Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. P. (toliau – ir pareiškėjas), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausiojo tyrėjo Juliaus Vekeroto 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-27144-2025.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Institucijos vyriausiasis tyrėjas J. Vekerotas 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimu nustatė, kad E. P. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 3 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą, nes jis 2025 m. spalio 21 d. apie 18.41 val. Vilniuje, Laisvės pr., vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimą.

E. P. buvo paskirta administracinė nuobauda – 375 Eur dydžio bauda – ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams.

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

E. P. Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė skundą, kuriuo prašo, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Institucijos vyriausiojo tyrėjo J. Vekeroto 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27144-2025, sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą ir sutrumpinti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, pareiškėjo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, mano, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti E. P. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti jam trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, nei ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatytas minimalus. Tokios išvados nepaneigia ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės bei argumentai. E. P. skunde, taip pat teismo posėdžio metu jo nurodytos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (manė, kad nedaro administracinio nusižengimo), jo poreikis turėti teisę vairuoti transporto priemones (vairavimas būtinas darbo funkcijoms atlikti, rūpinantis pensinio amžiaus tėvu ir pan.), teismo vertinimu, nelaikytinos ypatingomis ir išimtinėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Kita vertus, teismo vertinimu, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutarimą – už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti minimalų ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (6 mėnesiams).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. P. Institucijos vyriausiojo tyrėjo J. Vekeroto 2025 m. lapkričio 11 d. nutarime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju būtina įvertinti administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. E. P. padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, nes jis nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones po to, kai jam ši teisė buvo atimta dėl to, nes jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį, t. y. padarė šiurkštų administracinį nusižengimą. Esant tokiai situacijai, E. P. manymu, pareiškėjo veiksmai yra mažesnio pavojingumo nei asmens, kuris apskritai niekada neturėjo teisės vairuoti transporto priemones, veiksmai. Teismas iš dalies sutinka su tokiu pareiškėjo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo vertinimu, tačiau negalima visiškai suabsoliutinti to ir konstatuoti, kad jo padarytas administracinis nusižengimas yra tokio mažo pavojingumo, kad galima taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pareiškėjas tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad bylai reikšmingu laiku jis nežinojo, kad, pasibaigus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminui, jam po to reikėjo atlikti formalias procedūras, norint vėl turėti minėtą teisę. Visų pirma, teismas pažymi, kad pareiškėjo manymas, kad nedaro administracinio nusižengimo ar nepažeidžia KET, neatleidžia jo nuo administracinės atsakomybės (ANK 2 straipsnio 2 dalis). Be to, teismas pažymi, kad kiekvienas eismo dalyvis, dalyvaujantis viešajame eisme, taip pat ir E. P., privalo išmanyti ir laikytis KET, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – ir SEAKĮ) ir kitų teisės aktų nustatytų reikalavimų, tvarkos ir apribojimų. Todėl, būdamas atsakingas ir rūpestingas vairuotojas, jis turėjo pasidomėti, kokius veiksmus jis privalėjo atlikti, norėdamas susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Taigi nagrinėjamu atveju teismas nenustatė pateisinamų priežasčių, kodėl jis neįgijo tokios teisės. Tokios išvados nepaneigia, kad, pasak E. P., jam liko vairuotojo pažymėjimas. Vairuotojo pažymėjimo turėjimas savaime nereiškia, kad asmuo turi teisę vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina, kad pagal ankstesnį nutarimą E. P. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas baigėsi 2024 m. rugpjūčio 14 d., o šioje byloje jis padarė administracinį nusižengimą 2025 m. spalio 21 d. Taigi jis nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones daugiau kaip vienerius metus. Įvertinęs šį laiką, teismas abejoja, ar tik šiuo vienu atveju pareiškėjas naudojosi automobiliu neturėdamas aptariamos teisės. Taip pat kyla abejonių, kad, jei nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų, E. P. ateityje imtųsi kokių nors priemonių susigrąžinti specialiąją teisę, juolab nevairuotų automobilio.

