- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- 2S-259-258/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19613-2017-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- A. K.
- Kreditorius
- SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolio S. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. K. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis S. M., išieškotojas SĮ „Susisiekimo paslaugos“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas skunde dėl antstolio veiksmų nurodė, kad antstolis areštavo 68,00 Eur skolos ir 264,54 Eur vykdymo išlaidų, iš viso pareiškėjo 332,54 Eur piniginių lėšų, esančių įkalinimo įstaigos Alytaus pataisos namai administruojamojoje sąskaitoje, išskyrus gaunamą darbo užmokestį. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Aukščiausias Teismas išaiškino, jog vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, nedarant jokių išimčių, kuomet išieškoma iš laisvės atėmimo bausmę atliekančių asmenų turto. Nustatytas ribojimas taikytinas ne tik nuteistųjų skolininkų turimiems gryniesiems pinigams, piniginėms lėšoms turėtoms iki vykdymo pradžios, bet ir gaunamoms lėšoms vykdymo eigoje bei laisvės atėmimo vietos administruojamojoje nuteistojo skolininko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms. Antstolio veiksmai, priimti 2017 m. kovo 31 d. patvarkymai Nr. eS008189, Nr. eS008199, Nr. eS008194, nukreipiant išieškojimą į skolininko pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimalios mėnesinės algos, yra akivaizdžiai neteisėti, todėl pareiškėjas prašė panaikinti minėtus antstolio patvarkymus.Antstolis 2017 m. gegužės 16 d. patvarkyme Nr. S-141/17 nurodė, kad jis vykdo SĮ „Susisiekimo paslaugos“ 2012 m. gegužės 21 d. nutarimą Nr. 3051497-1 dėl 23,00 Eur skolos išieškojimo, 2013 m. gegužės 14 d. nutarimą dėl 17,00 Eur skolos išieškojimo ir 2013 m. lapkričio 30 d. nutarimą Nr. 60007253 dėl 28,00 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. K.. Skolininkui geruoju neatsiskaičius 2013 m. lapkričio 8 d. areštuotos jam priklausančios sąskaitos kredito įstaigose ir atliekami kiti priverstinio vykdymo veiksmai. 2017 m. kovo 31 d patikrinus Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registro duomenis, antstolis nustatė, jog skolininkas atlieka bausmę Alytaus pataisos namuose. 2017 m. kovo 31 d. antstolis skolininkui išsiuntė patvarkymus dėl skolos išieškojimo iš galimai skolininko gaunamo darbo užmokesčio laisvės atėmimo įstaigoje bei patvarkymus vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Nr. eS008189, Nr. eS008199, Nr. eS008194. Pažymėjo, kad minėti patvarkymai atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos 11 priede patvirtintą patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje formą. Antstolis turi pareigą nukreipti priverstinį skolos išieškojimą į skolininko pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigoje. Pažymėjo, kad draudimas nukreipti išieškojimą į lėšas neviršijančias 1 minimalios mėnesinės algos taikomas vienkartiniam išieškojimui. Skolininkui priklausančios piniginės lėšos yra gautinos iš trečiųjų asmenų (skolininko artimųjų, draugų ir kt.), skirtos ne būtiniausiems skolininko poreikiams patenkinti, jos laikytinos kitomis skolininko pajamomis, jas asmuo naudoja tik savo santaupoms didinti, dėl kurių padidėja bendrosios jo pajamos, todėl negali būti draudžiama išieškoti iš šių lėšų. Lėšos, kurios patenka į sąskaitą, kurią administruoja įkalinimo įstaiga, nepatenka į civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytus atvejus, kai išieškoti iš pinigų sumos negalima. Minėtos lėšos skolininkui priklauso asmeninės nuosavybės teise ir įstatymas leidžia nukreipti išieškojimą į pastarąsias lėšas, todėl antstolio veiksmai yra visiškai teisėti. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra civilinio proceso kodekso 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 liepos 25 d. nutartimi skundą tenkino. Teismas panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0170/14/00328 antstolio S. M. 2017 m. kovo 31 d. priimtą patvarkymą Nr. eS008199 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0170/12/01693 antstolio S. M. 2017 m. kovo 31 d. priimtą patvarkymą Nr. eS008189 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje; panaikino vykdomojoje byloje Nr. 0170/13/01489 antstolio S. M. 2017 m. kovo 31 d. priimtą patvarkymą Nr. eS008194 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.Teismas konstatavo, kad CPK 668 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad negali būti išieškoma iš turto, kuris yra būtinas skolininko pragyvenimui, be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Įgyvendinant pastarąją nuostatą, analogiškas draudimas įtvirtintas SVI 93.6 punkte. Teismas, atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, dėl ko atsiranda pagrindas taikyti CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą ribojimą išieškoti iš jos, jei ji neviršija vienos MMA. Pozicijos, kad artimųjų pervestos lėšos priskirtinos prie pinigų sumų, iš kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja, laikosi apeliacinės instancijos teismai.Teismas nurodė, kad antstolis, skundžiamais patvarkymais vykdo išieškojimą iš skolininko asmeninių lėšų, esančių pataisos namų administruojamoje sąskaitoje, šios lėšos laikomos ne pareiškėjo iki tol turėtu turtu, o kitomis pajamomis, todėl antstolio veiksmai vertintini pagal CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko pajamų (CPK 733-743 straipsniai). Teismas sprendė, kad antstolis, priimdamas skundžiamus patvarkymus, nesilaikė išieškojimą iš pajamų reglamentuojančių normų, t. y. nenurodė, kad, vadovaujantis išieškojimą iš pajamų reglamentuojančiomis CPK 733-743 straipsnių, normomis, reikalauja iš skolininko gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 proc. nuo skolininko pajamų dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną MMA, ir 20 proc. (pagal kelis vykdomuosius dokumentus – 50 proc.) nuo pajamų dalies, neviršijančios vienos MMA (CPK 736 straipsnis). Nesant nurodytų sąlygų, skundžiamais patvarkymais areštavus visas lėšas, esančias pareiškėjo įkalinimo įstaigoje turimoje sąskaitoje, pareiškėjas neturi teisės naudoti nė dalies piniginių lėšų savo reikmėms.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu antstolis prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-07-25 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:
Šalies argumentai
6.1. CPK 688 str. numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Sprendimų vykdymo instrukcijoje antstoliams imperatyviai nurodoma taikyti Patvarkymo vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančiu lėšų, esančiu laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, forma, kurioje nurodoma, kad tokios formos patvarkymas surašomas, remiantis CPK 688 straipsniu. Tokiu būdu nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato draudimo nukreipti išieškojimą į bausmę atliekančiam nuteistajam priklausančias pinigines lėšas, esančias įkalinimo įstaigos sąskaitoje (2016 10 13 Klaipėdos apygardos teismo nutartis Nr. 2S-1478-513/2016).
6.2. Nagrinėjamu atveju skolininko piniginės lėšos yra gautinos į skolininko sąskaitą, kurią administruoja laisvės atėmimo vietos įstaiga, todėl negali būti taikoma analogija išieškant iš grynųjų pinigų ir lėšoms esančioms skolininko sąskaitoje, nežiūrint į tai, kad ją administruoja įkalinimo įstaiga.
6.3. Skolininkas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 str. nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.
6.4. Turto arešto mastas antstolio patvarkymuose neviršijo skolos ir vykdymo išlaidų išieškojimo sumų (CPK 675 str. 2 d., 677 str. 2 d.). Todėl draudimas areštuoti lėšas, esančias nuteistojo asmeninėje sąskaitoje (kurią administruoja įkalinimo įstaiga), neviršijančias Vyriausybės nustatyto 1 MMA, yra visiškai ydingas ir prasilenkiantis su teisine logika. Vadovaujantis tokia logika būtų prieinama prie absurdiškų situacijų, kai visi skolininkai savo sąskaitose kredito įstaigose ar įkalinimo įstaigose kauptų pinigines lėšas iki Vyriausybės nustatyto 1 MMA dydžio, tačiau į jas niekuomet nebūtų galima nukreipti išieškojimo. Tokia situacija suponuotų iškreiptus teisinius santykius vykdymo procese bei neišvengiamai padarytų žalos visam vykdymo procesui, būtų sumenkinti visuomenės lūkesčiai bei pasitikėjimas valstybės teisine sistema.
