- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-03-03
- Bylos Nr.
- e2A-70-945/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19080-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Kauno energija“
- Atsakovas
- L. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. M. (M.) dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 130,23 Eur skolą už patiektą šilumą, 0,65 Eur delspinigius, 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir 16,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė tiekia šilumos energiją butui, esančiam adresu (duomenys neskelbtini), kuriuo nuomininkės teisėmis naudojasi ir jame gyvena atsakovė. Nors su atsakove nėra sudaryta šilumos energijos tiekimo sutartis, tarp šalių yra susiklostę faktiniai prievoliniai šilumos tiekimo – vartojimo teisiniai santykiai. Skola už atsakovės patalpoms tiektą šilumos energiją priskaičiuota už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti ir nurodė apmokėjusi ieškovės pateiktas sąskaitas už suvartotą šilumos energiją už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsakovės tvirtinimu, ieškovė klaidina teismą teigdama, kad skola susidariusi naujai. Ieškovė nuo 2003 m. neteisėtai reikalauja tariamos skolos, nes nepripažįsta ir nevykdo Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 5 d. sprendimo ir Kauno apygardos teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutarties, kuriais, ieškovės ieškinį patenkinus iš dalies, jai iš atsakovės priteista 1 972,31 Lt (571,22 Eur) suma. Ieškovė periodiškai reiškia reikalavimus dėl minėtoje byloje nepriteistos tariamos skolos priteisimo, jos dydį nuolat keisdama be jokių paaiškinimų.
3. Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimu (sprendime neteisingai nurodyta jo priėmimo data „2019 m. rugpjūčio 18 d.“ ištaisyta Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės valstybei 6,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
5. Teismas iš atsakovės prie atsiliepimo į ieškinį pateiktų mokėjimų suvestinės už laikotarpį nuo 2018 m. vasario 1 d. iki 2018 m. spalio 31 d. ir ieškovės išrašytų sąskaitų bei jų apmokėjimo kvitų nustatė, kad atsakovė sumokėjo tokias sumas, kokios buvo nurodytos sąskaitose, ir už ginčo laikotarpiu patiektą šilumos energiją su ieškove atsiskaitė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė pateikė teismui atsakovės buto apyvartos žiniaraštį, kuriame nurodytas įsiskolinimo likutis 2018 m. kovo 1 d. – 199,79 Eur, tačiau už kokį laikotarpį šis likutis susidarė, ieškovė įrodymų nepateikė, nors kelis kartus bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, išaiškinant teisę tokius įrodymus pateikti, pasiūlant patikslinti ieškinio reikalavimus, kad būtų aišku, kaip ir už kokį laikotarpį susidarė prašoma priteisti suma. Ieškovė ieškinio nepatikslino, tik pateikė ieškinio turinį iš esmės atitinkančius rašytinius paaiškinimus, iš kurių neaišku, kada susidarė ieškovės reikalaujama sumokėti skolos dalis. Ieškovė pateikė skaičiavimų lenteles nuo 1998 m. rugsėjo mėn., tačiau atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodytoje civilinėje byloje priimtais procesiniais sprendimais skola, susidariusi už laikotarpį iki 2000 m., ieškovei jau buvo priteista ir yra išieškota. Nuo 2000 m. iki 2018 m. lapkričio 5 d. ieškovė dėl skolų priteisimo iš atsakovės į teismą nesikreipė. Kada susidarė atsakovės įsiskolinimas už šilumos energiją, ieškovė negalėjo įvardinti ir pagrįsti leistinais rašytiniais įrodymais.
7. Vertindamas ieškovės 2019 m. birželio 18 d. rašte nurodytas aplinkybes, kad skolą sudarė einamieji mokėjimai už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo mėn. (nebuvo apmokėta 57,86 Lt (16,76 Eur) suma už 1998 m. rugsėjo mėn.), 2010 m. buvo perskaičiuoti delspinigiai, tuo metu delspinigių suma sudarė 1 721,01 Lt, teismas pažymėjo, jog ieškovė nedetalizavo, kokią skolą, už kokį laikotarpį ji dengė, todėl konstatavo, kad ieškovės nurodyti argumentai yra nelogiški, abstraktūs ir nepagrįsti jokiais realiais skaičiavimais. Iš rašte nurodytų aplinkybių, kad po atliktos delspinigių korekcijos atsakovės skolą 2010 m. rugsėjo 1 d. sudarė 284,01 Lt (82,25 Eur), yra neaišku, kodėl reikėjo atlikti delspinigių skaičiavimo korekciją, dėl ko priskaičiuota suma taip drastiškai sumažėjo (nuo 1 721,01 Lt (498,44 Eur) iki 284,01 Lt (82,25 Eur)).
