- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-06-25
- Bylos Nr.
- e2-471-446/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-04918-2024-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vilma Raščiuvienė
- Ieškovas
- V. D.
- Atsakovas
- L. L.
- Advokatai
- Drąsutis Narmontas, Irma Bekerė
- Kategorijos
- 2.2.1.9.4Asmens garbės ir orumo gynimas
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.1.7.4Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, ir jų apmokėjimas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.1.7.8Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei
- 3.2.6.1Teismo sprendimas, jo priėmimas ir išdėstymas, reikalavimai, kurie keliami teismo sprendimui
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. D. ieškinį atsakovui L. L. dėl garbės ir orumo gynimo, neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašo pripažinti, kad atsakovas paskleidė ieškovės garbę ir orumą žeminančius bei tikrovės neatitinkančius duomenis, tarp jų ir jos asmens duomenis, bei įpareigoti atsakovą L. L. šiuos duomenis pašalinti iš viešai prieinamos internetinės erdvės, priteisti iš atsakovo ieškovei 1000 Eur neturtinės ir 227,92 Eur turtinės žalos atlyginimą, visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje ieškovė nurodė, kad ji 2023 m. lapkričio 27 d. su nuomininku N. S. sudarė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, kuri buvo nutraukta 2024 m. balandžio 14 d. jos iniciatyva dėl išnuomoto turto būklės bloginimo. Nuomininkas išsinuomotame bute gyveno kartu su sugyventine A. L., kurios tėvas L. L. 2024 m. balandžio 14 d. www.skundai.net puslapyje patalpinto viešai prieinamą skelbimą, pavadinimu „Nuomininke V. D. yra sukčius“, kuriame rašoma: „Mano dukra nuomavosi butą (duomenys neskelbtini). Bet praėjus penkiems mėnesiams ji savo iniciatyva, per Velykas ima ir vienpusiai nutraukia sutartį, nes pradėjo kabinetis prie tokių dalykų, kaip balkona supelydė, rašomą stalą sugadino. Taip kad nesinomuokit iš tos aferistės ir tokia aferistes reikia perduoti instancijos, kad žmonių neapgaudinėtu“. Šiame skelbime yra paviešinti tikrovės neatitinkantys duomenys: 1) ieškovė vadinama nuomininke, kai ji minėtuose teisiniuose santykiuose buvo nuomotoja; 2) ieškovė vadinama sukče, aferiste. Žodis „aferistė“ yra įžeidus, visuotinai vertinamas kaip užgaulus ir žeminantis. Be to, sukčiavimas yra kriminalinis nusikaltimas, o sukčius – nusikaltėlis, už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė, tuo tarpu V. D. nėra teista už sukčiavimą. Tuo L. L. apšmeižė ir įžeidė V. D., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino, pažemino ieškovę, pakirto pasitikėjimą ja, pažeidė ieškovės garbę ir orumą. Taip pat skelbime yra neteisėtai paviešinti ieškovės asmens duomenys: vardas, pavardė, adresas, kuriuo ji yra deklaravusi savo ir savo nepilnamečio sūnus gyvenamąją vietą. Tuo L. L. pažeidė duomenų apsaugos teisės normas, sukėlė riziką ieškovei, jos sūnui ir kitiems asmenims patirti dėl to žalos: asmens tapatybės vagystės atveju, įvairių sukčiavimo atveju, naudojantis šiais duomenimis, ar pan. Dėl šių duomenų paviešinimo ieškovė patyrė gėdos ir nepatogumo jausmą. Be to, šiame skelbime atsakovas viešai ragina nesinuomoti iš ieškovės buto, tuo padarydamas jai žalos, nes ji nerado nuomininkų. Potencialūs nuomininkai teiravosi apie šį atsakovo skelbimą, klausė pasiaiškinimo ir atsisakė nuomotis. Tuo L. L. apšmeižė ir įžeidė V. D., paskleisdamas apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, kuri paniekino, pažemino ieškovę, pakirto pasitikėjimą ja, dėl ko ji nebegali išnuomoti buto, gauti iš tos veiklos pajamų. Būtent to atsakovas ir siekė.
