Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo (pranešėjo),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. B., P. A., D. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nuosprendžio, kuriuo

E. B. pripažintas kaltu padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-LR BK) 225 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 228 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį 2 (dviejų) metų 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 3 (trijų) metus laisvės atėmimo bausmė, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose;

D. J. pripažintas kaltu padaręs LR BK 227 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija), 227 straipsnio 2 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytas nusikalstamas veikas ir nuteistas:

pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta galutinė subendrinta 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Pritaikius LR BK 75 straipsnio 1, 2 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

P. A. pripažintas kaltu padaręs LR BK 225 straipsnio 1 dalyje (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 redakcija) numatytą nusikalstamą veiką ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme. Pritaikius LR BK 75 straipsnio 1, 2 dalis paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 (vieneriems) metams, įpareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti S. G., A. P., V. R., G. R., tačiau apeliacinių skundų jų atžvilgiu negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktų nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos - pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, siekdamas turtinės naudos sau, tyčia pasinaudodamas savo pareigų viršenybe pavaldiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-04-30 įsakyme Nr. A-1527 įtvirtintais (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimais, kad padalinio vadovas įgyvendina savarankiškas, priskirtas ir valstybines, perduotas savivaldybėms, (duomenys neskelbtini), organizuoja ir kontroliuoja jo vadovaujamam departamentui pavaldžių padalinių ir padaliniams nepriklausančių specialistų darbą, kad laiku ir kompetentingai būtų atlikti darbai ir užduotys bei įgyvendinti jo vadovaujamų padalinių nuostatuose nurodyti tikslai ir uždaviniai, taip pat būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) išankstinę ir einamąją finansinę kontrolę, pasiūlymų dėl investicinių projektų, paraiškų dėl ES struktūrinių fondų ir programų, bei kitų šaltinių finansinei paramai gauti rengimą ir įgyvendinimą, 2010 m. rudens pradžioje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G. žodžiu neteisėtai nurodė kiekvieną mėnesį mokėti jam ne mažiau kaip penkis tūkstančius litų už palankumą tarnybiniuose santykiuose ir galimybę jai (N. S. G.) toliau dirbti užimamose pareigose. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. gruodžio 2 d., apie 15.00 val., prie (duomenys neskelbtini) pastato – Kaune, (duomenys neskelbtini), N. S. G. vykdant jo neteisėtą nurodymą dėl pinigų kiekvieną mėnesį mokėjimo, jis, netiesiogiai, per valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) vyriausiąją specialistę N. P. priėmė iš N. S. G. 5000 (penkis tūkstančius) litų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. vasario 18 d., apie 13.12 val., (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose Kaune, (duomenys neskelbtini), N. S. G. toliau vykdant jo neteisėtą nurodymą dėl pinigų kiekvieną mėnesį jam mokėjimo, jis, netiesiogiai, per valstybės tarnautoją – (duomenys neskelbtini) vyriausiąją specialistę N. P. priėmė iš N. S. G. 5000 (penkis tūkstančius) litų. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. kovo 10 d., 13.45 val., savo namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini), N. S. G. vykdant jo neteisėtą nurodymą dėl pinigų mokėjimo kiekvieną mėnesį, jis tiesiogiai priėmė iš N. S. G. 2500 (du tūkstančius penkis šimtus) litų. Tokiu būdu kaltinamasis E. B., duodamas žinomai neteisėtus nurodymus pavaldžiam asmeniui – (duomenys neskelbtini) skyriaus vedėjai N. S. G. dėl pinigų jam kiekvieną mėnesį mokėjimo, priimdamas iš jos bendroje sumoje 12 500 litų, pažeisdamas valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principus, sumenkindamas valstybės institucijos – Kauno (duomenys neskelbtini) prestižą, diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, tokiais veiksmais padarydamas didelę žalą valstybei, piktnaudžiavo tarnyba;

be to, E. B. pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautoju – (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 28 d. Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su savo pavaldine, valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) poskyrio vedėja, N. S. G., būdamas bendravykdytoju, iš valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus Z. P. V., už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus – kad, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir būdamas asignavimų valdytojas, parengtų programas, kurios suteiktų teisinį pagrindą (duomenys neskelbtini) skirti finansavimą 2011 ir 2012 metų savivaldybės biudžetuose patalpoms, esančioms Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kitoms patalpoms, priklausančioms minėtai bibliotekai, remontuoti, netiesiogiai per N. S. G. priėmė kyšį – pinigus, 4000 (keturis tūkstančius) litų;

be to, E. B. pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 ir 8 punktuose nustatytus valstybės tarnautojų veiklos svarbiausius etikos – pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo ir pavyzdingumo principus, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktuose nustatytas valstybės tarnautojų pareigas – laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, pažeisdamas Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 3, 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, siekdamas turtinės naudos sau, tyčia, pasinaudodamas savo pareigų viršenybe pavaldiems (duomenys neskelbtini) darbuotojams ir (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008-04-30 įsakyme Nr. A-1527 įtvirtintais (duomenys neskelbtini) direktoriaus įgaliojimais, kad padalinio vadovas įgyvendina savarankiškas, priskirtas ir valstybines, perduotas (duomenys neskelbtini), organizuoja ir kontroliuoja jo vadovaujamam (duomenys neskelbtini) pavaldžių padalinių ir padaliniams nepriklausančių specialistų darbą, kad laiku ir kompetentingai būtų atlikti dabai ir užduotys bei įgyvendinti jo vadovaujamų padalinių nuostatuose nurodyti tikslai ir uždaviniai, taip pat būdamas atsakingas už (duomenys neskelbtini) išankstinę ir einamąją finansinę kontrolę, pasiūlymų dėl investicinių projektų, paraiškų dėl ES struktūrinių fondų ir programų, bei kitų šaltinių finansinei paramai gauti rengimą ir įgyvendinimą, 2010 m. rudenį, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiose kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, pavaldiems asmenims – (duomenys neskelbtini) vedėjui V. R. ir (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G., neteisėtai žodžiu nurodė iki 2011-02-27 (duomenys neskelbtini) rinkimų sumokėti jam po 20 000 (dvidešimt tūkstančių) viešojo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) parėmimui. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2011 m. sausio 26 d. apie 07.45 val. savo namuose, Kaune, (duomenys neskelbtini), N. S. G. vykdant jo neteisėtą nurodymą dėl 20 000 litų jam mokėjimo, jis, netiesiogiai, per šios sutuoktinį V. G., iš N. S. G. priėmė 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų. Tokiu būdu E. B., duodamas žinomai neteisėtus nurodymus pavaldiems asmenims – (duomenys neskelbtini) vedėjui V. R. ir (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G. dėl pinigų – 20 000 (dvidešimties tūkstančių) jam mokėjimo, priimdamas iš N. S. G. 20 000 (dvidešimt tūkstančių) litų, pažeisdamas valstybės deklaruojamus teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principus, sumenkindamas valstybės institucijos – (duomenys neskelbtini) prestižą, diskredituodamas valstybės tarnautojo vardą, tokiais veiksmais padarydamas didelę žalą valstybei, piktnaudžiavo tarnyba.

P. A. pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, veikdamas bendrai su valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vedėja N. S. G., būdamas jai pavaldus, 2010 m. lapkričio 19 d. apie 14.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, iš uždarosios akcinės bedrovės (duomenys neskelbtini) vadybininko A. P., būdamas bendravykdytoju, netiesiogiai, per N. S. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad paskyrė minėtai bendrovei avarijos šalinimo darbus (supjaustyti ir išgabenti nuvirtusius medžius (duomenys neskelbtini) įstaigų kiemuose, kurie atsirado 2010 m. rugpjūčio mėn. praėjus audrai Kauno mieste) priėmė kyšį – pinigus, 1000 (vieną tūkstantį) litų, kuriuos tą pačią dieną, apie 15.01 val. abu pasidalino;

D. J. pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, žinodamas, kad kiekviena (duomenys neskelbtini) reguliavimo sričiai priskirta (duomenys neskelbtini) įstaiga yra atskira perkančioji organizacija, turinti Lietuvos Respublikos civiliame kodekse ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytą prievolę nepriklausomai atlikti viešąjį pirkimą tikslu įsigyti kuo tinkamesnes prekes ir paslaugas kuo ekonomiškiau, užtikrinant visų tiekėjų lygias galimybes dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) ir jo atstovaujama uždaroji akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), norėdamos teikti prekes ir paslaugas perkančiosioms organizacijoms, turi prievolę lygiomis teisėmis kartu su kitais tiekėjais dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir tik juos laimėjusios bei sudariusios su perkančiosiomis organizacijomis pirkimo – pardavimo sutartis gali teikti prekes ir paslaugas, 2010 m. gruodžio 2 d. apie 14.38 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, tiesiogiai davė kyšį – pinigus – 6900 (šešis tūkstančius devynis šimtus) litų valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G., siekdamas neteisto jos veikimo vykdant įgaliojimus – kad ji, nebūdama įgaliota nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nei perkančiųjų organizacijų vadovų, neatlikusi viešųjų pirkimų, viršydama savo tarnybinius įgaliojimus, neteisėtai paskyrė ir artimoje ateityje paskirtų bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikti minėtose įstaigose statybos (remonto) darbus per 2010-2011 metų laikotarpius ir neteisėtai suteikė ir suteiktų D. J. informaciją apie minėtose įstaigose planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir remonto (statybos) darbus, tokiu būdu sudarydama išskirtines sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirengti ir įgyti pranašumą potencialių konkurentų (tiekėjų) atžvilgiu, dalyvaujant artimiausiuose viešuosiuose pirkimuose;

be to, D. J. pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, žinodamas, kad kiekviena (duomenys neskelbtini) reguliavimo sričiai priskirta (duomenys neskelbtini) įstaiga yra atskira perkančioji organizacija, turinti Lietuvos Respublikos civiliame kodekse ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytą prievolę nepriklausomai atlikti viešąjį pirkimą tikslu įsigyti kuo tinkamesnes prekes ir paslaugas kuo ekonomiškiau, užtikrinant visų tiekėjų lygias galimybes dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) ir jo atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini), norėdamos teikti prekes ir paslaugas perkančiosioms organizacijoms, turi prievolę lygiomis teisėmis kartu su kitais tiekėjais dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, tik juos laimėjusios bei sudariusios su perkančiosiomis organizacijomis pirkimo – pardavimo sutartis, gali teikti prekes ir paslaugas, 2011 m. sausio 25 d., apie 11.44 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, tiesiogiai davė kyšį – pinigus – 21 000 (dvidešimt vieną tūkstantį) litų valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G., siekdamas neteisto jos veikimo vykdant įgaliojimus – kad ji, nebūdama įgaliota nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nei perkančiųjų organizacijų vadovų, neatlikusi viešųjų pirkimų, viršydama savo tarnybinius įgaliojimus, neteisėtai paskyrė ir artimoje ateityje paskirtų bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikti minėtose įstaigose statybos (remonto) darbus per 2011-2012 metų laikotarpius ir neteisėtai suteikė ir suteiktų D. J. informaciją apie minėtose įstaigose planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir remonto (statybos) darbus, tokiu būdu sudarydama išskirtines sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirengti ir įgyti pranašumą potencialių konkurentų (tiekėjų) atžvilgiu, dalyvaujant artimiausiuose viešuosiuose pirkimuose;

