Kauno apygardos teismo nuosprendis

sekretoriaujant Akvilei Kveškevičienei, Dianai Zadrauskaitei ir Audronei Stulginskaitei – Puidienei,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. J., gimęs (duomenys neskirtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskirtini), faktiškai gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu (duomenys neskirtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis MB „(duomenys neskirtini)“, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 3 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 209 straipsnio 1 dalyje ir 222 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

E. J. pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – MB „(duomenys neskirtini)“ priklausantį turtą:

jis laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. būdamas MB „(duomenys neskirtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskirtini), buveinės adresas: (duomenys neskirtini)) statybos direktoriumi, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. šios įmonės direktoriumi bei pagal 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį veikdamas mažosios bendrijos vardu ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą,

- laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d., pagal MB „(duomenys neskirtini)“ avansines apyskaitas gavęs bendrovės pinigines lėšas – 20 400,08 Eur, skirtas bendrovės veiklos išlaidoms, nepateikė dokumentų, pateisinančių šių piniginių lėšų panaudojimą MB „(duomenys neskirtini)“ veikloje bei piniginių lėšų į įmonės banko sąskaitą ar kasą negrąžino;

- laikotarpiu nuo 2021 m. rugpjūčio 17 d. iki 2022 m. gegužės 17 d. iš S. N. gavęs grynuosius pinigus už asfaltavimo darbus (duomenys neskirtini), 2022 m. gegužės 17 d., išrašęs pinigų priėmimo kvitą ABU Nr. (duomenys neskirtini) ir PVM sąskaitą faktūrą serija Rin Nr. (duomenys neskirtini) patvirtinančius 26 226,75 Eur gavimą, šių dokumentų neįtraukė į MB „(duomenys neskirtini)“ buhalterinę apskaitą, gautų pinigų kasoje neužpajamavo ir į įmonės kasą ar banko sąskaitą neįnešė;

- laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. pasinaudodamas MB „(duomenys neskirtini)“ vardu išduota „Luminor” banko mokėjimo kortele, iš atsiskaitomosios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išėmęs grynųjų pinigų tai yra: 2021 m. lapkričio 5 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini) išėmė – 200 Eur; 2021 m. lapkričio 5 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini) išėmė – 3000 Eur; 2021 m. lapkričio 5 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini) išėmė – 8000 Eur; 2021 m. gruodžio 1 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini) išėmė – 4000 Eur; 2021 m. gruodžio 6 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini), išėmė – 2800 Eur; 2021 m. gruodžio 17 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini), išėmė – 6000 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d. bankomate, esančiame (duomenys neskirtini), išėmė – 7200 Eur; 2021 m. gruodžio 23 d., bankomate, esančiame (duomenys neskirtini), išėmė – 1500 Eur, iš viso 32 700 Eur, iš MB „(duomenys neskirtini)” kasos pagal 2021 m. gruodžio 23 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskirtini) ir 2021 m. gruodžio 28 d. kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskirtini) gavęs 155 000 Eur, žodžiu nurodydamas bendrijos buhalterei N. D. į buhalterinę apskaitą įtraukti apie bendrijos, jam kaip fiziniam asmeniui paskolintus šiuos visus bendrijos pinigus, iš viso 187 700 Eur, tačiau pateisinančių dokumentų nepateikė;

- bei neperdavė nemokumo administratoriui K. K. įmonės kasoje buvusių 674,35 Eur.

Tokiu būdu pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą – MB „(duomenys neskirtini)“ priklausantį turtą – 235 001,18 Eur pinigines lėšas, tuo MB „(duomenys neskirtini)“ padarė labai didelę – 235 001,18 Eur turtinę žalą.

Be to, E. J. apgaulingai tvarkė MB „(duomenys neskirtini)“ finansinę apskaitą:

jis, laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. būdamas MB „(duomenys neskirtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskirtini), buveinės adresas: (duomenys neskirtini)) direktoriumi, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (įstatymo redakcija galiojanti nuo 2022 m. gegužės 1 d., Nr. XIV-680) 13 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, numatančias, jog „Subjekto vadovas organizuoja subjekto apskaitą: užtikrina, kad apskaitą tvarkančiam asmeniui būtų laiku pateikta teisinga, tiksli, išsami informacija apie ūkines operacijas ir apie turto ir įsipareigojimų vertės nustatymui taikytinas prielaidas“, būdamas atsakingas už MB „(duomenys neskirtini)“ finansinės apskaitos organizavimą, sąmoningai pažeisdamas teisės aktų, reglamentuojančių finansinės apskaitos tvarkymą reikalavimus, tyčia apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, tai yra:

- pažeidė Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo straipsnio 2 dalies nuostatas, numatančias, kad „Visos ūkinės operacijos turi būti užregistruotos apskaitos registruose“; 3 dalies nuostatas, numatančias, kad „Ūkinės operacijos turi būti užregistruojamos ūkinės operacijos dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip iki ataskaitų parengimo dienos, o grynaisiais pinigais atliekamos ūkinės operacijos – ne vėliau kaip paskutinę einamojo mėnesio dieną“, nes S. N. pagal 2022 m. gegužės 17 d. pardavimo dokumentą – PVM sąskaitą faktūrą Rin Nr. (duomenys neskirtini) pardavė darbų už 21 675 Eur, PVM – 4 551,75 Eur, iš viso už 26 226,75 Eur, išrašė pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskirtini) apie 26226,75 Eur gavimą, tačiau šių dokumentų nepateikė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui įtraukti į buhalterinės apskaitos registrus, dėl ko nebuvo deklaruota ir sumokėta į valstybės biudžetą 4 551, 75 Eur PVM, o 26 226,75 Eur pasisavino.

Dėl nurodytų finansinę apskaitą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskirtini)“ veiklos ir jos turto dydžio bei padaryta didelė – 26 226,75 Eur turtinė žala MB „(duomenys neskirtini)” .

Be to, E. J. iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – MB „(duomenys neskirtini)“ priklausantį turtą:

jis nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. būdamas MB „(duomenys neskirtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskirtini), buveinės adresas: (duomenys neskirtini)) statybos direktoriumi ir laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. direktoriumi bei pagal 2012 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 7 dalį veikdamas mažosios bendrijos vardu ir turėdamas teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, užimamų pareigų pagrindu, turėdamas savo žinioje MB „(duomenys neskirtini)” turtą – automobilio priekabą „TEMA BOX“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskirtini), 554,58 Eur vertės, teleskopinę nubraukimo liniuotę 1067,32 Eur vertės, 664 vienetus padėklų 4425,84 Eur vertės, juos perdavė nenustatytiems asmenims ir tokiu būdu iššvaistė jo žinioje buvusį MB „(duomenys neskirtini)” priklausantį 6047,74 Eur vertės turtą, tuo MB „(duomenys neskirtini)“ padarydamas 6047,74 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies, pripažino dalį faktinių aplinkybių susijusių su labai didelės vertės svetimo turto pasisavinimu, tačiau neigė apgaulingai tvarkęs įmonės apskaitą, iššvaistęs įmonės turtą, sąmoningai blogai valdęs įmonę ir nulėmęs jos bankrotą. E. J. parodė, kad MB „(duomenys neskirtini)“ jis dirbo nuo 2017 metų. Laikotarpiu nuo 2017 metų spalio mėnesio pradžios iki 2021 m. gegužės 31 d. buvo statybos vadovu, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. – šios įmonės direktoriumi. MB „(duomenys neskirtini)“ užsiėmė statybos darbais, ją įkūrė jis su mama. Nors įmonė buvo nedidelė, tačiau pradžioje dirbo pelningai. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė N. D.. Tik jis pats turėjo teisę disponuoti įmonės grynais pinigais, o sąskaitomis – jis ir buhalterė N. D., bet dažniausiai jis pats. Dėl kaltinimo dalies, kad jis nuo 2017 iki 2022 metų, kaip statybos darbų vadovas, pagal avansines MB „(duomenys neskirtini)“ apyskaitas gavęs 20 400 eurų bendrovės piniginių lėšų nepateikė šių lėšų panaudojimo dokumentų, tačiau tie pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, tiesiog nebuvo pristatyti tai įrodantys pirkimai. Jis tuos pinigus nusiėmė banko kortele, tačiau neturi dokumentų, pagrindžiančių, kur tie pinigai buvo panaudoti. Jo nuomone, iš kažkokių lėšų S. N., tiek visiems kitiems buvo atliekami darbai, tačiau pateisinančių šias išlaidas dokumentų neturi. Iš A. Z. pinigų buvo gauta tiek, kiek buhalterijai buvo pristatyta dokumentų. Tarp jo ir A. Z. buvo įvykęs konfliktas, nes jis nebeišgalėjo atlikinėti darbų, nes nebeturėjo finansų. Jis siūlė A. Z. grąžinti sumokėtą avansą ir, kad susirastų kitą įmonę, kuri pabaigtų pradėtus darbus, tačiau A. Z. nesutiko, reikalavo pabaigti darbus, pradėjo grasinti, jog kreipsis į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Valstybinę darbo inspekciją dėl pas jį dirbusių ukrainiečių. Dėl asfaltavimo jis tik konsultavo, o dėl betonavimo darbų jie sutarė kainą apie 15 000 eurų. 50 000 eurų sumos už darbus sutarta nebuvo. Su A. Z. buvo sutarta tik dėl dalies trinkelių ir tvoros betonavimo, o dėl gatvės sutvarkymo susitarimas buvo ne su A. Z., o su gatvės gyventojais, jis asfaltavimo darbų neatliko, tik konsultavo, tiesiog jis neturėjo galimybės asfaltuoti. Sąmata už darbus buvo numatyta apie 15 000 – 16 000 eurų. Jis už darbus avanso gavo 6 000 eurų ir truputį asmeniškai už konsultacijas kaip kelininkas. Sąskaitą išrašė už tiek, kiek buvo atlikta darbų. Dėl 35 407 eurų sumos, mano, kad ji atsiradusi tik dėl jo ir A. Z. kilusio konflikto. Sąskaita buvo išrašyta už 14 000 eurų, nes A. Z. liko įmonei skolingas 8 000 eurų ir nesutiko sumokėti tol, kol nebus pabaigti darbai ir jį šantažavo. Su S. N., buvo susitarimas atlikti jų gatvės asfaltavimo darbus. Kadangi tai buvo MB „(duomenys neskirtini)“ veiklos pabaiga, jis atliko tik pagrindų įrengimo darbus ir prižiūrėjo asfaltavimo darbus. Už 26 226,75 eurus išrašė sąskaitą faktūrą, ji yra reali ir abiejų pusių pasirašyta, tik ji nebuvo laiku pristatyta į buhalteriją, dėl to kaltę pripažįsta pilnai. Už šiuos gautus pinigus jis pirko medžiagas, mokėjo žmonėms. Jie buvo išleisti įmonės veikloje, tačiau tas išlaidas pateisinančių dokumentų neturi. Pripažįsta, jog turėjo MB „(duomenys neskirtini)“ vardu išduotą „Luminor“ banko kortelę ir nuėmė iš bankomato 32 700 eurų sumą, tačiau visi pinigai buvo panaudoti įmonės veikloje, bet jų panaudojimą pateisinančių dokumentų neturi. Dėl 187 700 eurų sumos, kuri buvo įtraukta kaip jam paskolinta suma, tai buvo formalumas. Kadangi įmonei grėsė bankrotas, o jis buvo atsakingas už pinigus, siekdamas būti prieš visus sąžiningas jis nurodė N. D. suforminti kaip paskolą. Šis deficitas atsirado per ilgą laiką, per kelis metus, tai tiesiog buvo formalus suforminimas, kad bendrija jam yra paskolinusi 187 700 eurų sumą, nors realiai tokios paskolos tikrai nebuvo, jis jų nepasisavino, jie buvo panaudoti įmonės veikloje, buvo mokama grynais tiekėjams, darbuotojams iš (duomenys neskirtini), iš jų jis nepraturtėjo. Tiesiog tuo momentu buvo optimistas, kad viskas susitvarkys. Nemokumo administratoriui iš kasos nebuvo perduoti 674,35 eurai, nes kasoje jų nebuvo. Nebuvo dėl to, kad visi pinigai buvo panaudoti įmonės veiklai, buvo daug mokama grynais pinigais, tačiau jų jis nepasisavino. Įmonės buhalterinės apskaitos apgaulingai tvarkyti nesiekė, greičiausiai padarė daug klaidų. 2019 metais sudarė rangos darbų sutartį su UAB „(duomenys neskirtini)“ dėl (duomenys neskirtini) miesto erdvių gerbūvio tvarkymo darbų. Šis objektas jo įmonei nebuvo pelningas ir nulėmė įmonės bankrotą. Buvo atlikta daug darbų. Pagrindines medžiagas pirko UAB „(duomenys neskirtini)“, absoliučiai visos jos buvo panaudotos šiame objekte, taip pat ir už 271 892, 06 eurų sumą. Ši suma susidarė dėl blogo sąmatinio paskaičiavimo, galbūt per mažos patirties, nesitikėjo, kad UAB „(duomenys neskirtini)“ būdamas jų senu partneriu taip su juo negražiai pasielgs. Per visą šį projektą jie turėjo 271 000 eurų deficitą, dėl to, kad arba projektas pabrango arba nebuvo įvertintos brangios specifinės medžiagos. Visos medžiagos buvo sunaudotos šiame objekte. Nors jis ir turėjo patirties statyboje, galbūt tokiam projektui kaip (duomenys neskirtini) parkas ji buvo per maža. Kaltinime nurodytose 11 PVM sąskaitų faktūrų ir pagal jas nurodytos susidariusios sumos, yra tiesiog nesudengtos sąskaitos-faktūros. Už šias sumas greičiausiai buvo nupirkta brangiau medžiagų ir tų sumų nebeužteko perdengimui su jų išrašytomis sąskaitomis-faktūromis. Po viso šito UAB „(duomenys neskirtini)“ vadovas R. B. jį pasikvietęs pakišo jam pasirašyti vekselį, kurį jis pasirašė ir prisėmė skolą sau asmeniškai. Su kaltinimu dėl įmonės turto iššvaistymo 6 604,32 eurų sumai jis nesutinka, nes kaltinime nurodytų daiktų jis niekam neperdavė. Keli įrankiai buvo likę objektuose, kai įmonė jau visai nebevykdė veiklos, kitus pasiėmė dirbę žmonės kaip skolą dėl jiems nesumokėto atlyginimo. Automobilio priekaba buvo palikta objekte, ji buvo šiek tiek palūžusi, paprašius nemokumo administratoriui ją pristatyti, nuvažiavęs į objektą jis jos neberado. Kadangi įmonė neturėjo konkrečios vietos, daiktus laikydavo objektuose, kuriuose dirbdavo. Į policiją dėl vagystės nesikreipė. Teleskopinės nubraukimo liniuotės taip pat dingo, kaip ir priekaba. Padėklai nėra turtas, kuris gali būti pasisavinimas, ar gali būti vertingas, juos dažniausiai palikdavo objektuose, o sulūžusius išmesdavo, o kelių net neapsimokėdavo finansiškai vežti priduoti. Dėl tyčinio bankroto nepripažįsta, jo nuomone, įmonės nemokumą pradžioje lėmė (duomenys neskirtini) parkas tačiau tai nebuvo vienintelis deficitas, kurį padarė (duomenys neskirtini) centrinis parkas. Nepavykus objektui (duomenys neskirtini) jam pačiam buvo minčių skelbti bankrotą, buvo optimistiškai nuteiktas, kad galbūt galima dar tą įmonę išgelbėti. Kartu su darbuotojais nusprendė tęsti veiklą, nes jis buvo sutaręs su UAB „(duomenys neskirtini)“, kad jie jam duos pelningų darbų, iš kurių bus išskaičiuojama pagal vekselį skola ir bus užtikrinamas jo darbuotojams mokamas darbo užmokestis be didelio įmonės pelno, kol skola sumažės iki minimumo. Po kurio laiko darbai tiesiog nutrūko, tačiau jis nežino kodėl, ar dėl UAB „(duomenys neskirtini)“ godumo, ar jiems buvo per sunku su jo įmone dirbti. Jo įmonė mažino skolą ir labai atsakingai žiūrėjo į naujus projektus, kad būtų uždarbis ir nepasikartotų atvejis kaip su (duomenys neskirtini) parku (7 t., b. l. 108–114, 118–120).