Antra, priešingai nei nurodo pareiškėjas, SEAKĮ 24 straipsnio 5 dalyje nurodytos procedūros nėra formalios. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už tai, kad jis padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka po medicininės ir švietėjiškos atestacijos, baigus vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą, papildomą vairuotojų mokymą ir perlaikius vairavimo egzaminą. Reikalavimas baigti vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą netaikomas, jeigu asmeniui nepaskirta administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai. Reikalavimas perlaikyti vairavimo egzaminą netaikomas, jeigu dėl šioje dalyje nurodyto teisės pažeidimo padarymo teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta trumpesniam negu vieni metai laikui. Vadinasi, įstatymų leidėjas asmenims, kuriems pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta vieniems metams ir daugiau už teisės pažeidimą, padarytą būnant neblaiviems, nustato galimybę šią teisę susigrąžinti tik pasibaigus teisės vairuoti atėmimo terminui ir tik tuo atveju, jei jie: 1) atlieka medicininę ir švietėjišką atestaciją; 2) baigia vairavimo esant neblaiviam prevencijos programą; 3) baigia papildomą vairuotojų mokymą; 4) perlaiko vairavimo egzaminą. Pažymėtina, kad šie veiksmai negali būti laikomi formaliais, kadangi jų atlikimas reikalauja aktyvių paties asmens veiksmų, įskaitant dalyvavimą nustatytose procedūrose ir programose. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš privalomų ir esminių veiksmų yra praktikos vairavimo egzamino išlaikymas AB „Regitra“, kurį daugelis išlaiko ne iš pirmo karto. SEAKĮ ir minėtos nuostatos yra paskelbtos teisės aktų nustatyta tvarka, todėl E. P. turėjo galimybę su jomis susipažinti, juolab teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo tvarka galioja jau ilgą laiką. Nepateisinami E. P. skundo teiginiai, kad jis yra vyresnio amžiaus ir sunkiai kalba lietuviškai. Pirma, pareiškėjo amžius nėra toks, kad jis nesugebėtų gauti informaciją, kaip reikia susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Antra, E. P. yra Lietuvos Respublikos pilietis, todėl preziumuojama, kad jis moka lietuvių kalbą. Lietuvių kalbos pakankamas nemokėjimas visiškai nesudaro pagrindo teigti, kad pareiškėjo padarytas administracinis nusižengimas yra mažesnio pavojingumo, nes tai priklauso būtent nuo paties asmens pastangų mokėti valstybinę kalbą. Taip pat teismas atkreipia dėmesį, kad šio administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl administraciniam nusižengimui padaryti asmeniui užtenka atlikti aptariamoje straipsnio dalies dispozicijoje nurodytus veiksmus, kuriuos įstatymų leidėjas apibrėžia kaip savaime pavojingus – transporto priemonių vairavimas neturint teisės jas vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Taigi šiuo atveju E. P. veiksmai, t. y. transporto priemonės vairavimas neturint teisės jas vairuoti, laikytini pavojingais. Reikšminga ir tai, kad, jei E. P. būtų sukėlęs kokius nors neigiamus padarinius, jis būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal kitus ANK straipsnius ar netgi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą.

Skundžiamame nutarime nenustatyta E. P. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pareiškėjas skunde pripažįsta kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo, jis teisme taip pat laikėsi tokios pozicijos, tačiau tai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Nors E. P. administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 424 straipsnio 3 dalyje, padarė pirmą kartą, kita vertus, jis anksčiau trauktas administracinėn atsakomybėn už šiurkštų KET pažeidimą, t. y. jis, būdamas neblaivus, vairavo automobilį. Tai neigiamai apibūdina E. P. asmenybę. Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad pareiškėjas paskutinių penkerių metų laikotarpiu administracinėn atsakomybėn apskritai trauktas du kartus už KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Teismas teigiamai vertina, kad pareiškėjas po nagrinėjamo įvykio nepadarė jokio administracinio nusižengimo, tačiau, įvertinus nurodytas aplinkybes, negalima daryti neabejotinos išvados, kad E. P. visą laiką itin preciziškai laikėsi KET reikalavimų ir visuotinai priimtų elgesio taisyklių. Nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų.

