Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-259-898/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-05
Bylos Nr.
eAN2-259-898/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00660-2022-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Jurgita Kolyčienė (pirm.)
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Advokatai
Egidijus Langys
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. eAN2-259-898/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00660-2022-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3; 15.1.1; 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 5 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurgita Kolyčienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. L. atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutarties, kuria D. L. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas, kuriuo D. L. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 349 straipsnio 2 dalį ir jai skirta 400 Eur dydžio bauda, paliktas nepakeistas, panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vyriausiojo specialisto 2022 m. kovo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-3784-2022 D. L. buvo nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį 400 Eur dydžio bauda dėl to, kad gavus R. R., daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), buto (duomenys neskelbtini) savininko, 2021 m. gruodžio 14 d. el. laišku (reg. Nr. A97-49058/21) pateiktą informaciją dėl Administratoriaus nevykdomų skyriaus teikiamų įpareigojimų ir neteikiamų duomenų, susijusių su name atliktais remonto darbais, įpareigojus iki 2021 m. gruodžio 10 d. pateikti skyriui duomenis, pažeidimo padarymo metu D. L., būdama UAB „M“ esančios (duomenys neskelbtini), vadove, iki 2022 m. sausio 14 d. neatliko pilna apimtimi skyriaus raštu teiktų įpareigojimų, t. y. nepateikė skyriui namo stogo remonto darbų, namo paskirstymo skydo įrengimo darbų (elektros dalis), namo sienų apdailos atstatymo po elektros darbų sąmatų ir rangos sutarčių su atsakingų asmenų parašais ir antspaudais kopijų bei atsakymo kopijos į 2021 m. gruodžio 14 d. elektroninį laišką, tuo pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.8 papunktį – per teisės aktų nustatytus terminus pateikti dokumentus, susijusius su administruojamu namu, valstybės ir savivaldybės pareigūnams, atliekantiems įstatymų nustatytas funkcijas.

Žemesnės instancijos teismas

2. 2022 m. kovo 30 d. Institucijos nutarimą D. L. apskundė apylinkės teismui. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartimi pareiškėjos D. L. skundas netenkintas ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimas paliktas nepakeistas. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog pareiškėja pakartotinai įvykdė administracinį nusižengimą, susijusį su būsto ūkiu, aplinkos tvarkymu ir statyba – D. L. vadovaujamas Valdytojas – UAB „M“, neatliko Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.8 punkte nurodytų pareigų.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniu skundu D. L. atstovas advokatas E. Langis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. L. atžvilgiu nutraukti. Taip pat prašoma priteisti D. L. iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

3.1. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pakartotinai įvykdė administracinį nusižengimą.

3.2. Remiantis teismo precedentu, kaip teisės šaltiniu, skunde teigiama, kad tęstine pripažįstama tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios, o veikos pripažinimas tęstine priklauso nuo rūšinių padarytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl atskirų kategorijų baudžiamosiose bylose gali būti atsižvelgta į skirtingas aplinkybes, patvirtinančias arba paneigiančias veikos tęstinumą.

3.3. Pažymima, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje principo non bis in idem pažeidimas konstatuojamas tada, kai asmuo antrą kartą nubaudžiamas arba persekiojamas už identiškus arba iš esmės tuos pačius teisiškai reikšmingus faktus. Be to, non bis in idem principo pažeidimui konstatuoti pakanka, kad sutaptų bent vienas esminis veikų požymis (jį atitinkantys teisiškai reikšmingi faktai).

3.4. Teigiama, jog non bis in idem principas Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos teismų praktikoje aiškinamas taip, kad, priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, negalima kartoti baudžiamojo proceso dėl identiškų arba iš esmės tų pačių teisiškai reikšmingų faktų. Nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko bei erdvės požiūriu, kurių buvimas turi būti nustatytas siekiant pradėti baudžiamąjį persekiojimą arba priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

3.5. Skunde nurodoma, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui surašytas ne vienas nutarimas ar protokolas dėl to paties administracinio nusižengimo, numatyto ANK 349 straipsnio 1 dalyje, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti, ar veiką galima laikyti tęstine ar ne, tačiau teismas nenurodė, kokia institucija surašė protokolus, nutarimus, per kokį laiko tarpą šie pažeidimai buvo padaryti. Pareiškėjo vertinimu, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra galimas tęstinumas, kadangi jis jau ne kartą buvo baustas pagal tą patį ANK straipsnį.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos atstovė patarėja N. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti.

4.1. Institucijos atstovės vertinimu, apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir nesudaro pagrindo abejoti skundžiamos nutarties teisėtumu ir pagrįstumu.

4.2. Atsiliepime nurodoma, jog nagrinėjamoje byloje veika negali būti pripažinta tęstine. Teigiama, jog D. L. padarė pavienę veiką, individualiai susijusią su nurodytais raštais dėl (duomenys neskelbtini), namo atitinkamų rangos ir kitų darbų dokumentacijos tinkamo nepateikimo. Tuo metu 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu pareiškėjai skirtas įspėjimas už pareigų pažeidimą, susijusį su daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų prašymu, kuris tęstine veika su 2022 m. kovo 30 d. nutarime nurodoma veika nesusijęs.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamoje byloje apeliantas nesutinka su atskirų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytų administracinių nusižengimų kvalifikavimo kaip administracinių nusižengimų daugeto, o ne pavienio tęstinio nusižengimo.

6. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apylinkės teismo nutarimo bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, įvertinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nenustatytas būtinas teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių tapatumas ar vieninga kaltininko tyčia, dėl ko nėra pagrindo spręsti klausimo dėl administracinių nusižengimų galimo tapatumo bei non bis in idem principo pažeidimo.