Liudytoja N. D. parodė, kad ji nuo 2019 metų iki 2022 metų dirbo MB „(duomenys neskirtini)“ vyr. buhaltere. Įmonė užsiėmė trinkelių klojimo ir statybos darbais. Ji įmonėje buvo atsakinga už teisingą pirminių apskaitos dokumentų suvedimą, kuriuos pristatydavo direktorius E. J., teikdavo ataskaitas „Sodrai“ ir Mokesčių inspekcijai. Įmonės grynieji pinigai buvo laikomi pas direktorių E. J., jis turėjo prieigą prie įmonės banko sąskaitų. Jai buvo suteikti įgaliojimai daryti pavedimus, bet juos darydavo tik E. J. nurodymu, niekada nedarė pavedimų savavališkai. Įmonėje kasos aparato nebuvo, ji grynųjų pinigų nematė. Pirmais jos darbo įmonėje metais įmonė dirbo pelningai, o vėliau – ne. Pinigus visada išsiimdavo direktorius, bet gale mėnesio pateikdavo sąskaitas, o likusiai sumai sąskaitos nebuvo. Paskolos sutartis jai nebuvo pristatyta. Nurodė, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė visas aplinkybes. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. lapkričio 25 d. liudytoja N. D. parodė, kad nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2022 m. rugpjūčio 22 d. ji dirbo MB „(duomenys neskirtini)”, buhalterės pareigose. Į darbą priėmė vadovas E. J.. Su juo aptarė darbo sąlygas, užmokestį ir pasirašė darbo sutartį. MB „(duomenys neskirtini)“ pagrindinė veikla buvo statybos darbai. Visą bendrijos veiklą organizavo ir kontroliavo vadovas. Buvo atsakinga už visą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir pateikimą VMI ir Sodrai. Dirbo su buhalterine programa „Nano“. Buhalterinę apskaitą tvarkė savo namuose, kadangi bendrija neturėjo savo patalpų. Teikė visas mokesčio deklaracijas VMI ir Sodrai pagal vadovo pateiktus dokumentus, kuriuos pateikdavo atveždamas į namus, arba atsiųsdamas elektroniniu paštu. Metiniai buhalteriniai dokumentai buvo saugomi pas ją namuose ir pasibaigus metams, visus praėjusių metų buhalterinius dokumentus grąžino vadovui. Bendrovės kasininkas buvo E. J.. Atskaitingi asmenys be vadovo dar buvo statybos darbų vadovai, inžinierius ir kiti asmenys, kurių pareigybių neatsimena. Bendrija turėjo vieną „Luminor“ banko sąskaitą. Prisijungimus prie sąskaitos turėjo ir vadovas, ir ji. Bankinius pervedimus atlikdavo tik su vadovo leidimu. Bendrijoje kasos aparato nebuvo. Gryni pinigai buvo priimami pagal pinigų priėmimo kvitą arba kasos pajamų orderį. Darbuotojams darbo užmokesčius apskaičiuodavo ji. MB „(duomenys neskirtini)” buhalterinę apskaitą vedė pagal jai vadovo pateiktus dokumentus. Kiek jai žinoma, bendrija turėjo nuostolingų objektų, liko skolinga tiekėjams, nes negalėjo atsiskaityti su tiekėjais – neturėjo tiek pajamų. Vienas iš skolininkų – UAB „(duomenys neskirtini)” kreipėsi į teismą dėl MB „(duomenys neskirtini)” bankroto bylos. 2022 m. rugpjūčio mėnesio pradžioje, tikslios datos neatsimena, paskambino nemokumo administratorius K. K. ir paprašė parengti finansinę atskaitomybę 2022 m. rugpjūčio 2 d. dienai ir paskaičiuoti darbuotojams galutinius atsiskaitymus 2022 m. rugpjūčio 22 d. tą ir padarė. 2022 m. rugsėjo mėnesį nemokumo administratorius paprašė tam tikros buhalterinės ataskaitos, tai nusiuntė apyvartos žiniaraštį iš kurio buvo matyti, kad vadovas E. J. skolingas bendrijai 187 700 Eur. Banko sąskaitos išrašuose pastebėjo, kad vadovas iš bendrijos sąskaitos gryninosi pinigus įvairiomis sumomis, bet dokumentų, pagrindžiančių pinigų paėmimą jai nepateikė. Vadovas informavo, kad dėl iš bendrijos banko sąskaitos paimtų pinigų bus forminama paskola. Paskolos sutartis nebuvo pristatyta. 2022 m. gegužės ar birželio mėnesį, tikslios datos neatsimena, užpildė deklaracijos FR0711 formą ir ją pateikė vadovui E. J.. Pati nepateikė, nes jai buvo pasibaigęs įgaliojimas VMI EDS. Ar vadovas pateikė jos siųstą deklaraciją, nežino. E. J., kaip atskaitingas asmuo skolingas bendrijai 20 573,09 Eur. Kaip atskaitingas asmuo 2021 m. liko skolingas 15 635,41 Eur ir 2022 m. iš pirkėjų gavo likusią sumą. E. J. nepristatė dokumentų, kad šie pinigai buvo išleisti bendrijos reikmėms. 2022 m. spalio pabaigoje, tikslios datos neatsimena, grąžino bendrijos vadovui visus turimus bendrijos buhalterinius dokumentus. Priėmimo – perdavimo akto nepildė. Perdavė 4-5 dėžes, kuriose buvo sudėta nuo 4 iki 8 segtuvų, priklausomai nuo dėžės dydžio. Ant dėžių suklijavo lapus, kuriuose nurodė segtuvų pavadinimus. Ar E. J. perdavė buhalterinius dokumentus nemokumo administratoriui, nežino (1 t., b. l. 55–58). Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. sausio 26 d. liudytoja N. D. parodė, kad ji lieka prie 2022 m. lapkričio 25 d. duotų parodymų ir juos papildė, kad E. J. nuo mažosios bendrijos įkūrimo buvo įdarbintas darbų vadovu ir buvo paskirtas kasininku, kuriuo buvo iki bankroto. Jai E. J. atsiųsdavo ar pateikdavo buhalterinius dokumentus. R. J. buvo tik akcininkė. E. J. turėjo visus įgaliojimus vykdyti bendrijos veiklą. Šiuo metu tiksliai negali pasakyti kaip E. J. buvo išduoti pinigai 11 200 Eur, ar išmokėti iš kasos, ar nuimti banko kortele iš atsiskaitomosios sąskaitos. 2021 m. gruodžio pabaigoje E. J. jai žodžiu nurodė, kad buhalterinėje apskaitoje parodytų, kad bendrija jam asmeniškai paskolina 15 5000 Eur ir iš atsiskaitomosios bendrijos sąskaitos išgrynintus 21 500 Eur, viso E. J. iš bendrijos pasiskolino 187 700 Eur, bet paskolos sutartis jai nebuvo pateikta. Bendrijoje dauguma atsiskaitymų buvo vykdomi grynais pinigais. Taip pat E. J. liko skolingas bendrijai 20 573,09 Eur, nes nepateikė pagrindžiančių dokumentų šiai sumai (1 t., b. l. 59–62). Apklausta papildomai ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. kovo 21 d. liudytoja N. D. parodė, kad ji lieka prie ankstesnių parodymų. Peržiūrėjus jai pateiktus tyrėjos dokumentus, t. y. mėlynos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 79 lapų; raudonos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 60 lapų; raudonos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 197 lapų; juodos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 328 lapų; geltonos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 290 lapų; mėlynos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 271 lapo; žalios spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 103 lapų; geltonos spalvos segtuvą su įvairiais MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentais, iš 236 lapų, parodė, kad darbo sutartys, rangos, nuomos ir kitos įvairios sutartys su tiekėjais ir kiti įvairūs bendrijos dokumentai, tai dokumentai, kuriuos nebūtinai turėjo turėti vedant buhalterinę bendrijos apskaitą. MB „(duomenys neskirtini)“ buhalterinę apskaitą vedė pagal jai vadovo E. J. pateiktus dokumentus (1 t., b. l. 63–66). Perskaičius teisme šiuos liudytojos N. D. parodymus, ji juos patvirtino, nurodė, jog jie yra teisingi ir teismas jais gali vadovautis (6 t., b. l. 158–161).