8. Teismas nurodė, kad tuomet, kai tarp šalių kyla ginčas dėl priskaičiuotų sumų, įvardintų žiniaraščiuose, ginčytini faktai turėtų būti tikrinami ir įrodinėjami konkrečiais finansiniais dokumentais – sąskaitomis, išrašytomis paslaugų gavėjams. Kilus ginčui tarp ieškovės ir atsakovės dėl priskaičiuotų ir apmokėtų sumų, ieškovė privalėjo pateikti ne tik žiniaraščius, bet ir kitus finansinius dokumentus, pagrindžiančius žiniaraščiuose nurodytus duomenis, tačiau to nepadarė, nors ne kartą teismo buvo paraginta įrodymus pateikti.
9. Teismas pažymėjo, kad ieškovės atstovė tiek žodžiu, tiek raštu nurodė, jog skola susidarė dėl delspinigių skaičiavimo. Atsakovė žodžiu prašė taikyti ieškinio senatį ieškovės reikalavimams. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas reikalavimams dėl delspinigių išieškojimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė delspinigius jau perskaičiavo, t. y. tikslino 2010 m., nuo tada praėję devyneri metai, todėl ieškinys atmestinas ir dėl praleisto senaties termino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas netinkamai vertino ieškovės pateiktus duomenis ir rašytinius paaiškinimus, kurie atskleidžia, kaip chronologiškai susidarė atsakovės skola. Rašytiniuose paaiškinimuose ieškovė buvo nurodžiusi konkrečią datą, nuo kada pradėjo formuotis atsakovės skola ir kaip ieškovė atsakovės mokėjimais skolą dengė. Ieškovės 2019 m. vasario 26 d. pateiktoje skolos už šildymą ir karštą vandenį skaičiuotėje yra nurodyti priskaitymai ir apmokėjimai už šildymą ir karštą vandenį laikotarpiu nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. priskaičiuota 30 048,73 Lt (8 702,71 Eur). Per nurodytą laikotarpį sumokėta 31 379,99 Lt (9 088,27 Eur). Iš sumokėtos sumos buvo dengiama pagal Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 5 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-3527/2000 priteista 1 972,31 Lt (571,22 Eur) skola. Kita įmokų dalimi (29 407,68 Lt (8 517,05 Eur)) buvo dengiami einamieji priskaitymai (30 048,73 Lt (8 702,71 Eur)). Skolos likutis 2014 m. gruodžio 1 d. sudarė 641,05 Lt (185,66 Eur). Nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. priskaičiuota 2 039,04 Eur. Per tą patį laikotarpį sumokėta 2 094,47 Eur. Gauta suma padengus iki 2014 m. gruodžio 1 d. susidariusį likutį, kita 1 908,81 Eur (2 094,47 Eur – 185,66 Eur) įmokų dalimi buvo dengiami einamieji priskaitymai (2 039,04 Eur – 1 908,81 Eur = 130,23 Eur). Kadangi atsakovė laiku neatsiskaitė už patiektą šilumą, ieškovė priskaičiavo 0,65 Eur delspinigių. Bendra atsakovės skolos suma – 130,88 Eur.
1.2. Atsakovės nepriemoka susidarė nuo 1998 m. rugsėjo mėn., kuomet dalis atsakovės mokėjimų buvo skirti dengti 2000 m. priteistos skolos likutį, o einamieji priskaitymai kas mėnesį buvo skaičiuojami ir atsakovė jų visa apimtimi neapmokėdavo. Ieškovė buvo nurodžiusi, kad, vadovaujantis CK 6.55 straipsniu, atsakovės mokėjimais dengė seniausią skolą, todėl ieškiniu prašomos priteisti skolos laikotarpis ir nurodomas nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
1.3. Pasisakydama dėl teismo argumento, kad ieškovė savo poziciją turėjo įrodinėti konkrečiais finansiniais dokumentais – sąskaitomis, išrašytomis paslaugų gavėjams, ieškovė nurodo neturinti galimybės pateikti sąskaitų dėl suėjusio dokumentų saugojimo termino ir nebenaudojamos pirminės šilumos pardavimo apskaitos informacinės sistemos. Ieškovė iš turimos duomenų bazės gali suformuoti ir pateikti apyvartos žiniaraščius, kuriuose yra nurodyti visi atsakovės priskaitymai ir apmokėjimai. Pateikti apyvartos žiniaraščiai yra tikslūs ir teisingi.
Atsiliepimas
11. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad pati ieškovė pripažįsta, jog neturi įrodymų, kurie patvirtintų jos reikalavimų pagrįstumą. Ieškovė ne tik nepateikė teismui įrodymų, bet ir negalėjo įvardinti tikslaus laikotarpio, kada susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d., nors ieškinyje skolą prašoma priteisti už laikotarpį nuo 2018 m. kovo 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Atsakovė pateikė įrodymus, kad už ieškinyje nurodytu laikotarpiu suteiktas paslaugas ji atsiskaitė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Žemesnės instancijos teismas
13. Kaip matyti iš su ieškiniu į bylą pateikto nekilnojamojo turto registro išrašo, butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui. Nors ieškinyje nurodyta aplinkybė, kad atsakovė patalpa naudojasi nuomos teisėmis, registre neįregistruota, ginčo dėl jos byloje nėra, ją patvirtina su ieškiniu į bylą pateikti gyventojų registro išrašo duomenys, ją pripažįsta ir pati atsakovė. Ši aplinkybė, o kartu ir atsakovės pareiga atsiskaityti už butui tiekiamą šilumos energiją, konstatuota ir Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 5 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2-3527/2000 bei Kauno apygardos teismo 2000 m. gegužės 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-926/2000, kuriais ieškovei priteistas 1 972,31 Lt (1 393,74 Lt + 578,57 Lt) arba 571,22 Eur (1 972,31 Lt / 3,4528) įsiskolinimas ne už laikotarpį iki 2000 m., kaip nurodo pirmosios instancijos teismas, bet už laikotarpį iki 1998 m. rugpjūčio 31 d. Būtent dėl šios priežasties ieškovė, siekdama pagrįsti savo pateiktus skaičiavimus, ir teikė teismui duomenis apie priskaičiuotas ir sumokėtas sumas už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo 1 d.
