- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-01-04
- Bylos Nr.
- e2-674-534/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03986-2021-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- S. M.
- Atsakovas
- A. P.
- Kategorijos
- 3.2.6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, žeminančių asmens garbę ir orumą, neturtinės žalos atlyginimo. Teismas
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas S. M. pareiškė ieškinį, kuriame nurodo, kad atsakovo A. P. atstovas advokatas J. P. atsakovo vardu 2021-02-04 išplatino pranešimą Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams, kuriame paskleisti teiginiai: „S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t. Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie Klientą kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo.“ Pranešime nurodyti teiginiai neatitinka tikrovės ir pažemino ieškovo S. M. garbę ir orumą. Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo A. P. ieškovo S. M. patirtą neturtinę žalą, kurią sudaro 1,00 Eurą. Ieškovas nurodo, kad CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdai: 1) asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarkapaneigti tikrovės neatitinkančius ir žeminančius jo garbę ir orumą duomenis; 2) reikalauti atlyginti tokiu paskleidimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Teismų praktikoje, aiškinant CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatą, yra išskiriamas trečiasis asmens garbės ir orumo teisių gynimo būdas - asmuo turi teisę reikalauti pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje A. B. v. UAB „Šiaulių naujienos”, bylos Nr. 3K-3-488/2007; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „ TVprogrupė “, bylos Nr. 3K-3-569/2006). Asmuo, kurio garbė ir orumas yra pažeisti paskleidžiant tikrovės neatitinkančius duomenis, gali ginti savo teises, prašydamas įpareigoti atsakingą asmenį paneigti tokius duomenis; teismo sprendimu pripažinti juos neatitinkančiais tikrovės; priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimą. Kiekvienas iš šių gynimo būdų yra savarankiškas, todėl, siekiant ginti pažeistą asmens teisę, gali būti taikomas kiekvienas kaip toks arba taikomi keli teisių gynimo būdai - prašoma paneigti tikrovės neatitinkančius duomenis ir priteisti turtinės ir (ar) neturtinės žalos arba, pripažinti paskleistus duomenis neatitinkančiais tikrovės ir priteisti žalos atlyginimo. Nurodo, kad atsakovo pareiškime išdėstyti teiginiai neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą. Šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjami du ieškiniai. Atsakovas A. P. pateikė prašymą antstolei kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo ieškovui S. M. bei buvo sulaukta naujų pretenzijų iš atsakovo, kuriose buvo prašoma paneigti ieškovo S. M. išsakytą nuomonę. I. S. M. nurodė, jog tarp šalių susiklosčiusį ginčą nagrinėja trys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai atskiruose procesuose, o Vilniaus apygardos teisme du teisėjai. Nurodo, kad iš esmės ieškovas S. M. tinkamai, tiksliai bei objektyviai nurodė tarp šalių nagrinėjamus ginčus, pateikdamas ne tik, kad realią faktinę situaciją atitinkančias aplinkybes, tačiau ir nurodydamas realius faktus. Visi šie faktai bei duomenys yra puikiai žinomi atsakovui A. P., nes visose civilinėse bylose dalyvauja ir atsakovas A. P.. Tokiu būdu atsakovas A. P. apie ieškovą S. M. paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, faktus bei duomenis ir tai, ieškovo nuomone, atsakovas atliko sąmoningai, nes jam buvo žinoma, jog jo teiginiai neatitinka realios faktinės situacijos ir tiesos. Atsakovo antras teiginys yra konstatuojamo pobūdžio, kadangi jame yra nurodomi konkretūs faktai, nes kategoriškai ir vienareikšmiškai yra teigiama bei konstatuojama, jog ieškovas