Egidijaus Langio (toliau – ir pareiškėjos atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos atstovo skundas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės G. B. (toliau – ir Institucija) 2022 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-6178-2022 (toliau – ir nutarimas).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų procesinių sprendimų esmė

1. D. L. – B. Institucijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6178-2022 pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 349 straipsnio 2 dalyje ir nubausta 400 Eur dydžio bauda už tai, kad būdama UAB „M“ (toliau – ir Valdytojas) vadove ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės administratore, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 14.1.4.3. papunkčio reikalavimo skelbti interneto svetainėje informaciją apie patalpų savininkų priimtus sprendimus, nes 2021 m. gegužės 21 d. patikrinus skelbiamą informaciją Valdytojo interneto svetainės (duomenys neskelbtini) savitarnoje (duomenys neskelbtini) apie namą, nebuvo paskelbtas namo patalpų savininkų 2021 m. balandžio 7 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas Nr. BAL-021157, be to, nesilaikė Nuostatų 14.1.4.2. papunkčio reikalavimo interneto svetainėje skelbti Valdytojo paskirto atsakingo darbuotojo telefono numerį, elektroninio pašto adresą ir šios informacijos nepaskelbė.

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi Institucijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimas buvo paliktas nepakeistas.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo argumentai

3. Apeliaciniu skundu D. L. – B. atstovas advokatas E. Langys prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį, panaikinti Institucijos 2022 m. gegužės 26 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Pareiškėjos atstovas savo skundą grindžia šiais argumentais:

3.1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis priimta nesivadovaujant teisiniu reglamentavimu bei suformuota teismų praktika, nesiaiškinant pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, todėl yra nemotyvuota ir nepagrįsta;

3.2. Institucija netyrė pareiškėjos veiksmų kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių, t. y., ar pareiškėja turi būti traukiama administracinėn atsakomybėn už pavienius administracinius nusižengimus, ar už vieną tęstinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisakė, t. y., nebuvo aktyvus ir neatliko teismo pareigos ištirti D. L. – B. veiksmus, kuriuose galimai yra administracinio nusižengimo požymių. Darytina išvada, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į galimai neleistinų veiksmų atitikimą tęstinės veikos požymiams, todėl pareiškėja galimai yra nepagrįstai du kartus nubausta už tą patį nusižengimą;

3.3. visas ANK 349 straipsnyje numatytas veikas pareiškėja padarė per gana trumpą laikotarpį (2021-2022 m.), nevykdydama arba netinkamai vykdydama daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administratoriaus pareigas. Šios aplinkybė lemia, kad byloje yra ypatingai svarbu nustatyti, ar galimai atlikti administraciniai nusižengimai yra pavieniai, ar sudaro vieną tęstinę veiką. Nagrinėjamu atveju turėjo būti sprendžiamas pavienių ir tęstinių veikų atribojimo klausimas ir tik išsamiai išsiaiškinus visas šias aplinkybes būtų galima priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Vadovaujantis susiformavusia teismų praktika, byla privalo būti grąžinta Institucijai pakartotiniam nagrinėjimui, kadangi minėtos aplinkybės gali būti nustatytos tik išskirtinai pačios Institucijos;

3.4. Faktinės bylos aplinkybės šioje ir precedentinę reikšmę turinčioje nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-293-468/2022 (toliau – ir Precedentas) sutampa. Byloje yra nagrinėjamas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, dėl netinkamo administruojamo daugiabučio butų savininkų informavimo bei informacijos internetinėje svetainėje paskelbimo (balsų skaičiavimo protokolo ir atsakingo darbuotojo kontaktinių duomenų). Precedente taip pat buvo nagrinėjamas klausimas dėl administracinės nuobaudos skyrimo pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį, dėl netinkamo administruojamo daugiabučio butų savininko informavimo bei informacijos internetinėje svetainėje paskelbimo (pranešimas dėl remonto darbų atlikimo ir atsakingo darbuotojo kontaktinių duomenų). Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atstovas daro išvadą, kad nagrinėjamos bylos ir Precedento ratio decidendi (lot. – sprendimo pagrindas, motyvacija) sutampa, todėl šioje byloje turi būti laikomasi apeliacinės instancijos teismo suformuoto Precedento.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu Institucijos atstovas prašo skundą atmesti ir nurodo šiuos argumentus:

