Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Sigitos Zubavičiūtės-Montvilienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl paskleistų duomenų neatitikimo tikrovei, žeminančių asmens garbę ir orumą, neturtinės žalos atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas S. M. (toliau – ir ieškovas) pateikė ieškinį atsakovui A. P. (toliau – ir atsakovas), kuriame prašė: 1) pripažinti, jog 2021 m. vasario 4 d. atsakovo vardu buvo išplatintas pranešimas Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams paskleisti teiginiai: „S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t. Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto – sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie Klientą kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo.“ neatitinka tikrovės ir pažemino ieškovo garbę ir orumą; 2) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtą neturtinę žalą, kurią sudaro 1,00 Eur; 3) priteisti iš atsakovo ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad 2021 m. vasario 3 d. dalyvavo visuomenės informavimo priemonės „Delfi“ rengiamoje laidoje: „Pokalbis su D. Ž.-B.: svečiuose – tinklaraštininkas S. M.“. Laidoje buvo aptariama ieškovo veikla, kurią jis vykdo kaip tinklaraštininkas ir nepriklausomas socialinės platformos „YouTube“ kūrėjas. Minėtoje visuomenės informavimo priemonės „Delfi“ laidoje buvo diskutuojama daugeliu temų, iš kurių viena buvo civiliniai ginčai, kurie yra nagrinėjami tarp ieškovo ir atsakovo. Taip pat kiti teisiniai procesai, kurie vyksta tarp šalių. Ieškovas juos tiksliai bei trumpai pakomentavo, kartu pateikdamas tikslius duomenis ir jų niekaip neiškraipydamas. Visgi, po internetinės laidos pasirodymo, 2021 m. vasario 4 d. atsakovo vardu buvo išplatintas pranešimas Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams (toliau tekste – pranešimas arba prašymas). Pranešimas buvo išplatintas atsakovo vardu bei atstovaujant jo interesus. Šiuo Pranešimu buvo teigiama, jog neva minėto interviu metu, ieškovas paskleidė netikslią ir neteisingą informaciją. Neva ieškovas atsakovo atžvilgiu naudoja informacinį smurtą, nurodant, kad interviu metu, buvo siekiama veikti iš anksto nagrinėjamas civilines bylas bei jose priimamus sprendimus. Ieškovas mano, jog buvo pažeista jo garbė bei orumas, kadangi apie jį bei jo vykdomą veiklą socialinėje platformoje „YouTube“, buvo paskleista tikrovės neatitinkanti informacija bei duomenys.

3. Nurodė, kad pranešimo teiginius ieškovas laiko klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais faktais bei duomenimis, kurie buvo paskleisti viešai. Pranešimas buvo išplatintas visoms visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimu paskleisti teiginiai nėra subjektyvi nuomonė, o yra akivaizdus faktų konstatavimas. Teiginiuose nurodomos ir daromos išvados, jog yra pateikiami akivaizdūs faktai – ieškovo neva vykdomas informacinis smurtas. Be to, yra konstatuojamai ir kategoriškai teigiama, kad ieškovas skleidžia netikslią ir neteisingą informaciją, o tai daro sąmoningai. Kuriamas įspūdis, kad ieškovas yra nesąžiningas asmuo, kuris sąmoningai klaidina visuomenę, taip sau siekdamas atitinkamos komercinės naudos.

4. Paaiškino, kad šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme yra nagrinėjami du ieškiniai. Atsakovas pateikė prašymą antstolei kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo ieškovui bei buvo sulaukta naujų pretenzijų iš atsakovo, kuriose buvo prašoma paneigti ieškovo išsakytą nuomonę. Nurodė, jog tarp šalių susiklosčiusį ginčą nagrinėja trys Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjai atskiruose procesuose, o Vilniaus apygardos teisme du teisėjai. Taigi iš esmės tinkamai, tiksliai bei objektyviai nurodė tarp šalių nagrinėjamus ginčus, pateikdamas ne tik, kad realią faktinę situaciją atitinkančias aplinkybes, tačiau ir nurodydamas realius faktus. Visi šie faktai bei duomenys yra puikiai žinomi atsakovui, nes visose civilinėse bylose dalyvauja ir atsakovas. Tokiu būdu atsakovas apie ieškovą paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, faktus bei duomenis ir tai, ieškovo nuomone, atsakovas atliko sąmoningai, nes jam buvo žinoma, jog jo teiginiai neatitinka realios faktinės situacijos ir tiesos.

5. Atsakovo antras teiginys yra konstatuojamo pobūdžio, kadangi jame yra nurodomi konkretūs faktai, nes kategoriškai ir vienareikšmiškai yra teigiama bei konstatuojama, jog ieškovas naudoja atsakovo atžvilgiu informacinį smurtą, t. y. atlieka sistemingą tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie atsakovą kūrimą, viešą skelbimą komerciniais tikslais. Atsakovui yra puikiai žinoma, kad tokie teiginiai negali būti skleidžiami kaip faktiniai duomenis, nes kol kas, tai geriausiu atveju yra tik atsakovo subjektyvi nuomonė, nes tarp šalių kilę ginčai šiuo pagrindu yra nagrinėjami ir nei vienoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra pasisakęs apie atsakovo pareikštus reikalavimus. Bylose nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyta, kad sistemingai buvo skleista informacija apie atsakovą, kuri neatitinka realios faktinės situacijos ir yra manipuliatyviai iškraipyta. Atsakovo išplatintame pranešime, tai pateikiama kaip konkretūs faktai, kurie neva egzistuoja. Pirminis informacijos šaltinis yra atsakovas, kurio vardu veikiant, įgaliotas atstovas ir pateikė pranešimą. Tokiu būdu yra konstatuojama, jog buvo veikiama ne tik, kad pagal atsakovo interesus, tačiau atstovaujant atsakovą ir veikiant jo vardu bei vykdant jo nurodymus, todėl atstovo traukti į bylą nėra pagrindo.

