- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-25
- Bylos Nr.
- e2S-343-232/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-42608-2015-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Liuda Uckienė
- Ieškovas
- L. R.
- Atsakovas
- UAB „Inter Era“, UAB „ConsAliter“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- UAB „Rasų valda“
- Kategorijos
- 3.1.18.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Liuda Uckienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (ieškovo) L. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo L. R. ieškinį atsakovams UAB „Inter Era“, UAB „ConsAliter“, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, trečiasis asmuo UAB „Rasų valda“ dėl sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais bei restitucijos taikymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė.
ieškovas L. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas: 1. pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 147 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150617-00638 neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; 2. pripažinti balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. balandžio 23 d. protokolą neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; 3. taikyti restitucija – atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo teisinę padėtį – įpareigoti atsakovus UAB „Inter Era“, UAB „ConsAliter“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), rūsio patalpas tokiu būdu, kokios jos buvo iki pradedant atlikti kapitalinius rūsio remonto darbus, padalijant į atskirus turtinius vienetus; 4. teismui laikant, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma kitokio pobūdžio restitucija, ieškovas prašo teismo tokį būdą parinkti ir jį taikyti savo iniciatyva (ex officio) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Bei prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti namo, esančio Subačiaus g. 120, Vilniuje, rūsio kapitalinio remonto darbų vykdymą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje. Nurodė, kad atsakovai savo veiksmais ne tik iš esmės pažeidžia ieškovo, bet kartu ir didžiausios dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje, butų savininkų bei gyventojų teises ir teisėtus interesus. Todėl egzistuoja reali tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, o būtent tęsiant kapitalinio rūsio remonto darbų atlikimą bei jų vykdymą gali pasidaryti nebeįmanoma bei ekonomiškai neproporcinga atkurti iki teisės pažeidimo buvusią teisinę padėtį, t.y. sutvarkyti rūsio patalpas taip ir tokiu būdu, kokios jos buvo iki teisės pažeidimo padarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. gruodžio 10 d. nutartimi ieškovo L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismo vertinimu ieškovo prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su šalių interesų užtikrinimu ir byloje nagrinėjamų teisinių santykių stabilumu. Ieškinio reikalavimai pareikšti dėl statybą leidžiančio dokumento teisėtumo. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliekami darbai – namo rūsio patalpų kapitalinis remontas daro ieškovui tiesioginės žalos. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, pažeistų ekonomiškumo principą ir neatitinka savo paskirties – užtikrinti reiškiamo ieškinio reikalavimo vykdymą. Ieškovas nepagrindė įrodymais argumentų, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai.
Apeliantas (ieškovas) L. R. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartį, ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkinti.
Nurodė, kad ieškovas kreipdamasis į teismą su ieškiniu suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pateikė ieškinio pagrįstumą patvirtinančius įrodymus t.y. tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus. Nepatenkinus prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių skyrimo, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba apskritai pasidaryti nebeįmanomas t.y. bylą išnagrinėjus iš esmės bei teismui priimant atitinkamą sprendimą susidarytų tokia faktinė situacija, jog gali pasidaryti nebeįmanoma bei ekonomiškai neproporcinga atkurti iki teisės pažeidimo buvusią teisinę padėtį t.y. sutvarkyti rūsio patalpas taip ir tokiu būdu, kokios jos buvo iki teisės pažeidimo padarymo. Pažymėjo, jog pagrindas taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones yra pats atliekamų kapitalino remonto darbų pagrindas t.y., kad šie darbai atliekami, neturint teisėtai gauto pritarimo tokio pobūdžio kapitalinio rūsio remonto darbų atlikimui. Dar daugiau galimai suklastojus gyventojų pritarimą tokio pobūdžio darbams gauti ir tokiu būdu neteisėtai gavus kapitalinio remonto darbus leidžiančius dokumentus. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2015-12-09 nutarimu pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr.02-2-00737-15 pagal veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d. požymius. Šios aplinkybės dar kartą patvirtina ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimų pagrįstumą ir būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Apelianto nuomone toliau vykdant rūsio kapitalinio remonto darbus, kils reali grėsmė ne tik ieškovo, bet ir namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje butų savininkų t.y. bendro naudojimo objektų bendraturčių interesams bei teisėms. Formuojant naujus turto kadastro objektus pagal projektą GAE-14/005-TP yra keičiami name esančių butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys objektai t.y. pastato fasadas, kadangi pastato išorinėje sienoje atveriamas angos, platinami išoriniai langai; pagrindinės pastato konstrukcijos, nes vykdant remonto darbus padidėjo įtrūkimai, namo šildymo ir kanalizacijos sistemos, tokie vykdomi kapitalinio remonto darbai akivaizdžiai susiję ne tik su išimtinais ieškovo interesais bei teisėmis, tačiau su visų name esančių butų savininkų teisėmis ir interesais.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „ConsAliter“ atsiliepimu prašo ieškovo L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad ieškovas jokiais konkrečiais argumentais ir įrodymais nepagrindė, kaip ir kiek, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Ieškovas neįrodė akivaizdžios grėsmės jo teisėms ir teisėtiems interesams, kuri atsirastų, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nurodė, kad ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos siekiamam tikslui, jos pažeistų ekononmiškumo principą ir neatitinka savo paskirties. Pagrindo varžyti kito asmens teises taip pat nesudaro deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“ atliekami veiksmai pažeidžia ieškovo teises, nes net nenurodė, kokios jo teisės būtent yra pažeidinėjamos. Atsakovo teigimu ieškovas pats visaip stengėsi trukdyti atlikti remonto darbus. Be to ieškovo teiginiai, kad vykdant remonto darbus padidėjo pastatų įtrūkimų, nepasitvirtino, jie paneigti ekspertams atlikus statinio ekspertizę. Ieškovas nenurodė, kokia reali grėsmė gali atsirasti dėl vykdomo kapitalinio rūsio remonto. Pažymėjo ir tai, kad atsakovai neblogina, o gerina namo, rūsio patalpų fasadinę pusę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad atliekamas remontas nedaro jokios žalos ieškovui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, išnagrinėjo ieškovo ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą ir pasisakė dėl bylos baigties. Skundžiamoje nutartyje teismas tik pateikė preliminarų pareikšto ieškinio įvertinimą.
Atsakovas UAB „Inter Era“ atsiliepimu prašo ieškovo L. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-10 nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, jog ieškovas atskirajame skunde kartoja tuos pačius teiginius ir motyvus, kurie jau buvo išdėstyti ieškinyje ir kuriuos jau pirmosios instancijos teismas įvertino. Ieškovas nenurodė naujų aplinkybių, kurios patvirtintų ieškinio reikalavimų pagrįstumą bei būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Ieškovas nenurodė akivaizdžios grėsmės jo teisėms ir teisėtiems interesams, kuri atsirastų, jeigu nebūtų pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Tai pat ieškovas jokiais konkrečiais įrodymais nepagrindė, kaip ir kiek, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus ieškovams teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Pažymėjo, kad ieškovas nepagrįstai nurodė, kad atsakovų UAB „Inter Era“ ir UAB „ConsAliter“ atliekami veiksmai pažeidžia ieškovo teises, nes net nenurodė, kokios jo teisės būtent yra pažeidinėjamos. Atsakovo teigimu ieškovas pats visaip stengėsi trukdyti atlikti remonto darbus. Ieškovo teiginiai, kad vykdant remonto darbus padidėjo pastatų įtrūkimų, nepasitvirtino, jie paneigti ekspertams atlikus statinio ekspertizę. Vilniaus miesto apylinkės teismas, atmesdamas ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pagrįstai padarė išvadą, kad reikia užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą bei atsižvelgti į ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Ieškovo pareikši reikalavimai ir pateikti įrodymai byloje preliminariai leidžia manyti, kad ieškovui palankaus teismo sprendimo priėmimas byloje kelia pagrįstų abejonių, teismas neturėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai negalimas. Taigi tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai (prima facie) pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių (CPK 144 str. 1 d.). Taikant laikinąsias apsaugos priemones atliekamas preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išspręsti, o būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1235/2014).