Taip pat ieškinyje nurodoma, kad L. L., teigdamas, kad V. D. yra sukčė ir aferistė, šią informaciją pateikė kaip faktą, toks jo teiginys yra konstatuojamojo pobūdžio, pateiktas be jokių abejonių. Ieškovė dirba Šiaulių rajono savivaldybėje vyresniąja buhaltere, todėl kaltinimai sukčiavimu jai itin skaudūs. Ieškovės profesijos atstovams yra labai svarbi nepriekaištinga reputacija ir ieškovė ją labai saugo, o atsakovo veiksmais ji buvo suteršta. Dirbdama buhaltere, ieškovė kiekvieną mėnesį asmenims išsiunčia apie 1500 mokėjimo kvitų ir kiekvienas toks asmuo gauna kvitą iš V. D.. Kiekvienas iš tų 1500 asmenų, internete „Google“ paieškoje suvedęs ieškovės vardą, pavardę, gali sužinoti ir jos tikslų gyvenamosios vietos adresą. Kiekvienas žmogus gali perskaityti tikrovės neatitinkančią informaciją, kad ieškovė yra „sukčė“, „aferistė“, kad ją „reikia perduoti instancijoms“ – tai akivaizdus garbės ir orumo pažeidimas. Žmonės, perskaitę tokią informaciją, gali ja nepasitikėti, galvoti, kad ji iš tikrųjų tokia yra, gali nebeapmokėti jos atsiųstų kvitų. Sužinojusi apie patalpintą skelbimą, ieškovė labai išgyveno, negalėjo miegoti naktimis, patyrė sveikatos problemų, baiminosi prarasti darbą, bijojo aplinkinių reakcijos ir nepelnyto pasmerkimo. Šis užgaulus ir tikrovės neatitinkantis skelbimas buvo paskelbtas 2024 m. balandžio 14 d. ir jau ilgą laiką viešai prieinamas. Ieškovė jaučia šios atsakovo veiklos atgarsius, jos autoritetas labai dėl to nusmuko. Atsakovo įvykdyta šmeižto kampanija ir patyčios labai pablogino ieškovės užtarnautą gerą reputaciją, ji patyrė dvasinį sukrėtimą, pablogėjo sveikata, vargina nemiga, vis nesiliauja apie tai galvojusi. Ieškovė bijo pašaipų, patiria gėdos jausmą. Ieškovė neberanda nuomininkų savo butui, prarado pajamas. Atsakovas paskelbė ieškovę žeminančio turinio žinias, išvadindamas ją aferiste, sukče, nusikaltėle, tokiu būdu padarė jai žalą.
Taip pat ieškinyje nurodyta, kad L. L. apšmeižta ir įžeista V. D. savo patirtą neturtinę žalą vertina 1000 Eur. Taip ieškovė įvertino savo skausmą ir pergyvenimus dėl viešo pažeminimo ir įžeidimo, paniekinimą, apkalbėjimą, pasitikėjimo ja pakirtimą, jos darbinių santykių žlugdymą. Dėl to V. D. jaučiasi labai blogai, sutriko jos sveikata, jai sukilo spaudimas, pykino, ji vėmė. Dėl didelių pergyvenimų pablogėjus sveikatai, ieškovė 2024 m. spalio 3 d. kreipėsi į šeimos gydytoją, kuri nustatė diagnozę - pirminė (esencialinė) hipertenzija, išrašė vaistų. Dėl nemigos ir streso prasidėjo stiprus migrenos priepuolis, ko pasekoje 2024 m. spalio 6 d. ieškovei teko vykti į ligoninę, kur buvo leidžiami vaistai ir teikiama skubi medicininė pagalba. Išrašant gydytis į namus, jai buvo išrašytas receptas vaistams. Už vaistus ieškovė sumokėjo 27,92 Eur. Dėl patirto streso ieškovė lankosi pas psichologą, moka už konsultacijas, kurios jai kainuos 200 Eur. Be to, ieškovės koja buvo operuota ir ji turėjo pastoviai sportuoti, sukeliant kojai fizinį krūvį, tačiau dėl patirto streso ji jautėsi itin prastai ir nebegalėjo sportuoti, dėl ko pablogėjo jos kojos būklė. Dėl nurodyto, ji turės vykti pas kineziterapeutą, kad atstatyti sugadintą kojos būklę. Šios dienos duomenimis, jai padaryta turtinė žala sudaro 227,92 Eur, kurią prašo priteisti iš atsakovo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jos nuomojamame bute gyveno atsakovo dukra ir jos sugyventinis, nuomos sutartis buvo sudaryta su atsakovo dukros sugyventiniu. 