6. Nurodė, kad atsakovas paskleidė faktus, jiems yra taikomas tiesos kriterijus, todėl jų teisingumą galima lengvai patikrinti. Paaiškino, kad yra video blogų kūrėjas bei tinklaraštininkas. Šiuo metu jis turi daugiau nei 90 tūkstančių sekėjų. Visi sekėjai parodė jam pasitikėjimą ne tik, kad jį sekdami, tačiau ir peržiūrėdami jo video įrašus. Ieškovui praradus savo sekėjų ir žiūrovų pasitikėjimą, jam tai reikštų viso jo sunkaus darbo bei pasiekto rezultato praradimą. Atsakovo tikslas, kaip spėja, yra ieškovo diskreditacija, nes tokiu būdu ieškovas negalėtų gintis nuo atsakovo ieškinių bei gausių teisinių pretenzijų. Pranešimo pateikimu ir pateiktais ieškiniais, atsakovas siekia suvaržyti ieškovo saviraiškos teisę bei galimai jį įvelti į teisminius ginčus. Nurodė, kad atsakovo veiksmai yra bandymas apriboti ieškovo tiek fizines, tiek materialines galimybes, taip siekiant, jog ieškovas nebegalėtų reikšti savo objektyvios nuomonės ir kritikos apie atsakovą.

7. Atsakovas A. P. prašė ieškinį atmesti, nurodė, kad byloje ginčas kilo dėl 2021 m. vasario 4 d. advokato J. P. (advokato ir atsakovo atstovo) Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams pateiktame prašyme paskelbtų teiginių. Ieškovas prašo taikyti atsakomybę už tai, kad atsakovo atstovas redakcijoms pateikė prašymą užtikrinti atsakovo atsakymo teisę, t. y., išklausyti ne tik ieškovo, bet ir atsakovo poziciją dėl tarp ieškovo ir atsakovo teismuose nagrinėjamų ginčų. Nurodė, kad ieškovas informacinėje erdvėje sąmoningai formuoja visuomenės nuomonę apie tariamą jo „užvertimą teisinėmis pretenzijomis po kiekvieno naujo epizodo“. Paaiškino, kad ieškovo pateikiama informacija nėra ir negali būti vertinama nei kaip tiksli, nei kaip teisinga. Ieškovas pastoviai informaciniuose kanaluose reiškia tik jam priimtiną, tendencingą informaciją apie vykstančius teisminius procesus tarp šalių. Advokatas turi įstatyminę pareigą, ginant kliento teises ir teisėtus interesus, į tokį ieškovo elgesį reaguoti, ką advokatas ir padarė, prašymu kreipdamasis į redakcijas dėl kitos pusės (kliento) pozicijos išklausymo. Ieškovas informacinėje erdvėje sąmoningai klaidina visuomenę dėl atsakovo ieškiniais ieškovui reiškiamų reikalavimų esmės ir ieškinių tikslo. Ieškovas viešai skelbia netiesą apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus nagrinėjamuose ginčuose. Ieškovas sąmoningai nutyli tą informaciją, kuri yra nepalanki formuojant ieškovui reikalingą ir jam palankią viešąją nuomonę. Tokį ieškovo veikimą advokatas pagrįstai įvertino kaip sąmoningą netikslios ir neteisingos informacijos apie vykstančius teisminius ginčus skleidimą. Advokato įsitikinimu ieškovo veikla (vaizdo serialo apie atsakovą kūrimas komercinės naudos tikslu) turi būti vertinamas kaip informacinis smurtas. Kad ieškovo vykdomos (atsakovo atžvilgiu) veiklos įvardijimas „informaciniu smurtu“ yra ne žinia, o ieškovo pasirinkto veikimo vertinimas/nuomonė, įrodo pats teisminių ginčų, kuriuose atsakovas prašo vertinti atsakovo apie ieškovą skleidžiamos informacijos teisėtumą, faktas. Atsakovas ieškovo elgesį savo atžvilgiu laiko informaciniu smurtu ir tokią savo poziciją įrodinėja teisminiu keliu.

