Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu paskelbti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 276 straipsnio 5 dalies tvarka) nukentėjusiojo K. S. parodymai, kai jis apklaustas teisme parodė, kad su draugais atvažiavo į (duomenys neskelbtini), norėjo uždaryti vasarą, pasilinksminti. Nuėjo į klubą „(duomenys neskelbtini)“. Keturiese šventė, fotografavosi. Galimai šokant netyčia užkabino kaltinamąjį, atsiprašė. Gali būti, kad užkabino antrą kartą, bet tikrai netyčia, nepiktybiškai. M. K. pasiūlė išeiti į lauką. Lipo laiptais, užlipus maždaug iki pusės laiptų, viskas aptemo ir jau nieko neprisimena. Negali pasakyti, kodėl taip įvyko. Vėliau draugo panelė sakė, kad M. į ją spoksojo. Smūgio metu jo (K. S.) panelė ėjo paskui, bet nelabai ką matė. Toliau jau atsimena tik ligoninės palatą. Kai grįžo sąmonė, buvo palatoje susiūta galva. Pamatė verkiančią mamą, draugę. Vėliau du mėnesius gulėjo kaip daržovė, atsikeldavo tik į tualetą, net maisto negalėjo pats pasiimti. Kai atsikeldavo, spaudė galvą. Džiaugėsi, kai pagaliau išėjo į lauką. Nuo šios galvos traumos gydymo nėra. Reikalinga ramybė, gulėjimas. Gėrė vaistus nuo skausmo. Ligoninėje gulėjo 5-6 dienas, prašė išleisti namo, nes jokio gydymo neplanavo, geriau gulėti namuose. Sužinojo, kad skilo kaukolė, išsiliejo kraujas, operacijos nereikėjo. Gydytojai sakė, kad viskas gerai, bet žino, kad yra kažkokie pakalkėjimai, suragėję latakai. Iki šiol skauda galvą. Išlaikė mama, draugė, turėjo susitaupęs pinigų. Negalėjo grįžti į seną darbą, dirbo (duomenys neskelbtini). Gydytojai patarė nedirbti šio darbo, negalėjo sunkiai kelti. Gydytojai sakė, kad po metų reikės tirtis, kraujas taip greitai neišsivaikšto. Niekas išsamiai nepaaiškino, ką reiškia tie pakitimai. Šią sumą (prašomą civiliniu ieškiniu) apskaičiavo, vidutinį dienos darbo užmokestį paskutinių trijų mėnesių padauginęs iš 47 dienų. Sodra sumokėjo apie 1000 eurų. 5000 eurų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo palaiko. Turėjo planų keliauti, bet nepavyko. Negalėjo lankyti mėnesį (duomenys neskelbtini). Vėliau buvo (duomenys neskelbtini) dėl triukšmo. Net po pusės metų dėl triukšmo negalėjo lankytis klube. Visa tai suprastino gyvenimą. Tada mokėsi (duomenys neskelbtini). Dėl traumos negalėjo dalyvauti kartingų varžybose. Dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dirbo po paskaitų (2 t. b. l. 24a-25). Nukentėjusysis K. S. paskelbtus parodymus patvirtino kaip teisingus.

