Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-2052-264/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-11-27
Bylos Nr.: 2A-2052-264/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-04840-2014-3
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Žibutė Budžienė (pirm.), Egidijus Tamašauskas, Aušra Baubienė (pran.)
Ieškovas: J. U.
Atsakovas: S. N.
Trečiasis asmuo: A. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras

Kategorijos

2.3.2.5Ginčai, susiję su žemės nuosavybės teise

Civilinė byla Nr. 2A-2052-264/2015;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04840-2014-3;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5.; 2.3.2.10.; 3.3.1.14.; 3.3.1.18.; 3.3.1.21.. (S)

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų: kolegijos pirmininkės Žibutės Budžienės, pranešėjos Aušros Baubienės, teisėjo Egidijaus Tamašausko,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. U. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimo ir ieškovės J. U. atstovo advokato L. S. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 15 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-234-713/2015 pagal ieškovės J. U. ieškinį atsakovui S. N., tretiesiems asmenims: A. Ž., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, VĮ Registrų centras dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą ir žemės ribų atstatymo,

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė J. U. ieškinyje prašė įpareigoti atsakovą S. N. atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir atstatyti pažeistas nuosavybės teises į visą nuosavybės teise jai priklausantį namų valdos žemės sklypo plotą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovė yra 0,1350 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė. Žemės sklypą ieškovė įgijo 1997-01-09 Dovanojimo sutarties pagrindu. Žemės sklypas suformuotas ir kadastriniai matavimai atlikti pagal teritorijos detalųjį planą, žemės sklypo ribos su gretimų (besiribojančių) žemės sklypų savininkais nustatytos ir pažymėtos namų valdos žemės sklypo ribų plane. Atsakovo sklypas ribojasi su ieškovės sklypu. Atsakovas papildomai pastatė ūkinį pastatą, taip išplėsdamas seną ūkinio pastato plotą bei tvorą tarp savo ir ieškovės sklypų. Atsakovas S. N. negavęs ieškovės leidimo, nesuderinęs matavimų, nesutikslinęs sklypo ribos, pastatė tvorą tarp šalims priklausančių sklypų, ją pastūmė į ieškovės sklypo pusę. Dėl tvoros pastūmimo, ieškovė neteko 0,0076 ha nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo ploto, o atsakovo žemės sklypas Nr. 31 galimai padidėjo. Pažeista žemės sklypo riba turi būti atstatyta, o atsakovo nelegaliai pastatyta tvora turi būti nugriauta arba atkelta į teisėtos sklypo ribos vietą.

Atsiliepimas

Atsakovas S. N. atsiliepime į ieškinį prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad atsakovo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ribojasi su ieškovei priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Namų valdos žemės sklypo ribų plane pasirašė visi gretimų žemės sklypų savininkai ir naudotojai. Atsakovo sklypas buvo suformuotas atlikus kadastrinius matavimus ir įregistruotas VĮ „Registrų centras“. Ieškovė savo žemės sklypą įgijo vėliau, (nei atsakovas įregistravo savo žemės sklypą) - 1997-01-09 dovanojimo būdu. Atsakovas nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype ūkinį pastatą ir tvorą pastatė dar 2002 metais, toje pačioje vietoje kur ji yra ir šiuo metu, tvoros dislokacijos vieta nebuvo pakeista. Ieškovė dėl statinių ir tvoros nereiškė jokių pretenzijų.

Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į ieškinį nurodė, kad esant ginčui dėl ribų nustatymo, ginčą dėl žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos, sprendžia teismas (CK 4.45 straipsnio 2 dalis), o spręsdamas tokius ginčus turėtų vadovautis taisykle, kad negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito savininko interesų sąskaita. Pagal teisinę argumentaciją ir tai, kad sklypų ribos užfiksuotos kadastro žemėlapyje ir įregistruotos nekilnojamojo turto registre, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, žemės sklypų ribos yra aiškios. Tuo metu kai buvo formuojamas atsakovo nuosavybės teise valdomas žemės sklypas, ginčo tvoros nebuvo, todėl tik esant įrodymams, kad ginčo tvora sutampa su sklypų riba, kuri užfiksuota kadastro žemėlapyje ir įregistruota nekilnojamojo turto registre, būtų pagrindas atmesti ieškovės ieškinį.

Trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje VĮ Registrų centras atsiliepime į ieškinį nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių, kad buvo atlikti ginčo tvoros kadastriniai matavimai ir teigti, jog ieškovės sklype yra pastatyta S. N. tvora neturi teisinio pagrindo. Šalių žemės sklypai įregistruoti nekilnojamojo turto registre, jų ribos pažymėtos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, tačiau VĮ Registrų centro Kauno filialas neatliko šių žemės sklypų registravimo ir nežymėjo šių sklypų ribų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje. Šalys niekada nesikreipė į VĮ Registrų centro Kauno filialą dėl jiems priklausančių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo, taip pat nesikreipė su prašymais, kad jų žemės sklypo planuose būtų uždėti spaudai, liudijantys jų sklypų ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ir atsakovo žemės sklypų ribos, grafiniai duomenys buvo perimti iš kitos įmonės, todėl trečiasis asmuo negali atsakyti, kokių žemės sklypų planų pagrindu šiuo metu yra įregistruoti šalių sklypai bei pažymėtos ribos. Ieškovės sklypas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nuo pat duomenų perėmimo momento programoje yra žymimas kaip koreguotinas, nes nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenimis, sklypo ribos nesutampa su greta esančiais žemės sklypais. Trečiajam asmeniui nežinomi ieškovės 2010 m., 2013 m. atliktų jos sklypo kadastrinių matavimų duomenys, kadastrinių matavimų bylos nebuvo teikiamos kadastro tvarkytojui išankstinei patikrai, todėl nėra žinoma, ar būtų galima šių matavimų metu nustatytą ieškovės sklypo ribą pažymėti kadastro žemėlapyje. Galutinį sprendimą dėl būtinumo patikslinti besiribojančių sklypų žemės sklypo kadastro duomenis priima žemėtvarkos skyriai, o ne kadastro tvarkytojas.

Trečiais asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų atsakovo pusėje A. Ž. su ieškinio reikalavimais nesutiko. Nurodė, jog jam ir atsakovo žemės sklypai buvo atmatuoti anksčiau, nei ieškovės motinai. Atsakovui ir trečiajam asmeniui priklausantys žemės sklypai ribojasi, šalia ribos, skiriančios jo ir atsakovo sklypus, yra įrengtas inžinierinis statinys — šulinys, todėl ribos perkėlimas būtų sunkiai realizuojamas. Pakeitus atsakovo žemės sklypo ribas ir jas pastūmus į trečiojo asmens pusę, jo sklypas būtų pastumtas į gatvę arba sumažėtų ir tuo būtų pažeistos trečiojo asmens teisės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. P. S. N., iš J. U. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė valstybei iš J. U. 20,57 Eur pašto išlaidų.

