Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Indrės Zubavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaruojantis ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, neteistas

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. M. pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą, o būtent – jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti draudimo išmoką, 2024 m. gruodžio 6 d., 9.30 val., naudodamasis savo mobilaus ryšio telefonu, elektroniniu būdu, surašydamas pranešimą apie eismo įvykį draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ pranešė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 09.30 val. jam priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad eismo įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 6 d., 08.58 val. ir jis neturi galiojančio automobilio „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), civilinės atsakomybės privalomojo draudimo, 2024 m. gruodžio 6 d. apie 09.19 val., elektroniniu būdu sudarė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, tokiu būdu, apgaule siekdamas gauti draudimo išmoką, pranešė žinomai melagingus duomenis apie eismo įvykio laiką AB „(duomenys neskelbtini)“ ir taip inicijavo žalos apmokėjimą, tačiau žalos apmokėjimo negavo dėl nuo N. M. valios nepriklausančių aplinkybių, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo melagingus duomenis ir žalos atlyginimo neišmokėjo. Tokiu būdu pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą – AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį, turtą – 903,48 Eur.

Šiais savo veiksmais N. M. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, N. M. suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent – jis, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau negu 2024 m. gruodžio 6 d., 9.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), naudodamasis savo mobilaus ryšio telefonu, elektroniniu būdu, žinodamas, kad eismo įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 6 d., 08.58 val., suklastojo pranešimą apie eismo įvykį, įrašydamas jame melagingus duomenis apie eismo įvykio laiką, t. y., kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 9.30 val., jam priklausančiu automobiliu „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sukėlė eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), ir patvirtino pranešimą apie eismo įvykį savo parašu, tokiu būdu suklastojęs pranešimą apie eismo įvykį, 2024 m. gruodžio 6 d. 9.30 val. pateikė jį AB „(duomenys neskelbtini)“.