Liudytoja S. N. parodė, kad nusprendus visiems (duomenys neskirtini) gatvės, esančios (duomenys neskirtini) kaime kaimynams išsiasfaltuoti gatvę, ji organizavo šios gatvės išasfaltavimą. Susirado įmonę, darbai turėjo būti atlikti per tris mėnesius, o buvo atlikti per pusantrų metų. Už asfaltavimo darbus buvo sumokėta grynais, per dešimt kartų. Pinigus sumokėjo E. J., apie 15 000 Eur, tačiau galėjo būti ir didesnė suma. Nurodė, jog apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ji geriau prisiminė visas aplinkybes. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu 2023 m. birželio 5 d. liudytoja S. N. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 17 d. su MB „(duomenys neskirtini)” direktoriumi E. J. pasirašė statybos rangos sutartį dėl asfaltavimo darbų (duomenys neskirtini). Su šia įmone visi gatvės gyventojai turėjo daug nesklandumų, nes darbų pagal sudarytą sutartį laiku neatliko. E. J. vis žadėjo atlikti, nes pradžioje buvo sutarta, kad gatvę išasfaltuos per pusantro mėnesio, bet išasfaltavo tik per metus laiko. Pagal tyrėjos parodytą 2022 m. gegužės 17 d. sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskirtini) gali pasakyti, kad tai yra sąskaita, kurią pasirašė už asfaltavimo darbus, bet šią sąskaitą apmokėjo per kelis kartus grynais pinigais sumokėdama E. J.. Per kiek kartų apmokėjo išrašytą sąskaitą negali pasakyti, neatsimena, bet tikrai atsimena, kad išrašė tik vieną pinigų priėmimo kvitą sumai nurodytai sąskaitoje faktūroje (1 t., b. l. 111–113.) Perskaičius teisme šiuos liudytojos S. N. parodymus, ji juos patvirtino, nurodė, jog jie yra teisingi ir teismas jais gali vadovautis, papildomai paaiškino, gatvės asfaltavimo darbai vyko keliais etapais, E. J. buvo mokama grynais per keletą kartų, pagal atliktus darbus, tarpiniais mokėjimais dokumento patvirtinančio apmokėjimą negaudavo, tačiau baigus asfaltavimo darbus buvo išrašyta sąskaita (6 t., b. l. 161–162).

Liudytojas A. Z. parodė, kad MB „(duomenys neskirtini)“ jam yra žinoma, nes ši įmonė atliko įvairius darbus laikotarpiu nuo 2020 iki 2022 m. jo gyvenamojo namo teritorijoje ir kvartale, esančiame (duomenys neskirtini), kuriame jis gyvena. Šios įmonės darbuotojai jo kieme klojo trinkeles ir mūrijo tvorą, o gatvėje įrenginėjo gatvės pagrindą, bortelius, atliko asfaltavimo darbus. Už darbus jis mokėjo E. J. dalimis, grynais pinigais. Darbai buvo atlikti per du metus. Kai pradėdavo darbus, sumokėjus avansą, E. J. išrašydavo pinigų priėmimo kvitą. Už trinkelių išklojimą jis sumokėjo apie 13 000 Eur, o už sienos betonavimą – apie 10 000 Eur. Avansu mokėdavo apie 2 000 Eur, medžiagoms supirkti, tikslios sumos šiuo metu neprisimena. Apie aplinkybes susijusias su 2022 m. birželio 2 d. PVM sąskaitos-faktūros išrašymu 14 592,60 Eur sumai, šiuo metu gerai neprisimena, tačiau davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Teisiamojo posėdžio metu perskaičius liudytojo A. Z. parodymus dalyje dėl 2022 m. birželio 2 d. PVM Sąskaitos-faktūros Nr. (duomenys neskirtini) išrašymo ir apmokėjimo, kuriuose jis parodė, kad tokią sąskaitą faktūrą mato pirmą kartą, ji nebuvo išrašyta ir atsiųsta apmokėjimui, greičiausiai tiek ir sumokėjo E. J. kiek nurodyta sąskaitoje faktūroje 14 592,60 Eur grynais pinigais, bet ar tiksliai tokią sumą negali pasakyti, neatsimena (1 t., b. l. 85–89), liudytojas A. Z. juos patvirtino, nurodė, kad greičiausia taip ir buvo, kadangi kai E. J. pas jį darė darbus, jis juos nepilnai pabaigė, buvo sutarta didesnė darbų apimtis ir numatytų darbų jis neatliko. Jis jam prieš tai asmeniškai nusiuntė laišką su prašymu arba pabaigti numatytus darbus, arba jis kreipsis skundą į Mokesčių inspekciją, kad jį patikrintų. Ar ši suma už trinkeles, ar už sienos betonavimą neprisimena, bet greičiausiai už trinkeles, nes kaina panašesnė. Tikėtina, kad E. J. sąskaitas-faktūras išsirašė po to, kai jis persiuntė VMI skundą, nes jis tų darbų taip ir nepabaigė. Gatvės darbai taip pat buvo daryti du metus. Vienais metais jis atliko pačią sankasą ir sudėjo bortelius, po to vyko gatvės asfaltavimo darbai, už šiuos darbus buvo sumokėta apie 35 000 Eur bendra suma. Visi atsiskaitymai buvo grynais pinigais, pavedimai daromi nebuvo, iš pradžių įvykdavo gatvės, kurią tvarkė E. J. vadovaujama įmonė, gyventojų susirinkimas, po to atvažiuodavo E. J., apsižiūrėdavome atliktus darbus, ar viskas gerai, jeigu reikėdavo kažką pataisyti pašalindavo trūkumus ir jam būdavo paduodama dalis pinigų. Dėl 2021 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvito Nr. (duomenys neskirtini), nurodė, kad tai sumokėti 6 000 eurų už atraminės sienelės jo namo kieme išmūrijimą. Į VMI su skundu jis kreipėsi dėl to, kad E. J. nepabaigė atlikti sutartų darbų (7 t., b. l. 83–86).

Liudytojas J. V. parodė, kad jis dirbo UAB „(duomenys neskirtini)” projektų vadovu. MB „(duomenys neskirtini)“ ir jos vadovą E. J. jis žino dėl to, kad su šia įmone jie dirbo apie 2-3 metus, MB „(duomenys neskirtini)“ samdydavo kaip subrangovą įvairiems statybų darbams. Paskutiniu metu MB „(duomenys neskirtini)“ buvo pasamdyta kaip subrangovas atlikti (duomenys neskirtini) miesto parko sutvarkymo darbus. Už atlikus darbus būdavo surašomas darbų aktas, pagal juos jų įmonė išrašydavo sąskaitas ir pateikdavo savivaldybei apmokėjimui. Tačiau prieš surašant darbų aktą už atliktus darbus, juos turi patvirtinti techninis prižiūrėtojas, pasirašydamas ant atliktų darbų akto, tuomet eini į savivaldybę, jeigu savivaldybei viskas tinka, po to pasirašo savivaldybės atstovas ir tik tuomet jų įmonė išrašo sąskaitą. Susipažinęs su teisiamojo posėdžio metu jam pateiktais apžiūrai atliktų darbų aktais, parodė, kad dokumentuose 108 numeriu pažymėtas objektas yra (duomenys neskirtini) miesto parkas ir nurodytos prekės buvo pirktos būtent šiam objektui. Šie dokumentai jam yra žinomi, darbai buvo realiai atlikti, juos atliko MB „(duomenys neskirtini)“, už juos buvo atsiskaityta. MB „(duomenys neskirtini)“ už atliktus darbus mokėjo pavedimais. Dėl medžiagų objektų sutvarkymui, užsakymus siųsdavo arba jiems arba per juos buvo iškarto bendraujama su tiekėjais. Po to tiekėjai jiems atsiųsdavo pasiūlymus, jeigu viskas tikdavo, pasirašydavo, kad užsakymas būtų vykdomas. Visas medžiagas, kurių reikėjo objekto sutvarkymui MB „(duomenys neskirtini)“, nupirkdavo jie, pagal poreikį. MB „(duomenys neskirtini)“ sąmatoje buvo apskaičiuojama su darbais, mechanizmais ir medžiagomis. Medžiagas pirkdavo jų įmonė, todėl pinigų už sumokėtas medžiagas jiems nepervesdavo, išskaitydavo iš sąmatos. Kiekvienoje įmonėje jie turėjo vadybininkus, jiems pasakydavo, kokių medžiagų reikia, nukreipdavo MB „(duomenys neskirtini)“ atstovus, kur jiems važiuoti ir į kokį vadybininką kreiptis. Jie užsakydavo, tuomet paskambindavo jų įmonei vadybininkas, pasakydavo ką jie užsisakė, jie patvirtindavo ir po to būdavo pristatomos medžiagos ir prekės. Dėl tvarkant objektą – (duomenys neskirtini) miesto parką, atsiradusio 271 000 eurų skirtumo paaiškino, kad šiam objektui medžiagos buvo užsakomos pagal poreikį. Tačiau atsirado niuansų, kad atlikus geologinius tyrimus, visi kiekiai padidėjo. Su savivaldybe šio klausimo nepavyko išspręsti, nes sutartyje buvo numatytas rangovo rezervas, todėl nieko jie negalėjo padaryti. Ar MB „(duomenys neskirtini)“ turėjo rezervą jis nežino. Jis tikrindavo pristatytas sąskaitas, o patikrinęs nešdavo pasirašyti direktoriui. Kiekius, kurie yra naudojami ir, kurie yra įrašomi į aktą, tikrindavo jis ir direktorius, o techninis prižiūrėtojas darbams tikrino, ar į aktą įtraukti darbai yra atlikti ir ar teisingai atlikti. Kiekiai buvo fiksuojami statybos darbų žurnale. Žurnalą pagal susitarimą pildydavo subrangovas, o pasirašydavo techninis prižiūrėtojas ir jis. Dėl medžiagų pereikvojimo šiame objekte auditas nebuvo atliekamas. Kiek ir kokių medžiagų reikia, pasakydavo pats subrangovas. Dėl medžiagų MB „(duomenys neskirtini)“ pagal darbų atlikimo aktus parduotų už 271 000 Eur nesupranta kaip galėjo jų nepanaudoti, nes pertekliaus nebuvo. Jis buvo pats objekte ir matė kiek ir kokios medžiagos pristatomos. Kodėl įmonė „(duomenys neskirtini)” teigia, kad tos medžiagos negalėjo būti panaudotos šio objekto darbuose, nesupranta, nes jis vizuodavo kartu su direktoriumi ir žiūrėdavo kiekius. Gali patvirtinti, kad tvarkant (duomenys neskirtini) parką visos tos medžiagos buvo panaudotos tvarkomam objektui. Po geologinio tyrimo reikėjo atlikti papildomus darbus, todėl reikėjo papildomų medžiagų, jų kiekiai padvigubėjo ar net patrigubėjo, t. y. padidėjo betono kiekiai, buvo sudėtingesnė pati įrengimo technologija, reikėjo samdyti poliakalę. Darbų kaina išaugo, o savivaldybė to neapmokėjo, nes šiuo atveju buvo rangovo rezervas. Projektinės sąmatos dėl to ir nebuvo taisytos, nes savivaldybė rodė į tą punktą dėl rangovo rezervo. Aktavo pagal techninį projektą, nes buvo užsakovo rezervas, todėl mano, kad tos medžiagos už 270 000 eurų sumą realiai galėjo būti panaudotos taip pat ir dėl darbo projekto pasikeitimo, kurį reikėjo įgyvendinti. Prekės įmonei MB „(duomenys neskirtini) būdavo išrašomos ta pačia kaina, kuria buvo įsigytos iš tiekėjų. Kai situacija buvo tokia, kai matome, jog gaunasi didelė skola, direktorius buvo jį paskyręs dar kartą pertikrinti ar medžiagos panaudotos pagal užsakytus kiekius. Jis patikrinęs pagal sąmatas ir sąskaitas nustatė, kad visos medžiagos buvo tiksliai užsakytos pagal kiekius ir viskas atitinka pagal kiekius, o ar atitinka pagal kainas jis netikrino (7 t., b. l. 86–92).