Dėl žemės sklypų ribų planų. Teismas nurodė, kad ieškinio reikalavimas įpareigoti atsakovą S. N. atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės J. U. sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, reikštų, kad atsakovas turėtų atstatyti ribą iki kraštinės, kuri yra dar toliau, nei jo sklypo riba (prisijungiant laisvos valstybinės žemės dalį). Iš to galima spręsti, kad ieškovės teisės nepažeistos, kadangi laisvos žemės dalies, kuri susidaro tarp atsakovo ir ieškovės žemės sklypo, pagal ieškovės pridėtą prie ieškinio namų valdos žemės sklypo ribų planą, atsakovas nenaudoja ir negali būti įpareigojamas naudoti. Ieškovės žemės sklypo ribos nesuderintos, neįregistruotos, ieškovė nesudariusi savo sklypo kadastrinės bylos, todėl jos žemės sklypas koreguotinas, o tai reiškia, jog sklypas persidengia su kitu sklypu, ribos nederintos arba sklypas tinkamai nesuformuotas.

Teismas sprendė, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas netinkamai, jis persidengia su gretimu žemės sklypu, o kito žemės sklypo ribos nesiekia, todėl šio žemės sklypo planiniai duomenys privalo būti koreguojami ir negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi sprendžiant dėl ieškovės teisių pažeidimo. Dėl šių priežasčių negalima išvada, kad riba tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypo yra aiški. Esant koreguotiniems ieškovės žemės sklypo duomenims, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka nebuvo parengta nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla su naujomis sklypo ribomis, ji nebuvo teikta Nacionalinės žemės tarnybos Kauno rajono skyriaus patikrai, nėra patikrinta, ar nepakeistos žemės sklypo ribos, ar plotas keičiasi (didėja, mažėja) leistinose ribose. Pagal ieškovės pateiktus dabartinius planinius duomenis, ieškovės žemės sklypo teisinė riba kerta atsakovo žemės sklype teisiškai įregistruotą statinį. Ieškinio tenkinimas negalimas, kadangi riba kirstų atsakovo statinio kampą, ir pažeistų teisės normų reikalavimus. Teismas darė išvadą, kad šioje byloje ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo - iš byloje esančių ieškovės žemės sklypo planų negalima išvada, kad žemės dalis, esanti prie atsakovo žemės sklypo ribos iš tiesų teisėtai yra suformuota kaip ieškovės žemės sklypo dalis, ieškovės žemės sklypas kadastro žemėlapyje žymimas kaip koreguotinas, t.y. jo ribos yra netikslios ir turėtų būti taisomos tikslinant šio sklypo kadastro duomenis. Iki šiol ieškovė tokių veiksmų neatliko.

Dėl žemės sklypo faktinio naudojimo. Teismas darė išvadą, kad visa žemės sklypų eilė yra valdoma kiek pakitusiomis ribomis, nei jos buvo suformuotos pirminiais žemės sklypų dokumentais. Tenkinus ieškovės ieškinį ir ribą perstūmus į kairę pusę, atsakovo žemės sklypas sumažėtų, turėtų būti koreguojama jo ir trečiojo asmens sklypų riba. Atsakovas, trečiasis asmuo teisme patvirtino, kad ši riba yra nusistovėjusi seniai, prieš 15 metų, atskirta augalais, tvora, šalia ribos, skiriančios trečiojo asmens ir atsakovo sklypus, yra įrengtas inžinierinis statinys — šulinys, todėl ribos perkėlimas būtų sunkiai realizuojamas. Fotonuotraukos patvirtina faktą, kad toje vietoje, kur ieškovė prašo atitraukti sklypo ribą, yra atsakovo S. N. lėšomis ir darbu įrengtas gerbūvis. Iš nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad prie ieškovės ir atsakovo sklypų ribos stovi atsakovui priklausantis pastatas - garažas 3I'p, kuris buvo pastatytas 2002 metais. Ieškovė jai priklausančiu žemės sklypu naudojasi ribotai, sklype esančio gyvenamojo namo statyba nėra baigta, sklypas apžėlęs žole, nenaudojamas. Ieškovė niekada nėra naudojusi tos žemės sklypo dalies, kuria norėtų naudotis atitraukus sklypų ribą. Patenkinus ieškovės ieškinį, riba būtų perstumta taip, kad ieškovės žemės sklype atsidurtų atsakovo statiniai (kiemo aikštelė, išklota trinkelėmis).

Dėl žemės sklypo dydžio. Byloje nėra pateikta duomenų, kad tikslinant ieškovės žemės sklypo kadastro duomenis (sklypo ribas numatant taip, kad neliktų tarpo tarp ieškovės ir gretimo žemės sklypo, o sklypo dalis nepersidengtų su atsakovo žemės sklypu) ieškovės žemės sklypas neleistinai sumažėtų ar kitaip būtų pažeistos jos teisės. Teismas konstatavo, jog ieškovė neįrodė, kad jos teisės yra pažeistos ir ieškovė į teismą kreipėsi teisinės gynybos, neišnaudojusi kitų savo teisių gynimo būdų.

Dėl teisių gynybos būdo. Teismas darė išvadą, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl sklypų ribos, riba iš esamų dokumentų nėra aiški, todėl ieškovės pasirinktas teisių gynimo būdas -įpareigoti atsakovą S. N. atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės J. U. sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, pagal byloje surinktus duomenis, aiškiai netinkamas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad riba, skirianti sklypą nuo atsakovo žemės sklypo, nėra aiški. Tačiau šioje byloje nebuvo keliamas ginčas CK 4.45 str. pagrindu, o nustačius, kad ieškovės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) riba, skirianti sklypą nuo atsakovo žemės sklypo nėra aiški, nėra teisminio pagrindo ginti ieškovės teises jos prašomu būdu. Ieškovės žemės sklypo dokumentai esmingai prieštarauja vieni kitiems; be to egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, nagrinėjamu atveju žemės sklypo faktinės ribos ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ribos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Netenkinus reikalavimo įpareigoti atsakovą S. N. atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės J. U. sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, negali būti tenkinami ir išvestiniai iš pirmojo reikalavimai: nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir atstatyti pažeistas ieškovės J. U. nuosavybės teises į visą jai nuosavybės teise priklausantį namų valdos žemės sklypo plotą. Teismas konstatavęs, kad nesurinkta patikimų duomenų, patvirtinančių, jog būtent ieškovės žemės sklypo plano pagrindu yra įregistruotos ieškovei priklausančio žemės sklypo ribos, ieškinį atmetė.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 27 d. papildomu sprendimu priteisė S. N. iš J. U. 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2015 m. gegužės 27 d. priimtu teismo sprendimu ieškovės J. U. ieškinys atsakovui S. N. dėl pažeistų nuosavybės teisių į žemės sklypą ir žemės ribų atstatymo buvo atmestas, atsakovui iš ieškovės priteista 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau liko nepriteista atsakovui 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą. Kadangi atsakovas buvo pateikęs rašytinius įrodymus, patvirtinančius turėtas išlaidas bei pareiškęs prašymą jas priteisti, teismas priėmė papildomą sprendimą (CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė J. U. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo sprendimą ir bylą perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:

1. UAB „Inventora“ padarytuose planuose nebuvo nurodytos pateiktų sklypų koordinatės, nebuvo nurodytas šaltinis, kurio pagrindu buvo sudaryti planai. UAB „Inventora“ planas ( II tomas b. l. 44) buvo pateiktas anksčiau (2015-01-22) nei nurodytos datos ant minėto plano (2015-05-08). Teismas šiais įrodymais vadovautis negalėjo. Teismas vieną UAB „Inventora“ planą apskritais pamiršo ir jo nevertino. Teismas atmesdamas ieškinį nepasisakė dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų. Teismas pažeidė CPK 185 str. reikalavimus ir parodė savo šališkumą.

