Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas, 2-33-763/2013

Teismas: Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2013-01-31
Bylos Nr.: 2-33-763/2013
Teisminio proceso Nr.: 2-45-3-00314-2012-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Rimvydas Petrauskas
Ieškovas: V. K.
Atsakovas: G. K.
Advokatai: Vytautas Zenevskis, Algirdas Putna

Civilinė byla Nr. 2-33-763/2013(Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00314-2012-7)Procesinio sprendimo kategorija: (S) 75.4.3.;75.8.;106.1.; 113.1.;116.1.

ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. sausio 31 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Rimvydas Petrauskas,sekretoriaujant Rūtai Lazauskienei, dalyvaujant ieškovui V. K.,ieškovo atstovui advokatui Vytautui Zenevskiui, atsakovei G. K.,

atsakovės atstovui advokatui Algirdui Putnai , viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovei G. K. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo ir pripažinimo asmenine nuosavybe,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas V. K., kreipdamasis į teismą su ieškiniu, prašė nutraukti jo ir atsakovės G. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. CMS, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės kaltės bei padalinti santuokoje įgytą turtą-tris automobilius, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), Pabradės m.(unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), pripažinti jo asmenine nuosavybe.

Ieškovas V. K. paaiškino, kad kartu atsakove susituokė 1993 m. sausio mėn. ir santuokoje pragyveno apie 19 metų. Gyveno normaliai, kartu keliavo, užaugino dukterį. Kaip ir kiekvienoje šeimoje buvo konfliktų – barėsi ir taikėsi. Maždaug prieš pora metų atsakovė baigė mokytis ir darbe susitiko kitą žmogų, pradėjo nenakvoti namie. Anksčiau gyveno jam priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini), Pabradėje, o daugiau kaip prieš metus pradėjo gyventi atskirai. Kai susituokė jis gyveno Vilniuje, (duomenys neskelbtini), motinos bute. Po to buvo nuspręsta tą butą parduoti ir nusipirkti kitą butą Pabradėje. Tą butą motina pardavė, kai jis jau buvo sudaręs santuoką su atsakove. Butą Pabradėje laiko savo asmenine nuosavybe ir nori jį palikti dukrai. Jis turi motiną, kuri gyvena su juo viename bute ir kurią jis prižiūri. Dukra Vi. K. yra pilnametė ir mokosi (duomenys neskelbtini). Kai atsakovė dirbo (duomenys neskelbtini) globos namuose, pradėjo ji negrįžti namo, pasikeitė, atšalo jų santykiai. Jis rado jos telefone žinutę apie meilę. Kai ji suprato, kad jis žino apie kitą vyrą, tada ir išsiskyrė-ji išėjo gyventi pas savo motiną. Pas jį pradėjo gyventi dukra, kurią motina atsiuntė gyventi pas jį, kad netrukdytų jai susitikinėti su meilužiu. Kai grįžo iš Turkijos, kitą dieną nuvyko pas sutuoktinę ir rado ją su meilužiu. Dėl skyrybų kalta atsakovė, kuri galėjo anksčiau pasakyti, kad turi meilužį, tai jis ją būtų supratęs ir jie būtų išsiskyrę abipusiu susitarimu. Tas vyras taip pat yra vedęs, turi du vaikus, nuo jo ji pastojo ir pagimdė vaiką. Jis neturi jokių kreditorių, neprieštarauja, kad atsakovei būtų grąžinta pavardė R.. Santuokoje įgijo tris automobilius, prašo Gaz ir VW „Passat“, priteisti jam, o Audi „A4 Avant“ – atsakovei. GAZ ir Passat mašinų jau nebėra, jos priduotos į metalo laužą, tik nėra išregistruotos. Jis žino, kad atsakovė be jo žinios ėmė paskolą automobiliui. Jis šiuo metu nedirba, o atsakovė dirba. Jie gyveno ne tik iš atsakovės atlyginimo ir jis užsidirbdavo nelegaliai statybose, važinėdamas į užsienį. Mirus tėvui butą (duomenys neskelbtini) Vilniuje nusprendė parduoti ir persikraustyti į Pabradę, o gautus pinigus už butą padalinti į tris dalis: tarp motinos, brolio- jis gavo nepilnus 3000 dolerių. Perkant butą Pabradėje sudėjo savo dalį ir motinos, o brolis pasiėmė savo dalį. Nupirktą butą (duomenys neskelbtini), Pabradėje, registravo jo (ieškovo) vardu, nes sudarant buto pirkimo sutartį motina neturėjo savo paso. Motina šiame bute pastoviai ir gyvena, su mažomis pertraukomis. Butą Pabradėje pirko už 3000 dolerių, o Vilniuje pardavė už 8000 dolerių. Pinigus buto pardavėjui sumokėjo prie notaro, perkant butą dalyvavo jo motina. Jis negali paaiškinti, kodėl sutartyje parašyta, kad sumokėta už butą talonais, nes tikrai buto pardavėjams mokėjo doleriais.