naudoja atsakovo atžvilgiu informacinį smurtą, t.y. atlieka sistemingą tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie atsakovą kūrimą, viešą skelbimą komerciniais tikslais. Atsakovui yra puikiai žinoma, kad tokie teiginiai negali būti skleidžiami kaip faktiniai duomenis, nes kol kas, tai geriausiu atveju yra tik atsakovo A. P. subjektyvi nuomonė, nes tarp šalių kilę ginčai šiuo pagrindu yra nagrinėjami ir nei vienoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra pasisakęs apie A. P. pareikštus reikalavimus. Juo labiau, kad bylose nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad sistemingai buvo skleista informacija apie atsakovą, kuri neatitinka realios faktinės situacijos ir dargi yra manipuliatyviai iškraipyta. Atsakovo išplatintame pranešime, tai yra pateikiami kaip konkretūs faktai, kurie neva egzistuoja. Pirminis informacijos šaltinis yra atsakovas, kurio vardu veikiant, įgaliotas atstovas ir pateikė pranešimą. Tokiu būdu yra konstatuojama, jog buvo veikiama ne tik, kad pagal atsakovo interesus, tačiau atstovaujant atsakovą ir veikiant jo vardu bei vykdant jo nurodymus, todėl atstovo traukti į bylą nėra pagrindo. Nebent jis nurodytų, kad jis veikė savarankiškai, nesuderinęs to su savo klientu, be jo žinios, valios ir pritarimo bei siekdamas naudos savo interesams. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas kasacine tvarka nagrinėdamas bylas, kurių nagrinėjimo dalykas – reikalavimai advokato ir advokato padėjėjo veiklai, yra nurodęs, kad teisiškai vertinant advokato ar advokato padėjėjo veiksmus, atsižvelgtina į specifinę advokato padėtį ir jo vaidmenį valstybės teisinėje sistemoje. Advokato paskirtis – teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus bei siekti, kad būtų įvykdytas teisingumas. (Lietuvos A. T. Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/1999; 2000 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1243/2000). Atsakovas A. P. paskleidė faktus, jiems yra taikomas tiesos kriterijus, todėl jų teisingumą galima lengvai patikrinti. Tokiu būdu nustatant, kad jie neatitinka tikrovės. Ieškovas nurodo, kad yra video blogų kūrėjas bei tinklaraštininkas. Šiuo metu jis turi daugiau nei 90 tūkstančių sekėjų. Visi sekėjai parodė jam pasitikėjimą ne tik, kad jį sekdami, tačiau ir peržiūrėdami jo video įrašus. Ieškovui praradus savo sekėjų ir žiūrovų pasitikėjimą, jam tai reikštų viso jo sunkaus darbo bei pasiekto rezultato praradimą. Atsakovo tikslas, kaip spėja, yra ieškovo diskreditacija, nes tokiu būdu ieškovas negalėtų gintis nuo atsakovo ieškinių bei gausių teisinių pretenzijų. Pranešimo pateikimu ir pateiktais ieškiniais, atsakovas siekia suvaržyti ieškovo saviraiškos teisę bei galimai jį įvelti į teisminius ginčus. Nurodo, kad atsakovo veiksmai yra bandymas apriboti ieškovo tiek fizines, tiek materialines galimybes, taip siekiant, jog jis nebegalėtų reikšti savo objektyvios nuomonės ir kritikos apie atsakovą (angliškai S. L. A. P. Participation). Kaip nurodo minėta teorija, šis institutas yra naudojamas kritikams nutildyti, taip verčiant juos leisti pinigus, kuomet yra siekiama apsiginti nuo nepagrįstų ieškinių. Teorija taip pat nurodo, jog tokie ieškovai paprastai nesikreipia į teismą ieškoti teisybės. Veikiau tai yra skirta įbauginti tuos, kurie nesutinka su jais ar jų veikla, tam tikslingai išnaudojant finansinius išteklius. Ieškovas mano, jog atsakovas tiek šiuo pranešimu, tiek ir savo pateiktais teiginiais būtent ir siekia šio tikslo, nes ieškovas nebuvo pirmasis, kuris išreiškė nuomonę apie atsakovo veiklą bei jo biografijos detales, tačiau iki kol apie tai gausiai kalbėjo didelės visuomenės informavimo priemonės, o štai ieškovas yra fizinis asmuo, kuris neturi nei tokių fizinių, nei finansinių išteklių, todėl tokios priemonės jam turės žymiai didesnį poveikį.