2. Neteisingas teismo teiginys, kad nei ieškovė, nei jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kuris namų valdos žemės sklypo ribų planas yra teisingas ir kurio pagrindu buvo įregistruotos ieškovės žemės sklypo ribos. Teismas vienu atveju nurodo, kad ieškovės sklypas nėra pažymėtas, kitu atveju nurodo, kad sklypas pažymėtas, tačiau neaišku kokiu planu. Bylos nagrinėjimo metu buvo kategoriškai tvirtinama, kad teismas turi vadovautis namų valdos žemės sklypo ribų planu su jame nurodytomis koordinatėmis, kuriame yra VĮ RC inžinierės technologės M. G. 2001-11-16 prierašas apie koordinačių koregavimą ir šių koordinačių suvedimą į geoduomenų bazę. Akivaizdu, kad ieškovės sklypas pažymėtas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje ir teismas privalėjo vadovautis šiomis koordinatėmis. Teismas privalėjo vadovautis šiuo žemės sklypo ribų planu.

3. Teismas nurodo, kad ieškovė nepateikė žemės sklypo plano originalo, tačiau toks teismo teiginys nepagrįstas. Buvo pateiktos planų kopijos patvirtintos advokato. Nei viena iš šalių neginčijo šių įrodymų pagrįstumo ir neprašė pateikti planų originalų. Teismas iškėlė klausimą dėl planų originalų buvimo. Ieškovės atstovas patvirtino, kad originalai yra pas ieškovę ir esant būtinumui galima juos pateikti.

4. Teismas iš vienos pusės siekdamas surinkti reikiamą informaciją apie tikslias ieškovės žemės sklypo koordinates įpareigojo pateikti papildomus įrodymus, o esant objektyvioms priežastims, dėl kurių nebuvo galima itin greitai pateikti prašomų įrodymų, teismas sprendimą priėmė be reikiamų tam įrodymų. Teismas net nepriėmė nutarties dėl prašymo sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl ko ieškovė negalėjo pasinaudoti CPK numatytomis teisėmis apskųsti tokią teismo nutartį.

5. 2015-05-07 teismo posėdyje pati ieškovė nedalyvavo, nors sprendime nurodoma, kad dalyvavo. Ieškovės atstovas pateikė prašymą leisti pasiruošti baigiamosioms kalboms, leisti suderinti poziciją tarp ieškovės ir jo, leisti pačiai ieškovei pasisakyti baigiamosiose kalbose. Teismas parodydamas savo šališkumą atmetė ieškovės atstovo prašymą ir tokiu būtu pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes nesudarė galimybės jai ir jos atstovui pasirengti baigiamosioms kalboms. Ieškovė nebuvo informuota, kad apie tai, kad vyks teismo posėdis, kadangi teismas buvo informavęs, kad 2015-05-07 8.15 val. bus skelbiama nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo. Be to, teismas buvo informavęs, kad teismas tuo pačiu metu turi kitų bylų ir bus derinamas tik bylos nagrinėjimo laikas. Tai, kad teisėja buvo pasiskyrusi kitas bylas patvirtina bylų tvarkaraštis.

6. Teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų ir pradėjo teisinti atsakovą. Teismas net išskyrė atskirą pastraipą „Dėl žemės sklypo faktinio naudojimo“. Absurdiškas teismo teiginys, kad tenkinus ieškovės ieškinį atsakovo žemės sklypas sumažėtų, turėtų būti koreguojama ir trečiojo asmens sklypo riba. Taip pat absurdiškas teiginys, kad ieškovė jai priklausančiu žemės sklypu naudojasi ribotai, sklype esančio namo statyba nėra baigta, sklypas apžėlęs žole, nenaudojamas, patenkinus ieškinį riba būtų perstumta taip, kad ieškovės žemės sklype atsidurtų atsakovo statiniai. Nesvarbu kada pastatyta tvora, nesvarbu, kad ieškovė šiuo metu galbūt nesinaudoja žemės sklypu, niekas negali savintis į jai priklausantį turtą.

7. Teismas neteisingai interpretuoja ieškinį ir nurodo, kad nebuvo keliamas ginčas CK 4.45 str. pagrindu. Su tuo negalima sutikti, kadangi ieškinyje buvo keliamas sklypo ribų klausimas, buvo nurodomos kaip tik CK 4.45 str. normos, LAT praktika. Akivaizdu, kad kilęs ginčas yra dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Ieškovė prašydama nugriauti sklypus skiriančią tvorą, faktiškai iškėlė ginčą dėl žemės sklypų ribos, nes skiriasi faktinė ir teisinė žemės sklypų ribos. Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju kyla pagrindas abejoti ar žemės sklypų riba yra aiški. Tik tinkamai ištyręs visas reikšmingas bylos aplinkybes, teismas gali spręsti, ar esamuose dokumentuose nustatytos žemės sklypų ribos yra aiškios. Teismas formaliu pagrindu atmetęs ieškinį nesiaiškino ir nenustatinėjo esminių, sprendžiant šio pobūdžio ginčus, aplinkybių, todėl teismo sprendimas, kuriuo buvo atmestas ieškinys pripažintinas nepagrįstu, o sklypų riba esant ginčui iš viso buvo nenustatyta. Teismas turėjo leisti ieškovei gauti naujus dokumentus, esant būtinumui patikslinti sklypo duomenis, atlikti papildomus kadastrinius matavimus.

8. Teismas nenustatė faktinių bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės. Atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, būtinybę surinkti įrodymus, spręstina, kad byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais. Bylos esmės neatskleidimas yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti iš naujo.

Šalies argumentai

9. Egzistuoja absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas įtvirtintas CPK 329 str. 2 d. 2 p. Pagal pateiktą UAB „Inventora“ planą ieškovei priklausantis žemės sklypas užeitų ant N. Z. sklypo Nr.15. Ieškovės atstovas prašė minėtą asmenį įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu. Atsakovas taip pat prašė į bylą įtraukti gretutinių žemės sklypų savininkus. Teismas šiuos prašymus atmetė. Įsiteisėjus teismo sprendimui ieškovė įgytų teisę reikšti ieškinį N. Z. dėl žemės sklypo ribų nustatymo. Apeliantės nuomone, gretutinių sklypų savininkai turi būti įtraukti į bylos nagrinėjimą, kadangi priimtas teismo sprendimas šiems asmenims sukelia materialines teises ir pareigas. Teismas priimdamas sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų ir dėl šių aplinkybių egzistuoja CPK 329 str. 2 d. 2 p. nustatytas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

