Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-03-26 · Civilinė byla Nr. 2S-485-265/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-26
Bylos Nr.
2S-485-265/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alvydas Žerlauskas
Suinteresuotas asmuo
Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“, viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, akcinė bendrovė Kruizinių laivų
Civilinė byla Nr. 2S-485-265/2020Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01477-2019-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5; 3.5.1
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. kovo 26 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ ir viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą dėl vykdymo tvarkos išaiškinimo, suinteresuoti asmenys akcinė bendrovė Kruizinių laivų terminalas, Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „BUDYS“, viešoji įstaiga „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2019 m. birželio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3511-512/2019 Klaipėdos apylinkės teismas nusprendė iškeldinti Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „BUDYS“ iš akcinei bendrovei (toliau – AB) Kruizinių laivų terminalui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių adresu Duomenys neskelbtini, su visais atsakovui priklausančiais daiktais. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą. Ieškovei 2019 m. spalio 21 d. išduotas vykdomasis raštas Nr. e2-3511-512/2019, kuris pateiktas vykdyti antstoliui A. S..

2. 2019 m. gruodžio 10 d. teisme gautas antstolio A. S. prašymas, kuriuo jis prašė išaiškinti, ar vykdant 2019 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. e2- 3511-512/2019 reikalavimus antstolis turi / gali iškeldinti Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „BUDYS“ iš AB Kruizinių laivų terminalo nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių adresu Duomenys neskelbtini, su visais atsakovui priklausančiais daiktais, įskaitant ir kitiems asmenims priklausančius daiktus, esančius patalpose. Nurodė, kad 2019 m. lapkričio 29 d. viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ antstoliui pateikė reikalavimą nutraukti neteisėtus vykdymo veiksmus, jame nurodė, kad Duomenys neskelbtini, esantis turtas (9 jachtos, stiebai, inkarai, remonto įranga, įrankiai ir kitas turtas) nuo 2019 m. vasario 20 d. priklauso VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, todėl iškeldinimas negalimas nesant teisėto pagrindo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. sausio 3 d. nutartimi išaiškino, jog vykdant 2019 m. spalio 21 d. Klaipėdos apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. e2-3511-512/2019, iš AB Kruizinių laivų terminalui nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. Duomenys neskelbtini, esančių adresu Duomenys neskelbtini, atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“ turi būti iškeldintas su visais daiktais.

4. Iš vykdomosios bylos Nr. 0010/19/10434 nustatė, kad 2019 m. vasario 20 d. tarp Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ ir VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ sudarytas turto perdavimo–priėmimo aktas, kurio 1 punkte nurodyta, jog Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „BUDYS“ perduoda visą savo nuosavybės teise priklausantį turtą ir turtines teises. Nurodė, kad duomenų, jog daiktai būtų faktiškai perduoti tretiesiems asmenims, nėra.

5. Teismo vertinimu, šiuo atveju neturi reikšmės, kokiais pagrindais atsakovas valdo ieškovės (išieškotojos) nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose esančius daiktus, todėl atsakovas (skolininkas) turi išsikelti / būti iškeldintas iš patalpų su visais savo valdomais daiktais.

III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

6. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „BUDYS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; taip pat prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-3511-512/2019. Prašo pridėti naujus įrodymus – trijų paminklinių laivų kultūrinių vertybių reglamentus. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

6.1. Iš skundžiamos nutarties nėra aišku, ar iš patalpų iškeldinamas ir VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, kuriam priklauso daiktai. Jeigu taip, tai teismo sprendimas būtų taikomas asmeniui, kuris byloje net nedalyvavo.

6.2. Išaiškindamas sprendimą teismas neturi teisės keisti jau priimto sprendimo, tačiau teismas skundžiama nutartimi pakeitė 2019 m. birželio 21 d. sprendimą. Minėtame sprendime buvo nuspręsta iškeldinti atsakovą su atsakovui priklausančiais daiktais, o skundžiamojoje nutartyje nurodyta, jog atsakovas turi būti iškeldintas su visais, t. y. ir atsakovui nepriklausančiais, daiktais.

6.3. Ieškovei buvo žinoma, kad patalpoje esantys daiktai priklauso ne Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „BUDYS“, o tretiesiems asmenims. Tačiau ieškinio ieškovė netikslino. Paaiškėjus naujoms aplinkybėms ieškovė turėtų kreiptis į teismą dėl teismo proceso atnaujinimo prašant įtraukti į bylą naują atsakovę – VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, arba pateikti naują ieškinį dėl iškeldinimo VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, kurios valdomi daiktai yra ieškovės patalpose.

7. Suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Taip pat prašo pridėti naujus įrodymus – kultūros vertybių pasus ir antstolio A. S. raštą Nr. s1d-126022. Nurodo, kad AB Kruizinių laivų terminalo patalpose esantys daiktai priklauso VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, tačiau 2019 m. birželio 21 d. sprendimu nebuvo nutarta iškeldinti VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“, t. y. suinteresuotas asmuo nebuvo įtrauktas į civilinės bylos Nr. e2-3511-512/2019 nagrinėjimą, todėl antstolis neturi pagrindo iškraustyti ne Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „BUDYS“ priklausančius daiktus. Apeliantės teigimu teismas, išaiškindamas 2019 m. birželio 21 d. sprendimo vykdymo tvarką, pakeitė sprendimą.