Apklausta teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja E. B. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus (paskelbti BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka), kai ji parodė, kad pažįsta K., greitai bus (duomenys neskelbtini) metai, kaip jie kartu. Šoko klube, tas vaikinas atsisėdo priešais juos ir nejaukiai žiūrėjo. Ranka parodė nežiūrėti. Jis priėjo prie jų grupelės, kvietė parūkyti. Jie atsisakė eiti. Antrą kartą kvietė eiti K.. Jie ėjo kartu. Lipdami laiptais, pamatė smūgį K.. Papurškė dujų, kad nedaužytų kitų. Salėje pokalbio su tuo vaikinu nematė. Ėjo M., K., ji, toliau E. ir E.. Matė, kad K. stovėjo sunėręs rankas, kai M. trenkė. Ėjo K. iš nugaros, nematė, kas priekyje vyko. Negirdėjo, ką kalbėjo. Smūgis buvo vienas dešine ranka į žandikaulį. K. krito, ji purškė dujų, bėgo prie K.. Jis buvo nesąmoningas. Kai atsigavo, sakė, kad skauda. (duomenys neskelbtini) atnešė ledo. Ji kvietė policiją. Draugai nusivedė M.. Smūgis buvo stiprus, gal dantys sutraškėjo, girdėjo garsą, negalvojo, kad galva taip trenkėsi. Iš pakaušio bėgo kraujas. K. išsivežė greitoji medicinos pagalba. Ji važiavo kartu. K. susiuvo galvą, peršvietė. K. lūžo pakauškaulis, kraujas išsiliejo į smegenis, reikėjo stebėti. Ryte reikėjo tikrinti, ar kraujas toliau nebėga į smegenis. Paaiškėjo, kad toliau kraujas nebėga. Į ligoninę atvažiavo K. mama. (duomenys neskelbtini) buvo apie savaitę. Prašė, kad leistų išvažiuoti į K.. Pasakė, kad kol kas viskas buvo gerai, bet K. galėjo likti invalidu, aklas. Jokio gydymo nebuvo, reikėjo laukti. K. skaudėjo galvą. Naktį bijojo miegoti, kad neužgautų K.. Visa šeima bijojo. K. du mėnesius buvo namie. Eidavo tik į tualetą. Vaistai nuo skausmo nepadėjo. Jis vėmė nuo skausmo. Po šios traumos K. pasidarė kitoks, atsirado nuotaikų kaitos, dar liko galvos skausmai. Mano, kad liko pasekmės. Rugpjūčio 9 d. K. tyrėsi dėl galvos skausmų, bet kai peršvietė galvą, lyg ir nieko nėra. Paskelbus liudytojos E. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 65-66), liudytoja E. B. parodė, kad taip, jie visi išėjo. Tada, kai apklausė, buvo nemiegojusi 26 valandas, buvo ligoninėje su K.. Balionėlį turėjo savigynai. Buvo su nedideliu rankinuku, į kurį tilpo telefonas, piniginė ir balionėlis, kurį padovanojo draugas. Yra maža, pagalvojo, kad negalėtų apsiginti. Balionėlį visada turėjo dėl saugumo (2 t., b. l. 38-39). Liudytoja E. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino šiuos parodymus kaip teisingus. Paaiškino, kad kai nukrito nukentėjusysis, kaltinamąjį griebė draugai ir vedėsi, viskas įvyko momentaliai.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytojas E. T. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus (paskelbti BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka), kai jis apklaustas parodė, kad pažįsta K. S., žino, kad nagrinėjama byla dėl muštynių. Buvo klube, šoko atokiau nuo kitų žmonių. Priėjo vaikinas, prisėdo prie jų staliuko ir pradėjo juos stebėti, gal norėjo prikibti. E. B. parodė, kad eitų iš čia. Jis kvietė juos išeiti į kiemą, jie atsisakė. Vaikinas išėjo, sugrįžo, vėl kvietė eiti į kiemą parūkyti, išsitempė K.. Matėsi, kad vaikinas yra agresyvus. Jie trise ėjo iš paskos. Kol jie leidosi laiptais, K. ir tas vaikinas kalbėjosi. Pamatė smūgį, E. tam vaikinui papurškė dujų. Smūgis buvo dešine ranka K. į žandikaulį kumščiu. Smūgis buvo vienas, nuo kurio K. krito, susimušė pakaušį, prarado sąmonę. Daugiau to vaikino (M. K.) nematė. Jį išsivedė draugai. Po smūgio K. krito ant nugaros, lyg praradęs sąmonę. Krito visa jėga ant pakaušio. Ten yra betoninės plytelės, ne veja. E. papurškė M., nes nežinojo, ar jis ir toliau bus agresyvus. Kai priėjo, nebuvo laiko trenkti, iš karto gynėsi. K. 1-2 minutes buvo be sąmonės. Bėgo kraujas, prašė servetėlių, pavertė K. ant šono. Po kelių minučių atvažiavo policija. Smūgio metu buvo 15-20 metrų atstumu. Matė, kad M. nusivedė draugai. Pašalinių žmonių nematė. Vėliau matė rūkė kieme. Sunku pasakyti, kodėl M. pasirinko K.. Iki tol jokio konflikto, susidūrimo nebuvo. M. gal buvo kažko pavartojęs. Nežino, ar po smūgio M. buvo ramus. Tuo metu, kai buvo smūgis, jie jau ėjo (2 t., b. l. 37-38). Liudytojas E. T. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino šiuos parodymus kaip teisingus. Paaiškino, kad suprato, jog M. agresyvus, nes kvietėsi K., tokia standartinė buvo situacija. Nežiūrėjo, kaip M. reagavo, kai nukrito K.. M. tikrai galėjo matyti, kaip griuvo K.. Nuo K. griuvimo iki papurškimo dujomis praėjo keletą sekundžių.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. J., patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus (paskelbti BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka), kai ji apklausta parodė, kad pažįsta K., yra draugai. Žino, kad jis nukentėjo klube. Nuėjo į klubą, šoko. Pamatė, kad juos stebi kažkoks vaikinas. E. ženklais parodė, kad eitų iš čia, šoko toliau. Maždaug po 5 minučių vaikinas priėjo prie jų, siūlė eiti į lauką, jie nėjo. Vaikinas išėjo, bet sugrįžo. Antrą kartą kvietė eiti K.. Jie trys taip pat išėjo. Po akimirksnio pamatė smūgį. E. papurškė dujų. Vaikinas dingo. Atvažiavo greitoji medicinos pagalba, policija. Kai jie išėjo, K. ir M. buvo vienas priešais kitą, gal kalbėjo. Labai greitai pamatė smūgį kumščiu į veidą. Smūgis buvo stiprus, K. trenkė galvą į grindinį, girdėjosi nemalonus garsas. K. buvo be sąmonės 5-10 minučių. Pribėgo prie jo, kvietė medikus, policiją. Tas vaikinas greitai išėjo. Atsigavęs K., nelabai orientavosi, jie ieškojo jo piniginės. Taip ir liko nesupratę, už ką buvo tas smūgis. Tą vaikiną (M. K.) matė iš toli. Nelingavo į šonus, nežino, ar ko vartojęs. K. šoko šalia. Kontakto su M. nebuvo. M. nešoko. Jį pamatė prie staliuko. M. priėjo, kvietė juos eiti į lauką parūkyti (2 t., b. l. 37-38). Liudytoja E. J. teisminio bylos nagrinėjimo patvirtino paskelbtus parodymus kaip teisingus.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas liudytojas A. A. patvirtino teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus (paskelbti BPK 276 straipsnio 5 dalies tvarka), kai jis parodė, kad kažkiek pažįsta kaltinamąjį M. K., kelis kartus kartu dalyvavo vakarėliuose. Žino, kad nagrinėjama byla dėl konflikto klube. Šventė gimimo dieną. Didelė grupė atvažiavo į klubą, gėrė alkoholį. Jis (A. A.) prižiūrėjo tvarką. Buvo daug žmonių. M. su E. sėdėjo prie baro. Išėjo į kiemą parūkyti. Užtraukė paskutinį dūmą, užgesino cigaretę ir pamatė smūgį. K. krito ant žemės, suprato, kad susimušė pakaušį. Pasakė, kad reikia dingti, iškvietė taksi ir išvažiavo iš ten. M. buvo su E. prie baro. Jis išėjo į kiemą po 5-10 minučių ir pamatė smūgį. Išėjo su dviem draugais, vardų pavardžių nežino. Buvo jo mergina G. T., K. Č.. Nematė, kaip M. nusileido laiptais, išėjo į kiemą, tik pamatė smūgį. Kas vyko iki smūgio, nematė. Nežino, kodėl trenkė, gal dėl merginos. Smūgio metu matė dvi merginas. Vaikino, kuriam M. trenkė, nežino. Jis nukrito, mergina M. papurškė dujų. Smūgis buvo į žandikaulį iš apačios dešine ranka. Du draugai M. nuvedė į šalį, iškvietė taksi. Su M. daug nekalbėjo. Smūgio metu M. ir tas vaikinas buvo vienas prieš kitą. M. priėjo ir stipriai trenkė, norėdamas sužaloti. Pagal techniką smūgis buvo stiprus, t. y. projektuotas smūgis, norėjo sužaloti, galima sakyti „išjungti“. Vėliau M. juokėsi, gyrėsi tuo, ką padarė. Ta grupė vaidina „kietą“, patinka gatvės muštynės, negirdėjo, kad gailėtųsi. Asmeninių reikalų su M. neturėjo. Jo mergina išdavė jį su M.. Tada jis buvo neadekvatus. Su M. susitikdavo vakarėliuose. Dabar nesportuoja. Kai buvo mažas, lankė (duomenys neskelbtini). Smūgius iš esmės žino. M. K. nesportuoja. Žino, kad buvo armijoje, gal ten sportavo (2 t., b. l. 35). Liudytojas A. A. teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino šiuos parodymus kaip teisingus.

