Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-06-01 · Civilinė byla Nr. e2A-629-431/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2016-03-25Vilniaus apygardos teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-01Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-01
Bylos Nr.
e2A-629-431/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-42608-2015-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Asta Radzevičienė, Alma Urbanavičienė, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
L. R., Daugiabučio
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „Inter Era“, uždarajai akcinei bendrovei „ConsAliter“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-629-431/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-42608-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; (S) 3.2.4.11; 3.3.1.20
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. birželio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Astos Radzevičienės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų L. R. ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų L. R. ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Inter Era“, uždarajai akcinei bendrovei „ConsAliter“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais, restitucijos taikymo, trečiasis asmuo byloje – uždaroji akcinė bendrovė „Rasų valda“,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovai prašė pripažinti neteisėtais ir negaliojančiais nuo priėmimo momento: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Savivaldybė) 2015 m. birželio 17 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150617-00638 (toliau –Rašytinis pritarimas), balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. balandžio 23 d. protokolą (toliau – Protokolas), taikyti restituciją, įpareigojant atsakoves UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“, namo, esančio (duomenys neskelbtini), (toliau – Namas) rūsio patalpas atstatyti į buvusią (iki teisės pažeidimo) teisinę padėtį, tokiu būdu, kokios jos buvo iki pradedant atlikti kapitalinius rūsio remonto darbus, padalijant į atskirus turtinius vienetus, arba parinkti kitokio pobūdžio restituciją teismo iniciatyva. Nurodė, jog namo rūsio patalpos priklauso atsakovėms UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“, kurios 2015 m. vasario mėnesio viduryje organizavo viso Namo gyventojų apklausą raštu dėl kapitalinio rūsio remonto atlikimo, atidalijant atskirus turtinius vienetus. Ieškovas ir kiti Namo butų savininkai tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad galimai yra suklastota namo butų savininkų valia, t. y. duotas pritarimas Namo rūsio kapitalinio remonto darbų atlikimui. Namo butų savininkai tokiai darbų apimčiai ir tokio pobūdžio projektui, kuris yra vykdomas šiuo metu, net nėra pritarę. Name iš viso yra 180 butų, apklausos raštu metu buvo gauti 101 butų savininkų balsavimo raštu biuleteniai, iš kurių 98 pritarė remontui. Balsavimo biuleteniuose mažiausiai 11 (vienuolika) asmenų parašai (iš jų 2 mirę) yra suklastoti, todėl realiai galiojančių yra tik 87 biuleteniai, o sprendimo priėmimui reikia bent 91 galiojančio biuletenio. Pačiuose biuleteniuose yra vėlesnių papildymų. Renkant parašus gyventojams buvo pasakyta, jog reikia pritarimo Namo rūsio remonto darbams, tačiau nebuvo nurodyta apie rūsio patalpos padalijimą į atskirus turtinius vienetus, naujų angų pastato išorinėse sienose kirtimą, keturiolika atskirų turtinių objektų suformavimą. Protokolo pagrindu buvo išduotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 17 d. rašytinis pritarimas statinio projektui. Ieškovas L. R. tik 2015 m. rugpjūčio mėnesį pamatė vykdomus remonto darbus, nuo kurių namo gyventojai kentėjo dėl triukšmo. Su pačiu projektu susipažino tik po Statybos inspekcijos pareikalavimo. Dėl vykdomų darbų nepatenkintų savininkų, kurių yra 106, pavedimu buvo pradėtas teismo procesas, 2015 m. lapkričio 22 d. įsteigta Bendrija. Dėl biuletenių klastojimų buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris nutrauktas, nes tyrėjui nebuvo pateikti biuletenių originalai. Todėl terminas skundui dėl Rašytinio pritarimo paduoti nėra praleistas, o jei jis praleistas, turėtų būti atnaujintas. Atlikus kapitalinio remonto darbus buvo padaryta žala inžinerinės sistemos tinklui, kuris neremontuotas nuo 1972 metų, todėl bet koks papildomas krūvis yra rizikos didinimas. Gyventojai turėjo papildomų išlaidų už avarinius darbus rūsio patalpose. Sistemos kemšasi rūsyje, t.y. ten kur buvo atlikti kapitaliniai remonto darbai. Rūsio remonto darbais yra pakeista namo bendra vandentiekio ir kanalizacijos sistema, o užliejant butus daroma žala ne tik bendrajai savininkų dalinei nuosavybei (vandentiekio ir kanalizacijos sistemai), bet ir asmeninei kiekvieno savininko nuosavybei jų gyvenamosiose patalpose. Namo kiemas yra ankštas ir jame nėra vietos pasistatyti transporto priemonių.Atsakovės, UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog nebuvo priimtas teismo nuosprendis, kad jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnyje, tai yra suklastojo gyventojų parašus balsavimo biuleteniuose. Be to, nėra ekspertizės išvados dėl parašų klastojimo. Atsakovės savo nuosavybėje ruošėsi daryti kapitalinį remontą, o ne bendroje visų gyventojų dalinėje nuosavybėje (ne bendrojo naudojimo objektas), dėl kurios visi bendrasavininkai susirinkime galėtų reikšti savo valią. Patalpų atidalinimui nereikalingas bendraturčių sutikimas. Buvo reikalingas Namo butų gyventojų sutikimas daryti kapitalinį remontą, todėl nebuvo būtinybės atlikti visų teisės aktuose minėtų procedūrų. Atsakovė UAB „Inter Era“ organizavo balsavimą raštu, nenorėdama pažeisti kitų gyventojų interesų. Tai, kad pasirašydami kai kurie savininkai neįsigilino į projekto detales ar nepasidomėjo pilnu projekto aprašymu, nereiškia jų valios suvaržymo.Ieškovai nenurodė, kaip ir kokiu būdu atsakovių atliekamas kapitalinis rūsio remontas pažeidžia ar gali pažeisti jų teises ar teisėtus interesus. Ieškovai praleido skundo dėl Rašytinio pritarimo panaikinimo terminą. Balsų skaičiavimo protokolo apskundimui yra numatytas sutrumpintas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas, kuris taip pat