Atsiliepimas

Atsakovo Sauliaus naviko atstovė advokatė R. G. atsiliepime į apeliacinį skundą dėl 2015-05-27 sprendimo prašo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti bei priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Ieškovės apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, neteisingi ir neteisėti. Jie vertintini ne tik kaip neatitinkantys faktinių bylos duomenų, bet kaip nesąžiningi, ieškovei akivaizdžiai nesąžiningai naudojantis savo procesinėmis teisėmis, iškreipiant bylos aplinkybes, esmę, teikiant nepagrįstus, melagingus argumentus dėl savo procesinių pareigų vykdymo nagrinėjant šią bylą, teismo vaidmens šioje byloje, surinktų įrodymų, jų turinio. Teismas konstatavo, jog yra kilęs ginčas dėl ribos tarp žemės sklypų, todėl ginčas turi būti sprendžiamas LR CK 4.45 str. tvarka, t.y. nustatant ribą tarp žemės sklypų, bet ne ieškovės prašomu būdu - įpareigojant atsakovą atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą. Akivaizdu, kad atsakovas negali būti įpareigotas atstatyti savo veiksmais pažeistą sklypo ribą, kai ta riba iš esamų dokumentų nėra aiški, o faktinė riba neatitinka nenuoseklių ir prieštaringų teisinių sklypų dokumentų, o ieškovės žemės sklypas kadastro žemėlapyje žymimas kaip koreguotinas. Ieškinio tenkinimo atveju toks teismo sprendimas negalėtų būti įvykdytas.

Šalies argumentai

2. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atsakovas S. N. į bylą pateikė du skirtingus UAB „lnventora“ žemės sklypo planus, kurie skirtingai atspindi ieškovei priklausančio žemės sklypo padėtį. Pirmuoju planu, kuris buvo rengtas UAB „lnventora“ (I tomas b.l. 63), atsakovas siekė įrodyti, kad esamus sklypus ribojančios tvoros neatitinka VI Registrų centre įregistruotų atsakovo bei trečiojo asmens žemės sklypų ribų - t.y. ilgalaikės faktinės sklypų ribos yra iš esmės kitos, nei atsakovo ir trečiojo asmens sklypų ribos, pažymėtos VĮ Registrų centre. Iškilus klausimui, kad ieškovės prie ieškinio teiktas ir jos reikalavimus grindžiantis namų valdos žemės sklypo ribų planas (I tomas, b.l. 9) pagal šiame plane pažymėtas koordinates iš esmės nesutampa su atsakovo žemės sklypo ribomis, atsakovas pakartotinai kreipėsi į UAB „lnventora“, kad šios įmonės darbuotojai pažymėtų, kokios būtų ieškovės žemės sklypo ribos atsakovo žemės sklypo atžvilgiu, jei jos būtų įklotos į planinę medžiagą būtent šio žemės sklypo plano pagrindu. Pagal pateiktą jos žemės sklypo ribų planą (I tomas, b.l. 9) ieškovei priklausantis žemės sklypas apskritai turėtų būtų atitrauktas nuo dabartinės atsakovui priklausančio žemės sklypo ribos ir juos skirtų laisvos žemės tarpas.

3. Ieškovė visiškai nepagrįstai teigia, kad teismas padarė priešingas išvadas apie ieškovės žemės sklypo pažymėjimą kadastro žemėlapyje, nurodydamas, kad sklypas nepažymėtas kadastro žemėlapyje ir kartu, kad sklypas pažymėtas. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014-12-10 raštu Nr. (3.1.6)KAS-3150 nurodė, jog negali atsakyti, kokiu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu vadovaujantis, buvo pažymėtos sklypo ribos kadastro žemėlapyje. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad ieškovės žemės sklypas būtų pažymėtas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje kito namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu, kaip ir nėra duomenų, kokio apskirtai žemės sklypo ribų plano pagrindu šio žemės sklypo ribos buvo įklotos į kadastro žemėlapį. Šiai dienai ieškovės žemės sklypas kadastro žemėlapyje žymimas kaip koreguotinas. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas netinkamai, jis persidengia su gretimu žemės sklypu, o kito žemės sklypo ribos nesiekia, todėl šio žemės sklypo planiniai duomenys privalo būti koreguojami ir negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi sprendžiant dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų tinkamumo, taigi ir dėl tokių ribų gynybos teismine tvarka. Esant registro ir kadastro duomenų netikslumui, teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovės teiktais į bylą jos valdos žemės sklypo planais kaip tiksliais ir patikimais.

4. Ieškovė nurodo visiškai nepagrįstus argumentus dėl to, kad teismas privalėjo vadovautis namų valdos žemės sklypo ribų planu, kuriame yra VĮ Registrų centras inžinierės technologės G. M. prierašas apie koordinačių koregavimą, o šiame žemės sklypo plane koordinatės yra panašios kaip ir atsakovo žemės sklypo koordinatės. Taip pat neteisingi ieškovės argumentai dėl to, kad ieškovė pateikė tinkamas planų kopijas, todėl teismas privalėjo šiais dokumentais remtis kaip originaliais. Pažymėtina ir tai, kad skirtingai nei nurodo ieškovė, tiek atsakovas, tiek tretieji asmenys teisme nurodė, kad du skirtingi ieškovės į bylą pateikti jos pačios žemės sklypo planai privalo būti patikrinti, privalo būti į bylą pateikti originalai ir jais abiems remtis nėra galimybės, nes jie nurodo visiškai skirtingas ieškovės sklypo ribas. Ieškovės pateiktas planas su visiškai kitokiomis nei priminis sklypo planas koordinatėmis, kuriame yra spaudas „įvesta į geoduomenų bazę“, inžinierė technologė M. G.. Iš šio spaudo negalima išvada, kad būtent šio žemės sklypo plano pagrindu ieškovės žemės sklypo ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje, nes plane nėra Registru centro spaudo ar kitokiu rekvizitu (tuometinio ŽKNTKRĮ). Byloje nėra duomenų, kas yra G. M.. Be to, VĮ Registrų centro atstovė byloje paaiškino, kad toks pažymėjimas nereiškia, kad žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Nei ieškovė, nei jos atstovas teisminio nagrinėjimo metu negalėjo nurodyti, kuris namų valdos žemės sklypo ribų planas yra teisingas, ir kurio pagrindu buvo įregistruotos ieškovės žemės sklypo ribos. 2015-01-22 teismo posėdyje ieškovės atstovas S. L. B. nurodė, jog į kitą posėdį atsinešiąs planų originalus. 2015-03-17 teisino posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad planų originalai yra Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno rajono skyriuje. 2015-04-27 posėdyje ieškovės atstovas prašė bylos nagrinėjimą sustabdyti, nurodydamas, kad ieškovė kreipėsi į VĮ Registrų centrą, kad būtų pateikti žemės sklypų planai vykdant teisinę registraciją 1994-1999 metais, ir tik gavus minėtus planus bus galima įvertinti, kuris planas yra teisingas. 2015-05-07 teismo posėdžio metu ieškovės atstovas jau nurodė, kad planų originalus jis turėjo, bet teismas jų nepriėmė.