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu ekspertas J. (J.) R. paaiškino, kad pasikeitus taisyklėms, kaukolės pamatų lūžis, tiek pagal senas, tiek pagal naujas taisykles, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Dar tokia viena pastaba, kad taisyklės įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d., tačiau jos galioja tik tiems įvykiams, kurie įvyko būtent po šios datos. Bet kokiu atveju šis įvykis įvyko 2022 m. ir jam (įvykiui) galioja senos taisyklės. Pagal naujas taisykles tai būtų irgi sunkus sveikatos sutrikdymas konkrečiu atveju. Nustatė ne kaukolės lūžį, o pakauškaulio kairės pusės linijinį lūžį, tai čia yra pamato lūžis ir ta lūžio linija nueina į pakauškaulio pamatinę dalį ir tai atitinka pagal taisykles sunkų sveikatos sutrikdymą. Pakauškaulis turi savo dalį, kuri atitiktų kaukolės skliautą, tą pakaušio dalį, kur kiekvienas gali pasičiupinėti, šiuo atveju lūžio linija, kaip nustatyta papildomo radiologinio tyrimo metu, pereina į pakauškaulio pamatinę dalį, tai į kaukolės pamatą. Už tai pasikeitė vertinimas sveikatos sutrikdymo mąsto konkrečiu atveju. Nuo pagrindinės ir lydinčiosios diagnozės, tai yra pagrindinė diagnozė. Čia taip įrašė gydytojai klinicistai, bet jų vertinimo kriterijus yra būtent dėl sveikatos sutrikdymo mąsto, tai yra pakauškaulio pamatinės dalies, faktiškai kaukolės pamato lūžio buvimas, nes ta galvos smegenų kontūzija, buvo lydima neurologine sunkia simptomatika, už tai ji nėra vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Diagnozės surašymo eiliškumas neįtakoja jų, kaip ekspertų įvertinimo dėl sužalojimo, sutrikdymo mąsto. Pagal sužalojimo mąstą, tai jeigu viskas gerai, asmuo gali nejausti pasekmių. Nežino paciento būklės 2024-2025 m., mano, kad viskas bus gerai. Konkrečiau galėtų kalbėti, jeigu turėtų paciento dokumentaciją 2023-2024 m.

(duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad K. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs: muštine žaizda pakaušio srityje, pakauškaulio kairės pusės linijiniu lūžiu apimančiu ir kaukolės pamatinę dalį, nežymiu kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais be patologinės neurologinės simptomatikos. Sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu su atsitrenkimu pakaušiu į kietą paviršių, galimai byloje nagrinėjamo įvykio metu, 2022 m. rugpjūčio 28 d. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. K. S. veide ar kitose (be minėto pakaušio) kūno vietose sužalojimų nenustatyta, todėl medicininiu tyrimu nustatyti nukentėjusiojo griuvimo priežastį/aplinkybės nėra galimybės. Sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl kaukolės pamato lūžio (Taisyklių punktas 6.6.1.). Ankstesniame medicinos dokumentų apžiūros protokole specialisto nurodytą sveikatos sutrikdymo mastą laikyti negaliojančiu, dėl pateikto galvos KT tyrimo netikslaus aprašymo, kuriame nėra nurodyta, kad pakauškaulio lūžis apima ir kaukolės pamatą. Kitos diagnozės, nesusijusios su minėta galvos trauma, neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui. Tikėtina, kad prieš griuvimą nukentėjusysis galėjo būti vertikalioje ar jai artimoje padėtyje. K. S. buvo hospitalizuotas alkoholinio apsvaigimo būsenoje, kuri tikėtinai buvo ir įvykio metu. Tai neturi įtakos sveikatos sutrikdymo mastui (2 t., b. l. 99-102).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės matyti, kad (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio 28 d. gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), prie klubo ,, (duomenys neskelbtini)“, vienas vaikinas trenkė kitam, kuris griuvo, prasiskėlė galvą, guli be sąmonės. Mušeika pasišalino. Pranešėjo skambučio pradžios data ir laikas: 2022 m. rugpjūčio 28 d. 2.37 val. Pirminio informacijos patikrinimo metu nustatyta, kad K. S., su GMP brigada (duomenys neskelbtini) išvežtas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. ,,Body“ (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 28 d. (duomenys neskelbtini) slaugytoja M. telefonu (duomenys neskelbtini) pranešė, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. 3.15 val. GMP į ligoninę dėl trauminės subarachnoidinės hemoragijos, kaukolės skliauto lūžimo pristatė ir gydymui paguldė į neurochirurgijos skyrių K. S., kuris paaiškino, kad 2022 m. rugpjūčio 28 d. 2.30 val., (duomenys neskelbtini), sumušė nepažįstami. Papildoma informacija apie patikrinimą, ekipažo Nr. (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 2.35 val., (duomenys neskelbtini), prie naktinio klubo ,, (duomenys neskelbtini)“, K. S. būnant prie laiptų, nenustatytą kiekį kartų ir į nenustatytas kūno vietas trenkė nepažįstamas asmuo, po ko K. S. iš karto prarado sąmonę ir vėliau atsikėlė tik (duomenys neskelbtini) ligoninėje, jam buvo diagnozuota trauminė epidurinė hemoragija, linijinis pakauškaulio lūžis kairėje pusėje, trauminė kontuzija, trauminis SAH ir galvos žaizda. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, „Body“ (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 6).

