Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo

II. Byloje surinkti įrodymai

Kadangi kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunki, veikos padarymo aplinkybės aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, prokurorė neprieštaravo, byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 20 d. apklaustas įtariamuoju V. M. paaiškino, kad kaltę pripažįsta pilnai. Automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso jam. 2025 m. gegužės 16 d. apie 16 val., prie savo darbovietės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), jis parvežė sportininkus ir turėjo su savimi viskio butelį, 0,5 l talpos, kurį išgėrė ne visą, išgėrė daugiau nei pusę butelio. Po to, išgėręs viskio, jis 2025 m. gegužės 16 d. apie 16.40 val., savo automobiliu „Toyota Auris“ išvažiavo iš darbo (duomenys neskelbtini), važiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jam važiuojant (duomenys neskelbtini), ties "Lemon Gym", jį sustabdė policijos pareigūnai. Kai priėjo policijos pareigūnai, jis pasakė, jog yra vartojęs alkoholio. Jam pareigūnai du kartus alkotesteriu tikrino blaivumą, jis su alkotesterio rodmenimis sutiko. Vairuotojo pažymėjimą turi, tačiau tuo metu jo su savimi neturėjo, tikriausiai jį palikęs automobilyje „Toyota Auris“. Radęs vairuotojo pažymėjimą, jį pateiks. Gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos. Nuo 2025 m. gegužės 19 d. išėjo iš darbo Lietuvos sporto centre, Užimtumo tarnyboje nėra registruotas, bet planuoja užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, jam pasiūlytą baudą galėtų sumokėti dalimis. Nepilnamečių, mažamečių vaikų neturi. Anksčiau yra neteistas. Jam išaiškinta, kad jis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, tačiau jis laiduotojo neturi, sutinka, kad prokurorė jam pasiūlytų bausmę ir ikiteisminis tyrimas būtų baigiamas baudžiamuoju įsakymu (tomas 1, b. l. 50).

Iš 2025 m. birželio 16 d. Tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo matyti, kad V. M.2025 m. gegužės 16 d. apie 17.09 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2,44 promilės etilo alkoholio koncentracija (tomas 1, b. l. 6).

2025 m. gegužės 16 d. Įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole nurodoma, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini), bei ten stovintis lengvasis automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris išvežtas adresu Minsko pl. 21, Vilnius (tomas 1, b. l. 32-33).

Iš 2025 m. gegužės 16 d. Tarnybinio pranešimo matyti, kad V1765 ekipažui atvažiavus į įvykio vietą, joje jau buvo GMP 0853, pamatė už automobilio „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo sėdinti vyrą, kaip vėliau paaiškėjo, tai V. M.. Automobilis buvo užvažiavęs palei kelią ant bordiuro ir užstrigęs ant dugno. Vairuotojas visiškai nesiorientavo aplinkoje, nesuvokė, kas vyksta. Po kurio laiko sugebėjo pasakyti, kad vartojo alkoholį. Vairuotojui V. M., dėl jo būklės nesisekė įpūsti į alkoholio matuoklį. Tik po ilgesnių pastangų, pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 2.44 prom. neblaivumas, antru putimu nustatytas 2.77 prom. neblaivumas. Medikai, apžiūrėję vyrą, jokių sužeidimų nenustatė ir jam medikų pagalbos nereikėjo. Užpildžius visus procesiniu dokumentus vyras buvo nuvežtas namo. Per įvykį joks turtas nenukentėjo. Susiskambinus su pranešėju/liudytoju V. K., jis paaiškino, kad matė kaip automobilį vairavo vyras ir jis užvažiavo ant bordiuro (tomas 1, b. l. 12).

Iš 2025 m. gegužės 16 d. neblaivumo nustatymo akto nustatyta, kad V. M. nustatyti neblaivumo požymiai, alkotesterio pagalba pirmu pūtimu 17.09 val. nustatytas 2.44 prom. girtumas, antru pūtimu 17.26 val. nustatyta 2.77 prom. Koncentracija, vairuotojui V. M. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, (tomas 1, b. l. 37).

Iš alkotesterio Alcotest 6810 Nr. AREN-0127 patikros sertifikato Nr. 2262208 matyti, kad alkotesterio metrologinė patikra galioja iki 2025 m. liepsi 21 d. (tomas 1, b. l. 40) .