5. Vertintini kritiškai ieškovės argumentai, kad teismas privalėjo stabdyti bylą iki ieškovė ir jos atstovas susirinks reikiamus įrodymus, dėl ieškovės teisių į gynybą pažeidimo. Šioje byloje nebuvo jokio teisinio ir faktinio pagrindo stabdyti bylos nagrinėjimą dėl to, kad ieškovė galėtų rinkti reikiamus įrodymus, lygiai kaip ir teismas neturėjo pareigos tenkinti ieškovės atstovo prašymo leisti jam rengtis baigiamosioms bylos, kai prieš tai vyko ne vienas posėdis, šalys teikė paaiškinimus, reikalingus įrodymus ir paskutiniai posėdžiai vyko trumpai, taigi, ieškovės atstovas iki paskutinio posėdžio turėjo absoliučiai visas galimybės pasirengti baigiamosioms kalboms, juolab, kad paskutinio teismo posėdžio metu nebuvo surinkta jokių naujų įrodymų ir neatsirado jokių naujų aplinkybių, kurioms įvertinti būtų prireikę laiko.

6. Nesuprantami apeliacinio skundo argumentai, kad teismas turėjo imtis visų priemonių, kad būtų nustatytos faktinės tiek S. N., tiek J. U. sklypų ribos. Ši byla nėra priskirta kategorijai bylų, kuriose teismas turi būti aktyvus, taigi, teismas pats neprivalėjo nustatinėti faktinės tiek S. N., tiek J. U. sklypų ribos. Be to, pažymėtina ir tai, kad šios faktinės ribos yra visiškai aiškiuos, akivaizdžios iš bylos duomenų, jas žymi tvoros, statiniai ir kiti objektai, ką teismas ir įvertino.

Šalies argumentai

7. Ieškovė pripažįsta, kad yra kilęs ginčas dėl žemės sklypo ribų nustatymo, todėl, dėl nežinomų priežasčių nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės. Šioje byloje teismas būtent ir atskleidė bylos esmę, nustatydamas teisiškai reikšmingus faktus ir visiškai tinkamai įvertindamas bylos duomenis. Teismas konstatavo, jog pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Tačiau šioje byloje nebuvo keliamas ginčas CK 4.45 str. pagrindu, o nustačius, kad ieškovės žemės sklypo riba, skirianti sklypą nuo atsakovo žemės sklypo nėra aiški, nebuvo teisminio pagrindo ginti ieškovės teises jos prašomu būdu.

8. Nesąžiningas ir nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų. Ieškinyje ieškovė trečiuoju asmeniu nenurodė jokio asmens įskaitant ir N. Z., priešingai, laikė, kad ginčas įpareigoti atsakovą S. N. atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, liečia tik ją ir atsakovą, kaip iš principo ir yra. Ieškinio tenkinimo atveju toks teismo sprendimas būtų sukėlęs teisines pasekmės tik trečiajam asmeniui A. Ž., kuris į procesą buvo įtrauktas. Tačiau su asmenų, kurių sklypai ribojasi su ieškovės žemės sklypu iš kitos pusės, teisėmis ir pareigomis, šis ginčas neturi nieko bendra. Atmetus ieškovės ieškinį (ar jį tenkinus), jokie kitų trečiųjų asmenų interesai nėra liečiami. Sprendžiant klausimą dėl ribos tarp ieškovės ir atsakovo žemės sklypų nustatymo trečiųjų asmenų įtraukimas yra galimas ir būtinas, tačiau šio ginčo esmė buvo ne tokia ir su N. Z. teisėmis nėra susijusi. Nei ieškovė, nei jos atstovas proceso metu nebuvo suformulavę tinkamo prašymo įtraukti minimą asmenį į procesą, užuominos apie tai buvo išreikštos tik baigiant bylą nagrinėti iš esmės, siekiant užvilkinti bylos nagrinėjimą, todėl tokia apeliacinio skundo pozicija taip pat yra nesąžininga.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas nurodo, kad atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą dėl 2015-05-27 sprendimo neteikia. Vadovaujantis CPK 314 str. informuoja, kad ieškovė 2015-06-09 kreipėsi į nekilnojamojo turto kadastro tvarkytoją su prašymu, kad jai priklausančio žemės sklypo plane būtų uždėtas spaudas, liudijantis žemės sklypo ribų pažymėjimą kadastro žemėlapyje. 2015-06-11 VĮ RC Kauno filialas išnagrinėjęs minėtą prašymą bei prie jo pridėtą žemės sklypo planą nusprendė jį atmesti. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas pažymėdamas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad sklypo ribos neatitinka gretimų kadastriniais matavimais pamatuotų, nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų ribų. Trečiasis asmuo prašo prijungti prie bylos ieškovės 2015-06-09 VĮ RC Kauno filialui pateiktų dokumentų kopijas, 2015-06-11 VĮ RC Kauno filialo sprendimo Nr.KAKT-1489 bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui parengto rašto Nr. (3.12.19) KAŽS-301 kopijas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą dėl 2015-05-27 sprendimo prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

1. Nesutinka su apeliantės teiginiais, kad teismo sprendime yra daug dviprasmybių ir akivaizdžių prieštaravimų. Teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės žemės sklypas būtų pažymėtas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje kito namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu, kaip ir nėra duomenų, kokio apskritai žemės sklypo ribų plano pagrindu šio žemės sklypo ribos buvo įklotos į kadastro žemėlapį.

2. Apeliantė į bylą pateikė kitokį jos namų valdos žemės sklypo ribų planą, nei priminis prie ieškinio jos teiktas planas ir kitoks, nei yra Nacionalinėje žemės tarnyboje. Nors viename iš pateiktų planų yra spaudas į „geoduomenų bazę įvesta“, VĮ RC atstovė paaiškino, kad toks pažymėjimas nereiškia, kad žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje. Apeliantės žemės sklypo ribos yra koreguotinos, o tai reiškia, kad sklypas persidengia su kitu sklypu, ribos nederintos arba sklypas tinkamai nesuformuotas.

3. 2015-02-17 buvo gautas vienintelis ieškovės prašymas, kuriame prašė pateikti namų valdos žemės sklypo ribų planą. Šis prašymas buvo įvykdytas. Jokių kitų prašymų nebuvo gauta ir Nacionalinės žemės tarnybos darbuotojai apeliantei nenurodė, kad būtina gauti žemės sklypo planus, esančius VĮ RC.

4. 2015-06-16 buvo gautas VĮ RC Kauno filialo 2015-06-11 raštas Nr.(3.12.19)(duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo ribų tikslinimo“. Nacionalinė žemės tarnyba galės priimti sprendimą, dėl kadastro duomenų tikslinimo, kuomet apeliantė pateiks prašymą ir žemės sklypo kadastro duomenų bylą atitinkančią teisės aktų reikalavimus. Tik atlikus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą ir įregistravus žemės sklypo ribas VĮ Registrų centre, būtų galima nustatyti, ar atsakovas S. N. pažeidžia apeliantės teises.

Šalies argumentai

Ieškovės J. U. atstovas advokatas L. St. B. apeliaciniame skunde dėl 2015-06-15 papildomo sprendimo prašo papildomą sprendimą panaikinti. Nurodo, kad naikinant 2015-05-27 teismo sprendimą, turi būti panaikintas ir 2015-06-15 papildomas sprendimas. Teismo sprendimas iš teismo buvo išsiųstas tik 2015-06-30. Teismas pažeisdamas CPK 277 str. 3 d. nuostatą dar kartą parodė savo šališkumą. 2015-03-07 nagrinėjant bylą bei pasisakant per baigiamąsias kalbas atsakovo atstovė advokatė R. G. prašė priteisti tik 300 Eur atstovavimo išlaidų, kurių pagrįstumą pateikė 2015-03-07, jokias kitas atstovavimo išlaidas teismo priteisti neprašė.