7. Atsiliepimai į atskirąjį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.Apeliacinėje byloje sprendžiama, ar lėšoms, esančioms laisvės atėmimo vietos administruojamoje sąskaitoje, taikomi įstatyme įtvirtinti išieškojimo iš fizinių asmenų turto apribojimai. Nagrinėjamai bylai aktualios Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-154-313/2016, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 ir 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 yra išaiškinta, kad antstolis, nukreipdamas išieškojimą į skolininko fizinio asmens turtą, įskaitant jam priklausančius pinigus – tiek pas skolininką ar kitus asmenis esančius grynuosius pinigus (esančius teisėta atsiskaitymo priemone), tiek ir lėšas sąskaitose, privalo laikytis CPK nustatytų išieškojimo iš skolininko turto taisyklių, įskaitant ir CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytą apribojimą, draudžiantį nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. <...> Pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą. Jokių šio apribojimo išimčių, išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos, įstatymas nenustato. Skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas. CPK 736 straipsnyje nustatytos išskaitų iš skolininko pajamų taisyklės MMA dydžio atžvilgiu yra taikomos, atsižvelgiant į per vieną mėnesį gaunamas skolininko pajamas, nepriklausomai nuo to, ar jos gaunamos periodiškai, ar kartą, ar kelis kartus per mėnesį. Toks aiškinimas išplaukia iš aplinkybės, kad įstatymo leidėjas kaip atskaitos tašką, nustatant ir diferencijuojant išskaitų dydį, pasirinko būtent teisės aktais nustatyto dydžio – vienos minimaliosios mėnesinės algos – pajamų dalį, taip siekdamas apsaugoti ir skolininko teises, kad jam liktų dalis gaunamų pajamų kas mėnesį būtiniesiems poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).CPK 668 straipsnio 1 dalis, draudžianti išieškoti iš fizinio asmens pinigų sumos, neviršijančios vienos MMA dydžio, taikytina ir išieškant iš įkalinimo įstaigoje esančios skolininko sąskaitos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-219/2017).Nagrinėjamu atveju antstolis S. M. skundžiamame 2017 m. kovo 31 d. patvarkyme Nr. eS008199 nurodė, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoja 28 EUR skolos ir 88,44 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 116,44 EUR skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išskyrus darbo užmokestį). S. M. skundžiamame 2017 m. kovo 31 d. patvarkyme Nr. eS008189 vykdomojoje byloje Nr. 0170/12/01693 nurodyta, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoja 23 EUR skolos ir 88,18 EUR vykdymo išlaidų, iš viso – 111,18 EUR iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išskyrus darbo užmokestį). S. M. skundžiamame 2017 m. kovo 31 d. patvarkyme Nr. Nr. eS008194 vykdomojoje byloje Nr. 0170/13/01489 nurodyta, kad vadovaujantis CPK 688 straipsniu, areštuoja 17 EUR skolos, 88,18 EUR vykdymo išlaidų, viso: 111,18 EUR iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje (išskyrus darbo užmokestį). Taigi antstolis skundžiamais patvarkymais areštavo visas skolininko sąskaitoje esančias lėšas, nenurodydamas CPK reglamentuojamų išskaitų, iš kurių negali būti vykdomas išieškojimas. Atsižvelgiant į CPK nuostatas, reglamentuojančias išieškojimą iš skolininko turto bei aktualią Kasacinio teismo praktiką, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai antstolio skundžiamus patvarkymus pripažino nepagrįstais ir juos panaikino (CPK 513 str. 1 d.). Todėl antstolio atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį nepakeistą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. liepos 25 d. nutartį palikti nepakeistą.