2022 m. rugpjūčio 28 d. savanoriškų daiktų ir dokumentų pateikimo protokolu A. A. pateikė M. K. nuotraukas, 2 vnt. (1 t., b. l. 87-91).

2022 m. rugpjūčio 28 d. įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėtas objektas – šaligatvis yra tarp pastatų adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tarp pastatų yra kioskeliai, dešinėje pusėje nuo kioskelių yra laiptai į pastatą (duomenys neskelbtini), laiptų apačioje, kurie vedą į pastatą (duomenys neskelbtini), yra apžiūrimas šaligatvis grįstas pilkos spalvos trinkelėmis, ant kurio yra raudonos spalvos dėmės. Nuo raudonos spalvos dėmių, naudojant kosmetinį krapštuką su sterilia tampono vata, tamponėlį suvilgant tirpalu, kuris susideda iš 0,9 % natrio chlorido, yra paimama nuoplova. Pagaliukas su tamponėliu yra paimamas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Užlipus laiptais link įėjimo į pastatą adresu (duomenys neskelbtini), kairėje pusėje yra vaizdo stebėjimo kamera, nukreipta į įėjimo duris. Taip pat vaizdo stebėjimo kamera yra įrengta ant pastato adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra nukreipta link kioskelių. Daugiau įvykio vietoje tyrimui reikšmingų objektų nerasta, paimta nuoplova, 1 vnt., kuri supakuota į voką Nr. 1 (1 t., b. l. 32-33).

2022 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 8 minutės ir 27 sekundės. Vaizdo įrašo pradžia 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:26:42 val. Vaizdo įraše matomas įėjimas į „(duomenys neskelbtini)“ klubą. Prie įėjimo, ant laiptų sėdi žmonės. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:33:52 val. iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ išeina vaikinas (duomenys neskelbtini) plaukais, apsirengęs raudonais marškinėliais, tamsios spalvos šortais. Paskui jį eina vaikinas (duomenys neskelbtini) plaukais, apsirengęs baltais marškinėliais, tamsios spalvos šortais. Abu vaikinai nusileidžia laiptais žemyn, prieina prie paviljonų. Paskui juos eina dvi merginos ir vienas vaikinas. Kas darosi po to, nematoma, nes viskas vyksta už terasos. Matosi tik, kad kažkas papurškia dujų vaikinui, kuris apsirengęs raudonais marškinėliais, atbėga kiti žmonės, o vaikinas su raudonais marškinėliais pasišalina. Vaizdo įrašo pabaiga 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:50:13 val.

Apžiūros objektas yra vaizdo įrašas (duomenys neskelbtini). Vaizdo įrašo trukmė 13 minučių ir 13 sekundžių. Vaizdo įrašo pradžia 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:29:59 val. Vaizdo įrašas yra iš vaizdo kameros, kuri yra iš (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:34:01 val. matoma, kad tarp laiptų ir paviljonų stovi vaikinas (duomenys neskelbtini) plaukais, apsirengęs raudonais marškinėliais, tamsios spalvos šortais ir vaikinas (duomenys neskelbtini) plaukais, apsirengęs baltais marškinėliais, tamsios spalvos šortais. 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:34:02 val. vaikinas su raudonais marškinėliais su ranka suduoda smūgį į veidą vaikinui su baltais marškinėliais. Mergina papurškia dujų vaikinui su raudonais marškinėliais ir jis pasišalina. Vaizdo įrašo pabaiga 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:43:12 val. (1 t., b. l. 60).