4.1. skunde cituojamose bylose pareiškėja dalyvavo pati, todėl jai turėjo būti žinoma praktika dėl veikos tęstinumo, tačiau pirmosios instancijos teisme šio klausimo ji nekėlė, t. y. sutiko, jog veika yra pavienė, ir tik pirmosios instancijos teismui priėmus nutarimą iškėlė šį klausimą apeliaciniame skunde;

4.2. byloje nustatyta veika negali būti pripažinta tęstine, nes veikos (neveikimo) faktinės aplinkybės rodo, jog ji buvo pavienė ir jai buvo susiformavusi atskira tyčia. Vilniaus apygardos teismas iš esmės analogiškoje byloje Nr. eAN2-259-898/2022 yra pasisakęs dėl veikos tęstinumo nebuvimo, nepaisant to, kad kitoje nutartyje paneigė tęstinės veikos aiškinimą.

Žemesnės instancijos teismas

5. Apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje D. L. – B. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad dirba ir „M“, ir „V“, taip pat yra „C“ direktorė. Tuo metu buvo „M“ direktorė. Namo gyventojų sprendimas buvo paskelbtas viešai, balsavimo protokolas taip pat buvo paskelbtas ir nusiųstas Vilniaus miesto savivaldybei. Dėl šios situacijos jai buvo duotas savivaldybės nurodymas ir ji jį matė bei vykdė. Mano, kad tai yra perteklinė informacija, nes sprendimus jie privalo pateikti ir sprendimas buvo pateiktas savivaldybei. Jis buvo viešinamas viešai, internetiniame puslapyje, kurią dieną tai buvo neprisimena. Negali pasakyti, ar buvo paskelbtas 21 dieną, neprisimena. Dėl atsakingo asmens kontaktinių duomenų gali pasakyti tai, kad įmonėje yra taikoma centralizuota aptarnavimo sistema, nėra paskelbtas konkretaus žmogaus vardas ir pavardė, yra bendras kontaktinis telefonas, elektroninis paštas, informacija tikrai nėra visiems pasiekiama. Paskambinus klientui, jis yra nukreipiamas pagal darbo pobūdį ir specifiką. Nutarime nurodytose nuostatose nėra nurodyta, kad reikia privalomai nurodyti vardą ir pavardę. Tokį reikalavimą vykdė dalinai, ji atsakinga kaip vadovas, bet yra vadybininkai, atsakingi žmonės, kurie tai atlieka. Po savivaldybės pavedimo jie iškart ėmėsi veiksmų, paskelbė papildomą protokolą, visus dokumentus, viską pateikė savivaldybei. Mano, kad toks reikalavimas yra perteklinis, nes po pirmo pranešimo tikrai yra viskas įvykdyta. Dėl minimo 2021 m. balandžio 7 d. balsavimo protokolo, kur įvyko balsavimas raštu, protokolas įkeltas nebuvo. Pagal nutarime nurodytus nuostatus privaloma skelbti sprendimą. Sprendimas pagal 2021 m. balandžio 7 d. balsavimo protokolą nebuvo priimtas, tačiau paskelbė perteklinę informaciją (balsavimo diagramą) tam, kad klientas žinotų šito klausimo svarbą. Jie, kaip namo administratorius, net neprivalėjo to daryti. Informacija buvo perteklinė. Dėl pateiktų nuotraukų 2021 m. gegužės 21 d., jau po nurodymų puslapyje nurodė telefono numerį, kuris yra nurodytas ne konkretaus asmens, o centralizuotos bendrosios dispečerinės telefonas, dirbantis visą parą. Po nurodymo jie nieko nedarė, paliko tą patį numerį ir laikė, kad jis yra įvykdytas. Nesidomėjo, kodėl Institucija taip spaudžia dar kažką kito nurodyti. Tvarkyti protokolą ji pavedė atsakingam darbuotojui, kuris yra atsakingas už namą. Sprendimas automatiškai buvo įkeltas, tačiau sutinka, kad protokolas nebuvo įkeltas. Ji darbuotoją tikrino. Sutinka, kad turi daug nuobaudų pagal ANK 349 straipsnį, tačiau kodėl taip įvyksta, kad neišeina laikytis teisės aktų reikalavimų ir yra taikoma atsakomybė, atsakyti negali, dirba ties šiuo klausimu, nurodymus vykdo, ne visada pavyksta, bet nemažai sprendimų yra ir apskųsta, yra nemažai ir laimėtų bylų. Tikrai taip nėra, kad nevykdė tyčia. Kas nulemia, kad vis atsiranda problemų, negali atsakyti, tyčinės veikos tikrai nėra iš jų pusės. Galbūt tiek tiek įtakos daro darbo krūvis.

