- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- 2A-2377-553/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-45-3-00314-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Aldona Tilindienė (pran.), Andrius Ignotas, Asta Radzevičienė
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- G. K.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Andriaus Ignoto ir Astos Radzevičienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (atsakovės) G. K. apeliacinį skundą dėl Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimo, priimto išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-33-763/2013 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe, trečiasis asmuo „Swedbank“, AB.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas V. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu reikalaudamas nutraukti jo ir atsakovės G. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą – tris automobilius, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), pripažinti jo asmenine nuosavybe, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Paaiškino, kad santuokoje pragyveno apie 19 metų. Gyveno normaliai, kartu keliavo, užaugino dukterį. Kaip ir kiekvienoje šeimoje buvo konfliktų – barėsi ir taikėsi. Maždaug prieš pora metų atsakovė baigė mokytis ir darbe susitiko kitą žmogų, pradėjo nenakvoti namie. Dėl skyrybų kalta atsakovė, kuri galėjo anksčiau pasakyti, kad turi meilužį. Nurodė, kad atsakovė daugiau kaip prieš metus pradėjo gyventi atskirai. Kai susituokė, jis gyveno (duomenys neskelbtini), motinos bute. Po to buvo nuspręsta tą butą parduoti ir nusipirkti kitą butą Pabradėje. Pasak ieškovo, butas Pabradėje yra jo asmeninė nuosavybė ir nori jį palikti dukrai. Ieškovas turi motiną, kuri gyvena su juo viename bute ir kurią jis prižiūri. Dukra V. K. yra pilnametė ir mokosi Klaipėdoje. Ieškovas šiuo metu nedirba, o atsakovė dirba. Jie gyveno ne tik iš atsakovės atlyginimo, ieškovas taip pat užsidirbdavo nelegaliai statybose, važinėdamas į užsienį. Santuokoje įgijo tris automobilius, prašė Gaz ir VW „Passat“ priteisti ieškovui, o Audi „A4 Avant“ – atsakovei. Paaiškino, kad mirus tėvui butą Liepkalnio g. Vilniuje nusprendė parduoti ir persikraustyti į Pabradę, o gautus pinigus už butą padalinti į tris dalis: tarp jo, motinos ir brolio. Ieškovas gavo nepilnus 3 000 dolerių. Perkant butą Pabradėje sudėjo savo dalį ir motinos, o brolis pasiėmė savo dalį. Nupirktą butą (duomenys neskelbtini) registravo ieškovo vardu, nes sudarant buto pirkimo sutartį motina neturėjo savo paso. Motina šiame bute pastoviai gyvena su mažomis pertraukomis. Butą Pabradėje pirko už 3 000 dolerių, o Vilniuje pardavė už 8 000 dolerių. Pinigus buto pardavėjui sumokėjo prie notaro, perkant butą dalyvavo ieškovo motina. Nurodė, kad negali paaiškinti, kodėl sutartyje parašyta, kad sumokėta už butą talonais, nes tikrai buto pardavėjams mokėjo doleriais.
Atsiliepimas
Atsakovė G. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo santuoką tarp šalių nutraukti dėl ieškovo V. K. kaltės, santuokoje įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini) padalinti tarp šalių po lygiai (po ½ dalį), pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe paveldėtą nekilnojamąjį turtą: 3/16 žemės sklypo, 3/16 pastato, transporto priemones padalinti kaip nurodyta ieškinyje, įpareigoti atsakovę vykdyti įsipareigojimus pagal 2011-12-07 periodinio mokėjimo sutartį, palikti pavardę K., priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. 