Atsiliepimų į apeliacinį skundą dėl 2015-06-15 pirmos instancijos papildomo teismo sprendimo nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Dėl naujų įrodymų prijungimo.

Trečiasis asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas kartu su atsiliepimu į apeliantės apeliacinį skundą pateikė naujus įrodymus: 2015-06-09 VĮ RC Kauno filialui pateiktų dokumentų kopijas, 2015-06-11 VĮ RC Kauno filialo sprendimo Nr.KAKT-1489 ir nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio ištraukos kopijas, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui parengto rašto Nr. (3.12.19) KAŽS-301 kopiją ( II tomas b. l. 127 – 132). CPK 314 straipsnyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu trečiojo asmens VĮ registrų centro Kauno filialo pateikti įrodymai gali turėti reikšmės sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, todėl šiuos įrodymus prijungia prie bylos.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2015-05-27 sprendimo.

Dėl įrodymų vertinimo.

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, kad pirmos instancijos teismas atmesdamas ieškinį nepasisakė dėl ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-396/2011; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-428/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011; kt.). Įvertinusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų visumos skundžiamame sprendime padarė pagrįstas išvadas. Tai, kad teismas tam tikrus įrodymus ir faktus vertino kritiškai, kad nurodė motyvus, kurie nepalankūs vienai iš šalių, ar kad priėmė vienai iš šalių nepalankų sprendimą, nesudaro pagrindo pripažinti, kad teismas įrodymų nevertino ar vertino neteisingai, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisingas. Skundžiamojo teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje yra pateiktas argumentuotas įrodymų vertinimas, o apeliantė nepaneigė teismo išvadų teisėtumo ir pagrįstumo.

Apeliaciniu skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovės ieškinys įpareigoti atsakovą S. N. atstatyti jo veiksmais pažeistą sklypo ribą, besiribojančią su ieškovės sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir atstatyti pažeistas ieškovės J. U. nuosavybės teises į visą, nuosavybės teise priklausantį, namų valdos žemės sklypo plotą. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo, atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus ir bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo 2015-05-27 sprendimas iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti jį remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė yra 0,1350 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu: (duomenys neskelbtini) savininkė. Žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre, suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (II tomas b. l. 70). Ieškovei priklausantis žemės sklypas ribojasi su atsakovui S. N. priklausančiu 0,0922 ha žemės sklypu unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu adresu: (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas įregistruotas VĮ Registrų centre suformuotas atliekant kadastrinius matavimus (I tomas b. l. 67).

Apeliantė nurodo, kad teismas neteisingai interpretavo ieškinį ir neteisingai nurodė, kad nebuvo keliamas ginčas CK 4.45 str. pagrindu. Apeliantės teigimu ieškinyje buvo keliamas sklypo ribų klausimas, buvo nurodomos kaip tik CK 4.45 str. normos, LAT praktika. Teisėjų kolegija nesutinka su šiais apeliantės argumentais. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, jog CK 4.45 straipsnis taikomas tada, kai kyla gretimų žemės sklypų savininkų ginčas dėl sklypų ribų, kurios nėra aiškios iš esamų dokumentų, t. y. šis straipsnis reglamentuoja privačių žemės sklypų ribų nustatymo tvarką. Tokiu būdu tam, kad būtų galima vadovautis CK 4.45 straipsnio 1 dalimi, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Pagal kasacinio teismo formuojamą teisminę praktiką, aiškinant šią teisės normą, pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, žemės sklypus skiriančios ribos buvimo vietos ir jos konfigūracijos nustatymas yra teismui įstatymo suteiktos kompetencijos įgyvendinimas. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr. 3K-3-453/2010; 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. G. ir kt. v R. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-470/2014; kt.). Sprendžiant ginčą tarp gretimų žemės sklypų savininkų, kurie žemę pirko (privatizavo) iš valstybės, gali būti reikšmingos valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (pvz., Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublik?s Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550, 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ir kt.) nuostatos, kuriose įtvirtintos žemės pardavimo normos, tvarka ir sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v D. Z. ir kt.,bylos Nr. 3K-3-488/2014). Taigi, sprendžiant, ar yra kilęs ginčas dėl gretimų sklypų ribos ir dėl jos nustatymo, aktualu nustatyti, ar sklypų savininkai susitarė ir kada dėl sklypus skiriančios ribos; kokiu būdu ši riba pažymėta; jei tai įvyko iki valstybinės žemės privatizavimo ar ją privatizuojant, tai ar susitarimas atitiko tuo metu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių valstybinės žemės pardavimą, reikalavimus; ar ankstesni žemės sklypų savininkai pripažino (neginčijo) nusistovėjusios ar sutartos ribos; ar vėlesni žemės sklypų savininkai, įgydami sklypus, matė ir suprato įgyjamų sklypų ribas ir pan. Pažymėtina, kad sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių, ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Jeigu teismas sprendžia, kad riba pagal žemės sklypų ribas nustatančius dokumentus yra aiški, tai jis pasisako, pagal kokį dokumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. R. v. I. S., bylos Nr. 3K-3-195/2010). Aptarta teisminė praktika nagrinėjamam ginčui reikšminga dėl to, kad ieškovė, reikšdama ieškinį, prašė įpareigoti atsakovą atstatyti jo veiksmais pažeistą žemės sklypo ribą besiribojančią su ieškovės sklypu pagal įteisintą namų valdos žemės sklypo ribų planą, nugriauti savavališkai pastatytą tvorą ir atstatyti pažeistas ieškovės nuosavybės teises į visą nuosavybės teise jai priklausantį namų valdos žemės sklypo plotą. Nurodė, kad ieškovės žemės sklypas suformuotas ir kadastriniai matavimai atlikti pagal teritorijos detalųjį planą, žemės sklypo ribos su gretimų žemės sklypų savininkais nustatytos ir įtvirtintos namų valdos žemės sklypo ribų plane. Kaip matyti iš apeliantės procesinių dokumentų turinio, ieškovė neprašė nustatyti žemės sklypus skiriančios ribos. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad žemės sklypo savininkui pareiškus negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) ir nepareiškus reikalavimo nustatyti žemės sklypo ribas, teismas negali spręsti dėl nuosavybės teisių į ginčytiną žemės sklypo plotą ir nustatinėti kaimyninių žemės sklypų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488-219/2015; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2009; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-189/2011; 2014 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Ž. v. A. S., bylos Nr. 3K-3-528/2014). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovei nepareiškus savarankiško reikalavimo dėl gretimų sklypų ribų nustatymo ir byloje nustačius, kad tarp bylos šalių yra kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribos, teismas pagrįstai netenkino ieškovės ieškinio.