8. Prašymu advokatas sąžiningai kreipėsi į redakcijas, siekdamas užtikrinti savo kliento (atsakovo) atsakymo teisę į viešai ieškovo dėstomą subjektyvią poziciją nagrinėjamų bylų klausimais ir kaip atsakomąją nuomonę pateikė teismo procesiniuose dokumentuose (ieškiniuose ir kituose procesiniuose dokumentuose civilinėse bylose Nr. e2-2714-936/2021 ir Nr. e2- 3907-294/2021) suformuluotą teisinę savo kliento poziciją tarp ieškovo ir atsakovo nagrinėjamuose ginčuose. Prašymas yra pateiktas atstovaujant atsakovo interesams, todėl ginčo informaciją tiek parengė (suformulavo ginčo teiginius), tiek paskleidė ne atsakovas, o jo teisinis atstovas – advokatas, vykdydamas tiesioginę savo pareigą atstovauti klientui ir teisėtais būdais ginti kliento interesus. Advokatas, o ne atsakovas yra tiek ginčo informacijos rengėjas, tiek jos skleidėjas, atsakantis už savo parengtos ir paskleistos informacijos teisėtumą, o atsakomybės perkėlimas atsakovui už advokato parengtus (suformuluotus) ginčo teiginius ir šių teiginių paskleidimą vien dėl to, kad ginčo informaciją advokatas parengė ir paskleidė atstovaudamas atsakovo interesams, prieštarautų teisminei praktikai, bendriesiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams.

9. Teigė, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui; susiklosčiusio teisinio santykio atveju ieškovo garbė ir orumas negali būti ginami ieškinyje nurodytu materialinės teisės pagrindu; atsakovo advokatas turėjo absoliučiai pakankamą faktinį pagrindą parengti (suformuluoti) ir Lietuvos visuomenės informavimo priemonių redakcijoms pateikti prašymą (įskaitant ginčo teiginius); prašymą advokatas pateikė, veikdamas savo įgaliojimų ribose ir vykdydamas tiesioginę savo pareigą ginti teisėtus kliento interesus, šiuo atveju – siekdamas užtikrinti savo klientui įstatymu garantuojamą atsakymo teisę; atsakomybės atsakovui taikymas už teisėtą, pagrįstą ir sąžiningą advokato veikimą vienareikšmiškai prilygtų tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakymo teisės ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam advokato veiklos ribojimui, tiek nepagrįstam ir neteisėtam atsakomybės perkėlimui.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. sausio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovui 3 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

11. Nurodė, kad šalies atstovo advokato kreipimasis į visuomenės informavimo priemones atstovaujant pagal pavedimo sutartį ir ginant kliento interesus ginčo atveju nesukuria materialiuoju teisiniu požiūriu (CK 2.24 str. pagrindu) teisinių santykių tarp atstovaujamojo ir ieškovo, nežemina ieškovo garbės ir orumo, nesukuria tarpusavio teisių ir pareigų, kildinamų iš 2021 m. vasario 4 d. pranešimo Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams.

12. Nurodė, kad teismui pateiktas įrodymas – 2021 m. vasario 4 d. atsakovo advokato J. P. kreipimasis į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius, pranešimas, yra pavedimo sutarties (teisinių paslaugų teikimo) rezultatas – siekiant užkirsti kelią vienašališkai ieškovo skelbiamai informacijai apie atsakovą.

13. Teismui pateikti įrodymai – televizijos programų vaizdo įrašai, pokalbių stenogramos, rodo, kad šalys konfliktuoja, viena kitos atžvilgių skleidžia informaciją, formuojančią negatyvų požiūrį į asmenį, jo teisines vertybes – asmens garbę ir orumą, privatumą, gerą reputaciją. Atsakovas sudarė teisinių paslaugų sutartį su advokatu J. P., kuris, vadovaudamasis Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 straipsniais, kreipiasi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius, kad nesudarytų sąlygų ieškovui, vykstant teisminiam procesui, viešai skelbti informaciją apie teisminį procesą ir apie atsakovą. Advokatas prašymą motyvuoja argumentu, kad ieškovo skleidžiama informacija apie klientą yra itin neigiamo pobūdžio atsakovo vertinimai, nurodo, kad sistemingai skleidžiama tikrovės neatitinkanti informacija, akcentuojama atsakovo atsakymo teisė. Pažymėjo, kad Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje numatyta atsakymo teisė. Padarė išvadą, kad advokato prašymas atitinka įstatymo reikalavimus –Advokatūros įstatymą, Visuomenės informavimo įstatymo 13-15 straipsnius, žmogaus garbę ir orumą ginančias teisės normas.

14. Nurodė, kad informaciją paskleidė atsakovo atstovas – advokatas, atstovaudamas klientą ir teikdamas teisines paslaugas. Pažymėjo, kad byloje patrauktas atsakovu A. P. yra netinkamas atsakovas, nes jis negali atsakyti už advokato teisinio pavedimo vykdymo metu atstovo atliktus teisinius veiksmus, jų metu išdėstytas mintis, nuomonę, teisinę poziciją sutarties su klientų įgaliojimo ribose.

15. Teismas atmėtė ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovo advokato J. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius sakinyje „S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t.“ yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Iškeltų civilinių bylų skaičius, jų procesinė baigtis negali žeminti ir nežemina asmens garbės ir orumo. Ieškinys gali būti atmestas kaip nepagrįstas, o taip pat dėl kitų priežasčių – suėjus ieškinio senaties terminui, dėl neteisėtų įrodymų surinkimo (pažeidžiant susirašinėjimo slaptumą, neteisėtai klausantis pokalbių, neteisėtai patenkant į privačią erdvę, buto neliečiamumo pažeidimas ir t.t.).

