Klaipėdos apygardos teismo nutartis, e2A-1521-513/2019

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-10-10
Bylos Nr.: e2A-1521-513/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-06-3-01477-2019-2
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Aušra Maškevičienė, Irma Čuchraj, Erika Misiūnienė
Atsakovas: Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“
Ieškovas: akcinės bendrovės ,,Kruizinių laivų terminalas“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-1521-513/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-01477-2019-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.12.2;

2.6.17; 3.1.7.1.4; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 10 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmos Čuchraj (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Aušros Maškevičienės ir Erikos Misiūnienės,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-3511-512/2019 pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Kruizinių laivų terminalas“ ieškinį atsakovui Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubui „Budys“ dėl iškeldinimo iš negyvenamųjų patalpų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė AB ,,Kruizinių laivų terminalas“ kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubą „Budys“ iš AB „Kruizinių laivų terminalas“ nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, esančių valčių remonto cecho pastate, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, apie 200 kv. m. ploto, su visais atsakovui priklausančiais daiktais, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog atsakovas nėra sudaręs nei nuomos, nei panaudos sutarties ir patalpomis naudojasi neturėdamas teisinio pagrindo, į prašymus ir raginimus išsikelti nereaguoja, tuo tarpu, ieškovė yra pasirašiusi sutartį su VĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ ir privalo įvykdyti savo įsipareigojimus, t. y. atlikti P. L. statyklos komplekso valčių ir jachtų dirbtuvių kapitalinio remonto ir paveldo tvarkybos darbus ginčo pastate.

Atsiliepimas

2. Atsakovas Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubas „Budys“ (toliau – klubas „Budys“) atsiliepimu ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pasirašė bendradarbiavimo sutartį su Valstybine laivų remonto įmone, dabar ieškove, kurios pagrindu jai buvo skirtos ginčo patalpos, kuriose laikomi kultūros paveldo objektai, atliekami restauravimo darbai, vykdomos įvairios marinistinės veiklos. Argumentavo, kad ginčo pastatas ir teritorija turėtų priklausyti valstybei, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti iškeldinti atsakovą ir negalėjo pradėti teritorijos tvarkymo ir restauravimo darbų, nes nėra mokslinių tyrimų išvadų, atsakovui nesuteiktos kitos tinkamos veiklai vykdyti patalpos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu ieškovės ieškinys patenkintas – atsakovas klubas „Budys“ iškeldintas iš ieškovei nuosavybės teise priklausančių negyvenamųjų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, su visais atsakovui priklausančiais daiktais.

4. Teismas nustatė, jog ginčo nekilnojamojo turto savininkė nuo 1995 metų yra ieškovė. Atsakovas su Valstybine laivų remonto įmone 1991 m. sausio 8 d. pasirašė Bendradarbiavimo sutartį, kuria Įmonė suteikė klubui patalpas projektavimo biurui, bibliotekai, susirinkimams, o 1994 metais su Įmone pasirašė Sutartį dėl burlaivių restauravimo dirbtuvių ir nuo to laiko ginčo patalpas naudoja savo veiklai. Ieškovė 2018 metais sudarė sutartį su VšĮ „Centrinė projektų valdymo agentūra“ dėl „P. L. statyklos statinių komplekso valčių ir jachtų dirbtuvės aktualizavimo projekto“, kurio įgyvendinimui skirtos Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos, pradėti restauravimo darbai. Ieškovė nuo 2013 metų ragina išsikelti atsakovą iš užimamų patalpų.

5. Teismas vertino, jog šalių konkliudentiniai veiksmai sudaro pagrindą konstatuoti, kad tarp šalių susiklostė panaudos teisiniai santykiai (CK 1.71 straipsnio 1 dalis), šalių susitarimų pagrindu atsakovui naudotis neatlygintinai buvo perduotos ginčo patalpos. Teismas nurodė, jog nekilnojamojo daikto neatlygintinio naudojimo sutartis prieš terminą gali būti nutraukiama bendraisiais CK 6.641 straipsnyje nustatytais panaudos sutarties nutraukimo pagrindais ir pagal CK 6.642 straipsnio 1 dalį įspėjimo apie neterminuotos sutarties nutraukimą pakanka, kad panaudos sutartis būtų nutraukta vienašališku panaudos davėjo pareiškimu. Teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2013 m. ne kartą ragino atsakovą išsikelti, šią aplinkybę pripažino ir atsakovas. Teismas pažymėjo, jog pagal CK 6.641 straipsnio 2 dalį panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui, todėl įvertinęs aplinkybę, kad ieškovė vykdo P. L. statyklos komplekso valčių ir jachtų dirbtuvių kapitalinio remonto darbus siekdama sutvarkyti kultūros paveldo objektą, konstatavo, kad tai taip pat yra pakankamas pagrindas nutraukti panaudos sutartį.