be to, D. J. pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, žinodamas, kad kiekviena (duomenys neskelbtini) reguliavimo sričiai priskirta (duomenys neskelbtini) įstaiga yra atskira perkančioji organizacija, turinti Lietuvos Respublikos civiliame kodekse ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytą prievolę nepriklausomai atlikti viešąjį pirkimą tikslu įsigyti kuo tinkamesnes prekes ir paslaugas kuo ekonomiškiau, užtikrinant visų tiekėjų lygias galimybes dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) ir jo atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini), norėdamos teikti prekes ir paslaugas perkančiosioms organizacijoms, turi prievolę lygiomis teisėmis kartu su kitais tiekėjais dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, tik juos laimėjusi bei sudariusi su perkančiosiomis organizacijomis pirkimo – pardavimo sutartis, gali teikti prekes ir paslaugas, 2011 m. vasario 17 d., apie 16.31 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, tiesiogiai davė kyšį – pinigus – 7000 (septynis tūkstančius) litų valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G., siekdamas neteisto jos veikimo vykdant įgaliojimus – kad ji, nebūdama įgaliota nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nei perkančiųjų organizacijų vadovų, neatlikusi viešųjų pirkimų, viršydama savo tarnybinius įgaliojimus, neteisėtai paskyrė ir artimoje ateityje paskirtų bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikti minėtose įstaigose statybos (remonto) darbus per 2011-2012 metų laikotarpius ir neteisėtai suteikė ir suteiktų D. J. informaciją apie minėtose įstaigose planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir remonto (statybos) darbus, tokiu būdu sudarydama išskirtines sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirengti ir įgyti pranašumą potencialių konkurentų (tiekėjų) atžvilgiu, dalyvaujant artimiausiuose viešuosiuose pirkimuose;

be to, D. J. pagal LR BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktorius, žinodamas, kad kiekviena (duomenys neskelbtini) reguliavimo sričiai priskirta (duomenys neskelbtini) įstaiga yra atskira perkančioji organizacija, turinti Lietuvos Respublikos civiliame kodekse ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme numatytą prievolę nepriklausomai atlikti viešąjį pirkimą tikslu įsigyti kuo tinkamesnes prekes ir paslaugas kuo ekonomiškiau, užtikrinant visų tiekėjų lygias galimybes dalyvauti ir laimėti viešuosius pirkimus, žinodamas, kad jo vadovaujama bendrovė (duomenys neskelbtini) ir jo atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini), norėdamos teikti prekes ir paslaugas perkančiosioms organizacijoms, turi prievolę lygiomis teisėmis kartu su kitais tiekėjais dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir, tik juos laimėjusios bei sudariusios su perkančiosiomis organizacijomis pirkimo – pardavimo sutartis, gali teikti prekes ir paslaugas, 2011 m. kovo 10 d., apie 11.53 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, tiesiogiai davė kyšį – pinigus – 3 000 (tris tūkstančius) litų valstybės tarnautojai – (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G., siekdamas neteisto jos veikimo vykdant įgaliojimus – kad ji, nebūdama įgaliota nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nei perkančiųjų organizacijų vadovų, neatlikusi viešųjų pirkimų, viršydama savo tarnybinius įgaliojimus, neteisėtai paskyrė ir artimoje ateityje paskirtų bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikti minėtose įstaigose statybos (remonto) darbus per 2011-2012 metų laikotarpius ir neteisėtai suteikė ir suteiktų D. J. informaciją apie minėtose įstaigose planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir remonto (statybos) darbus, tokiu būdu sudarydama išskirtines sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirengti ir įgyti pranašumą potencialių konkurentų (tiekėjų) atžvilgiu, dalyvaujant artimiausiuose viešuosiuose pirkimuose.

Nuteistasis E. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendį pakeisti, pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti, LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką laikyti tęstine nusikalstama veika, taikyti LR BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Apelianto nuomone nuosprendis nėra teisėtas ir pagrįstas, nėra surašytas pilnai laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, paskirtos bausmės nepagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Skundo autoriaus manymu teismas akivaizdžiai klaidingai įvertino N. S. G. tarnybines pareigas, jos pavaldumą apeliantui ir jo galimybes spręsti N. S. G. darbo tinkamumą užimamose pareigose. Iš N. S. G. pareigybės aprašymo akivaizdu, kad ji buvo pavaldi V. R., o ne jam. Ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas tiesiogiai įtakoti N. S. G. galimybės toliau dirbti užimamose pareigose negalėjo. Skundo autorius nurodo sutinkantis, kad už palankumą tarnybiniuose santykiuose abipusius susitarimu, o ne reikalavimo ar nurodymo būdu, N. S. G. sutiko sumokėti konkrečiai neapibrėžtą pinigų sumą, kadangi jis tuo metu turėjo finansinių problemų, sprendžiant buitinius reikalus. Dėl to, skundo autoriaus įsitikinimu, iš nuosprendžio turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis nurodė N. S. G. kiekvieną mėnesį sumokėti ne mažiau kaip 5000 Lt už galimybę jai toliau dirbti užimamose pareigose. E. B. nesutinka su teismo išvadomis, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 1 dalyje. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad jis padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 225 straipsnio 2 dalyje, tačiau rezoliucinėje dalyje pripažįstamas kaltu padaręs LR BK 225 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Tokiu atveju, jei teismas veiką kvalifikuoja pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, motyvai turi būti išsamiai išdėstyti nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tačiau to nebuvo padaryta. Nuosprendyje taip pat nenurodyta, kokias konkrečiai programas už gautus 4000 Lt apeliantas turėjo parengti, kokiems (duomenys neskelbtini) padaliniams turėjo būti skirtas finansavimas. Teismas taip pat nesigilino į tai, kad laikotarpyje nuo 2011-01-14 iki 2011-01-28 (duomenys neskelbtini) 2011 m. biudžetas jau buvo svarstomas biudžeto komisijoje, visi pasiūlymai dėl asignavimų jau buvo pateikti, todėl tiek minimu laiku, tiek vėliau ką nors pakeisti nebuvo galimybės. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nustatyta, kad 2011-01-14 N. S. G. iš Z. P. V. priėmė 4000 Lt kyšį, tačiau teismas nepagrįstai traktavo, kad tai padaryta bendrininkų grupėje su apeliantu. Skundo autorius pažymi, kad jokio susitarimo su nuteistąja N. S. G. neturėjo, nei dalies, nei visų pinigų negavo, jokių papildomų (duomenys neskelbtini) ar jos padalinių finansavimo programų neruošė ir neteikė. Išvadas apie tai, kad N. S. G. pinigus perdavė apeliantui, teismas padarė išimtinai remdamasis šios parodymais, nors jokie kiti byloje esantys faktiniai duomenys šios aplinkybės nepatvirtina. Teismas nesigilino į tai, kokiu tikslu Z. P. V. perdavė pinigus N. S. G., paviršutiniškai vertino Z. P. V. parodymus apie tai, kokiu tikslu jis perdavė 4000 Lt nuteistajai. Įvertinus Z. P. V. parodymus, techninėmis priemonėmis užfiksuotą 2011-01-14 pokalbį tarp jo ir N. S. G. akivaizdu, kad Z. P. V. norėjo atsidėkoti N. S. G. už paskirtas lėšas remonto darbams bei gerų santykių išlaikymą ateityje. Skundo autoriui nesuprantama, kodėl nuosprendyje nusikaltimo laikas nurodomas iki 2011-01-28, o ne iki kurios kitos datos, kadangi byloje nėra jokių duomenų, kurie turėtų kokį nors ryšį su šia konkrečia data. Pačios N. S. G. parodymai prieštarauja teismo išvadai, kad iš jos apeliantas gavo 4000 Lt. Pati N. S. G. savo parodymuose nurodė, kad tą dieną pinigų ji E. B. neperdavė, kadangi šis sirgo. Nors N. S. G. apklausiama tvirtino, kad skambino E. B., sakė jam, kad buvo užėjęs bibliotekos direktorius, paliko ar sutartis, ar dokumentus, iš telefoninių pokalbių matyti, kad pokalbio metu buvo aptarinėjamos su biudžeto tvirtinimu susijusios problemos ir jokių užuominų apie tai, kad buvo apsilankęs Z. P. V., sakė kažką perduoti, nėra.

Skundo autoriaus įsitikinimu teismas jį nepagrįstai pripažino kaltu 2011-01-26 epizode dėl reikalavimo ir 20000 litų paėmimo viešojo juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) parėmimui. Apeliantas neneigia, kad minėtą dieną iš N. S. G. gavo 5000 Lt, bet tai buvo tąsa ankstesnių, su N. S. G. aptartų, mokėjimų. Pinigų perdavimo tikslinės paskirtis nuosprendyje nepagrįstai įvertinta visiškai kitaip. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje nusikalstamos veikos padarymo laikas nurodomas 2010 m. rudenį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, kavinės (duomenys neskelbtini) patalpose, o nuosprendžio motyvuojamojoje dalyje šis laikas nurodomas jau kitoks – 2011-01-10. Teismas, pripažindamas apeliantą kaltu, nepagrįstai rėmėsi liudytojo V. G. parodymais, minėtas liudytojas teisme duoti parodymus atsisakė, ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nebuvo. Teismas neįvertino tos aplinkybės, kad asmenų parodymai įrodymais yra tuo atveju, kai šie parodymai, nepažeidžiant įstatymo nustatytos tvarkos, yra duoti pirmos ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Skundo autoriaus manymu, jo iš N. S. G. 2011-01-26 gauta 5000 Lt suma, kvalifikuojant šią veiką pagal LR BK 228 straipsnio 2 dalį, turėtų būti vertinama kaip tęstinė nusikalstama veika, kadangi su N. S. G. buvo susitarę, jog ši jam reguliariai mokės po 5000 Lt (pagal galimybes), todėl šis kaltinimo epizodas, paimant pinigus, buvo vieno sumanymo įgyvendinimas.

