Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant S. J., M. K., dalyvaujant ieškovės atstovei L. V., atsakovo atstovui K. F.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kruizinių laivų terminalas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama iškeldinti Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubą „(duomenys neskelbtini)“ iš akcinei bendrovei Kruizinių laivų terminalas nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais Atsakovui priklausančiais daiktais, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo su ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Bendradarbiavimo sutartį su Valstybine laivų remonto įmone (dabar ieškove - akcinė bendrovė ,,Kruizinių laivų terminalas“), kurios pagrindu jai buvo skirtos ginčo patalpos. Patalpose yra laikomi kultūros paveldo objektai – jūrinės jachtos ir pan., atliekami restauravimo darbai, vykdomos kitos marinistinės veiklos. Ginčo pastatas ir teitorija turėtų priklausyti Valstybei, todėl ieškovė neturi pagrindo reikalauti iškeldinti atsakovą. Teritorijos tvarkymo ir restauravimo darbai negalėjo būti pradėti, nes nėra mokslinių tyrimų išvadų, atsakovei nesuteiktos kitos tinkamos patalpos savo veiklai vykdyti.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad išanalizavus Klubo „(duomenys neskelbtini)“ pateiktas sutartis darytina išvada, kad jos labiausiai atitinka panaudos sutarties institutą. Pagal LR CK 6.629 straipsnį neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutartimi viena šalis (panaudos davėjas) perduoda kitai šaliai (panaudos gavėjui) nesunaudojamąjį daiktą laikinai ir ne­atlygintinai valdyti ir juo naudotis, o panaudos gavėjas įsipareigoja grąžinti tą daiktą tokios būklės, kokios jis jam buvo perduotas atsižvelgiant į normalų susidėvėjimą arba sutartyje numatytos būklės. LR CK 6.641 straipsnio 2 dalis numato, kad Panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Atsižvelgiant į tai, kad Ieškovė vykdo P. L.- denau statyklos statinių komplekso valčių ir jachtų dirbtuvės aktualizavimo projektą kuriuo, siekiama sut­varkyti bendrovei nuosavybės teise priklausantį kultūros paveldo objektą, siekiant jį atverti lankytojams, aiškiai išreiškė savo poziciją prašydama atsakovo dėl gamybinio būtinumo patalpas atlais­vinti. Akcinė bendrovė Kruizinių laivų terminalas yra savarankiškas pelno siekiantis ūkio subjektas, ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso ginčo pastatas, esantis (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovės nuosavybės teisė į pastatą yra teisiškai įregistruota, nenuginčyta ar kitaip nepanaikinta nuo 1995 metų. Ieškovė yra pasirašiusi rangos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“. Sutarties darbų atlikimo terminai bei tikslus Projekto įgyvendinimas yra esminiai sutarties reikalavimai. Dėl Klubo „(duomenys neskelbtini)“ nesąžiningų veiksmų, Ieškovė negali perduoti Rangovams dalies pastato rekonstrukcijai, dėl ko, Rangovai patiria nuostolius, bei negali laiku pabaigti sutartimi prisiimtų įsipareigojimų. Patirtus nuostolius turės atlyginti Ieškovė, kadangi ji, kaip darbų užsakovė, nevykdo sutarties sąlygų ir neperduoda pastato

Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašo ieškinio netenkinti. Jo nuomone, nėra tinkamai įgyvendintas 1994-01-13 LR Vyriausybės nutarimas Nr. 13 „Dėl Klaipėdos pilies komplekso regeneravimo“. Jame Vyriausybė nurodė iki 2009 m. nutraukti gamybinę veiklą pašalinti gamybinius cechus, o teritoriją su buvusios laivų statyklos ir kitais objektais perduoti Klaipėdos miesto Valdybai. Iškeldindama atsakovą su daiktais iš užimamų patalpų, ieškovė sunaikintų jūrinio paveldo objektus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad Ieškovės nuosavybės teisė į ginčo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisiškai įregistruota, nenuginčyta ar kitaip nepanaikinta nuo 1995 metų. 1991 m. sausio 8 d. klubas „(duomenys neskelbtini)“ pasirašė Bendradarbiavimo sutartį su Valstybine laivų remonto įmone (dabar ieškovė). Jos pagrindu Įmonė suteikė klubui patalpas projektavimo biurui, bibliotekai, susirinkimams. 1994 m. atsakovas su VLRĮ (dabartinė ieškovė) pasirašė Sutartį dėl „Burlaivių restauravimo dirbtuvės“. Nuo to laiko atsakovas ginčo patalpas naudoja savo veiklai vystyti. 2018 m. ieškovė sudarė sutartį su VšĮ Centrinė projektų valdymo agentūra dėl „P. L. statyklos statinių komplekso valčių ir jachtų dirbtuvės aktualizavimo projekto“. Projekto įgyvendinimui skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos. Restauravimo darbai pradėti. Ieškovė jau nuo 2013 m. ne kartą siuntė atsakovui pranešimus ragindama išsikelti iš užimamų patalpų.