Iš 2022 m. spalio 26 d. apžiūros protokolo matyti, kad (duomenys neskelbtini) V. K., apžiūrėjęs (duomenys neskelbtini) K. S. gydymo stacionare ligos istoriją, elektroninių dokumentų nuorašus ir DVD įrašą, konstatavo, kad K. S. nustatyta: muštinė žaizda pakaušyje, kairėje pusėje, pakauškaulio kairės pusės linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas po smegenų dangalais (be neurologinės, patologinės simptomatikos). Sužalojimų veide ar kitose kūno vietose nenustatyta. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą dėl pakauškaulio lūžio ir galėjo susidaryti griūnant su atsitrenkimu pakaušiu į kietą paviršių. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu (1 t., b. l. 113-114).

Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, būtinasis nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymis yra sunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – chuliganiškos paskatos.

Tokio pobūdžio baudžiamosiose bylose yra svarbu išsiaiškinti, ar tarp asmenų buvo kilęs konfliktas, konflikto pradžią, priežastis ir, kiek įmanoma, tiksliai nustatyti visą įvykio eigą, nes šios aplinkybės yra svarbios sprendžiant, ar buvo padaryta nusikalstama veika, jos kvalifikavimui.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad M. K. 2022 m. rugpjūčio 28 d. apie 2.35 val. viešoje vietoje, prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu, pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia ranka sudavė vieną smūgį nukentėjusiajam K. S. į veido sritį, po ko nukentėjusysis griuvo ant žemės ir prarado sąmonę. Faktines aplinkybes dėl M. K. suduoto smūgio K. S., po kurio nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ant žemės, patirdamas sužalojimą, paliudijo teisiamojo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis M. K., iš dalies byloje apklaustas nukentėjusysis K. S., liudytojai A. A., E. B., E. T., E. J.. (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad K. S. nustatytas sužalojimas galėjo būti padarytas griuvimo metu su atsitrenkimu pakaušiu į kietą paviršių, galimai byloje nagrinėjamo įvykio metu, 2022 m. rugpjūčio 28 d. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. 2022 m. rugsėjo 7 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėjus vaizdo įrašą (duomenys neskelbtini), 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:34:01 val. matoma, kad tarp laiptų ir paviljonų vienas priešais kitą stovi vaikinas (duomenys neskelbtini) plaukais, apsirengęs raudonais marškinėliais (kaltinamasis M. K.), tamsios spalvos šortais ir vaikinas (duomenys neskelbtini) plaukais, apsirengęs baltais marškinėliais, tamsios spalvos šortais (nukentėjusysis K. S.). Matosi, kad K. S. kažką sako M. K. ir eina link jo bei 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:34:02 val. vaikinas su raudonais marškinėliais (M. K.) su ranka suduoda smūgį į veidą vaikinui su baltais marškinėliais (K. S.). Mergina papurškia dujų vaikinui su raudonais marškinėliais ir jis pasišalina. Vaizdo įrašo pabaiga 2022 m. rugpjūčio 28 d. 02:43:12 val. (1 t. b. l. 60).

Taigi byloje nustatyta, kad nukentėjusysis K. S. buvo sužalotas nuo M. K. vieno smūgio.

Minėtu (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, kad K. S. nustatytas galvos sumušimas, pasireiškęs: muštine žaizda pakaušio srityje, pakauškaulio kairės pusės linijiniu lūžiu apimančiu ir kaukolės pamatinę dalį, nežymiu kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais be patologinės neurologinės simptomatikos. Šis sužalojimas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, dėl kaukolės pamato lūžio (Taisyklių punktas 6.6.1.).