Nuteistojo nuomone teismas taip pat neteisingai paskyrė bausmę, nors ir privalėdamas, bausmės skyrimo motyvų nepateikė. Teismas, net ir paskirdamas laisvės atėmimo bausmę, privalėjo ne formaliai, o vadovaudamasis LR BK 41, 45 straipsnių nuostatomis svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ar spręsti bausmės vykdymo atidėjimo klausimą. Nuteistasis pažymi, kad prisipažįsta padaręs nusikalstamas veikas, išskyrus Z. P. V. epizodą, dėl to labai gailisi, mano, kad yra padaręs tik vieną tęstinę nusikalstamą veiką, anksčiau neteistas, jokie kiti ikiteisminiai tyrimai jo atžvilgiu nevyksta. Nuosprendyje nurodyta išvada, kad nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiką, prieštarauja nuosprendyje nustatytiems faktams. Teismas, skirdamas bausmę, akivaizdžiai nesivadovavo teisingumo principu, N. S. G., nuteistai už 17 nusikalstamų veikų padarymą, buvo pritaikytas LR BK 75 straipsnis. Skirdamas bausmę, teismas neįvertino nuteistojo asmenybės, neatsižvelgė, kad jis vedęs, turi darbą, pastovią gyvenamąją vietą, padarytas apysunkis nusikaltimas, kas leidžia pagrįstai manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nuteistojo manymu, nuosprendyje nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė savaime nėra kliūtis taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Nuteistasis P. A. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendį panaikinti ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliantas pažymi, kad nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 225 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė, todėl byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta. P. A. nuomone, teismo suformuluotas kaltinimas nėra pagrįstas įrodymais, pagrindžiančiais jam inkriminuotą nusikalstamą veiką kvalifikuojančius požymius. Teismas pasitenkino objektyviai egzistuojančiu įrodymų aprašymu, tačiau kyšio, kaip nusikalstamos veikos esmės, neatskleidė. Įrodymų, patvirtinančių kaltę, skundo autoriaus įsitikinimu, nebuvo surinkta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad visas kaltinimas grindžiamas techninių priemonių panaudojimo duomenimis, gautais atliekant operatyvinius veiksmus. Nuteistasis pažymi, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme jis neprisipažino, kad paėmė kyšį iš A. P.. Teismas, pripažindamas jį kaltu, išimtinai rėmėsi N. S. G. parodymais, jog pinigus ji gavo iš A. P. ir 500 Lt perdavė apeliantui, tačiau už ką perdavė pinigus, nurodė nežinanti. Apklaustas A. P. paaiškino, kad pinigus davė N. S. G. už informaciją apie objektus, o su apeliantu apie audros padarytus žalos likvidavimo darbus nėra kalbėjęs. Skundo autorius akcentuoja, kad prisipažįsta, jog iš N. S. G., kaip savo tiesioginės viršininkės, gavo 500 Lt, tačiau neigia, kad tai buvo už UAB (duomenys neskelbtini) neva atliktus avarijos šalinimo darbus. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad, vertinant veiką kvalifikuojantį požymį „tiesiogiai priėmė kyšį“, matyti, kad šis kaltinimas grindžiamas analizuojant N. S. G. veiksmus. Vertinant apelianto veiką iš esmės, aprašomi tik N. S. G. veiksmus pagrindžiantys faktiniai duomenys įvardijant, kad veiksmai buvo padaryti bendrininkų grupėje. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminiame tyrime ir kaltinamajame akte bendrininkavimą reglamentuojančiomis teisės normomis remtasi nebuvo, jo veiksmai buvo kvalifikuoti kaip pavienio asmens padarytas nusikaltimas, tik jis buvo grindžiamas kito asmens padarytais veiksmais. Priimdamas ginčijamą nuosprendį, teismas apelianto veiksmus jau kvalifikavo kaip grupės asmenų padarytą veiką, tačiau šios situacijos teisiškai nepagrindė. Teismas konkrečių apelianto veiksmų neišskyrė, inkriminuojamą nusikalstamą veiką vertino N. S. G. atliktais veiksmais kas reiškia, kad apeliantas 2010-11-19 bendravo su A. P. ir iš jo tiesiogiai priėmė 10 000 Lt kyšį. Tačiau tokia išvada prieštarauja faktiniams bylos duomenims. Apelianto manymu, ta aplinkybė, kad teismas neatlikto bendrininkavimo instituto analizės, nulėmė neteisėtą ir nepagrįstą apelianto veiksmų teisinį vertinimą. Ši aplinkybė sukūrė tokią situaciją, kai nuosprendžiu yra konstatuotos aplinkybės, kurios nebuvo pateiktos ikiteisminiame tyrime ir dėl to apeliantas buvo priverstas gintis nuo kaltinimo, kuris jam nebuvo žinomas, kas lėmė procesinių teisių, numatytų LR BK 44 straipsnio 7 dalyje, pažeidimą.

Skundo autoriaus manymu, neįrodyta ir aplinkybė, kad pinigai, kaip kyšis, buvo priimti už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus. Byloje nėra jokių įrodymų, kuo pasireiškė apelianto neteisėtas veikimas atliekant pareigas, už kurias jis tariamai priėmė kyšį. Taip pat nėra duomenų apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) atliko medžių šalinimo darbus konkrečioje teritorijoje. A. P. teisme nurodė, kad jo atstovaujama UAB (duomenys neskelbtini) tokio pobūdžio darbų neatliko, su P. A. apie audros šalinimo padarinių objektų parinkimą ir priskyrimą minėtai bendrovei niekada nekalbėjo, pinigus perdavė N. S. G. už informacijos suteikimą tik jiems abiems žinomais klausimais. Atkreipiamas dėmesys, kad teismas, vertindamas šias aplinkybes, buvo nenuoseklus, pats sau prieštaravo. Kaltinimas pagrįstas tik prielaidomis, nėra aprašytas ir atskleistas konkretus veikos mechanizmas. Apibendrinant apeliantas pažymi, kad teismas, priimdamas ginčijamą nuosprendį, rėmėsi tik faktiniais duomenimis, kurie įrodė, kad A. P. davė pinigus, o N. S. G. juos paėmė. Aplinkybė, kad apeliantas paėmė 500 Lt įrodyta jo paties ir N. S. G. parodymais. Šie veiką apibūdinantys išoriniai požymiai įrodo tik patį pinigų davimo ir priėmimo faktą, tačiau neatitinka kyšio, kaip nusikalstamos veikos, kvalifikavimo požymių. Įrodymų, pagrindžiančių apeliantui inkriminuojamą veiką kvalifikuojančius požymius, teismui pateikta nebuvo, o teismo padarytos išvados grindžiamos prielaidomis, konkretaus veikos neteisėtumo mechanizmas nėra aprašytas ir atskleistas. Dėl to, apelianto įsitikinimu, jo veikoje nėra nusikalstamos veikos sudėties, kas reiškia, jog nusikaltimo, numatyto LR BK 225 straipsnio 1 dalyje, jis nepadarė.

D. J. apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendį pakeisti, perkvalifikuoti veiką iš LR BK 227 straipsnio 2 dalies į LR BK 227 straipsnio 1 dalį ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Apelianto manymu, nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka kaltinimo, neteisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Skundo autoriaus nuomone, teismas nepagrįstai nurodo, kad neginčijamai nustatyta, jog D. J. buvo teikiama informacija ne tik apie numatomus viešuosius pirkimus, tačiau ir po avarinių darbų atlikimo priedanga buvo vykdomi darbai švietimo ir kultūros įstaigose neatlikus jokių viešųjų pirkimų, tokiu būdu N. S. G. suteiktos informacijos pagrindu sudarant D. J. išskirtines sąlygas. Teismas, padarydamas tokią išvadą, visiškai nepasisakė ir neanalizavo N. S. G. įgaliojimų apimties, jos pareigybės aprašymo, taip pat teismas neįvertino, kad viešieji pirkimai yra reglamentuojami LR Viešųjų pirkimų įstatymo, be to, kiekviena įstaiga yra pasitvirtinusi viešųjų pirkimų tvarką ir VP komisijos reglamentus ir juos organizuoja ne N. S. G. poskyris, o kiekviena įstaiga atskirai. N. S. G. pagal savo pareigas negalėjo organizuoti, o tuo labiau leisti neorganizuoti viešųjų pirkimų arba paskirti, arba leisti nepaskirti kažkuriai bendrovei atlikti vienokius ar kitokius darbus. D. J. manymu, iš byloje esančių įrodymų galima daryti išvadą, kad N. S. G. tam tikrų prašymų įstaigų vadovams turėjo, tačiau būtent jie patys priiminėjo valinius sprendimus leisti atlikti statybos (remonto) darbus ar neleisti jų atlikti kažkuriai įmonei, organizuoti ar neorganizuoti viešuosius pirkimus.

Skundo autorius pažymi neginčijantis tos faktinės aplinkybės, kad jam informacija apie viešuosius pirkimus buvo teikiama ir jis už tai mokėjo atitinkamas sumas N. S. G., tačiau nesutinka su teismo išvadomis, kad tos informacijos pagrindu apeliantui asmeniškai buvo sudarytos kažkokios išskirtinės sąlygos, kaip nurodė teismas nuosprendyje. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad apeliantas asmeniškai ar bendrovė, kurioje jis būtų dirbęs, būtų turėjusi išskirtines teises. Be to, nuteistasis akcentuoja tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) jis niekada nedirbo ir niekada nebuvo jos akcininkas.

Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kaltinime nebuvo nurodytos tokios aplinkybės, kad po avarinių darbų atlikimo priedanga buvo vykdomi remonto darbai švietimo ir kultūros įstaigose neatlikus jokių viešųjų pirkimų, tačiau teismas šias aplinkybes nuosprendyje nurodo, kas reiškia, jog teismas išplėtė kaltinimo ribas, o kartu pažeidė apelianto teisę į gynybą. Pažymima, kad visi kaltinamieji nuosekliai teigė, jog informacija apie viešuosius pirkimus yra vieša, o tokios informacijos perdavimas, apelianto manymu, negali būti laikomas neteisėtu veiksmu. Apeliantas pažymi, kad teismas nesigilino ir neanalizavo kokį tikslą jis turėjo papirkdamas N. S. G., t. y. nesiaiškino ar jis siekė teisėtos ar neteisėtos jos veikos. D. J. akcentuoja, kad jis siekė gauti ir gaudavo išsamią informaciją, kurią analizavo ir siekė panaudoti versle ir už kurią sumokėjo atitinkamas pinigų sumas. Analizuojant N. S. G. veiksmus ir juos sugretinus su papirkimo nusikalstamos veikos sudėties subjektyviuoju požymiu – tikslu, siekimu teisėtos ar neteisėtos paperkamo valstybės tarnautojo veikos, vykdant įgaliojimus, apelianto manymu, galima daryti išvadą, kad N. S. G. atlikti veiksmai atitinka teisėtą veiką, t. y. ji suteikė viešai prieinamą informaciją, kurią apeliantas ir panaudojo savo tikslais.

Paminėtos aplinkybės, nuteistojo nuomone, leidžia teigti, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad jo veikoje yra LR BK 227 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai, todėl jo veika perkvalifikuotina į LR BK 227 straipsnio 1 dalį paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai apeliacinius skundus prašė tenkinti, prokurorė prašė skundus atmesti.

Dėl nuteistojo E. B. apeliacinio skundo.

Apeliaciniu skundu nuteistasis E. B. prašo Kauno apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendį pakeisti, pagal LR BK 225 straipsnio 1 dalį išteisinti, LR BK 228 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką laikyti tęstine nusikalstama veika.

Nuteistojo E. B. skundas tenkintinas dalinai.

Apeliacinio skundo aprašomojoje dalyje nuteistasis E. B., argumentuodamas savo prašymus, nurodė, kad skundžiamame teismo nuosprendyje neteisingai nurodytos N. S. G. tarnybinės pareigos, jos pavaldumas apeliantui ir jo galimybės spręsti N. S. G. darbo tinkamumą užimamose pareigose. Skunde nurodoma, kad, aprašant jo nusikalstamą veiką, teismas nurodė, kad N. S. G. pareigos yra (duomenys neskelbtini) vedėja, tačiau teismas neatsižvelgė į tai, kad 2010-02-25 įsakymu N. S. G. perkelta į (duomenys neskelbtini) vedėjo pareigas. Dėl šios priežasties, apelianto nuomone, iš nuosprendžio turi būti pašalinta aplinkybė, kad jis nurodė N. S. G. kiekvieną mėnesį mokėti jam ne mažiau kaip 5000 Lt už galimybę jai toliau dirbti užimamose pareigose.

Apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto išreikštam argumentui, kad jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo metu N.S. G. pareigos buvo kitokios, nei nurodyta nuosprendyje aprašant E. B. padarytą nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad nuo 2010-03-01 N.S. G. pareigos buvo (duomenys neskelbtini) vedėja, tačiau ši aplinkybė nekeičia teismo padarytos išvados, kad būtent nuteistasis E. B. nurodė jai kiekvieną mėnesį mokėti po 5000 Lt. Iš N.S. G. parodymų matyti, kad siekdama užtarimo darbovietėje, ji kreipėsi į jai pažįstamą E. B., kuris tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) direktoriumi. N.S. G. taip pat parodė, kad už palankumą darbe E. B. davė jai nurodymą kiekvieną mėnesį mokėti jam po 5000 Lt, ką ji ir vykdė. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apelianto teisingai nurodytas argumentas, kad N.S. G. pareigos buvo kitokios, tačiau tai nekeičia jam inkriminuotos padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. Dėl šios priežasties apelianto prašymas iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis nurodė N.S. G. kiekvieną mėnesį mokėti jam ne mažiau kaip 5000 Lt už galimybę jai toliau dirbti užimamose pareigose, netenkinamas. Pastebėtina, kad pats apeliantas šiuo pagrindu savo skundo rezoliucinėje dalyje taip pat neprašo kokiu nors būdu keisti nuosprendį ar kitaip kvalifikuoti jo veiksmus, kuriuos teismas įvertino kaip nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d. padarymą, aprašomojoje savo skundo dalyje nurodo, kad pripažįsta, kad savo veiksmais yra padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. 2 d., todėl apeliacinės instancijos teismas, pripažinęs, kad N.S. G. pareigos buvo kitokios, kitoje dalyje pirmos instancijos teismo nuosprendžio dėl šio argumento nekeičia.

Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo jo 2011-01-26 padarytus veiksmus, paimant pinigus iš N. S. G. (per pastarosios vyrą), pripažinti kaip jo ankstesnių veiksmų tąsą ir šiuos jo veiksmus kvalifikuoti kaip tęstinę nusikalstamą veiką su kitais jam inkriminuotais pinigų paėmimo epizodais pagal LR BK 228 str. 2 d. Pastebėtina, kad apeliantas neginčija teismo išvadų, kad jo atlikti veiksmai sudaro nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d. sudėtį, tačiau prašo pripažinti, kad šie veiksmai sudaro tęstinę nusikalstamą veiką su kitais jo veiksmais paimant pinigus iš D. G..

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, įvykių aplinkybes, E. B. veiksmų, teismo įvertintų kaip nusikalstamų, aplinkybes, šį apelianto prašymą atmeta. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu bei padarė teisingą išvadą, kad nuteistojo E. B. veiksmai 2011-01-26, paimant pinigus iš N. S. G. (per pastarosios vyrą), sudaro atskiro nusikaltimo, numatyto LR BK 228 str. 2 d. sudėtį. Byloje apklausta N. S. G. parodė, kad apie 20000 Lt sumą, reikalingą juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) parėmimui, E. B. jai ir V. R. pasakė 2010 metų rudenį jiems būnant kavinėje (duomenys neskelbtini). Vykdydama šį prašymą, ji šiuos pinigus paėmė iš D. J. ir per savo vyrą V. G. perdavė E. B.. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmos instancijos teismas, neturi jokio pagrindo abejoti N. S. G. parodymais šioje dalyje. N. S. G. parodymai yra nuoseklūs, iš dalies patvirtinami D. J. parodymais, kuris parodė, kad 2011-01-25 perdavė N. S. G. 21000 Lt. N. S. G. parodymus šioje dalyje iš dalies patvirtina ir teismo posėdžio metu paskelbti V. G. parodymai. Pažymėtina, kad vertinant V. G. parodymus, apeliacinės instancijos teismas pritaria apelianto išsakytai nuomonei, kad liudytojo V. G. parodymai negali būti vertinami kaip tiesioginis įrodymas byloje, tačiau, kartu pastebėtina, kad LR BPK 276 str. 4 dalies norma leidžia teismui paskelbti liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, siekiant patikrinti įrodymus esančius byloje. Nagrinėjamos bylos kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskelbti V. G. parodymai yra svarbūs tuo aspektu, kad nepaneigia kitų byloje surinktų ir teismo įvertintų įrodymų bei nekelia abejonių ar prieštaravimų dėl teismo padarytų išvadų, vertinant N. S. G. ir E. B. atliktus veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai pripažino N. S. G. parodymus šioje dalyje teisingais ir pagrįstai šioje dalyje nesirėmė paties E. B. parodymais.

Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas, kaip įrodytas vertina aplinkybes, kad E. B. reikalavo iš N. S. G. 20000 Lt, kaip pagrindą nurodydamas juridinio asmens – (duomenys neskelbtini) parėmimą, ir minėtus 20000 Lt iš N. S. G. gavo per pastarosios vyrą V. G.. Šios nustatytos aplinkybės įrodo, kad šie nustatyti E. B. veiksmai sudaro atskiro nusikaltimo sudėtį.

Baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje pavienio nusikaltimo buvimas asmens veikoje pripažįstamas tuomet, kai asmens padaryti veiksmai pasireiškia besikartojančiais tapačiais veiksmais, kurie yra sujungti vieninga tyčia, nukreipti į tą patį objektą ir atitinka vieną baudžiamojo kodekso straipsnį. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. B. veiksmai, reikalaujant ir gaunant iš N. S. G. 20000 Lt, nėra sujungti vieninga tyčia su kitais jo veiksmais – reikalavimu ir gavimu iš N. S. G. pinigų sumų už jos saugumą darbovietėje.

Kiti apeliacinio skundo argumentai šioje dalyje taip pat nesudaro pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas padarė neteisingas išvadas ar neteisingai vertino įvykio aplinkybes, arba neteisingai konstatavo, kad E. B. veiksmai sudaro atskirų nusikaltimų sudėtis.

Ta aplinkybė, kad dėl pinigų (21000 Lt) gavimo iš D. J., 20000 Lt iš kurių perdavė E. B., pati N. S. G. buvo nuteista pagal LR BK 225 str. 2 d., priešingai nei teigia apeliantas, neturi reikšmės vertinant jo atliktus veiksmus. N. S. G. parodė, kad, siekiant vykdyti E. B. prašymą dėl 20000 Lt sumos partijos parėmimui, ji, ieškodama pinigų, kreipėsi su reikalavimu pateikti pinigus į D. J.. Byloje taip pat nustatyta, kad N. S. G. šiuos pinigus iš D. J. priėmė kaip kyšį, už ką buvo nuteista. Šiuo atveju pirmos instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad N. S. G. atlikti veiksmai paimant pinigus iš D. J. ir E. B. veiksmai, priimant pinigus iš N. S. G. (per pastarosios vyrą), sudaro skirtingų nusikaltimų sudėtis, nėra padaryti bendrininkaujant, todėl teismo išvada, kad N. S. G. ir E. B. veiksmai, esant skirtingiems nusikaltimų sudėčių požymiams, sudaro skirtingų nusikaltimų sudėtis, yra teisinga ir pagrįsta.

N. S. G. ir D. J. užfiksuoti pokalbiai taip pat nepaneigia teismo padaryto E. B. veiksmų kvalifikavimo dėl pinigų perdavimo E. B.. Iš bylos medžiagos matyti, kad N. S. G. ir D. J. bendravo skirtingomis aplinkybėmis ir skirtingomis temomis, N. S. G. pinigus iš D. J. ėmė skirtingais pagrindais, o užfiksuoti N. S. G. ir D. J. pokalbiai nepaneigia N. S. G. parodymų dėl ko, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu pagrindu ji perdavė 20000 Lt E. B..

Nuteistojo argumentas dėl to, kad teismas nesivadovavo V. R. parodymais taip pat nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šioje dalyje padarė neteisingas išvadas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, V. R. ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu keitė savo parodymus dalyje dėl aplinkybių, kuriomis įvyko pokalbis kavinėje (duomenys neskelbtini). Be to, pačiam V. R., nors ir dalyvavusiam pokalbyje kavinėje (duomenys neskelbtini) dėl šio epizodo nebuvo pareikštas įtarimas, kas reiškia, kad, duodant parodymus apie minėtą pokalbį, V. R. parodymus davė įvertinant ir savo gynybos interesus. Esant tokioms aplinkybėms pirmos instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo V. R. parodymais šioje dalyje.

Apelianto pastaba dėl to, kad pirmos instancijos teismas skirtingai nurodė laiką kuomet vyko susitikimas kavinėje (duomenys neskelbtini), yra pagrįsta. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, 59 nuosprendžio lape yra nurodyta, kad susitikimas kavinėje (duomenys neskelbtini) vyko 2011-01-10, o aprašant E. B. nusikalstamą veiką nurodyta, kad susitikimas vyko 2010 m. rudenį. Apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę įvertina kaip techninę pirmos instancijos teismo padarytą klaidą, neturinčią reikšmės veikos kvalifikavimui. Nuosprendžio 59 lape pirmos instancijos teismas analizavo ir vertino kokią dieną įvyko susitikimas kavinėje (duomenys neskelbtini), nuosprendyje pasisakė, kad veikos padarymo laikas aprašant nusikalstamą veiką tikslintinas, tačiau pačiame E. B. veikos aprašyme datos nepakeitė. Esant tokioms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas tikslina E. B. nusikalstamos veikos aprašymą nurodydamas, kad susitikimas kavinėje (duomenys neskelbtini) įvyko 2011-01-10 dieną.

Apelianto prašymas išteisinti jį pagal LR BK 225 str.1 d. tenkintinas, E. B. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 2 d. (ši kvalifikacija nurodyta kaltinamajam akte) išteisintinas, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.), nustačius, kad nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių LR BPK 328 str. 3 p.)

Pastebėtina, kad apelianto teiginys, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje yra nurodyta, kad jis pripažįstamas kaltu pagal LR BK 225 str. 2 d., o tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 225 str. 1 d, yra teisingas, tačiau, priimant sprendimą išteisinti E. B. dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo, ši pirmos instancijos teismo padaryta klaida neturi reikšmės. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad E. B. pripažįstamas kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d., nurodė argumentus, kuriais remiantis kvalifikavo veiką pagal LR BK 225 str. 1 d. bei konstatavo, kad kaltinamajame akte yra padaryta techninė klaida, nurodant kvalifikaciją, tačiau pats padarė tokią pat techninę klaidą, aprašant ir kvalifikuojant E. B. veiką nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) direktorius, laikotarpyje nuo 2011 m. sausio 14 d. iki 2011 m. sausio 28 d. Kaune, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su savo pavaldine, valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vedėja N. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas bendravykdytojas, iš valstybės tarnautojo, (duomenys neskelbtini) direktoriaus, Z. P. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., už teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus – kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir būdamas (duomenys neskelbtini) valdytojas, parengtų programas, kurios suteiktų teisinį pagrindą (duomenys neskelbtini) tarybai skirti finansavimą 2011 ir 2012 metų savivaldybės biudžetuose patalpoms, esančioms Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kitoms patalpoms, priklausančioms minėtai bibliotekai, remontuoti, netiesiogiai per N. S. G. priėmė kyšį – pinigus, 4000 (keturis tūkstančius) litų, t.y padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad E. B. kaltė padarant nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d. buvo grindžiama N. S. G. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais, Z. P. V. teisminio nagrinėjimo ir ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, slapto sekimo ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais, iš dalies paties E. B. duotais parodymais. Vertinant šiuos įrodymus, pirmos instancijos teismo argumentus, kuriais remiantis jis pripažino E. B. kaltu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad byloje surinkti įrodymai nėra pakankami tam, kad pripažinti E. B. kaltu dėl šio jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

LR BK 225 str. 1 d. nurodyta, kad kaltu pagal šį BK straipsnį pripažįstamas tas, kas, būdamas valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus. Asmuo gali būti pripažintas kaltu tik nustačius visus šio straipsnio dispozicijoje aprašytus veikos požymius bei nustačius jo veiksmuose tiesioginė tyčią.

Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra nustatyti visi būtini nusikalstamos veikos požymiai. Iš Z. P. V. parodymų matyti, kad jis pats asmeniškai niekada nesitarė su E. B. apie tai, kad perduos pastarajam kyšį, tuo labiau nesitarė su E. B. dėl to, kokiam tikslui pasiekti toks kyšis galėtų būti perduotas. Ši Z. P. V. parodymų dalis patvirtinama N. S. G. parodymais, taip pat operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais duomenimis. Iš Z. P. V. ir N. S. G. parodymų taip pat iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų galima daryti išvadą, kad Z. P. V. ir N. S. G. kalbėjo apie tai, kad pinigus – 4000 Lt – reikia perduoti E. B., tačiau iš jų parodymų ir operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotų jų pokalbių nėra pagrindo daryti išvadą, kad pačiam E. B. šių pokalbių metu jau buvo žinomas faktas, kad jam yra perduodamas kyšis ir tikslai, kuriems pasiekti šis kyšis yra perduodamas. Atvirkščiai, iš N. S. G. ir Z. P. V. parodymų bei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų galima daryti išvadą, kad tuo momentu, kai Z. P. V. perdavė N. S. G. 4000 Lt, pačiam E. B. pinigų perdavimo faktas nebuvo žinomas, su juo pačiu kyšio davimo faktas aptartas nebuvo, tuo labiau nebuvo aptarta kokius konkrečius veiksmus E. B. turi atlikti už šį kyšį.

Iš tolimesnių N. S. G. ir Z. P. V. parodymų bei operatyvinių veiksmų atlikimo protokolų taip pat nėra pakankamo pagrindo padaryti išvadą, kad E. B. gavęs iš N. S. G. 4000 Lt, konkrečiai suvokė iš ko ir kokiam tikslui jis šiuos pinigus gavo. Prieš analizuojant šias aplinkybes pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas kaip neteisingą atmeta E. B. argumentą, kad jis apskritai negavo iš N. S. G. 4000 Lt. Tokius E. B. teiginius paneigia N. S. G. parodymai, kuri parodė, kad perdavė E. B. 4000 Lt.

Tačiau, vien faktas, kad N. S. G. perdavė E. B. 4000 Lt, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad E. B. padarė būtent nusikaltimą, numatytą LR BK 225 str. 1 d. Kaip jau buvo minėta, asmuo gali būti pripažintas kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d. tik nustačius jo veiksmuose visus LR BK 225 str. 1 d. aprašytus veikos požymius ir tiesioginės tyčios požymį. Nagrinėjamu atveju tai reiškia, kad byloje buvo būtina konstatuoti, kad E. B. suvokė iš ko ir už kokius savo veiksmus jis gauna minėtą pinigų sumą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės konkrečiai ir neginčijamai nustatytos nebuvo.

Iš pirmos instancijos teismo aprašyto 2011-04-11 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad, kontroliuojant N. S. G. telefono abonentą Nr. (duomenys neskelbtini), buvo padarytas pokalbio garso įrašas, kurio metu 2011-01-31 apie 14.34 val. N. S. G. informavo E. B., kad pas ją paliko „(duomenys neskelbtini) dokumentus pasirašyti, tai ji nelakstys po vieną parašą. Šią savaitę paruoš sprendimus ir visus kartu atneš pasirašyti.“ (t. 2, b. l. 114; kompaktinis diskas Nr.CD-3-1-09). Vertinant šį užfiksuotą pokalbį pastebėtina, kad iš šio pokalbio nėra pagrindo daryti išvadą, kad E. B. suvokė, kad jam paruošta perduoti tam tikra pinigų suma iš tam tikro asmens konkretiems tikslams pasiekti. N. S. G. parodymai, kad perduodama E. B. 4000 Lt pasakė, kad tai nuo (duomenys neskelbtini)ų, taip pat nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad E. B., paimdamas pinigus, suvokė visas aplinkybes.

Byloje nustatyta, kad E. B. įvairias pinigų sumas iš N. S. G. gaudavo reguliariai, už ką nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal LR BK 228 str. 2 d. Esant tokiai nustatytai aplinkybei, konstatuojant, kad konkreti suma – 4000 Lt buvo perduota kitais tikslais, buvo būtina konkrečiai nustatyti, kad E. B., paimdamas pinigus, suvokia, iš ko ir už kokį savo veikimą šiuos pinigus paima. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės pirmos instancijos teismo nustatytos ir įrodytos nebuvo. Vien N. S. G. pasakyti žodžiai, kad čia nuo (duomenys neskelbtini) neįrodo, kad perduodami pinigai yra perduodami kitais tikslais nei kitos N. S. G. E. B. pinigų sumos. Byloje nėra paneigta galimybė, kad, paimdamas šią konkrečią pinigų sumą iš N. S. G., E. B. šiuos pinigus paėmė turėdamas kitus tikslus ir motyvus, nei aprašyta jam inkriminuotame kaltinime. Vertinant šią aplinkybę, svarbus ir teisingas yra apeliacinio skundo argumentas, kad nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo aiškiai nustatyta, už kokius savo veiksmus E. B. gavo kyšį. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kyšį E. B. gavo už „teisėtą veikimą, vykdant įgaliojimus – kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) direktoriaus pareigose ir būdamas (duomenys neskelbtini) valdytojas, parengtų programas, kurios suteiktų teisinį pagrindą (duomenys neskelbtini) skirti finansavimą 2011 ir 2012 metų savivaldybės biudžetuose patalpoms, esančioms Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kitoms patalpoms, priklausančioms minėtai (duomenys neskelbtini), remontuoti“, tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši nurodyta aplinkybė nėra patvirtinta surinktais įrodymais. Jau buvo minėta, kad iš N. S. G. ir Z. P. V. parodymų bei iš operatyvinių veiksmų protokoluose užfiksuotų pokalbių matyti, kad nei vienas iš jų nesitarė su E. B. apie tai, kad jam bus perduota konkreti pinigų suma už jo konkrečius veiksmus. Esant tokioms aplinkybėms konstatavimas nuosprendyje, kad E. B. pinigus paėmė turint tikslą, kad jis „parengtų programas, kurios suteiktų teisinį pagrindą (duomenys neskelbtini) skirti finansavimą 2011 ir 2012 metų savivaldybės biudžetuose patalpoms, esančioms Kaune, (duomenys neskelbtini), bei kitoms patalpoms, priklausančioms minėtai (duomenys neskelbtini), remontuoti“, yra tik prielaida, kurios nepatvirtina jokie byloje esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, būtent ta aplinkybė, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo konkrečiai nustatyta, už kokius galimus ar norimus E. B. veiksmus jam buvo perduoti pinigai, nulėmė kaltinamajame akte ir nuosprendyje padarytas technines klaidas dėl E. B. veikos kvalifikavimo vertinant už kokį – teisėtą ar neteisėtą veikimą jis gavo pinigus iš N. S. G..

Išteisinant E. B. pagal LR BK 225 str. 1 d., neįrodžius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme, apeliacinės instancijos teismas neanalizuoja kitų kvalifikacijos pažeidimų aprašant E. B. veiką: privalomo požymio – savo ar kitų naudai nenurodymo, prieštaravimo ar N. S. G. yra bendravykdytoja, kyšio tarpininkė ar trečias asmuo (BK 226 str. ir 227 str.) bei tai ar tiesiogiai su bendravykdytoja ar netiesiogiai per tarpininkę (trečią asmenį) buvo gauti pinigai.

Apeliaciniu skundu E. B. taip pat prašo pakeisti jam bausmę, pritaikyti jo atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Šis E. B. prašymas tenkintinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmę E. B., neteisingai vertino E. B. asmenybę, jo padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, neteisingai konstatavo, kad nėra sąlygų taikyti E. B. atžvilgiu LR BK 75 str. nuostatas, dėl ko bausmę E. B. paskyrė neteisingai.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad, motyvuojant realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimą E. B., pirmos instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad E. B. kaltę pripažino iš dalies, savo elgesio kritiškai nevertino jo padaryti nusikaltimai baigti, priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos buvo daromos ilgą laiką ir buvo nutraukti tik įsikišus teisėtvarkos pareigūnams, nusikalstamu būdu gauta 36500 litų. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad viena iš veikų padaryta bendrininkų grupėje. Teismas taip pat atsižvelgė į E. B. asmenybę nurodydamas, kad jis dirba, administracine tvarka nebaustas.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodytų aplinkybių, į kurias teismas atsižvelgė skiriant bausmę E. B., visuma nepatvirtina teismo padarytos išvados, kad nėra nustatyta sąlygų taikyti E. B. LR BK 75 str. nuostatų. LR BK 55 str. nurodyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas iš esmės nemotyvavo, dėl kokių priežasčių ir argumentų priėjo išvados, kad bausmės tikslai E. B. atžvilgiu bus pasiekti tik paskyrus jam realią laisvės atėmimo bausmę.

Byloje nustatyta, kad E. B. buvo nuteistas už trijų apysunkių nusikaltimų padarymą, anksčiau neteistas, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, vedęs, dirba, įgijo aukštąjį išsilavinimą. Sprendžiant bausmės klausimą, apeliacinės instancijos teismas taip pat atsižvelgia į savo padarytą išvadą, kad E. B. dėl jam inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d. (kaltinamajame akte nurodyta – 2 dalyje), turi būti išteisintas, dėl ko atitinkamai mažinamas E. B. paskirtinos subendrintos laisvės atėmimo bausmės terminas. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra jokių išskirtinų aplinkybių, kurioms esant, E. B. paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma nukreipiant jį į pataisos namus. Esant tokioms aplinkybėms E. B. atžvilgiu taikytinos LR BK 75 str. nuostatos, atidedant jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

Dėl nuteistojo D. J. apeliacinio skundo.

D. J. apeliaciniu skundu prašo pakeisti 2013 m. birželio 13 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-189-634/2013 jo atžvilgiu, perkvalifikuoti D. J. padarytus nusikaltimus iš BK 227 str. 2 d. į BK 227 str. 1 d. ir už juos paskirti bausmes nesusijusias su laisvės atėmimu.