14. Atmesdamas ieškinį pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš į bylą pateiktų įrodymų ir ieškovės raštu bei jos atstovės žodžiu teiktų paaiškinimų nėra galimybės įvertinti, kaip susidarė prašoma priteisti suma. Tokią išvadą apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįsta. Išanalizavęs ieškovės 2019 m. birželio 12 d. teismui pateiktą priskaitymų ir mokėjimų žiniaraštį už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn., apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
3.1. Žiniaraštyje nurodomas likutis 1998 m. rugsėjo 1 d. – 0 Lt. Atsakovė pripažino, kad už laikotarpį iki 1998 m. rugsėjo 1 d. buvo susidaręs 1 972,31 Lt įsiskolinimas, kurį atsakovė likvidavo antstoliui sumokėtomis įmokomis. Ši aplinkybė užfiksuota ieškovės pateiktame žiniaraštyje, iš kurio matyti, kad mokėjimai už laikotarpį nuo 2000 m. lapkričio mėn. iki 2003 m. balandžio mėn. ieškovės priskaičiuotas sumas viršijo būtent 1 972,31 Lt (18 kartų nurodytu laikotarpiu fiksuotos 50 Lt, 100 Lt, 200 Lt ar 72,31 Lt dydžiu priskaitytas sumas viršijančios įmokos, kurias sudėjus gaunama 1 972,31 Lt suma).
3.2. Žiniaraštyje taip pat užfiksuota atsakovės poziciją patvirtinanti aplinkybė, kad absoliuti dauguma jos atliktų mokėjimų atitiko ieškovės už apskaitinį mėnesį priskaičiuotas įsiskolinimo sumas.
3.3. Žiniaraštyje užfiksuoti tokie priskaitytų įmokų už šilumos energiją ir atsakovės atliktų mokėjimų neatitikimai: 1) 1998 m. rugsėjo mėn.: 57,86 Lt (priskaityta suma) – 38,58 Lt (kitą mėnesį sumokėta suma) = 19,28 Lt (nepriemoka); 2) 1998 m. spalio mėn.: (69,22 Lt +44,75 Lt) – 90,90 Lt = 23,07 Lt nepriemoka; 3) 1998 m. lapkričio mėn.: (66,98 Lt + 86,78 Lt) – 131,44 Lt = 22,32 Lt nepriemoka; 4) 1998 m. gruodžio mėn.: (69,22 Lt + 142,87 Lt) – 146,15 Lt = 65,94 Lt nepriemoka; 5) 1999 m. sausio mėn.: (69,22 Lt + 114,28 Lt – 31,36 Lt (perskaičiuota suma)) – 160,43 Lt = – 8,29 Lt permoka; 6) 1999 m. vasario mėn.: (62,52 Lt +128,64 Lt) – 141,68 Lt = 49,48 Lt nepriemoka; 7) 1999 m. kovo mėn.: (69,22 Lt + 87,35 Lt) – 133,50 Lt = 23,07 Lt nepriemoka; 8) 2003 m. gruodžio mėn.: (62,15 Lt + 93,19 Lt + 11,13 Lt) – 166,49 Lt = – 0,02 Lt permoka; 9) 2007 m. rugsėjo mėn.: 60,66 Lt – 60,60 Lt = 0,06 Lt nepriemoka; 10) 2015 m. lapkričio mėn.: (22,67 Eur + 30,71 Eur) – 53,58 Eur = – 0,20 Eur permoka. Šie ieškovės nurodomi neatitikimai sudaro 56,25 Eur ((19,28 Lt + 23,07 Lt + 22,32 Lt + 65,94 Lt – 8,29 Lt + 49,48 Lt + 23,07 Lt – 0,02 Lt + 0,06 Lt) = 194,91 Lt /3,4528 = 56,45 Eur – 0,20 Eur = 56,25 Eur). Kartu pažymėtina, kad paskutiniai trys nurodomi neatitikimai yra techninio pobūdžio, dvi permokos viršija nepriemoką, kas leidžia spręsti, kad 56,25 Eur nepriemoką ieškovė sieja su atsakovės nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 1999 m. kovo mėn. atliktais mokėjimais, kuriais, ieškovės tvirtinimu, nebuvo tinkamai apmokėtos nurodytais laikotarpiais pateiktos sąskaitos.