Byloje kyla ginčas dėl atsakovo teisės užimti ginčo patalpas ir ieškovės teisės iškeldinti atsakovą su daiktais iš ginčo patalpų.

Ieškovė reiškė vindikacinį ieškinį. CK 4.95 straipsnyje nustatyta, kad savininkas turi teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo. Vindikacinis ieškinys yra daiktinis savininko teisių gynimo būdas, t. y. jis reiškiamas asmeniui, su kuriuo savininko nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai, susiję su reikalaujamu grąžinti turtu. Šis reikalavimas pareiškiamas asmeniui, neteisėtai valdančiam svetimą turtą, t. y. tam asmeniui, pas kurį šis turtas yra. Reikšdamas vindikacinį reikalavimą, ieškovas privalo įrodyti šias faktinį ieškinio pagrindą sudarančias aplinkybes: 1) ieškovas turėjo ir turi nuosavybės (valdymo) teisę į daiktą ieškinio pareiškimo momentu ir iki daiktą neteisėtai užvaldant atsakovui, iš kurio reikalaujama grąžinti daiktą; 2) savininkas daikto valdymo teisę prarado be savo valios; 3) daiktą valdo atsakovas; 4) daiktą atsakovas valdo neteisėtai; 6) daiktas yra natūra; 7) bylos šalių nesiejo ir nesieja prievoliniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2009; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-282-686/2015).

Teismo posėdžio metu ir papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė nurodo, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai, ginčo patalpos reikalingos ieškovei, todėl atsakovas turi būti iškeldintas.

Ieškovas prašo apginti jo pažeistą valdymą, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra aiškus, o teisės taikymas visais atvejais yra teismo prerogatyva. Šią teisę teismas įgyvendina pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes, parinkdamas ir taikydamas teisės normas; tokiu atveju teismas nesaistomas šalių nuomonės, pageidavimų ar nurodymų.

Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 3K-3-396/2011; kt.). Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tą teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieškovo reikalavimą, turi įrodyti atsakovas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/2015).

Nagrinėjamoje byloje laikytina, kad šalių konkliudentinių veiksmų pagrindu tarp jų atsirado panaudos teisiniai santykiai (CK 1.71 straipsnio 1 dalis). Šias aplinkybes patvirtina ir atsakovo pateikta bendradarbiavimo sutartis, senojo uosto steigimo aktas ir kt.. Šių susitarimų pagrindu atsakovui neatlygintinai buvo perduotos naudojimuisi ginčo patalpos.

Reikalavimas iškeldinti yra savininko, teisėto valdytojo, daiktinės teisės gynimas reikalaujant grąžinti jo daiktą iš neteisėto valdymo, kai tuo daiktu naudojamasi be teisinio pagrindo arba kai toks pagrindas egzistavo, bet jau yra išnykęs. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje konstatuotinas teisėto pagrindo atsakovui naudotis ginčo patalpomis – rašytinės ir žodinės panaudos sutarties – buvimas.

Nekilnojamojo daikto neatlygintinio naudojimo sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama esant bendriesiems CK 6.641 straipsnyje nustatytiems panaudos sutarties nutraukimo pagrindams.

Neterminuotos panaudos sutarties vienašališko nutraukimo prieš terminą pagrindinė sąlyga yra panaudos davėjo duotas prieš tam tikrą laiką įspėjimas apie sutarties su panaudos gavėju nutraukimą; įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį.

Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad dar nuo 2013 m. ne kartą ragino atsakovą išsikelti. Šias aplinkybes pripažįstą ir atsakovo atstovas. Konstatuotina, kad, suėjus CK 6.642 straipsnio 1 dalyje nustatytam trijų mėnesių apie neterminuotos panaudos sutarties nutraukimą terminui po įspėjimo panaudos gavėjui apie numatomą sutarties nutraukimą, panaudos sutartis pasibaigia.

CK 6.641 straipsnio 2 dalis numato, kad Panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui.

Kaip minėta, ieškovė vykdo P. L. statyklos komplekso valčių ir jachtų dirbtuvių kapitalinio remonto darbus siekdama sutvarkyti kultūros paveldo objektą ir jį atverti lankytojams. Laikytina, kad tai yra pakankamas pagrindas nutraukti panaudos sutartį CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu.

Pažymėtina, kad pats atsakovas ilgą laiką nesiėmė jokių nors kiek aktyvesnių veiksmų tam, kad savo valdomus kultūros paveldo objektus perkeltu į kitas patalpas, atsisakė ieškovės jam siūlomų kitų patalpų, todėl kliūčių tenkinti ieškinį nėra.

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 75 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubą „ (duomenys neskelbtini) “, į.k. (duomenys neskelbtini), iš akcinei bendrovei Kruizinių laivų terminalas nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), su visais Atsakovui priklausančiais daiktais.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos Jūrinės istorijos ir kultūros klubą „ (duomenys neskelbtini) “ 75,00 Eur bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei Kruizinių laivų terminalas.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.