Atsiliepimas

8. Suinteresuotas asmuo AB Kruizinių laivų terminalas atsiliepimu į Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad bylos Nr. e2-3511-512/2019 nagrinėjimo metu daiktai VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ perduoti nebuvo, tai patvirtina prie atskirųjų skundų pridėti įrodymai. Tikėtina, kad daiktai buvo perduoti jau po teismo sprendimo įsiteisėjimo siekiant trukdyti ieškovei vykdyti teismo sprendimą, ir teisėtai savo nuožiūra ir savo poreikiams naudotis nuosavybės teise priklausančiomis patalpomis. Sutinka su teismo išaiškinimu, jog šiuo atveju nėra svarbu, kokiais pagrindais atsakovas valdo ieškovės (išieškotojos) nuosavybės teise priklausančiose negyvenamosiose patalpose esančius daiktus, ir atsakovas turi išsikelti / būti iškeldintas iš patalpų su visais savo valdomais daiktais.

9. Suinteresuotas asmuo AB Kruizinių laivų terminalas atsiliepimu į VšĮ „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovė neturi pareigos aiškintis, kokiais pagrindais ir kokius daiktus patalpose laiko atsakovas ir kam jie priklauso. Teismas, 2020 m. sausio 3 d. nutartimi išaiškindamas sprendimo vykdymo tvarką, nepraplėtė sprendimu suteiktų teisių, o tik jas išaiškino, jog atsakovas turi būti iškeldintas su visais atsakovui priklausančiais daiktais, nesvarbu, kokiu pagrindu atsakovas juos valdo. Pažymi, jog šiuo metu yra susidariusi tokia situacija, kad ginčo patalpos realiai šią dieną jau yra tuščios.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinis procesas nutrauktinas

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

11. CPK 334 straipsnio 1 dalis reglamentuoja atvejus, kada pirmosios instancijos teismo nutartis gali būti apskųsta paduodant atskirąjį skundą: 1) Civilinio proceso kodekse numatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). Taigi apeliacinio apskundimo objektu yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

12. Šioje byloje suinteresuoti asmenys apskundė pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria buvo tenkintas antstolio prašymas išaiškinti teismo sprendimo vykdymo tvarką.

13. Nagrinėjamu atveju antstolis A. S. pateikė prašymą išaiškinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo vykdymo tvarką vykdymo procese. Vykdymo dokumentų išaiškinimo tvarką reglamentuoja CPK 589 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka arba įstatymo ar kito teisės akto norma, kurią reikia taikyti vykdymo procese, yra neaiški, antstolis kreipiasi su prašymu į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad šis išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką arba įstatymo ar kito teisės akto normą, kurią reikia taikyti. Šį antstolio prašymą teismas nagrinėja CPK 593 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 589 straipsnio 2 dalis).

14. Pagal CPK 593 straipsnio 5 dalį dėl teismo nutarties, kuria išspręsti klausimai dėl vykdomosios bylos nutraukimo, sprendimo vykdymo išlaidų išieškojimo iš skolininko, dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą, dėl baudų skyrimo, dėl skolininko dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo, ir kitais CPK numatytais atvejais gali būti duodamas atskirasis skundas. Nei pastarasis CPK straipsnis, nei CPK 589 straipsnis, nei kitos CPK normos nenustato galimybės apeliacine tvarka apskųsti nutartį dėl procesinio sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog skundžiama nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektu (CPK 301 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje 2-2253/2013, 2015 m. gegužės 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-662-407/2015, 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1493-516/2017).

15. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nutarties rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodė, jog nutartis gali būti skundžiama, nekeičia CPK normų turinio ir neeliminuoja jų privalomumo tiek suinteresuotiems asmenimis, tiek teismui. Tokios praktikos laikomasi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-377-943/2015, 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).

16. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, jog tais atvejais, kai skundžiamas procesinis sprendimas, kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, apeliacinis (atskirasis) skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 338 straipsnis). Jei CPK 315 straipsnio 2 dalies 1–3 punktuose nurodyti trūkumai paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog apeliacinis procesas turi būti nutrauktas.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo

17. Apeliantai prašo pridėti naujus įrodymus, nurodytus šios nutarties 6 ir 7 punktuose. 2020 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ pateikė rašytinius paaiškinimus.

18. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagristai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kadangi apeliacinis procesas pagal suinteresuotų asmenų atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties nutrauktinas, šie įrodymai ir paaiškinimai nepridėtini prie bylos (CPK 314 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 335–339 straipsniais, teismas

nutaria:

apeliacinį procesą pagal suinteresuotų asmenų Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „BUDYS“ ir viešosios įstaigos „Lietuvos marinistinės kultūros išsaugojimo centras“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 3 d. nutarties nutraukti.

Teisėjas Alvydas Žerlauskas