praleistas. Remonto darbai buvo sustabdyti tik dėl to, kad Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, buvo pranešta, jog pradėjus darbus, suskilo viso namo sienos, tačiau tokie teiginiai nepasitvirtino ir buvo paneigti atlikus statinio ekspertizę. Atsakovės įvykdė kapitalinio remonto darbus: suformavo trylika atskirų turtinių kadastrinių objektų vienetų, prijungė tas patalpas prie namo kanalizacijos sistemos, sudėjo langus rūsio patalpose ir tuo pačiu atnaujino namo apatinės dalies fasadą, tose patalpose apdengė izoliacine medžiaga šiluminės trasos vamzdžius. Aplinkybė, kad nėra laisvos vietos pastatyti automobilį, teisiškai nereikšminga, nes prie namo parkavimo vietos nėra suformuotos. Atsakovė, Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog ieškovai praleido skundo dėl Rašytinio pritarimo panaikinimo padavimo terminą. Ieškovas L. R. 2015 m. rugsėjo 25 d. kreipėsi į Savivaldybę elektroniniu paštu informuodamas, kad minėtame name yra vykdomi kapitalinio rūsio remonto darbai, kurie neatitinka darbo saugos reikalavimų. Vadinasi jau 2015 m. rugsėjo 25 d. jis žinojo ne tik apie vykdomus rūsio kapitalinio remonto darbus, bet ir statytoją bei patalpų savininkus, todėl nuo tos dienos per įstatymu nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka galėjo kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Jokie teisės aktai neįpareigoja Savivaldybės tikrinti jai pateikiamų dokumentų teisėtumą, tikrumą, patikimumą, todėl statytojas, pateikdamas patalpų savininkų balsavimo raštu galimai suklastotus biuletenius, pats prisiima riziką dėl galimų pasekmių. Leidimas kapitaliniam remontui išduotas ne bendro naudojimo patalpoms, o po remonto fasado išvaizda pagerinta.Trečiasis asmuo, UAB „Rasų valda“, nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti. Nurodė, jog buvo ir yra visiškai nesuinteresuotas, todėl nėra susijęs nei su atsakovėmis, nei su jų vykdomu kapitaliniu remontu. Ieškinio teiginys, kad didelė dalis balsų yra suklastoti, neįrodytas. Tam būtina atlikti ekspertizę, tačiau tai nebuvo padaryta. Vien prielaida grįstas teiginys negali būti pripažintas tinkamu įrodymu. Balsų skaičiavimo komisijos funkcija – tik konstatuoti balsų suskaičiavimą ir faktą. Kadangi trečiasis asmuo buvo namo administratoriumi, jis privalėjo dalyvauti balsų skaičiavimo komisijos darbe.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 8 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo L. R. 278,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „ConsAliter“ ir 363,90 Eur atsakovei UAB „Inter Era“. Priteisė iš ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 278,90 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei UAB „ConsAliter“ ir 363,90 Eur atsakovei UAB „Inter Era“. Priteisė iš ieškovo L. R. į valstybės biudžetą 3,02 Eur teismo turėtų pašto išlaidų. Priteisė iš ieškovės Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos į valstybės biudžetą 3,01 Eur teismo turėtų pašto išlaidų.Teismas nustatė, jog Rašytinis pritarimas yra individualus administracinio teisinio pobūdžio aktas, kuriam turi būti taikomos administracinių bylų teisenos normos. Įstatymas numato, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalis).Apie Rašytinį pritarimą ieškovas L. R. faktiškai sužinojo 2015 m. rugsėjo 25 d., kai elektroniniu paštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, informuodamas apie atsakovių pradėtus statybos darbus. Teismas padarė išvadą, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. yra senaties termino skaičiavimo pradžia, todėl pagal ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį ieškovas L. R. praleido Rašytinio pritarimo apskundimo terminą, nes su ieškiniu į teismą jis kreipėsi tik 2015 m. gruodžio 4 d. Teismas nesutiko su ieškovų teiginiu, jog tik 2015 m. lapkričio 22 d. įsteigta Bendrija, kuri VĮ „Registrų centre“ įregistruota 2015 m. gruodžio 23 d., neturėjo galimybių praleisti nurodytą terminą, nes tiek Bendrijos steigimo iniciatoriumi, tiek ir jos pirmininku yra ieškovas L. R..Teismas konstatavo, jog biuletenių suklastojimo faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatyta veika, už kurią yra numatytos atitinkamos sankcijos ir kuri turi būti įrodyta ir konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovų įsitikinimas dėl atsakovių neteisėtų veiksmų teigiant, jog jos siekė nuslėpti klastojimo faktus, todėl nepasibaigus terminui sunaikino originalus, yra tik bendro pobūdžio prielaidos, neįrodytos leistinais įrodymais. Biuleteniai buvo pasirašyti iki 2015 m. vasario 15 d. Ieškovai parašų klastojimo faktą įrodinėja tokia aplinkybe, kad asmuo (V. L.) pateikė pareiškimą ikiteisminio tyrimo įstaigai. Liudytojų H. K., R. Ž., V. C., V. B., A. N., L. R., I. B. bei J. J. parodymai nėra nuoseklūs. Vienu metu liudytojai teigia nepasirašę biuleteniuose, vėliau tvirtina, kad pasirašė sutikimus dėl rūsio darbų atlikimo, o apie suklastotus parašus sužinoję iš pirmininko L. R.. Dar vėliau savo pasisakymuose aiškina, kad jų parašai suklastoti. Tokie nenuoseklūs liudytojų parodymai ir tik trims liudytojams paneigus savo parašų tikrumą, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog buvo suklastoti visi balsavimo biuleteniuose esantys parašai. Bylos nagrinėjimo metu dauguma liudytojų iš esmės neturi pretenzijų dėl rūsio patalpų remonto, o iš esmės jų nepasitenkinimą kėlė triukšmo buvimas darbų atlikimo metu ir neva negautas jų sutikimas tiems darbams atlikti.Ieškovų pateikti jų teiginius neva patvirtinantys įrodymai - UAB „Grinda“ 2016 m. lapkričio 19 d. aktas Nr. 0008156 ir 2016 m. gruodžio 12 ir 13 d. aktas Nr. 0008304, Statinio bendrųjų inžinerinių tinklų apžiūros 2016 m. balandžio 18 d. aktas Nr.ITA- 002, ir 2016 m. gegužės 19 d. aktas Nr. ITA-003 iš esmės patvirtina tik patį sistemos užsikimšimo faktą, tačiau neįrodo, kad to bei namo butų užliejimo priežastis yra atsakovių atliktų rūsio kapitalinio remonto darbų pasekmė. Ieškovai taip pat neįrodė, kaip dėl minėtų darbų pasikeitė namo bendra vandentiekio ir kanalizacijos sistema ir kokią konkrečią žalą dėl to patyrė bendrasavininkai.Nepripažinęs neteisėtais ir negaliojančiais Protokolo ir Rašytinio pritarimo, t.y. iš esmės nenustačius, kad atsakovių UAB „ConsAliter“ ir UAB „Inter Era“ atlikti rūsio kapitalinio remonto darbai buvo vykdomi neteisėtai, teismas konstatavo, kad byloje nenustatytos aplinkybės, kurios konkrečiu atveju lemtų restitucijos taikymą. Tokią išvadą teismas padarė, kartu įvertindamas ir byloje pasisakiusių daugumos liudytojų paaiškinimus, kad po remonto namo fasadas pasikeitė, jis pagražėjo (tai matyti ir iš į bylą pateiktų nuotraukų) ir, visko grąžinti į buvusią padėtį nėra jokių galimybių. Restituciją natūra, kaip to reikalauja ieškovai, negalima, nes nėra galimybių fiziškai sugrąžinti namo rūsio į „landynės“ būseną, ne tik todėl, kad paties namo būsena nepagrįstai pablogėtų, bet tai iš esmės pažeistų visų namo savininkų teisėtus interesus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Ieškovai L. R. ir daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 gegužės 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį tenkinti, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, į teismo posėdį kviesti liudytojais: J. J., A. N., I. B., V. C., I. R., R. Ž., R. B., H. K., V. B.. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Statybą leidžiantis dokumentas yra individualus administracinis aktas, todėl šioje byloje taikytinos ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad šis terminas yra ne ieškinio senaties, o procesinis teisės kreiptis į teismą terminas. Tai reiškia, kad šio termino taikymui, jo pradžios nustatymui netaikytinos ieškinio senaties instituto taisyklės. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovas L. R. apie pritarimą statinio projektui faktiškai sužinojo 2015 m. rugsėjo 25 d. Teismas visiškai neįvertino ir neanalizavo ieškovo 2015 m. rugsėjo 25 d. elektroninio laiško Vilniaus miesto savivaldybės administracijai turinio ir jo pateikimo aplinkybių. Minėtame laiške ieškovas tik nurodo apie galimus pažeidimus bei prašo įpareigoti statybos rangovą sutvarkyti statybvietę, taikyti atitinkamas sankcijas bei užtikrinti, jog namo gyventojų teisės bei teisėti interesai nebūtų pažeidžiami. Laiške nėra jokių duomenų apie tai, kad ieškovui yra žinomas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 17 d. rašytinio pritarimo turinys, jo detalės bei rekvizitai. Rašytinis pritarimas ieškovui nebuvo įteiktas, jis negalėjo dalyvauti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūroje. Taigi, teismas netinkamai nustatė datą, nuo kada ieškovui tapo žinomas statybą leidžiančio dokumento turinys. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį teismas gali atnaujinti terminą kreiptis į teismą, jei pripažįstama, kad jis praleistas dėl svarbios priežasties. Teismas nepasisakė dėl ieškovų pateikto prašymo atnaujinti procesinį terminą individualiam aktui apskųsti. Net pripažinus, jog ieškovui Rašytinio pritarimo turinys tapo žinomas 2015 m. rugsėjo 25 d., jis apskundimo terminą praleido itin nežymiai, tai yra daugiau nei vieną mėnesį, nes į teismą kreipėsi 2015 m. gruodžio 4 d. Namo gyventojai aktyviai siekė ginti savo teises, gauti informaciją apie Rašytinio pritarimo išdavimo pagrindą, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo institucijas. Kilus nepasitenkinimui buvusio namo administratorės – UAB „Rasų valda“ – teikiamomis paslaugomis bei vykdoma veikla, 2015 m. lapkričio 22 d. visuotiniame narių susirinkime butų savininkai įsteigė Bendriją, kuri buvo įregistruota 2015 m. gruodžio 23 d. Todėl teismas nepagrįstai neatnaujino ieškovams termino. Teismas nepagrįstai pripažino, jog Bendrija, nepaisant jos įregistravimo 2015 m. gruodžio 23 d., praleido terminą, nes jos steigimo iniciatorius ir pirmininkas yra ieškovas L. R.. Ši aplinkybė nepaneigia visos Bendrijos narių, t. y. name esančių butų savininkų valios, vienbalsiai išreikštos 2016 m. gegužės 25 d. pakartotiniame susirinkime, dalyvauti ieškove nagrinėjamoje civilinėje byloje. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, jog Bendrija termino individualiam administraciniam aktui apskųsti negalėjo praleisti ir jo nepraleido, tačiau dėl šios aplinkybės iš esmės net nepasisakė. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog balsavimo biuletenių suklastojimo faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais. Įrodinėjimo dalykai baudžiamojoje ir civilinėje bylose paprastai yra skirtingi. Ikiteisminio tyrimo dėl butų savininkų parašų suklastojimo balsavimo raštu biuleteniuose metu nustatyta, jog atsakovė UAB „ConsAliter“ nurodė, kad balsavimo biuleteniai yra sunaikinti, bei pateikė ikiteisminio tyrimo įstaigai UAB „ConsAliter“ 2016 m. kovo 1 d. dokumentų naikinimo aktą Nr. 03, kuriame nurodyta, jog sunaikinti 87 biuleteniai. Tuo tarpu, 2015 m. balandžio 23 d. Protokole nurodyta, jog galiojantys yra 98 biuleteniai. Todėl darytina išvada, jog galimai ne visi biuletenių originalai buvo sunaikinti. Ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas tik todėl, jog atsakovė sunaikino biuletenių originalus, o ekspertizės įstaiga netiria parašų bei rankraštinių tekstų dokumentų kopijose tikrumo. Būtent dėl aktyvių, priešingų teisei, atsakovių veiksmų balsavimo biuletenių suklastojimo fakto nebuvo galima nustatyti baudžiamojo proceso tvarka. Tačiau biuleteniuose esančių butų savininkų parašų klastojimo faktas nustatytinas ir iš kitų byloje esančių bei patvirtintų aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju tuometis UAB „Inter Era“ komercijos direktorius V. R. nurodė, kad dalis balsavimo biuletenių grįžo su trūkumais, nes juose nebuvo galima palikti tuščių vietų, kai kuriose vietose, nebuvo įrašytas projekto numeris, todėl jis buvo įrašytas vėliau. Šie parodymai patvirtina biuletenių klastojimo faktą. Ieškovas 2015 m. gruodžio 4 d. prašė teismo išreikalauti balsavimo biuletenių originalus, šį prašymą pakartojo ir 2016 m. kovo 31 d. parengiamojo teismo posėdžio metu. Tačiau teismas, nepagrįstai atsisakydamas tenkinti šį prašymą, pats prisidėjo prie tokios situacijos sukūrimo. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog liudytojų parodymai yra nenuoseklūs. Liudytojai J. J., A. N., I. B., M. K., V. C., I. R., R. Ž. ir H. K. vienareikšmiškai parodė, jog jų parašai biuleteniuose yra suklastoti. Prieš liudytojams atsakant į klausimą dėl jo parašo tikrumo, ieškovų atstovas kiekvienam iš jų parodydavo jo biuletenio spalvotą fotokopiją. Todėl šių liudytojų parodymai dėl suklastojimo fakto yra nuoseklūs. Pats teismas sprendimo aprašomojoje dalyje nurodė, jog liudytojai patvirtino, kad parašai, esantys biuleteniuose yra ne jų. Tokios prieštaringos pirmosios instancijos teismo padarytos išvados turėtų būti panaikintos ir pašalintos apeliacinės instancijos teisme. Teismas nepasisakė ir dėl dviejų biuletenių, kuriuose yra A. N. ir A. R. parašai. Tuo tarpu jos parašų parašymo dieną jau buvo mirusios. Ieškovai prašė liudytoju apklausti buvusį UAB „Inter Era“ komercijos direktorių V. R., kuris ir organizavo name esančių butų savininkų pasirašymą biuleteniuose. Tačiau liudytojas vengė priimti teismo šaukimą ir parodymų nedavė. Todėl ieškovai prašė teismo taikyti contra spoliatorem prezumpciją ir laikyti patvirtinimu, jog egzistuoja nepalankiausi atsisakančiai liudyti ar pateikti įrodymus šaliai faktai, kuriuos tie liudijimai ar įrodymai būtų patvirtinę. Tačiau teismas šio prašymo sprendime neįvertino. Balsavimo raštu biuleteniai buvo užpildyti 2015 m. vasario 15 d., jų pagrindu, 2015 m. balandžio 23 d. priimtas Protokolas. UAB „ConsAliter“ 2016 m. kovo 1 d. dokumentų naikinimo akte nurodyta, jog biuletenių 87 originalai yra sunaikinti. Balsavimo raštu biuletenių originalai buvo sunaikinti net nepraėjus įstatymo nustatytiems vieneriems metams po 2015 m. balandžio 23 d. Protokolo priėmimo. Todėl atsakovių elgesys turi būti įvertintas sąžiningumo, protingumo bei teisingumo aspektais (CK 1.5 straipsnis).Teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovai neįrodė, kaip dėl minėtų darbų pasikeitė namo bendra vandentiekio ir kanalizacijos sistema. Atsakovės UAB „ConsAliter“ darbuotojas J. P. paaiškino, kaip atliekant remonto darbus buvo jungiami sanitariniai mazgai prie bendros namo vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, prijungiant prie jos 13 atskirų sanitarinių mazgų. Būtent tokių kapitalinio remonto darbų – susijusių su bendrosios dalinės nuosavybės objektų keitimu – atlikimui ir buvo būtinas namo bendraturčių sutikimas.Nagrinėjamoje byloje balsavimą organizavo ne įstatyme bei poįstatyminiame teisės akte nurodyti bei tam teisę turintys subjektai, o suinteresuoti asmenys – UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“. Šiuo atveju netinkamas subjektas įgyvendino teisę organizuoti butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu procedūrą. Todėl buvo pažeisti tiek CK, tiek poįstatyminio akto reikalavimai. Taip pat nebuvo tinkamai įgyvendinta pareiga informuoti savininkus apie balsavimą, balsavimo rezultatai nebuvo paskelbti viešai bei pristatyti namo butų savininkams. Taigi visa balsavimo procedūra buvo vykdoma netinkamai ir pažeidžiant teisės aktus. Teismas šių aplinkybių neįvertino.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai neįrodė, kokią konkrečią žalą dėl to patyrė namo bendrasavininkai. UAB „Grinda“ 2016 m. lapkričio 19 d. ir 2016 m. gruodžio 12-13 d. atliktų darbų aktai patvirtina, jog kemšasi kanalizacija, nenuteka nuotekos rūsyje, kadangi kemšasi bendras nuotekų vamzdis rūsyje. Taigi yra padaryta žala namo vandentiekio ir kanalizacijos sistemai. Atsakovėms atlikus kapitalinius rūsio remonto darbus ir prijungus naujus vartotojus prie bendros namo vandentiekio ir kanalizacijos sistemos, netinkamai nuteka nuotekos rūsyje ir bendras nuotekų vamzdis kemšasi ne kur kitur, o būtent rūsyje. Po remonto darbų yra pernelyg apkrauta bendra namo vandentiekio ir kanalizacijos sistema, kuri nėra pritaikyta papildomo skaičiaus vartotojų poreikiams tenkinti. Be to, nuolat yra patiriamos papildomos išlaidos avarijų padariniams likviduoti.Pripažinus sandorį negaliojančiu ab initio, be kitų teisinių padarinių, paprastai taikoma restitucija (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamoje byloje, pripažinus Protokolą ir Rašytinį sutikimą negaliojančiais, byloje turėtų būti taikoma restitucija ir grąžinama iki teisės pažeidimo buvusi teisinė padėtis, o atsakovės įpareigotinos sutvarkyti namo rūsio patalpas taip ir tokiu būdu, kokios jos buvo iki pradedant atlikti kapitalinius rūsio remonto darbus, padalijant jas į atskirus turtinius vienetus. Teismas nepagrįstai nurodė, jog nėra jokių galimybių sugrąžinti rūsio patalpas į buvusią padėtį, o paties namo būsena nepagrįstai pablogėtų, nes tokių teiginių nepagrindžia bylos medžiaga. Namo bendro naudojimo sistemų, tokių kaip vandentiekio ir kanalizacijos sistemų, apkrovimas sumažėtų, todėl nekiltų nuotekų vamzdžio užsikimšimo rūsio patalpose atvejų. Teismas nurodydamas, kad iš daugumos liudytojų paaiškinimų matyti, jog namo fasadas pasikeitė, jis pagražėjo ir visko grąžinti į buvusią padėtį nėra jokių galimybių, iškreipė liudytojų parodymus. Priešingai, liudytojai parodė, jog yra galimybė viską grąžinti į prieš tai buvusią padėtį. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovės UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“ prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Teismas priėmė iš esmės pagrįstą sprendimą, tačiau leisdamas Bendrijai į bylą įstoti ieškovės statusu, teismas turėjo įpareigoti naują ieškovę sumokėti žyminį mokestį ir suformuluoti savo reikalavimus. Todėl bendrija, norėdama įstoti į bylą, turėjo sumokėti žyminį mokestį. Tačiau šie procesiniai veiksmai nebuvo įvykdyti, todėl Bendrija negalėjo įgyti ieškovės statuso ir dalyvauti byloje bei naudotis atitinkamomis ieškovės teisėmis ir pareigomis. Teismas tinkamai išsprendė senaties termino taikymo administraciniam aktui apskųsti klausimą ir išsamiai paaiškino, koks terminas šioje byloje turi būti taikomas: ar senaties, ar skundo padavimo terminas. Vien dėl to, kad teismas nurodė, kad 2015 m. rugsėjo 25 d. yra senaties termino skaičiavimo pradžia, nereiškia, kad teismas vadovavosi ieškinio senaties terminais. Iš visumos teismo aptartų faktinių aplinkybių ir motyvų yra aišku ir suprantama, kad teismas atskyrė procesinį teisės kreiptis į teismą terminą ir senaties terminą, ir pritaikė būtent procesinio skundo padavimo terminą ir jo praleidimo pasekmes reglamentuojančias teisės normas (ABTĮ 33 straipsnis). Teismas nustatė palankią ieškovui aplinkybę, jog jis apie skundžiamą