Apklaustas teisminio bylos nagrinėjimo metu J. R. paaiškino, kad pasikeitus taisyklėms, kaukolės pamato lūžis, tiek pagal senas, tiek pagal naujas taisykles, atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Taisyklės įsigaliojo nuo 2024 m. lapkričio 1 d., tačiau jos galioja tik tiems įvykiams, kurie įvyko būtent po šios datos. Bet kokiu atveju šis įvykis įvyko 2022 m. ir įvykiui galioja senos taisyklės. Pagal naujas taisykles tai būtų irgi sunkus sveikatos sutrikdymas konkrečiu atveju. Nustatė ne kaukolės lūžį, o pakauškaulio kairės pusės linijinį lūžį, o tai yra pamato lūžis ir ta lūžio linija nueina į pakauškaulio pamatinę dalį bei tai atitinka pagal taisykles sunkų sveikatos sutrikdymą. Pakauškaulis turi savo dalį, kuri atitiktų kaukolės skliautą, tai sakykim, tą pakaušio dalį, kur kiekvienas gali pasičiupinėti, šiuo atveju lūžio linija, kaip nustatyta papildomo radiologinio tyrimo metu, pereina į pakauškaulio pamatinę dalį, tai į kaukolės pamatą. Už tai pasikeitė vertinimas sveikatos sutrikdymo mąsto konkrečiu atveju.

Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo įvykio metu tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo buvo kilęs žodinis konfliktas, kurio metu K. S. kažką pasakė M. K.. Po ko M. K. nukentėjusiajam K. S. staigiu judesiu kumščiu trenkė į veido sritį ir šis nukrito ant grindinio. Šias aplinkybes patvirtino visi byloje apklausti liudytojai, išskyrus aplinkybę dėl ko tiksliai sukonfliktavo K. S. ir M. K.. K. S. konflikto priežasties neatsimena. M. K. paaiškino, kad K. S. kažką negražaus pasakė apie jo šeimą, mamą, nors jos nukentėjusysis nepažinojo.

Kvalifikuojant kaltinamojo M. K. veiksmus, teismas pažymi, kad teismų praktikoje yra išaiškinta, jog nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnyje, pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai nusikalstami veiksmai yra daromi dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-151-628/2021, 2K-84-458/2020, 2K-363-689/2017 ir kt.).

Chuliganiškos paskatos – nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, konflikto su nukentėjusiaisiais, keršydamas šiems dėl jų pačių poelgių ir pan., t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos (sunkų sveikatos sutrikdymą kvalifikuojanti aplinkybė) neinkriminuojamos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2011, 2K-314/2012). Tais atvejais, kai kaltininko viešojoje vietoje padarytą smurtinę veiką pirmiausia nulėmė konfliktas su nukentėjusiaisiais, pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškų paskatų kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2008, 2K-454/2011, 2K-314/2012, 2K-475/2012, 2K-166/2013, 2K-21-942/2016, 2K-367-511/2018).

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kad M. K. ir K. S. būtų pažinoję vienas kitą iki įvykio, byloje taip pat nėra duomenų, kad tą patį vakarą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo prieš aptariamą įvykį anksčiau būtų kilęs kažkoks konkretus konfliktas ar kivirčas, išskyrus menką sukonfliktavimą įvykio metu. Pagal liudytojų E. B., E. T., E. J. parodymus matyti, kad M. K. klube buvo priėjęs prie K. S. ir jo draugų kompanijos, žiūrėjo į merginas (E. B. ir E. J.), vėliau kvietė juos į lauką parūkyti, išėjo į lauką vienas, grįžo ir už rankos tempė K. S. į lauką parūkyti. Tada K. S. bei M. K. iš klubo išėjo į lauką, kiti (E. B., E. T., E. J.) ėjo jiems iš paskos. Kai jie išėjo į lauką, K. ir M. stovėjo vienas priešais kitą, kažką kalbėjo ir po akimirksnio M. K. sudavė smūgį K. S. į veido sritį. Bylą nagrinėjant teisme nustatyta, kad M. K. smūgį K. S. sudavė tik todėl, jog nukentėjusysis kažką pasakė M. K.. Iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad prie klubo laiptų vienas priešais kitą stovi M. K. ir K. S., įvyksta trumpas žodinis konfliktas ir M. K. kairės rankos kumščiu suduoda K. S. vieną smūgį į veido sritį. Aplinkybių visuma leidžia teismui M. K. nurodomą nukentėjusiojo nepasitenkinimą ir pretenzijų išreiškimą kaltinamajam vertinti kaip menkavertį pretekstą, o kaltinamojo smūgio sudavimą – kaip neadekvačią reakciją į nukentėjusiojo elgesį.