D. J. apeliacinis skundas atmestinas.

Kaip matyti iš pateikto apeliacinio skundo, prašymas perkvalifikuoti nuteistojo D. J. veiksmus iš LR BK 227 str. 2 d. į BK 227 str. 1 d., grindžiamas pateikta nuteistojo nuomone, kad, perduodamas pinigus D. S. G., D. J. siekė ne neteisėto jos veikimo, o teisėto veikimo vykdant įgaliojimus. Apeliaciniame skunde ši nuomonė pagrindžiama tuo, kad informacija apie viešuosius pirkimus buvo ir taip vieša, todėl tokios informacijos jam perdavimas negali būti vertinamas kaip neteisėtas veiksmas. Be to, apelianto nuomone, teismas nepagrįstai išplėtė jo kaltinimo ribas, nuosprendžio aprašomojoje dalyje (nuosprendžio 34 lape) nurodydamas tokias aplinkybes, kad po avarinių darbų atlikimo priedanga buvo vykdomi remonto darbai švietimo ir kultūros įstaigose, neatlikus jokių viešųjų pirkimų ir tai, apelianto nuomone, pažeidė jo teisę į gynybą bei rodo, kad buvo pažeisti LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimai. Be to, apeliantas nurodo, kad negali sutikti su teismo išvadomis, kad tos informacijos pagrindu jam asmeniškai buvo sudarytos kažkokios išskirtinės sąlygos, kaip nurodė teismas nuosprendyje. Byloje nėra jokių duomenų, kad jis asmeniškai ar bendrovė, kurioje jis būtų dirbęs, būtų turėjusi išskirtines teises. Pareiškia, kad niekada nėra dirbęs UAB (duomenys neskelbtini) ir niekada nebuvo jos akcininkas.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmos instancijos teismo nuosprendžio padarytas išvadas, pateiktus motyvus, apeliacinio skundo argumentus, byloje esančią bylos medžiagą, daro išvadą, kad pirmos instancijos teismas tinkamai vertino ir kvalifikavo D. J. veiksmus pagal LR BK 227 str. 2 d., įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, nuosprendį šioje dalyje grindė bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais bei padarė teisingas ir pagrėstas išvadas.

Iš pirmos instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad D. J. nuteistas už keturias nusikalstamas veikas, paperkant valstybės tarnautoją. Nuosprendyje nurodoma, kad D. J. nuteistas už tai, kad jis <...> siekdamas neteisėto N. S. G. veikimo vykdant įgaliojimus – kad ji, nebūdama įgaliota nei (duomenys neskelbtini) direktoriaus, nei perkančiųjų organizacijų vadovų, neatlikusi viešųjų pirkimų, viršydama savo tarnybinius įgaliojimus, neteisėtai paskyrė ir artimoje ateityje paskirtų bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikti minėtose įstaigose statybos (remonto) darbus per 2010-2011 metų laikotarpius ir neteisėtai suteikė ir suteiktų D. J. informaciją apie minėtose įstaigose planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir remonto (statybos) darbus, tokiu būdu sudarydama išskirtines sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirengti ir įgyti pranašumą potencialių konkurentų (tiekėjų) atžvilgiu, dalyvaujant artimiausiuose viešuosiuose pirkimuose.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmos instancijos teismas visais atvejais teisingai įvertino ir kvalifikavo tokius D. J. veiksmus pagal LR BK 227 str. 2 d. bei teisingai vertino, kad D. J. siekė būtent neteisėto N. S. G. veikimo. Pastebėtina, kad pats apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad „N. S. G. pagal savo pareigas negalėjo organizuoti, o tuo labiau leisti neorganizuoti viešųjų pirkimų arba paskirti arba leisti nepaskirti kažkuriai bendrovei atlikti vienokius ar kitokius darbus“, apeliaciniame skunde pripažįsta, kad „Šios faktinės aplinkybės leidžia teigti, kad N. S. G. neturėjo jokių galių leisti ar neleisti po avarinių darbų atlikimo priedanga vykdyti remonto darbus švietimo ir kultūros įstaigos neatlikus viešųjų pirkimų“, taip pat pripažįsta, kad „ji (N. S. G.) turėjo tam tikrų prašymų įstaigų vadovams, tačiau būtent jie patys priiminėjo valinius sprendimus leisti atlikti statybos (remonto) darbus ar neleisti jų atlikti kažkuriai įmonei, organizuoti ar neorganizuoti viešuosius pirkimus“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiais apeliacinio skundo teiginiais, tačiau pažymi, kad apeliaciniame skunde, įvertinant šiuos teiginius, padaryta iš esmės neteisinga išvada, kad tokie N. S. G. veiksmai neturi būti vertinami kaip neteisėti, o apeliantas neteisingai vertina neteisėto valstybės tarnautojo veikimo vykdant įgaliojimus sąvoką.

Šiuo atveju nepagrįstu taip pat vertinamas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas visiškai nepasisakė ir neanalizavo N. S. G. įgaliojimų apimties, jos pareigybių aprašymo. Atvirkščiai, pirmos instancijos teismas vertino N. S. G. įgaliojimus, bei teisingai konstatavo, kad tie veiksmai, kurių iš N. S. G. prašė atlikti D. J. už tai perduodamas jai pinigus – kad ji, nebūdama įgaliota nei Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus, nei perkančiųjų organizacijų vadovų, neatlikusi viešųjų pirkimų, viršydama savo tarnybinius įgaliojimus, neteisėtai paskyrė ir artimoje ateityje paskirtų bendrovei (duomenys neskelbtini) atlikti minėtose įstaigose statybos (remonto) darbus per 2010-2011 metų laikotarpius ir neteisėtai suteikė ir suteiktų D. J. informaciją apie minėtose įstaigose planuojamus atlikti viešuosius pirkimus ir remonto (statybos) darbus, tokiu būdu sudarydama išskirtines sąlygas bendrovei (duomenys neskelbtini) iš anksto pasirengti ir įgyti pranašumą potencialių konkurentų (tiekėjų) atžvilgiu, dalyvaujant artimiausiuose viešuosiuose pirkimuose – yra neteisėtas veikimas vykdant įgaliojimus.

Neteisėtas valstybės tarnautojo veikimas vykdant įgaliojimus gali pasireikšti keliais būdais, vienas iš kurių yra tuomet, kai valstybės tarnautojas prašomas atlikti ar atlieka veiksmus, neįeinančius į jo įgaliojimus, arba viršijančius jo įgaliojimus, kas reiškia, kad tokiu atveju valstybės tarnautojas prašomas atlikti ar atlieka veiksmus, kurie nėra priskiriami jo kompetencijai. Kaip nustatyta byloje ir kaip teisingai nurodo pats apeliantas, N. S. G. veiksmai, kuriuos ją prašė atlikti D. J., neįėjo į jos kompetenciją, kas reiškia, kad N. S. G. šiuos veiksmus atliko neturėdama tam teisės, atsirandančios iš jai suteiktų įgaliojimų vykdant pareigas, t. y. šiuos veiksmus atliko neteisėtai. Kaip matyti iš apelianto parodymų ši aplinkybė, t. y., kad N. S. G. veiks tokiu būdu, jam buvo žinoma, kas leido pirmos instancijos teismui padaryti teisingą išvadą, kad D. J. siekė būtent neteisėto N. S. G. veikimo.

Apeliacinio skundo argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad D. J. buvo teikiama informacija ne tik apie numatomus viešuosius pirkimus, tačiau ir po avarinių darbų atlikimo priedanga buvo vykdomi remonto darbai švietimo ir kultūros įstaigose, neatlikus jokių viešųjų pirkimų, taip būtent N. S. G. suteiktos informacijos pagrindu, sudarant D. J. išskirtines sąlygas (nuosprendžio 34 lapas), tokiu būdu pažeidė nuteistojo teisę į gynybą ir tokiu būdu buvo pažeistas LR BPK 219 str. 3 p., nėra pagrįstas. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmos instancijos teismas, konstatuodamas D. J. nusikalstamų veikų aprašymą, šių aplinkybių nenurodė, teismo nurodyti D. J. veiksmai, už kurių padarymą nuosprendžiu jis pripažįstamas kaltu, nuosprendyje yra nurodomi tose pačiose ribose kaip ir kaltinamajame akte, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo konstatuoti, kad pirmos instancijos teismas išplėtė kaltinimo ribas ir tokiu būdu pažeidė D. J. teisę į gynybą ar tokiu būdu atsirado LR BK 219 str. pažeidimų. Sutinkama, kad analizuojant D. J. ir N. S. G. veiksmus nuosprendžio aprašomojoje dalyje, teismas pasisakė apie jų veiksmus, kurie nėra jiems inkriminuoti, tačiau tai teismas padarė už kaltinimų ribų. Pažymėtina, kad D. J. nėra nuteistas už šiuos veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą. Taip pat, nei prokuroras, nei pirmos instancijos teismas nenustatė, kad šie veiksmai sudaro kokio nors atskiro nusikaltimo sudėtį ar yra jam inkriminuotų nusikaltimų sudėtinės dalys, D. J. dėl šių veiksmų nėra pripažintas kaltu, todėl pirmos instancijos teismo padarytas šių aplinkybių aprašymas jokiais atveju ar būdu nėra pažeidęs nuteistojo D. J. teisės į gynybą bei nepažeidė LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimų.

Apeliaciniu skundu apeliantas taip pat prašo paskirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Vertinant šį apelianto prašymą pastebėtina, kad teismų praktikoje sąvoka „bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu“ paprastai reiškia, kad asmeniui, pripažintam kaltu dėl tam tikros nusikalstamos veikos padarymo yra skiriama bausmė, kurios pagrindu jis nėra suimamas, atlieka bausmę ne pataisos namuose ir nebūdamas izoliuotas nuo visuomenės. Pažymėtina, kad D. J. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra susijusiu su realiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimu.

Tokiu būdu, nagrinėjant šį apelianto prašymą vertintina, ar 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. J. paskirta bausmė yra teisinga. 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu D. J. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas LR BK 75 straipsnio pagrindu atidėtas 2 metams. Vertinant paskirtą bausmę, konstatuotina, kad 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo D. J. paskirta bausmė savo rūšimi, dydžiu ir pobūdžiu yra teisinga bei nėra aiškiai per didelė. Skirdamas bausmę, apylinkės teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui svarbias aplinkybes, atsižvelgė į tai, kad nusikaltimų, už kurių padarymą yra nuteistas D. J., sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę bei už kiekvieno nusikaltimo padarymą parinko bausmę, mažesnę už sankcijoje numatytą bausmę vidurkį. Teismas teisingai bausmes bendrino LR BK 63 str. 1 d. ir 4 d. pagrindu, įvertinus, kad D. J. nusikaltimai buvo padaryti esant realiajai nusikaltimų sutapčiai. Paskyrus galutinę laisvės atėmimo bausmę, teismas šios bausmės vykdymą atidėjo LR BK 75 str. pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad bausmė tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į D. J. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į D. J. asmenybę bei į kitas aplinkybes, nurodytas 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendyje, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo skirti D. J. trumpesnį laisvės atėmimo bausmės terminą ar trumpinti bausmės atidėjimo terminą.

Dėl P. A. apeliacinio skundo

Nuteistasis P. A. apeliaciniu skundu prašo 2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti, baudžiamąją bylą nutraukti.