2012-09-17 teismo posėdžio metu atsakovės atstovas patikslino, kad atsakovė po santuokos norėtų pasilikti pavardę R. (b. l. 66). Atsakovė paaiškino, kad būdama nėščia turėjo labai daug nervinės įtampos, nes vyras vartojo alkoholį, pas jį ateidavo draugai. Apie pusmetį gyveno (duomenys neskelbtini), pas jo motiną (vyro tėvas jau buvo miręs). Į Pabradę persikėlė dar prieš dukros gimimą. Atsakovė atsiliepime nurodė, kad butas Pabradėje buvo įsigytas bendrai už atsakovės ir ieškovo lėšas. Ieškovas vasario mėn. viduryje pasakė, kad jam reikia mašinos ir išvažiavo su pinigais į Maskvą, tačiau namo grįžo be automobilio, be pinigų, nes jį apgavo draugai. Tuomet ji paprašė savo motinos V. R., kad duotų 200 000 talonų, buto pirkimui ir ji juos davė. Atsakovo motina kartu su sutuoktiniais Pabradėje pradėjo gyventi tik po poros metų. Gimus dukrai ieškovas niekur nedirbo, pastoviai vartojo alkoholį, grįždavo namo naktimis. Dukra gyveno kartu su jais iki 14 metų, bet kai vyro mama atsikėlė gyventi pas juos, o ji irgi vartojo alkoholį, tai tada ji paprašė savo motinos, kad paimtų prižiūrėti dukrą, nes pas ją didelis namas ir jai ten bus geriau. Pas savo senelę dukra ir gyveno iki pat pilnametystės. Atsakovė santuokos metu dirbo viena, išsimokėtinai pirko daiktus savo vardu. Šiuo metu dirba Pabradės socialinės globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja. Ji nežino, ar vyras dirbo nelegaliai, nes jis pinigų neduodavo. Ji kentėjo dėl vaiko ir galvojo, kad galbūt vyras pasikeis. Vieną kartą jis jai sudavė per veidą, pora kartų tampė, stumdė. Butas turi priklausyti lygiomis dalimis, nes ji išlaikė butą, viena dirbo, augino ir rūpinosi vaiku. Atsakovė turi kreditorių AB „Swedbank, kuriam iki 2015 m. liko mokėti kreditą, kurį paėmė asmeninėms reikmėms. Su ieškovu negyvena kaip vyras su žmona 3 – 4 metus nuo 2008 m. Iš buto Pabradėje išėjo 2011 metų birželio mėn. Nuo kito vyro ji susilaukė vaiko Adomo, kuris gimė 2012-06-26. Kitas vyras atsirado, kai ji išėjo iš namų. Už butą paskutiniuoju metu mokėjo vyro motina. Po santuokos sudarymo už butą mokėdavo ieškovas.
Teismo posėdžių metu buvo surinkti liudytojų A. P., V. B., Z. K., S. K., M. K., V. R. parodymai.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2013-01-31 priėmė sprendimą ieškinį tenkinti iš dalies, t. y. 1) santuoką tarp V. K. ir G. K. nutraukti pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; 2) po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovui – K., atsakovei – R.; 3) padalinti santuokos metu įgytą turtą ir ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti krovininį automobilį GAZ 53 bei lengvąjį automobilį VW Passat, atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį AUDI A4 Avant, pripažinti ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teisę į 2 kambarių butą (duomenys neskelbtini), pripažinti atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 3/16 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) bei 3/16 kitų statinių (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini); 4) iš atsakovės G. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 219,50 Lt į valstybės biudžetą; 5) priteisti iš G. K. ir V. K. po 22,57 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą. Teismas pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės: ieškovas nevykdė pareigos rūpintis šeima, finansiškai ją remti, atsakovė nesistengė išsaugoti šeimą. Dėl trijų automobilių padalijimo ginčo nėra. Dėl buto pripažinimo ieškovo asmenine nuosavybe teismas nustatė, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas šalims gyvenant santuokoje 1993 m. vasario mėn. (šalys susituokė (duomenys neskelbtini)) už lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini), siekiant įgyti šį butą asmeninėn ieškovo nuosavybėn (nes lėšos panaudotos šio buto pirkimui priklausė jam ir jo motinai Z. K., juolab, kad pastaroji ir skyrė tam visą savo dalį pinigų, gautų už parduotą butą, tikėdamasi nuolat gyventi naujame bute). Taip pat teismas nustatė, kad „Swedbank“, AB neturi suinteresuotumo šioje byloje, nes bankas nėra suteikęs kredito atsakovei (b. l. 41-43).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantė (atsakovė) G. K. apeliaciniu skundu prašo: panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), pripažinimo asmeninės nuosavybės teise ieškovui, 219,50 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) priteisimo iš atsakovės ir priimti naują dalinį sprendimą – santuokoje įgytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), padalinti ieškovui ir atsakovei po lygiai, t. y. po ½ dalį. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčo butas įsigytas šalims gyvenant santuokoje, todėl taikant Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, šis turtas yra bendroji sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ieškovui atiteko našta įrodinėti, jog butas nėra bendroji jungtinė nuosavybė. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Buto Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta kaina 478 094 talonų. Teismas, vadovaudamasis liudytojų Z. K., S. K., M. K. parodymais, sprendė, kad butas Vilniuje buvo parduotas ne už 478 094 talonų, o už 8 000 JAV dolerių, nors byloje nebuvo jokių rašytinių įrodymų, jog buvo atsiskaityta JAV doleriais. Buto Pabradėje pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta kaina – 412 000 talonų. Teismas, neturėdamas jokių rašytinių įrodymų, o vadovaudamasis ieškovo ir jo aplinkos liudytojų paaiškinimai, vertino, kad butas Pabradėje buvo pirktas ne už 412 000 Lt talonų, o už 3 000 JAV dolerių. Neturėdamas jokių įrodymų, teismas pripažino, jog butas Pabradėje buvo pirktas su tikslu, kad jame gyvens ieškovo motina ir ieškovas su šeima. Teismas, remdamasis vien žodiniais paaiškinimais, nepagrįstai konstatavo, kad butas Pabradėje buvo pirktas už asmenines ieškovo ir jo motinos lėšas, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad gavo lėšas už buto pardavimas Vilniuje JAV doleriais, kad atsiskaitymas už buto pirkimą Pabradėje vyko JAV doleriais, kad pinigų buto pirkimui Pabradėje ieškovui skyrė jo motina. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-01-25 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-2/2011, išaiškino, kad asmeninių lėšų turėjimas ir (arba) sakymas kitiems asmenims apie tokių lėšų turėjimą savaime nereiškia, kad turtas įgytas būtent už asmenines vieno iš sutuoktinių lėšas. Teismas atmetė atsakovė ir jos motinos paaiškinimus, kad atsakovė iš motinos buvo gavusi 200 000 talonų buto Pabradėje pirkimui ir šiomis lėšomis prisidėjo prie buto pirkimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005-11-16 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005, konstatavo, kad net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas tik tada, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Butas Pabradėje buvo įsigytas po santuokos sudarymo ir jame nuo įsigijimo (1993-02-19) iki 2011 m. birželio gyveno ieškovas ir atsakovė, kurie valdė butą ir juo naudojosi bendru sutarimu. Ieškovas pripažino, kad kurį laiką neturėjo darbo, todėl butą ir kartu visą šeimą turėjo išlaikyti atsakovė. Butas buvo pirktas šeimos tikslams, gyvenimui kartu, todėl po santuokos nutraukimo turėjo būti padalintas po lygiai.
Atsiliepimas
Ieškovas V. K. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ginčijama sprendimo dalis neprieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimui, pateiktam 2011-02-07 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011. Ginčo butui teismas taikė bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, nes aiškinosi, už kokias lėšas buvo įsigytas butas, tačiau pagrįstai sprendė, kad minėta prezumpcija yra paneigta byloje surinktais įrodymais (butų pirkimo-pardavimo sutartys, liudytojų Z. K., S. K., M. K. parodymai). Apeliantė nepateikė jokių įrodymų, išskyros motinos, suinteresuotos apeliantei palankia bylos baigtimi, parodymus, kad prie buto Pabradėje pirkimo ji prisidėjo iš savo motinos gautais 200 000 talonų. Teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs ir patvirtino, kad ieškovas gavo dalį pinigų už buto Vilniuje pardavimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje apeliacinio skundo objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria santuokoje įsigytas nekilnojamas turtas (butas), paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, buvo pripažintas sutuoktinio (ieškovo) asmenine nuosavybe.
Apeliantės (atsakovės) teigimu, pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai nusprendė ginčo butą, kuris buvo įsigytas santuokos metu už bendras ieškovo ir atsakovės lėšas šeimos poreikiams, ir kuriame jie abu gyveno nuo santuokos sudarymo beveik 20 metų, pripažinti ne bendrąja jungtine nuosavybe ir padalinti butą į dvi lygias dalis, o nusprendė butą pripažinti asmenine ieškovo nuosavybe.
Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Analogiška nuostata buvo įtvirtinta ir SŠK (21 straipsnio 1, 3 dalys). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad, kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, kuris mano, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo leistinais įrodymais (CK 3.89 straipsnio 2 dalis) paneigti CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-17 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2006; 2006-10-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2006; 2007-11-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2007; kt.). Taigi įrodinėjimo našta dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe tenka sutuoktiniui, siekiančiam nuginčyti pirmiau nurodytose normose įtvirtintą turto bendrumo prezumpciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-30/2011). Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, sutuoktinio įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Ieškovas savo poziciją dėl ginčo buto Pabradėje priskyrimo jo asmeninėn nuosavybėn grindė buto Vilniuje ir buto Pabradėje pirkimo-pardavimo sutartimis ir liudytojų Z. K. (ieškovo motinos), S. K. (ieškovo brolio), M. K. (ieškovo brolio žmonos) parodymais. Apeliantė savo poziciją, jog ji finansiškai prisidėjo prie buto Pabradėje pirkimo, įrodinėjo liudytojos V. R. (atsakovės motinos) parodymais. Iš bylos medžiagos nustatyta (ir byloje dėl to ginčo nėra), kad ginčo šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), 52,70 kv. m ploto ieškovo, jo motinos ir jo brolio (pardavėjų/ nuosavybės teisės turėtojų) butas Vilniuje už 478 094 talonų buvo parduotas 1993-02-09 (b. l. 7), 45,98 kv. m butas Pabradėje ieškovo (pirkėjo) už 412 000 talonų buvo įsigytas 1993-02-19 (b. l. 8), (duomenys neskelbtini) gimė ieškovo ir atsakovės dukra V. K., atsakovė iš buto Pabradėje išėjo gyventi pas savo motiną 2011 metais (b. l. 68 – 70). Po santuokos sudarymo nupirktas ginčo butas Pabradėje yra registruotas ieškovo vardu (b. l. 6), tačiau sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją, todėl ieškovas ginčo buto atžvilgiu privalėjo įrodymais paneigti bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcijos egzistavimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. Išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu – teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-10-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2002-04-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, 2001-03-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktiniu duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011). Įvertinusi abiejų ginčo šalių paaiškinimus ir įrodymus (pirkimo-pardavimo sutartis ir liudytojų parodymus) dėl to, už kokius (kieno) pinigus bei kokiomis aplinkybėmis buvo sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis, teisėjų kolegiją daro išvadą, kad ieškovas rašytiniais įrodymais (buto Vilniuje pirkimo-pardavimo sutartimi) ir nuosekliais liudytojų Z. K., S. K., M. K. paaiškinimais pagrindė faktinę aplinkybę, jog jis turėjo reikiamą sumą pinigų tam, jog praėjus šiek tiek daugiau nei 1 mėnesiui po santuokos sudarymo jis (padedant motinai) galėtų nupirkti ginčo butą. Ieškovas buvo vienas iš buto Vilniuje savininkų. Butas Vilniuje praduotas po 1 mėnesio nuo ginčo šalių santuokos sudarymo. Ieškovo motina ir brolis, apklausti liudytojais, patvirtino, jog už buto Vilniuje pardavimą gautus pinigus motina padalino į tris dalis, t. y. sau ir abiem sūnums. Nors ieškovo motina Z. K. teigia, kad pati mokėjo už ginčo butą visus pinigus (b. l. 117), o ieškovas teigia, kad butas įsigytas už jo ir motinos pinigus, gautus pardavus butą Vilniuje (b. l. 68), tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Byloje taip pat nėra ginčo dėl to, kad apeliantė nedalyvavo pasirašant ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį ir neišreiškė noro, jog ginčo butas kartu būtų įregistruotas ir jos (sutuoktinės) vardu. Dėl minėtų argumentų nėra pagrindo pripažinti svaresniais apeliantės ir jos motinos paaiškinimus, jog ginčo buto įsigijimui, atsakovei paprašius, jos motina davė 200 000 talonų, kuriuos atsakovė perdavė savo vyrui (ieškovui). Tiek ieškovo, tiek atsakovės skirtingas pozicijas patvirtinantys jų iniciatyva teismo apklausti liudytojai (ieškovo motina, brolis ir brolio žmona bei atsakovės motina) gali būti vertinami kaip asmenys, subjektyviai suinteresuoti bylos baigtimi ieškovo arba atsakovės naudai, tačiau, kaip minėta, ieškovo pozicijos teisingumą pagrindžia ne tik liudytojų parodymai, o ir rašytiniai dokumentai, t. y. butų pirkimo-pardavimo sutartys. Tokiu būdu teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantė neįrodė fakto, kad ji taip pat prisidėjo prie ginčo buto Pabradėje įsigijimo, o ieškovas leistinais įrodymais pagrindė, jog ginčo butas pripažintinas jo asmenine nuosavybe, kadangi jis buvo įsigytas už ieškovo bei jo motinos lėšas, o pirkimo-pardavimo sandorio metu ieškovas aiškiai išreiškė valią įsigyti šį turtą asmeninėn nuosavybėn.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).
Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais. Todėl apeliacinis skundas atmetamas paliekant galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atsakovės G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Švenčionių rajono apylinkės teismo 2013-01-31 sprendimą palikti nepakeistą