Kaltinamasis M. K. smūgį K. S. sudavė kitų asmenų akivaizdoje, viešoje vietoje, kur buvo kitų žmonių, kas rodo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. M. K. veiksmai, t. y. viešoje vietoje, kurioje buvo ir kitų žmonių, leidžiančių laisvalaikį, dėl menkavertės priežasties smūgio sudavimas nukentėjusiajam į gyvybiškai svarbią kūno vietą, t. y. galvos sritį, yra vertintinas kaip įžūlus, padarytas dėl chuliganiškų paskatų. Nors nukentėjusysis ir kaltinamasis prieš įvykį trumpai sukonfliktavo, tai negali būti pripažinta reikšmingomis, nulėmusiomis konfliktą asmeninėmis paskatomis, nes K. S. jokio realaus pavojaus M. K. nekėlė, tačiau M. K. sureagavo visiškai neadekvačiai bei agresyviai ir tokių veiksmų buvo galima išvengti.

Nustatant kaltinamojo M. K. padarytos nusikalstamos veikos kaltės formą ir rūšį, teismas pažymi, kad sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 135 straipsnis) gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia. Kaltininkas veikia sąmoningai ir suvokia, kad jo veika gali sunkiai sutrikdyti kitam žmogui sveikatą. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori, o netiesioginės tyčios atveju, nors jų nenori, nesiekia, sąmoningai leidžia tokiems padariniams kilti. Kaltės turinys atskleidžiamas išaiškinimu kaip kaltininkas suvokė ir įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, taip pat įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-157-976/2022).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis M. K., suduodamas smūgį nukentėjusiajam K. S., negalvojo, kad bus tokios pasekmės, sudavė tik vieną smūgį, po suduoto smūgio daugiau jokių priešingų teisei veiksmų neatliko, pasišalino iš įvykio vietos todėl, kad į akis jam buvo papurkšta dujiniu balionėliu, negalvojo, kad nukentėjusįjį taip sužalojo. Po kilusio menko žodinio konflikto M. K. spontaniškai K. S. sudavė vieną smūgį į galvą, po ko nukentėjusysis nukrito. Bylą nagrinėjančio teismo vertinimu, nors M. K. ir nesiekė bei nenorėjo nukentėjusiajam K. S. sukelti sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau savo priešingais teisei veiksmais sudarė sąlygas kilti (duomenys neskelbtini) specialisto išvadoje konstatuotiems padariniams, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam K. S. padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad M. K. dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Iš kaltinimo šalinama formuluotė – ne mažiau, nes byloje nustatyta, kad M. K. sudavė vieną smūgį.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje pažymima, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 284 straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016, 2K-3-489/2018, 2K-367-511/2018, 2K-19-511/2020). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-697/2019). Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Tačiau dėl padarinių kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Teismų praktikoje pripažįstama, kad, esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015, 2K-146-511/2016, 2K-234-895/2020, 2K-101-489/2021).???

Šioje byloje taip pat nustatyta, kad M. K. nukentėjusįjį sužalojo viešoje vietoje – prie naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje. Iš visų teisme apklaustų liudytojų parodymų akivaizdu, kad šie asmenys dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patyrė išgąstį. Tokie kaltinamojo veiksmai, viešoje vietoje panaudojus fizinį smurtą ir sužalojus nukentėjusįjį K. S., buvo įžūlūs ir moralės požiūriu nepriimtinas elgesys, tokiu elgesiu buvo demonstruojama nepagarba aplinkai ir aplinkiniams asmenims.

Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, nusikalstamai nepaisydamas kitų asmenų ir viešos vietos, kurioje sutrikdė visuomenės rimtį ir tai suvokdamas, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, padarinių atžvilgiu jo tyčia buvo neapibrėžta. Šias aplinkybes byloje patvirtina paties kaltinamojo, nukentėjusiojo ir visų apklaustų liudytojų parodymai.

Viešosios tvarkos pažeidimo metu nukentėjusiojo sveikatai sukėlus nesunkų ar sunkų sutrikdymą kaltininko veika paprastai kvalifikuojama kaip viešosios tvarkos pažeidimo ir sveikatos sutrikdymo nusikaltimų sutaptis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-408/2013, 2K-7-62-489/2015).

Kaltinamojo M. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Taigi, šiuo atveju padarytų veikų pavojingumas yra mažesnis nei galimas rūšinis tokių veikų pavojingumas.