P. A. apeliacinis skundas atmestinas.

2013-06-13 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu P. A. nuteistas už tai, kad būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, veikdamas bendrai su valstybės tarnautoja – (duomenys neskelbtini) vedėja N. S. G., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas jai pavaldus, 2010 m. lapkričio 19 d. apie 14.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, iš uždarosios akcinės bedrovės (duomenys neskelbtini) vadybininko A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., būdamas bendravykdytoju, iš uždarosios akcinės bedrovės (duomenys neskelbtini) vadybininko A. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., netiesiogiai, per N. S. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad paskyrė minėtai bendrovei avarijos šalinimo darbus (supjaustyti ir išgabenti nuvirtusius medžius (duomenys neskelbtini) įstaigų kiemuose, kurie atsirado 2010 m. rugpjūčio mėn. praėjus audrai Kauno mieste) priėmė kyšį – pinigus, 1000 (vieną tūkstantį) litų, kuriuos tą pačią dieną, apie 15.01 val. abu pasidalino. Tokius P. A. veiksmus pirmos instancijos teismas kvalifikavo pagal LR BK 225 str. 1 d.

Apeliantas P. A., apeliaciniame skunde nurodydamas savo argumentus, teigia, kad yra nuteistas už tai, kad tiesiogiai priėmė kyšį. Tokia apelianto nuoroda nėra teisinga, kadangi skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad P. A. pripažįstamas kaltu už tai, kad netiesiogiai priėmė kyšį (nuosprendžio 11 lapas). Taip pat pastebėtina, kad nuoroda į tai, kad P. A. tiesiogiai priėmė kyšį yra aprašomojoje nuosprendžio dalyje (nuosprendžio 21 lapas). Dėl šios teismo nuosprendyje padarytos nuorodos pasisakoma žemiau šioje nutartyje, vertinant apelianto argumentus.

Nuteistojo P. A. prašymas nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir baudžiamąją bylą nutraukti atmestinas.

Vertinant pirmos instancijos teismo nuosprendį, priimtą P. A. atžvilgiu, priimto nuosprendžio motyvus, apeliaciniame skunde išdėstytus nuteistojo argumentus, darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai priėmė P. A. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažino jį kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d., vertindamas įrodymus, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, dėl ko nėra pagrindo nuosprendį P. A. atžvilgiu panaikinti ar priimti jo atžvilgiu kitą, išteisinamąjį nuosprendį.

Byloje nustatyta, kad 2010-11-19 dieną, apie 15.01 val. (duomenys neskelbtini) patalpose adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, N. S. G. kabinete, P. A. gavo ir paėmė iš N. S. G. 500 Lt. Ši aplinkybė įrodyta operatyvinių veiksmų atlikimo protokolu, N. S. G. parodymais. Pažymėtina, kad pats nuteistasis P. A. šios aplinkybės taip pat neneigia, patvirtina faktą, kad gavo iš N. S. G. 500 Lt. Vertindamas ir analizuodamas šią aplinkybę kitų aplinkybių ir įrodymų visumoje, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad P. A. veiksmai turi visus LR BK 225 str. 1 d. numatytos sudėties požymius. Primos instancijos teismas nurodė, kad P. A. kaltę patvirtina 2011-02-23 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolas Nr. S6-07-08, kuriame nurodyta, kad buvo slapta padarytas vaizdo ir garso įrašas, iš kurio matyti, jog UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovas A. P. 2010-11-19, apie 14.40 val. (duomenys neskelbtini) patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), Kaune, davė pinigus - 1000 (vieną tūkstantį) litų, (duomenys neskelbtini) vedėjai N. S. G. ir, paduodamas šiuos pinigus, nurodė, kad čia yra pinigai už tris medžius, kuriuos „davė P.“ ir „jūsų koridoriukas“. N. S. G. siūlo pinigus už medžius atiduoti tiesiogiai jam (P. A.). Pinigus A. P. padavė N. S. G. voke, kurį jai perdavė ne jos darbo kabinete. Grįžusi su voku į savo kabinetą, N. S. G. voką padėjo į jos kabinete esančią drabužių spintą, vėliau atėjusi prie spintos, atidariusi duris, spintos viduje išėmė iš voko 1000 litų, 5 kupiūras po 200 litų, iš savo piniginės išėmė 100 litų kupiūrą, iš voko paėmė dvi kupiūras po 200 litų, juos paėmė į ranką, kitus pinigus paslėpė spintos gilumoje. Toliau N. S. G. pakviečia pas save į kabinetą P. A., sakydama, kad šis ateitų, nes „trūksta vieno parašo ant akto“. 15 val. 01 min. į N. S. G. kabinetą įeina P. A., N. S. G. nurodo, kad „tūkstantį sakė pasidalinti, sakė čia už medžius“. P. A. pinigus paima, atsako, kad „ką darysi, bet malonu“. Apylinkės teismas taip pat nurodė, kad P. A. kaltę patvirtina N. S. G. parodymai ir iš dalies paties P. A. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu. Pirmos instancijos teismas nuosprendyje taip pat išdėstė P. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T.1, 125-126 b.l.), tačiau šių parodymų nuosprendžiu neanalizavo. Įvertinęs įrodymus, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, kad P. A. veiksmuose yra visi nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d. požymiai.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiu pirmos instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, tačiau konstatuoja, kad aprašydamas nusikalstamą veiką, už kurios padarymą pripažino P. A. kaltu, pirmos instancijos teismas nevisiškai teisingai nurodė atskirus nusikalstamos veikos požymius, į ką savo apeliaciniame skunde teisingai atkreipė dėmesį apeliantas.

Jau buvo minėta, kad pats P. A. neneigia aplinkybės, kad 2010-11-19 gavo ir paėmė iš N. S. G. 500 Lt, tačiau šių savo veiksmų nevertina kaip kyšio gavimą, apeliaciniame skunde išdėstydamas argumentus, kurie, jo manymu, patvirtina, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais ir kitomis byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatuoja, kad šios aplinkybės ir skundo argumentai nėra pagrindas išteisinti P. A. ar nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą.

Savo parodymuose ir apeliaciniame skunde P. A. neigia aplinkybę, kad žinojo kokius pinigus jam perdavė N. S. G., iš ko ir už ką jam buvo perduoti pinigai – 500 Lt. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmos instancijos teismas, šiuos P. A. parodymus vertina kaip neteisingus. Iš jau minėto 2011-02-23 operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo Nr. S6-07-8 ir iš N. S. G. parodymų galima daryti kategorišką išvadą, kad P. A. suvokė kokius pinigus, iš ko ir už ką jam perdavė N. S. G.. N. S. G., duodama parodymus, patvirtino, kad pinigus jai A. P. perdavė tik todėl, kad P. A. nebuvo darbo vietoje, pinigai buvo skirti P. A.. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys patvirtina, kad A. P. turėjo pagrindą pinigus perduoti būtent P. A. ir apie tai tiesiogiai pasakė N. S. G.. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina, kad, perduodant pinigus P. A., N. S. G. nurodė, kad šie pinigai už medžius, o P. A. atsakymas įrodo, kad jis neturėjo abejonių dėl šių pinigų paskirties, jų atsiradimo ir perdavimo jam aplinkybių, t. y. suvokė, už ką šie pinigai jam perduodami. N. S. G. žodžiai „tūkstantį sakė pasidalinti, čia už medžius“ taip pat patvirtina, kad P. A. suvokė, kad čia yra ne pačios N. S. G. pinigai. Tokios nustatytos aplinkybės paneigia ir P. A. parodymus, kad jis nesuprato kas čia per pinigai, o tiesiog juos paėmė, net nežinodamas jų paskirties.

Vertinant apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas kaip pagrįstus vertina apelianto išreikštas abejones ir argumentus dėl apylinkės teismo išvadų, susijusių su P. A. veiksmų vertinimu, bendrininkavimo ir tiesioginio ar netiesioginio kyšio paėmimo aspektais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad apylinkės teismas šiais aspektais padarė iš dalies prieštaringas išvadas, tačiau, apeliacinės instancijos teismas kartu vertina, kad šie daliniai prieštaravimai nepašalina P. A. baudžiamosios atsakomybės bei nepaneigia pirmos instancijos teismo padarytų išvadų dėl P. A. kaltės. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismo išvada, kad P. A. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje kartu su N. S. G. ir kartu padarytas teismo konstatavimas, kad kyšį P. A. paėmė netiesiogiai, nėra teisinga, kadangi tuo atveju, jei teismas nustatė, kad kyšis buvo paimtas bendravykdytojų, abiems bendravykdytojams turėjo būti inkriminuotas tiesioginis kyšio priėmimas.

Šis teismo išvadų prieštaravimas šalintinas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Vertinant byloje esančius įrodymus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad teismas neteisingai nurodė, kad nusikaltimas padarytas bendrininkų grupės. Kaip matyti iš operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, visi pinigai, perduoti A. P. N. S. G. – 1000 litų, buvo skirti P. A., tačiau N. S. G. 500 Litų paėmė sau, o 500 Litų perdavė P. A., kuriuos P. A. ir paėmė. Tokios aplinkybės įrodo, kad paties P. A. veiksmų subjektyvinė pusė pasireiškė būtent 500 Lt kyšio gavimu. Be to, kaltinime nurodyta aplinkybė, kad P. A. priėmė kyšį netiesiogiai, t. y. per N. S. G., taip pat parodo, kad ir valstybinis kaltinimas ir teismas pripažįsta, kad N. S. G. buvo ne nusikaltimo bendravykdytoja, o asmuo, perdavęs kyšį. Tai, kad N. S. G. 500 Lt pasiliko sau, nekeičia išvados, kad P. A. subjektyviai neveikė bendrininkų grupėje, kadangi, kaip jau buvo minėta, paties P. A. tyčia buvo nukreipta į 500 Lt kyšio gavimą. Pati N. S. G. taip pat nepatvirtino, kad veikė grupėje su P. A., parodė, kad pinigai buvo skirti P. A., tačiau dalį pinigų ji savo sprendimu pasiliko sau.

Pirmos instancijos teismo išvadų dalinis prieštaravimas teisingai analizuojamas apeliaciniame skunde, tačiau, priešingai nei teigia apeliantas, tai nėra pagrindas konstatuoti, kad P. A. nėra padaręs nusikalstamą veiką. Nustačius, kad P. A. nusikalstamos veikos dalykas buvo 500 Lt ir jo tyčia buvo nukreipta į 500 Lt kyšio gavimą, iš P. A. veikos aprašymo šalintinas jam inkriminuotas požymis, kad nusikaltimą jis padarė bendrininkų grupėje. Be to, aprašant P. A. nusikalstamą veiką, jo paimto kyšio dydis mažintinas iki 500 Lt. Tokie apeliacinės instancijos teismo padaryti nusikalstamos veikos aprašymo pakeitimai nekeičia byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir nekeičia P. A. padarytos veikos teisinio kvalifikavimo.

Jau buvo minėta, kad pirmos instancijos teismo nuosprendyje aprašant P. A. nusikalstamą veiką, už kurios padarymą jis pripažintas kaltu, teismas nurodė, kad P. A. kyšį paėmė netiesiogiai, o nuosprendžio aprašomojoje dalyje vertinant įrodymus, nurodė, kad P. A. kyšį paėmė tiesiogiai (nuosprendžio 21 lapas). Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmos instancijos teismas nuosprendžio 21 lape nurodydamas, kad P. A. kyšį paėmė tiesiogiai, padarė techninę klaidą, kadangi, kaip matyti iš nuosprendžio teksto, šioje nuosprendžio dalyje teismas iš esmės vertino N. S. G. veiksmus, kartu paminėdamas P. A.. Nustačius, kad P. A. ir N. S. G. neveikė bendrininkų grupėje, konstatuojama, kad P. A. netiesiogiai paėmė 500 Lt kyšį iš A. P. per N. S. G..