3.4. Žiniaraštyje taip pat nurodoma, kad nuo 2010 m. rugsėjo mėn. ieškovė kiekvieną mėnesį už susidariusį įsiskolinimą skaičiavo delspinigius, kuriems apmokėti panaudodavo dalį atsakovės įmokų sumų. Bendra laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo iki 2014 m. gruodžio mėn. išskaičiuotų delspinigių suma sudaro 113,97 Lt arba 33,01 Eur (113,97 Lt / 3,4528), o už laikotarpį nuo 2015 m. sausio mėn. iki 2018 m. rugpjūčio mėn. – 23,72 Eur. Iš viso buvo išskaičiuota 56,73 Eur (33,01 Eur + 23,72 Eur).
3.5. Prie 56,73 Eur delspinigių sumos pridėjus sprendimo 14.3 punkte nurodytą 56,25 Eur nepriemokos sumą ir 17,25 Eur mokestį už 2018 m. rugpjūčio mėn., gaunama 130,23 Eur suma, kuri atitinka ieškinio reikalavimą.
15. Apibendrinant sprendimo 14 punkte nurodytas aplinkybes darytina išvada, kad ieškovė ieškiniu įrodinėja, jog už laikotarpį iki 1998 m. rugsėjo 1 d. iš atsakovės priteista skola yra apmokėta, dėl to, kad keletas laikotarpiu nuo 1998 m. rugsėjo mėn. mokėtų įmokų buvo mažesnės už ieškovės priskaičiuotas sumas, susidarė 56,25 Eur įsiskolinimas, kurį ieškovė kiekvieną mėnesį nurodė dengdavusi iš atsakovės už vėlesnius laikotarpius gaunamomis sumomis, t. y. įskaitydama seniausias skolas, be to, nuo 2010 m. rugsėjo mėn. ieškovė skaičiuodavo atsakovei delspinigius, kuriems apmokėti taip pat naudodavo dalį atsakovės įmokų sumų, dėl ko įsiskolinimas papildomai išaugo 56,73 Eur iki 130,23 Eur. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės į bylą pateikti duomenys atskleidžia aplinkybes, kuriomis, ieškovės tvirtinimu, susidarė prašoma priteisti skola.
Žemesnės instancijos teismas
16. Skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas taip pat nurodo, kad skolos formavimuisi pagrįsti ieškovė pateikė duomenis už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo mėn., tačiau skolą priteisti prašo aiškiai nurodydama kitokią laikotarpio pradžią – 2018 m. kovo 1 d. Teismas pažymėjo, kad į bylą pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina tinkamą ieškovės atsiskaitymą su atsakove už laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 1 d. teikiamas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė tiek ieškinyje, tiek ir kituose procesiniuose dokumentuose aiškiai nurodė iš atsakovės gautas įmokas užskaičiusi CK 6.54–6.55 straipsniuose nustatyta tvarka, t. y. jas skirdama pirmiausiai delspinigiams, o tuomet – seniausiai susidariusiai skolai dengti. Kitaip tariant, ieškovė laikosi pozicijos, kad atsakovės mokėjimai, kurie laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo mėn. atitiko ieškovės priskaičiuotas sumas, buvo panaudoti sprendimo 14.3–14.5 punktuose nurodytoms anksčiau susiformavusioms skoloms padengti, o už nurodytu laikotarpiu teiktą šilumos energiją atsakovė tinkamai neatsiskaitė. Dėl nurodytos priežasties pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovė prašo priteisti skolą už laikotarpį, už kurį atsakovė yra atsiskaičiusi, yra nepagrįsta.
17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovės ieškinys galėtų būti atmestas tik konstatavus vieną iš šių aplinkybių: pirma, kad ieškovė neįrodė sprendimo 14.3 punkte aptartų ieškovės 2019 m. birželio 12 d. teismui pateiktame priskaitymų ir mokėjimų žiniaraštyje užfiksuotų ieškovės priskaitytų ir atsakovės sumokėtų sumų neatitikimų; antra, jog ieškovė neatliko arba neteisėtai atliko atsakovės mokamų įmokų įskaitymus, gaunamomis sumomis dengdama ne prieš tai buvusio mėnesio priskaitymus, bet ankstesniu laikotarpiu susidariusius įsiskolinimus.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ieškovės parengtas priskaitymų ir mokėjimų žiniaraštis negali būti vertinamas kaip pakankamas įrodymas, patvirtinantis įsiskolinimo faktą, o atsakovei išrašytų sąskaitų ir atsakovės atliktų mokėjimų dokumentų, kurie patvirtintų žiniaraštyje užfiksuotus duomenis už laikotarpį iki 2015 m. kovo mėn., ieškovė nepateikė, nors teismas už įpareigojimų nevykdymą ieškovės vadovui netgi paskyrė baudą. Įvertinęs šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
7.1. Kaip matyti iš proceso pirmosios instancijos teisme eigos, tiek atsakovei, tiek ir teismui kilo abejonių dėl ieškovės pateikiamų skolos apskaičiavimų. Būtent tikslindama savo ankstesniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ieškovė 2019 m. birželio 12 d. pateikė teismui sprendimo 14 punkte išanalizuotą žiniaraštį, kurio turinys atskleidžia, kada ir kaip susidarė ieškovės nurodomas įsiskolinimas.