6. Teismas nurodė, jog pats atsakovas ilgą laiką nesiėmė aktyvių veiksmų, kad savo valdomus kultūros paveldo objektus ir veiklą perkeltų į kitas patalpas, atsisakė ieškovės siūlomų kitų patalpų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

7. Apeliaciniu skundu atsakovas (apeliantas) Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8. Argumentuoja, jog ieškovė galimai pateikė ne to nekilnojamojo daikto nuosavybės dokumentus, nes ginčo pastatas yra valstybės saugoma nacionalinio lygmens kultūros vertybė, kuri negali būti privačios nuosavybės objektas, be to, tikroji pastato statybos data yra 1919 metai, o ne 1946 metai, kaip nurodyta Nekilnojamojo turto registro išraše. Pažymi, kad nuo 2009 m. liepos 24 d. patalpose veikia atviras Lietuvos jachtingo muziejus, kuris taip pat vykdo mokslinius tyrimus. Apelianto teigimu, Lietuvoje nuo 1993 metų privatizavimo procesas vyko chaotiškai, padaryta daug klaidų, ypač Lietuvos žvejybos laivyno likvidavimas, kurio bazė būtent ir buvo Valstybinės laivų remonto įmonės teritorijoje, todėl ja domėjosi įvairios grupuotės, kurios siekė užvaldyti nekilnojamąjį turtą.

9. Pažymi, kad Klubas „Budys“ yra visuomeninė organizacija, savanoriškai pagal išgales ginanti visuomenės interesą jūrinio (laivinio) paveldo srityje ir ginčo pastatą naudoja teisėtai pagal 1994 metais su Valstybine laivų remonto įmone sudarytą galiojančią sutartį, kurios ieškovė teigė neturinti, galimai siekdama nuslėpti.

10. Argumentuoja, jog į nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė, Registrų centro išrašo duomenų teisėtumo nevertino tik todėl, kad jie nebuvo nustatyta tvarka apskųsti, nepagrįstai nepriėmė jo teikto sutarties priedo. Teigia, jog dokumentų klastojimą gali ištirti tik policija, todėl 2019 m. liepos 15 d. padavė pareiškimą policijai.

11. Argumentuoja, jog teismas nepašalino abejonių dėl turto priklausomybės, į bylą turėjo būti įtrauktas Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos miesto savivaldybė, kuri yra tikroji pastatų savininkė, nes pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. sausio 13 d. Nr. 13 pastatai priklauso Valstybei. Taip pat teigia, jog pirmos instancijos teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktą medžiagą apie vykdomą pastato remontą, kuris tapo pretekstu sunaikinti visuomenės interesą ginantį klubą bei įsteigtą visuomeninį Lietuvos Jachtingo muziejų. Nurodo, jog teismas nesiaiškino ir to, kurie daiktai, esantys patalpose, priklauso klubui, nes didelė jų dali priklauso tretiesiems asmenims ir yra tik saugomi muziejuje, todėl teismo sprendimo vykdymas sunkiai įmanomas.

Atsiliepimas

12. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė AB „Kruizinių laivų terminalas“ prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Argumentuoja, jog pateikė pirmosios instancijos teismui dokumentus, įrodančius nuosavybės teisę nuo 1995 metų, tuo tarpu, atsakovas ją ginčydamas dėsto tik išgalvotus teiginius, nepagrįstus jokiais įrodymais. Teigia, jog apeliantas, argumentuodamas, kad VĮ Registrų centras įregistravo klaidingus duomenis, turėjo įrodyti, kad dokumentas, t. y. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1995 m. kovo 15 d. įsakymas Nr. 112, kurio pagrindu atlikta teisinė registracija – yra neteisėtas.

Šalies argumentai

13. Ieškovė argumentuoja, kad apelianto teiginiai, susiję su privalomais tyrimais atliekant pastato rekonstrukciją, nesusiję su nagrinėjama byla ir nėra teisiškai reikšmingi. Nurodo, jog ginčo patalpas prašė atlaisvinti dar 2002 metais, o dėl dokumentų saugojimo taisyklių reikalavimų buvo sunaikintos ne sutartys, kaip teigia apeliantas, bet minimi raginimai. Teigia, jog dar kartą patikrinus archyvą rastas 2011 m. liepos 4 d. tuometinio bendrovės vadovo raginimas išsikelti iš patalpų, iš jo turinio matyti, kad atsakovas atsisakė pasirašyti nuomos sutartis ir trukdė bendrovei naudotis savo turtu. Pažymi, jog klubui ne kartą siūlytos kitos patalpos, tačiau ginčo išspręsti taikiai nepavyko. Nurodo, jog atsakovas teikė dokumentus baigus nagrinėti bylą iš esmės, todėl pirmosios instancijos teismas jų pagrįstai nepriėmė; be to, vyko trys parengiamieji posėdžiai, kurie vis buvo atidedami atsakovui pateikus papildomų dokumentų.