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydamas pripažinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2015 m. birželio 147 d. rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. RPP-01-150617-00638 neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento; pripažinti balsavimo raštu balsų skaičiavimo komisijos 2015 m. balandžio 23 d. protokolą neteisėtu ir negaliojančiu nuo jo priėmimo momento bei taikyti restituciją - atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo teisinę padėtį – įpareigoti atsakovus UAB „Inter Era“, UAB „ConsAliter“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio patalpas tokiu būdu, kokios jos buvo iki pradedant atlikti kapitalinius rūsio remonto darbus, padalijant į atskirus turtinius vienetus; teismui laikant, jog šiuo atveju turėtų būti taikoma kitokio pobūdžio restitucija, ieškovas prašė teismo tokį būdą parinkti ir jį taikyti savo iniciatyva (ex officio). Taip pat prašė taikyti laikinąją apsaugos priemonę - stabdyti namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rūsio kapitalinio remonto darbų vykdymą iki kol bus priimtas ir įsiteisės teismo procesinis sprendimas civilinėje byloje. Pirmosios instancijos teismas ieškovo prašymą atmetė, nurodydamas, kad prašomos pritaikyti laikinosios apsaugos priemonės nesusijusios su šalių interesų užtikrinimu ir byloje nagrinėjamų teisinių santykių stabilumu. Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad atliekami darbai – namo rūsio patalpų kapitalinis remontas daro ieškovui tiesioginės žalos. Ieškovas nepagrindė įrodymais argumentų, jog galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apskųstoje pirmosios instancijos teismo nutartyje atskirai nėra išdėstyti motyvai dėl to, ar ieškovo ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ar ne, tačiau teismas analizavo antrosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms byloje taikyti egzistavimą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, jog nagrinėjamu atveju taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra pagrindo, nenustačius galimos grėsmės būsimo teismo sprendimo neįvykdymui nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, aplinkybė dėl tikėtino ieškinio reikalavimų pagrįstumo negali lemti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Šiame kontekste paminėtina tai, kad apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra nustatomas kiekvienoje konkrečioje byloje pagal konkrečias faktines aplinkybes. Taigi nagrinėjamu atveju ieškovui teko įrodinėjimo pareiga pagrįsti, galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo neįvykdymo grėsmę (CPK 12, 17, 178 str.). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo valios. Nurodymas varžyti kito asmens teises, o taip pat deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės nesudaro pagrindo būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovas prašyme neįrodė, kad byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių pasunkės teismo sprendimo įvykdymas (CPK 144 str., 178 str.). t.y. apeliantas neįrodė teismo sprendimo neįvykdymo arba įvykdymo pasunkėjimo rizikos, nenurodė faktinių aplinkybių, patvirtinančių realią grėsmę teismo sprendimo vykdymui bei laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Byloje nepateikta įrodymų kokie konkrečiai pertvarkymai/pakeitimai rūsio patalpose jau yra atlikti, todėl spręsti, kad ieškinio tenkinimo atveju, patalpose atlikti pertvarkymai/pakeitimai negalėtų būti atstatyti į pradinę padėtį, nėra pakankamo pagrindo. Be to nagrinėju atveju ieškovas reikšdamas reikalavimą dėl restitucijos taikymo ir prašydamas atstatyti buvusią iki teisės pažeidimo teisinę padėtį, tuo pačiu prašo teismui laikant, jog turėtų būti taikoma kitokio pobūdžio restitucija, teismui tokį būdą parinkti ir jį taikyti savo iniciatyva (ex officio). Taigi restitucijos taikymo klausimas bus sprendžiamas teismo bylą nagrinėjant iš esmės. Įvertinus ginčo pobūdį, apelianto skundo argumentus, atsiliepimuose išdėstytas aplinkybes, šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad nėra nustatyta pagrindų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, šiuo atveju ieškovas galimo jam palankaus teismo sprendimo neįvykdymo rizikos nepagrindė.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą, įvertinęs skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių institutu, dėl ko priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį. Šią nutartį panaikinti arba pakeisti, remiantis atskirojo skundo motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.