Šiais savo veiksmais N. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 17 d. įtariamuoju apklaustas N. M. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. ryte, apie 08.50 val., jam važiuojant į darbą, automobiliu „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko auto įvykis, atsitrenkė į kitą automobilį, važiuojant atbuline eiga. Atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Transport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Išlipęs iš automobilio, priėjo prie automobilio vairuotojo, ir nusprendė pildyti deklaraciją. Automobilio savininko į kurį atsitrenkė nepažinojo, matė pirmą kartą. Pildant deklaraciją, pastebėjo, kad jo draudimas yra pasibaigęs, labai išsigando ir padarė klaidą, nedelsdamas apsidraudė ir tik po to užbaigė deklaracijos pildymą. Automobilio „Volkswagen Transport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), šito nežinojo, nes tai vyko per porą minučių, kol jis draudė automobilį, jis buvo nuėjęs prie automobilio atsikabinti automobilio priekabą. Supranta, kad įvykio laikas įvyko prieš draudimo įsigaliojimą, nori pasiaiškinti ir prisiimti atsakomybę. Jo veiksmai nebuvo tyčiniai, bandantys kažką apgauti, o pasielgė impulsyviai vedamas streso ir panikos, nori bendradarbiauti bei atlyginti žala ir šią situaciją išspręsti kuo skaidriau. Psichiškai fiziškai yra sveikas. Galvos traumų neturėjo. Narkotikų nevartoja, priklausomybių neturi (el. b. l. 137-139).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. balandžio 23 d. įtariamuoju apklaustas N. M. parodė, kad su pranešimu susipažino, pripažįsta. Savo pirminę apklausą jis prisimena ir lieka prie jos parodymų. Tik nori patikslinti porą niuansų. Nori pabrėžti, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios padaryti nusikalstamos veikos, tiesiog įsigando, supanikavo ir pasimėtė. Taip pat patikslina, kad sutartį sudarė būdamas gatvėje, automobilio stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninio telefono „Iphone 15 Pro“. Sudarė sutartį, jau po eismo įvykio ir tik tada baigė pildyti deklaraciją. Sutartį sudarė elektroniniu būdu, pasirašydamas „Smart ID“, nuskaičiuotas buvo mokėjimas, ir draudimo sutartis automatiškai pradėjo galioti. Jis visada būna apsidraudęs automobilį, tiesiog šiuo atveju pasibaigė, o jis nesužiūrėjo, galvojo, kad prasitęsė jam automatiškai, tačiau draudimas nebuvo pratęstas. Po to, kai sudarė sutartį, toliau pradėjo pildyti deklaraciją, nurodęs, neteisingą eismo įvykio laiką, pateikė ją bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“, deklaraciją pateikė irgi elektroniniu būdu iš to pačio adreso (duomenys neskelbtini), būnant gatvėje, pildymas viską savo mobiliuoju telefonu „Iphone 15 Pro“, elektroniniu būdu, o parašą uždėjo (nubraižiau) pirštu telefono ekrane, langelyje kur reikia pasirašyti. Daugiau apie įvykį nieko pasakyti neturi. Labai pašo nutrauki tyrimą dėl mažareikšmiškumo (el. b. l. 154-160).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. balandžio 25 d. įtariamuoju apklaustas N. M. parodė, kad lieka prie savo paskutinės apklausos metų duotų parodymų. Tik nori paminėti, kad Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)ui atlygino 903,48 Eur. (Duomenys neskelbtini) buvo patyręs 903,48 Eur žalą, kurią išmokėjo asmeniui dėl įvykusio eismo įvykio. (duomenys neskelbtini)i išsiaiškinus sukčiavimo atvejį, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), ir jiems buvo atlygina 903,48 Eur žala. Dėl šios priežasties, žala padaryta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Jis su jais atsiskaitė ir apmokėjo žalą. Jam jokių pretenzijų dėl minėto įvykio neturi. Labai nuoširdžiai gailisi. Prašo ikiteisminį tyrimą pabaigti baudžiamuoju įsakymų (el. b. l. 168-172).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. vasario 24 d. liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad jis yra įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų teisės ir valdymo skyriaus žalų ekspertas. 2024 m. gruodžio 6 d. buvo deklaruotas eismo įvykis, kad 09.30 val., (duomenys neskelbtini), susidūrė N. M. vairuojamas automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. A. Kaltu buvo pripažintas N. M., kuris buvo savo automobilį apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu jų bendrovėje. Nagrinėjant šį įvykį kilo įtarimų, kad šis įvykis buvo anksčiau nei sudaryta draudimo sutartis, nes draudimo sutartis buvo sudaryta 2024 m. gruodžio 6 d., 09.19 val. D. A. paaiškindamas situacija, teigė, kad po eismo įvykio skubiai turėjo atsikabinti priekabą su statybinėmis medžiagomis ir kad po įvykio iki deklaracijos galėjo praeiti apie 30 (trisdešimt) minučių. Siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką 903,48 Eur abu eismo dalyviai D. A. ir N. M. suklastojo eismo įvykio laiką. Po pareiškimo pateikimo policijai, vasario 17 d. elektroniniu paštu į jį kreipėsi D. A., kuris parašė e-mail žinutę su tekstu, kad rado fotonuotrauką su tikru įvykio laiku. Fotonuotraukoje įvykio laikas nurodytas 2024 m. gruodžio 6 d., 08.58 val., kas ir paliudija, jog jo minėti asmenys suklastojo eismo įvykio laiką, tam kad gautu draudimo išmoką, nes pagal užpildytą eismo įvykio deklaraciją eismo įvykis deklaruotas 09.30 val., o draudimo sutartis sudaryta 09.19 val. Gavus informaciją apie tikslų įvykio laiką, žalos byla buvo uždaryta, nes buvo gauti įrodymai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta po įvykio, todėl buvo perduota ir atidaryta „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)“ žalos byla. Šiuo atveju draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ materialinė žala nėra padaryta, nes draudimo išmoką išmokės (ar jau išmokėjo) „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)“. Daugiau apie šį įvykį neturi ką pasakyti (el. b. l. 82-85).