Apeliantė teigia, kad teismas vienu atveju nurodo, kad ieškovės sklypas nėra pažymėtas, kitu atveju nurodo, kad sklypas pažymėtas, tačiau neaišku kokiu planu. Teisėjų kolegija šiuos apeliantės teiginius laiko nepagrįstais. VĮ Registrų centro Kauno filialas 2014-12-10 raštu Nr. (3.1.6)KAS-3150 (II tomas b. l. 29 – 30) nurodė, jog negali atsakyti, kokiu žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planu vadovaujantis, buvo pažymėtos sklypo ribos kadastro žemėlapyje. Tame pačiame rašte taip pat nurodyta, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro žemėlapyje žymimas kaip koreguotinas, nes kadastro žemėlapio duomenimis jo ribos nesutampa su greta esančiais žemės sklypais: pietvakarinėje dalyje sklypo ribos persidengia su žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (atsakovo žemės sklypu), šiaurės rytinėje dalyje lieka tarpas su žemės sklypu, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovė į bylą pateikė kitą jos namų valdos žemės sklypo ribų planą ( II tomas b. l. 41) nei tas, kuris buvo pateiktas prie ieškinio ( I tomas b. l. 9). Iškilus klausimui dėl dviejų skirtingų to paties žemės sklypo planų egzistavimo, nei ieškovė, nei jos atstovas planų originalų nepateikė, nors 2015-01-22 teismo posėdyje (teismo posėdžio 3 min. 25 s.) ieškovės atstovas S.L. B. nurodė, jog planų originalus pateiks. Nors apeliantės nuomone teismas turėjo vadovautis namų valdos žemės sklypo ribų planu su jame nurodytomis koordinatėmis, kuriame yra VĮ RC inžinierės technologės M. G. 2001-11-16 prierašas apie koordinačių koregavimą ir šių koordinačių suvedimą į geoduomenų bazę, tačiau VĮ Registrų centro atstovė 2015-05-07 teismo posėdyje nurodė, kad toks pažymėjimas nereiškia, kad žemės sklypų ribos buvo pažymėtos kadastro žemėlapyje (36 min. 17 s.). Esant duomenų netikslumui, teismas neturėjo pagrindo remtis ieškovės teiktais į bylą jos valdos žemės sklypo planais kaip tiksliais ir patikimais (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovės žemės sklypas būtų pažymėtas nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje kito namų valdos žemės sklypo ribų plano pagrindu, kaip ir nėra duomenų, kokio apskritai žemės sklypo ribų plano pagrindu šio žemės sklypo ribos įklotos į kadastro žemėlapį. Taip pat, pirmos instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovei priklausantis žemės sklypas yra įregistruotas netinkamai, jis persidengia su gretimu žemės sklypu, o kito žemės sklypo ribos nesiekia, todėl šio žemės sklypo planiniai duomenys privalo būti koreguojami ir negali būti vertinami kaip objektyvūs ir patikimi sprendžiant dėl ieškovei priklausančio žemės sklypo ribų tinkamumo, taigi ir dėl tokių ribų gynybos teismine tvarka.

Iš į bylą pateiktų naujų įrodymų (II tomas b. l. 127 – 132) matyti, kad 2015-06-09 VĮ Registrų centro Kauno filialas išnagrinėjo ieškovės prašymą žemės sklypo plane uždėti spaudą liudijantį, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) ribos pažymėtos kadastro žemėlapyje bei prie prašymo pridėtą žemės sklypo planą M1:500, parengtą 1993-12-14. Nekilnojamojo turto kadastro duomenų tvarkytojas, pažymėdamas žemės sklypo ribas kadastro žemėlapyje pagal plane pateiktas sklypo ribų posūkio taškų koordinačių reikšmes, nustatė, kad sklypo ribos neatitinka gretimų kadastriniais matavimais pamatuotų, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ir kadastro žemėlapyje pažymėtų žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) ribų. VĮ Registrų centro Kauno filialas pateikė išvadą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyriui priimti sprendimą dėl būtinumo patikslinti žemės sklypo kadastro duomenis. Nurodė, kad gavus atsakymą bus galima priimti sprendimą dėl kadastro duomenų pakeitimo nekilnojamojo turto kadastre. Taigi, tik atlikus žemės sklypo kadastro duomenų patikslinimą ir įregistravus žemės sklypo ribas VĮ Registrų centre, būtų galima nustatyti, ar atsakovas S. N. pažeidžia apeliantės teises, kadangi šioje stadijoje ieškovė neįrodė savo teisių pažeidimo, nes iš byloje esančių ieškovės žemės sklypo planų negalima išvada, kad žemės dalis, esanti prie atsakovo žemės sklypo ribos yra teisėtai suformuota kaip ieškovės žemės sklypo dalis.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstais apeliantės argumentus, kad pirmos instancijos teismas parodydamas savo šališkumą atmetė ieškovės atstovo prašymą leisti pasiruošti baigiamosioms kalboms, leisti suderinti poziciją tarp ieškovės ir jo, leisti pačiai ieškovei pasisakyti baigiamosiose kalbose ir tokiu būtu pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes nesudarė galimybės jai ir jos atstovui pasirengti baigiamosioms kalboms. Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Viena iš teismo nešališkumo užtikrinimo garantijų – civilinio proceso įstatyme įtvirtintas teisėjo nusišalinimo (nušalinimo) institutas (CPK 64-71 str.). Įstatymas suteikia teisę bylą nagrinėti paskirtam teisėjui (teisėjams) nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu jo (jų) dalyvavimas nagrinėjant bylą gali būti kliūtimi asmenims realizuoti teisę į tinkamą procesą. Tuo atveju, jeigu byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog bylą nagrinėjantis teisėjas (teisėjai) gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuotas bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo, teisėjas (teisėjai) turi nusišalinti nuo tolesnio bylos nagrinėjimo (CPK 65, 71 str.) arba dalyvaujantys byloje asmenys gali jam (jiems) pareikšti nušalinimą (CPK 66, 68 str.). Tai, kad teismas netenkino ieškovės prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ir suteikti teisę pasiruošti baigiamosioms kalboms teisėjų kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo abejoti teisėjo nešališkumu. Teisėjų kolegija taip pat vertina kritiškai ieškovės argumentus, kad teismas pažeidė ieškovės teisę į gynybą, nes nesudarė galimybės jai ir jos atstovui pasirengti baigiamosioms kalboms. Iš bylos medžiagos matyti, kad byla teisme nagrinėjama nuo 2014-03-18. Iš viso vyko 8 posėdžiai. Ieškovę nuo pat ieškinio pareiškimo atstovavo profesionalus teisininkas. CPK 42 str. numato šalių teises ir pareigas, tarp kurių šalys turi teisę teismui duoti paaiškinimus, teikti savo argumentus ir samprotavimus. CPK 51 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys gali vesti bylas teisme patys arba per atstovus. To paties straipsnio 2 d. nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad ieškovės dalyvavimas bylos nagrinėjime būtų pripažintas būtinu. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovė pasinaudojo visomis jai suteiktomis procesinėmis teisėmis, dėl ko jos į teisė į gynybą nebuvo pažeista.

Visiškai nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, kad nors 2015-05-07 teismo posėdyje pati ieškovė nedalyvavo, tačiau sprendime nurodoma, kad dalyvavo. Iš 2015-05-07 teismo posėdžio protokolo matyti, kad ieškovės tarp bylos nagrinėjime dalyvavusių asmenų nėra nurodyta. Priešingai, ji nurodyta kaip į teismo posėdį neatvykęs asmuo. 2015-05-27 sprendimo įžanginėje dalyje teismas taip pat nenurodė, kad būtų dalyvavusi ieškovė.