Atsiliepimas
Atsakovas A. P. prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad byloje ginčas kilo dėl 2021 -02-04 advokato J. P. (advokato ir atsakovo atstovo) Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams pateiktame prašyme paskelbtų teiginių. Nurodo, kad ieškovas S. M. ieškiniu šioje civilinėje byloje kreipėsi į teismą, prašydamas taikyti atsakomybę atsakovui už tai, kad atsakovo atstovas - advokatas, vykdydamas tiesioginę savo funkciją ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus, redakcijoms pateikė prašymą užtikrinti atsakovo atsakymo teisę, t. y., išklausyti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo poziciją tarp ieškovo ir atsakovo teismuose nagrinėjamų ginčų klausimais ir atsakovo poziciją. Nurodo, kad ieškovas informacinėje erdvėje sąmoningai formuoja visuomenės nuomonę apie tariamą jo „užvertimą teisinėmis pretenzijomis po kiekvieno naujo epizodo“. Nurodo, kad ieškovo pateikiama informacija nėra ir negali būti vertinama nei kaip tiksli, nei kaip teisinga. Atsakovas dėl ieškovo pastovaus televizijos laidose, informaciniuose portaluose pasisakymų turi daugiau, nei pakankamas faktinis pagrindą, ieškovo elgesį vertinti kaip sąmoningą netikslios ir neteisingos informacijos apie vykstančius teismo procesus skelbimą. Nurodo, kad susiklosčiusiai situacijai, kai ieškovas pastoviai informaciniuose kanaluose reiškia tik jam priimtiną, tendencingą informaciją apie vykstančius teisminius procesus tarp šalių, advokatas turi ne tik teisę, bet ir įstatyminę pareigą, ginant kliento teises ir teisėtus interesus, į tokį ieškovo elgesį reaguoti, ką advokatas ir padarė, prašymu kreipdamasis į redakcijas dėl kitos pusės - kliento - pozicijos išklausymo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas informacinėje erdvėje sąmoningai klaidina visuomenę dėl atsakovo ieškiniais ieškovui reiškiamų reikalavimų esmės ir ieškinių tikslo. Ieškovas viešai skelbia netiesą apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus nagrinėjamuose ginčuose. Ieškovas sąmoningai nutyli tą informaciją, kuri yra nepalanki formuojant ieškovui reikalingą ir jam palankią viešąją nuomonę. Tokį ieškovo veikimą advokatas pagrįstai įvertino kaip sąmoningą netikslios ir neteisingos informacijos apie vykstančius teisminius ginčus skleidimą. Susiklosčius tokiai situacijai, advokatas turi ne tik teisę, bet ir įstatyminę pareigą, ginant kliento teises ir teisėtus interesus, į tokį ieškovo elgesį reaguoti, ką advokatas ir padarė, prašymu kreipdamasis į redakcijas dėl kitos pusės - kliento - pozicijos išklausymo. Tai yra advokato pateiktas ieškovo elgesio informacinėje erdvėje vertinimas. Advokato įsitikinimu ieškovo veikla (vaizdo serialo apie atsakovą kūrimas komercinės naudos tikslu) turi būti vertinamas kaip informacinis smurtas. Kad ieškovo vykdomos (atsakovo atžvilgiu) veiklos įvardijimas „informaciniu smurtu“ yra ne žinia, o ieškovo pasirinkto veikimo vertinimas/nuomonė, įrodo pats teisminių ginčų, kuriuose atsakovas prašo vertinti atsakovo apie ieškovą skleidžiamos informacijos teisėtumą, faktas. Atsakovas ieškovo elgesį savo atžvilgiu laiko informaciniu smurtu ir tokią savo poziciją įrodinėja teisminiu keliu.
Prašyme advokatas, vykdydamas savo pareigą atstovauti klientui, pateikė teisinę savo kliento poziciją tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjamų ginčų klausimais ir šią poziciją advokatas pateikė kaip atsaką į viešai ieškovo dėstomą subjektyvią poziciją nagrinėjamų bylų klausimais bei teisėtai siekdamas užtikrinti savo klientui įstatymu garantuojamą atsakymo teisę. Atsakomybės taikymas už tokį advokato veikimą vienareikšmiškai prilygtų tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakymo teisės ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam advokato veiklos ribojimui. Šiuo atveju ne mažiau svarbu ir tai, kad teisinės atsakomybės taikymas (baudimas) už atsakomosios antrosios ginčo šalies pozicijos pateikimą, reaguojant į pirmosios ginčo šalies viešai išsakomą poziciją, neišvengiamai pažeistų asmens teisę į tinkamą teisinį procesą. Asmuo gali įgyvendinti teisę į teisminę gynybą tik tada, kai yra užtikrintas teisėjo ir teismų nepriklausomumas bei asmens byla yra nagrinėjama nepriklausomo, nešališko teismo. Prašymu advokatas sąžiningai kreipėsi į redakcijas, siekdamas užtikrinti savo kliento atsakymo teisę į viešai ieškovo dėstomą subjektyvią poziciją nagrinėjamų bylų klausimais ir kaip atsakomąją nuomonę pateikė teismo procesiniuose dokumentuose. Prašymą redakcijoms advokatas pateikė teisinių paslaugų teikimo apimtyje - vykdydamas tiesioginę savo pareigą atstovauti klientui (atsakovui). Prašymu advokatas sąžiningai kreipėsi į redakcijas, siekdamas užtikrinti savo kliento (atsakovo) atsakymo teisę į viešai ieškovo dėstomą subjektyvią poziciją nagrinėjamų bylų klausimais ir kaip atsakomąją nuomonę pateikė teismo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose ir kituose procesiniuose dokumentuose civilinėse bylose Nr. e2-2714-936/2021 ir Nr. e2- 3907-294/2021) suformuluotą teisinę savo kliento poziciją tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjamuose ginčuose. Ieškovas, laidoje beveik valandą laiko dėstęs savo poziciją tarp ieškovo ir atsakovo teismuose nagrinėjamų ginčų klausimais, ieškiniu šioje civilinėje byloje prašo teismo taikyti atsakomybę atsakovui už tai, kad advokatas, vykdė tiesioginę savo pareigą ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus ir šios pareigos ribose redakcijoms pateikė prašymą užtikrinti atsakovo atsakymo teisę. Nekyla abejonių, kad atsakomybės atsakovui taikymas už sąžiningą ir teisėtą jo atstovo veikimą būtų absoliučiai priešingas teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Advokato prašymas buvo skirtas ir e-paštu išsiųstas didžiausioms Lietuvos Respublikoje veikiančioms redakcijoms - iš viso 11 adresatų. Prašymas yra pateiktas atstovaujant atsakovo interesams, todėl nekyla abejonių, kad šiuo atveju ginčo informaciją tiek parengė (suformulavo ginčo teiginius), tiek paskleidė ne atsakovas, o jo teisinis atstovas - advokatas, vykdydamas tiesioginę savo pareigą atstovauti klientui ir teisėtais būdais ginti kliento interesus. Akivaizdu, kad advokatas, o ne atsakovas yra tiek ginčo informacijos rengėjas, tiek jos skleidėjas, atsakantis už savo parengtos ir paskleistos informacijos teisėtumą, o atsakomybės perkėlimas atsakovui už advokato parengtus (suformuluotus) ginčo teiginius ir šių teiginių paskleidimą vien dėl to, kad ginčo informaciją advokatas parengė ir paskleidė atstovaudamas atsakovo interesams, prieštarautų teisminei praktikai, bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.
Atsakovas yra įsitikinęs, kad šioje civilinėje byloje nagrinėjamo teisinio santykio atžvilgiu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 2. 24 straipsnis apskritai negali būti taikomas. Tokią savo poziciją atsakovas grindžia CK 2.24 str. 9 dalimi, numatančia, kad CK 2.24 str. taisyklės netaikomos teismo proceso dalyviams, kurie už teismo dokumentuose paskelbtus duomenis neatsako.
Advokatas turėjo pakankamą faktinį pagrindą vertinti, jog ieškovas informacinėje erdvėje sąmoningai klaidina visuomenę dėl atsakovo ieškiniais ieškovui reiškiamų reikalavimų esmės ir ieškinių tikslo; viešai skelbia netiesą apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus nagrinėjamuose ginčuose; sąmoningai nutyli tą informaciją, kuri yra nepalanki formuojant ieškovui reikalingą ir jam palankią viešąją nuomonę. Taigi, 1-uoju ginčo teiginiu išsakytas vertinimas turi pakankamą faktinį pagrindą, todėl negali būti laikomas žeminančiu ieškovą. Apibendrinant išdėstytą, pagrįsta daryti išvadas, jog (a) ieškinys šioje byloje yra pareikštas netinkamam atsakovui; (b) susiklosčiusio teisinio santykio atveju Ieškovo garbė ir orumas negalibūti ginami ieškinyje nurodytu materialinės teisės pagrindu; (c) Atsakovo advokatas turėjo absoliučiai pakankamą faktinį pagrindą parengti (suformuluoti) ir Lietuvos visuomenės informavimo priemonių redakcijoms pateikti prašymą (įskaitant ginčo teiginius); (d) Prašymą advokatas pateikė, veikdamas savo įgaliojimų ribose ir vykdydamas tiesioginę savo pareigą ginti teisėtus kliento interesus, šiuo atveju - siekdamas užtikrinti savo klientui įstatymu garantuojamą atsakymo teisę; (e) atsakomybės atsakovui taikymas už teisėtą, pagrįstą ir sąžiningą advokato veikimą vienareikšmiškai prilygtų tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakymo teisės ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam advokato veiklos ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakomybės perkėlimui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmetamas.
Teisinių santykių kvalifikaciją lemia ne šalių pavartota terminologija, o tų santykių turinys, kaip tuos santykius šalys beįvardintų. Šalies atstovo advokato kreipimasis į visuomenės informavimo priemones atstovaujant pagal pavedimo sutartį ir ginant kliento interesus ginčo atveju nesukuria materialiuoju teisiniu požiūriu (LR CK 2.24 str. pagrindu) teisinių santykių tarp atstovaujamojo ir ieškovo, nežemina ieškovo garbės ir orumo, nesukuria tarpusavio teisių ir pareigų, kildinamų iš 2021 m. vasario 4 d. pranešimoLietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams.