14. Ieškovė pažymi, kad atsakovas tuo pačiu pagrindu 2019 m. balandžio mėnesį kreipėsi į prokuratūrą dėl dokumentų klastojimo, tačiau tyrimas buvo nutrauktas nenustačius nusikaltimo sudėties. Nurodo, jog nei Kultūros paveldo departamentas, nei Klaipėdos miesto savivaldybė neturi abejonių dėl pastato nuosavybės teisėtumo, pastato kapitalinio remonto darbams abi institucijos išdavė leidimus ir pritarimus, todėl nėra teisinio pagrindo jas įtraukti į bylą. Taip pat nurodo, kad Jachtingo muziejus veiklos nevykdo, daug metų yra užrakintas ir visuomenei neprieinamas. Nurodo, jog pastatas avarinės būklės, todėl siekia sutvarkyti bendrovei nuosavybės teise priklausantį kultūros paveldo objektą. Dėl atsakovės argumentų, kad teismas nesiaiškino patalpose esančių daiktų savininkų, teigia, jog klubas pats yra atsakingas už jo valdomose patalpose esančių daiktų apskaitą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

16. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas į bylą nepagrįstai neįtraukė Kultūros paveldo departamento ir Klaipėdos miesto savivaldybės. Tretieji asmenys gali įstoti į bylą iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnio 1 dalis, 47 straipsnio 1 dalis). Tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, gali būti įtraukiami dalyvauti byloje taip pat motyvuotu šalių prašymu arba teismo iniciatyva (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Kultūros paveldo departamentas ir Klaipėdos miesto savivaldybė prašymo įstoti į bylą nepareiškė, atsakovas procesiniuose dokumentuose šių asmenų kaip trečiųjų asmenų byloje taip pat nenurodė, iki baigiamųjų kalbų pradžios motyvuoto prašymo teismui svarstyti klausimą dėl jų įtraukimo į bylą nepareiškė. Atsižvelgdama į tarp šalių kilusio ginčo pobūdį, į tai, kad ginčas kilęs dėl ieškovei nuosavybės teise priklausančio turto, teisėjų kolegija nenustatė pagrindo pripažinti esant absoliutų pagrindą panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Taip pat nenustatyta kitų CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų.

17. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

18. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir įrodymų vertinimu. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir įrodymus be išankstinio vertinimo tuo aspektu, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovo apeliacinį skundą, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ginčo teisingam išnagrinėjimui reikšmingas bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja ir pasisako tik dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų.

19. Apeliantui ginčijant aplinkybę, kad ieškovė yra nekilnojamojo daikto savininkė, pažymėtina, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis nustatyta, kad nekilnojamasis daiktas – gamybinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuosavybės teise priklauso ieškovei AB „Kruizinių laivų terminalas“. Vadovaujantis CK 4.262 straipsniu įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymuose nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnyje įtvirtinta, kad visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymuose nustatyta tvarka. Tokių aplinkybių byloje nenustatyta, įrodymų, kad šiai bylai aktualūs Nekilnojamojo turto registro duomenys yra nuginčyti, nepateikta. Teigdamas, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys galimai suklastoti ir neteisingi, apeliantas nepateikė šiuos teiginius pagrindžiančių įrodymų. Aplinkybė, kad po ginčijamo teismo sprendimo priėmimo apeliantas kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratūrą ir Klaipėdos apskrities VPK, taip pat nėra pagrindas konstatuoti, kad Nekilnojamojo turto registro duomenys yra neteisingi. Nustatyta, kad pastatas, iš kurio atsakovas atsisako išsikraustyti, nuosavybės teise priklauso ieškovei. Apelianto teiginiai, kad teismas nepašalino abejonių dėl turto priklausomybės, nepagrįsti.