7.2. Kartu pabrėžtina, kad ieškovės su ieškiniu pateiktas apyvartos žiniaraštis ir su 2019 m. vasario 26 d. prašymu teismui teikti duomenys apie įsiskolinimo susiformavimą, skirtingai nei nurodo atsakovė, neprieštarauja sprendimo 14 punkte aptartiems duomenims. 2019 m. vasario 26 d. pateiktuose žiniaraščiuose buvo nurodytos tokios pačios atsakovei priskaičiuotos sumos. 2019 m. vasario 26 d. pateiktuose žiniaraščiuose buvo papildomai skaičiuojami delspinigiai už laikotarpį nuo 2003 m. spalio mėn. iki 2010 m. rugpjūčio mėn., tačiau už šį laikotarpį priskaičiuota delspinigių suma (1 721,01 Lt) 2010 m. rugsėjo mėn. buvo į žiniaraštį įtraukta kaip įmokos už šilumą suma. Kitaip tariant, ieškovė 2010 m. rugsėjo mėn. atliko skolos perskaičiavimą ir visas įmokas, kuriomis iki tol dengė delspinigius, priskyrė mokėjimams už pateiktą šilumos energiją. Dėl šio patikslinimo ženkliai sumažėjo atsakovės įsiskolinimo ieškovei suma. Kadangi šias aplinkybes atsakovė įvardijo kaip keliančias abejonių dėl ieškovės atliktų skaičiavimų pagrįstumo, į 2019 m. birželio 12 d. žiniaraštį ieškovė nebeįtraukė laikotarpiu iki 2010 m. rugsėjo mėn. skaičiuotų delspinigių, aiškiai nurodydama, kad visos atsakovės iki nurodytos datos mokėtos įmokos buvo naudojamos jai už šilumos energiją priskaitytoms sumoms dengti. Kaip nurodyta sprendimo 14.3 punkte, visą laikotarpiu iki 2010 m. rugsėjo mėn. susidariusią 56,25 Eur nepriemoką ieškovė sieja su nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 1999 m. kovo mėn. atsakovės atliktais mažesniais, nei tuo laikotarpiu išrašytos sąskaitos, mokėjimais. Kitaip tariant, apskaičiuojant ieškinio sumą jokie delspinigiai už laikotarpį iki 2010 m. rugsėjo mėn. nebuvo įtraukiami ir vertinami. Ieškovė turėjo teisę iki tol skaičiavusi delspinigius vėliau teisės į juos atsisakyti, todėl tokių ieškovės veiksmų pasekme tapęs ženklus galutinės skolos sumos sumažėjimas pats savaime negali būti vertinamas nei kaip neteisėtas, nei kaip paneigiantis ieškovės teikiamų duomenų patikimumą.
7.3. Vertinant ieškovės 2019 m. birželio 12 d. žiniaraščio turinio patikimumą papildomai akcentuotina, kad jame atsispindi visi atsakovės į bylą pateiktose mokėjimų suvestinėse, atsakovei išrašytose sąskaitose ir prie jų pridedamuose mokėjimų dokumentuose užfiksuoti atsakovės atlikti mokėjimai (įskaitant ir nurodytus antstolių kvituose), taip pat visos atsakovei priskaitytos sumos. Kartu pažymėtina, kad, kaip nurodyta sprendimo 14.2 punkte, absoliuti dauguma žiniaraštyje užfiksuotų įrašų, išskyrus įvardintuosius sprendimo 14.3 punkte, patvirtina atsakovės procesinę poziciją, kad įmokų sumos atitikdavo jai už šilumos energiją priskaitomas sumas. Bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių duomenų, kurie paneigtų ieškovės 2019 m. birželio 12 d. žiniaraštyje nurodytų atsakovė priskaičiuotų ar atsakovės sumokėtų sumų teisingumą.
7.4. Tiek pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, tiek ir atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą akcentavo, kad ieškovei tenka pareiga pateikti skolos faktą patvirtinančius įrodymus. Vykdydama CPK 178 straipsnyje įtvirtintą įrodinėjimo pareigą ieškovė pateikė į bylą 2019 m. birželio 12 d. žiniaraštį, kuriame užfiksuota tiek atsakovės prievolių dydis (jai už tiektą šilumos energiją priskaičiuotos sumos), tiek ir faktas, kad atlikdama mokėjimus dalį prievolių atsakovė yra įvykdžiusi. Kartu ieškovė aiškiai nurodė, dėl kokios priežasties į bylą negali būti pateikiami papildomi priskaičiuotas sumas aptvirtinantys dokumentai – ieškovės atsakovei išrašytos sąskaitos nėra saugomos dėl suėjusio tokių dokumentų saugojimo termino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad sąskaitų neišsaugojimą vertinti kaip nepagrįstą ieškovės elgesį ir dėl to taikyti jos atžvilgiu neigiamas procesines pasekmes konstatuojant jos teikiamų įrodymų nepakankamumą nėra pagrindo. Kaip minėta sprendimo 16 punkte, iš atsakovės gaunamomis įmokomis ieškovė kiekvieną kartą įskaitydavo ankstesnio laikotarpio įsiskolinimus, todėl toliau saugoti dokumentus, kurie patvirtintų įvykdytos prievolės egzistavimą, ieškovė neprivalėjo.