Ieškovas S. M. kreipėsi į teismą dėl pripažinimo, kad A. P. paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą, prašo priteisti neturtinę žalą. Ieškovas nurodo, kad neatitinka tikrovės, žemina ieškovo garbę ir orumą atsakovo A. P. teiginiai:
1.„S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t.;
2. Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie Klientą kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo.“
Šalys pateikė rašytinį įrodymą, kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokatas J. P. kreipėsi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius tokio turinio pranešimu:
„Kreipiuosi į Jus savo kliento A. P. (toliau - Klientas, teisinių paslaugų sutarties išrašas pridedamas) pavedimu ir atstovaudamas jo interesams.
K. J. yra žinoma, šiuo metu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos 2 civilinės bylos dėl S. M. viešai skelbiamos informacijos apie mano Klientą. Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamas savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto - sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie Klientą kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo. Nagrinėjamose civilinėse bylose sprendžiami klausimai, susiję su informacijos rengėjo ir skleidėjo atsakomybe už tokio pobūdžio kūrybinį turinį, atsižvelgiant į tai, kad tokios kūrybos skelbimo tikslas yra akivaizdžiai komercinis.
Tačiau S. M., kaip ginčo šalis, dar iki bylų teisminio nagrinėjimo iš esmės pradžios, siekia suformuoti sau palankią išankstinę viešąją nuomonę, galimai taip tikėdamasis paveikti bylas nagrinėjančius teismus priimti jam palankius sprendimus.
S. M. ne tik savo valdomose, tačiau ir žiniasklaidos priemonėse siekia galimybės viešai vertinti kitos bylos pusės - Kliento - procesinį elgesį, tariamus tokio elgesio tikslus ir motyvus, t. y., viešai išsakyti itin neigiamo pobūdžio vertinimus apie mano Kliento naudojimąsi konstitucine teise į teisminę gynybą. S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t. t. S. M. pasirinktą informacijos pateikimo būdą vertinu kaip šiuo metu teismuose nagrinėjamų bylų šalies siekį, dezinformuojant profesionalius žurnalistus, informacinėje erdvėje daryti spaudimą teismui, t. y., iki bylų nagrinėjimo iš esmės pradžios, sprendimų jose priėmimo ir įsiteisėjimo, formuoti vienpusišką ir išimtinai jam palankią visuomenės nuomonę.
Šiame kontekste pažymiu, kad Klientą atstovaujanti advokatų kontora, tiek, kiek tai leidžia advokato etika, visada yra pasiruošusi atsakyti į su vykstančiais teismo procesais susijusius klausimus, o taip pat pateikti su šiais teisiniais procesais susijusią viešosios informacijos rengėjus/skleidėjus dominančią informaciją.
Suprantu, kad šis dviejų asmenų civilinis ginčas, dėl kurio ateityje turės pasisakyti Lietuvos Respublikos teismai, gali būti susidomėjimo objektas ir Jūsų redakcijoje, todėl iš anksto prašau Jūsų, rengiant informaciją apie šiuos teisminius procesus, sudaryti galimybę mano Klientui ar jo atstovams pateikti savo poziciją.“
Ieškovas kilusiame ginče faktines aplinkybes įrodinėja pateikdamas civilinių bylų tarp ginčo šalių suvestinę, videoįrašą, intervių įrašą, akcentuodamas, kad atsakovo advokatas veikia atsakovo vardu, todėl civilinė atsakomybė taikoma atstovaujamajam asmeniui. Atsakovas teismui pateikia atsikirtimo argumentą, kad ieškovas laidose, kuriose dalyvauja pasisakydamas nagrinėjamų teismuose bylų tarp šalių klausimais, daro poveikį nešališkam, objektyviam teismo sprendimui. 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimasis į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius (vienuolika adresatų) buvo sąlygotas advokato teisinių paslaugų sutarties, kreipimasis yra teisinių paslaugų teikimo pasekmė atstovaujant kliento interesus. Atsakovo A. P. ir advokato J. P. teisinius santykius reglamentavo LR Advokatūros įstatymas. Advokato veiksmai atitiko LR Advokatūros įstatymą. Atsakovas nurodo, kad neatsirado LR CK 2.24 str. reglamentuojami materialiniai teisiniai santykiai tarp šalių, nes atsakovo ir advokato santykiai kilo iš advokato teisinių paslaugų sutarties.