16. Teismas atmėtė ieškovo nurodytą aplinkybę, kad 2021 m. vasario 4 d. atsakovo advokato J. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius sakinyje „Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamasis savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto — sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie Klientą kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo“ yra paskleista tikrovės neatitinkanti informacija, kuri žemina ieškovo garbę ir orumą. Pažymėjo, kad tai yra kreipimosi autoriaus subjektyvus įsitikinimas, nuomonė, kad ieškovas apie atsakovą nuolat skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, o atsakovo atstovas advokatas, teikdamas teisines paslaugas, siekia užkirsti kelią tokios informacijos skleidimui. Ieškovo nurodyti sakiniai yra ištrauka iš 2021 m. vasario 4 d. atsakovo advokato J. P. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius pranešimo, kur atsakovo atstovas paaiškina kas konkrečiai paskatino kreiptis į žiniasklaidos priemonių redaktorius. Nurodė, kad ieškovo nurodytą teiginį reikia nagrinėti viso 2021 m. vasario 4 d. atsakovo advokato J. P. kreipimosi kontekste, šalių tarpusavio santykių kontekste, abiejų šalių išsakytų nuomonių žiniasklaidos priemonėse kontekste, o ne teisiškai įvertinti atskiromis teksto frazėmis.

17. Nurodė, kad 2021 m. vasario 4 d. kreipimosi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius autorius (pirminis šaltinis) yra atsakovo advokatas J. P., jis yra kreipimosi skleidėjas. Kreipimasis yra sąlygotas teisinių paslaugų teikimo sutarties. Kreipimosi tekste ieškovo nurodyti teiginiai nežeidžia ieškovo garbės ir orumo, nes kreipimosi tekste yra išdėstyta ieškovo civilinio oponento nagrinėjamose civilinėse bylose teisinė pozicija dėl ieškovo pasisakymų žiniasklaidoje, nurodoma žiniasklaidos priemonėms atsakovo turima ir ginama teisė: Visuomenės informavimo įstatymo 15 str. numatyta atsakymo teisė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Ieškovas S. M. apeliaciniu skundu prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo būtų tenkintas ieškovo ieškinys pilna apimtimi, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

19. Pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tarp atsakovo ir jo atstovo advokato J. P. yra sudaryta teisinio atstovavimo sutartis, kurios pagrindu yra teikiamos teisinės paslaugos. Šiuo pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė, kad minėta sutartis yra kvalifikuojama kaip pavedimo sutartis. Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatuodamas, jog šalis siejo pavedimo teisiniai santykiai, kartu priėjo išvados, kad advokatas J. P. tarsi veikė savo nuožiūra ir savo vardu, nors tai prieštarauja minėtai teismo padarytai išvadai bei pavedimo teisinių santykių esmei. Pavedimo teisinių santykių esmę ir sudaro įgaliotinio (advokato) veikimas kliento vardu ir jo interesais, kadangi asmuo yra atstovaujamas, t. y. veikiama jo pavedimu. Tokiu būdu advokatas neveikia nei savo vardu, nei savo interesais ar savo naudai. Taigi, nors teismas ir pagrįstai nurodė, jog tarp advokato ir jo kliento susiklosto pavedimo teisiniai santykiai, tačiau norminių teisės aktų išaiškinimus šiuo konkrečiu atveju taikė klaidingai, ko eigoje priėmė nepagrįstą ir klaidingą išvadą, jog atsakovo advokatas veikė savo vardu. Paaiškino, kad pranešime aiškiai ir nedviprasmiškai suformuota pozicija, kad tai nėra asmeninė advokato nuomonė, jo mintys ar pozicija, o šis pranešimas yra siunčiamas atsakovo pavedimu ir vadovaujantis jo interesais. Pažymėjo, kad jeigu pirmosios instancijos teismas vertino, kad atsakovas buvo pasirinktas netinkamai, tai turėjo pasiūlyti jį pakeisti. Nurodė, kad ginčo atveju susiklostė pavedimo ir atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pagrindu yra išsakoma kito asmens pozicija ar teiginiai. Tai, kad tai yra daroma pasitelkiant kitą asmenį nereiškia, jog yra reiškiama ne to asmens nuomonė, pozicija ar teiginiai.

20. Nurodė, kad ieškovą S. M., kurio atžvilgiu buvo išplatintas ginčo pranešimas, bei atsakovą, kurio pavedimu buvo veikiama, sieja išoriniai atstovavimo teisiniai santykiai. Iš esmės šiems santykiams yra svarbu tik tiek, jog Pranešimas buvo platinamas apie ieškovą ir tai buvo atliekama atsakovo vardu bei pavedimu. Atstovavimo ir pavedimo santykių vidiniuose santykiuose, kurie susiklostė tarp atsakovo ir jo atstovo advokato J. P., būtent ir yra sprendžiamas klausimas ir derinama pavedimo teisinių santykių esmė, apimtis ir panašiai. Jeigu atsakovo atstovas veikdamas atsakovo vardu ir pavedimu, viršijo savo įgaliojimus, savo pareigas įvykdė netinkamai ar netinkamai išreiškė atsakovo poziciją ir teiginius, tai šis ginčo klausimas kyla vidiniuose, o ne išoriniuose teisiniuose santykiuose. Atitinkamai pretenzijas atsakovas turėtų reikšti jo pavedimu veikiančiam asmeniui, tačiau atsakovas atsako už jo vardu ir pavedimu veikiančius asmenis ir pan. Pirmosios instancijos teismas iš esmės net neskyrė susiklosčiusių santykių vidinės ir išorinės pusės bei juose kylančių teisinių ir pareigų, taip sukurdamas materialiųjų teisinį santykį, kuriame atsakovui, nors veikiama jo vardu, visai nekyla jokios teises ir pareigos, o ieškovas tampa pavedimo (atstovavimo) teisinių santykių vidine šalimi, nors toks išaiškinimas paneigia tiek atstovavimo santykių esmę, tiek sutarties laisvės principą, nes ieškovas tampa santykių, dėl kurių sukūrimo nesusitarė, šalimi.