aktą sužinojo 2015 m. rugsėjo 25 d. Tačiau ši faktinė aplinkybė nėra visiškai teisinga, nes ieškovas pats prisipažino, jog rugpjūtį jau pastebėjo, kad vykdomi ne tie rūsio patalpų remonto darbai, už kuriuos jis įsivaizdavo pasirašęs, todėl pradėjo bendrauti su Statybos inspekcija. Šios paties ieškovo pripažintos aplinkybės patvirtina, kad jis jau 2015 m. rugpjūčio mėnesį buvo supažindintas su remonto darbų dokumentais ir jau žinojo apie skundžiamą Rašytinį pritarimą. Be to, pats ieškovas yra pasirašęs 2015 m. vasario 15 d. balsavimo raštu biuletenį. Ieškovo teiginiai, jog 2015 m. rugsėjo 25 d. elektroniniu laišku jis kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją, siekdamas išsiaiškinti susidariusią situaciją, neatitinka tikrovės, kadangi rūsio remonto darbai buvo pradėti 2015 m. birželio 29 d. ir faktiškai užbaigti 2015 m. liepos 29 d. Todėl kreipimosi į savivaldybę metu ieškovui jau buvo žinomos visos remonto darbų aplinkybės bei dokumentai, kurių pagrindu tie darbai buvo vykdomi. Teismas pagrįstai konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje biuletenių suklastojimo faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais, kadangi dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, kuri turi būti įrodyta ir konstatuota Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Ieškovai nepagrįstai nurodo, jog dokumento klastojimą galima konstatuoti ir tuo atveju, jeigu asmuo jo nepasirašė. Parašo nebuvimas pirmiausia reiškia, kad konkretus asmuo dokumento nepasirašė savo ranka, tačiau ši aplinkybė pati savaime nereiškia dokumento suklastojimo. Byloje buvo nustatyta, kad keli butų savininkai savo ranka nepasirašė balsavimo raštu biuletenio, tačiau visos kitos aplinkybės, kurios leistų konstatuoti dokumento klastojimo faktą nebuvo nustatytos. Teismas pagrįstai konstatavo, jog liudytojų parodymai buvo nenuoseklūs. Liudytojai patvirtino, kad žinojo apie remonto darbus ir kad davė sutikimą. Todėl nėra pagrindo konstatuoti parašų klastojimo, kadangi liudytojai patys tiksliai neprisimena, ar pasirašė ir ką pasirašė, jie painiojosi dėl pasirašymo aplinkybių ir konkretaus pasirašyto dokumento bei savo sutikimo išreiškimo būdo. Balsavimo raštu biuletenių saugojimą ir sunaikinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 13 straipsnio 1 dalis, pagal kurią valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės, nevalstybinės organizacijos ir privatūs juridiniai asmenys veiklos dokumentų saugojimo terminus nustato vadovaudamiesi įstatymų ir kitų teisės norminių aktų reikalavimais. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymo Nr. D1-895 3.13 punktas numato, kad balsavimo biuleteniai saugomi ne trumpiau kaip vienerius metus. Balsavimo biuleteniai buvo sunaikinti praėjus daugiau, negu metams. Atsakovės buvo gavusios namo butų savininkų sutikimą remonto darbams. Leidimas buvo reikalingas remontui atlikti besikreipiančiųjų (atsakovių) nuosavybėje, o ne bendroje dalinėje visų namo gyventojų nuosavybėje, todėl atsakovės turėjo teisę inicijuoti susirinkimą ar balsavimą raštu tokiam sutikimui gauti. Teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovai neįrodė, kaip dėl minėtų darbų pasikeitė namo bendra vandentiekio ir kanalizacijos sistema, taip pat neįrodė, kokią konkrečią žalą dėl to patyrė viso namo bendrasavininkai. Kanalizacijos ir vandentiekio problemos šiame name yra nuolatinės ir buvo nuolatinės iki atsakovių darbų atlikimo. Namo bendrojo naudojimo objektų būklė buvo pagerinta, pastatui suteiktas estetinis vaizdas, kadangi iki remonto darbų tiek rūsio patalpos, tie namo fasadas buvo apleisti ir neprižiūrimi. Atsiliepimu į ieškovų apeliacinį skundą atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais: Ieškovai nepagrįstai teigia, jog nepraleido ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto vieno mėnesio skundo padavimo termino. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo yra svarbu nustatyti, ar administracinis aktas, kurio apskundimo terminas praleistas, turėjo būti jam įteiktas, ar aktas turi būti skelbiamas viešai, ar buvo paskelbtas. Rašytinis pritarimas iškart buvo registruotas viešai prieinamame Vilniaus miesto savivaldybės interneto puslapyje esančiame Leidimų statybai registre. Ginčijamas statybos leidimas išduotas 2015 m. birželio 17 d., o ieškovas apie Rašytinį pritarimą iš viešo registro galėjo sužinoti tada, kai buvo pradėti kapitalinio rūsio remonto darbai. Pareiškėjas 2017 m. rugsėjo 25 d. rašte mini kapitalinio remonto darbus. Kadangi pareiškėjas žinojo, kad vykdomi kapitalinio remonto darbai, darytina išvada, kad ieškovui buvo žinomas Statybą leidžiančio dokumento turinys. Taigi ieškovas, būdamas aktyvus, nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. per įstatymu nustatytą terminą teisės aktų nustatyta tvarka galėjo kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų savo teisių gynimo. Biuletenių suklastojimo faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais. Patys ieškovai nurodo, jog išnaudojo visas jiems prieinamas galimybes įrodyti balsavimo biuletenių klastojimo faktą. Todėl teismo išvada, jog byloje balsavimo raštu biuletenių klastojimo faktas nėra įrodytas, yra pagrįsta. Teismas pagrįstai pripažino, jog liudytojų parodymai nėra nuoseklūs. Išduodama Rašytinį pritarimą, Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, todėl pripažinti šį dokumentą negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija negali būti atsakinga už statytojo pareigų, kurias nustato Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, netinkamą vykdymą. Jokie teisės aktai neįpareigoja savivaldybės tikrinti (kvestionuoti) jai pateikiamų dokumentų teisėtumo, tikrumo, patikimumo ir t.t., todėl statytojas, pateikdamas patalpų savininkų balsavimo raštu biuletenius, pats prisiima galimą riziką dėl pasekmių, jei nurodyti dokumentai yra netinkami ar gauti neteisėtai. Todėl, jei apeliacinės instancijos teismas naikintų pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimtų naują sprendimą ieškinį tenkinti, bylinėjimosi išlaidos iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos nepriteistinos, nes šiuo atveju nebuvo institucijos kaltės.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai ir išvados