Atsiliepimas

Atsakovė G. K. paaiškino, kad baigusi vidurinę susipažino su savo būsimu vyru: pora mėnesių padraugavo ir susituokė. Jai buvo 18 m., o jam -20 m. Baigusi mokslus įsidarbino siuvimo fabrike (duomenys neskelbtini). Po poros mėnesių išėjo į dekretines atostogas. Būdama nėščia turėjo labai daug nervinės įtampos, nes vyras vartojo alkoholį, pas jį ateidavo draugai, buvo atvejis, kad jai teko net lipti per balkoną, nes užsidaręs kambaryje girtas miegojo. Apie pusmetį gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje, Vilniuje, pas jo motiną (vyro tėvas jau buvo miręs). Į Pabradę persikėlė dar prieš dukros gimimą. Ieškovas vasario mėn. viduryje pasakė, kad jam reikia mašinos ir išvažiavo su pinigais į Maskvą, tačiau namo grįžo be automobilio, be pinigų- jį apgavo draugai. Tuomet ji paprašė savo motinos V. R., kad duotų 200 tūkst. talonų, buto pirkimui ir ji juos davė. Atsakovo motina kartu su jais Pabradėje pradėjo gyventi tik po poros metų. Iki to ji gyveno su kažkokiu vyru Vilniuje. Gimus dukrai ieškovas niekur nedirbo, pastoviai vartojo alkoholį, grįždavo namo naktimis. Dukra gyveno kartu su jais iki 14 metų, bet kai vyro mama atsikėlė gyventi pas juos, o ji irgi vartojo alkoholį, tai tada ji paprašė savo motinos, kad paimtų prižiūrėti dukrą, nes pas ją didelis namas ir jai ten bus geriau. Pas savo senelę dukra ir gyveno iki pat pilnametystės. Ji (atsakovė) santuokos metu dirbo viena, išsimokėtinai pirko daiktus savo vardu vardu. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) globos namuose socialinio darbuotojo padėjėja. Ji nežinojo ar vyras dirbo nelegaliai, nes jis pinigų neduodavo. Ji kentėjo dėl vaiko ir galvojo, kad galbūt vyras pasikeis. Vieną kartą jis jai sudavė per veidą, pora kartų tampė, stumdė. Butas turi priklausyti lygiomis dalimis, nes ji išlaikė butą, viena dirbo, augino ir rūpinosi vaiku. Vyras turi du automobilius –krovininį ir lengvąjį. Jie nėra priduoti į metalo laužą: krovininis yra Vilniuje, o Pabradėje jis važinėja su lengvuoju. Ji neprieštarauja, kad tie du automobiliai atitektų jam, o jai – Audi. Ji turi kreditorių AB „Swedbank, kuriam iki 2015 m. liko mokėti kreditą, kurį paėmė asmeninėms reikmėms.Norėtų susigrąžinti R. pavardę. Su ieškovu negyvena kaip vyras su žmona 3-4 metus- nuo 2008 m. Iš buto Pabradėje išėjo praeitų (2011) metų birželio mėn., tačiau nors su juo gyveno viename bute, bet neturėjo jokių santykių, nevedė bendro ūkio. Santykiai su vyru nutrūko žymiai anksčiau nei ji išėjo iš to buto.Nuo kito vyro ji susilaukė vaiko A., kuris gimė (duomenys neskelbtini). Ir dar nėra registruotas, nes jam nenori duoti dabartinės savo pavardės. Kitas vyras ne iš karto atsirado, o kai ji išėjo iš namų, t.y. kai nusprendė nebegyventi su dabartiniu sutuoktiniu. Jos ir ieškovo santuokiniai ryšiai nutrūko dėl to, kad vyras elgėsi netinkamai. Ieškovui gerai ir patogu buvo su ja gyventi, nes jį prižiūrėjo, virdavo valgyti.Būdavo, kad naktimis jam skambindavo moterys, siųsdavo žinutes. Vienerius metus jie abu keliavo kartu, bet kiekvienas už savo pinigus. Kartu į Turkiją keliavo 2007 m., tačiau po kelionės santykiai niekuo nepagerėjo, nes jis ten irgi vartojo alkoholį.Nei jai, nei dukrai vyras pinigų neduodavo. Už butą paskutiniuoju metu mokėjo vyro motina, o po santuokos sudarymo už butą mokėdavo ieškovas. Jis mokėdavo už butą, o ji vaiką rengdavusi ir juo rūpinosi, pirkdavusi maistą. Jos atlyginimas - daugiau kaip 1000 Lt. Butui pirkti 200 tūkst. talonų davė jos motina, nes ieškovas buvo išvažiavęs ir kažkiek pinigų prarado. Tai buvo jos motinos santaupos, gal motinos seserys bei tėvas davė.