Žemesnės instancijos teismas

7. ANK 591 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taigi, ANK 591 straipsnio 8 punkte yra įtvirtintas non bis in idem principas, draudžiantis tą patį asmenį už tą pačią priešingą teisei veiką du kartus traukti administracinėn atsakomybėn arba administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn.

8. Nuostatos dėl dvigubo baudimo negalimumo (non bis in idem) yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, ANK 2 straipsnio 5 dalyje, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2 straipsnio 6 dalyje. Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą. Ši nuostata tiesiogiai draudžia bausti antrą kartą dėl to paties nusikaltimo, palikdama neišspręstą klausimą dėl dvigubo baudimo už skirtingų rūšių teisės pažeidimus taikant skirtingų teisės šakų normas. Dvigubo baudimo draudimo principas įtvirtintas ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 7 Protokolo 4 straipsnyje. Konvencija, kaip ir Lietuvos įstatymai, nedraudžia dvigubos teisinės atsakomybės apskritai, tačiau draudžiamas dvigubas baudimas. Be to, draudžiama už tą pačią veiką ne tik du kartus traukti baudžiamojon atsakomybėn, bet ir bausti asmenį traukiant jį už tą pačią veiką administracinėn ir baudžiamojon atsakomybėn (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-30-696/2015, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-37-648/2018).

9. Nagrinėjamu aspektu sutiktina, jog dirbtinis pavienio (tęstinio ar trunkamojo) administracinio nusižengimo skaidymas į nusižengimų daugetą, inicijuojant atskirus procesus, pažeidžia dvigubo baudimo negalimumo non bis in idem principą, tačiau analizuojant teisiškai reikšmingų faktų ir aplinkybių tapatumą, t. y. nagrinėjamu atveju nustatant galimų atskirų administracinio nusižengimo epizodų, sudarančių vienai tęstinei veikai būdingus požymius, pavyzdžiui, tapačius ar vienarūšius veiksmus, bendrą tyčią, aplinkybę ar atlikti veiksmai susiję tarpusavyje, ir kitų susijusių faktų visumą, pirmiausia būtina tinkamai nustatyti teisiškai reikšmingus faktus.

10. Remiantis nagrinėjamos bylos duomenimis, D. L. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022 m. kovo 30 d. nutarimu buvo nubausta pagal ANK 349 straipsnio 2 dalį dėl to, kad, įpareigojus iki 2021 m. gruodžio 10 d. pateikti duomenis, būdama UAB „M“ vadove, iki 2022 m. sausio 14 d., neatliko pilna apimtimi skyriaus raštu teiktų įpareigojimų, t. y. nepateikė skyriui namo stogo remonto darbų, namo paskirstymo skydo įrengimo darbų (elektros dalis), namo sienų apdailos atstatymo po elektros darbų sąmatų ir rangos sutarčių su atsakingų asmenų parašais ir antspaudais kopijų bei atsakymo kopijos į 2021 m. gruodžio 14 d. elektroninį laišką, tokiu būdu pažeidė Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.8 papunktį.

11. Tuo metu, remiantis Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 (penkerių) metų laikotarpį duomenimis, Institucijos nutarime nurodomu ir skunde ginčijamu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu D. L. skirta administracinė nuobauda – įspėjimas, dėl 2021 m. kovo 10 d. pareigų nevykdymo, susijusio su daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), Butų ir kitų patalpų savininkų prašymu, pažeidžiant Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 7.8, 14.1 papunkčius.

12. Pabrėžtina, jog nustatant, ar teisiškai reikšmingi faktai, nagrinėjami abiejuose procesuose, laikytini identiškais, yra vertinami faktai, sudarantys visumą konkrečių faktinių aplinkybių, susijusių su tuo pačiu kaltinamuoju ir neatskiriamai susijusių tarpusavyje laiko, erdvės ir objekto požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138-303/2020). Kaip matyti, D. L. padaryti administraciniai nusižengimai nutolę tiek laiko ir erdvės, tiek iš esmės ir dalyko požiūriu, dėl ko nėra pagrindo teigti, jog minėti nusižengimai yra tapatūs. Aptartų aplinkybių kontekste galima tik iš dalies sutikti su apeliantu dėl faktinių aplinkybių identiškumo, t. y. nusižengimo padarymo būdo – neveikimo, tačiau vertinant teisiškai reikšmingus faktus laiko, vietos, dalyko požiūriu, D. L. inkriminuojamos veikos nelaikytinos identiškomis, t. y., veikos, nagrinėjamos abiejuose procesuose nėra neatskiriamai susijusios, ar sudarančios vieningą visumą. Aptartų aplinkybių kontekste teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti principo non bis in idem pažeidimo.

13. Pastebėtina ir tai, jog tęstinės veikos epizodus jungiančiai bendrai tyčiai paprastai būdinga tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių šis sumanymas įgyvendinamas ne iš karto, o per kelis etapus (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-649/2006). Byloje nustatytos objektyvios aplinkybės – administracinius nusižengimus skiriantis laikotarpis, paneigia tęstinei veikai būdinga tyčios bendrumą, o veikos padarymo aplinkybės paneigia būtina vientisą bei išankstinį sumanymą – nevykdyti pareigų susijusių su daugiabučio namo administravimu. Taigi, dėl veiksmų laikotarpio ir pagrindo – dėl skirtingų įsakymų nevykdymo, non bis in idem principo prasme šios nagrinėjamos bylos procesas vertintinas ne kaip pakartotinis, o kaip atskiras dėl savo esme panašių, bet ne tų pačių teisiškai reikšmingų faktų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patrauktos D. L. atstovo advokato Egidijaus Langio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Prašymo atlyginti proceso išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme, netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurgita Kolyčienė