Apeliacijos objektu yra teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas ieškinys dėl Protokolo ir Savivaldybės Rašytinio pritarimo statinio projektui pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais nuo priėmimo momento ir restitucijos taikymo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų kolegija nenustatė.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Ieškovai, apeliaciniu skundu prašydami bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, šį savo prašymą grindžia tuo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, nebuvo pašalinti esminiai prieštaravimai tarp šalių paaiškinimų, sprendime buvo nepagrįstai konstatuotas liudytojų parodymų nenuoseklumas, todėl reikia iš naujo vertinti liudytojų parodymus, juos apklausiant teismo posėdyje. Tačiau pagal CPK įtvirtintą teisinį reglamentavimą apeliacinis procesas nėra proceso pirmosios instancijos teisme pakartojimas. Bylai reikšmingos faktinės aplinkybės buvo detaliai aptartos pirmos instancijos teismo sprendime, savo nesutikimą su teismo atliktu šių aplinkybių vertinimu ieškovai išsamiai išdėstė apeliaciniame skunde. Pažymėtina, jog byloje yra 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdžių protokolų įrašai, kuriuose tinkamai užfiksuoti liudytojų, kuriuos ieškovai prašo iš naujo apklausti bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, parodymai. Minėtų posėdžių metu liudytojai davė išsamius parodymus apie ginčo dalyką, tiek ieškovams, tiek atsakovių atstovams buvo sudarytos visos galimybės užduoti jiems klausimus. Apeliaciniame skunde ieškovai nenurodo, kokias naujas aplinkybes šie liudytojai galėtų atskleisti, ar kokius naujus klausimus jiems dar būtų galima užduoti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog byloje esančių dokumentų bei teismo posėdžių protokolų garso įrašų pakanka, kad galima būtų tinkamai įvertinti pirmos instancijos teismo išvadų pagrįstumą, todėl pagrindo nukrypti nuo rašytinės proceso formos nagrinėjamu atveju nėra.

Dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo

Ieškovai nesutinka su pirmos instancijos teismo išvadomis dėl praleisto ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje (pagal dabar galiojančią ABTĮ redakciją – 29 straipsnio 1 dalyje) nustatyto vieno mėnesio termino skundui dėl 2015 m. birželio 17 d. Rašytinio pritarimo paduoti, tai yra su teismo nustatytu momentu, kada ieškovams tapo žinoma apie jų teises galimai pažeidžiančio akto priėmimą. Taip pat ieškovai nurodo, jog teismas nepasisakė dėl jų prašymo šį terminą atnaujinti.Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į byloje esančius duomenis apie ieškovo bendravimą su Valstybine teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Savivaldybe, kitų gyventojų kreipimąsi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl galimai jų suklastotų parašų balsavimo biuleteniuose, pripažįsta, jog sprendime buvo tinkamai konstatuotas ieškovų sužinojimo apie ginčijamą Rašytinį pritarimą momentas nuo 2015 m. rugsėjo 25 d. Pažymėtina, jog dar 2015 m. rugsėjo 4 d. ieškovo prašymuose, pateiktuose Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai ir Savivaldybei buvo nurodyta, kad pareiškėjui ir didžiajai namo gyventojų 2015 m. vasarą tapo žinoma, kad galimai suklastota jų valia, tai yra duotas pritarimas Namo rūsio kapitalinio remonto atlikimui, pareiškėjas šiuo metu ruošia procesinius dokumentus atitinkamoms instancijoms dėl Namo rūsio kapitalinio remonto atlikimo teisėtumo ginčijimo (el.b., 1 t., 16-17; 35-36). Apeliaciniame skunde ieškovai patys pripažįstą aplinkybę, jog 2015 m. spalio 23 d. šeši Namo gyventojai pateikė Vilniaus apskrities Vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimus dėl parašų balsavimo biuleteniuose suklastojimo. Net šią datą pripažinus ieškovų sužinojimo apie Rašytinio pritarimo turinį momentu, vis tiek terminas skundui paduoti būtų praleistas, kadangi pats ieškinys buvo paduotas tik 2015 m. gruodžio 4 d. Aplinkybė, jog vienas iš ieškovų – Bendrija – buvo įsteigta tik 2015 m. lapkričio 22 d., nesudaro pagrindo laikyti šią datą skundo terminui paduoti pradžia, kadangi pačios Bendrijos įsteigimas nėra būtinas, norint apginti Namo gyventojų teises.Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, jog sprendime nebuvo išspręstas ieškovų prašymas dėl praleisto termino atnaujinimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas procesinis teisės kreiptis į teismą terminas nėra naikinamasis, t. y. gali būti atnaujinamas, jei teismas nustato svarbias jo praleidimą lėmusias priežastis (ABTĮ 34 straipsnis, CPK 78 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Klausimą, ar ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, sudarančiomis pagrindą jį atnaujinti, teismas sprendžia atsižvelgdamas į šio termino esmę ir paskirtį, ginčo esmę, ieškovo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2011). Taigi sprendžiant dėl ABTĮ 33 straipsnyje nustatyto termino praleidimo priežasčių svarbos, taikomi tokie pat kriterijai kaip ir ieškinio senaties termino praleidimo atveju. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017).Nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai patvirtina, jog ieškovas ir kiti Namo gyventojai, tik sužinoję apie atliekamus remonto darbus Name, aktyviai bendravo su visomis statybas leidžiančius dokumentus išduodančiomis bei jų teisėtumą kontroliuojančiomis institucijomis, kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą dėl galimo jų parašų suklastojimo. Name yra net 180 butų, todėl išsiaiškinti, ar tikrai nebuvo daugumos šių butų savininkų pritarimo rūsio kapitaliniam remontui, bei surinkti visus reikiamus duomenis ieškinio parengimui, tikrai galėjo užtrukti ilgiau nei vieną mėnesį. Kadangi terminas buvo praleistas tik kiek daugiau nei du mėnesius, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad jis yra atnaujintinas. Taip pat pažymėtina, jog aplinkybė, kad pirmos instancijos teismas neišsprendė termino atnaujinimo klausimo, nesudaro pagrindo skundžiamo sprendimo pripažinti neteisėtu, kadangi teismas analizavo visas ieškovų nurodytas faktines aplinkybes ir pasisakė dėl visų kitų ieškinyje pareikštų reikalavimų pagrįstumo.

Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu tinkamo organizavimo

Pagrindinė aplinkybė, kuria ieškovai grindžia Rašytinio pritarimo ir Protokolo neteisėtumą, yra Namo butų savininkų daugumos pritarimo rūsio kapitaliniam remontui nebuvimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog Name iš viso yra 180 butų, todėl yra būtinas 91 savininko pritarimas. Protokole nurodyta, jog gauti 101 butų balsavimo biuleteniai, pagal kuriuos 98 savininkai pritarė kapitaliniam rūsio remontui. Tuo tarpu ieškovai teigia, kad 11 asmenų biuleteniai yra negaliojantys, nes jie nedavė sutikimo remontui, o jų parašai yra suklastoti.Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog biuletenių suklastojimo faktas nėra įrodytas leistinais įrodymais, kadangi dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra Lietuvos Respublikos Baudžiamajame kodekse numatyta veika, už kurią yra numatytos atitinkamos sankcijos ir kuri turi būti įrodyta ir konstatuota Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį dėl gyventojų parašų balsavimo biuleteniuose suklastojimo šiuo metu yra sustabdytas, kadangi parašai, asmens identifikavimui pagal parašus, dokumentų kopijose netiriami, tyrimo metu atlikti visi veiksmai ir išnaudotos visos galimybės, bet asmenų, galėjusių įvykdyti nusikalstamą veiką, nustatyti nėra galimybės (b.l. 31). Taigi baudžiamojoje byloje galimo dalies Namo gyventojų parašų suklastojimo faktui nustatyti kelią užkirto aplinkybė, jog UAB „ConsAliter“ 2016 m. kovo 1 d., vadovaudamasi Dokumentų archyvavimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, sunaikino 2015 m. vasario 15 d. Namo butų savininkų balsavimo biuletenius (b.l. 26-27).Apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog aplinkybę, ar asmuo tinkamai yra išreiškęs savo valią balsavimo biuletenyje, galima nustatyti ir pagal CPK nustatytas įrodinėjimo priemones. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-33-313/2016; 2017 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215-915/2017).Nagrinėjamoje byloje yra nustatytos neginčijamos aplinkybės, jog A. R. mirė (duomenys neskelbtini), o A. N. mirė (duomenys neskelbtini), todėl jos negalėjo pasirašyti byloje esančiuose balsavimo biuleteniuose (el.b. 1t., l. 41, 111, 2 t., l. 91; 93). Taigi šie balsavimo biuleteniai pripažintini negaliojančiais. Tačiau tokiu atveju vis tiek išlieka pritarimo remontui balsų daugumą užtikrinantys 96 balsavimo biuleteniai. Ieškovai nurodo, jog būtent atsakovių veiksmai užkirto kelią gyventojams įrodyti, jog nedavė sutikimo remontui, kadangi bylos nagrinėjimo metu buvo sunaikinti pagrindiniai įrodymai – balsavimo raštu biuleteniai, o pagrindinis parašus rinkęs asmuo – V. R. – vengė atvykti liudyti nagrinėjamoje byloje. Todėl ieškovai prašė teismo taikyti byloje contra spoliatorem prezumpciją.Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, pagal contra spoliatorem prezumpciją, šaliai slepiant, sunaikinant ar atsisakant pateikti bylai reikšmingus įrodymus ar aplinkybes, laikoma egzistuojant nepalankiausius tai šaliai faktus, kuriuos jie būtų patvirtinę. Kasacinis teismas pažymėjo, kad šiai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2015).Byloje esantys duomenys patvirtina, jog liudytoju kviestas į bylą V. R. antstoliui telefonu nurodė, jog jokių procesinių dokumentų nepriims (su šių dokumentų turiniu jis nebuvo supažindintas (el.b., 3 t., l. 172). Tačiau šis atsisakymas nesudaro pagrindo taikyti contra spoliatorem prezumpciją, kadangi V. R. apie gyventojų balsų parašų rinkimo aplinkybes buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjamoje byloje yra pateiktas tiek jo paties, tiek kartu su juo balsavimą raštu organizavusio UAB „Inter Era“ vadovo G. C. apklausos protokolai, kuriuose yra pateikti išsamūs paaiškinimai, kaip buvo bendraujama su gyventojais ir renkami jų parašai (b.l. 33-35). Balsavimo protokolų sunaikinimas buvo įformintas UAB „ConsAliter“ 2016 m. kovo 1 d. Dokumentų naikinimo aktu Nr. 3, šių dokumentų naikinimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais, todėl contra spoliatorem prezumpcijos nagrinėjamoje byloje taikyti nėra pagrindo.Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog 2016 m. birželio 21 d. ir 2016 m. spalio 13 d. teismo posėdžių metu liudytojai M. K., L. R., J. J. ir R. B. parodė, jog parašas ant balsavimo biuletenių yra ne jų, tačiau pripažino, jog žinojo apie ketinamą daryti remontą, patvirtino, jog buvo pas juos atėję vyrai tik su kitaip atrodančiais dokumentais, kuriuose liudytojai ir pasirašę. Liudytojai V. C., I. B., A. N., H. K., I. R. ir R. Ž. patvirtino, jog iš viso jokių balsavimo biuletenių nepasirašė. Taigi, tik šeši liudytojai patvirtino, jog nepasirašė ant jokių balsavimo biuletenių ir nedavė sutikimo rūsio remontui. Tačiau liudytoja R. Ž. pripažino, jog ne ji, o jos motina L. M. yra buto savininkė, ir biuletenyje yra ne jos motinos parašas, nes ji bute negyvena. Taigi byloje nėra tiesioginio biuletenyje nurodyto jį pasirašiusio asmens liudijimo dėl parašo tikrumo. Liudyta I. R. neigė pasirašiusi balsavimo biuletenyje. Tačiau jame yra taip pat ir L. R. parašas (el.b., 1 t., l. 39), kuris paaiškino, jog pasirašė ne iki galo užpildytą biuletenį. Todėl netgi taikant ieškovų prašomą contra spoliatorem prezumpciją ir pripažinus, jog V. C., I. B., A. N., H. K. tikrai nepasirašė balsavimo biuletenyje, tektų pripažinti, jog kartu su mirusių asmenų pasirašytais biuleteniais iš viso negalioja tik 6 balsavimo biuleteniai. Taigi vis tiek liktų 92 galiojantys biuleteniai, kurie leistų pripažinti egzistavus butų savininkų daugumos pritarimą rūsio remontui.Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien formalūs teisės aktų, reglamentuojančių butų ir kitų patalpų savininkų sprendimo priėmimo tvarką, reikalavimų pažeidimai negali būti pagrindas pripažinti butų ir kitų patalpų savininkų sprendimus negaliojančiais, tačiau tokie pažeidimai, kurie paneigia bendraturčio teisę gauti informaciją ir priimti sprendimą gautos informacijos pagrindu, negali būti laikomi formaliais reikalavimų pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-482-1075/2017).Ikiteisminio tyrimo metu apklausti UAB „Inter Era“ vadovas G. C. ir tuometinis UAB „Inter Era“ darbuotojas V. R. patvirtino, jog V. R. parengė balsavimo biuletenius, taip pat važiavo rinkti parašus iš gyventojų. Kai kurie biuleteniai buvo pasirašomi iš karto, juos pateikus gyventojams, kiti buvo paliekami butų gyventojams ar kaimynams, kad galėtų susipažinti ar perduoti savininkams. Aiškino namo gyventojams, jog namo rūsyje bus įrenginėjami butai, turėjo rūsio remonto projektą. V. R. pripažino, jog jam sunku buvo rasti gyventojus namuose, balsavimo biuleteniai visą laiką buvo įteikinėjami į rankas, stengdavosi iš karto gauti parašą. Dalis balsavimų biuletenių grįžo su trūkumais, nes juose nebuvo galima palikti tuščių vietų, kai kuriuose nebuvo įrašytas projekto numeris, todėl V. R. jį prirašė ranka. Mano, kad už kitus gyventojus galėjo pasirašyti nuomininkai (b.l. 35).Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog tiek G. C. ir V. R. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek byloje teismo posėdžio metu apklausti liudytojai M. K., L. R., J. J. ir R. B. patvirtino gana panašias aplinkybes, jog du asmenys buvo atėję rinti parašus kelis kartus, gyventojai supratę, jog parašai renkami dėl remonto rūsyje. Byloje esančios balsavimo biuletenių kopijos patvirtina, jog balsavimo biuleteniuose buvo nurodyta, jog svarstomas klausimas dėl administracinių patalpų, pažymėtų nuo R1-1 iki R1-5 ir nuo R1-24 iki R1-37 kapitalinio remonto, atidalijant atskirus turtinius vienetus. Ant kai kurių biuletenių matyti, jog skirtingos spalvos rašalu parašyta: pagal projektą GAE 14/005-TP (el.b. 1 t. l. 38-41; 106-155; 157-193). Pripažintina, jog šios aplinkybės patvirtina, jog butų savininkams buvo atskleista esminė ketinamų atlikti rūsio kapitalinio remonto darbų apimtis, nes buvo nurodyta, jog bus formuojami atskiri turiniai vienetai. Todėl byloje nenustatyta pagrindų pripažinti Protokolą ir jo pagrindu Savivaldybės išduotą Rašytinį pritarimą negaliojančiais.

Dėl restitucijos taikymo

Kadangi byloje nebuvo nustatyta Protokolo ir rašytinio pritarimo neteisėtumo, todėl nėra pagrindo svarstyti ir restitucijos klausimo. Pažymėtina, jog iš ieškovų paaiškinimų ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, kad gyventojų nepasitenkinimą sukėlė ne tiek pats rūsio kapitalinio remonto faktas, bet dėl jo atlikimo kilusios neigiamos pasekmės, tai yra galimai padaryta žala namo gyventojams. Byloje yra duomenys apie remonto darbų sustabdymą dėl galimai Namo sienoms remonto darbais daromos žalos (el.b. 1 t., l. 19-28; 33), taip pat duomenys, jog dėl nuotekų rūsyje nenutekėjimo bei užsikimšusio bendro nuotekų vamzdžio rūsyje buvo atliekami remonto darbai, jog dėl rūsio patalpoje užsikimšusio nuotekų vamzdžio vanduo iš nuotekų kanalizacijos išsiliejo dviejuose butuose ir iš viršaus užpylė butą pirmame aukšte (el.b., 3 t., l. 173-178). Tačiau aplinkybė, ar remonto darbai atlikti tinkamai, ar pats projektas, pagal kurį jie buvo atlikti, buvo parengtas techniškai tinkamai nėra šios bylos nagrinėjimo objektas. Pažymėtina, jog net ir pripažinus paties rūsio kapitalinio remonto atlikimo teisėtumą, ši aplinkybė neužkerta kelio namo gyventojams apginti savo teises kitais būdais, jeigu dėl netinkamai atlikto remonto ar kitų projektavimo darbų trūkumų kitų butų gyventojams buvo padaryta žala. Tokiu atveju gyventojai galėtų reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovių UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų ir procesinės bylos baigties

Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą dėl ginčo esmės, o apeliacinio skundo argumentai nesudaro nei teisinio, nei faktinio pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo bei atsiliepimų į jį argumentai nesudaro pagrindo daryti kitokias išvadas dėl ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, todėl detaliau šių argumentų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako. Nagrinėjamoje byloje atsakovė UAB „ConsAliter“ patyrė 665,50 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą rengimą (el.b., 4 t., l. 115-117), todėl nurodyta suma priteistina atsakovei iš ieškovų lygiomis dalimis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei UAB „ConsAliter“ lygiomis dalimis iš ieškovų L. R. ir Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos 665,50 Eur, tai yra po 332,75 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjai Laima GerasičkinienėAsta RadzevičienėAlma Urbanavičienė