Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, Viktorijai Kupstienei

dalyvaujant ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos atstovėms N. Č., E. P.,

trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje antstoliui Laurynui Lukšiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieškinį atsakovams V. P. ir K. P., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje, antstolis Laurynas Lukšys, dėl atsisakymo nuo palikimo priėmimo pripažinimo negaliojančiu nuo sudarymo momento.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ieškinio esmė.

II. Byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdyje esmė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys netenkintinas

III. Dėl ginčo esmės

IV. Dėl teismo nustatytų faktinių aplinkybių

Ieškovės pateiktu antstolio Lauryno Lukšio (toliau - antstolis) 2025 m. vasario 18 d. raštu Nr. S-25-187-6669 nustatyta, kad jo žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0187/22/10602, kurioje skolininkas yra atsakovas byloje V. P., o išieškotoja yra ieškovė; išieškoma skola – 2500 Eur (bauda baudžiamojoje byloje); vykdomosios bylos vykdymas pradėtas 2020 m. sausio 24 d. (ieškinio 3 priedas). Tą faktą, kad atsakovas V. P. yra ieškovės skolininkas taip pat patvirtina su ieškiniu pateikti rašytiniai įrodymai - Mokesčių mokėtojų registre tvarkomų duomenų išrašo kopija (1 priedas); antstolių informacinės sistemos išrašas (2 priedas); Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų vykdomasis raštas Nr. I-743-305/2018 (4 priedas). Antstolis į bylą įtrauktas trečiuoju asmeniu teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad atsakovas baudos nėra sumokėjęs nei dalies, priverstinai ji nėra išieškota taip pat, tą patvirtino ir atsakovas, nurodydamas, kad jis daugiausia dirbo užsienyje, ir baudos nemokėjo.

Testamentų registro duomenimis atsakovas V. P. 2022 m. rugsėjo 8 d. atsisakė palikėjos savo motinos V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), paskutinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), palikimo; paveldėjimo teises įgijo mirusiosios vyras, o atsakovo tėvas, V. P., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), kuris taip pat mirė (duomenys neskelbtini), ir atsakovo V. P. sesuo, taip pat atsakovė byloje, K. P., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti ten pat (duomenys neskelbtini), kuriai motinos mirties metu buvo tik 13 metų (ieškinio 5 priedas). Gyventojų registro duomenimis palikėjos V. P. įpėdiniai jos mirties momentu buvo jos sutuoktinis V. P. ir 6 vaikai - M. P., K. P., V. P., M. P., V. P., R. P. (ieškinio 6 ir 7 priedai). VĮ ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis iki mirties V. P. ir V. P. priklausė po ½ nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamojo pastato vidutinė rinkos vertė 2022 m. gruodžio 9 d. buvo 6540 Eur., kitų objektų vertinama keliais šimtais eurų. Nuo 2022 m. gruodžio 22 d. įregistruota V. P. nuosavybės teisė į 1/2 ir 1/8 nekilnojamo turto bei 3/8 dalys atsakovės K. P. vardu. Iš to galima daryti išvadą, kad V. P. priklauso 5/8 nekilnojamojo turto, o atsakovei K. P. priklauso 3/8 nekilnojamojo turto (ieškinio 8 priedas). ,,Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovas V. P. savo vardu nekilnojamojo turto neturi (ieškinio 9 priedas). Mokesčių mokėtojo registro duomenimis atsakovas V. P. dirbo 2017 m. balandžio 5 d.---2018 m. spalio 12 d. UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ (ieškinio 10 priedas).