Nors ieškovė nurodo, kad ji nebuvo informuota, apie tai, kad vyks teismo posėdis, nes teismas buvo informavęs, kad 2015-05-07 8.15 val. bus skelbiama nutartis dėl civilinės bylos sustabdymo. Be to, teismas buvo informavęs, kad teismas tuo pačiu metu turi kitų bylų ir bus derinamas tik bylos nagrinėjimo laikas. Tai, kad teisėja buvo pasiskyrusi kitas bylas patvirtina bylų tvarkaraštis. Šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė jokių įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas šiuos teiginius laiko nepagrįstais, kadangi 2015-04-30 teismo posėdžio metu bylą nagrinėjanti teisėja nurodė, kad daroma teismo posėdžio pertrauka iki 2015-05-07 08.15 val. Teismas nurodė, kad nėra žinoma koks bus priimtas sprendimas. Išaiškino, kad jeigu teismas nuspręstų nestabdyti bylos, tokiu atveju vyks teismo posėdis (teismo posėdžio garso įrašo 21 min. 16 s.).

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad teismas priimdamas sprendimą išėjo už ieškinio ribų ir pradėjo teisinti atsakovą, išskirdamas atskirą pastraipą „Dėl žemės sklypo faktinio naudojimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantė tokiems savo teiginiams pagrįsti apeliaciniame skunde nenurodė jokių motyvų, o tik išdėstė savo subjektyvią nuomonę.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad yra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, nes teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylos nagrinėjimą asmenų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 18 d. nutartį civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L., bylos Nr. 3K-3-391/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį civilinėje byloje individuali įmonė „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009; kt.). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 30 d. nutartį civilinėje byloje A. F. v. UAB „Lietuvos rytas“, bylos Nr. 3K-3-265/2008; 2009 m. spalio 6 d. nutartį civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009; kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliantė remiasi tuo, kad teismas turėjo įtraukti dalyvauti byloje žemės sklypo, su kuria ribojasi ieškovės žemės sklypas, savininkę N. Z.. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju buvo sprendžiamas apeliantės, t. y. žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savininkės, ir atsakovo, t. y. žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininko (2 t. b. l. 22), ginčas dėl nuosavybės teisių pažeidimo. Nagrinėjamoje byloje nebuvo sprendžiama dėl ieškovės žemės sklypo ribų su kitais kaimyniniais žemės sklypais, nes nebuvo kilusio ginčo su kitų kaimyninių žemės sklypų savininkais. Įvertinus ieškinio pagrindą bei dalyką nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad teismas nusprendė dėl neįtrauktų į bylą asmenų teisių ir pareigų.

Dėl Kauno apylinkės teismo 2015-06-15 papildomo sprendimo.

CPK 277 str. 1 d. 3 p. nustato, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Teisme 2015-06-10 buvo pateiktas atsakovo atstovės prašymas dėl papildomo sprendimo byloje priėmimo, kadangi teismo sprendime pilnai neišspręstas patirtų bylinėjimosi išlaidų klausimas. Teismas priimdamas papildomą sprendimą nustatė, kad 2015-05-27 priimtu teismo sprendimu atsakovui iš ieškovės buvo priteista 300 Eur bylinėjimosi išlaidų (II t. b. l. 73-74), tačiau liko nepriteista atsakovui 579,24 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą. Šias bylinėjimosi išlaidas patvirtina rašytiniai įrodymai (II tomas b. l. 42-43). Atsižvelgiant į tai, atmestini kaip nepagrįsti apeliantės argumentai, kad 2015-03-07 nagrinėjant bylą bei pasisakant per baigiamąsias kalbas atsakovo atstovė advokatė R. G. prašė priteisti tik 300 Eur atstovavimo išlaidų, kadangi išlaidų pagrįstumą patvirtinančius įrodymus pateikė ne tik 2015-03-07, bet ir 2015-01-22 posėdyje. Pagal bylos duomenis, pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovė parengė atsiliepimą į ieškinį, dalyvavo 8 posėdžiuose, kurių bendra trukmė 5. 30 val., parengė 3 dokumentus (2 t. b. l. 28, 42, 73), todėl pagal Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.2 p., 8.16 p., 8.18 p. nurodytus maksimalius dydžius (redakcija galioj. iki 2015 03 19, 1 MMA- 325 Eur), laikytina, kad nurodyta išlaidų suma (879, 24 Eur arba 3036 Lt), atsižvelgiant į ginčo pobūdį, bylos apimtį, yra pagrįsta ir protinga, todėl pagrindo jos sumažinimui nėra.

Apeliantė teigia, kad papildomas teismo sprendimas iš teismo buvo išsiųstas tik 2015-06-30, tuo pažeidžiant CPK 277 str. 3 d. nuostatą. CPK 277 str. 3 d. nustatyta, kad papildomo sprendimo patvirtintos kopijos išsiunčiamos teismo posėdyje nedalyvavusioms šalims ir tretiesiems asmenims ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo papildomo sprendimo priėmimo. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2015-06-15 papildomas sprendimas iš teismo su įteikimo pažymomis buvo išsiųstas 2015-06-15 ( II tomas b. l. 99 – 103). Ir tik ieškovei šio papildomo sprendimo nepavykus įteikti (II tomas b. l. 122), jis 2015-06-30 papildomai buvo išsiųstas jos atstovui advokatui L. S. B. ( II tomas b. l. 120).

Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų nepasisako.

Visuma išdėstytų aplinkybių teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė šalių pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą 2015-05-27 sprendimą bei 2015-06-15 papildomą sprendimą, kurių apeliacinių skundų nurodytais motyvais naikinti ar keisti nėra teisinio pagrindo, jie paliktini nepakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas S. N. prašo priteisti 500 Eur dydžio turėtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Minėtas išlaidas grindžia suteiktų teisinių paslaugų paskaičiavimu (II tomas b. l. 146) ir pinigų priėmimo kvitu ( II tomas b. l. 147). Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintomis Rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 redakcija) 8.11 punkte už atsiliepimą į apeliacinį skundą nustatytas 1.3 dydžio koeficientas. Maksimalus užmokesčio dydis už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą gali būti 928,07 Eur (Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) 2015K2 – 713,9). Atsakovo prašomos priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl 500 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovės.

LR CPK 96 str. 6 d. nustatyta, kad jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, kurio pakeitimas įsigaliojo 2015 m. sausio 1 d., nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai. Atmetus apeliantės (ieškovės) J. U. apeliacinį skundą, iš jos į valstybės biudžetą priteisiamos 3,99 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str. 1 d., 92 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 27 d. sprendimą ir 2015 m. birželio 15 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti atsakovui S. N. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės J. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 500 Eur (penkis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti valstybei iš ieškovės J. U. (a.k. (duomenys neskelbtini) 3,99 Eur (tris eurus 99 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šią sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos.

Teisėjai Žibutė BudžienėAušra BaubienėEgidijus Tamašauskas