LR Advokatūros įstatymo 2 str. 1 d. nurodyta: „Advokatų teikiamos teisinės paslaugos – tai teisės konsultacijos (patarimai teisės klausimais), teisinę reikšmę turinčių dokumentų rengimas, atstovavimas teisės klausimais, gynyba bei atstovavimas bylų procese, kai šie veiksmai atliekami už atlyginimą, išskyrus šio Įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį. LR Advokatūros įstatymo 4 str. 3 d. nurodyta: „Advokato veikla yra teisinių paslaugų teikimas“. Teisiniai santykiai susiklostė pagal advokatūros įstatymą tarp atsakovo A. P. ir jo atstovo adv.J. P., o pastarasis, vadovaudamasis pavedimo sutartimi tarp kliento ir advokato, kliento vardu kreipėsi į viešosios informacijos skleidėjus ir rengėjus. Šalių susitarimas dėl teisinių paslaugų teikimo reiškia pavedimo sutarties sudarymą CK 6.716 straipsnio 1 dalies, 6.756 straipsnio 1 dalies ir 6.757 straipsnio prasme. Išorinį atstovavimą reglamentuojančios Civilinio kodekso ir Advokatūros įstatymo normos nurodo, kad pavedimo sutartimi viena šalis kitos šalies vardu ir lėšomis atlieka tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenimis (LR CK 6.756 str. 1 d.). LR CK 6.757 str. 1 d. numatyta, kad pavedimo sutarties dalykas yra teisiniai veiksmai. Teismui pateiktas įrodymas - 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimasis į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius, pranešimas, yra pavedimo sutarties (teisinių paslaugų teikimo) rezultatas – siekiant užkirsti kelią vienašališkai ieškovo S. M. skelbiamai informacijai apie atsakovą A. P..
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnyje įtvirtinta, kad žmogaus orumą gina įstatymas. Įstatymas ir teismas gina, kad niekas nepatirtų kėsinimosi į žmogaus garbę ir orumą (Konstitucijos 22 straipsnio 4 dalis). Teismui pateikti įrodymai – televizijos programų vaizdo įrašai, pokalbių stenogramos, rodo, kad šalys konfliktuoja, viena kitos atžvilgių skleidžia informaciją, formuojančią negatyvų požiūrį į asmenį, jo teisines vertybes – asmens garbę ir orumą, privatumą, gerą reputaciją. Atsakovas A. P. sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu J. P., kuris, vadovaudamasis LR Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 str. str., kreipiasi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius, kad nesudarytų sąlygų ieškovui S. M., vykstant teisminiam procesui, viešai skelbti informaciją apie teisminį procesą ir apie atsakovą A. P.. Advokatas prašymą motyvuoja argumentu, kad ieškovo skleidžiama informacija apie klientą yra itin neigiamo pobūdžio atsakovo vertinimai, nurodo, kad sistemingai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, akcentuojama atsakovo atsakymo teisė. LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. numatyta atsakymo teisė - kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją. Advokato prašymas atitinka įstatymo reikalavimus – LR Advokatūros įstatymą, LR Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 str. str., žmogaus garbę ir orumą ginančias teisės normas.
Remiantis kasacinio teismo praktika garbė ir orumas pagal CK 2.24 straipsnį ginami, nustačius tokių faktų visetą : 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, jog paskleistos žinios neatitinka tikrovės; 4) faktą, kad paskleistos žinios žemina asmens garbę ir orumą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008-08-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-390/2008; 2011-12-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2011; 2018-03-15 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-127-403/2018; 2019-09-11 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3- 250-219/20019 ir kt.).
Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, jog sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir panašiai), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir panašiai bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2011). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tai, ar konkrečiame teiginyje yra paskelbta žinia, ar išsakyta nuomonė, turi būti sprendžiama vadovaujantis tuo, kad žinia yra informacija apie faktus ir jų duomenis. Faktas – tai tikras, nepramanytas įvykis, dalykas, reiškinys; duomenys – fakto turinį atskleidžianti informacija; žinia – informacija apie faktus ir jų duomenis, t. y. reiškinius, dalykus, savybes, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors tvirtinama, konstatuojama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas. O nuomonė – tai asmens subjektyvus faktų ir duomenų vertinimas. Žiniai taikomas tiesos kriterijus, jos egzistavimas gali būti patikrinamas įrodymais ir objektyviai nustatomas. Nuomonė turi turėti pakankamą faktinį pagrindą, tačiau ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, nuomonės teisingumas nėra įrodinėjamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą). Žinia laikoma informacija apie faktus ir jų duomenis, tai yra reiškinius, dalykus, veiksmus, įvykius, grindžiamus tiesa, kurią galima užtikrinti patikrinimo bei įrodymo priemonėmis. Žeminančiomis yra laikomos tikrovės neatitinkančios žinios, kurios įstatymo, moralės, paprotinių normų laikymosi požiūriu pažeidžia gerą vardą. Tai turi būti klaidinanti ir diskredituojanti informacija, kurioje teigiama apie asmens (taip pat ir juridinio asmens, jam atstovaujančių asmenų) padarytą teisės, moralės ar paprotinių normų pažeidimą, negarbingą elgesį ir pan. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje pripažįstama, kad saviraiškos laisvė nėra absoliuti ir visa apimanti. Teisės skleisti informaciją apribojimus lemia jos santykis su kitomis teisinėmis vertybėmis – asmens garbe ir orumu, privatumu, gera reputacija. Įstatymuose, reglamentuojančiuose santykius, atsirandančius dėl teisės skleisti informaciją, yra įtvirtintos ir šios teisės įgyvendinimo prielaidos – kiekvienas, kuris naudojasi informacijos teise, privalo laikytis įstatymų nustatytų apribojimų, nepiktnaudžiauti informacijos laisve. Taigi, saviraiškos laisvė nėra absoliuti, ja besinaudojantys asmenys (tiek žurnalistai, tiek kiti asmenys) privalo elgtis sąžiningai „informacijos adresato“ atžvilgiu, siekti pateikti tikslią ir patikimą informaciją, laikytis etikos normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2010).