7.5. Kita vertus, rungimosi ir dispozityvumo principai (CPK 12–13 straipsniai) bei procesinės įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės (CPK 178 straipsnis) lemia, kad pareiga įrodyti tinkamo atsiskaitymo faktą nagrinėjamu atveju tenka ne ieškovei, bet atsakovei. Šiuo aspektu reikšmingu apeliacinės instancijos teismas pripažįsta pačios atsakovės su atsiliepimu į ieškinį teismui pateiktą 2010 m. ir 2018 m. vykusio susirašinėjimo su ieškove medžiagą, kur atsakovė tvirtina turinti visus įmokas patvirtinančius dokumentus už laikotarpį nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. Įvertinus šią aplinkybę, Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. ir 2020 m. sausio 16 d. nutartimis bylos nagrinėjimas net du kartus buvo atidėtas, ne tik išaiškinant atsakovei jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, bet ir suteikiant atsakovei galimybę šią pareigą vykdant pateikti teismui atsakovės turimas sąskaitas ar mokėjimo dokumentus, kurie patvirtintų, kad priskaičiuotas sumas atitinkančios įmokos buvo mokamos ne tik 2015 – 2018 metais, bet ir sprendimo 14.3 punkte aptariamu 1998 – 1999 m. laikotarpiu, kuriuo ieškovės pateiktame žiniaraštyje užfiksuoti neatitikimai. Šia galimybe atsakovė nesinaudojo ir jokių ieškovės pateiktame žiniaraštyje užfiksuotų duomenų neatitikimus patvirtinančių įrodymų į bylą neteikė.
7.6. Kaip minėta sprendimo 13 punkte, Kauno miesto apylinkės teismo 2000 m. balandžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3527/2000 įsiskolinimas ieškovei iš atsakovės buvo priteistas už laikotarpį iki 1998 m. rugsėjo 1 d. Ši aplinkybė atskleidžia, kad iki ieškovės kreipimosi į teismą nurodytoje civilinėje byloje atsakovė tinkamai nevykdė savo įsipareigojimų. Be to, nurodytoje byloje teismas konstatavo, kad atsakovė ir kitas bendraatsakoviu nurodytoje byloje buvęs asmuo bylos nagrinėjimo metu nepagrįstai tvirtino, jog už jiems teikiamą šilumos energiją jie yra permokėję. Sprendimo 14.3 punkte konstatuota, kad 56,25 Eur nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 1998 m. rugsėjo mėn. iki 1999 m. kovo mėn., t. y. minėtos civilinės bylos nagrinėjimo metu, ginčas dėl ankstesnio laikotarpio prievolių apimties buvo išspręstas tik 2000 m., todėl kaip labiausiai tikėtina vertintina tiek ieškovės pateiktame žiniaraštyje, tiek ir šalių į bylą pateiktose vėlesnio laikotarpio sąskaitose ir mokėjimo dokumentuose užfiksuota aplinkybė, kad mokėti įmokas, atitinkančias jai už kiekvieną mėnesį priskaitomas sumas, atsakovė pradėjo tik įsibėgėjus teisminiam ginčui.
19. Apibendrindamas sprendimo 18 punkte nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė pateikė rašytinį įrodymą (2019 m. birželio 12 d. žiniaraštį), patvirtinantį 56,25 Eur nepriemokos susidarymo aplinkybes, o atsakovės pateikti įrodymai ieškovės pateikto dokumento turinio nepaneigia, neleidžia jo vertinti kaip nepatikimo.
20. Pabrėžtina, kad šalių pozicijų nesutapimą iš esmės lemia ne aplinkybė, kad ieškovė nepagrįstai skaičiavo mokėtinas sumas, bet išsiskiriančios šalių pozicijos dėl to, kokios sumos gaunamais mokėjimais turėjo būti dengiamos: seniausiai susidariusi skola, kaip nurodo ieškovė, ar už prieš tai einantį mėnesį priskaityta suma, kaip tvirtina atsakovė. Kaip matyti iš į bylą pateiktų ieškovės atsakovei išrašytų sąskaitų turinio, nors atsakovė, kaip minėta sprendimo 14.2 punkte, daugeliu atveju atlikdavo mokėjimą, kuris atitikdavo už prieš tai einantį mėnesį priskaitytą sumą, ieškovė kiekvieną kartą gauta įmoka CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dengdavo seniausiai susidariusią skolą bei kito mėnesio sąskaitoje vėl nurodydavo atsakovės skolos likutį. Tokiu būdu kiekvieną mėnesį naujai priskaičiuota įmokos suma likdavo visiškai ar bent iš dalies neapmokėta, kadangi atsakovės įmokos pirmiausiai buvo skiriamos ankstesnio laikotarpio skolai dengti.