Apelianto savo prašymą nutraukti baudžiamąją bylą jo atžvilgiu taip pat grindžia nuomone, kad nėra įrodyta ir aplinkybė, kad pinigai kaip kyšis buvo paimti „už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus“. Vertinant šį apelianto argumentą pastebėtina, kad kaltinamuoju aktu P. A. buvo kaltinamas tuo, kad kyšį paėmė už neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, tuo tarpu pirmos instancijos teismas pripažino, kad P. A. kyšį priėmė už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, dėl šios priežasties perkvalifikavo P. A. veiką iš LR BK 225 str. 2 d. į BK 225 str. 1 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjimu atveju pirmos instancijos teismas padarė teisingas išvadas bei teisingai įvertino P. A. veiksmus.

Pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad P. A. pripažįstamas kaltu ir nuteisiamas už tai, kad kyšį paėmė už „teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad paskyrė minėtai bendrovei (duomenys neskelbtini) avarijos šalinimo darbus (supjaustyti ir išgabenti nuvirtusius medžius (duomenys neskelbtini) įstaigų kiemuose, kurie atsirado 2010 m. rugpjūčio mėn. praėjus audrai Kauno mieste)“. Savo išvadą pirmos instancijos teismas grindė (duomenys neskelbtini) 2011-05-25 atsakymu Nr.(A27V124)-R-2273 bei jo priedais, kuriuose nurodyta, kad konkretiems (duomenys neskelbtini) tarnautojams organizuoti 2010 metų vasaros audros padarinių likvidavimo darbus, (duomenys neskelbtini) priskirtose (duomenys neskelbtini) įstaigų teritorijose, nebuvo pavesta. Teismas taip pat savo išvadą grindė E. B. ir N. S. G. parodymais. E. B. parodė, kad 2010 m. po audros nedavė raštiško nurodymo P. A. organizuoti audros padarinių šalinimo darbus. Ryte sukvietė visus (duomenys neskelbtini) vadovus. Tiesioginių nurodymų P. A. nedavė, bet jis buvo tame pasitarime kaip specialistas nuo skyriaus. N. S. G. parodė, kad, perduodamas pinigus P. A., A. P. nurodė, kad pinigus perduoda „už medžius“. N. S. G. parodymus šioje dalyje patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-8 užfiksuoti duomenys. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmos instancijos teismas teisingai šiuos duomenis susiejo ir padarė teisingą išvadą, kad P. A. buvo suteikęs bendrovei (duomenys neskelbtini) teisę atlikti audros padarinių šalinimo darbus, už ką A. P. ir perdavė pinigus P. A.. Pirmos instancijos teismas, įvertinęs P. A. pareigas, tą aplinkybę, kad nors ir nebūdamas tiesiogiai raštiškai įgaliotas šiuos darbus pavesti, P. A. savo įgaliojimų ((duomenys neskelbtini)vyriausiasis specialistas – karjeros tarnautojas) ribose turėjo galimybę paskirti audros šalinimo darbus tam tikroms bendrovėms, ir šiuos darbus paskyrė, padarė teisingą išvadą, kad P. A., paskirdamas darbus, veikė savo įgaliojimų ribose. Pastebėtina, kad pirmos instancijos teismas, turėdamas situaciją, kuomet nustatęs, kad, nesant raštiško vadovybės pavedimo, P. A., turėdamas įgaliojimą audros šalinimo darbus paskirti ir šiuos darbus paskyręs, turėjo įvertinti ar P. A. veikė viršydamas ar neviršydamas savo įgaliojimus, t. y. nesant aiškiai apibrėžtai padėčiai dėl šio klausimo, priėmė teisingą sprendimą šią aplinkybę traktuoti kaltinamojo naudai ir P. A. veiksmus kvalifikavo pagal švelnesnį baudžiamąjį įstatymą nei tai darė valstybinis kaltinimas.

Pirmos instancijos teismas taip pat padarė teisingą išvadą, kad darbų neatlikimo faktas nekeičia P. A. baudžiamosios atsakomybės atsiradimo fakto ir jo veikos kvalifikavimo, kadangi pats veiksmas, už kurį P. A. gavo pinigus, pasireiškė būtent darbų paskyrimo faktu. Apeliacinio skundo argumentas, kad teismas daro prieštaringas išvadas nurodydamas, kad „Iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad UAB (duomenys neskelbtini) aukščiau minėtus darbus atliko 2010 m. rugpjūčio mėn. - 2010 m. gruodžio mėn. laikotarpyje kaip neįrodyta, tačiau tai nekeičia nei baudžiamosios atsakomybės, nei veikos kvalifikavimo, nes faktas, kad darbai buvo paskirti neteisėtai“ ir tuoj pat konstatuoja, kad „Iš kaltinimo taip pat šalintinos aplinkybės, nurodančios, kad avarijos šalinimo darbai UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskirti neteisėtai kaip neįrodytos“. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad pirmos instancijos teismas padaręs tokias išvadas, šių išvadų iš esmės nemotyvavo ir nepaaiškino šių sakinių esmės. Apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės nurodyti, ką turėjo omenyje pirmos instancijos teismas, darydamas tokias išvadas, tačiau mano, kad tokie pirmos instancijos teiginiai gali būti paaiškinti. Vertinant minėtus pirmos instancijos teismo teiginius ir prie jų esančią trumpą argumentaciją, galima daryti išvadą, kad pirmu atveju pirmos instancijos teismas žodį „neteisėtai“ panaudojo tuo aspektu, kad parodyti, kad darbai bendrovei (duomenys neskelbtini) buvo paskirti nesilaikant viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos ir nustatęs, kad, priešingai nei buvo teigta kaltinime P. A., šie darbai nebuvo atlikti, šią aplinkybę pašalino. Antras teismo teiginys, kad avarijos šalinimo darbai buvo paskirti neteisėtai, apeliacinės instancijos nuomone, siejamas su pirmos instancijos teismo padaryta išvada, kad P. A. darbus paskyrė savo įgaliojimų ribose, todėl iš kaltinimo pašalino nuorodą į tai, kad P. A. darbus paskyrė neteisėtai (ne savo įgaliojimų ribose). Esant tokiems aiškinimams, apelianto argumentas, kad vien šios teismo padarytos prieštaringos išvados įrodo jo nekaltumą, nėra pagrįstas.

Apelianto argumentas, kad aprašant nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažintas kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d., nei kaltinamajame akte, nei pirmos instancijos teismo nuosprendyje nebuvo paminėtas vienas nusikalstamos veikos požymis – kieno naudai buvo gautas kyšis, yra teisingas, tačiau tai, kad pirmos instancijos teismas šio požymio veikos aprašyme nepaminėjo, nėra pagrindas pripažinti, kad P. A. nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d. nepadarė, ar, kad teismas šioje dalyje padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą. Byloje esantys ir jau paminėti įrodymai – N. S. G. parodymai, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai patvirtina, kad P. A. 500 Lt sumą paėmė sau, t. y. savo naudai. Pažymėtina, kad ir pats P. A. nepaneigė, kad 500 Lt sumą paėmė savo reikmėms. Siejant šią aplinkybę su anksčiau nustatytomis aplinkybėmis, kad P. A. suvokė iš ko ir už ką jis gavo 500 Lt, pripažintina, kad P. A. 500 Lt priėmė savo naudai. Tokiu būdu, nustačius, kad P. A. veiksmuose yra šis LR BK 225 str. 1 d. numatytas sudėties požymis, šis požymis nurodytinas aprašant P. A. nusikalstamą veiką.

Tokiu būdu, nustatyta, kad P. A. veiksmuose yra visi požymiai nusikaltimo, numatyto LR BK 225 str. 1 d. Pirmos instancijos teismas teisingai šį faktą konstatavo ir pripažino P. A. kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d., tačiau ne visais atvejais teisingai aprašė nusikaltimo, už kurio padarymą pripažino P. A. kaltu, požymius. Apeliacinės instancijos teismas šiuos P. A. veikos požymių aprašymo pažeidimus pataiso, atsižvelgiant į tai, kad P. A. apie visus galimus jo veikos aprašymo ir veikos požymių pakeitimus buvo įspėtas.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja tokias P. A. nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes: P. A., būdamas valstybės tarnautojas – (duomenys neskelbtini) vyriausiasis specialistas, 2010 m. lapkričio 19 d. laikotarpiu nuo 14.40 val. iki 15.01 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), esančiose (duomenys neskelbtini) patalpose, iš uždarosios akcinės bedrovės (duomenys neskelbtini) vadybininko A. P., netiesiogiai, per N. S. G., už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus – už tai, kad paskyrė minėtai bendrovei avarijos šalinimo darbus (supjaustyti ir išgabenti nuvirtusius medžius (duomenys neskelbtini) įstaigų kiemuose, kurie atsirado 2010 m. rugpjūčio mėn. praėjus audrai Kauno mieste) savo naudai priėmė kyšį – pinigus, 500 (penkis šimtus) litų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d., 1 p., 326 str. 1 d. 3 p., 326 str. 2 d. 2 p., 326 str. 3 d., 328 str. 2 p., 328 str. 3 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Nuteistojo E. B. apeliacinį skundą tenkinti dalinai, nuteistųjų D. J. ir P. A. apeliacinius skundus atmesti.

2013 m. birželio 13 Kauno apylinkės teismo nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria E. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 225 str. 1 d., E. B. pagal LR BK 225 str. 1 d. išteisinti, neįrodžius jo dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.);

Remiantis LR BK 63 str. 1 d. 4 d., bausmes paskirtas už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (pinigų priėmimas iš N. S. G.) (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) ir nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d. (20 000 Lt priėmimas) (2007-06-28 įstatymo Nr. X-1233 red.) subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, galutinę subendrintą bausmę paskirti 2 metus 9 mėnesius laisvės atėmimo.

Remiantis LR BK 75 str., atidėti E. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams įpareigojant jį 2 metų laikotarpyje nuo bausmės vykdymo pradžios neišvykti už gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant E. B. padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 228 str. (dėl 20000 Lt paėmimo) patikslinti, nurodant, kad susitikimas kavinėje (duomenys neskelbtini) vyko 2011-01-10.

Iš nuosprendžio aprašomosios dalies, konstatuojant P. A. padarytą nusikalstamą veiką, pašalinti požymius: „veikdamas bendrai su valstybės tarnautoja - (duomenys neskelbtini) vedėja N. S. G., būdamas jai pavaldus“, „būdamas bendravykdytoju“, pakeisti skaičių „1000 (vieną tūkstantį) litų“ skaičiumi „500 (penkis šimtus) litų“, patikslinti, kad kyšį priėmė laikotarpiu nuo 14.40 val. iki 15.01 val.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje, konstatuojant P. A. padarytą nusikalstamą veiką papildyti žodžiais „savo naudai“.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja jo paskelbimo dieną.