Nagrinėjamo ginčo atveju informaciją paskleidė atsakovo atstovas - advokatas, atstovaudamas klientą ir teikdamas teisines paslaugas. Į bylą pateiktos televizijos laidų įrašai rodo, kad šalys viena kitos atžvilgiu, vykstant teisminiam ginčams, kritiškai pasisakė, neigiamai įvertino kaip asmenybes. Byloje patrauktas atsakovu A. P. yra netinkamas atsakovas, nes jis negali atsakyti už advokato teisinio pavedimo vykdymo metu atstovo atliktus teisinius veiksmus, jų metu išdėstytas mintis, nuomonę, teisinę poziciją sutarties su klientų įgaliojimo ribose.
Teismas atmeta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokatoJ. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius sakinyje „S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t.“ yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Civilinio proceso kodeksas neriboja suinteresuoto asmens teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos, atsisakymas kreiptis į teismą negalioja (LR CPK 5 str.). Iškeltų civilinių bylų skaičius, jų procesinė baigtis negali žeminti ir nežemina asmens garbės ir orumo. Ieškinys gali būti atmestas kaip nepagrįstas, o taip pat dėl kitų priežasčių - suėjus ieškinio senaties terminui (LR CK 1.131 str.1 d.), dėl neteisėtų įrodymų surinkimo (pažeidžiant susirašinėjimo slaptumą, neteisėtai klausantis pokalbių, neteisėtai patenkant į privačią erdvę, buto neliečiamumo pažeidimas ir t.t.). Ieškinyje išdėstytų reikalavimų esmę civilinėje byloje civiliniai oponentai, kaip taisyklė, teisminio ginčo metu vertina per subjektyvų įsitikinimą, įsivaizdavimą, suvokimą. Teismų praktikoje, kai nurodytos asmens neturtinės vertybės pažeistos nuomonės, kritikos ar kitokių subjektyvių įsitikinimų skleidimu, tai turi būti nustatyta, kad subjektyvaus pobūdžio teiginiai nepagrįsti ir neobjektyvūs; paskleisti nesąžiningai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,NEO GROUP“ v. S. G., bylos Nr. 3K-3-441/2010).
Teismas atmeta ieškovo nurodytą aplinkybę, kad2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokatoJ. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius sakinyje „Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie Klientą kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo“ yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Tai yra kreipimosi autoriaus subjektyvus įsitikinimas, nuomonė, kad ieškovas apie atsakovą nuolat skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, o atsakovo atstovas advokatas, teikdamas teisines paslaugas, siekia užkirsti kelią tokios informacijos skleidimui. Ieškovo nurodyti sakiniai yra ištrauka iš 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius pranešimo, kur atsakovo atstovas paaiškina kas konkrečiai paskatino kreiptis į žiniasklaidos priemonių redaktorius. Ieškovo nurodytą teiginį reikia nagrinėti viso 2021 m. vasario 4 d. atsakovo A. P. advokato J. P. kreipimosi kontekste, šalių tarpusavio santykių kontekste, abiejų šalių išsakytų nuomonių žiniasklaidos priemonėse kontekste, o ne teisiškai įvertinti atskiromis teksto frazėmis. Teismų praktikoje nagrinėjant civilines bylas yra suformuluoti kriterijai, pagal kuriuos duomenys arba žinios yra atribojami nuo nuomonės. Vienas pagrindinių kriterijų, padedančių atriboti žinią nuo nuomonės, yra tai, kad žiniai, skirtingai negu nuomonei, taikomas tiesos kriterijus. Žinia yra laikomas teiginys, kuriuo kas nors yra tvirtinama, pasakoma ar pateikiama kaip objektyviai egzistuojantis dalykas ir tai įmanoma patikrinti. Nuomonė – tai požiūris, nusimanymas, nuovoka, supratimas, mintys arba komentarai apie bendro pobūdžio idėjas, faktų ir duomenų, reiškinių ar įvykių vertinimai, išvados ar pastabos apie žinias, susijusias su tikrais įvykiais. Nuomonė gali remtis faktais, pagrįstais argumentais ir paprastai ji yra subjektyvi, todėl jai netaikomi tiesos ir tikslumo kriterijai, tačiau ji turi būti reiškiama sąžiningai ir etiškai, sąmoningai nenuslepiant ir neiškreipiant faktų ir duomenų (Visuomenės informavimo įstatymo 2 straipsnio 33 dalis). Atribojant žinią nuo nuomonės būtina analizuoti visą straipsnio ar kalbos tekstą, pasisakymo