2024 m. balandžio 14 d. į nuomojamą butą ji atvyko tikslu nutraukti nuomos sutartį. Kadangi atsakovas ir jo sutuoktinė nebuvo susiję su nuomojamu butu, ji paprašė juos išeiti iš buto. Visus su nuoma susijusius klausimus išsprendė su nuomos sutartį sudariusiu N. S. ir jo sugyventine A. L. Nutraukus sutartį, nuomojamame bute darė remontą, keitė baltus, po to patalpino skelbimą dėl buto nuomos. Kad internetinėje svetainėje yra patalpintas jos garbę ir orumą žeminantis parnešimas, ji sužinojo tik 2024 m. rugsėjo mėnesio pradžioje iš potencialaus nuomininko mamos, kuri paskambinusi jai apie tai pranešė. Sužinojusi apie skelbimą, kreipėsi į tinklapio administratorių, kad panaikintų ją šmeižiantį pranešimą, tačiau ši paslauga buvo mokama, ji neapmokėjo, kreipėsi į policiją, iš kur sužinojo, kad ją žeminantį skelbimą patalpino atsakovas. Į atsakovą, kad jis pašalintų skelbimą, nesikreipė. Šis skelbimas visiškai neatitiko tikrovės, ją ištiko šokas, pablogėjo sveikata, sutriko miegas, pakilo spaudimas, jai buvo diagnozuota migrena, išrašyti vaistai, kuriuos vartoja iki šiol. Dėl patirto streso, neigiamų išgyvenimų ji kreipėsi į psichologą. Ji – buhalterė, aptarnauja septynias įmones. Nors niekas iš aptarnaujančių įmonių darbuotojų ar jų klientų dėl jos garbę žeminančios skelbimo jos nesiteiravo, tačiau jis baiminosi, kad bus sugadinta jos reputacija, ji paras darbdavių pasitikėjimą. Tuo metu, kai buvo patalpintas skelbimas, ji buvo nedarbinga nuo 2024 m. gegužės mėnesio iki 2024 m. rugsėjo mėnesio po patirtos kojos traumos. Ji prašo priteisti iš atsakovo 1000 Eur neturtinės ir 247 Eur turtinės, kurią patyrė apmokėdama už psichologės paslaugas ir pirkdama vaistus.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad jis 2024 m. balandžio 14 d. parašė neigiamo pobūdžio pranešimą apie ieškovę internetinėje svetainėje „skundai.lt“ todėl, kad atsakovė su juo ir jo sutuoktine pasielgė negražiai. Jo įsitikinimu, ieškovė reiškė nepagrįstas pretenzijas jos dukrai ir jos draugui, kurie nuomojosi iš ieškovės butą, apie sutarties nutraukimą pranešė šv. Velykų dieną, kas labai neigiamai paveikė visą jos šeimą. Nuomos sutarties nutraukimo dieną atėjo į nuomojamą butą, norėdamas apginti dukros interesus, padėti susigrąžinti sumokėtą depozitą. Atėjusi į butą ieškovė, juos išvadino taboru, liepė išeiti iš buto, pagrasino policijos iškvietimu. Jis nenorėdamas sukelti konflikto, iš buto išėjo, kartu su juo į koridorių išėjo ir jo žmona. Jis įsitikinęs, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai, kaltindama vaikus sugadinus butą, negražiai elgėsi, išvarydama jį ir jo žmoną iš buto, dėl ko jis supyko, susinervino ir iš karto parašė neigiamą atsiliepimą apie ieškovę internetinėje svetainėje. Rašydamas tokio turinio žinutę, jis norėjo perspėti kitus nuomininkus, kad ieškovė yra nesąžiningas žmogus. Jo įsitikinimu, ji apgavo jos dukrą, išnuomodama blogą butą, nepasibaigus sutarčiai, ją nutraukė, prikaišiojo vaikams, kad sugadino butą. Jo įsitikinimu, ieškovės nesąžiningas elgesys – kaltinimas nuomininkus buto sugadinimu. Jo rašytas skelbimas buvo pašalintas 2024 m. spalio mėnesį, kas tai padarė, jam nežinoma. Kai jam paskambino iš policijos, jis patikrino, jo rašyto pranešimo apie ieškovę nebebuvo. Į administratorių dėl skelbimo panaikinimo jis nesikreipė, ieškovės neatsiprašė. Mano, kad parašydamas viešai prieinamą atsiliepimą apie ieškovę, pasielgė neatsargiai, nes panaudojo netinkamus žodžius.
