- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-03-31
- Bylos Nr.
- e2S-950-855/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33111-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Pareiškėjas
- L. J.
- Suinteresuotas asmuo
- V. P.
- Kategorijos
- 3.1.18.2.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Renata Volodko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (pareiškėjos) L. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo veiksniam asmeniui, suinteresuotas asmuo – V. P. (V. P.).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja L. J. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama paskirti jai, L. J., rūpintoją – jos vaiko tėvą V. P., atstovauti jos interesus teisme bet kurioje byloje, taip pat bet kokioje kitoje valdžios institucijoje.
2. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti baudžiamųjų bylų Nr. 1-557-961/2021 ir Nr. 1-23-961/2022 nagrinėjimą iki pareiškėjai teismo sprendimu bus paskirtas rūpintojas V. P.. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Nors pareiškėja yra veiksni, tačiau šiuo metu turi sveikatos problemų, susijusių su klausa, kurias įtakojo būtent baudžiamųjų bylų jos atžvilgiu iškėlimas. Todėl tam, kad išvis neprarastų klausos, pareiškėja prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skubiai stabdyti minėtų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą iki pareiškėjai teismo sprendimu bus paskirtas rūpintojas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi pareiškėjos L. J. pareiškimą dėl prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė, nurodydamas šiuos motyvus:
3. Civilinės bylos Nr. e2YT-7044-433/2022 nagrinėjimo dalykas yra rūpybos nustatymas pareiškėjai ir rūpintojo jai paskyrimas ir jis niekaip nėra susijęs su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-557-961/2021 ir Nr. 1-23-961/2022.
4. Nors egzistuoja pirmoji sąlyga taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovė tikėtinai pagrindė savo pareiškimo reikalavimą, tačiau antrosios būtinosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą – pareiškėja tinkamai nepagrindė, t. y. pareiškėja iš viso nenurodė ir nepagrindė, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir kaip šios civilinės bylos nagrinėjimas yra susijęs su pareiškėjos nurodytų baudžiamųjų bylų nagrinėjimu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Atskiruoju skundu apeliantė (pareiškėja) L. J. prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį ir skubos tvarka taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti baudžiamųjų bylų Nr. 1-557-961/2021 ir Nr. 1-23-961/2022 nagrinėjimą iki teismo sprendimu pareiškėjai bus paskirtas rūpintojas V. P.; taip pat prašė panaikinti baudžiamojoje byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – įpareigojimą neišvykti iš Lietuvos. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Jeigu skubos tvarka nebus priimtos laikinosios apsaugos priemonės ir baudžiamųjų bylų nagrinėjimas nebus sustabdytas iki kol apeliantei bus paskirtas rūpintojas, baudžiamosiose bylose, iškeltose jos atžvilgiu, pareiškėja nebus tinkamai atstovaujama, dėl ko bus priimtas neteisėtas nuosprendis. Tokiu būdu bus pažeistos L. J. šeimos teisės (turi nepilnametį vaiką), dar labiau pakenkta jos sveikatai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės,
argumentai ir išvados
Dėl naujų įrodymų priėmimo
6. Apeliantė L. J. kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – V. P. ir L. J. 2021 m. gruodžio 21 d. prašymą, skirtą Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovybei, dėl baudžiamųjų bylų Nr. 1-557-961 ir Nr. 1-46-961, dėl kardomųjų priemonių panaikinimo, taip pat 2022 m. kovo 10 d. el. laišką-paklausimą dėl bylos (nagrinėjamo atskirojo skundo) informacijos.
7. CPK 314 straipsnis įtvirtina ribojimus naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme. Atsisakoma priimti naujus įrodymus, jeigu jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai tas teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai tokių įrodymų pateikimo būtinumas iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis).
8. Šiuo konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal apeliantės atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliantės pateiktus naujus įrodymus atsisakoma priimti.
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo (ir atsiliepimo į jį) faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde (atsiliepime į jį) nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti baudžiamųjų bylų Nr. 1-557-961/2021 ir Nr. 1-23-961/2022 nagrinėjimą iki teismo sprendimu pareiškėjai bus paskirtas rūpintojas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių instituto teisės normas esant šioje byloje susiklosčiusioms faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones nėra savarankiškas teisių ir pažeistų interesų gynimo būdas. Laikinosios apsaugos priemonės nėra skirtos ginčo šalių interesams patenkinti, jų paskirtis yra užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir garantuoti šio sprendimo privalomumą. Teismo taikomų laikinųjų apsaugos priemonių tikslas – užtikrinti, kad būsimas teismo sprendimas bus realiai įgyvendintas ir asmeniui suteikta teisminė gynyba iš tikrųjų bus veiksminga, o ne deklaratyvi.
13. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią teismo sprendimo įvykdymo pasunkėjimui arba sprendimo įvykdymo negalimumui. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010). Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. spalio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1020-798/2019).
14. Nagrinėjamu atveju, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad pareiškėja išdėstė pareiškimo reikalavimus pagrindžiančias faktines aplinkybes, pridėjo jas pagrindžiančius įrodymus, sprendė, kad pareiškimas yra tikėtinai pagrįstas. Ginčo byloje dėl to nėra.
15. Byloje kilo ginčas būtent dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinosios sąlygos – grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, egzistavimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pareiškėja nenurodė ir nepagrindė, kodėl, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, galimai palankaus pareiškėjai teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas ir kaip šios civilinės bylos nagrinėjimas yra susijęs su pareiškėjos nurodytų baudžiamųjų bylų nagrinėjimu. Su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti.
16. Pagal CPK 178 straipsnį šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas, kurią privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1018-881/2020). Tai reiškia, kad ir tikėtinai pagrįsti reikalavimai, nesant grėsmės teismo sprendimo įvykdymui, nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. CPK nuostatos neįtvirtina jokių pavyzdinių kriterijų sąrašo, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika. Šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik išanalizavus kiekvienos konkrečios situacijos faktines aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. rugsėjo 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-766-1120/2021).
17. Kaip matyti, pareiškėja, kreipdamasi į teismą CPK XXX skyriuje nustatyta tvarka, pareiškė reikalavimą (pareiškimo dalykas) dėl rūpybos jai nustatymo ir rūpintojo paskyrimo (CK 3.279 straipsnis), todėl apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad nagrinėjamos civilinės bylos dalykas – rūpybos nustatymas ir rūpintojo paskyrimas, niekaip nėra susijęs su prašomomis taikyti laikinosiomis apsaugos priemonėmis – stabdyti baudžiamųjų bylų nagrinėjimą iki pareiškėjai bus paskirtas rūpintojas, t. y. prašymas stabdyti baudžiamąsias bylas neatitinka sąsajumo kriterijaus su civiline byla. Kitaip tariant, pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės niekaip negali nei užtikrinti, nei paneigti galimo palankaus pareiškėjai procesinio sprendimo byloje dėl rūpybos įvykdymą.
18. Šiuo atveju akivaizdu ir iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad pareiškėja prašomas taikyti laikinąsias apsaugos priemones sieja būtent su baudžiamosiomis bylomis Nr. 1-23-961/2022 ir Nr. I-124-961/2022, kuriose ji kaltinama dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 223 straipsnio 1 dalyje, padarymo, todėl pažymėtina, jog pareiškėja, norėdama stabdyti nurodytų baudžiamųjų bylų nagrinėjimą dėl tam tikrų aplinkybių, atitinkamus procesinius prašymus (pvz., dėl bylų sustabdymo, posėdžių atidėjimo ir pan.), taip pat ir reikalavimus dėl kardomųjų priemonių taikymo (kaip nagrinėjamu atveju prašoma atskirajame skunde - panaikinti baudžiamojoje byloje taikytas kardomąsias priemones – įpareigojimą neišvykti iš Lietuvos) gali teikti būtent nurodomose baudžiamosiose bylose, kuriose ji dalyvauja. Atkreiptinas pareiškėjos dėmesys, kad civilines bylas nagrinėjantis teismas negali spręsti dėl kito teismo nagrinėjamų bylų, juo labiau baudžiamųjų bylų sustabdymo ar atlikti kokius nors kitus procesinius veiksmus tose bylose, nagrinėjamose kitų teismų ir teisėjų.
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, į visus esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Kiti (likę) apeliantės (pareiškėjos) atskirajame skunde nurodyti argumentai teisiškai nereikšmingi ir byloje apylinkės teismo priimto teisinio rezultato dėl materialiųjų reikalavimų neįtakoja. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog nors teismo sprendimo motyvavimo svarbą yra pabrėžęs ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, nurodęs, kad sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai, tačiau teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-237-684/2019, nutarties 43 punktas). Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
20. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, iš esmės tinkamai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, ir padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo, remiantis atskirojo skundo argumentais, skundžiamą nutartį naikinti ar keisti. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas dėl skundžiamos nutarties atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
Apeliantės L. J. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.