Liudytoja A. P. paaiškino, kad su atsakove G. K. buvo draugėmis, o su ieškovu ir dabar bendrauja. Kad G. susitikinėja su kitu vyru, prieš dvejus metus sužinojo ne iš jos pačios, o iš ieškovo ir iš draugės S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ieškovas bandė taikytis, išsaugoti santuoką, išsiskirti nenorėjo. Jie kartu važinėjo į kurortus užsienyje. Ji bandė kalbėtis su atsakove, bet ji paprašė nelįsti į jos gyvenimą. Ieškovas dėl to depresavo, užsidarė, su niekuo nebendravo-atrodo ir dabar myli atsakovę.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad šalis pažįsta: V. K. nuo vaikystės, kaip kaimyną, G. K. kiek vėliau. Praėjusiais metais jis du kartus matė atsakovę kartu su kitu vyru, kurio nepažįsta: vieną kartą parduotuvėje, kitą-važiuojančius automobiliu. Tas vyras apie 50 metų amžiaus, aukštesnis ir stambesnis už ieškovą, pražilęs. Kai ieškovas papasakojo kas atsitiko, tada jam pasakė, kad juos kartu matė. Ieškovas pyko, liejo emocijas, matėsi, kad pergyvena.

Liudytoja Z. K. paaiškino, kad šalys tai- sūnus ir marti. Ji (liudytoja) su vyru dirbo statybose ir gavo dviejų kambarių butą (duomenys neskelbtini) Vilniaus m.Vyras mirė prieš 25 metus, tad butas buvo jos vardu.Turi du sūnus, vienas jau buvo vedęs, kitas dar ne. Butą privatizavo trise- ji ir sūnūs.

Sūnus V. vedė, tad norėjo, kad parduotų butą Vilniuje ir nusipirktų kitą Pabradėje. Vilniuje butą pardavė už 8000 dolerių, o Pabradėje iš karininko nupirko butą už 3000 dolerių. Butą pirko su sūnumi. Ji pamiršo pasą, todėl sūnaus vardu įformino. Bute gyveno trise, bet ji jautėsi kaip šeimininkė ir ruošėsi gyventi tame bute iki mirties. Marti neturėjo kuo prisidėti prie buto pirkimo, nes tuomet nedirbo, o ji (liudytoja) dirbo dviejose vietose. Sūnus S. jau buvo vedęs ir gyveno atskirai. (duomenys neskelbtini) gatvėje pardavusi butą ir vyresniam sūnui davė 2800 dolerių. Butą pardavė ir pirko doleriais, o ne talonais. Gerai prisimena, nes ji pinigus mokėjo. Kai butą nupirko, truputį pinigų davė ir jaunesniam sūnui. Kurį laiką dirbo (duomenys neskelbtini) poliklinikoje ir gyveno bute pas senuką Vilniuje, tačiau Pabradėje pastoviai gyveno ir gyvena, čia ir pensiją gauna.