21. Būtent nuolatinio vėlavimo vykdyti įsipareigojimus pagrindu ieškovė atsakovei už laikotarpį nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ ir Lietuvos Respublikos vyriausybės 1995 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 124 „Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos“ nustatyta tvarka priskaičiavo 56,73 Eur delspinigių. Delspinigių apskaičiavimo teisingumas byloje nebuvo kvestionuojamas. Nesutikimą su ieškovės pozicija atsakovė iš esmės grindė dviem argumentais: pirma, kad neegzistavo skola, už kurią delspinigiai galėtų būti skaičiuojami; antra, jog reikalavimui dėl delspinigių priteisimo yra suėjęs ieškinio senaties terminas.
22. Atsakovės argumentą, kad delspinigių ieškovė negalėjo skaičiuoti, kadangi atsakovė nepraleisdavo savo įsipareigojimų įvykdymo terminų, paneigia sprendimo 14–20 punktuose pateiktos išvados dėl įsiskolinimo susiformavimo ir raidos. Įvertinęs atsakovės argumentus dėl termino teismine tvarka reikalauti delspinigių priteisimo praleidimo, kuriuos pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais, apeliacinės instancijos teismas pažymi keletą reikšmingų aplinkybių:
11.1. Kaip matyti iš ieškinio turinio, sprendimo 21 punkte nurodytą 56,73 Eur sumą ieškovė prašo priteisti ne kaip delspinigius, bet kaip skolą už šilumos energiją. Sprendimo 14.4 punkte konstatuota, kad ieškovė laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. apskaičiavusi už vėlavimą vykdyti prievoles mokėtinus delspinigius, vadovaudamasi CK 6.54 straipsnio nuostatomis, juos padengdavo atsakovės sumokama įmoka. Kitaip tariant, delspinigių įsiskolinimas nesikaupdavo, juos ieškovė vertindavo kaip apmokėtus po kiekvienos iš atsakovės gautos įmokos, tik dėl atliekamo įskaitymo padidėdavo įsiskolinimo už šilumos energiją suma.
11.2. Tokių ieškovės veiksmų teisėtumą patvirtina kasacinio teismo praktika, pagal kurią kreditorius teisę pirmiausiai padengti delspinigių įsiskolinimą išsaugo net ir tuo atveju, jeigu skolininkas konkrečiai nurodo kitokią atliekamo mokėjimo paskirtį (pvz., kad apmokama pagrindinė skola) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-101-611/2017). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatymas nustato kreditoriui ne pareigą, o teisę atsisakyti priimti skolininko siūlomą įmoką, jei skolininkas nurodo kitokią, negu nustatyta sutartyje ar įstatyme, jos įskaitymo eilę. Tai reiškia, kad sutartyje ar įstatyme nustatyta įmokų paskirstymo tvarka skolininko pasiūlymu gali būti keičiama tik kreditoriui sutinkant, t. y. abiem sutarties šalims sutariant pakeisti įmokų įskaitymo eiliškumą. Kreditorius turi teisę nesutikti keisti įmokų įskaitymo eiliškumo. Tokiu atveju įmokos toliau įskaitomos šalių sutarta arba įstatyme nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-332-219/2017, 2019 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-378/2019). Toks teisinis reglamentavimas lemia, kad atsakovė be ieškovės sutikimo neturėjo galimybės sumokėti už einamąjį mėnesį priskaičiuotą įmoką, kadangi atsakovės įmokas ieškovė pirmiausia įskaitydavo delspinigiams apmokėti.
11.3. Vadovaujantis CK 1.124 straipsnio 5 dalies 1 punktu, netesyboms taikomas 6 mėn. ieškinio senaties terminas. Kaip patyti iš ieškovės į bylą pateiktų delspinigių skaičiuočių, už einamąjį mėnesį priskaičiuotus delspinigius ieškovė kiekvieną kartą įskaitydavo atsakovės kitą mėnesį sumokama įmoka. Kitaip tariant, delspinigiai kiekvieną kartą buvo apmokami nepraleidžiant 6 mėn. ieškinio senaties termino. Ši aplinkybė paneigia skundžiamame sprendime pateiktos išvados, kad ieškinys yra atmestinas ir dėl praleisto senaties termino, pagrįstumą ir teisėtumą.
23. Apibendrindamas sprendimo 22 punkte nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė turėjo pagrindą priskaičiuoti atsakovei 56,73 Eur delspinigius, o šią delspinigių sumą padengus iš atsakovės gaunamomis įmokomis, būtent tokia suma padidėjo atsakovės įsiskolinimas už jai teikiamą šilumos energiją. Prie šios sumos pridėjus sprendimo 19 punkte nurodytą 56,25 Eur nepriemokos sumą, gaunama 112,98 Eur įsiskolinimo suma, kurios pagrįstumą ieškovė įrodė.