20. Išnagrinėjusi ir įvertinusi bylos rašytinius įrodymus apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarp šalių buvo susiklostę teisiniai ginčo patalpų panaudos santykiai. Atsakovo pateiktame Paveldo tyrimų ir projektavimo biuro įkūrimo 1993-11-30 akte, pasirašytame Valstybinės laivų remonto įmonės (dabartinės ieškovės AB „Kruizinių laivų terminalas“) ir Klubo „Budys“, nurodyta, jog Valstybinė laivų remonto įmonė įsipareigojo suteikti steigiamam biurui patalpas (e. bylos l. 85), Burlaivių restauravimo dirbtuvių steigimo 1994-02-15 sutartimi, pasirašyta tų pačių šalių, Valstybinė laivų remonto įmonė įsipareigojo suteikti patalpas buvusiame valčių ceche (e. bylos l. 86). Šiuo aspektu pažymėtina, kad nepagrįsti atsakovo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo pateiktą 1994-02-15 sutarties priedą (e. bylos l. 100). Atsakovo teiktoje 1994-02-15 sutartyje užfiksuotas aplinkybes pirmosios instancijos teismas įvertino ir iš esmės jos pagrindu nustatė tarp šalių buvus panaudos sutartį. Tuo tarpu, priede nėra užfiksuota jokių nagrinėjamam ginčui reikšmingų aplinkybių ir jis pateiktas tik 2019-06-06, t. y. pirmosios instancijos teismui 2019-06-04 baigus nagrinėti bylą iš esmės ir išėjus į pasitarimų kambarį priimti sprendimo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriėmė atsakovo 2019-06-06 teiktų įrodymų ir juos grąžino atsakovui.

21. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovė nuo 2013 metų ne kartą ragino atsakovą išsikelti iš užimamų patalpų (e. bylos l. 91-96). Taip pat ieškovė su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateikė 2001-07-04 pranešimą atsakovui „Dėl patalpų atlaisvinimo“. Nors pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagrindinis bet kurios instancijos teismo tikslas yra teisingas bylos išnagrinėjimas, siekiant nustatyti materialią tiesą byloje. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-347/2014; 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-218-916/2016; 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-214-695/2017). Ieškovė pirmosios instancijos teismui nebuvo pateikusi 2001-07-04 pranešimo, nors tokią galimybę turėjo, tačiau atsižvelgiant į tai, kad aplinkybes, užfiksuotas teikiamame pranešime, ieškovė ne kartą buvo išdėsčiusi procesiniuose dokumentuose, t. y. jog atsakovas neišsikelia iš užimamų patalpų nuo 2002 metų, be to, 2001-07-04 pranešimą tą pačią dieną pasirašė gavęs atsakovo atstovas, kuris atstovauja atsakovą ir nagrinėjamoje byloje, akivaizdu, jog pranešime nurodytos aplinkybės atsakovui yra žinomos, todėl nagrinėjamu atveju pateiktas 2001-07-04 pranešimas nelaikytinas nauju įrodymu CPK 314 straipsnio požiūriu.

22. Atsakovas atsisakymą išsikraustyti ir perduoti turtą ieškovei grindžia aplinkybėmis, jog, jo teigimu, netinkamai vykdomas pastato remontas bei siekiama sunaikinti visuomenės interesą ginantį klubą bei įsteigtą visuomeninį Lietuvos Jachtingo muziejų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie atsakovo argumentai neturi teisinės reikšmės sprendžiant klausimą dėl iškeldinimo. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, kam priklauso ginčo turtas ir ar atsakovas trukdo savininkui naudotis šiuo nekilnojamuoju turtu, o šios aplinkybės, kaip minėta aukščiau, nustatytos ir įrodytos.

23. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.37 straipsnio 1 dalis numato savininko teisę savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Ieškovė ieškinį pareiškė CK 4.95 straipsnio pagrindu, kuris įtvirtina savininko teisę išreikalauti savo daiktą iš svetimo neteisėto valdymo (vindikacija), o 4.98 straipsnyje įtvirtinta savininko teisė reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu (negatorinis ieškinys). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teisingai kvalifikuoti ginčo teisinius santykius yra teismo pareiga, todėl nustatytų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovė pareiškė negatorinį ieškinį (CK 4.98 straipsnis) reikalaudama nutraukti ieškovės subjektinę nuosavybės teisę pažeidžiančius veiksmus. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką ieškovė neturėjo įrodinėti, kad jos teises pažeidžiantis asmuo elgiasi neteisėtai. Priešingai, atsakovas turėjo įrodyti, kad jo elgesys atitinka teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008; 2010 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2012 m. liepos 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012; kt.). Ar ieškovės teises naudoti ir valdyti ginčo turtą savo nuožiūra suvaržęs atsakovas elgiasi teisėtai, turi būti sprendžiama pagal tai, ar jis elgiasi pagal sutikimus, susitarimus, leidimus ar kitokius sandorius, kurie sudaryti ir galioja tarp ieškovės, kaip turto savininkės, ir atsakovo – savininkės teises varžančio asmens. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokių susitarimų dėl naudojimosi patalpomis atsakovas su ieškove šiuo metu nėra sudaręs. Priešingai, ieškovė nuo 2001 metų ragina atsakovą išsikelti, t. y. kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis CK 6.642 straipsnio 1 dalimi kiekviena daikto neatlygintinio naudojimo sutarties šalis bet kada turi teisę nutraukti neterminuotą panaudos sutartį, įspėjusi apie tai kitą šalį prieš tris mėnesius, jeigu sutartis nenustato kitokio termino, todėl konstatuotina, jog ieškovė tinkamai įvykdė šioje teisės normoje įtvirtintą panaudos sutarties nutraukimo sąlygą. Be to, pagal CK 6.641 straipsnio 2 dalį panaudos davėjas taip pat turi teisę reikalauti nutraukti daikto neatlygintinio naudojimo sutartį, jeigu dėl nenumatytų ir nepaprastų aplinkybių tas daiktas yra skubiai ir neišvengiamai reikalingas pačiam panaudos davėjui. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė vykdo Europos sąjungos struktūrinių fondų finansuojamą P. L. statyklos komplekso valčių ir jachtų dirbtuvių kapitalinio remonto darbų projektą ir siekia sutvarkyti kultūros paveldo objektą, todėl laikytina, kad tai yra pakankamas pagrindas nutraukti panaudos sutartį CK 6.641 straipsnio 2 dalies pagrindu.

24. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad atsakovas neįrodė savo veiksmų teisėtumo, neįrodė, kad pasibaigus panaudos sutarčiai gali toliau teisėtai naudotis ginčo patalpomis. Nepagrįsti atsakovo apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas nenustatė ir ieškovė nenurodė, kurie ginčo patalpose esantys daiktai priklauso atsakovui, o kurie tretiesiems asmenims. Šis klausimas nėra bylos nagrinėjimo dalykas ir sutiktina su ieškovės argumentais, jog atsakovas pats tvarko savo daiktų apskaitą. Ieškovės nuosavybės valdymo teisės negali suvaržyti atsakovo ketinimai ar veiklos tikslai, kuriuos jis gali realizuoti ir kitose teisėtai valdomose patalpose, nes ieškovė nesutinka, kad atsakovas apribotų jos nuosavybės teisę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad ieškovės pažeista teisė privalo būti ginama, įpareigojant atsakovą atlaisvinti ginčo patalpas ir išsikelti su visais daiktais (CK 4.37 straipsnio 1 dalis, 4.39 straipsnis, 4.98 straipsnis).

25. Atsižvelgdama į atsakovo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinis procesas reiškia ne naują arba pakartotinį bylos nagrinėjimą kitos instancijos teisme, o priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimą neperžengiant apeliacinio skundo ribų (CPK 301, 312–314, 320 straipsniai). Apeliantas apeliaciniame skunde privalo nurodyti, kokioms bylos aplinkybėms, jo manymu, prieštarauja priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir kokias materialines ar proceso teisės normas jis pažeidžia. Nagrinėjamu atveju apeliantas nenurodo teisinių argumentų, kodėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, jo teigimu, neteisėtas ir nepagrįstas, o tai, kad faktines bylos aplinkybes interpretuoja kitaip, nei jas nustatė ir vertino bylą išnagrinėjęs teismas, nesudaro teisinio pagrindo ginčijamą sprendimą panaikinti ar pakeisti. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

26. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

27. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

28. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi šalis, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, turi teisę į patirtų išlaidų, taip pat ir už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbą, atlyginimą, kurios priteisiamos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Atsakovo (apelianto) apeliacinis skundas atmestas, todėl jis neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

29. Atsakovui (apeliantui) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2019-07-24 nutartimi atidėtas žyminio mokesčio sumokėjimas iki apeliacinės instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos, todėl išnagrinėjus civilinę bylą apeliacine tvarka, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 75 Eur nesumokėtas žyminis mokestis.

30. Ieškovas bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme atlyginti neprašo, todėl šis klausimas nespręstinas.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš Lietuvos Respublikos jūrinės istorijos ir kultūros klubo „Budys“ į valstybės biudžetą 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) žyminį mokestį.

Teisėjos Irma ČuchrajAušra MaškevičienėErika Misiūnienė