aplinkybes, kontekstą, ryšį su kita pateikiama informacija, sakinio konstrukciją ir kt. Gali turėti reikšmės pasisakymo aplinkybės ir tikslai. Teismas įvertina, ar teiginiai kategoriški, ar jais tik iškeliami klausimai ir siekiama atkreipti dėmesį į aktualią problemą, pareiškiamas autoriaus susirūpinimas svarbiu klausimu. Apie tai galima spręsti iš to, ar sakiniai suformuluoti kaip teigimas ar kaip pasiūlymas, dvejonė, klausimas, ar dar kitokia forma. Jeigu teiginiai išdėstomi su abejonėmis, su nuorodomis, kad tai autoriaus manymas ar nuomonė, arba klausiamąja forma, tai gali būti daroma išvada, jog yra pateiktas asmens subjektyvus požiūris į faktus, žinias ar informaciją, o ne žinia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. ir kt. v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2006; 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006). Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant ar paskleista informacija žemina asmens garbę ir orumą, lemia asmens subjektyvus savęs vertinimas. Sprendžiant klausimą, ar paskleista informacija pripažintina žeminančia asmens garbę ir orumą, informacija vertintina ne tik kaip žodis (žodžių junginys) bendrine prasme; teisiniam informacijos kvalifikavimui svarbi tekstinė konstrukcija, duomenų sisteminimo ir dėstymo būdai, loginiai duomenų sąsajumo aspektai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. T. v. UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija, bylos Nr. 3K-3-411/2007; 2011 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. L. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-106/2011). Tiriant ir vertinant informaciją, būtina atsižvelgti į bylos aplinkybių visetą, paskleistų teiginių kontekstą, jų formuluotes. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad, sprendžiant dėl paskleistų duomenų kaip žeminančių garbę ir orumą pobūdžio, turi būti analizuojamas visas straipsnio ar kalbos kontekstas, o ne atskiros (ginčijamos) pastraipos, sakiniai ar jų dalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Šilutės komunalininkas“ v. P. S. individuali įmonė „Uola“, bylos Nr. 3K-3-667/2006; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. UAB „REJSPA“, Lietuvos lenkų sąjunga, bylos Nr. 3K-3-51/2009).
Teismas ieškinį atmeta. 2021 m. vasario 4 d. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius autorius (pirminis šaltinis) yra atsakovo A. P. advokatas J. P., jis yra kreipimosi skleidėjas. Kreipimasis yra sąlygotas teisinių paslaugų teikimo sutarties. Kreipimosi tekste ieškovo nurodyti teiginiai nežeidžia ieškovo garbės ir orumo, nes kreipimosi tekste yra išdėstyta ieškovo civilinio oponento nagrinėjamose civilinėse bylose teisinė pozicija dėl ieškovo pasisakymų žiniasklaidoje, nurodoma žiniasklaidos priemonėms atsakovo turima ir ginama teisė: LR Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. numatyta atsakymo teisė - kiekvienas fizinis asmuo, kurio garbę ir orumą žemina visuomenės informavimo priemonėje paskelbta tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija apie jį, taip pat kiekvienas juridinis asmuo, kurio dalykinei reputacijai ar kitiems teisėtiems interesams pakenkė tikrovės neatitinkanti, netiksli ar šališka informacija, turi teisę atsakyti, paneigdamas tikrovės neatitinkančią informaciją ar patikslindamas paskelbtą informaciją. Atsakovo atstovo teisėtais teisiniais veiksmais, reglamentuotais LR Advokatūros įstatymo, LR Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 str. str., ieškovo garbė ir orumas nepažeminta, neturtinė žala iš teisėtų veiksmų neatsirado.
Atsakovas teismo iš ieškovo prašo priteisti 3100 eurų advokatų pagalbos išlaidų. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 98 str., 93 str. 1 d., ieškinį atmetus, iš ieškovo atsakovui priteisia 3100 eurų patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovo S. M., gim. (duomenys neskelbtini), atsakovui A. P., gim.(duomenys neskelbtini), 3100 Eurų (trijų tūkstančių vieno šimto eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų gali būti apeliaciniu skundu skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.