Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovui K. P. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad M. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. L. ir atsakovo K. P. nepilnametis vaikas (2024-04-04, CBP - 2456). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko M. L., gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenamoji vieta nustatytina su jo motina I. L. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovė prašo teismo iš atsakovo priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui po 350 Eur, periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė I. L. neturi jokio nekilnojamojo turto. VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės vardu nėra įregistruotų transporto priemonių. Ieškovė šiuo metu niekur nedirba, nes yra vaiko priežiūros atostogose, jos gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 193 Eur (96 Eur vaiko pinigai, 96 Eur socialinė išmoka).

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovas K. P. neturi nekilnojamųjų daiktų. VĮ „Regitra“ duomenimis nuosavybės teise atsakovui priklauso trys transporto priemonės: (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat nustatyta, kad atsakovas yra automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad visoms aukščiau nurodytoms transporto priemonėms yra uždraustas dalyvavimas viešajame eisme. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. vasario 13 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Taip pat laikotarpiu nuo 2024-01-30 iki 2024-05-07 dirbo UAB (duomenys neskelbtini) jo darbo užmokestis per mėnesį, neatskaičius mokesčių sudarė 925 Eur. Iš pateiktos į bylą Tarnybos išvados matyti, kad atsakovas bendraudamas su Tarnybos specialistais telefonu nurodė, kad ketina išvykti į užsienį dirbti, turi vykti darbo pokalbis. Duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos žiniomis atsakovas yra iš vykęs į (duomenys neskelbtini) ir ten dirba.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 924 Eur, o atskaičius mokesčius apie 696,30 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Analizuojant šalių pateiktus ir teismo surinktus įrodymus apie šalių turtinę padėtį, galima daryti išvadą, kad atsakovo turtinė padėtis yra kur kas geresnė (jo vardu registruotos 4 transporto priemonės), nes jo galimybės dirbti ir užsidirbti ir teikti reikiamą vaikui išlaikymą yra žymiai palankesnės, o ieškovės galimybės dirbti ir užsidirbti yra ribotos, nes ji augina šalių mažametį vaiką, kurio visa priežiūra tenka vienai ieškovei, nes atsakovas vaiko neaugina, jo nelanko ir juo nesirūpina. Atsakovas yra jaunas, darbingas, todėl yra objektyviai pajėgus teikti reikalingą išlaikymą. Kaip nurodyta aukščiau, bendraujant Tarnybos darbuotojams su atsakovu telefonu jis nurodė, kad ketina išvykti dirbti į užsienį ir šiuo metu laukia darbo pokalbio. Pažymėtina, jog atsakovas, gavęs asmeniškai procesinius dokumentus, nepateikė atsiliepimo į ieškovės ieškinį, t. y. nepateikė jokių prieštaravimų jos reikalavimams.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių nepilnamečiu vaiku rūpinasi viena ieškovė, kuriai ir tenka didesnė išlaikymo našta. Šiuo metu ieškovė yra vaiko priežiūros atostogose, todėl jos galimybės dirbti yra ribotos. Tuo tarpu atsakovas turėtų didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo, o ne šią naštą perkelti vienai ieškovei. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma suma vaiko išlaikymui atitinka vaiko poreikius, nėra užaukštinta, tačiau ieškovė nepateikė įrodymų, kad vaiko išlaikymui per mėnesį išleidžia 700 Eur. Kaip byloje nustatyta, šalių nepilnametis sūnus M. L. yra vienerių metų, auga namuose prižiūrimas ieškovės.

Byloje nėra duomenų, jog atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų, dėl ko negalėtų gauti pakankamai lėšų ir taip užtikrinti pilnavertį savo nepilnamečio vaiko išlaikymą. Pažymėtina, kad išlaikymas skirtas vaiko kasdieniniams poreikiams patenkinti ir reikalingas nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje, kai tėvai turės galimybę ar norą vaikų poreikius patenkinti, taigi svarbus ir vaiko išlaikymo stabilumo išsaugojimas. Kaip buvo minėta, šalių nepilnametis vaikas gyvena su ieškove, t. y. jai tenka pareiga teikti kasdienį išlaikymą vaikui, suteikti gyvenamąjį būstą, be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaikų priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas. Tuo tarpu abu tėvai yra atsakingi už tai, kad vaikas turėtų saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti ir tobulėti, už paramą siekiant išsilavinimo, realizuojant turimus sugebėjimus ir pomėgius. Esant tokioms aplinkybėms, šiuo atveju nėra pagrindo perkelti didesnės nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigos vien tik ieškovei.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)) bei jo amžių atitinkančius poreikius, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, vaiko išlaikymui yra pakankama skirti 600 Eur sumą.

Teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Išmokų vaikams įstatymą ir Valstybinių šalpos išmokų įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir šalpos pensijomis, tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-96-687/2020, 33 punktas, 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 46 punktas).

Tokiu būdu lėšos, reikalingos vaiko būtinųjų ir specialiųjų poreikiui tenkinimui sudaro 504 Eur per mėnesį (600 Eur – 96 Eur). Pažymėtina, kad atsakovui nustatyta pareiga didesne dalimi prisidėti prie vaiko išlaikymo.

Iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. L. naudai priteistinas išlaikymas po 350 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina motina I. L. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovė nurodė, kad jos paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui M. L. už laikotarpį nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2024 m. balandžio 4 d. sudaro 2 450 Eur (7 mėn. x 350 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys jau prieš gimstant jų vaikui gyveno skyriumi, todėl ieškovė pagrįstai išlaikymo pradžią sieja su vaiko gimimu, tačiau pati ieškovė pripažino tiek savo procesiniuose dokumentuose, tiek duodama paaiškinimus teismo posėdžio metu, kad įsiskolinimo laikotarpiu atsakovas į jos sąskaitą 2023 m. lapkričio 5 d. yra pervedęs 150 Eur, o 2023 m. lapkričio 30 d. yra pervedęs 200 Eur, kas sudaro, viso 350 Eur, todėl teismo vertinimu, šią sumą būtina išskaičiuoti iš neteikto išlaikymo įsiskolinimo sumos.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovės prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies ir iš atsakovo nepilnamečio vaiko M. L., naudai priteistinas 2 100 Eur (350 Eur x 7 mėn. – 350 Eur) išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo 2023 m. rugpjūčio 9 d. iki ieškinio padavimo dienos – 2024 m. balandžio 4 d. (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Tėvų dalyvavimas vaiko auklėjime yra būtinas, kad vaikas pilnaverčiai vystytųsi. CK 3.175 straipsnyje numatyta, kad vaiko tėvas gali kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime tvarkos. Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams.

Spręsdamas šalių ginčą, teismas pažymi, kad prigimtinis vaiko ir jo tėvų ryšys, pasireiškiantis tarpusavio bendravimo forma, yra pripažįstamas bei saugomas įstatymų.

Ieškovė patvirtino, kad ji nesudaro kliūčių atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Taip pat ieškovė nemato kliūčių šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkos, kadangi ginčo tarp šalių nėra, tačiau atsakovė, atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), į tai, kad tėvas nebendrauja su vaiku, jį yra matęs tik du kartus, prašo nustatyti, kad atsakovas galės be apribojimų dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime, bendravime, prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina, be galimybės vaiką išvežti į užsienio valstybę be motinos raštiško sutikimo. Bendraujant Tarnybos specialistams su atsakovu telefonu jis prieštaravimų prašomai ieškovės nustatyti bendravimo tvarkai nepareiškė, nurodė, kad motina nedraudžia matytis su vaiku, patvirtino, jog vaiką yra matęs du kartus.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos bei atsižvelgiant į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), į tai, kad tėvas visiškai nebendrauja su vaiku, vaikui jis yra svetimas žmogus nustatytina, kad tėvas be apribojimų galės dalyvauti nepilnamečio sūnaus auklėjime, bendravime, prieš 2 dienas suderinęs laiką ir vietą SMS žinute su vaiko motina. Taip pat atsakovas neturi teisės išvežti nepilnamečio vaiko iš jo gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio vaiko motinos sutikimo.

Pažymėtina, kad užtikrinti nepilnamečio vaiko bendravimą su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) yra abiejų tėvų pareiga, nė vienas iš tėvų negali perkelti pareigos kitam sudaryti sąlygas bendrauti, siekiant geriausių vaiko interesų ir nepaisant tarpusavio nesutarimų abu tėvai turi bendradarbiauti, kooperuotis ir užtikrinti kiek galimą sklandesnį bendravimą.

Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024 m. kovo 5 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2024-02043 yra atleista 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (2024-04-04, CBP - 2456). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 387,50 Eur (2024-08-21, DOK-32192).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovės ieškinys didžiąja dalimi patenkintas, valstybei iš atsakovo priteistina 387,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 110 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovo priteistinas 142 Eur (350 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc. + 2 100 Eur x 3 proc. x 75 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 252 Eur žyminis mokestis.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 15,86 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas iš atsakovo priteistinos 15,86 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis ).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina I. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) po 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t. y. nuo 2024 m. balandžio 4 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo sumą ii kiekvieno mėnesio paskutinės dienos pervedant į ieškovės banko sąskaitą, esančią Swedbank, AB Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 2 100 Eur (dviejų tūkstančių vieno šimto eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminei atstovei – motinai I. L., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nustatyti, jog atsakovas K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), su nepilnamečiu sūnumi M. L., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja be apribojimų, pranešdamas ieškovei SMS žinute prieš 2 dienas bei suderinęs laiką ir vietą. Atsakovas K. P., a. k. (duomenys neskelbtini) neturi teisės išvežti nepilnamečio vaiko iš jo gyvenamosios valstybės (Lietuvos Respublikos) teritorijos be notarinio vaiko motinos sutikimo.

Priteisti iš atsakovo K. P., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 267,86 (dviejų šimtų šešiasdešimt septynių eurų 86 ct) bylinėjimosi išlaidų ir ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660; 387,50 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt septynių eurų 50 ct) suma už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.