Liudytojas R. B. parodė, kad jis yra UAB „(duomenys neskirtini)“ vadovas. MB „(duomenys neskirtini)“ ir jos vadovą E. J. jis žino, anksčiau yra turėjęs verslo santykių, įgyvendinant keletą projektų (duomenys neskirtini) ir (duomenys neskirtini) rajone. Pradėjo bendradarbiavimą nuo mažų projektų, paskui pasirašė didesnę sutartį dėl centrinio (duomenys neskirtini) parko įrengimo. Tačiau ties šiuo projektu jų bendradarbiavimas pasibaigė, nes jis buvo įgyvendintas nesėkmingai. Kuriuo laikotarpiu buvo sudaryta sutartis dėl (duomenys neskirtini) parko sutvarkymo šiuo metu gerai neprisimena, tai buvo dar prieš „covido“ laikotarpį. Sutartis buvo sudaryta su MB „(duomenys neskirtini)“ dėl parko įrengimo darbų. Sutartis buvo virš milijono eurų sumai. Pagal tą sutartį MB „(duomenys neskirtini)“ turėjo atlikti beveik viso parko įrengimo darbus, susitarė, kad įrenginės beveik visą parką, ir keliukus, ir estradą, ir žaidimų aikšteles, ir gėlynus. Kadangi jie prieš tai buvo įgyvendinę su E. J. mažesnius projektus, buvo darę (duomenys neskirtini) (duomenys neskirtini) aikštelę, (duomenys neskirtini) laiptus, dirbo (duomenys neskirtini) stadione, norėjo didesnio projekto, jiems tiko (duomenys neskirtini) projektas. Jie sutarė, kad MB „(duomenys neskirtini)“ darys beveik visos apimties projektą, tik jų įmonė paskirs savo projektų vadovą, kuris prižiūrės ir tvarkys dokumentaciją, bus užsakovo atstovas. Kai pasirašė sutartį, tada paaiškėjo, kad E. J. įmonė neturi apyvartinių lėšų. Kad spręsti susidariusią situaciją jie pasiūlė E. J. leisti pirkti medžiagas jų įmonės – UAB „(duomenys neskirtini)“ vardu, o paskui jie išrašys jam sąskaitas ir taip sudengs su jo aktuojamomis sumomis. Tai yra E. J. jiems išrašo sąskaitas už atliktus darbus ir medžiagas, o jie jam išrašo sąskaitas už pirktas medžiagas ir daro sudengimus. Mano, jog MB „(duomenys neskirtini)“ turėjo pinigų darydami darbus, tik kad šis projektas jiems buvo pakankamai per didelis ir gal tiesiog nesuvaldė esamos situacijos, todėl pradėjo viskas strigti. Taip pat reikėjo mokėti avansus, reikėjo pirkti medieną, reikėjo pirkti gumą žaidimų aikštelei ir mokėti avansus, nes visi, kurie daro smulkius darbus dirba tik su avansais. Tada jie susidūrė su piniginių srautų problema ir sutarėme, kad medžiagas perkame mūsų vardu. Jis pats savo verslo riziką valdė per tai, kad pasirašė kontraktą, jam nei pabrango, nei nukrito, o E. J. prisiėmė riziką pirkdamas medžiagas ir atlikdamas darbus. Dėl nupirktų medžiagų už 271 892,06 eurų sumą, pagal 11 PVM sąskaitų-faktūrų, tarp MB „(duomenys neskirtini)“ ir UAB „(duomenys neskirtini)“, kurios nebuvo panaudotos kyla klausimas, kas nustatė, kad tos medžiagos nebuvo panaudotos. Jie turi pirkimo sąskaitas ir turi pardavimo sąskaitas. Jo įmonė nupirko ir pardavė, atliko tarpininkavimo pagrindus, o kur jis jas panaudojo ne jo atsakomybė tai kontroliuoti. E. J. pirko medžiagas jo įmonės vardu, jis pasirašė, prisiėmė, jų projektų vadovas patvirtino, kad pirko, jie priėmė, išrašė sąskaitą, E. J. tą sąskaitą priėmė, suderinimo aktai irgi visą laiką buvo daromi, daromi sudengimai. Kodėl liko nesudengti 271 892,06 eurai kaip nepanaudotų medžiagų suma, tai jis apie tai girdi pirmą kartą ir nieko apie tai nežino. Ar buvo atlikti patikrinimai, kad būtent tos medžiagos, kurios buvo pirktos UAB „(duomenys neskirtini)“ vardu tam objektui, realiai jos buvo panaudotos tame objekte, atsakyti negali, nes jas pirko E. J., ji preliminariai matydavo, kad perka preliminarų kiekį medžiagų, jo nesukontroliavo, dėl to ir nudegė, nes leido nusipirkti daugiau ir šiai dienai turi nusirašyti didelę jiems paliktą skolą. Dėl skolos situacija buvo tokia, kad kai pasibaigė (duomenys neskirtini) parko projektas, medžiagų išrašytų sąskaitų suma buvo didesnė negu E. J. užaktuotų darbų suma. Balansu sudengus jo gautas sumas su skolomis jiems gavosi didžiulis skirtumas, tada jie su E. J. sudarė susitarimą, išdėlioti skolą per kažkurį laiko tarpą. E. J. po truputį tą skolą mažino, tačiau vieną dieną pranešė, kad bankrutuoja. Jų įmonė patyrė didelę piniginę žalą, yra kreditorių sąraše. Mano, jog šią skolą lėmė tai, kad MB „(duomenys neskirtini)“ paprasčiausiai per maža kaina sutiko atlikti darbus, sąnaudos gavosi didesnės negu pajamos, ir dėl to atsirado nuostolis. Buvo taip, kad jo gautos pajamos iš UAB „(duomenys neskirtini)“ buvo mažesnės, negu jo išrašytos sąnaudos ir suvedus sumas projekto gale pastebėjo, kad balansas gavosi neigiamas. Jis analizavo su projektų vadovu J. V. priežastis, ar tos medžiagos buvo panaudotos, J. V. patikrino, ir nustatė, kad visos medžiagos buvo panaudotos. Todėl, kalbant apie 271 892,06 eurų sumą, jie priėjo išvados, kad galimai yra įsivertinta per maža kaina ir perkant medžiagas gavosi nuostolis įmonei MB „(duomenys neskirtini)“ ir tuo pačiu jiems bendrame rezultate. Iki šio projekto su MB „(duomenys neskirtini)“ nebuvo jokių skolinių įsipareigojimų, dėl to ir tęsė bendradarbiavimą, buvo patenkinti jų darbu. Dėl 2020 m. lapkričio 30 d. susitarimo Nr. (duomenys neskirtini), buvo priimtas paprastas formalumas, kadangi buvo susidariusi skola ir nenorėdami pripažinti, kad galbūt per mažą kainą įsivertino ir suformino. E. J. su tokia formuluote sutiko ir niekas į tą formuluotę labai stipriai nesigilino. Esmė buvo, kad jis pripažino skolą ir įsipareigojo ją padengti. Rimto audito, kuris realiai viską patikrintų, nelabai ir buvo. UAB „(duomenys neskirtini)“ įmonei MB „(duomenys neskirtini)“ už atliktus darbus nėra skolinga (7 t., b. l. 102–106).

Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskirtini) matyti, jog pagal ieškovės UAB „(duomenys neskirtini)“ pareiškimą, MB „(duomenys neskirtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas K. K. (1 t., b. l. 7–10).

Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 13 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskirtini) matyti, jog išnagrinėjus nemokumo administratoriaus K. K. prašymą buvo paskirta B MB „(duomenys neskirtini)“ vadovui E. J. bauda už dokumentų neperdavimą (1 t., b. l. 11–12).

Iš Kauno apygardos teismo 2022 m. spalio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskirtini) matyti, jog išnagrinėjus atsakovės B MB „(duomenys neskirtini)“ nemokumo administratoriaus K. K. prašymą buvo nutarta patvirtinti B MB „(duomenys neskirtini)“ kreditorių finansinius reikalavimus (1 t., b. l. 119–122).

Iš Kauno apygardos teismo 2023 m. sausio 12 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. (duomenys neskirtini) matyti, jog išnagrinėjus nemokumo administratoriaus K. K. prašymą buvo nutarta likviduoti MB „(duomenys neskirtini)“ dėl bankroto ir pakartotinai patvirtinti MB „(duomenys neskirtini)“ kreditorinius reikalavimus (1 t., b. l. 129–132).

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. (duomenys neskirtini) buvo atmestas nemokumo administratoriaus K. K. prašymas pripažinti MB „(duomenys neskirtini)“ bankrotą tyčiniu (1 t., b. l. 147–152).

2023 m. birželio 16 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskirtini), dėl MB „(duomenys neskirtini)“ ūkinės finansinės veiklos matyti, jog pagal 2023 m. balandžio 27 d. užduotį buvo atliktas MB „(duomenys neskirtini)“ ūkinės veiklos tyrimas. Tiriamasis laikotarpis nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d.

Šioje išvadoje atsakant į 1-ąjį klausimą „Ar pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskirtini)“ buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentus galima nustatyti, ar tiriamuoju laikotarpiu bendrijos buhalterinėje (finansinėje) apskaitoje užregistruota 187 700 Eur bendrijos vadovui suteikta paskola. Jei taip, tai koks grąžintos paskolos likutis užregistruotas tiriamojo laikotarpio pabaigai?“ konstatuota, jog:

pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskirtini)“ dokumentus nustatyta, jog iš bendrijos kasos E. J. 2021 m. gruodžio 23 d. pagal kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskirtini) įformintas 55 000 Eur išmokėjimas, pagrindas – sutartis, pagal 2021 m. gruodžio 28 d. (duomenys neskirtini), įformintas 100 000 Eur išmokėjimas, pagrindas – sutartis, iš viso iš kasos išmokėta 155 000 Eur. Kasos išlaidų orderiuose E. J. pasirašė kaip pinigus gavęs asmuo, vadovas ir kasininkas. MB „(duomenys neskirtini)“ tyrimui nepateikė kasos išlaidų orderiuose nurodytos sutarties. Per laikotarpį nuo 2021 m. lapkričio 5 d. iki 2021 m. gruodžio 28 d. iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) E. J. grynais pinigais išėmė 32 700 Eur.

Pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskirtini)“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendrijos „(duomenys neskirtini)“ buhalterinės apskaitos registre Nr. (duomenys neskirtini) „Kitos gautinos skolos užregistruotas išmokėjimas E. J. iš kasos 155 000 Eur, iš banko atsiskaitomosios sąskaitos 32 700 Eur, iš viso 187 700 Eur. Tiriamojo laikotarpio pabaigai 2022 m. rugpjūčio 1 d. registre Nr. (duomenys neskirtini) „Kitos gautinos skolos“ ir balanse už 2022 m. sausio-rugpjūčio mėn. užregistruotas negrąžintos paskolos likutis tiriamojo laikotarpio pabaigai 187 700 Eur.

Šioje išvadoje atsakant į 2 -ąjį klausimą „Kiek, kokiomis sumomis, kieno vardu iš bendrijos atsiskaitomosios sąskaitos per tiriamąjį laikotarpį išimta grynųjų pinigų? Ar visi grynieji pinigai išimti iš banko sąskaitos užregistruoti bendrijos buhalterinėje apskaitoje ? Jei užregistruoti, tai kur ir kam jie panaudoti pagal buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentus?“ konstatuota, jog:

laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. statybos darbų vadovas E. J. kaip atskaitingas asmuo, gavo grynais pinigais 765 701,10 Eur sumą (iš bendrijos „(duomenys neskirtini)“ banko ūkio išlaidoms padengti), gavo 22 156,25 Eur (iš bendrijos „(duomenys neskirtini)“ pirkėjų), gavo 11 839,91 Eur (iš bendrijos „(duomenys neskirtini)“ kasos ūkio išlaidoms padengti), gavo 9 000 Eur (paskolą), gavo 294,48 Eur (už grąžintas prekes ) iš viso 808 991,74 Eur.

Laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. MB „(duomenys neskirtini)“ atskaitingo asmens statybos darbų vadovo E. J. avansinių apyskaitų ir pirminių dokumentų duomenimis atskaitingas asmuo apmokėjo tiekėjams 17 366,94 Eur avansą, įnešė į banko atsiskaitomąją sąskaitą 77 755 Eur, įnešė į kasą 485 177,33 Eur, atsiskaitė su prekių ir paslaugų tiekėjais 198 292,39 Eur, grąžino 10 000 Eur finansines skolas, 2022 m. rugpjūčio 1 d. negrąžintas jam išduoto avanso likutis 20 400,08 Eur (808 991,74 - 788 591,66).

Šioje išvadoje atsakant į 3 -ąjį klausimą „Ar pagal ikiteisminio tyrimo metu gautą informaciją MB „(duomenys neskirtini)“ buhalterinėje apskaitoje yra užregistruotos pajamos už A. Z. atliktus įvairius lauko tvarkymo darbus ir, ar užregistruotos iš jo grynais pinigais gautos 50 000 Eur piniginės lėšos?“, konstatuota, jog:

MB „(duomenys neskirtini)“ pagal 2021 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvitą serija ABU Nr. (duomenys neskirtini) įformino 6 000 Eur priėmimą iš A. Z., nurodytas pagrindas – avansas už betonavimo darbus (duomenys neskirtini). Bendrijos „(duomenys neskirtini)“ atskaitingo asmens E. J. 2021 m. gruodžio 1 d. avanso apyskaitoje Nr. 1 apskaitytas 6 000 Eur gavimas iš A. Z.. Bendrijos „(duomenys neskirtini)“ apskaitos registre Nr. (duomenys neskirtini) „Iš pirkėjų gauti išankstiniai mokėjimai“ 2021 m. gruodžio 1 d. įrašytas 6 000 Eur gautas avansas iš A. Z.. Bendrijos „(duomenys neskirtini)“ buhalterinės apskaitos registruose pinigų gavimo operacija užfiksuota praėjus 6 mėnesiams 12 dienų po pinigų priėmimo kvito surašymo.