24. Kaip minėta sprendimo 14.5 punkte, skirtumą tarp ieškinyje nurodomos 130,23 Eur skolos sumos ir sprendimo 23 punkte nurodyto 112,98 Eur įsiskolinimo sudaro 17,25 Eur mokestis už 2018 m. rugpjūčio mėn., kuris, ieškovės tvirtinimu, ieškinio rengimo metu nebuvo apmokėtas. Nors Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei buvo pasiūlyta pateikti papildomus duomenis dėl šios prašomo patvirtinti įsiskolinimo dalies, jokios papildomos informacijos ieškovė nepateikė. Ir, priešingai, atsakovė, įrodinėdama, kad jos mokamos įmokos atitinka už kiekvieną mėnesį išrašomose sąskaitose nurodomas mokesčio už šilumos energiją sumas, su atsiliepimu į ieškinį pateikė tiek 2018 m. rugpjūčio mėn. sąskaitą, tiek ir jos apmokėjimą 2018 m. rugsėjo 22 d. patvirtinantį dokumentą. Šios sumos gavimą patvirtino ir pati ieškovė su ieškiniu pateiktame delspinigių apskaičiavime, kuriame nurodoma, kad 112,98 Eur suma, už kurią 2018 m. rugsėjo mėn. buvo skaičiuojami delspinigiai, gavus mokėjimą iš atsakovės buvo sumažinta 16,57 Eur, kadangi 0,68 Eur skirtumą (17,25 Eur įmoka – 16,57 Eur = 0,68 Eur) ieškovė panaudojo ankstesnio laikotarpio delspinigiams dengti. Jokių kitų duomenų, kurie leistų spręsti, kad kažkokia papildoma mokesčių už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 1 d. dalis liko neapmokėta, į bylą nepateikta. Dėl nurodytos priežasties ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovės 17,25 Eur skolos atmetamas kaip nepagrįstas.
25. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pagrindas skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti byloje naują sprendimą – ieškinį patenkinti iš dalies bei priteisti ieškovei iš atsakovės 112,98 Eur skolą už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 1 d.
26. Į bylą ieškovės su ieškiniu pateikta delspinigių skaičiuotė patvirtina, kad delspinigius už 2018 m. rugsėjo mėn. ieškovė skaičiavo laikydamasi sprendimo 21 punkte aptartų taisyklių. Kadangi ieškinyje suformuluotas reikalavimas delspinigius priteisti iš atsakovės, akivaizdu, kad šių delspinigių 2018 m. rugsėjo mėn. gauta įmoka ieškovė neįskaitė. Dėl nurodytų priežasčių tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl 0,65 Eur delspinigių priteisimo.
27. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, tenkinamas ir ieškinio reikalavimas dėl 5 proc. dydžio procesinių palūkanų už priteistą sumą (112,98 Eur + 0,65 Eur = 113,63 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo.
28. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš naujo spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas. Ieškovė už ieškinį sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Be to, į bylą pateikti įrodymai apie su rengiant ieškinį reikalingų dokumentų gavimu susijusias 1,71 Eur išlaidas. Bendra išlaidų pirmosios instancijos teisme suma sudaro 16,71 Eur (15 Eur + 1,71 Eur). Kadangi buvo patenkinta 86,8 proc. ((112,98 Eur + 0,65 Eur) / 130,88 Eur) * 100 proc.) ieškinio reikalavimų, vadovaujantis CPK 93 straipsniu, ieškovei iš atsakovės priteisiamas 14,50 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimas (16,71 Eur * 86,8 proc.).
29. Pateikdama apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 15 Eur žyminį mokestį. Vadovaujantis sprendimo 28 punkte nurodyta proporcija, ieškovei priteistinas 13,02 Eur (15 Eur * 86,8 proc.) bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese atlyginimas (CPK 93 straipsnis).
30. Ta pati proporcija taikytina ir skirstant tarp šalių išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Vadovaujantis CPK 96 straipsniu, iš atsakovės valstybei priteisiamas 6,22 Eur (7,17 Eur * 86,8 proc.) išlaidų atlyginimas, iš atsakovės kita išlaidų dalis (7,17 Eur – 6,22 Eur = 0,95 Eur) nepriteisiama, kadangi neviršija minimalios teisės aktuose įtvirtintos 3 Eur ribos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 18 d. sprendimą panaikinti.
Priimti naują sprendimą.
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės L. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), 112,98 Eur (šimto dvylikos eurų 98 ct) skolą už laikotarpį iki 2018 m. rugsėjo 1 d., 0,65 Eur (65 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (113,63 Eur) už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2018 m. lapkričio 6 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14,50 Eur (keturiolikos eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimą.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Priteisti ieškovei akcinei bendrovei „Kauno energija“, juridinio asmens kodas 235014830, iš atsakovės L. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), 13,02 Eur (trylikos eurų 2 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimą.
Priteisti valstybei iš atsakovės L. M. (M.), gim. (duomenys neskelbtini), 6,22 Eur (šešių eurų 22 ct) teismų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
Šis sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.