VšĮ Emprekis pažymos duomenimis nustatyta, kad automobilio „Toyota Auris“, 2011 m. laidos, vidutinė vertė su PVM yra 5200 eurų, (tomas 1, b. l. 36).

Iš Bendrojo pagalbos centre 2025 m. birželio 16 d. 16:41 val. gautame pranešime pranešama, kad automobilis „Toyota Auris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į griovį, vairuotojas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, nereaguoja, iškviesta GMP, pranešta policijai (tomas 1, b. l. 10).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. M. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 2 dalis).

V. M. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. neteistas (tomas 1, b. l. 86), vedęs, nedirbantis, administracine tvarka nebaustas, (tomas 1, b. l. 88). Duomenų apie V. M. gydymą psichiatrinėje ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą nėra.

IV. Dėl V. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teismas pažymi, kad šioje byloje yra visi formalūs pagrindai taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti V. M. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Pirmiausia pastebėtina, kad V. M. padarė vieną baigtą nesunkų nusikaltimą, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Nors nusikaltimas nėra sunkus visgi, neblaivus vairuotojas kėlė didelį pavojų tiek sau, tiek aplinkiniams. Nusikaltimas tyčinis, nes kaltinamasis sėsdamas neblaivus už automobilio vairo, elgėsi tyčia, siekdamas neblaivus vairuoti automobilį. Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Antra, V. M. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, anksčiau jis nėra teistas (tomas 1, b. l. 86) (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Trečia, kaltinamasis V. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Byloje civilinis ieškinys nėra pareikštas. Teismo vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės rodo, kad kaltinamasis savo elgesį vertina neigiamai, jo asmenybę apibūdina iš esmės tik teigiamos aplinkybės, todėl yra pagrindas manyti, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Taigi nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos sąlygos.

Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Šioje byloje laiduotoju prašoma paskirti kaltinamojo sutuoktinę J. M., su kuria kaltinamasis kartu santuokoje gyvena, tarpusavyje palaiko artimą ryšį. Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad V. M. su sutuoktine sieja artimi ryšiai, J. M. jam yra autoritetas. Iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad J. M. šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) pareigose, darbovietėje charakterizuojama teigiamai, Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis neteista, nebausta administracine tvarka. Apibendrinant išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad J. M. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima V. M., taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam, kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, V. M., padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. M., atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Šiame straipsnyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas neformuluojamas kaip imperatyvus, tačiau jo paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje nustatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo klausimą. Baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal suformuotą teismų praktiką, uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, BK 281 straipsnyje nustatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinės nutartys Nr. 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K-85/2010).

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise, šiuo atveju – teise vairuoti kelių transporto priemones), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad V. M. padarė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, kaip minėta, vairavo transporto priemonę būdama neblaivus, t. y. itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Tokiu būdu V. M. skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant 3 (trijų) metų šios priemonės taikymo terminą, jį skaičiuojant nuo teisės vairuoti transporto priemones sustabdymo, t. y. terminą skaičiuojant nuo 2025 m. gegužės 20 d. Tai reiškia, kad šiuo terminu kaltinamoji negalės ir įgyti tokios teisės. Teismo vertinimu, nustatytas terminas, siekiantis minėtos poveikio priemonės vidurkio, atsižvelgus, be kita ko, ir į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, yra proporcingas bei padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos A. T. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas.

Pažymėtina, kad transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Įstatymų leidėjas, gindamas šias vertybes, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą ir siekdamas didinti eismo saugumą, nustatė baudžiamąją atsakomybę BK 281¹ straipsnyje tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Tuo siekiama užtikrinti eismo saugumą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168-511/2020).

V. M.

padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė nusikalstamos veikos padarymo metu nuosavybės teise priklauso pačiam kaltininkui, todėl automobilis „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Pažymėtina, kad automobilio nekonfiskavus, susidarytų situacija, kai asmuo, padaręs BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, turimą turtą – automobilį – galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Tokia situacija ne tik formuotų asmens nebaudžiamumo nuostatas, bet ir sudarytų sąlygas pakartotiniam tokio asmens nusikalstamumui, taip neužtikrinant prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių, iš jų ir turto konfiskavimo, pobūdžio. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo V. M. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Teisiamojo posėdžio metu V. M. prašė jam priklausančio automobilio „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nekonfiskuoti, nes šį transporto priemonę įsigyta iš šeimos santaupų, prašė išieškoti valstybės nuosavybėn tik dalį turto vertės, t. y. 2 000 Eur.