Pareiškėjas, prašydamas sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, iš esmės akcentuoja tokios teisės reikalingumą kasdieniame gyvenime, t. y. darbo funkcijoms atlikti ir šeimos poreikių užtikrinimui. Visų pirma pasakytina, kad pagal ANK 34 straipsnio 3 dalį administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybė, kurią, be kita ko, apibūdina, ar asmuo dirba, turi šeimą, teigiamai charakterizuojamas ir pan., yra tik viena iš aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti individualizuojant administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės taikymą. Be to, visoms ANK 34 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė. Tai, kad E. P. teisė vairuoti transporto priemones yra reikalinga atlikti darbo funkcijas ir šeimos interesų užtikrinimui, nėra vien tos aplinkybės, kurios lemtų ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymą pareiškėjui. Atkreiptinas dėmesys, kad nemažai žmonių naudojasi teise vairuoti transporto priemones darbo tikslams. Be to, pareiškėjas, suvokdamas teisės vairuoti transporto priemones reikalingumą, elgėsi nerūpestingai, nes, praėjus administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminui, nepasidomėjo, kokius veiksmus jam būtina atlikti, siekiant susigrąžinti teisę vairuoti transporto priemones. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tam tikram laikui apskritai neatima asmens teisės dirbti (arba susirasti kitą darbą), kai ši specialioji teisė tiesiogiai nėra reikalinga. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą. Jis siuva vyriškus kostiumus ir prekiauja (duomenys neskelbtini) turguje. Neturint teisės vairuoti transporto priemones, jam yra sunkiau gauti prekes, reikia prašyti kitų pagalbos. Teismas pažymi, kad E. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu jam padeda sūnus ir kiti pažįstami. Taigi pareiškėjas rado alternatyvų būdą, kaip, t. y. kitiems padedant, jis gali tęsti vykdyti individualią veiklą. Be to, kaip minėta, E. P. vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, vadinasi, jis nėra priklausomas nuo vadovo, su kuriuo reikėtų derinti darbo grafiką, todėl darbo laiką gali susidėlioti pagal save. Atkreiptinas dėmesys, kad tam tikrais atvejais, kai nereikia vežti didelio kiekio prekių, pareiškėjas gali naudotis viešuoju transportu, kuris Vilniaus mieste yra gerai išvystytas. Pažymėtina, kad skubiais atvejais, kai jam negalės padėti sūnus ar kiti pažįstami žmonės, jis gali pasinaudoti pavėžėjo paslaugomis.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad E. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga tam, kad jis galėtų pasirūpinti pensinio amžiaus ((duomenys neskelbtini) metų) tėvu, pas kurį reikia važiuoti kiekvieną dieną, jam atvežti maistą, nes šis nevaikšto. Teismas pažymi, kad E. P. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad tėvas gyvena Vilniuje (duomenys neskelbtini) mikrorajone, taigi pas jį važiuoja naudodamasis viešuoju transportu. Be to, teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis turi seserį. Nors, pasak jo, sesuo negali kiekvieną dieną nuvažiuoti pas tėvą ir juo pasirūpinti, kita vertus, jis nėra vienintelis artimasis, galintis pasirūpinti tėvu. E. P. šeimos interesų apsauga taip pat nesudaro pagrindo taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas sutrumpinti aptariamos administracinio poveikio priemonės terminą arba jos netaikyti. Pareiškėjui prieš administracinio nusižengimo padarymą buvo žinoma, kad jis rūpinasi vyresnio amžiaus tėvu, kuris nevaikšto ir dėl to jam yra reikalinga pagalba. Kita vertus, tai nepadarė įtakos E. P. elgesiui, kad jis atsakingai elgtųsi ir nepadarytų administracinio nusižengimo. Priešingai, ta aplinkybė, kad jis, nesilaikydamas teisės normų, pablogino savo ir šeimos padėtį, yra dėsningas jo netinkamo elgesio rezultatas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu E. P. rado alternatyvų būdą, kaip jis gali važiuoti pas tėvą ir toliau juo rūpintis. Kaip minėta, jis nėra vienintelis artimasis galintis pasirūpinti vyresnio amžiaus tėvu (turi seserį, sūnų). E. P. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad jis turi keturis anūkus, tačiau jis nenurodė, kaip teisės vairuoti transporto priemones atėmimas siejasi su anūkų gerove ar jų pasirūpinimu. Teismas nenustatė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių anūkų tėvai negalėtų pasirūpinti savo vaikais. Be to, nenustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas tiesiogiai sietųsi su retesniu anūku bendravimu. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad, E. P. laikinai netekus teisės vairuoti transporto priemones, bus visiškai pažeisti jo šeimos ar jo pačio interesai.