Ikiteisminio tyrimo papildomos apklausos metu 2025 m. kovo 4 d. liudytoju apklaustas R. L. parodė, kad dėl 2024 m. gruodžio 6 d. įvykusio eismo įvykio tarp N. M. vairuojamo automobilio „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir D. A. vairuojamo „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kaltu buvo pripažintas N. M. Jis eismo įvykio metu nebuvo apdraudęs savo transporto priemonės jų AB „(duomenys neskelbtini)“. Ar D. A. vairuojama transporto priemonė buvo apdrausta mūsų bendrovės draudimu šiuo atveju tai neturi reikšmės, nes asmuo buvo pats nukentėjęs šio eismo įvykio metu. Kadangi N. M. nebuvo apsidraudęs automobilio iki įvykio, todėl jis elektroniniu būdu po įvykio sudarė draudimo sutartį ir kartu su D. A. suklastojo eismo įvykio laiką įrašydami vėlesnį, kad galiotu draudimo sutartis. D. A. kaip eismo įvykio metu vairavusiam transporto priemonę „Volkswagen Transporter“ jokia draudimo išmoka išmokėta nebuvo, taip pat AB „(duomenys neskelbtini)“ neišmokėjo jokios patirtos žalos ir automobilio „Volkswagen Transporter“ valdytojui įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. N. M. jokia patirtos žalos išmoka nepriklausė, nes asmuo buvo šio eismo įvykio kaltininkas. AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl šio eismo įvykio žalos nepatyrė, nes draudimo išmoką buvo atsisakyta išmokėti, dėl aukščiau išvardytos priežasties, t. y. kadangi N. M. apsidraudė vairuojamą transporto priemonę po įvykusio eismo įvykio (el. b. l. 86- 89).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. kovo 7 d. liudytoju apklaustas D. A. parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., 8.58 val. (laikas tikslus), (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis tarp N. M. vairuojamo automobilio „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jo su įmonei (duomenys neskelbtini) priklausančiu automobiliu „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Kaltininkas buvo N. M. Kadangi nei vienas neturėjo popierinės eismo įvykio deklaracijos, buvo nuspręsta pildytis deklaracijas elektroninėje erdvėje per telefoną. Tai užsiėmė pildyti N. M. per savo telefoną. Jam ten kažkas nesigavo, kažkas strigo sakė. Kadangi jis buvo su savo darbiniu kroviniu savo vairuojamame automobilyje nenorėjo, kad kentėtų darbas, derinosi, kad kolegos atvyktų ir pasiimtų iš jo krovinį, kol jie pildys šitą deklaraciją. Jis užtruko iki 30 min., buvo pasišalinęs į šalia buvusią savo darbovietę. Šalia N. M. nebuvo. Jam sugrįžus prie N. M. pasakė, kad viskas tvarkoje, pildyti per kažkokią kitą programėlę ir užpildė, sufotografavo ir pateikė deklaraciją. Visą pildymą darė N. M., jis buvo šalia jo, jam tik į telefoną atėjo nuoroda, kurią paspaudęs turėjo patvirtinti eismo įvykio deklaraciją. Susipildžius deklaraciją išsiskirstė. Ar N. M. turėjo automobilio draudimo dokumentus jam abejonių nekilo, nes pildė deklaraciją, jis tikrai manė, kad jo dokumentai tvarkingi. Daugiau nieko papasakoti negali (el. b. l. 113-116).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto trečiojo policijos komisariato 2-ajame veiklos skyriuje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies, 182 straipsnio 1 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies, padarymo gavus AB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškimą, kad 2024 m. gruodžio 6 d. buvo deklaruotas eismo įvykis, kad 9.30 val. (duomenys neskelbtini), susidūrė N. M., vairuojamas automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. A. Šio įvykio kaltininku pripažintas N. M., kuris vairuoto automobilio valdytojo civilinę atsakomybę privalomuoju draudimu apdraudė jų bendrovėje. Kilo įtarimų, kad šis įvykis iš tikrųjų kilo ankščiau, kai draudimo sutartis dar nebuvo sudaryta, nes ji elektroniniu būdu buvo sudaryta prieš pat nurodomą įvykio laiką – 2024 m. gruodžio 6 d., 9.19 val., o po to buvo sutarta suklastoti eismo įvykio laiką deklaracijoje. D. A. iš pradžių telefonu paaiškino, kad iškart po įvykio skambino kolegoms, kad jie atvažiuotų atkabintų priekabą su statybinėmis medžiagomis, ir skubiai ją nutemptų į objektą, ir kad po įvykio po deklaracijos pildymo galėjo praeiti apie 30 min., tačiau vėliau atsisakė pateikti skambučio kolegos duomenis. Manoma, kad siekiant apgauti jų bendrovę ir neteisėtai gauti draudimo išmoką (draudimo išmoka būtų sudariusi 903,48 Eur), abu eismo įvykio dalyviai susitarę suklastojo eismo įvykio deklaracijoje įvykio laiką.

AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti dokumentai: 1) Gautas elektroninis laiškas iš D. A., iš kurio matyti, kad eismo įvykis 2024 m. gruodžio 6 d. (duomenys neskelbtini), įvyko 08.58 val.; 2) Įprastinė transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2024 m. gruodžio 6 d., 9.19 val., tarp N. M. ir AB „(duomenys neskelbtini)“, sutartis nutraukta 2025 m. sausio 5 d.; 3) Pranešimas apie eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 6 d., 09.30 val., kaltininkas N. M.; nukentėjęs D. A.; 4) PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio remonto darbai su pakeistomis detalėmis, medžiagomis, dažais, suma 903,48 Eur (be PVM), su PVM 1093,21 Eur (el. b. l. 7, 192-194, 195-196; 197).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo.

Motyvuojamoji dalis

BK 22 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas arba neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Veika laikoma pasikėsinimu padaryti nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą tada, kai asmuo pradeda realizuoti objektyviuosius nusikaltimo arba baudžiamojo nusižengimo sudėties požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133-696/2015, 2K- 73-689/2019 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Sukčiavimo esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai (apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas) suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-7-27-746/2015, Nr. 2K-433-507/2016, Nr. 2K-7-82-699/2018, Nr. 2K-104-1073/2020). Sukčiavimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti šia nusikalstama veika atsiradusius padarinius. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sukčiavimas laikomas baigtu, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra (LAT nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-150/2010, Nr. 2K-442/2014, Nr. 2K-263-696/2016).

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. M. kaltė pasikėsinus padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis N. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai paaiškino jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 08.50 val., jam važiuojant į darbą, automobiliu „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko auto įvykis, nes jis atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Transport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant atbuline eiga. Pildant deklaraciją, pastebėjo, kad jo draudimas yra pasibaigęs, todėl nedelsdamas apsidraudė ir tik po to užbaigė deklaracijos pildymą, o būtent – draudimo sutartį sudarė būdamas automobilio stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio telefono „Iphone 15 Pro“, elektroniniu būdu, pasirašydamas „Smart ID“ ir kai mokėjimas buvo nuskaičiuotas bei draudimo sutartis automatiškai pradėjo galioti, jis toliau pradėjo pildyti deklaraciją, kurioje nurodė neteisingą eismo įvykio laiką, parašą uždėjo (nubraižė) pirštu telefono ekrane, langelyje kur reikia pasirašyti ir elektroniniu būdu pateikė ją bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“. (Duomenys neskelbtini)i išsiaiškinus sukčiavimo atvejį, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), ir jiems buvo atlygina 903,48 Eur žala. Dėl šios priežasties, žala padaryta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Jis su jais atsiskaitė ir apmokėjo žalą.

Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto įmonės AB „(duomenys neskelbtini)“ žalų teisės ir valdymo skyriaus žalų eksperto R. L. parodymai. Pastarasis nurodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d. buvo deklaruotas eismo įvykis, kad 09.30 val., (duomenys neskelbtini), susidūrė N. M. vairuojamas automobilis „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Volkswagen Transporter“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas D. A. Kaltu buvo pripažintas N. M., kuris buvo savo automobilį apdraudęs civilinės atsakomybės draudimu jų bendrovėje. Nagrinėjant šį įvykį kilo įtarimų, kad šis įvykis buvo anksčiau nei sudaryta draudimo sutartis, nes draudimo sutartis buvo sudaryta 2024 m. gruodžio 6 d., 09.19 val., o D. A. paaiškindamas situacija, teigė, kad po eismo įvykio skubiai turėjo atsikabinti priekabą su statybinėmis medžiagomis ir kad po įvykio iki deklaracijos galėjo praeiti apie 30 (trisdešimt) minučių. Siekiant neteisėtai gauti draudimo išmoką 903,48 Eur eismo dalyviai suklastojo eismo įvykio laiką. Po pareiškimo pateikimo policijai, vasario 17 d., elektroniniu paštu į jį kreipėsi D. A., kuris parašė e-mail žinutę su tekstu, kad rado fotonuotrauką su tikru įvykio laiku. Fotonuotraukoje įvykio laikas nurodytas 2024 m. gruodžio 6 d., 08.58 val., kas ir paliudija, jog jo minėti asmenys suklastojo eismo įvykio laiką, tam kad gautu draudimo išmoką, nes pagal užpildytą eismo įvykio deklaraciją eismo įvykis deklaruotas 09.30 val., o draudimo sutartis sudaryta 09.19 val. Gavus informaciją apie tikslų įvykio laiką, žalos byla buvo uždaryta, nes buvo gauti įrodymai, kad draudimo sutartis buvo sudaryta po įvykio, todėl buvo perduota ir atidaryta „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)“ žalos byla. Šiuo atveju draudimo bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“ materialinė žala nėra padaryta, nes draudimo išmoką išmokės (ar jau išmokėjo) „Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamojo ir liudytojo duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent – gautas elektroninis laiškas iš D. A., iš kurio matyti, kad eismo įvykis įvyko 2024 m. gruodžio 6 d., (duomenys neskelbtini), 08.58 val.; įprastinė transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2024 m. gruodžio 6 d., 09.19 val., tarp N. M. ir AB „(duomenys neskelbtini)“, sutartis nutraukta 2025 m. sausio 5 d.; pranešimas apie eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 6 d., 09.30 val., kaltininkas N. M.; nukentėjęs D. A.; PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio remonto darbai su pakeistomis detalėmis, medžiagomis, dažais, suma 903,48 Eur (be PVM), su PVM 1093,21 ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Teismas, įvertinęs bei sugretinęs anksčiau aptartus įrodymus, kurių patikimumu neturi pagrindo abejoti, konstatuoja ir tai, kad kaltinamasis suvokė savo veiksmų nusikalstamą pobūdį ir sąmoningai pasikėsino apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, o būtent – draudimo išmoką. Tai reiškia, kad pastarasis veikė jo veiksmuose esant tiesioginei tyčiai.

Pagal teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes atsižvelgtina ir į tai, jog N. M. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes AB „(duomenys neskelbtini)“ pastebėjo melagingus duomenis ir žalos atlyginimo neišmokėjo.

Visi teismo anksčiau aptarti ir sugretinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurių įrodomąja reikšme teismas neturi pagrindo abejoti, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad N. M. veika pagrįstai kvalifikuotina kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo.

Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kyla tada, kai padaroma viena iš alternatyvių veikų: 1) netikro dokumento pagaminimas, 2) tikro arba netikro dokumento suklastojimas, 3) suklastoto dokumento laikymas, gabenimas, siuntimas, panaudojimas ar realizavimas. Pagal teismų praktiką dokumentu BK 300 straipsnio 1 dalies prasme, laikytinas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas (LAT nutartys Nr. 2K-426/2006, Nr. 2K-16/2010, Nr. 2K-263/2010, Nr. 2K-401/2011, Nr. 2K-139/2012). Dokumentas laikomas netikru tada, kai jo turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentą surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu. Netikro dokumento pagaminimas – tai visiškai naujo žinomai melagingo dokumento pagaminimas, t. y. kaltininkas neteisėtai visą dokumentą, kuriame įtvirtinta tikrovės neatitinkanti informacija, surašo, atspausdina ar kitokiais būdais sukuria siekdamas išleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip autentišką.

Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo N. M. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta visiškai ir nekelia jokių abejonių.

Kaltinamasis N. M. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai, išsamiai paaiškino jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes. Parodė, kad 2024 m. gruodžio 6 d., apie 08.50 val., jam važiuojant į darbą, automobiliu „Opel Signum“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), įvyko auto įvykis, nes jis atsitrenkė į automobilį „Volkswagen Transport“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiuojant atbuline eiga. Pildant deklaraciją, pastebėjo, kad jo draudimas yra pasibaigęs, todėl nedelsdamas apsidraudė ir tik po to užbaigė deklaracijos pildymą, o būtent – sutartį sudarė būdamas automobilio stovėjimo aikštelėje, adresu (duomenys neskelbtini), iš savo asmeninio telefono „Iphone 15 Pro“, elektroniniu būdu, pasirašydamas „Smart ID“ ir kai mokėjimas buvo nuskaičiuotas bei draudimo sutartis automatiškai pradėjo galioti, jis toliau pradėjo pildyti deklaraciją, kurioje nurodė neteisingą eismo įvykio laiką, parašą uždėjo (nubraižė) pirštu telefono ekrane, langelyje kur reikia pasirašyti ir elektroniniu būdu pateikė ją bendrovei AB „(duomenys neskelbtini)“.

Kaltinamojo duotus parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai, kurių patikimumu teismas neturi pagrindo abejoti, o būtent – ikiteisminio tyrimo apklausų metų liudytoju apklausto R. L. parodymai; gautas elektroninis laiškas iš D. A., iš kurio matyti, kad eismo įvykis 2024 m. gruodžio 6 d., (duomenys neskelbtini), 08.58 val.; įprastinė transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sudaryta 2024 m. gruodžio 6 d., 9.19 val., tarp N. M. ir AB „(duomenys neskelbtini)“, sutartis nutraukta 2025 m. sausio 5 d.; pranešimas apie eismo įvykį, adresu (duomenys neskelbtini), 2024 m. gruodžio 6 d., 09.30 val., kaltininkas N. M.; nukentėjęs D. A. ir kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai.

Taigi, kaltinamojo duotų parodymų, kuriuos patvirtina kitų byloje esančių įrodymų visuma, analizės pagrindu darytina išvada, kad N. M. savo aktyviais veiksmais suklastojo tikrą dokumentą, o būtent – suklastojo pranešimą apie eismo įvykį, t. y. įrašydamas jame melagingus duomenis apie eismo įvykio laiką ir minėtą žinomai suklastotą dokumentą panaudojo oficialiai – pateikė jį AB „(duomenys neskelbtini)“. Tai reiškia, kad dėl tokių N. M. aktyvių veiksmų atsirado ir teisinės pasekmės, nes (duomenys neskelbtini) būtų patyręs 903,48 Eur žalą, kurią išmokėtų asmeniui dėl įvykusio eismo įvykio. Tačiau, (duomenys neskelbtini) išsiaiškinus sukčiavimo atvejį, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini), ir jiems buvo atlyginta 903,48 Eur žala. Dėl šios priežasties, žala padaryta Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini). Teismo nustatyti aktyvūs kaltinamojo veiksmai atitinka visus BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, todėl pastarojo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal pirmiau nurodytą BK specialiosios dalies normą.

Svarbu ir tai, kad remiantis tiek N. M. parodymais, tiek kitais byloje surinktais ir teismo įrodymais pripažintais duomenimis, nustatyta, kad kaltinamasis puikiai suvokė, jog apgaule siekia gauti draudimo išmoką, nes pirma, elektroniniu būdu sudarė privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį su AB „(duomenys neskelbtini)“, o tik po to pranešime apie eismo įvykį įrašė bei pranešė žinomai melagingus duomenis apie eismo įvykio laiką AB „(duomenys neskelbtini)“ ir tokiais savo veiksmais sąmoningai inicijavo žalos apmokėjimą. Šios teismo nustatytos aplinkybės (be nustatytų objektyvių nusikaltimo sudėties požymių) patvirtina N. M. veiksmuose susiformavusią tyčią taip elgtis (subjektyviąją nusikaltimo pusę).

Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 24 d. paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat išaiškinus proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tvarką ir pasekmes, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418-425 straipsniuose, N. M. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Dėl skirtinos bausmės

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Įstatymų leidėjas už nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymą numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą, arba laisvės atėmimą iki trejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę N. M., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytomis nuostatomis – atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes.

Kaltinamasis N. M. pasikėsino padaryti vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis, BK 22 straipsnio 1 dalis, BK 182 straipsnio 1 dalis) ir padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis, 300 straipsnio 1 dalis). Remiantis Lietuvos Respublikos teismų informacinės sistemos „Liteko“ bei byloje esančiais Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, N. M. Lietuvos Respublikoje neteistas. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, pastarasis baustas administracine tvarka, taip pat dirba. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis gydytųsi nuo psichikos ir (ar) priklausomybės ligų.

Susipažinus su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir juos įvertinus BK 59 straipsnio 1 dalies kontekste, darytina išvada, kad N. M. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl esminių jam inkriminuotų ir šiame teismo baudžiamajame įsakyme nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių pripažino visiškai, davė išsamius ir nuoseklius parodymus, paaiškino, jog dėl savo veiksmų gailisi, todėl teismas pripažįsta N. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o pastarojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgdamas į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – N. M. Lietuvos Respublikoje neteistas, yra dirbantis, neturi priklausomybės ligų, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus prokurorės prašomą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, prokurorės siūlomos bausmės dydis – 30 parų arešto už nusikalstamą veiką, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje bei 42 parų arešto už nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje yra teisinga ir proporcinga, todėl mažinti ar didinti jos nėra pagrindo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje bei BK 300 straipsnio 1 dalyje, subendrintinos bausmių apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę, ir skirti N. M. subendrintą bausmę – 42 parų arešto bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, N. M. skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu ir jam skirtina 28 parų arešto bausmė.

Teismas, įvertinęs pirmiau aptartas tiek kaltinamąjį, tiek jo padarytą nusikalstamą veiką charakterizuojančias aplinkybes, pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, ir nutaria taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, atidedant kaltinamajam N. M. paskirtos arešto bausmės vykdymą 6 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1, 5 dalys) be intensyvios priežiūros. Teismo nuomone, prokurorė pagrįstai prašo kaltinamajam neskirti intensyvios priežiūros, kadangi kaltinamojo nuolatinė kontrolė bei priežiūra šiuo metu netikslinga.

Siekiant, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai būtų pasiekti, yra pagrindo kaltinamajam vietoje intensyvios priežiūros paskirti tokius įpareigojimus, kurie iš esmės įtakotų N. M. elgesį bei gyvenimo būdą: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam N. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikintina.

Kaltinamasis nebuvo laikinai sulaikytas ar laikomas suėmime.

Civilinio ieškinio byloje nėra. Proceso išlaidų nėra.

Daiktų, turinčių reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

N. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu, pasikėsinus padaryti nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

N. M. , pripažinti kaltu, padarus nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes už nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu, kai griežtesnė bausmė apima švelnesnę bausmę, ir N. M. skirti galutinę subendrintą bausmę – 42 (keturiasdešimt dviejų) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti N. M. 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 5-6 dalimis, N. M. 28 (dvidešimt aštuonių) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant N. M.: 1) pradėti dirbti arba tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 5 punktas); 2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 8 punktas).

Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

N. M. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o šiam teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus – panaikinti.

1.Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

2.Probuojamieji privalo: atvykti į probacijos tarnybą (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080, (8 5) 212 3551) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo arba probuotojo šaukimo gavimo dienos; vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.