Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Kauno energija“ ieškinį atsakovei L. M. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Ieškovė vykdydama minėtą teismo įpareigojimą, 2019 m. birželio 12 d. pateikė teismui raštą dėl teismo įpareigojimų įvykdymo civilinėje byloje (reg. Nr. DOK-71555), kuriame išdėstė skolos paskaičiavimus. Prie minėto rašto taip pat pridėjo Priskaitymų už tiektą šilumą ir mokėjimo žiniaraštį, dengiant šildymo skolą laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei 6 sąskaitas nuo 2018 m. kovo mėnesio.

5. 2019 m. birželio 19 d. ieškovė pateikė pranešimą dėl įpareigojimų įvykdymo civilinėje byloje (reg. Nr. DOK-74321) bei AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus V. Š. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo (reg. Nr. DOK-74532). Prašymą dėl baudos panaikinimo ieškovė grindė tuo, jog vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė teismui pateikė visus jos turimus teismo reikalautus dokumentus ir paaiškinimus bei nurodė, kad daugiau jokių papildomų dokumentų neturi, todėl AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus V. Š. nuomone, teismo įpareigojimas įvykdytas ir teismas turi atlikti pateiktų įrodymų vertinimą pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų aplinkybių išnagrinėjimu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

11. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas ieškovės AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus V. Š. prašymas panaikinti jam paskirtą baudą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Pažymėtina, kad civilinio proceso paskirtis yra užtikrinti greitą ir teisingą civilinės teisės reguliuojamų santykių srityje kylančių ginčų išsprendimą, tai taikytina tiek ieškovui, tiek atsakovui, taip pat ir tretiesiems asmenims. Laikydamiesi šių principinių nuostatų visi dalyvaujantys byloje asmenys, siekdami nepažeisti kitų, ypač priešingus interesus turinčių asmenų teisių ir interesų, privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Taip yra užtikrinamas civilinio proceso tikslų įgyvendinimas, atskleidžiamas vienas iš svarbiausių procesinių teisių paskirties aspektų – garantuoti operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą.

13. Teismo nuobaudos, taip pat ir baudos, kaip viena galimų teismo nuobaudų rūšių, teismo gali būti skiriamos byloje dalyvaujantiems asmenims, kitiems proceso dalyviams bei kitiems asmenims už procesinių pareigų nevykdymą arba netinkamą vykdymą civilinio proceso kodekso nurodytais atvejais (CPK 103 straipsnio 3 dalis, 106 straipsnio 1 dalis). Jos gali būti skiriamos įvairiose bylos stadijose: tiek pasirengimo nagrinėti bylą stadijoje, tiek nagrinėjant bylą iš esmės ar teismo sprendimo (nutarties) vykdymo procese. Be kitų, CPK nustato baudos skyrimą už rašytinių įrodymų nepateikimą (CPK 199 straipsnio 6 dalis).

14. Įstatymų leidėjo valia dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo procedūros reglamentuota CPK 199 straipsnyje. Teismas, reikalaudamas pateikti rašytinį įrodymą tiek pagal byloje dalyvaujančių asmenų prašymą, tiek ir įstatymų nustatytais atvejais savo iniciatyva nustato terminą šiam įpareigojimui įvykdyti. Asmenys, neturėdami galimybės pateikti reikalaujamą rašytinį įrodymą arba negalėdami jo pateikti per teismo nustatytą terminą, privalo pranešti apie tai teismui ir kartu nurodyti to priežastis (CPK 199 straipsnio 5 dalis). Jeigu per nustatytą terminą teismo reikalavimas pateikti rašytinį įrodymą neįvykdytas ir nepranešta teismui apie tai, kad negalima jo pateikti dėl svarbių priežasčių, arba nurodytas priežastis teismas pripažino nesvarbiomis, kaltiems asmenims gali būti skiriama iki trijų šimtų eurų bauda (CPK 199 straipsnio 6 dalis). Taigi bauda už rašytinių įrodymų nepateikimą gali būti skiriama, kai egzistuoja šios sąlygos: teismo reikalaujami rašytiniai įrodymai nepateikti nustatytu terminu; juos pateikti privalantis asmuo nepranešė teismui apie negalimumą įvykdyti teismo įpareigojimą, nurodydamas ir to priežastis, arba teismas tas priežastis pripažino nesvarbiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-441-302/2019).

15. Teismas, spręsdamas dėl skirtinos baudos, turi įvertinti aplinkybių visumą, tai yra padaryto pažeidimo pobūdį, mastą, pasekmes, pažeidimo įtaką civilinio proceso ekonomiškumo, koncentruotumo, operatyvumo principams įgyvendinti, pažeidimą padariusio asmens savybes bei kitas reikšmingas aplinkybes.

16. Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. protokoline nutartimi įpareigojo ieškovę per 7 dienas nuo teismo posėdžio dienos pateikti įrodymus apie tai, kiek buvo paskaičiuota atsakovei mokėti už kiekvieną mėnesį, kiek faktiškai buvo sumokėta už patiektą šilumos energiją butui, esančiam (duomenys neskelbtini), mokėtojo kodas (duomenys neskelbtini); taip pat nurodyti, kada prasidėjo skolos skaičiavimas ir už kuriuos laikotarpius buvo pilnai neapmokėta priskaičiuota suma bei paaiškinti, kada atsirado skola, jeigu tokia buvo, kaip ji augo chronologine tvarka, kokia galutinė skolos suma ir už kokį laikotarpį buvo skaičiuojami delspinigiai. Ieškovė, vykdydama teismo įpareigojimą, 2019 m. birželio 12 d. pateikė teismui raštą, kuriame išdėstė skolos paskaičiavimus. Prie rašto taip pat pridėjo Priskaitymų už tiektą šilumą ir mokėjimo žiniaraštį dengiant skolą apmokėtai laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2010 m. rugpjūčio 31 d. bei 6 sąskaitas nuo 2018 m. kovo mėnesio. Pirmosios instancijos teismas 2019 m. birželio 13 d. nutartimi konstatavo, kad ieškovė AB „Kauno energija“ nepateikė įrodymų, iš kurių matytųsi skolos susidarymo pradžia ir jos augimas chronologine tvarka pagal pareikštą reikalavimą bei generaliniam direktoriui V. Š. paskyrė 50 Eur baudą. 2019 m. birželio 19 d. ieškovė pateikė pranešimą dėl įpareigojimų įvykdymo civilinėje byloje bei AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus V. Š. prašymą dėl paskirtos baudos panaikinimo. Prašymą dėl baudos panaikinimo ieškovė grindė tuo, jog vykdydama teismo įpareigojimą, ieškovė 2019 m. birželio 12 d. raštu teismui pateikė visus jos turimus teismo reikalautus dokumentus ir paaiškinimus bei nurodė, kad daugiau jokių papildomų dokumentų neturi. Todėl AB „Kauno energija“ generalinio direktoriaus V. Š. nuomone, teismo įpareigojimas buvo įvykdytas.

17. Vadovaujantis CPK 107 straipsnio 1 dalimi, asmuo, kuriam paskirta bauda, per 14 dienų nuo nutarties priėmimo gali kreiptis į baudą paskyrusį teismą su pareiškimu, prašydamas baudą panaikinti ar sumažinti. Teismas tokį pareiškimą nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Dėl teismo nutarties, kuria pareiškimas panaikinti ar sumažinti baudą atmetamas, gali būti duodamas atskirasis skundas. Atskirąjį skundą gali paduoti tik tas asmuo, kuriam bauda paskirta (CPK 107 straipsnio 2 dalis). CPK 107 straipsnyje, numatančiame baudos panaikinimo ir sumažinimo tvarką, nėra nustatyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl baudos panaikinimo, todėl turėtų būti vadovaujamasi universaliaisiais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis).

18. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, to neginčija ir pats apeliantas, kad ieškovė 2019 m. birželio 5 d. pratokoline nutartimi buvo įpareigota pateikti įrodymus, taip pat, kad 2019 m. birželio 12 d. raštu įpareigojimą įvykdė tik iš dalies. Ieškovė taip pat neneigia, kad šiuo raštu nepilnai įvykdžiusi teismo įpareigojimą teismo neinformavo, dėl kokių priežasčių nėra pateikiami kiti teismo reikalaujami duomenys. Todėl, kaip jau minėta šios nutarties 14 punkte, nepateikimas visų reikalaujamų rašytinių įrodymų ir nenurodymas teismui to priežasčių, suponuoja pagrindą skirti teismo baudą už rašytinių įrodymų nepateikimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-441-302/2019). Todėl pareiškėjo argumentai, kad nepranešimas teismui apie įpareigojimo neįvykdymo priežastis negali suponuoti pagrindo skirti baudą, yra nepagrįsti ir neatitinka teisinio reglamentavimo bei teisminės praktikos.

19. Vertinant skundžiamos nutarties atitikimą teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis) pastebėtina, kad ieškovė 2019 m. birželio 18 d. raštu nurodė papildomas aplinkybes ir paaiškinimus dėl skolos susidarymo ir augimo chronologine tvarka pagal pareikštą reikalavimą. Papildomai nurodė aplinkybes, susijusias su atlikta delspinigių korekcija ir šios korekcijos įtaka skolos paskaičiavimui bei nurodė, kaip susidarė skolos likutis už laikotarpį nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. rugsėjo 1 d. Pažymėtina, kad 2019 m. birželio 12 d. rašte nebuvo žinių apie pastarąjį laikotarpį, nors ieškinio reikalavimas apėmė ir šį laikotarpį. Todėl darytina išvada, kad pastarajame rašte ieškovė ne tik, kad pranešė, jog daugiau įrodymų neturi, tačiau ir galutinai įvykdė teismo 2019 m. birželio 5 d. protokolinę nutartį.

20. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė 2019 m. birželio 12 d. raštu teikdama įrodymus ir paaiškinimą dėl jų įvykdė tik dalį įpareigojimo, kitos dalies nevykdė ir nepranešė teismui to priežasčių, dėl ko nebuvo įstatyme numatytų sąlygų panaikinti teismo paskirtą baudą (CPK 199 straipsnio 6 dalis). Kartu pastebėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į teismo reikalavimo neįvykdymo mastą, apeliantui skyrė tik 50 Eur baudą, o ne maksimalią įstatyme numatytą 300 Eur dydžio baudą.

21. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. birželio 20 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta, ją naikinti ar keisti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl apskųstoji nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.