6. Liudytoja G. B. apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad atsakomybė buvo taikoma dėl dviejų nuostatų punktų pažeidimų. Pirma, dėl sprendimo paskelbimo. Administravimo nuostatų 4.11 punktas aiškiai sako, kad balsavimas raštu organizuojamas pagal Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.85 straipsnyje nustatytą susirinkimo ir balsavimo tvarką. Pasižiūrėjus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, balsavimo raštu tvarką, Aplinkos ministro 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo“ 22 punktas sako, kad balsavimo raštu rezultatus ne vėliau kaip per 5 dienas paskelbia administratorius, o kaip juos paskelbia yra nurodyta susirinkimo organizavimo tvarkoje, kitame dokumente – Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-961 patvirtintos tvarkos 9 punkte, kur pasakyta, kad turi paskelbti protokolą, patį dokumentą. Tai, ką pasakė direktorė (kad paskelbti neturėjo), neatitinka teisės aktų reikalavimų. Koks bebūtų patalpų savininkų sprendimas, tas protokolas turi būti paskelbiamas interneto svetainėje ir pagal pirmiau nurodytus teisės aktus per 5 darbo dienas turi būti surašytas balsų skaičiavimo protokolas, nuo surašymo per 3 darbo dienas turi būti paskelbtas. Dėl datos, kada buvo įkeltas šitas dokumentas, liudytoja dar kartą peržiūrėjo „M“ interneto svetainėje, tačiau jis nebuvo įkeltas nei gegužės 21 dieną, nei liepos mėnesį, kada protokolas buvo surašytas. Šitas balsavimo raštu dokumentas buvo įkeltas 2022 m. birželio 13 d., o ta diagrama nėra balsavimo raštu dokumentas, nes dokumento forma yra patvirtinta Aplinkos ministro įsakymu ir tai nėra prilyginama tam dokumentui. Tuo labiau, kad ten galbūt kažkas interneto svetainėje balsavo, o interneto svetainėje balsuoti pagal balsavimo raštu tvarką nėra numatyta. Galimai galėjo būti dar kažkoks pažeidimas, bet kokiu atveju šis dokumentas buvo įkeltas 2022 m. birželio 13 d. Mano, kad šis pažeidimas buvo padarytas, veiksmai (neveikimas) neatitiko teisės aktų reikalavimų, nes turėjo būti įkeltas per 5 darbo dienas nuo balsavimo raštu pabaigos. Antra, dėl paskirto asmens duomenų paskelbimo – turėtų būti nurodytas juridinio asmens paskirto atsakingo darbuotojo vardas, pavardė, jo telefono numeris ir elektroninio pašto adresas, kad to namo gyventojas galėtų susisiekti su atsakingu namo žmogumi, kuris galėtų atsakyti jam į visus klausimus. Ką minėjo direktorė, kad pas juos įmonėje kažkokia kitokia struktūra, tai ta struktūra neatitinka teisės aktų reikalavimų. Nurodytas telefonas, kuris buvo fiksuotas bylos nagrinėjimo metu, tai yra bendrasis keturių įmonių – „M“, „V“, „C“ ir „N“ bendrasis telefonas, avarinės tarnybos telefonas. Toks telefonas negali būti laikomas kažkokio asmens, atsakingo už namą, kontaktiniais duomenimis. Elektroninis adresas išvis nebuvo nurodytas. Kai šios keturios įmonės pakeitė savo struktūrą, savivaldybė tapo šių įmonių „dispečerine“, nes žmonės, prisiskambinę bendruoju telefonu, atsakymų negauna, tada skambina savivaldybei, jiems pažada paskambinti, niekas nepaskambina, pasako, kad susisieks. Žmonės nori gauti informaciją, kai kažkas bėga, griūna, lūžta, o savivaldybė tampa šios įmonės „dispečerine“. Tas reikalavimas nėra bereikšmis, nes žmogus, kuriam yra teikiamos paslaugos tame name, turi gauti informaciją, kas vyksta. Jei, pavyzdžiui, elektros tiekimas nutrauktas, pranešimų nebuvo, žmonės dirba iš namų, klausia, kada bus įjungta, savivaldybė taip pat nežino, kur skambinti. Ne savivaldybė administruoja namą, už namo valdymą yra atsakingas valdytojas ir jeigu tokia informacija turi būti skelbiama, ji ne šiaip sau turi būti skelbiama. Žmogus turi žinoti ir gauti informaciją tuo metu, kada ji yra aktuali. Liudytojai tapo žinoma apie šį galimai padarytą administracinį nusižengimą nagrinėjant gyventojų skundus dėl šiukšlių šalintuvo uždarymo problemos name. Susirašinėjimai buvo su administratoriumi ir tie prašymai buvo žinomi administratoriui. Kas susirašinėjimą vykdė taip greitai atsakyti negali, ar liudytoja vykdė, ji atsakyti negali, galės pasižiūrėti. Administracinio nusižengimo tyrimą vykdė ji (G. B.), taip pat surašė administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą. Tai, kad gyventojai negali gauti informacijos ir kad savivaldybė tapo skambučių centru, savivaldybei žinoma todėl, kad gauna gyventojų skambučius ir skundus raštu. Iš kitų įmonių tiek skundų negauna, kiek iš D. L.