Liudytojas A. B. teisme parodė, kad jo gyvenimo draugė V. D. nuomoja butą, esantį (duomenys neskelbtini). Nutraukus nuomos sutartį su nuomininkais 2024 m. balandžio mėnesį, butą remontavo, po to vėl nusprendė išnuomoti. 2024 m. rugsėjo mėnesį atsirado potencialus nuomininkas, davė jam pasiskaityti preliminarią buto nuomos sutartį, o vakare V. sulaukė jo mamos skambučio, kad buto nesinuomos, nes rado skelbimą, kad V. yra sukčė. Dėl tokio skelbimo sutriko V. sveikata, ji negalėjo miegoti, vėmė, sugedo jos nuotaika, teko vykti į ligoninę, kur buvo nustatyta migrena. Vilma vyko ir pas kardiologą. Jis pirko vaistus nuo galvos skausmo. Iš pokalbio su sūnumi jam žinoma, kad mokykloje vaikai iš jo tyčiojosi dėl mamos. Jokių žinučių dėl patyčių iš mokyklos jis negavo. Buto dar ilgai negalėjo išnuomoti, gal 2-3 mėnesius. Šiuo metu butas yra išnuomotas. Po traumos V. grįžo į darbą rugsėjo mėnesį, V. pasakojo, kad darbe iš bendradarbių lyg tai buvo užuominos kažkokios ar juokeliai.
Liudytoja L. L., atsakovo sutuoktinė, parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. atvyko į butą, kurį jos dukra su draugu nuomojosi. Buto savininkė į butą atėjo sudirgusi, net nepasisveikinusi, liepė palikti butą, sakė, kad kvies policiją, sakė, kad „čia man taboro nereikia“. Siekdami išvengti tolimesnio konflikto, jie išėjo iš buto. Tuo metu vyras parašė skundą, kad kiti žmonės neprasidėtų su tokia nuomotoja. Jos įsitikinimu, žinutė buvo išprovokuota neadekvataus V. elgesio. Mano, kad vyras parašė teisingai, tai vyro nuomonė, nors galėjo aštresnių žodžių ir išvengti.
Liudytoja A. L., atsakovo dukra, parodė, kad ji su draugu nuomojosi ieškovės butą. 2024 m. balandžio 14 d. bute buvo su savo sužadėtiniu ir tėvais. Atvyko ir buto nuomotoja V. D., kuri pradėjo neadekvačiai elgtis, grasinti policija, išvadino juos taboru, liepė tėvams apleisti butą. Tėvai išėjo. Apie tai, kad tėtis parašė skundą, sužinojo išėjusi iš buto. Mano, kad tėtį parašyti tokio turinio skundą išprovokavo V. D. elgesys. Jos tėtis išsakė savo nuomonę, nes buvo įskaudintas.
Liudytojas N. S., A. L. draugas, parodė, kad 2024 m. balandžio 14 d. susitarė su V. D. 12 val. susitikti nuomojamam bute. Atėjo ir A. L. tėvai. Jo manymu, V. D. nenorėjo grąžinti depozito, pamačiusi atsakovą su žmona supanikavo, pradėjo sakyti, kad susirinko čia taboras, liepė tėvams išeiti. Išėjus tėvams, Vilma vis garsiau ir garsiau pradėjo šaukti, kad negrąžins depozito, jo sužadėtinę išvadino „snargle“. Kad nori nutraukti sutartį, gavo žinutę Velykų rytą. Jam žinoma, kad atsakovas parašė skundą būdamas laiptinėje. Jis skaitė tą žinutę internete. V. D. depozitą grąžino, pretenzijų, susijusių su buto nuoma, jis jokių ieškovei neturi
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas iš dalies.