21. Nurodė, kad pranešimo teiginius laiko klaidinančiais ir tikrovės neatitinkančiais faktais bei duomenimis, kurie buvo paskleisti viešai. Dėl paskleidimo viešai, tarp šalių nekilo ginčas. Teigė, kad pranešimu paskleisti teiginiai nėra subjektyvi nuomonė, o yra akivaizdus faktų konstatavimas. Teiginiuose nurodomos ir daromos išvados, jog yra pateikiami akivaizdūs faktai – ieškovo neva vykdomas informacinis smurtas. Konstatuojamai ir kategoriškai teigiama, kad ieškovas skleidžia netikslią ir neteisingą informaciją, o tai daro dargi ir sąmoningai. Tokiais teiginiais iš esmės yra konstatuojama ne tik, kad ieškovas neva klaidina visuomenę bei visuomenės informavimo priemones, tačiau yra konstatuojama ir pateikiama ieškovo veiksmų kvalifikacija, kuri užtraukia atitinkamą norminiuose teisės aktuose numatytą atsakomybę. Tokiu būdu yra kuriamas įspūdis, kad ieškovas yra nesąžiningas asmuo, kuris sąmoningai klaidina visuomenę, taip sau siekdamas atitinkamos komercinės naudos. Pažymėjo, kad duodamas interviu visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“, nurodė tikslią faktinę tiesą ir realią situaciją, iš esmės tinkamai, tiksliai bei objektyviai nurodė tarp šalių nagrinėjamus ginčus nurodydamas realius faktus.

22. Nurodė, kad antrame ginčo teiginyje taip pat yra konstatuojamo pobūdžio, kadangi jame yra nurodomi konkretūs faktai, nes kategoriškai ir vienareikšmiškai yra teigiama bei konstatuojama, jog ieškovas naudoja atsakovo atžvilgiu informacinį smurtą, t. y. atlieka sistemingą tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie atsakovą kūrimą, viešą skelbimą komerciniais tikslais. Nors atsakovui yra puikiai žinoma, kad tokie teiginiai negali būti skleidžiami kaip faktiniai duomenis, nes kol kas, tai geriausiu atveju yra tik atsakovo subjektyvi nuomonė, nes tarp šalių kilę ginčai šiuo pagrindu yra nagrinėjami ir nei vienoje byloje Vilniaus miesto apylinkės teismas nėra pasisakęs apie atsakovo pareikštus reikalavimus. Bylose nėra įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kuriuose nustatyta, kad sistemingai buvo skleista informacija apie atsakovą, kuri neatitinka realios faktinės situacijos ir dargi yra manipuliatyviai iškraipyta. Visgi, išplatintame pranešime, tai yra pateikiami kaip konkretūs faktai, kurie neva egzistuoja.

23. Pažymėjo, kad ieškovui paskleisti faktai, kurių pagrindu jis yra kaltinamas ne tik, kad netiesos bei klaidingos informacijos skleidimu, tačiau ir informacija, jog jis neva užsiima informaciniu smurtu, yra sukeliantys ypatingą žalą. Tokie teiginiai diskredituoja ieškovo vardą, pakerta pasitikėjimą juo ir žemina jo garbę bei orumą, nes ne tik, kad pakerta pasitikėjimą juo, tačiau leidžia abejoti ieškovo videoblogais „YouTube“ platformoje. Įrodžius, jog ginčo teiginiai pažeidžia apelianto garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismo išvados, jog jie negali būti ginčo objektu, nes vyksta civilinis procesas, yra nepagrįstos.

24. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 15 d. posėdžio dieną nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Tik priėmus skundžiamą sprendimą, apeliantas sužinojo apie tai, jog buvo pateiktas ir priimtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. Prieš teismo posėdį nebuvo pateiktas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų. 2021 m. gruodžio 15 d. posėdžio metu prašymo priėmimo klausimas nebuvo nagrinėtas, nebuvo pranešta apie jo gavimą, prašymo priėmimą ir pan., o baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, nėra numatytas papildomų, neaptartų įrodymų teikimas, priėmimas. Apeliantas negalėjo nei pasisakyti apie šio prašymo pateikimą, nei apie bylinėjimosi išlaidų dydį, jų pagrįstumą.

25. Atsakovas A. P. atsiliepimu prašė atmesti apeliacinį skundą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą palikti galioti nepakeistą.