-B. įmonių. Ar byloje yra įrodymų apie gyventojų skundus, kad jie negauna informacijos, nebuvo pasirengusi šiam klausimui, dabar pasižiūrės. Štai vasario mėnesio prašymas, kurį ji (G. B.) nagrinėjo: „Namo administravimo įmonė turėtų būti informuota apie visus veiksmus, vykstančius jos klientų, tačiau panašu, šiuo atveju veiksmas nevyksta. Turime aiškintis kiekvieną smulkmeną ir kovoti už tai, ką jau nusprendėme prieš kelis metus“. Liudytojos teigimu, toks prašymas rodo, kad žmonės negauna informacijos iš administratoriaus ir turi skambinti bei klausinėti. Tai yra parašyta vasario mėnesio 15 d. prašyme. Atsakant į klausimą, ar byloje yra informacija apie tai, kad negalima susisiekti su šio namo atsakingu asmeniu, tai tokios informacijos liudytoja gal ir neturi, bet savivaldybė, nagrinėdama gyventojų prašymus, tikrina visą informaciją, kuri privalo būti skelbiama. Atsakingas asmuo už namą, kaip ir minėta pirmos instancijos teismo posėdžio metu, buvo V. Š. Su tuo, kad atsakingo asmens vardas ir pavardė buvo paskelbti, liudytoja sutinka, bet nebuvo nurodytas elektroninis paštas. Bendruoju telefonu ar bendruoju elektroniniu paštu, kurie yra nurodyti interneto puslapyje, susisiekti su V. Š. liudytoja nebandė, nes tai nėra jo elektroninis adresas, kaip to reikalauja teisės aktai. Teisės aktai reikalauja nurodyti paskirto asmens, darbuotojo vardą, pavardę, elektroninį adresą ir telefono numerį. Elektroniniame adrese nebūtinai turi būti nurodyti vardas ir pavardė, tačiau tas elektroninis adresas yra keturių įmonių bendrasis. Bendruoju telefonu susisiekti su V. Š. bandė, bet nepavyko susisiekti. Byloje įrodymų, kad bandė susisiekti, nėra, bet ji ir negali pateikti, nes pokalbių neįrašinėja. Bandė susisiekti, tačiau, laikydama, kad tas telefono numeris neatitinka reikalavimuose nurodytų nuostatų, suprato, kad tai yra bereikalinga. Iš įmonės pateiktos informacijos matyti, kad tai ir nėra V. Š. telefonas, tai yra bendrasis telefono numeris. Liudytoja turi pareigą surinkti visus atsakomybėn traukiamo asmens kaltumo įrodymus. Ta nuostatų norma, kuri įpareigoja paskelbti atsakingo asmens vardą, pavardę, telefono numerį ir elektroninį paštą, siekiama, kad patalpų savininkai galėtų gauti informaciją, vienu telefonu prisiskambinti paskirtam asmeniui, kaip nustato Nuostatų 73 punktas, kad gyventojai turi teisę gauti informaciją ir žodžiu, ne tik raštu. Kadangi privalo teikti informaciją ir žodžiu, jie turi teisę prisiskambinti tam asmeniui, iš kurio ją gali gauti. Atsakant į klausimą, kaip nustatė, kad bet kuris asmuo negali gauti informacijos telefonu ar elektroniniu paštu, gali pasakyti, kad pateikta informacija neatitiko teisės aktų reikalavimų, yra padarytas Nuostatų pažeidimas. Nurodytas elektroninis paštas turi būti tik asmeninis. Liudytoja negali atsakyti į tai, ką nurodė pareiškėjos atstovas dėl apygardos teismo nutarties, susijusios su veikų tęstinumu, tačiau pažymi, kad buvo ir kitas apygardos teismo nutarimas, kuriame nagrinėtas klausimas apie bylų tęstinumą, kartotinumą. Buvo palikta galioti apylinkės teismo nutartis, kurioje buvo pasisakyta, kad šitie nutarimai nieko bendra neturi su tęstinumu ir kartotinumu, tai yra atskiri pažeidimai dėl atskirų namų, dėl atskiro laiko ir tai nėra sietina su tęstinumu ir kartotinumu. Atsakyti į konkretų klausimą negali, bet sprendžiant apie tai, kad nutarimas vienoje byloje neturi nieko bendro su kita, tai negali būti nagrinėjamas klausimas dėl tęstinumo ir kartotinumo, tai yra atskiri pažeidimai, kurie nieko bendro neturi. Liudytojos teigimu, ji paminėjo du Aplinkos ministro įsakymus, kuriais patvirtintos balsavimo raštu tvarkos ir susirinkimų tvarka, kur aiškiai pasakyta, kas turi būti paskelbta ir kaip. Buvo pažeistas Nuostatų punktas dėl informacijos paskelbimo, o konkrečiai laiką ir vietą, kaip turi būti paskelbta, reglamentuoja Aplinkos ministro įsakymas. Nutarime teisės akto ir punkto konkrečiai nenurodė, nes administratorius turi žinoti teisės aktus, kuriais turi vadovautis. Mano, kad surašytas nutarimas pagal nuostatų reikalavimų nesilaikymą ir koks bebūtų patalpų savininkų sprendimas, ar priimtas, ar nepriimtas, turi būti skelbiamas pagal Aplinkos ministro įsakymą, nes šitame nutarimo punkte parašyta „paskelbti rezultatus“. Rezultatai tai yra protokolas, dokumentas, surašomas po balsavimo raštu.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.

8. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarties bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, žodinio proceso metu apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį bei liudytoją, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo priimta nutartis bei Institucijos nutarimas negali būti pripažinti teisėtais bei pagrįstais, todėl šie procesiniai sprendimai naikintini ir byla grąžintina Institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Dėl ANK 609 straipsnio 1 dalies pažeidimo

9. ANK 609 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinio nusižengimo protokolo turiniui keliamus reikalavimus, yra nurodyta, kad administracinio nusižengimo protokole, be kitų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų duomenų, turi būti nurodoma ANK straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už šį nusižengimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, administracinio nusižengimo padarymo vieta, laikas ir esmė. Pažymėtina, kad aptariami duomenys – tiksliai ir teisingai nurodyti administracinio nusižengimo padarymo laiką, esmę ir pažeistus teisės aktus, nustatančius atsakomybę, – yra labai svarbios aplinkybės, turinčios reikšmės tiek teisingai nustatant administracinę atsakomybę už padarytą administracinį nusižengimą, tiek užtikrinant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ANK 577 straipsnio 2 dalies 3–5 punktuose ir kituose ANK straipsniuose numatytų teisių ir pareigų tinkamą realizavimą (įgyvendinimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-10-693/2018). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami surinkti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą.

10. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi svarbią reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, tai yra nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas, kokių teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti (blanketinės dispozicijos atveju), koks ANK straipsnis ar jo dalis taikytinas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018, 2AT-6-628/2019). Administracinio nusižengimo esmė ANK 609 straipsnio 1 dalies prasme – tai administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-2/2012, 2AT-6-628/2019).