Byloje nustatyta, kad 2024 m. balandžio 14 d. atsakovas viešai prieinamame internetiniame tinklalapyje „skundai.net“ patalpino pranešimą pavadinimu „Nuomininke V. D. yra sukcius“, kuriame nurodė tokio turinio informaciją: „Mano dukra nuomavosi butą (duomenys neskelbtini). Bet praėjus penkiems mėnesiams ji savo iniciatyva, per Velykas ima ir vienpusiai nutraukia sutartį, nes pradėjo kabinetis prie tokių dalykų, kaip balkona supelydė, rašomą stalą sugadino. Taip kad nesinomuokit iš tos aferistės ir tokia aferistes reikia perduoti instancijos, kad žmonių neapgaudinėtu“.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.24 straipsnio 1 dalis nustato, jog asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį garbė ir orumas ginami nustačius šių faktų visumą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės 4) faktą, jog žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovas, gindamas savo garbę ir orumą, turi įrodyti žinių paskleidimo faktą; faktą, kad žinios yra apie ieškovą; faktą, kad žinios žemina asmens garbę ir orumą. Ieškovui įrodžius šiuos tris teisiškai reikšmingus faktus, atsakovui kyla pareiga pagal CK 2.24 straipsnio 1 dalį paneigti prezumpciją, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, t. y. įrodyti, kad paskleistos žinios atitinka tikrovę.
Byloje nėra ginčo dėl neigiamo pobūdžio žinių paskleidimo fakto, kad tas žinias paskleidė atsakovas ir kad jos yra apie ieškovę - atsakovas parašė pranešimą apie ieškovę viešai visiems prieinamojoje internetinėje svetainėje skundai.net“ pavadinimu „Nuominine V. D. yra sukcius“.
Lietuvių kalbos žodyne (interneto svetainė www.lkz.lt) nurodyta, kad aferistas – tai asmuo, kuris daro aferas, afera – tai stambi apgavystė, nesąžiningas, apgavikiškas darbas norint pasipelnyti; sukčius – neteisingas žmogus, apgavikas.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta paskleistų duomenų neatitikties tikrovei prezumpcija, dėl to pareiga įrodyti paskleistų duomenų tikrumą (aplinkybę, kad paskleisti duomenys atitinka tikrovę) tenka duomenis paskleidusiam asmeniui, šiuo atveju atsakovui, bet ne asmeniui, apie kurį tie duomenys. Tokia pati įrodinėjimo pareiga nustatyta ir nuomonės paskleidimo atveju. Taigi nagrinėjamoje byloje atsakovas turėjo pareigą įrodyti, kad jo paskelbti teiginiai – duomenys atitinka tikrovę, o paskelbta nuomonė turi pakankamą faktinį pagrindą.
Atsakovas teisme pripažino, kad jis buvo susinervinęs, supykęs dėl netinkamo ieškovės elgesio, tačiau įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovė darė aferas, sukčiavo butų nuomos srityje, apgavo jo dukrą ar jos draugą, nepateikė, priešingai, tiek pats atsakovas teisme, tiek jo iniciatyva apklausti liudytojai teisme patvirtino, kad ieškovė depozitą grąžino, jokių pretenzijų buvę ieškovės buto nuomininkai ieškovei neturi.
Nustatant faktą, ar paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą, gerą vardą, žinotina, kad žeminančiomis laikytinos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia asmens garbę ir orumą, gerą vardą visuomenėje. Tai klaidinga ir diskredituojanti asmenį informacija, kurioje teigiama apie asmens padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą poelgį, netinkamą elgesį buityje, šeimoje, viešajame gyvenime, nesąžiningą visuomeninę, gamybinę-ūkinę, komercinę veiklą ir pan.
Teismas sutinka, kad ieškovei yra svarbi jos reputacija, visuomenės formuojama nuomonė apie jos veiklą – buto nuomą. Atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovės nesąžiningai vykdomą buto nuomą, apgavystes, sukčiavimą, galimai net įstatymo uždraustų veikų padarymą, teismo vertinimu, formuoja neigiamą visuomenės nuomonę apie ieškovę, suponuoja negatyvų jos apibūdinimą. Apibendrinant, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atsakovo paskleistos tikrovės neatitinkančios žinios apie ieškovę pažemino jos garbę ir orumą.