Bendrija „(duomenys neskirtini)“ surašė 2022 m. birželio 2 d. pardavimo PVM sąskaitą-faktūrą serija Rin Nr. (duomenys neskirtini) ( 4 priedas 6 lapas) pagal kurią pardavėjas MB „(duomenys neskirtini)“ įformino darbų pardavimą A. Z. už 12 060 Eur, PVM – 2 532,60 Eur, iš viso 14 592,60 Eur. PVM sąskaitoje faktūroje serija Rin Nr. (duomenys neskirtini) įrašytas darbų pavadinimas – „pagal akto Nr. 7 2022 m. balandžio mėn. atliktus kiekius, pagal sutartį Nr. (duomenys neskirtini)“. MB „(duomenys neskirtini)“ tyrimui nepateikė darbų/paslaugų atlikimo akto Nr. 7 ir sutarties Nr. (duomenys neskirtini). Bendrijos pirkėjų skolų registre pardavimas A. Z. užregistruotas pagal PVM sąskaitą faktūrą Rin Nr. (duomenys neskirtini). Bendrijos pirkėjų skolų registre 2022 m. rugpjūčio 1 d. apskaityta A. Z. skola 8 592,60 Eur (14 592,60-6 000).

Šioje išvadoje atsakant į 4 -ąjį klausimą „Ar pagal tyrimui pateiktus dokumentus galima nustatyti, ar MB „(duomenys neskirtini)“ buhalterinėje apskaitoje yra užregistruoti sandoriai su UAB „(duomenys neskirtini)“ ir, ar iš UAB „(duomenys neskirtini)“ įsigytos prekės/paslaugos panaudotos bendrijos veikloje?“ konstatuota, jog:

užsakovas UAB „(duomenys neskirtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskirtini), buveinės adresas (duomenys neskirtini), atstovaujama direktoriaus R. B. ir rangovas MB „(duomenys neskirtini)“, įmonės kodas (duomenys neskirtini), adresas (duomenys neskirtini), atstovaujama įgalioto asmens E. J. sudarė 2019 m. birželio 12 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parko sutvarkymo/įrengimo darbų, įskaitant darbo projekto parengimą objekte „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui“. Atliktų darbų ir išlaidų apmokėjimo pažymoje Nr. 17 įrašyta per ataskaitinį mėnesį atliktų darbų vertė 30 000 Eur, PVM 6 300 Eur, iš viso 36 300 Eur, įvykdytų darbų vertė nuo statybų pradžios 1 320 000 Eur, PVM – 277 200 Eur, iš viso 1 597 200 Eur.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašė bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ lentelėje nurodytas PVM sąskaitas faktūras kuriomis buvo įformintas darbų ir paslaugų pardavimas už 264 139,65 Eur, PVM 55 469,37 Eur PVM (tame tarpe 7 686 Eur PVM pagal FVMĮ 96 straipsnį – atvirkštinis apmokestinimas), iš viso už 319 609,02 Eur:

- pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 127 386,52 Eur ir 26 751,17 Eur PVM, iš viso 154 137,69 Eur už įvairias prekes, t. y. 187 pozicijos prekių, kurių didžiausia vertė 31 165,91 Eur (mobilus modelinis namelis – 1 vnt.) ir mažiausia vertė 0,025 Eur (sraigtas – 5 000 vnt.);

- pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 16 165,70 Eur ir 3 394,80 Eur PVM, iš viso 19 560,50 Eur, už įrankių nuomą, mechan. nuomą ir transporto paslaugas, grunto ir augalinio sluoksnio atvežimą;

- pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 23 784,11 Eur ir 5 044,68 Eur PVM, iš viso 34 828,79 Eur už įvairias prekes, t. y. 116 pozicijų prekių, kurių didžiausia vertė 3 177,30 Eur (metalo konstrukcija – 1 vnt.) ir mažiausia vertė 0,03 Eur (kniedė – 200 vnt.);

- pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 14 193 Eur ir 2 980,54 Eur PVM, iš viso 17 173,54 Eur už mechan. nuomą ir transporto paslaugas, skaldos atvežimą, sijų plyšių užtaisymą ir apsaugos paslaugas;

- pagal 2020 m. rugsėjo 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 136 600 Eur ir 7 686 Eur PVM (atvirkštinis apmokestinimas pagal PVMĮ 96 straipsnį), iš viso 44 286 Eur. Išrašyta PVM sąskaita faktūra už guminės dangos įrengimo darbus;

- pagal 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 192,37 Eur ir 1 300,41 Eur PVM, iš viso 7 492,78 Eur už Įvairias prekes, t. y. 43 pozicijos prekių, kurių didžiausia vertė 100,20 Eur (šiukšlių dėžė – 24 vnt.) ir mažiausia vertė 0,388 Eur (polipropileninis maišas su plėvele – 5 vnt.);

- pagal 2020 m. spalio 31 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 6 591,48 Eur ir 1 384,21 Eur PVM, iš viso 7 975,69 Eur už mechan. nuomą, transporto ir apsaugos paslaugas. Apskaitoje Bendrovė sumažino sąnaudas;

- pagal 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 41,32 Eur vertės ir 8,68 Eur PVM, iš viso 50 Eur už įvairias prekes (4 pozicijos – dažai ir pigmentas);

- pagal 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 22 940 Eur ir 4 817,40 Eur PVM, iš viso 27 757,40 Eur už apsaugos paslaugas (440 Eur vertė) ir 22 500 Eur vertė („parkour“ aikštelė su darbo projektu);

- pagal 2020 m. lapkričio 30 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 3 145,15 Eur ir 660,48 Eur PVM, iš viso 3 805,63 Eur už matavimus ir elektros energijos tiekimo paslaugas;

- pagal 2020 m. gruodžio 2 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) – 2 100 Eur vertės ir 441 EUR PVM, iš viso 2 541 Eur už kadastrinių matavimų paslaugas.

Šios pirkimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ PVM sąskaitos faktūros apskaitytos MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre Nr. (duomenys neskelbtini) „Prekybos skolos tiekėjams“ ir 271 892,06 Eur (319 609,02 Eur – 40 030,96 Eur užskaita, 7 686 Eur atvirkštinis PVM) apskaityta kaip skola tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Vekselio davėjas E. J. 2020 m. gruodžio 29 d. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriame įrašyta, kad pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2022 m. birželio 30 d. besąlygiškai įsipareigoja sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 271 892,06 Eur.

Šioje išvadoje atsakant į 5 -ąjį klausimą „Ar pagal tyrimui pateiktus MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės (finansinės) apskaitos dokumentus ir ikiteisminio tyrimo metu nustatytus duomenis bendrijos buhalterinė (finansinė) apskaita laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. rugpjūčio 1 d. buvo tvarkoma laikantis teisės aktų reikalavimų? Ar dėl nustatytų neatitikimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti bendrijos veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros? Kas pagal teisės aktų reikalavimus tiriamuoju laikotarpiu buvo atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės (finansinės) apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą?“ konstatuota, jog:

- jeigu statybinės medžiagos pagal 2019 m. birželio 12 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekto statybai už 271 892,06 Eur buvo nurašytos nepagrįstai;

III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai ir išvados

Dėl BK 183 straipsnio 3 dalies

atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį labai didelės vertės svetimą turtą <...>. Turtas yra laikomas turintis labai didelę vertę, kai jo vertė viršija 900 MGL dydžio, tai yra 45 000 Eur sumą (BK 190 straipsnio 1 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija)).

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad objektyviai turto pasisavinimas – tai neteisėtas, neatlygintinas, tyčinis kaltininkui svetimo, jam patikėto ar esančio jo žinioje turto, turtinės teisės pavertimas savo turtu ar savo turtine teise, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Neatlygintinas svetimo turto, turtinės teisės pasisavinimas reiškia, kad kaltininkas šį turtą pasisavina, neatlygindamas jo vertės ar atlygindamas aiškiai neteisingai. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus dėl pasisavinamo turto. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (esančiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-198/2008, 2K-19-697/2015, 2K-89-303/2017, 2K-300-697/2019, 2K-254-895/2020).

Šioje byloje kaltinamasis E. J., dėl jam pareikšto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, kaltę pripažino iš dalies, apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, neneigė disponavimo įmonės pinigais fakto, tačiau teigė, kad neturėjo tikslo jų pasisavinti, visus paimtus pinigus panaudojo įmonės veikloje, bet neturi pinigų panaudojimą patvirtinančių dokumentų (7 t., b. l. 108–114). Teismas kaltinamojo E. J. parodymus, kad paimtus iš įmonės pinigus jis panaudojo tik įmonės reikmėms vertina kaip pasirinktą gynybinę versiją byloje, siekiant išvengti ne tik baudžiamosios atsakomybės, bet ir padarytos įmonei turtinės žalos atlyginimo. Jo parodymus paneigia ir jo kaltę patvirtina byloje surinktų, tiesiogiai teisme ištirtų žemiau aptariamų įrodymų visuma.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. J. nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2021 m. birželio 1 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovu, o pagal MB „(duomenys neskelbtini)“ narės R. J. 2021 m. gegužės 28 d. Įsakymą Nr. 5 „Dėl darbo sutarties sąlygų keitimo“ nuo 2021 m. birželio 1 d. buvo paskirtas eiti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (5 t., b. l. 5, 31–34). Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (įsiteisėjusioje 2022 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., b. l. 51)), pagal ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlus bankroto byla ir įmonės nemokumo administratoriumi paskyrus K. K., kaltinamasis E. J. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., b. l. 7–10, 5 t., b. l. 5)). Bendrijos faktiškai vykdyta veikla – specializuota statybos veikla (kelių, aikštelių, pėsčiųjų takų įrengimas, teikiamos trinkelių klojimo paslaugos) (3 t., b. l. 125).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika pagal BK 183 straipsnio 3 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Šioje byloje E. J. pareiškiant kaltinimą pagal aptartą BK 183 straipsnio 3 dalį (kuris nagrinėjant šią baudžiamąją bylą teisme prokuroro buvo keičiamas), jis taip pat buvo kaltinamas tuo, kad „laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2022 m. birželio 2 d. jis iš A. Z. už betoninių trinkelių klojimą, tvoros betonavimo, asfaltavimo darbus (duomenys neskelbtini), gavęs 50 000 Eur grynaisiais pinigais, iš kurių pagal 2021 m. gruodžio 1 d. pinigų priėmimo kvitą ABU Nr. (duomenys neskelbtini) iš A. Z. gavo 6 000 Eur avansą, kurį į bendrijos apskaitą įtraukė bei 2022 m. birželio 2 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. RIN2204 14952,60 Eur sumai, tačiau 44 000 Eur neišrašė pinigų priėmimo dokumentų, atliktiems darbams už 35 407,40 Eur neišrašė pardavimo dokumentų, jų tyčia į bendrijos apskaitą neįtraukė, gautų lėšų bendrijos veikloje nepanaudojo į kasą ar bendrijos sąskaitą neįnešė ir taip juos pasisavino“ (7 t., b. l. 127–128). Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad ši kaltinimo dalis ir joje nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Byloje nėra surinkta jokių neginčijimų įrodymų, kad E. J. gavo iš A. Z. 50 000 Eur grynaisiais pinigais už įvairius statybos darbus, iš kurių pasisavino 35 407,40 Eur. Priešingai, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, A. Z., apie tai, kad E. J. už atliktus darbus sumokėjo 50 000 Eur grynaisiais pinigais nurodė tik vieną kartą prašyme, skirtame Lietuvos Respublikos valstybinei mokesčių inspekcijai, kilus konfliktui tarp jo ir E. J. dėl nebaigtų darbų (1 t., b. l. 94). Tačiau apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, o po to teisme, A. Z. negalėjo nuosekliai ir aiškiai paaiškinti, kokius statybos darbus tiksliai atliko E. J., už kuriuos jam buvo sumokėta ir kokia pinigų suma buvo sumokėta už darbus, o jo E. J. sumokėtos sumos buvo nurodomos vis skirtingos (1 t., b. l. 85–89, 9 t., b. l. 164–166, 7 t., 83–86). Tuo tarpu E. J. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad iš A. Z. už darbus pinigų jis gavo tiek, kiek buhalterijai buvo pristatyta dokumentų, tarp jo ir A. Z. buvo įvykęs konfliktas, nes jis nebeišgalėjo atlikinėti darbų kadangi nebeturėjo finansų, 50 000 eurų sumos už darbus sutarta nebuvo, sąskaita buvo išrašyta 14 000 eurų, nes A. Z. liko įmonei skolingas 8000 eurų ir nesutiko sumokėti tol, kol nebus pabaigti darbai (7 t., b. l. 108–114, 118–120, 6 t. b. l. 104–105). Iš byloje esančių duomenų taip pat matyti, kad E. J. buvo sutaręs su A. Z. pagal 2020 m. birželio 1 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl betoninių trinkelių klojimo ir tvoros betonavimo darbų, nustatant 9 097 Eur + PVM Eur darbų kainą (1 t., b. l. 97) ir pagal 2020 m. birželio 2 d. rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kelio, esančio (duomenys neskelbtini), bordiūrų bei takelio trinkelėmis klojimo, nustatant 5 446,50 + PVM Eur darbų kainą (1 t., b. l. 99). 2021 m. gegužės 18 d. pinigų priėmimo kvitas Serija ABU Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad E. J. A. Z. sumokėjo 6 000 Eurų avansą (5 t., b. l. 42), o 2022 m. birželio 2 d. MB „(duomenys neskelbtini)“ vardu buvo išrašyta A. Z. PVM Sąskaita faktūra S. R. 2204 už atliktus darbus – 14 592, 60 Eur sumai (5 t., b. l. 45). Šie rašytiniai duomenys patvirtina būtent kaltinamojo E. J. versiją. Taigi, byloje esant A. Z. nenuosekliems parodymams ir nesurinkus kitų neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog E. J. pasisavino MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 35 407,40 Eur, bei atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis), aukščiau aptartos E. J. inkriminuotos faktinės aplinkybės pašalinamos iš kaltinimo kaip neįrodytos.

Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies

Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu, tai yra nuo 2021 m. birželio 1 d. E. J. buvo paskirtas eiti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ir jas ėjo iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (5 t., b. l. 31–34). Šiuo laikotarpiu bendrijos finansinę apskaitą tvarkė įmonės darbuotoja N. D. (5 t., b. l. 6) ir kaip nurodė teisme apklausiama ši liudytoja, apskaitą tvarkė pagal vadovo E. J. jai pateiktus dokumentus, kuriuos jis arba atveždavo į namus arba atsiųsdavo elektroniniu paštu (6 t., b. l. 158–161). Šių aplinkybių neginčijo ir teisme apklaustas E. J..

Kaip matyti iš specialistės išvados, dėl minėtų E. J. neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir paminėto teisės akto, reglamentuojančio finansinės apskaitos tvarkymą, pažeidimų kilo neigiamos pasekmės – ne tik, kad nebuvo deklaruota ir sumokėta į valstybės biudžetą 4 551, 75 Eur PVM, bet ir laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. iš dalies negalima nustatyti MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos ir jos turto dydžio (5 t., b. l. 3–30). Kadangi byloje nustatyta, jog E. J. šiuos pinigus 26 226,75 Eur pasisavino, todėl akivaizdu, kad buvo padaryta ir didelė 26 226,75 Eur turtinė žala MB „(duomenys neskelbtini)” (BK 224¹ straipsnio 3 dalis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika pagal BK 222 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), aptartoje kaltinimo dalyje yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai.

Pažymėtina, kad kaltinamojo E. J. atžvilgiu taikoma ne nusikalstamos veikos įvykdymo metu, bet nauja – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 222 straipsnio 1 dalies redakcija, kadangi ši norma lyginant su veikos metu galiojusia BK 222 straipsnio 2 dalimi (2021 m. lapkričio 23 d. įstatymo Nr. X-692 redakcija) švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (nustatyta papildoma švelnesnė bausmė sankcijoje) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Nagrinėjamoje byloje E. J. kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kuris nagrinėjant šią bylą teisme prokuroro buvo keičiamas (7 t., b. l. 128), be įrodytos ir aukščiau aptartos kaltinimo dalies, jis taip pat buvo kaltinamas tuo, jog:

2 epizodas: „pažeidė nes pagal 2019 m. birželio 12 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parko sutvarkymo/įrengimo darbų, įskaitant darbo projekto parengimą objekte „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui“ sudarytą tarp UAB „(duomenys neskelbtini)” ir MB „(duomenys neskelbtini)”, buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui pateikė įtraukti į apskaitą buhalterinės apskaitos dokumentus dėl atliktų darbų už 1 597 200 Eur įskaičiuojant medžiagas, viršijant projektą 271 892, 06 Eur, dėl ko pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti dėl kokių aplinkybių buvo patirta daugiau sąnaudų, nes nėra galimybės nustatyti ar visos pirktos medžiagos buvo panaudotos šiame objekte“.

Šie du kaltinamajame akte aprašant nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kuria kaltinamas E. J., nurodyti epizodai pašalinami iš kaltinimo, kaip neįrodyti. Visų pirma, pirmasis epizodas šalinamas dėl to, kad byloje nėra surinkta pakankamai patikimų ir neginčijamų įrodymų, susijusių su kaltinamojo E. J. pas A. Z. atliktais statybos darbais, apmokėjimu už juos ir su apmokėjimais susijusiais išrašytais apskaitos dokumentais, dėl paties A. Z. parodymų, kurių pagrindu buvo daromos taip pat ir specialisto išvados dėl apgaulingos apskaitos, nenuoseklumo (apie tai yra aptarta aukščiau aprašant kaltinamajam E. J. inkriminuojamą veiką pagal BK 183 straipsnio 3 dalį ir dėl to nebesikartojama). Esant abejonėms ir neaiškumams, jų nepavykus pašalinti ir bylos nagrinėjimo teisme metu, visos abejonės yra vertinamos kaltinamojo naudai (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Dėl antrojo epizodo, teismas pažymi, kad E. J. tiek pirminiu kaltinimu, tiek ir jį vėliau prokurorui pakeitus, yra kaltinamas dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d., tuo tarpu iš specialistės sąlyginės išvados, kurioje konstatuota, kad jei ikiteisminio tyrimo metu paaiškėtų ir būtų nustatyta, kad statybinės medžiagos pagal 2019 m. birželio 12 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) objekto statybai už 271 892,06 Eur nebuvo panaudotos, o nepagrįstai nurašytos, tuomet bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ finansinė apskaita nesivadovaujant Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų buvo tvarkoma už 2020 m. (5 t., b. l. 28). Taigi, kaltinamajam inkriminuoti aptariami veiksmai nepatenka į pareikšto kaltinimo dėl apgaulingos finansinės apskaitos tvarkymo laikotarpio ribas (nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d.) ir yra neįrodyti, todėl šalinami iš kaltinimo. Be to, šiuo atveju sprendžiant klausimą dėl apgaulingo finansinės apskaitos tvarkymo subjekto, kuris yra specialusis (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai, įmonės vadovas) svarbi ir byloje nustatyta aplinkybė, kad kaltinamasis E. J. MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas ėjo nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. (5 t., b. l. 31–34), MB „(duomenys neskelbtini)“ nariu tapo tik nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. (1 t., b. l. 50–52).

Dėl BK 184 straipsnio 1 dalies

atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.

Teismų praktikoje išaiškinta, kad turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto ar turtinės teisės neteisėtas, neatlygintinas perleidimas padarant žalos turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-168/2013, 2K-210/2012, 2K-526/ 2010 ir kt.).

Apklausiamas teisme kaltinamasis E. J. neginčijo fakto, kad automobilio priekaba, teleskopinė nubraukimo liniuotė ir 664 vienetai padėklų buvo jo žinioje, šį turtą naudojo pas jį dirbę darbuotojai tiesiogiai vykdydami savo darbo funkcijas, susijusias su statybos darbais, tačiau neigė jį iššvaistęs ar kam nors perdavęs, nurodė, jog teleskopinę nubraukimo liniuotę, galbūt pasiėmė darbuotojas, kuriam jis buvo skolingas sumokėti darbo užmokestį, priekabą paliko objekte, į kurį grįžęs jos neberado, o padėklų nelaiko turtu ir dalį jų, kurie buvo sulūžę išmetė (7 t., b. l. 108–114).

Teismo vertinimu, kaltinamojo E. J. kaltę dėl šios jam inkriminuojamos veikos visiškai įrodo byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu tiesiogiai ištirtų įrodymų visuma, tai yra liudytojo K. K. parodymai ir rašytiniai įrodymai. Byloje aukščiau aptartų įrodymų visuma nustatyta, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ kaip ribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo, turėjo ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto, tarp kurių buvo automobilio priekaba „TEMA BOX“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), teleskopinė nubraukimo liniuotė ir 664 vienetai padėklų. Šis turtas buvo naudojamas darbo funkcijoms vykdyti objektuose, kuriuose buvo atliekami statybos darbai. MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius K. K. parodymais nustatyta, kad 2022 m. liepos 13 d. iškėlus įmonei bankroto bylą E. J. neperdavė jam, kaip nemokumo administratoriui, smulkaus įmonės turto, automobilinės priekabos ir padėklų, administratoriui paaiškindamas, kad jo neišsaugojo ir nežino kur šie daiktai (6 t., b. l. 143–145). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad E. J. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. ėjo MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos direktoriaus pareigas, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. paskirtas šios įmonės direktoriumi (5 t., b. l. 5–6, 31–35).

Taigi kaltinamasis, kaip vadovas dėl savo einamų pareigų, be kita ko ir pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo nuostatas veikdamas mažosios bendrijos vardu ir turėjęs teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą (22 straipsnio 7 dalis), turėdamas teisę jam pavaldiems darbuotojams duoti nurodymus dėl jiems patikėto darbinėms funkcijoms vykdyti MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto: automobilio priekabos „TEMA BOX“, teleskopinės nubraukimo liniuotės ir 664 vienetų padėklų, panaudojimo, nesiėmė jokių veiksmų dėl šio turto išsaugojimo ir grąžinimo įmonės reikmėms, bet priešingai šį turtą neteisėtai bei neatlygintinai perleido (pasyviu elgesiu) byloje nenustatytiems tretiesiems asmenims, taip sumažindamas MB „(duomenys neskelbtini)“ turto apimtį ir padarydamas įmonei turtinę žalą. Tokiu atveju E. J. veiksmai padarė Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutarties vykdymą, kuria MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla ir nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos įmonės valdymo organams perduoti nemokumo administratoriui įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal balansą tiek kiek tai susiję su aptariamu kilnojamu turtu (1 t., b. l. 7–10), neįmanoma ir dėl šių teisei priešingų E. J. veiksmų iškilo pavojus kitų asmenų – įmonės kreditorių turtiniams interesams. Minėtos nutarties vykdymas ir kreditorių finansinių reikalavimų užtikrinimas tapo problemiškas dėl kaltinamojo veiksmų.

Nagrinėjamoje byloje kaltinamasis E. J. ginčija aplinkybę, kad 664 vienetų padėklų, kurie įtraukti į jam pareikštą kaltinimą yra turtas, teigdamas, kad dalis padėklų buvo sulūžę, todėl juos išmetė. Šiuos kaltinamojo teiginius teismas vertina kaip deklaratyvius ir nepagrįstus, kadangi byloje nėra jokių duomenų, pvz. turto nurašymo aktų, kad kuris nors iš šių padėklų ar jie visi būtų nurašyti kaip netinkamas panaudoti įmonėje materialusis turtas. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad 664 vienetai padėklų yra apskaityti MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje kaip materialus įmonės turtas, turintis turtinę vertę ir jei E. J. jo nebūtų iššvaistęs, jį realizavusi įmonė būtų galėjusi gauti pajamas.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad turto iššvaistymas gali būti padarytas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Turto iššvaistymas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jei kaltininkas supranta, kad neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą, numato, jog savininkas ar teisėtas turto valdytojas šio turto neteks, ir to nori, o esant netiesioginei tyčiai – suvokia daromos veikos pavojingą pobūdį, numato, kad dėl jos gali kilti turtinė žala, ir nors jos atsiradimo nenori, tačiau sąmoningai leidžia jai kilti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-202/2006, 2K-615/2006, Nr. 2K-192/2011).

Nors E. J. neigia iššvaistęs jo žinioje buvusį įmonės turtą, tačiau, kaip žinia, subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, ir kaltės turinys atskleidžiamas, remiantis ne vien tik kaltininko prisipažinimu ar neprisipažinimu, padarius nusikalstamą veiką, bet taip pat ir byloje surinkta ir teismo posėdyje išnagrinėta bylos medžiaga, t. y. objektyviais bylos duomenimis.