Testamentų registro duomenimis atsakovas palikimo atsisakė 2022 m. rugsėjo 8 d., o kiti įpėdiniai atsisakė palikimo vėliau. Remiantis CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktu visi mirusiosios vaikai buvo pirmos eilės įpėdiniai, kurie paveldėjo mirusiosios turtą lygiomis dalimis. CK 5.13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys, kad jeigu visi įpėdiniai būtų priėmė palikimą, tai jiems būtų priklausę po 1/7 palikėjai priklausančios 1/2 dalies, tai yra po 1/14 viso nekilnojamojo turto, o V. P. būtų priklausę 8/14 dalys. Iš to galima daryti išvadą, kad atsisakant palikimo atsakovui, jam priklausė tik maža dalis nekilnojamojo turto, t. y. 1/14 dalis, dėl ko darytina išvada, jog iš tokios dalies skolos išieškojimas būtų žymiai apsunkintas, praktiškai neįmanomas. Palikėjams atsisakant palikimo, automatiškai didėja palikimą priėmusių asmenų dalis. Šiuo atveju penkiems pilnamečiams vaikams atsisakius palikimo, padidėjo tiek jų nepilnametės sesers atsakovės K. P., tiek mirusiosios sutuoktinio V. P. dalys, dėl ko remiantis CK 5.13 straipsniu V. P. atiteko ¼, o K. P. likusi ¾ mirusiosios palikimo dalis, bendrai turto V. P. atiteko 5/8 dalys, o K. P. atiteko 3/8 dalys. Ieškovas ieškinyje laiko, kad atsakovo V. P. dalis sudaro 3/16 viso turto, t. y. šia dalimi sumažindama atsakovei K. P. priklausančią dalį, t. y. jai priklausančią dalį sumažindama dvigubai. Tokiu atveju atsakovo V. P. dalis nuo 1/14 padidėja iki 3/16, arba apie 2,7 karto (ieškinio 5 priedas)

V. Dėl actio Pauliana

CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo arba turėjo žinoti. Taigi, CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana yra specialus institutas, skirtas kreditoriaus pažeistų interesų nuo skolininko nesąžiningų veiksmų apsaugai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-5-611/2019).

Pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant CK 6.66 straipsnyje nustatytų sąlygų visumai: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; kt.). Nenustačius bent vienos iš CK 6.66 straipsnyje nustatytų actio Pauliana sąlygų, šiuo pagrindu ieškinys negali būti tenkinamas.

Ieškovė prašo actio Pauliana pagrindu pripažinti negaliojančiu vienašalį neatlygintinį sandorį (atsisakymą priimti palikimą), kas reiškia, jog atsakovės K. P., kuri atsakovui atsisakius jam tenkančios palikimo dalies, priėmė jo dalį, sąžiningumo vertinimas nėra teisiškai reikšmingas sprendžiant dėl ginčijamo sandorio negaliojimo aptariamo teisės instituto pagrindu.

Teismo vertinimu atsakovas V. P. atsisakydamas savo palikimo dalies, kurią atsisakymo pateikimo dieną sudarė 1/14 viso mirusiosios palikimo, šiuo savo vienašaliu sandoriu neabejotinai pažeidė ieškovės kaip kreditorės teises, nes tokiu būdu sumažino savo galimybę bent iš dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Tačiau nustatyto kreditoriaus teisių pažeidimo nepakanka ieškiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu, kadangi yra būtina nustatyti ir kitas jo taikymui būtinas sąlygas, t. y. turi būti nustatytas ir skolininko nesąžiningumas.

Kasacinio teismo praktikoje aiškinant bendrojo sąžiningumo principo turinį, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, jog sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2013). Nustačius, kad įpėdinis neteisėtai, piktnaudžiaudamas savo teise atsisakyti palikimo, atsisako palikimo ir taip pažeidžia kitų asmenų teises ir interesus – bylos atveju ieškovės, atsakovo kreditorės, pažeistos asmens teisės turi būti ginamos ir jos reikalavimas turi būti tenkinamas to turto, kurio neteisėtai ir pažeidžiant kitų asmenų teises ir interesus buvo atsisakyta, sąskaita, nukreipiant išieškojimą į tą turtą, kuris dėl neteisėtu pripažinto sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens valdyman ir nuosavybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiūriu jis nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio šalys laikytinos nesąžiningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015). Taigi, spręsdamas dėl sandorį sudariusio asmens sąžiningumo, teismas turi atsižvelgti į sandorio pobūdį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o taip pat turi įvertinti, kokius interesus siekė patenkinti sandorį sudaręs asmuo.

Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali būti įpareigotas priimti palikėjo palikimą. Pažymėtina, kad įpėdiniui nereikia net kreiptis pas notarą ir atsisakyti palikimo, jis paprasčiausiai gali nesikreipti pas notarą per įstatymo nustatytą trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą, kuriam suėjus jis bus laikomas nepriėmęs palikimo. Tai reiškia, jog atsakovas V. P. nepriimdamas palikimo, nepažeidė paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, o įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 straipsnio 2 dalis). Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 1.137 straipsnio 2, 3 dalys. Taigi vien tai, kad nagrinėjamo ginčo atveju atsakovas pasinaudojo savo teiseatsisakyti palikimo, savaime nereiškia, jog naudodamasis šia savo teise atsakovas nepažeidė kitų asmenų, tame tarpe ieškovės, teisių ir teisėtų interesų.

Atsakovas V. P. teismo posėdžio metu neigė, kad jis palikimo atsisakė tyčia, norėdamas išvengti skolų išieškojimo, o nurodė, kad po motinos mirties atsisakęs jos palikimo, nes buvo dar tėvas gyvas, kad lengviau susitvarkyti dokumentus, nes buvo nuspręsta, kad viskas liks jauniausiai seseriai, kuri kaip nepilnametė negalėjo atsisakyti palikimo, visi kiti broliai ir seserys taip pat atsisakė. Atsakovė nepilnametė K. P. teismo posėdyje nurodė, kad visi broliai ir seserys susitarė atsisakyti palikimo mamai mirus tėvo naudai, kad lengviau susitvarkyti dokumentus, bei nurodė, kad iš esmės kiti broliai ir seserys šiuos namuose nebegyvena, kad du kiti broliai gyvena ir dirba užsienyje, ir tik kai grįžta apsigyvena pas juos namuose. Atsakovas V. P. taip pat teigė, kad jis dirbdavo užsienyje, ir tik dabar gyvena su K. P., nes 2023 m.. mirus tėvui ją globoja kaip nepilnametę.

Kauno apygardos teismas 2025 m. balandžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-316-413/2025 43 p. pasisakė, kad atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir aptartą situaciją, buvusią ginčijamo sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas sudarydamas minėtą sandorį (vaikų ir tėvų santykius ir vienareikšmį visų šeimos narių, kaip pirmos eilės įpėdinių, sutarimą), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo konkrečiu atveju konstatuoti atsakovo nesąžiningumą ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui, nebuvo pagrindo. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kuomet bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo motinos, kuriai ir taip priklausė didžioji dalis turto (įskaitant jos nuosavybės teise turimą turto dalį ir paveldėtą dalį), naudai.

Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas V. P. atsisakė savo palikimo dalies, siekdamas išvengti išieškojimo iš jo dalies, t. y. buvo nesąžiningas kreditorės atžvilgiu. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad paveldėtojų buvo net 6 vaikai ir sutuoktinis; atsakovui tenkanti dalis sudarė tik 1/14 viso turto; buvo paveldimas mažos vertės (apie 5000 Eur) nekilnojamas turtas kaimo vietovėje, t. y. 48 kv. metrų namelis, kuriame tuo metu nuolat gyveno palikėja ir jos sutuoktinis, bei atsakovė mažametė K. P.. Kiti vaikai įpėdiniai gyveno kitur Lietuvoje, arba užsienyje, kur dirbo. Pats atsakovas V. P. teigė, kad Lietuvoje būnantis mažai, paskutinį kartą dirbo prie 5 metus, kai 2022 m. mirė mama, jis buvęs Norvegijoje, ten dirbęs, po mamos mirties buvo išvažiavęs į užsienį dirbti, grįžęs kai tėtis mirė, ir daugiau nevažiavęs, nes dabar globojantis nepilnametę seserį K. P., t. y. tai, kad jis dabar gyvena nekilnojame turte, į kurį ieškovė nori nukreipti išieškojimą, yra tik dėl to, kad mirė jo tėvas ir nepilnametė sesuo liko be globos, kitu atveju jis dirbtų ir gyventų užsienyje. Teismo vertinimu nėra pagrindo netikėti atsakovų V. P. ir K. P. paaiškinimais, kad toks buvo bendras visų vaikų susitarimas atsisakyti paveldėjimo teisės į mažos vertės nekilnojamąjį turtą, jame gyvenusio gyvo tėvo ir mažametės sesers naudai, kas tikrai yra įprasta praktika paveldėjimo santykiuose, nes taip yra ne tik paprasčiau, bet ir pigiau susitvarkyti paveldėjimą, tuo labiau, kai nei atsakovas, nei kiti paveldėtojai šiame nekilnojamame turte nesiruošė gyventi, jame turėjo likti gyventi toliau kaip minėta jų tėvas ir mažametė sesuo, kas atitinka bendruosius geros moralės, teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus. Teismo vertinimu, teismas tenkindamas ieškovės ieškinį, nepagrįstai kištųsi į šeimos santykius, į įpėdinių tarpusaviio susitarimą atsisakyti palikimo kitų šeimos narių atžvilgiu, taip pat iš esmės paneigtų įpėdinių valią, iškraipytų jiems tenkančias dalis, nukreiptų išieškojimą į didesnės apimties turtą negu būtų paveldėjęs atsakovas, jeigu nebūtų įpėdinių susitarimo, šiuo atveju taip pat pažeistų nepilnametės K. P. teises, sumažindamas jos turto dalį. Be to atkreiptinas dėmesys, kad teismo sprendimas turi būti ne tik teisėtas, pagrįstas bet ir teisingas. Be to jis turi būti įgyvendinimas realiai, tuo tarpu šioje byloje net ir apklausus antstolį teismo posėdyje liko pagrįstos abejonės dėl teismo sprendimo įvykdymo, t. y. išieškojimo iš nekilnojamo turto dalies (3/16) įvykdymo. Atkreiptinas dėmesys, kad palikimą priimti tuo metu mažametės K. P. atžvilgiu įpareigojo CK 3.188 straipsnis, t. y. notaras, prieš tvirtindamas sandorį, Notariato įstatymo nustatyta tvarka įvertino, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga, dėl ko palikimas buvo priimtas ir K. P. vardu, kitu atveju tikėtina, kad jis būtų priimtas tik vieno tėvo V. P. vardu. Be to teismo vertinimu, kad jeigu atsakovas būtų turėjęs išansktinį tikslą išvengti skolų išieškojimo į paveldėtą turtą, būtų dėl to pasikonsultavęs, kaip geriau tai padaryti, ir tokiu atveju jie būtų ne atsisakę palikimo, o padovanoję savo paveldėjimo teises kitiems paveldėtojams, kad nepadidinti savo paveldimo turto dalies, arba palikėja būtų surašiusi testamentą, kuriuo palikusi visą savo turtą ne atsakovui V. P..

Teismas įvertinęs aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, faktinę situaciją buvusią sandorio sudarymo metu, aplinką, kurioje veikė atsakovas (šeiminių santykių srityje), daro išvadą, kad šiuo atveju negalima konstatuoti atsakovo nesąžiningumo ginčo sandorio sudarymo metu, t. y. teigti, jog atsakovo atsisakymo priimti palikimą tikslas buvo būtent kryptingas ir tyčinis siekis išvengti savo turtinių įsipareigojimų vykdymo kreditoriui, kadangi tai buvo įprastas vaikų susitarimas atsisakyti palikimo tų asmenų, kurie lieka gyventi toliau nekilnojamame turte, naudai, ir tokiu būdu užtikrinti jiems vienintelį gyvenamąjį būstą, priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis). Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiūra išraiška – palikimo atsisakymas, nenustačius sąmoningo veikimo, turint aiškią ir apibrėžtą tyčią būtent išvengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiškų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovą buvus nesąžiningą ginčo sandorio sudarymo metu. Kadangi nesant bent vienos iš actio Pauliana sąlygų – atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnį ir vienašalį sandorį – atsakovo atsisakymą nuo jam tenkančios palikimo dalies, pripažinti negaliojančiu, todėl ieškovės ieškinys atmestinas.

VI. Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro 63,44 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktu, valstybės institucijos pareiškusios ieškinį, siekiant apginti valstybės interesus, yra atleidžiamos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, todėl net ir netenkinus ieškinio šios išlaidos iš ieškovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 307, 310, 441 straipsniais,

nusprendžia:

Atmesti ieškovės Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ieškinį.

Sprendimo nuorašą ne vėliau kaip per 3 (tris) darbo dienas įteikti ieškovui ir atsakovams, trečiajam asmeniui.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.