Pažymėtina, kad tam tikri laikini sunkumai dirbant ar rūpinantis šeima yra natūralus administracinio nusižengimo padarymo padarinys. Šie negatyvūs, nepalankūs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenime kilę paskirtos administracinio poveikio priemonės padariniai yra ne tik neišvengiami, bet kartu ir būtini. Priešingu atveju, administracinės nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) būtų beprasmiškos, jos negalėtų įspėjamai veikti nei konkretaus administracinį nusižengimą padariusio asmens, nei kitų asmenų, t. y. neatitiktų savo prevencinio pobūdžio. Akcentuotina, kad skiriama administracinio poveikio priemone siekiama ne tik pakeisti kalto asmens elgesį teigiama linkme, bet ir apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių tokios veikos padarymo atvejų, užkirsti kelią toliau pažeidinėti KET. Siekis apsaugoti visuomenę nuo pakartotinių KET pažeidimų ir pakeisti asmenį nusveria jo patiriamus nepatogumus, juo labiau kad šie nepatogumai atsirado dėl paties E. P. neteisėtų veiksmų. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas pareiškėjui yra terminuotas, t. y. trunka tam tikrą laiką, nagrinėjamu atveju minimaliam įstatyme nustatytam terminui, o vėliau jis vėl galės naudotis tokia teise.

E. P. skunde nurodytos kitos aplinkybės (buvęs policijos pareigūnas, jis anksčiau niekada nėra baustas už tokio pobūdžio administracinius nusižengimus, teikė objektyvią ir tikslią informaciją, kuri būtina įvertinti padarytą administracinį nusižengimą ir reikalinga administracinei nuobaudai ir administracinio poveikio priemonei paskirti ir kt.), taip pat nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Teismas, remdamasis anksčiau nurodytais motyvais, daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir paskirti E. P. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trumpesniam, nei ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytas minimalus, terminui. Todėl E. P. skundo prašymas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas atmetamas. Vien pareiškėjo priešingas manymas savaime nesudaro pagrindo taikyti jam švelnesnę administracinę atsakomybę.

Kita vertus, teismas, visapusiškai įvertinęs anksčiau minėtas aplinkybes, reikšmingas administracinio poveikio priemonės skyrimui, konstatuoja, kad šiuo konkrečiu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje nustatyti administracinės nuobaudos tikslai ir paskirtis bus pasiekti E. P. už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskyrus minimalų ANK 424 straipsnio 7 dalyje nustatytą administracinio poveikio priemonės – tesės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą (6 mėnesius). Pirma, E. P. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka už ANK 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą. Antra, nors skundžiamame nutarime nurodyta, kad nenustatyta E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kita vertus, jis tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą, o tai teismas vertina teigiamai. Trečia, atsižvelgtina į anksčiau aptartas pareiškėjo administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes. Ketvirta, teismas taip pat įvertina minėtą E. P. asmenybę, susijusią su darbine veikla ir jo šeimine padėtimi. Penkta, jis per paskutinius penkerius metus tik du kartus trauktas administracinėn atsakomybė, baudos sumokėtos, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, taip pat nenustatyta, kad E. P. padarė kokius nors administracinius nusižengimus po nagrinėjamo įvykio (informacija, esanti asmens duomenyse). Būtent minėto dydžio administracinio poveikio priemonės (teisės vairuoti transporto priemones atėmimo) terminas atitiks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę ir bus proporcingas padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo laipsniui. Tokios išvados nepaneigia, kad E. P. paskutinių penkerių metų laikotarpiu trauktas administracine tvarka už šiurkštaus administracinio nusižengimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, Institucijos vyriausiojo tyrėjo J. Vekeroto 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimas atitinkamai keičiamas.