11. Aptarto teisinio reguliavimo ir teismų praktikos kontekste įvertinęs administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo eigą, surašytų administracinio nusižengimo protokolo bei kitų procesinių sprendimų turinį, juose užfiksuotą informaciją, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad D. L. – B. atžvilgiu surašytas administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju negali būti pripažintas atitinkančiu ANK 609 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kadangi jame neaiškiai ir netiksliai nurodyti aktualūs teisės aktai, kuriuos D. L.-B. savo veika galimai pažeidė, atitinkamai nebuvo užtikrinta jos teisė žinoti, kuo ji kaltinama, o tai suvaržė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą.

12. ANK 349 straipsnio 2 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį teisės aktuose nustatytų daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo (valdymo) pareigų neatlikimą ar netinkamą atlikimą, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus pažeidimus. Šios teisės normos dispozicija blanketinė, taigi jos esminiai turinio elementai (objektyvieji požymiai) yra išdėstyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose daugiabučių gyvenamųjų namų bendrojo naudojimo objektų administravimą, todėl traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal šį ANK straipsnį, būtina tiksliai nurodyti, kokių teisės aktų ir kokias konkrečias normas pažeidė daugiabutį administruojantis asmuo, kadangi blanketinės dispozicijos atveju būtent kituose teisės aktuose numatomi objektyvieji šio administracinio nusižengimo požymiai, o, kaip jau minėta, gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš surašyto protokolo galima suvokti, už kokią veiką (kokius veiksmus ir kokių konkrečių teisės aktų pažeidimus) norima taikyti administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju D. L. – B. administracinio nusižengimo protokolas surašytas, be kita ko, ir dėl to, kad ji nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų „Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų“ 14.1.4.3. papunkčio reikalavimo skelbti interneto svetainėje informaciją apie patalpų savininkų priimtus sprendimus, nes 2021 m. gegužės 21 d. patikrinus skelbiamą informaciją valdytojo interneto svetainės (duomenys neskelbtini) savitarnoje (duomenys neskelbtini) apie namą, nebuvo paskelbtas namo patalpų savininkų 2021 m. balandžio 7 d. balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolas Nr. BAL-021157. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad inkriminuotos veikos padarymo metu galiojusioje pirmiau minėtų nuostatų 14.1.4.3. papunkčio redakcijoje buvo nustatyta, kad administratorius interneto svetainėje skelbia „[...] informaciją apie patalpų savininkų susirinkimų šaukimą, balsavimo raštu organizavimą, patalpų savininkų priimtus sprendimus, kitą informaciją savo nuožiūra“. Taigi, paminėtame šio teisės akto punkte nėra tiesiogiai įtvirtinta administratoriaus pareiga skelbti būtent konkrečius balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolus, o jam nurodoma tik pareiga paskelbti patalpų savininkų priimtus sprendimus, nedetalizuojant tokios informacijos paskelbimo formos, tuo tarpu jokie kiti teisės aktai nei administracinio nusižengimo protokole, nei vėliau priimtame Institucijos nutarime nėra nurodyti, nepaisant to, kad pati neveikimu pasireiškusi veika minėtuose procesiniuose dokumentuose aprašyta. Apklausiama apeliacinės instancijos teismo posėdyje tyrimą atlikusi ir administracinio nusižengimo protokolą bei nutarimą surašiusi Institucijos specialistė G. B. parodė, kad nepaisant to, jog minėtų nuostatų 14.1.4.3. punkte tiesiogiai nenurodytas reikalavimas administratoriaus interneto svetainėje paskelbti balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolą, tačiau tokią pareigą nustato kitų teisės normų visuma, t. y. nuostatų 4.11. punktas, nukreipiantis į CK 4.85 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas (nenurodo koks), Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. D1-961 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimų šaukimo, darbotvarkės ir priimtų sprendimų skelbimo tvarkos aprašo“ bei 2011 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. D1-251 patvirtinto „Butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo“ nuostatos. Liudytojos teigimu, ji šių teisės aktų nuostatų ir reikalavimų nei protokole, nei Institucijos vardu priimtame nutarime nenurodė, tačiau mano, kad administratorius turi žinoti teisės aktų reikalavimus, kurie svarbūs vykdant savo funkcijas.

13. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tokie Institucijos atstovės argumentai nepagrįsti, o konkrečių teisės norminių aktų nenurodymas šiuo atveju pažeidžia D. L. – B. teisę į gynybą. Pažymėtina, kad proceso metu tiek pati D. L. – B., tiek jos atstovai gynybą orientavo būtent į protokole ir nutarime nurodytą teisės aktą, teigdami, kad šis teisės aktas neįpareigoja skelbti balsavimo raštu balsų skaičiavimo protokolą, kad šiame teisės akte nurodytas reikalavimas skelbti atsakingo asmens el. paštą ir telefono numerį perteklinis ir pan. Tačiau iki bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme nei administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nei jo atstovai neturėjo jokių galimybių gintis nuo administracinio nusižengimo protokolą ir Institucijos nutarimą surašiusios specialistės G. B. kaltinimo pažeidus kitų teisės normų, kurias ji įvardino tik apeliacinės instancijos teismo posėdyje, reikalavimus. Taigi, šių teisės normų nurodymas buvo procesinė staigmena tiek administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, tiek jo atstovui, jos nebuvo žinomos nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui. Pažymėtina, kad ANK įtvirtintos teisės normos nesudaro galimybės nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui papildyti administracinio nusižengimo protokole suformuluotą kaltinimą, nurodant kitą konkretų teisės aktą, kurio pažeidimu pasireiškė atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, pripažinti asmenį kaltu padarius administracinį nusižengimą, nurodant naujus esminius administracinio nusižengimo sudėties požymius, tai yra keisti administracinio nusižengimo protokolą ir jame suformuluoto kaltinimo turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2016, 2AT-53-788/2017, 2AT-66-976/2017, 2AT-10-693/2018). Vadovaujantis ANK 617 straipsnio 3 dalimi, teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už šį nusižengimą, jeigu administracinio nusižengimo protokole nurodyta administracinio nusižengimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą administracinį nusižengimą, turi būtent ne teismo tvarka bylą nagrinėjantis pareigūnas. Akivaizdu, kad atsižvelgiant į tai, jog ANK 349 straipsnio 2 dalyje numatytos teisės normos dispozicija blanketinė, t. y. jos turinį nustato būtent kiti teisės aktai, kurie ir apibūdina administracinio nusižengimo objektyviosios pusės požymius, nuorodų į kitus teisės aktus pakeitimas reikštų iš esmės naują kaltinimą, o tai, ANK 617 straipsnio 3 dalies prasme, gali daryti tik administracinio nusižengimo protokolą surašanti Institucija, kadangi naujo kaltinimo surašymas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme pažeistų įstatymo garantuojamas procesines teises, o būtent teisę žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas, ir nuo to kaltinimo gintis. Nors teismų praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta, tačiau šiuo konkrečiu atveju, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas nustačius ANK 609 straipsnio 1 dalies pažeidimą grąžinti bylą Institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą ir priėmė nutarimą, kadangi administracinio nusižengimo protokole suformuotas neaiškus kaltinimas.

Dėl ANK 615 straipsnio 3 dalies pažeidimo

14. ANK 615 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog tas pats pareigūnas paprastai negali tirti administracinio nusižengimo ir priimti nutarimo administracinio nusižengimo byloje (nagrinėti administracinio nusižengimo bylos), išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros. Taigi, toks teisinis reglamentavimas nustato taisyklę, jog tas pats pareigūnas negali tirti administracinio nusižengimo bylos ir priimti procesinio sprendimo dėl asmens kaltumo ar nekaltumo, ir toks reglamentavimas nėra rekomendacinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai neįmanoma atlikti minėtų veiksmų dėl organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-350-898/2022). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad toks teisinis reglamentavimas sudaro prielaidas užtikrinti, kad bylos tyrimą atlikęs pareigūnas nevertintų jo paties surinktų įrodymų ir nepriimtų galutinio procesinio sprendimo dėl atsakomybėn traukiamo asmens kaltės, t. y. tokiu būdu užtikrinamas atskirose proceso stadijose sprendimus priimančių pareigūnų nešališkumas.

15. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausioji specialistė G. B. parodė, kad būtent ji šioje administracinio nusižengimo byloje atliko administracinio nusižengimo tyrimą bei surašė D. L. – B. 2022 m. kovo 24 d. administracinio nusižengimo protokolą bei 2022 m. gegužės 26 d. priėmė nutarimą, kuriuo ją nubaudė pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį 400 Eur dydžio bauda. Tai matyti ir iš byloje esančių procesinių dokumentų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, procesiniai sprendimai, kurie buvo priimti skirtingose administracinio nusižengimo stadijose, yra priimti to paties pareigūno, nesant jokių išimtinių aplinkybių. Išimtinės aplinkybės, kuriomis remiantis galima taikyti ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis surašant protokolą ir nutarimą tam pačiam pareigūnui, nebuvo nustatytos administracinio nusižengimo bylos duomenimis. Pažymėtina, kad iš specialistės parodymų, duotų apeliacinės instancijos teisme, matyti, kad jie iš esmės sudaro pagrindą įžvelgti, jog ji nebuvo nešališka šioje byloje vertindama savo pačios surinktus įrodymus ir priimdama skundžiamą nutarimą, kadangi tai iš dalies rodo svarbių teisės aktų nenurodymas administracinio nusižengimo protokole bei nutarime ir teiginiai, kad asmuo pats turi žinoti teisės aktų reikalavimus, paaiškinimai apie tai, kad savivaldybė tapo D. L. – B. valdomų bendrovių „dispečerine“ ir pan.

16. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu pažymi, kad iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog D. L. – B. atžvilgiu pradėta daug administracinių nusižengimų bylų teisenų, kurių tyrimas ir nagrinėjimas atliktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Patikrinus išraše atvaizduotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už daugiau nei vienerių metų laikotarpį (t. 2, b. 1. 9-115), be kita ko, matyti, jog panašiose ar analogiškose administracinių nusižengimų bylose nutarimus D. L. – B. atžvilgiu surašė šie Vilniaus miesto savivaldybės administracijos pareigūnai: T. Š., N. K., G. B., S. J., S. K. Šie duomenys leidžia spręsti, jog Institucijoje nėra organizacinių kliūčių ar institucijos struktūros ypatumų, t. y. ANK 615 straipsnio 3 dalyje numatytų išimčių, dėl kurių surašyti administracinių pažeidimų protokolą ir priimti nutarimą toje pačioje byloje turėtų tas pats pareigūnas. Tokių duomenų apie išimtis, dėl kurių ta pati pareigūnė atliko abu procesinius veiksmus, nepateikta ir nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje.

17. Pastebėtina, kad apeliacinės instancijos teismas savarankiškai ištaisyti ANK 615 straipsnio 3 dalies pažeidimo negali, nes pagal ANK 614 straipsnį ši byla nagrinėtina ne teisme. Protokolą surašyti ir nutarimą administracinio nusižengimo byloje priimti teisę turi įgaliotos institucijos pareigūnai, o ne teismas. Norint užtikrinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teises, nutarimą, kuriuo asmuo patraukiamas atsakomybėn ir jam paskiriama nuobauda, turi priimti būtent institucijos, įgaliotos atlikti administracinio nusižengimo tyrimą, pareigūnas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog norint priimti teisėtą ir pagrįstą nutarimą administracinio nusižengimo byloje, pareigūnai turi atlikti išsamų ir nešališką administracinio nusižengimo tyrimą bei įvertinti visas bylai nagrinėti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir apeliaciniame skunde keliamą veikų tęstinumo klausimą, minimų Nuostatų 14.1.4.2. punkte nustatyto teisinio reglamentavimo turinio esmę ir kt., tuo pačiu laikytis ANK nuostatų, reglamentuojančių administracinio nusižengimo bylos tyrimo bei sprendimo priėmimo procesą. Tik išsamiai ir nešališkai ištyrus įvykio aplinkybes, galima padaryti išvadą dėl asmens patraukimo ar nepatraukimo administracinėn atsakomybėn.

18. Atsižvelgdamas į pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nustatyti ANK 609 straipsnio 1 dalies ir 615 straipsnio 3 dalies pažeidimai yra esminiai, suvaržę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisę į gynybą ir teisingą bei nešališką procesą, pirmosios instancijos teismas šiais aspektais administracinio nusižengimo bylos nepatikrino, todėl nepagrįstai atmetė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą dėl Institucijos nutarimo.

19. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartis naikinama ir priimama nauja nutartis, kuria naikinamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės G. B. 2022 m. gegužės 26 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-6178-2022 ir byla grąžinama institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. – B. atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinį skundą tenkinti iš dalies:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį panaikinti ir priimti naują nutartį – panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiosios specialistės G. B. 2022 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-6178-2022 ir bylą grąžinti institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjas Marijus Kursevičius