26. Nurodė, kad konstatavęs, kad atsakovo vardu visuomenės informavimo priemonių redakcijoms pateiktas advokato prašymas yra teisinių paslaugų pagal sutartį teikimo rezultatas, pirmosios instancijos teismas tyrė, kas šiuo atveju yra ginčo informacijos rengėjas ir skleidėjas. Paaiškino, kad advokatas, įvertinęs tiek iki laidos buvusius viešus ieškovo pasisakymus, tiek ieškovo pasisakymo laidoje turinį, tą aplinkybę, kad ieškovas laidoje aktyviai formavo sau palankią visuomenės nuomonę apie tarp ieškovo bei atsakovo vykstančius teisminius procesus, pagrįstai sprendė, kad šiuo atveju yra būtina apginti ir užtikrinti Visuomenės informavimo įstatymo 15 straipsnyje įtvirtintą asmens atsakymo teisę. Veikdamas teisinių paslaugų sutarties su atsakovu ribose ir siekdamas teisėtais būdais ir priemonėmis ginti savo kliento teises ir teisėtus interesus, advokatas parengė (suformulavo teisinę poziciją) ir 2021 m. vasario 4 d. pateikė prašymą Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktoriams dėl atsakovo atsakymo teisės užtikrinimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog prašymo parengimas ir pateikimas visuomenės informavimo priemonių redakcijoms vertintinas kaip atsakovo atstovo teisėti teisiniai veiksmai. Nors prašymas yra pateiktas veikiant atsakovo vardu ir atstovaujant jo interesams, tačiau ginčo informaciją tiek parengė (suformulavo teisinę poziciją), tiek paskleidė (pasirinko adresatus ir jiems išsiuntė prašymą) ne atsakovas, o jo teisinis atstovas – advokatas, vykdydamas tiesioginę savo pareigą atstovauti klientui ir teisėtais būdais ginti kliento interesus. Advokatas, o ne atsakovas yra tiek ginčo informacijos rengėjas, tiek jos skleidėjas, atsakantis už savo parengtos ir paskleistos informacijos teisėtumą. Nurodė, kad atsakovas nepaskleidė ginčo informacijos, todėl negali būti tinkamu atsakovu šioje byloje. Nors atsakovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, kad ieškinys yra pareikštas netinkamam atsakovui, apeliantas su šia pozicija nesutiko, pakeisti atsakovo neprašė, todėl teismas neturėjo nei pareigos, nei teisinio pagrindo netinkamą atsakovą pakeisti tinkamu.

27. Pažymėjo, kad byloje kilo ginčas dėl to, ar šiuo atveju ginčo teiginius galima laikyti paskleistais CK 2.24 straipsnio prasme. Paaiškino, kad prašymas nėra pranešimas spaudai, kuriuo būtų „kuriamas įspūdis“ apie ieškovą. Advokato prašymas yra teisinę reikšmę turintis dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka parengtas ir pateiktas atitinkamiems subjektams (11 advokato pasirinktų adresatų), siekiant ginti atsakovo teises ir teisėtus interesus (o ne informuoti visuomenę), prašyme išdėstant, be kita ko, faktinius ir teisinius prašymo argumentus ir motyvus. Prašymo turinį (motyvus) sudaro subjektyvus advokato įsitikinimas, nuomonė, kad ieškovas apie atsakovą nuolat skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Tiek prašymo teikimo, tiek šio atsiliepimo teikimo dieną advokatas lieka įsitikinęs, kad ieškovas apie atsakovą nuolat, sistemingai, sąmoningai, itin plačiu mastu skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją, klaidina visuomenę ir tai daro siekdamas komercinės naudos, o taip pat siekdamas formuoti sau palankią visuomenės nuomonę, toks ieškovo elgesys vertintinas kaip informacinis smurtas.

28. Nurodė, kad atsakovo atstovas yra visiškai įsitikinęs, kad ieškovas viešojoje erdvėje sąmoningai ir sistemingai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją, siekdamas formuoti sau palankią visuomenės nuomonę ir taip paveikti teismų sprendimus. Atsakovas civilinėse bylose nereiškė kai kurių ieškovo laidoje paminėtų reikalavimų, priešingai nei teigia ieškovas, po kiekvieno epizodo neteikia naujų skundų į visas įmanomas institucijas. Atsakovas ieškinius civilinėse bylose pareiškė sąžiningai naudodamasis konstitucine teise į teisminę gynybą, gindamas savo garbę ir orumą, privatumą ir teisę į atvaizdą, o ne siekdamas „užčiaupti“ ieškovą.

29. Nurodė, kad 2-asis ginčo teiginys dalyje: „ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė gindamas savo konstitucines teises“ yra tikrovę atitinkanti žinia. Atsakovas ieškinius civilinėse bylose Nr. e2-2714-936/2021 ir Nr. e2-3907-294/2021 pareiškė, gindamas savo konstitucines teises: garbę ir orumą, teisę į privataus gyvenimo gerbimą ir teisę į atvaizdą. Pažymėjo, kad 2-ojo teiginio dalis „Ieškinius šiose bylose mano Klientas pareiškė <...> gindamasis nuo informacinio smurto“ yra profesionalus advokato, dirbančio su viešosios informacijos teise, ieškovo elgesio informacinėje erdvėje vertinimas. Advokato įsitikinimu, ieškovo veikla (vaizdo serialo apie atsakovą kūrimas komercinės naudos tikslu) teisiškai turi būti vertinamas kaip informacinis smurtas atsakovo atžvilgiu.