Liudytojas S. K. paaiškino, kad V. K. yra jo brolis, o G. –brolio žmona. Ji rado kitą žmogų esant gyvam vyrui, broliui tai buvo smūgis. Jis (liudytojas) apie tai sužinojo prieš du metus. Brolis to nesitikėjo. Visur kartu važinėjo, į Egiptą, į Turkiją, jų santykiai buvo labai geri, jis ją mylėjo, gerbė. Negirdėjo, kad muštų žmoną, ne toks jis žmogus. Tėvas mirė 1987 m. Butą Vilniuje privatizavo trise: motina, jis ir brolis. Brolio žmona buvo iš Pabradės, todėl nusprendė nupirkti Pabradėje butą. Jis (liudytojas) su žmona norėjo butą Vilniuje pasilikti, o kitiems atiduoti pinigus, bet nesusitarė. Pinigus padalino ir nupirko Pabradėje butą. Dalį pinigų jis paėmė-3000 dolerių, dalį Vitoldas. Pabradėje už 3000 dolerių nupirko, o Vilniuje savo butą pardavė lyg tai už 8000-9000 dolerių. Jis (liudytojas) už 3000 dolerių pirko sodą Vilniuje. Pinigus jam davė motina. Kai pirko butą Pabradėje ir jis dalyvavo. Motina pametė pasą, tai užrašė brolio vardu.Norėjo dar vieno kambario butą nupirkti, bet nesigavo ir todėl pirko butą, kad gyventų kartu ir motina.

Kadangi pirko motina, tai galvoja, kad butas- motinos. Daugiau niekas neprisidėjo prie to buto pirkimo. Už butą buvo mokėta doleriais, nes žmonės išvažinėjo į Rusiją ir tik doleriais atsiskaitinėjo.

Liudytoja M. K. paaiškino, kad teismo proceso šalimis yra vyro brolis ir jo žmona. Apie 20 metų V. su žmona gyveno normaliai, niekuo nesiskyrė nuo kitų. Du kartus su jo šeima važiavo į užsienį: 2008 m. vasario mėn. - į Egiptą, o rugpjūčio mėn. -į Turkiją. Už kelionę mokėjo ieškovas, jų santykiai buvo normalūs, nesipyko. Kai jie tuokėsi atsakovė buvo nėščia. Uošvė pardavė butą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, į tris dalis padalino pas notarą pinigus. V. vardu butą formino, nes motina paso nerado, o kalba buvo, kad Vitoldui reikia pinigų. Taip pat buvo kalbama, kad nupirkus butą Pabradėje Vitoldo vardu jame ir gyvens kartu trise-su motina.

Liudytoja V. R. paaiškino, kad proceso šalys-tai žentas ir dukra. Pardavė butą Vilniuje ir nutarė pirkti butą Pabradėje. Dar nebuvo nupirktas butas Pabradėje, kai atvažiavo žento draugai, ir jis išvažiavo pirkti automobilio. Po kelių dienų žentas grįžo sumuštas, be pinigų, labai pergyveno. Kai pirko 1993 m.butą, ji (liudytoja) pasiskolino kiek trūko ir davė dukrai 200 000 talonų.

Ji dirbo pensionate, vyras irgi dirbo, gyveno taupiai, iš seserų surinko pinigų ir davė dukrai, talonais.