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-396/2011, 2022 m. vasario 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-35-719/2022). Atsižvelgiant į baudžiamojo poveikio priemonių ryšį su skiriama bausme, aktualus yra ir teismų praktikoje pateikiamas išaiškinimas, jog bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020). Šis išaiškinimas analogiškai taikytinas ir vertinant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimą.

Teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. BK nenustato minimalaus ar maksimalaus skaičiaus baudžiamojo poveikio priemonių, kurias gali skirti teismas, tačiau teismas privalo atsižvelgti į jų tarpusavio suderinamumą, taip pat proporcingumo principą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-511/2019).

V. M. kelia klausimą, ar paskyrus jam turto konfiskavimą, neturėtų būti taikoma BK 72 straipsnio 5 dalis, numatanti, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Šiame kontekste itin aktualus ir turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018, 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018, 2019 m. birželio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-195-788/2019). BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata siekiama užkirsti kelią atvejams, kai kaltininkas, paslėpęs, išleidęs savo reikmėms ar praradęs konfiskuotiną turtą, išvengtų turto konfiskavimo taikymo, ši nuostata taip pat svarbi tais atvejais, kai turto konfiskavimo negalima taikyti dėl kitų priežasčių, ar toks konfiskavimas būtų netikslingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad įgyvendinant prevencinį poveikį, t. y. užtikrinant, jog atitinkama nusikalstamos veikos padarymo priemone ateityje nebūtų pasinaudota, pirmiausia svarstytina paties konfiskuotino turto paėmimo valstybės nuosavybėn galimybė, todėl tais atvejais, kai byloje nustatytas konfiskuotinas turtas, teismas pirma privalo įvertinti galimybę tokį turtą konfiskuoti, remdamasis BK 72 straipsnio 1–4 dalimis, ir tik nesant tokios galimybės arba kai dėl tam tikrų priežasčių tai netikslinga turėtų spręsti klausimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo pagal BK 72 straipsnio 5 dalį. Taigi, BK 72 straipsnio 5 dalyje yra nustatyta išimtis iš bendrosios taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-201-303/2022).

Remiantis nuosprendyje išdėstytomis V. M. padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę charakterizuojančiomis ir kitomis aplinkybėmis, tuo, kad byloje nenustatyta ir nepateikta jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių paties turto paėmimas valstybės nuosavybėn būtų netikslingas, be to, tuo, jog byloje nustatyta, kad konfiskuotinas turtas – automobilis „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teise priklauso V. M., teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nagrinėjamu atveju V. M. paskyrus turto konfiskavimą taikyti jo atžvilgiu BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas ir išieškoti iš jo konfiskuotino turto vertę ar jos dalį atitinkančią pinigų sumą.

VI. Kiti

V. M. ikiteisminio tyrimo metu 2025-05-20 paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimas Nr. 02564203) paėmimas (tomas 1, b. l. 64-65, 68-69, 72-73), paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. gegužės 20 d. nutarimu siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas V. M. priklausančiam automobiliui „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), nuo 2025 m. gegužės 20 d. iki 2025 m. lapkričio 20 d. Paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikytinas iki šio nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos.

Byloje kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, civilinis ieškinys nepareikštas, priteistinų proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

V. M. padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos J. M. atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti V. M. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 (trejiems) metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. 2025 m. gegužės 20 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti nusikalstamos veikos priemonės – automobilio „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas valstybės naudai.

V. M. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialios teisės sustabdymą, dokumento (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.

Paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Toyota Auris", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), taikyti iki šio teismo nuosprendžio dalies, susijusios su turto konfiskavimu, įvykdymo dienos. Apie priimtą sprendimą informuoti Turto arešto registrą.

– jeigu laidavimo metu jis padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti klausimą dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

– jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiamas klausimas dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti J. M., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.