Teismas sprendžia, kad šiuo atveju atsakovo nurodytų teiginių negalima vertinti kaip paskleidžiant nuomonę, kuri neturi pakankamo faktinio pagrindo, suponuojančią neigiamas visuomenės nuostatas dėl asmens, apie kurį reiškiama nuomonė, kad ši nuomonė yra įžeidžianti.
CK 2.24 straipsnio 1 dalyje yra išskiriami trys asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai – asmuo turi teisę reikalauti: 1) pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą; 2) teismo tvarka paneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius asmens garbę ir orumą duomenis; 3) atlyginti tokiu duomenų paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas atskirai arba taikomi keli teisių gynimo būdai: prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-403/2021).
Savo pažeistą teisę dėl garbės ir orumo ieškovė pasirinko ginti dviem būdais – pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę bei orumą ir patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimu.
Visuma aptartų aplinkybių pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog ieškovė įrodė, kad atsakovas, parašydamas pranešimą internetinėje svetainėje „skundai.net“ pavadinimu „Nuominine V. D. yra sukcius“ paskleidė tikrovės neatitinkančius teiginius, kurie žemina ieškovės garbę ir orumą, todėl ieškinio reikalavimas pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais ieškovės garbę ir orumą tenkintinas.
Įstatyme įtvirtinta, kad asmuo, kurio garbė ir orumas pažeisti, turi teisę į padarytos neturtinės žalos atlyginimą (CK 2.24, 6.246 straipsniai). Įstatyme įtvirtintas neturtinės žalos atlyginimo reglamentavimas nesuponuoja, kad, esant įstatymo nustatytiems atvejams, neturtinės žalos padarymo faktas preziumuojamas ir ieškovei nereikia įrodinėti, kad jai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).
Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylose dėl asmens garbės ir orumo gynimo neturtinės žalos dydis nustatomas pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas taisykles, taip pat atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos aplinkybes: paskleistų žinių pobūdį, apimtį, žinių paplitimą, jų vertinimą ir svarbą visuomenėje, nukentėjusiojo požiūrį ir reakciją į paskleistas žinias, paskleidusiojo tikslus, kaltės laipsnį ir jo elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-441-403/2017).
Ieškovė nurodo, kad atsakovui viešai paskelbus apie ją tikrovės neatitinkančią informaciją, ji patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, gėdos jausmą ir juos išgyvena iki šiol. Ieškovė patyrę įtampą, pergyveno dėl reputacijos ir gero vardo sumenkinimo, dėl sveikatos pablogėjimo ieškovei buvo reikalingas medikamentinis gydymas ir psichologo konsultacijos.
Ieškovės paaiškinimai, pateikti duomenys patvirtina ieškovės sveikatos sutrikimus. 2024 m. spalio 6 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės išraše nurodyta, kad V. D. į gydymo įstaigą kreipėsi dėl galvos skausmo, pykino, vėmė. Jai diagnozuota migrena, atlikti tyrimai ir paskirtas gydymas, nukreipta planinei neurologo konsultacijai dėl migrenos gydymo. Iš ieškovės sveikatos istorijos e.sveikata.lt matyti, kad jai 2024 m. spalio 3 d. diagnozuota hipertenzija, 2024 m. spalio 6 d. – migrena, pateikti elektroniniai receptai dėl 2024-10-03 ir 2024-10-06 išrašytų vaistų diagnozuotų ligų gydymui. Iš ieškovės pateiktos sąskaitos ir pinigų priėmimo kvito matyti, kad ieškovė už psichologinę pagalbą sumokėjo 200 Eur.
Ieškovei nustatyti sveikatos sutrikimai sietini su atsakovo veiksmais paskleidžiant tikrovės neatitinkančius teiginius, į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, tačiau byloje nėra tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių, kad atsakovo veiksmai yra vienintelė priežastis, nulėmusi jos sveikatos pablogėjimą. Pati ieškovė teisme patvirtino, kad ji buvo patyrusi kojos traumą, dėl ko ilgai buvo nedarbinga. Duomenų, kad ieškovei buvo būtina psichologo pagalba taip pat nenustatyta. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad nėra pagrindo ieškovės patirtas išlaidas laikyti turtine žala, atsiradusia dėl atsakovo paskleistos informacijos, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo atmestinas.