Kai 1993 m. vasario pradžioje nusipirko butą, ilgai remontavo, ir tuo metu gyveno jos namuose. Kai dukra pagimdė, žentas nedirbo.Ieškovas kartą buvo dukrą sumušęs, matė ją su mėlyne. Žentas jos vyrą taip buvo sumušęs, kad greitąją reikėjo kviesti, tačiau dovanojo žentui ir toliau jie gyveno. Žentas vartojo alkoholį, girtas būdamas žiedą pametė. Kartais būdavo jų šeimoje, kad neturėdavo ką valgyti. Kadangi ji su vyru augino vištas, ožkas, triušius, tai jiems padėjo. Žentas kaip tėvas labai žiauriai elgėsi su savo dukra, diržu auklėjo. Atsakovė dirbo, o žentas net neieškojo darbo. Ji (liudytoja) kambarį įrengė ir priėmė anūkę gyventi pas save nuo 12-13 metų. Vieną kartą savo lėšomis dukra važiavo į Turkiją. Gyventi atsakovei su ieškovu buvo nelengva: jis buvo grubus, matėsi, kad jis jos negerbia. Šalys jau 3-4 metus tikrai negyvena kaip vyras ir žmona. Dukra pas ją apsigyveno praeitais metais -2011 m. birželio pradžioje. Kitas vyras vėliau atsirado. Už kiek buvo parduotas butas Vilniuje –nežino, dukra sakė, kad tuos pinigus išgraibstė, nors ieškovo brolis ir gerai gyveno, tačiau motinai ir neliko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Iš bylos medžiagos, ieškovo, atsakovės, jų atstovų bei liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini),Vilniaus miesto CMS, buvo įregistruota santuoka (Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ( b.l. 5). Santuokoje šalims (duomenys neskelbtini) gimė dukra Vi. K., kuri šiuo metu yra pilnametė. Nustatyta, kad ieškovas su atsakove kaip šeima negyvena nuo 2009 m., nors kurį laiką dar ir gyveno viename bute ( atsakovė išėjo gyventi atskirai pas savo motiną 2011 vasarą) ir nuo to laiko neveda bendro ūkio. Šalys nesutinka taikytis. Ieškovas prašo nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, atsakovė teigia, kad santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Ieškovas, apibrėždamas atsakovės kaltę dėl santuokos nutraukimo, nurodė, kad atsakovė nuo 2011 m. liepos mėn. pradėjo nebegrįžti namo nakvoti, kad perskaitė jos telefone jos siųstą kitam vyrui žinutę apie prisipažinimą meilėje, kad žmona pastojo, o vėliau ir pagimdė kūdikį nuo kito vyro.Ieškovas taip pat pažymėjo, kad iki atsakovės išėjimo iš namų jų santykiai buvo normalūs, jie kartu važiuodavo ilsėtis į užsienį, ką gali patvirtinti ir liudytojai. Atsakovė nurodė, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės: ji už ieškovo ištekėjo labai jauna, jis vartojo alkoholį, nedirbo, įžeidinėjo ir jos negerbė, dėl ko ji jautė įtampą šeimoje. Pas savo motiną išsikėlė gyventi dar 2011 metų birželio mėnesį, o kaip žmona su vyru nebegyvena apie 3-4 metus. Apklausta teismo posėdyje liudytojai A. P., V. B., Z. K., S. K. bei M. K. (ieškovo draugai ir artimi giminaičiai) aiškino, kad jų manymu ieškovas mylėjo ir gerbė savo žmoną ir šalių santykiai, kol atsakovė neišėjo iš namų, buvo geri, jie kartu keliavo ilsėtis į užsienį ir pan.Tačiau liudytoja V. R. (atsakovės motina) paaiškino, kad ieškovas nebuvo pavyzdingas ir geras vyras, nes vartojo alkoholį, buvo agresyvus (sumušė savo uošvį), nedirbo, šeima dėl to kęsdavo nepriteklių, kaip tėvas pernelyg griežtai elgėsi su savo dukra. Atsakovė kitą vyrą susirado jau po to, kai šalių santykiai iširo.

LR CK 3.61 str., 1.d., nurodyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės, o pagal str. 2 d. nuostatas teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismui pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (LR CK 3.51-3.54 straipsniai). Spręsdamas dėl šalių santuokos nutraukimo, teismas, įvertinęs įrodymų visumą, remdamasis tikimybių pusiausvyros principu, konstatuoja, kad abi šalys pažeidė abipusę sutuoktinių pareigą gerbti ir mylėti bei remti vienas kitą, būti lojalūs vienas kitam ir pasitikėti vienas kitu, todėl šeimos santykiai, kaip bendro gyvenimo pagrindas, iširo (CK 3.27, 3.28 straipsniai), šeima egzistuoja tik formaliai ir išsaugoti jos nebeįmanoma. Pripažintina, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės: ieškovas nevykdė pareigos rūpintis šeima, finansiškai ją remti, atsakovė nesistengė išsaugoti šeimą (CK 3.53 str. 1, 2 dalys, 3.61 str.). Tenkinamas ieškovės reikalavimas palikti jai ikisantuokinę pavardę –R. (CK 3.69 str.).