Kaip jau buvo minėta anksčiau, E. P. skundu prašo sumažinti paskirtą administracinę nuobaudą, t. y. 375 Eur dydžio baudą, nurodydamas tuos pačius motyvus, kaip ir dėl administracinio poveikio priemonės atėmimo termino sutrumpinimo. Kita vertus, pareiškėjas teismo posėdžio metu patikslino, kad jis gali sumokėti jam paskirtą baudą.

ANK 34 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

Nagrinėjamu atveju E. P. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su transportu ir kelių ūkiu (atsižvelgtina į administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, be kita ko, į tai, kad pagal ankstesnį nutarimą E. P. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas baigėsi 2024 m. rugpjūčio 14 d., o šioje byloje jis padarė administracinį nusižengimą 2025 m. spalio 21 d. Taigi jis nesusigrąžino teisės vairuoti transporto priemones daugiau kaip vienerius metus. Įvertinęs šį laiką, teismas abejoja, ar tik šiuo vienu atveju pareiškėjas naudojosi automobiliu neturėdamas aptariamos teisės. Taip pat kyla abejonių, kad, jei nebūtų sustabdytas policijos pareigūnų, E. P. ateityje imtųsi kokių nors priemonių susigrąžinti specialiąją teisę, juolab nevairuotų automobilio); skundžiamu nutarimu nenustatyta pareiškėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nors jis pripažino kaltę padaręs administracinį nusižengimą skundą nagrinėjant teisme, tačiau to nepakanka mažinti paskirtą baudą. E. P. anksčiau du kartus trauktas administracinėn atsakomybėn, be kita ko, už šiurkštų KET pažeidimą. Pareiškėjas yra vyresnio amžiaus, vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą, kaip nurodė teismo posėdžio metu jis yra siuvėjas ir pardavėjas.

Teismas, įvertinęs administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad E. P. paskirta bauda, kuri atitinka ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatytą baudos vidurkį, nėra aiškiai per griežta. Skirti jam minimalią sankcijoje nustatytą baudą ar, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, skirti baudą, mažesnę nei ANK 424 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali, nėra pagrindo. Teismas pažymi, kad E. P. yra darbingo amžiaus, dirba, taip pat nenustatyta, kad jis turi kokių nors didelių finansinių įsipareigojimų ar skolų, todėl nėra pagrindo manyti, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki. Kaip minėta, pats pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad paskirtą baudą jis gali sumokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad nėra pagrindo teigti, kad E. P. paskirta 375 Eur dydžio bauda yra aiškiai neproporcinga, neatitinka teisingumo principo reikalavimų.

Skunde cituojamas Europos Sąjungos bendrasis bausmių proporcingumo principas, nustatytas Chartijos 49 straipsnio 3 dalyje. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės parenkamos bei jų dydžiai nustatomi vadovaujantis ANK, o ne Chartijos nuostatomis, todėl šiuo atveju nėra reikšmingos kokių nors Chartijos nuostatų turinys. Tokios išvados nepaneigia ir E. P. skunde cituojama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Pažymėtina, kad administracinė atsakomybė individualizuojama kiekvienoje byloje atsižvelgiant į byloje nustatytas konkrečias aplinkybes. Todėl kitų teismų praktika, cituojama iš konteksto, šiuo atveju nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

E. P. (E. P.) skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo Juliaus Vekeroto 2025 m. lapkričio 11 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-27144-2025:

1) pakeisti nutarimo dalį, kuria E. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 9 mėnesiams – ir E. P. už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymą paskirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.