Tai, kad E. J. nepranešė praradęs priekabą ir teleskopinę liniuotę teisėsaugos institucijoms, nesirūpino padėklų, turinčių piniginę vertę tinkamu išsaugojimu ar jų realizavimu, palikdamas jas objektuose ar tiesiog išmesdamas, leidžia spręsti, kad E. J. suprato, jog pažeidžia MB „(duomenys neskelbtini)“ interesus, daro jai materialinę žalą, ir sąmoningai leido šiems žalingiems padariniams atsirasti. Akivaizdu, kad E. J. savo sąmoningais veiksmais (aptariamo turto palikimu), nesidomėjimu kaip ir kokiomis sąlygomis jis laikomas buvo visiškai abejingas pasekmėms (ar turtas bus išsaugotas). Taigi, E. J. turtą išvaistė veikdamas netiesiogine tyčia. Nusikalstami kaltinamojo veiksmai su jo žinioje buvusiu turtu buvo turto praradimo priežastimi.

Vertinant iššvaistyto turto vertę, iš byloje esančių domenų, tai yra registruoto įmonės apskaitoje ilgalaikio materialiojo turto sąrašo ir mažaverčio turto sąrašo matyti, kad nubraukimo teleskopinės liniuotės likutinė vertė yra 1067,32 Eur (1 t., b. l. 47), automobilio priekabos – 554, 58 Eur (1 t., b. l. 45) ir 664 vienetų padėklų skirtų perparduoti vertė yra 4 425,84 Eur (1 t., b. l. 46), iš viso 6 047,74 Eur (1067,32 + 554, 58 + 4425,84). Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad E. J. iššvaistė MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą, kurio vertė 6 047,74 Eur ir padarė įmonei tokio paties dydžio turtinę žalą. Ši suma viršija 10 MGL (500 eurų) dydį, bet neviršija 400 MGL (20 000 eurų) dydžio (BK 190 straipsnis (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija). Nors byloje E. J. buvo kaltinamas iššvaistęs MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį 6 604, 32 Eur vertės turtą, tačiau ši suma sumažinta ir atitinkamai patikslinta, pagal aptartuose įrodymuose nurodyto turto verčių paskaičiavimus.

Įvertinus visas išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo E. J. padaryta nusikalstama veika yra įrodyta ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija).

Teismas pažymi, kad kaltinamojo E. J. atžvilgiu taikoma ne nusikalstamos veikos įvykdymo metu, bet nauja – 2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925, įsigaliojusio nuo 2023 m. birželio 1 d., BK 184 straipsnio 1 dalies redakcija, kadangi ši norma lyginant su veikos metu galiojusia BK 184 straipsnio 1 dalimi (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) švelnina kaltinamojo teisinę padėtį (nustatyta papildoma švelnesnė bausmė sankcijoje) ir vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims.

Dėl BK 209 straipsnio 1 dalies

Šioje byloje prokurorui pakeitus kaltinimą, E. J. taip pat buvo kaltinamas pagal naujos redakcijos BK 209 straipsnio 1 dalį, tai yra tuo, kad „būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, privalėdamas veikti bendrijos naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų, būdamas atsakingas už MB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, sąmoningai blogai valdydamas bendriją, padarė ją nemokia tuo, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. pasisavino ir iššvaistė MB „(duomenys neskelbtini)“ pinigus – 27 7012,90 Eur, taip pat ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, ne MB „(duomenys neskelbtini)” veiklos tikslais, vykdant 2019 m. birželio 12 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parko sutvarkymo/įrengimo darbų įskaitant darbo projekto parengimą objekte „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui“, patyrė 271 892,06 Eur išlaidų viršijančių projektinę sąmatą, pagal tvarkomą apskaitą negalima nustatyti dėl kokių aplinkybių buvo patirta daugiau sąnaudų ir nesiėmė priemonių žalai pašalinti, keičiant projektinę sąmatą, taip pablogino MB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę ir turtinę padėtį, nepaliko galimybės padengti įsiskolinimo 64 kreditoriams – P. Š. 5 686,58 Eur; N. D. 5 482,58 Eur; N. S. 2 353,74 Eur; Z. K. 2 353,73 Eur; N. A. 2 353,73 Eur; J. D. C. S. D Santos 5 425,05 Eur; D. Z. 762,27 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 1 892,99 Eur; I. R. 672 Eur; K. G. 828,91 Eur; M. M. 860 Eur; A. R. 672 Eur; Y. R. 638,66 Eur; S. R. 672 Eur; E. V. 420 Eur; L. G. 131,74 Eur; E. J. 350 Eur; K. Š. 15,91 Eur; N. B. 175,64 Eur; (duomenys neskelbtini) skyriui 48 982,67 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 162 965,91 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 30 426,08 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 29 757,39 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 26 328,97 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 25 535,98 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 23 247,37 Eur; UAB“ (duomenys neskelbtini)” 23 148,88 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 19 791,55 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 18 003,18 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 15 599,44 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 12 994 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 8 797,94 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 7 586,70 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 6 076,36 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 5 883,85 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 5 050,40 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 4 638,18 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 4 187,76 Eur; L. S. 3 102,50 Eur; (duomenys neskelbtini) 2 829,26 Eur; MB „(duomenys neskelbtini)” 2 635,51 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2 064,17 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 2 041 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 1 755,11 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 1 694 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 1 566,39 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 943,80 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 847 Eur; MB „(duomenys neskelbtini)” 668,43 Eur; M. L. indviduali veikla 650 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 601,40 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 564,20 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 523,05 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 499,11 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 480,79 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 464,56 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 363 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 348,70 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 227,68 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 227,68 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 190,58 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 13,29 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 8 602,20 Eur; UAB „(duomenys neskelbtini)” 6 445,80 Eur, padarydamas kreditoriams 551 099,35 Eur didelę turtinę žalą, tokiais tyčiniais veiksmais nulėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą, kuris buvo paskelbtas 2022 m. liepos 13 d. (7 t., b. l. 127–129).

Pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) atsako, tas kas sąmoningai blogai valdydamas įmonę nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą vienam ar daugiau kreditorių.

Teismų praktikoje yra pažymėta, kad taikant šį straipsnį, turi būti nustatyti objektyvieji veikos (sąmoningas blogas įmonės valdymas), jos padarinių (bankrotas, didelė žala kreditoriams) ir priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių požymiai. Blogas įmonės valdymas gali pasireikšti tiek aktyviais veiksmais, tiek ir neveikimu. Tai gali būti per didelis išlaidumas, kai, kaltininkui valdant įmonę, išlaidos viršija pajamas, rizikingų finansinių operacijų atlikimas ar sąmoningas įmonės veiklos neplėtojimas, piktybinis sutarčių nevykdymas, dėl kurio prarandamos prekių ar paslaugų rinkos. Blogo įmonės valdymo pagrindą sudaro įmonės interesų nepaisymas, atsakingų asmenų nuosavų interesų iškėlimas aukščiau įmonės interesų. Baudžiamoji atsakomybė už nusikalstamą bankrotą siejama su tokios veikos mastu, jos padarymo būdu, padariniais, veikos tikslais ir motyvais. Priežastingumas šiame nusikaltime reiškia, kad bankrotą ir atitinkamą žalą kreditoriams nulėmė būtent blogas įmonės valdymas, o ne objektyvios aplinkybės. Įrodinėjant kaltės klausimą, turi būti nustatyta, kad asmuo, turintis įgalinimų valdyti įmonę, veikė tyčia, t. y. suprato, kad blogai valdo įmonę, numatė bankroto ir žalos kreditoriams atsiradimo galimybę ir šių padarinių norėjo (tiesioginė tyčia) arba nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti (netiesioginė tyčia). Pagal BK 209 straipsnį, žalos kreditoriams turinį sudaro dėl prievolių neįvykdymo atsiradę tiesioginiai turtiniai praradimai, taip pat negautos pajamos. Apie žalą kreditoriams galima kalbėti tik tada, kai tampa aišku, kad bankroto procedūrų metu neįmanoma visiškai kompensuoti dėl prievolių neįvykdymo atsiradusios žalos. Kaltininko įmonės bankrotas yra tik tarpinis padarinys, nes dėl blogo valdymo atsiradusi bankroto būsena turi būti kreditoriams padaromos didelės turtinės žalos priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2014, 2K-64-1073/2022).

Kaltinamasis E. J. apklausiamas teisme nurodė, kad įmonės bankrotą nulėmė ne jo tyčiniai veiksmai, jis stengėsi nenutraukti įmonės veiklos, turėjo subūręs gerą kolektyvą, bet pasirinktas nuostolingai (duomenys neskelbtini) parko sutvarkymo darbų projektas pagal rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes tinkamai neįsivertino darbų sąmatą, dėl to liko įmonėje didelės skolos, buvo optimistiškai nusiteikęs, kad iš skolų pavyks įmonei išlipti, naiviai pasitikėjo ilgalaikiais partneriais UAB „(duomenys neskelbtini)“, jog jie duos vykdyti pelningų projektų ir tokiu būdu bus padengtos skolos (7 t., b. l. 102–114). Be to, tokios pačios pozicijos jis nuosekliai laikėsi ir ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinęs, jog po geologinių darbų pabrangus projektui, stipriai išaugo statybos kaštai ir minėtas projektas tapo ekonomiškai nebenaudingas, formavosi skolos UAB „(duomenys neskelbtini)“, tiekėjams ir darbuotojams (6 t., b. l. 104–105). Šiuos jo parodymus palyginus su liudytojų – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų J. V. ir R. B. parodymais, o taip pat specialistės išvadose užfiksuotais duomenimis apie MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandorius ir jų bendrą veiklos mechanizmą, teismui nėra pagrindo E. J. parodymais netikėti.

Įvertinęs bylos duomenis, susijusius su MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto priežastimis, teismas sprendžia, jog byloje nepakanka duomenų neginčijamai išvadai, kad E. J. tyčia, sąmoningai blogai valdydamas MB „(duomenys neskelbtini)“ nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams. Jo veiksmuose, teismo vertinimu yra ne tyčinei, bet neatsargiai kaltės formai – nusikalstamam pasitikėjimui būdingi požymiai, kuomet asmuo numato, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti nusikalstami padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikisi jų išvengti, tuo tarpu įrodinėjant kaltės klausimą dėl BK 209 straipsnyje įvykdyto nusikaltimo turi būti nustatyta tiesioginė arba netiesioginė tyčia.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog MB „(duomenys neskelbtini)“ Juridinių asmenų registre įregistruota 2017 m. rugsėjo 19 d. Bendrijos nariai: nuo 2017 m. rugsėjo 19 d. iki 2022 m. vasario 11 d. R. J., o nuo 2022 m. kovo 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 4 d. E. J. (1 t., b. l. 50–52). E. J. nuo 2017 m. spalio 3 d. šioje įmonėje dirbo statybų vadovu, o nuo 2021 m. birželio 1 d. buvo paskirtas eiti MB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus pareigas (5 t., b. l. 31–34). Bendrijos faktiškai vykdyta veikla – specializuota statybos veikla, tai yra kelių, aikštelių, pėsčiųjų takų įrengimas, trinkelių klojimo paslaugos. Įmonės kreditoriui UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimu pasikreipus į teismą dėl bankroto bylos MB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, Kauno apygardos teismo 2022 m. liepos 13 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo iškelta bankroto byla. Įmonės nemokumo administratoriumi paskirtas K. K. (1 t., b. l. 7–10). Ši nutartis įsiteisėjo 2022 m. rugpjūčio 2 d. (1 t., b. l. 51). Teismo nutartimis patvirtinti B MB „(duomenys neskelbtini)“ kreditorių finansiniai reikalavimai, kurie buvo nuolat tikslinami (1 t., b. l. 119–122, 123–128, 129–132,133–144). B MB „(duomenys neskelbtini)“ didžiausias kreditorius UAB „(duomenys neskelbtini)“, jo kreditorinis reikalavimas yra 162 965,91 Eur (1t., b. l. 119–122).