Sprendžiant dėl kilnojamųjų daiktų- automobilių padalijimo, nustatyta, kad abi šalys prašo lengvąjį automobilį AUDI A4 Avant, žalios spalvos v.n. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 5000 Lt vertės, priteisti atsakovei, o krovininį automobilį GAZ 53, 1988 m.gamybos, tamsiai žalios spalvos, v.n. (duomenys neskelbtini)10 Lt likutinės vertės bei lengvąjį automobilį VW Passat, 1987 m.gamybos, baltos spalvos, v.n.(duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 1000 Lt vertės-atsakovui, dėl šio turto padalinimo nėra ginčo ( b.l. 11-12).

V. K. ieškinyje prašė pripažinti jo asmeninės nuosavybės teisę į 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Pabradėje, Švenčionių r. Ieškovas teigė, kad nors butas buvo ir įsigytas santuokoje,( vos po mėnesio įregistravus santuoką), tačiau buvo pirktas už motinos ir jo paties asmenines lėšas, kurias jie gavo pardavę savo butą Vilniuje bei tikslu, jog jo motina Z. K. gyvens tame bute. Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: santuokos liudijimas AANr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad V. K. ir G. R. susituokė (duomenys neskelbtini) (b.l.5); iš dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini)28-16, Vilniuje, pardavimo sutarties, iš kurios matyti, kad ieškovas kartu su buto bendrasavininkais Z. K. ir S. K. šį butą pardavė 1993-02-09 (b.l.7); iš dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r., pirkimo sutarties, iš kurios matyti, kad ieškovas šį butą nupirko 1993-02-19(b.l.8). Tai patvirtino ir byloje liudiję Z. K.,S. K., M. K., kurie nurodė, jog atsakovė neprisidėjo prie buto įsigijimo, nes butas Pabradėje buvo pirktas už K. šeimos lėšas pardavus butą už 8000 dolerių, kuriame jie gyveno Vilniuje, ir tikslu , kad ieškovo motina Z. K. pastoviai gyventų kartu su sūnaus Vitoldo šeima (b.l.126-128). Teismui nėra pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, nes butų pirkimo-pardavimo sutartys buvo sudarytos 10 dienų intervale, o butai 1993 metais tarp perkančiųjų ir parduodančių ( tuo metu šalyje cirkuliuojant laikiniems pinigams -talonams) kaip taisyklė buvo nustatoma JAV doleriais ( šia valiuta faktiškai buvo ir atsiskaitoma už nekilnojamojo turto įsigijimo sandorius) (b.l.133). Atsakovės ir liudytojos V. R. tvirtinimas, kad V. R. davusi savo dukrai 200 000 talonų buto pirkimui neparemti kitais įrodymais ir vertintini kritiškai.Atsakovė nepateikė teismui įrodymų, kad ji tokius pinigus būtų iš motinos (ar kitų artimųjų) gavus ir perdavus savo vyrui, kuris sudarė pirkimo sutartį pas notarą. Tai, kad ir buto Vilniuje pardavimo sutartyje bei buto Pabradėje pirkimo sutartyje kaip sandorio atsiskaitymo valiuta nurodyti talonai, nepaneigia fakto, jog atsiskaityta buvo JAV doleriais, nes sutartyje nurodyta sandorio suma -478094 talonai ( kas sudaro vos 1156 JAV dolerius 1993 metų vasario mėn. talonų ir dolerio kursu ) aiškiai nereali (per maža) kaina už dviejų kambarių butą su visais patogumais Pabradės m. ( tai yra miestelyje esančiame vos 50 km. atstumu nuo sostinės) (b.l.7, 131-132). Šeimos teisėje preziumuojama, jog sutuoktinių dalis bendrojoje nuosavybėje yra lygios, kol ši prezumpcija nepaneigiama. Lietuvos Aukščiausiasiojo teismo formuojamojoje praktikoje nurodyta, kad turtas, įgytas santuokos metu už vieno iš sutuoktinių lėšas, turėtas iki santuokos sudarymo, išlieka asmenine to sutuoktinio nuosavybe, jei sutuoktiniai nesusitarė kitaip, nepriklausomai nuo to, ar tas turtas naudojamas vieno iš sutuoktinių, ar bendroms sutuoktinių reikmėms ( LAT 1999-09-06 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-3954/1999; 2009-10-15 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-424/2009). Pažymėtina, kad CK trečios knygos normos, susijusios su sutuoktinių turto teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo ar jam įsigaliojus ( LR civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2000 m.liepos 18 d. įstatymo Nr.VIII-1864 redakcija) 25 str.1d.). Ir pagal santuokos ir šeimos kodeksą (galiojusį 1993m.), ir pagal CK trečiosios knygos antrojo skyriaus normas (SŠK 212 str., CK 3.89 str.) įtvirtinta asmeninė sutuoktinių nuosavybė, kurios buvimo faktas turi būti įrodinėjamas paneigiant bendrosios jungtinės n uosavybės prezumpciją. CK 3.89 str.1d.7p nustatyta, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas sutuoktinio turtas įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Tuo vadovaujantis ir remiantis aukščiau išdėstytu teismas laiko nustatytu, kad butas (duomenys neskelbtini), Pabradėje, įgytas šalims gyvenant santuokoje 1993 metų vasario mėn. ( šalys susituokė 1993m. sausį) už lėšas, gautas pardavus butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, siekiant įgyti šį butą asmeninėn ieškovo nuosavybėn (nes lėšos panaudotos šio buto pirkimui priklausė jam ir jo motinai Z. K., juolab, kad pastaroji ir skyrė tam visą savo dalį pinigų, gautų už parduotą butą, tikėdamasi nuolat gyventi naujame bute).