Teismas pažymi, kad bet kokiu atveju, kai asmens atžvilgiu paskleidžiamos tikrovės neatitinkančios ir jo garbę bei orumą žeminančios žinios, kiekvienas asmuo jaučia moralinį diskomfortą (Vilniaus apygardos teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-689-603/2020). Byloje nėra duomenų, kiek asmenų atsakovo paskleistą informaciją perskaitė. Ta aplinkybė, kad atsakovas neigiamą informaciją apie ieškovę parašė 2024 m. balandžio 14 d., tačiau pati ieškovė apie ją sužinojo tik 2024 m. rugsėjo pradžioje, patvirtina, kad nebuvo didelio susidomėjimo atsakovo paskleista informacija, kad ši informacija nesukėlė diskusijų visuomenėje, nei darbdaviai, nei kiti asmenys, su kuriais ieškovė susiduria atlikdama savo darbines buhalterės funkcijas, į ieškovę dėl paskleistos informacijos nesikreipė, ieškovės darbinė veikla, reputacija dėl to nenukentėjo. Įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės nepilnametis sūnus dėl atsakovo paskleistos neigiamos informacijos patytė patyčias, taip pat nepateikta. Įvertinus tai, kad dėl atsakovo veiksmų ieškovė patyrė moralinį diskomfortą, neigiama informacija turėjo įtakos ieškovės sveikatos pablogėjimui, atsakovas pripažino, kad pasielgė spontaniškai, tačiau ieškovės neatsiprašė, ieškovei priteistinas neturtinės žalos atlyginimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir aplinkybę, kad šios kategorijos bylose pagrindinė siekiamybė yra apginti pažemintą garbę ir orumą, kas nagrinėjamoje byloje ieškovės atžvilgiu yra pripažinta, teismas sprendžia, jog adekvatus ieškovei priteistinos neturtinės žalos dydis yra 500 Eur.
Kadangi atsakovo pranešimas pašalintas iš internetinės erdvės, todėl ieškovės reikalavimas dėl įpareigojimo pašalinti atsakovo informaciją netenkintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. CPK 79 straipsnyje nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Ieškovė, pareikšdama ieškinį, sumokėjo 28 Eur žyminį mokestį. Ieškinį patenkinus 41 procentu, ieškovei iš atsakovo priteistina žyminio mokesčio dalis – 11,48 Eur. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 6 punktas). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Ieškovė prašo priteisti atstovavimo išlaidas, pateikė advokatės išrašytas sąskaitas už suteiktas teisines paslaugas, procesinių dokumentų rengimą, ieškovės atstovavimą teisme, šias sąskaitas apmokėjimą patvirtinančius dokumentus, iš kurių matyti, kad ieškovė patyrė 920 Eur atstovavimo išlaidų. Ieškovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija pagal Rekomendacijas apskaičiuoto maksimalaus atlyginimo dydžio, yra pagrįstos, nedidelės, todėl sprendimą priėmus ieškovės naudai, iš esmės ieškinį patenkinus, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo.
Atsakovui, kurio nenaudai priimtas sprendimas, privalo atlyginti bylinėjimosi išlaidas valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis), kurias šioje byloje sudaro išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurių šioje byloje susidarė 23,79 Eur.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178, 183, 259, 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad atsakovas L. L. 2024 m. balandžio 14 d. internetiniame tinklapyje www.skundai.net paskleidė ieškovės V. D. garbę ir orumą žeminančius ir neatitinkančius tikrovę duomenis.
Priteisti iš atsakovo L. L. ieškovei V. D. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 931,48 Eur (devynių šimtų trisdešimt vieno euro 48 centų) bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinį dalyje dėl įpareigojimo pašalinti duomenis iš internetinės erdvės ir turtinės žalos priteisimo atmesti.
Priteisti iš atsakovo L. L. valstybei 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 centų) bylinėjimosi išlaidas (gavėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.