Iškėlus įmonei bankroto bylą, MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumo administratorius K. K. kreipėsi į teismą su prašymu pripažinti MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą tyčiniu, tačiau Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 26 d. nutartimi jo prašymas buvo atmestas. Nutartyje pažymėta, kad 2020 metais didžiausias kreditorius buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2020 m. lapkričio 30 d. MB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujama E. J., ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ sudarė susitarimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl piniginės prievolės (nuostolių) atlyginimo pagal 2019 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šalys susitarė, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ atlygins UAB „(duomenys neskelbtini)“ 271 892,06 Eur nuostolius per 14 mėnesių su 4 proc. palūkanomis, t. y. iki 2021 m. gruodžio 31 d. Todėl ši suma atimtina iš trumpalaikių įsipareigojimų. Gautinos sumos, kurios šiuo atveju sudarė 351 399 Eur, įskaičiuotinos į įmonės turtą, nes nėra pateikta duomenų, kad šios skolos būtų tik teisė gauti šias sumas, t. y., kad tai beviltiški debitoriniai įsiskolinimai. Todėl teismas darė išvadą, jog įmonė 2020 metais buvo moki, nes įmonės skolos neviršijo įmonės turto – skolos 338 496,94 Eur (610 389-271 892,06), o turtas – 462 030 Eur. o nemoki tapo 2021 m. pabaigoje, nes 2021 m. balanso duomenimis įmonės skolos sudarė 813 016 Eur, o įmonės turtas – 515 901 Eur (civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini), 1 t., b. l. 147–152). Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. spalio 4 d.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad MB „(duomenys neskelbtini)“ iki tol dirbusi pelningai, atstovaujama įgalioto asmens E. J. buvo sudariusi su užsakovu UAB „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamu direktoriaus R. B. 2019 m. birželio 12 d. rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl parko sutvarkymo/įrengimo darbų, įskaitant darbo projekto parengimą objekte „(duomenys neskelbtini) miesto viešųjų erdvių kompleksiškas sutvarkymas ir pritaikymas bendruomenei ir verslui“. Sutarties kaina 1 560 900 Eur (5 t., b. l. 91–99). Be to, kaip matyti iš specialisto išvados MB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo įmonės veiklos pradžios siejo ilgalaikiai ūkiniai finansiniai santykiai, buvo pasirašytos ir vykdomi darbai ne mažiau kaip pagal devynias rangos sutartis įvairiuose objektuose (5 t., b. l. 13), todėl neabejotina, kad E. J. galėjo tikėtis, jog turėdamas šį projektą (kuris vėliau įmonei tapo itin nuostolingu) ir veiklos patirties (prieš tai tvarkė objektus), galės efektyviai dirbti ir gauti pelno, ar bent jau dirbti ne nuostolingai. Ir nors projekto vykdymo eigoje matydamas įmonei gręsiančius nuostolius, dėl ko MB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos registre 271 892,06 Eur apskaityta kaip skola tiekėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesiėmė veiksmų keičiant projektinę sąmatą, nėra pagrindo konstatuoti, jog E. J. tyčiniais ir kryptingais veiksmais siekė įmonės bankroto.

Tokio siekio, teismo vertinimu, nepatvirtina netgi nustatyti įmonės turto pasisavinimo ir iššvaistymo atvejai. Vien minėto turto pasisavinimo ir iššvaistymo faktai savaime neleidžia daryti išvados, kad kaltinamasis be kitų tikslų, kurių siekta pasisavinant ir iššvaistant turtą, siekė ir įmonės MB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bei žalos kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje pripažįstama, kad nustačius asmens kaltę dėl įmonės turto pasisavinimo ar iššvaistymo, pagal BK 209 straipsnį atsakomybė taikoma tik tada, kai tai nulėmė įmonės bankrotą ir didelę žalą kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-352/2014, 2K-261-648/2017). Kaip jau minėta, nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad E. J. tyčia pasisavino 235 001,18 Eur ir iššvaistė 6 047,74 Eur vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, t. y. padarė BK 183 straipsnio 3 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus. Visgi, teismo vertinimu, šie jo veiksmai buvo ne vieninteliai ir esminiai iš veiksnių, kurie nulėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir didelę žalą kreditoriams. Be kita ko, ikiteisminio tyrimo metu net nebuvo ištirta ir nebuvo specialistei užduotas klausimas dėl MB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumą nulėmusių veiksnių.

Teismo vertinimu, bylos duomenys leidžia spręsti, kad kaltinamasis E. J., nors ir pervertindamas savo patirtį, įmonės finansinius pajėgumus ir iš sudarytos 2019 m. birželio 12 d. Rangos darbų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini)“ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ galimą įmonei gauti pelną, net ir šiam projektui nepavykus bandė vystyti įmonės veiklą ir vykdyti įsipareigojimus darbuotojams, tiekėjams (asmeniškai pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo besąlygiškai įsipareigojo pagal paprastąjį neprotestuotiną vekselį iki 2022 m. birželio 30 d. sumokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 271 892,06 Eur (3 t., b. l. 153). Minėtų aplinkybių kontekste, nėra pagrindo tvirtoms ir kategoriškoms išvadoms, kad E. J. valdydamas įmonę nuostolingai veikė tyčia, o ne veikdamas neatsargiai.

Atsižvelgiant į visa tai, teismas konstatuoja, kad E. J. reikštas kaltinimas, jog jis savo tyčiniais veiksmais nulėmė MB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotą ir žalą šios įmonės kreditoriams, yra neįrodytas, t. y. neįrodytas tyčinis sąmoningai blogas įmonės valdymas bei priežastinis ryšys tarp E. J. tyčinių veiksmų ir dėl to kilusių neigiamų padarinių. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog E. J. nepadarė veikos, turinčios BK 209 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) numatyto nusikaltimo sudėties požymių, todėl E. J. dėl šio nusikaltimo padarymo išteisintinas.

IV. Bausmė ir jos skyrimo motyvai

Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni.

Kaltinamasis E. J. pripažintas kaltu padaręs tris nusikaltimus, vienas kurių priskiriamas nesunkių (pagal BK 184 straipsnio 1 dalį), vienas jų priskiriamas apysunkių (pagal BK 222 straipsnio 1 dalį), o vienas jų – sunkių nusikaltimų kategorijai (pagal BK 183 straipsnio 3 dalį) (BK 11 straipsnio 3, 4, 5 dalys). Nusikaltimais kėsintasi į svetimą nuosavybę ir valstybės finansų sistemą. Nusikaltimai įvykdyti tyčine kaltės forma ir yra baigti.

Vertinant kaltinamojo E. J. asmenybę, byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad jis yra neteistas (6 t., b. l. 42–43), tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, daugumą jo įvykdytų administracinių nusižengimų, yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (6 t., b. l. 10–40). Šios aplinkybės rodo, kad visgi E. J. yra linkęs nesilaikyti įstatymų. Jis šiuo metu dirba MB „ (duomenys neskelbtini)“ darbų vadovu (7 t., b. l. 130–132), yra vedęs, augina du mažamečius vaikus (7 t., b. l. 115–117). Duomenų, jog E. J. būtų įskaitoje ar gydęsis dėl psichikos sutrikimų ir/ar priklausomybės ligų, byloje nėra (6 t., b. l. 9).

Kaltinamojo E. J. atsakomybę lengvinančių ir/ar jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

BK 183 straipsnio 3 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje už kaltinamojo E. J. padarytą nusikaltimą yra numatytos dvi bausmių rūšys: bauda arba laisvės atėmimas iki aštuonerių metų. BK 222 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje numatytos keturios bausmių rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų. BK 184 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikaltimą yra numatytos penkios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų.

Įvertinus anksčiau išdėstytas aplinkybes, taip pat ir tai, jog kaltinamasis E. J. yra teisiamas pirmą kartą, dirba ir gauna nuolatines pajamas, jokių duomenų apie naujai jo įvykdytas teisei priešingas veikas byloje nėra, jam už įvykdytus nusikaltimus, skirtinos geriausiai bausmės paskirtį atitinkančios šių straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys – baudos, jų dydžius nustatant didesnius nei minimalūs, tai yra už BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įvykdytą nusikaltimą jam paskyrus 600 MGL dydžio baudą, už BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įvykdytą nusikaltimą jam paskyrus 200 MGL dydžio baudą ir už BK 184 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) įvykdytą nusikaltimą jam paskyrus 100 MGL dydžio baudą.

Kaltinamojo E. J. padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, labai skiriasi pagal pavojingumą ir yra priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, dėl šios priežasties jam paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bei 5 dalies 1, 2 punktais, griežčiausiai bausmei apimant švelnesnę bausmę ir paskiriant jam galutinę subendrintą bausmę.

V. Kiti nuosprendžiu spręstini klausimai

Kaltinamajam E. J. 2023 m. vasario 6 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1–ojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. I. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 106–109). Ši kardomoji priemonė nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjamoje byloje likviduojama dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta civiline ieškove (1 t., b. l. 40), pareiškė byloje civilinį ieškinį dėl 215 378,75 eurų turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro 187 700 Eur E. J. skola įmonei, 20 400,08 Eur E. J. paimtos iš įmonės piniginės lėšos ir 674,35 Eur E. J. neperduoti nemokumo administratoriui pinigai buvę kasoje, iš viso 208 774,43 Eur, o taip pat pastarojo neperduotas nemokumo administratoriui turtas, tai yra ilgalaikis turtas, kurio vertė 1 069,32 Eur, auto priekaba, kurios vertė 554,58 Eur ir prekės (padėklai), kurių vertė – 4 980,42 Eur, iš viso 6 604,32 Eur (1 t., b. l. 43–44). Civilinės ieškovės – likviduojamos dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisminio bylos nagrinėjimo metu civilinį ieškinį palaikė ir prašė teismo jį tenkinti (6 t., b. l. 143–145).

Byloje nustatyta, kad E. J., laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2021 m. gegužės 31 d. būdamas MB „(duomenys neskelbtini)“ statybos direktoriumi, o nuo 2021 m. birželio 1 d. iki 2022 m. rugpjūčio 2 d. šios įmonės direktoriumi, pasisavino jo žinioje buvusį labai didelės vertės MB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą – 235 001,18 Eur pinigines lėšas. Dalį šių lėšų, už kurių pasisavinimą E. J. šiuo nuosprendžiu pripažintas kaltu, civilinė ieškovė prašo priteisti iš kaltinamojo, tai yra pagal avansines apyskaitas E. J. gautas iš bendrovės pinigines lėšas – 20 400,08 Eur, paskolintus E. J. bendrijos 187 700 Eur ir neperduotus nemokumo administratoriui K. K. įmonės kasoje buvusius 674,35 Eur. Taip pat byloje nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu E. J. iššvaistė jo žinioje buvusį civilinei ieškovei priklausantį 6 047,74 Eur vertės turtą, tai yra teleskopinę liniuotę 1 067,32 Eur vertės, automobilio priekabą – 554, 58 Eur vertės ir 664 vienetus padėklų 4 425,84 Eur vertės. Todėl pripažintina, kad dėl šių neteisėtų E. J. veiksmų MB „(duomenys neskelbtini)“ buvo padaryta turtinė žala (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalis) ir E. J., kaip juridinio asmens valdymo organo nariui privalėjusiam nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, nevykdžius tinkamai šios pareigos, kyla pareiga padarytą žalą juridiniam asmeniui atlyginti (CK 2.87 straipsnio 4, 7 dalys). Tačiau atsižvelgiant į byloje nustatyto kaltinamojo iššvaistyto įmonei priklausančio turto vertę (6 047,74 Eur) prašomas priteisti civiliniu ieškiniu žalos dydis, yra mažintinas iki 214 822,17 Eur (20 400,08 Eur +187 700 Eur + 674,35 Eur +6047,74 Eur). E. J. nusikalstamais veiksmais civilinei ieškovei padaryta šio dydžio bendra žala yra pagrįsta byloje esančiais įrodymais(1 t., b. l. 45–52, 5 t., b.l. 3–30).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinės ieškovės – likviduojamos dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, prašomas priteisti turtinės žalos dydis mažinamas iš kaltinamojo E. J. priteisiant 214 822,17 Eur turtinei žalai atlyginti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301– 305, 307, 313 straipsniais,

nusprendžia:

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 3 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam bausmę – 600 (šešių šimtų) MGL dydžio, tai yra 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam bausmę – 200 (dviejų šimtų) MGL dydžio, tai yra 10 000 Eur (dešimties tūkstančių eurų) baudą;

- padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 1 dalyje (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija), ir skirti jam bausmę – 100 (vieno šimto) MGL dydžio, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes, ir paskirti E. J. galutinę subendrintą bausmę – 600 (šešių šimtų) MGL dydžio, tai yra 30 000 Eur (trisdešimties tūkstančių eurų) baudą.

Įpareigoti E. J. per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti paskirtą baudą į paties asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai. Jam išaiškinti, kad sumokėjęs baudą, jis privalo banko kvitą pateikti Kauno apygardos teismo raštinės tarnautojui (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnis).

E. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinės ieškovės – likviduojamos dėl bankroto MB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jos naudai iš E. J. 214 822,17 Eur (du šimtus keturiolika tūkstančių aštuonis šimtus dvidešimt du eurus ir septyniolika eurocentų) turtinei žalai atlyginti.

E. J. dėl kaltinimo pagal BK 209 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Kauno apygardos teismą.