Dėl 3/16 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/16 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3/16 kitų statinių ( unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)),esančių (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r., jokio ginčo nėra, nes jį atsakovė paveldėjo pagal įstatymą 2011-05-19 ir šis turtas yra jos asmeninė nuosavybė ( b.l. 32-34).

„Swedbank“,AB savo atsiliepime pažymi, kad neturi suinteresuotumo šioje byloje, nes bankas nėra suteikęs kredito atsakovei (b.l.41-43).

Paskirstant tarp šalių jų turėtas bylinėjimosi išlaidas atsižvelgiama į tai, kad ieškinys yra patenkintas iš dalies, santuoka nutraukiama pripažinus, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, todėl valstybei iš atsakovės priteisiama dalis žyminio mokesčio.

Teismas iš šalių priteisia po 22.57 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą (LR CPK 96 str. 1 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) str., 384 str., 385 str., LR CK 3.61 str., 3.69 str., 3.116, 3.117 str., teismas

nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Santuoką tarp V. K., a.k(duomenys neskelbtini) ir G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr.(duomenys neskelbtini)) , nutraukti pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo šalims palikti pavardes: ieškovui – K., atsakovei – R..

Padalinti santuokos metu įgytą turtą ir:

Ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti krovininį automobilį GAZ 53, 1988 m. gamybos, tamsiai žalios spalvos, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio likutinė vertė 100 Lt;

Ieškovui V. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį VW Passat, 1987 m. gamybos, baltos spalvos, v.n. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)), 1000 Lt vertės;

Atsakovei G. K. asmeninės nuosavybės teise priteisti lengvąjį automobilį AUDI A4 Avant, žalios spalvos v.n. (duomenys neskelbtini) (kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini)) 5000 Lt vertės.

Pripažinti V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 2 kambarių butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r.

Pripažinti G. K., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teisę į 3/16 žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3/16 gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei 3/16 kitų statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), Pabradės m., Švenčionių r.

Iš atsakovės G. K. priteisti bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai – 219.50 Lt į valstybės biudžetą.

Priteisti iš G. K. ir V. K. po 22.57 Lt teismo turėtų pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Rimvydas Petrauskas