30. Atkreipė dėmesį, kad prašymas buvo išplatintas ne visoms visuomenės informavimo priemonėms, o advokato pasirinktiems juridiniams asmenims, didžiausių visuomenės informavimo priemonių valdytojams, iš viso – 11 adresatų. Prašymą redakcijoms advokatas pateikė teisinių paslaugų teikimo apimtyje – vykdydamas tiesioginę savo pareigą atstovauti atsakovui ir ginti jo interesus. Prašymu advokatas sąžiningai kreipėsi į redakcijas, siekdamas užtikrinti atsakovo atsakymo teisę į viešai ieškovo dėstomą itin subjektyvią poziciją nagrinėjamų bylų klausimais ir kaip atsakomąją nuomonę pateikė teismo procesiniuose dokumentuose suformuluotą teisinę savo kliento poziciją. Teigė, jog pateikė prašymą, o ne pranešimą. Visuomenės informavimo priemonių valdytojai prašymo viešai neskelbė, tuo tarpu pats ieškovas, turintis pusės milijono auditoriją, tą pačią dieną prašymą (kartu su tikrovės neatitinkančiu įrašu) paskelbė socialiniame tinkle Facebook esančioje asmeninėje savo paskyroje. Taigi, jei prašymo tekstas ir pasiekė ypatingai didelį skaičių žmonių, tai lėmė ne advokato, o paties ieškovo sąmoningas veikimas.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

31. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

32. Nustatyta, kad atsakovo atstovas advokatas J. P. 2021 m. vasario 4 d. kreipimesi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius nurodė, jog kreipiasi į redaktorius kliento A. P. pavedimu ir atstovaudamas jo interesams, nurodė, kad prideda teisinių paslaugų sutarties išrašą. Veiksmas, atliktas atstovaujamojo vardu, yra ne atstovaujančio asmens, o paties atstovaujamojo atliktu veiksmu, todėl pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada, jog atsakovas A. P. yra netinkamas atsakovas byloje, yra nepagrįsta, teismas netinkamai aiškino teisės normas, reglamentuojančias pavedimo teisinius santykius. CK 6.756 straipsnyje apibrėžta pavedimo sutarties samprata, jame teigiama, kad pavedimo sutartimi viena šalis įsipareigoja kitos šalies vardu ir lėšomis atlikti tam tikrus teisinius veiksmus su trečiaisiais asmenis. Byloje nagrinėjamu atveju atsakovo atstovas atliko veiksmą - pateikė kreipimąsi žiniasklaidos priemonių redaktoriams, vykdydamas teisinių paslaugų sutartį, tai nurodė ir kreipimęsi. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad advokatas J. P. veikė nežinant ar prieštaraujant atstovaujamajam A. P., todėl ieškovas pateikė ieškinį tinkamam atsakovui A. P., kurio vardu atliktą veiksmą – kreipimosi pateikimą redaktoriams su, ieškovo nuomone, tikrovės neatitinkančia informacija bei duomenimis, žeminančiais jo garbę ir orumą, prašė pripažinti ieškovo teisių pažeidimu. Šioje apeliacinio skundo dalyje ieškovo skundas tenkintinas ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai dalyje dėl netinkamo atsakovo byloje, pripažįstami nepagrįstais.

33. Pirmosios instancijos ieškinį atmetė ne tik dėl netinkamo atsakovo byloje, bet ir kitais argumentais. Pirmąjį iš dviejų ieškovo prašomų pripažinti neatitinkančiais tikrovės teiginių, t.y. kad S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, teismas atmetė motyvuodamas tuo, kad iškeltų bylų skaičius, jų procesinė baigtis negali žeminti ir nežemina asmens garbės ir orumo. Kadangi ieškinyje nurodyta, jog ieškovo garbę ir orumą žemina ne tai, kad paskelbtas ieškinių skaičius, o tai, kad kreipimesi pranešta, jog ieškovas viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus, klaidingai įvardija ieškinių skaičių ir reiškiamų reikalavimų esmę, todėl teismas turėjo vertinti būtent šiuos teiginius ir padaryti išvadą, ar teigimas, kad ieškovas skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus – klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, yra žinia ar nuomonė, bei įvertinti, ar tuo atveju, jei paskelbta tikrovės neatitinkanti žinia, ji pažemino ieškovo garbę ir orumą.

34. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendime padarė išvadą, jog kreipimosi tekste ieškovo nurodyti teiginiai nežeidžia ieškovo garbės ir orumo, apeliacinės instancijos teismas vertina, kaip pagrįstus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl šios ieškinio dalies. Kreipimesi atsakovui nurodžius, kad ieškovas viešai skleidžia netikslią ir neteisingą informaciją, tuo buvo pranešta, kad ieškovas klaidina visuomenę ir visuomenės informavimo priemones, tuo buvo pranešta, kad ieškovas yra nesąžiningas, klaidinantis kitus asmuo, kuris sąmoningai klaidina visuomenę, taip sau siekdamas atitinkamos komercinės naudos. Pranešimas apie tai, kad asmuo viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją ir nurodymas, kokia buvo paskelbta neteisinga informacija – klaidingai įvardintas ieškinių ( tarp ieškovo ir atsakovo ) skaičius, reiškiamų reikalavimų esmė, pripažintinas žeminančiu asmens garbę ir orumą, nes garbingu asmens elgesys, veiksmai pripažintini tuo atveju, jei asmuo, kalbėdamas visuomeninės informavimo priemonėje, pasako tai, kas jam yra žinoma ir turi duomenų, įrodančių skleidžiamos informacijos pagrįstumą. Sąmoningas teigimas priešingai, nei jam žinomi faktai, leidžia vertinti tokį asmenį kaip kalbantį be atsakomybės už savo žodžius, kaip asmenį, kuriuo negalima pasitikėti ir į kurio kalbas neverta kreipti dėmesio. Taigi, skleidimas priešingos, nei faktiškai yra, informacijos apie ieškinių skaičių, reiškiamų ieškininių reikalavimų esmę, yra pranešimu apie netinkamą, nesąžiningą asmens elgesį kito asmens atžvilgiu, o toks pranešimas, jei jis neatitinka tikrovės, žemina asmens garbę ir orumą. Viešas kalbėjimas reikalauja iš asmens ypatingo atsakingumo kitų asmenų, apie kuriuos kalbama, atžvilgiu. Teigimas, kad ieškovas viešai praneša tikrovės neatitinkančius faktus, yra teigimu, kad ieškovas yra nepatikimas asmuo, sąmoningai iškreipiantis turimą informaciją, o toks asmens elgesys negali būti vertinamas kaip garbingas. Padarius išvadą, kad kreipimesi nurodyta informacija apie ieškovą - kad jis skleidė viešai neteisingą informaciją apie ieškinių skaičių ir reiškiamų reikalavimų esmę, pažeidė ieškovo garbę ir orumą, ieškovo reikalavimai šioje dalyje buvo atmesti nepagrįstai. CK 2.24 straipsnio 1 dalies pagrindu ieškinys šioje dalyje turėjo būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovo garbė ir orumas nebuvo pažeisti, teigiant, kad jis skleidė neteisingus duomenis apie ieškinius, todėl teismo sprendimas šioje reikalavimo dalyje keistinas remiantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismui netinkamai įvertinus, ar tam tikrų faktų paskleidimu buvo pažeista ieškovo garbė ir orumas. Teismo sprendimas keistinas CPK 329 straipsnio 1 dalies ir CPK 330 straipsnio pagrindu, teismui netinkamai pritaikius materialinės teisės normą - CK 2.24 straipsnio 1 dalies nuostatas.

35. Nors pirmosios instancijos teismo sprendime nėra išvadų dėl ieškovo ir atsakovo įrodinėtų aplinkybių byloje – kokią informaciją paskelbė ieškovas 2021 m. vasario 3 d. visuomenės informavimo priemonės „Delfi“ rengtoje laidoje, kuri, ieškovo teigimu, buvo tiksli ir teisinga, o atsakovo – netiksli ir neteisinga, t.y. klaidingai įvardintas ieškinių skaičius, reiškiamų reikalavimų esmė, nutylėta apie eilę nagrinėjamose bylose jau priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t. Ieškovui prašant pripažinti, kad atsakovas paskleidė neatitinkančią tikrovės informaciją, teismo sprendime turėjo būti padaryta išvada dėl informacijos atitikimo tikrovei. Šį pažeidimą gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, todėl, nustačius procesinės teisės normų pažeidimą, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu byla negrąžinama naujam nagrinėjimui pirmosios instancijos teismui.

36. Ieškovas ieškininiame pareiškime nurodė, kad atsakovas apie jį paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją ir duomenis, bei nurodė, kokiu tikslu, jo nuomone, galimai atliko šį veiksmą – siekdamas pakirsti visuomenės informavimo priemonių pasitikėjimą ieškovu S. M.. Pirmasis teiginys, kurį ieškovas nurodo kaip neatitinkantį tikrovės, klaidinantį ir melagingą yra – „S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę...“. Sutiktina su ieškovo argumentais dėl to, kad tai yra žinia, o ne nuomonė, nes teiginio atitikimą tikrovei galima patikrinti. Ieškovui nurodžius, kad visuomenės informavimo priemonėje „Delfi“ jis nurodė tikslią faktinę tiesą, nurodė, jog jo atžvilgiu pateiktų ieškinių suma yra daugiau kaip šimtas tūkstančių, nurodė, kad sulaukė keturių kilogramų ieškinio, kad tai yra pirmas ieškinys, o vėliau jis sulaukė antro ieškinio. Nurodė, kad ieškinio pareiškimo metu ir laidos metu Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjami du ieškiniai. Be to, apibūdindamas tarp šalių vykstančius ginčus, ieškovas nurodė, jog tarp šalių susiklosčiusį ginčą nagrinėja trys Vilniaus miesto apylinkės teismo atskiruose procesuose, o Vilniaus apygardos teisme du teisėjai. Ieškovas pateikė bylų sąrašą iš Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo, iš kurio matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2021 m. buvo užregistruotos nagrinėjimui 4 civilinės bylos su atskiraisiais skundais, o Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo įregistruotos dvi civilinės bylos, kurių numeriai e2-3907-2940/2021 ir e2 – 2714-936/2021, kuriose ieškovas A. P., atsakovas S. M.. Tuo ieškovas įrodė savo paskleistų duomenų atitikimą tikrovei, o atsakovas nepateikė įrodymų, kokį klaidingą, neteisingą ieškinių skaičių įvardijo ieškovas, koks yra tikslus ir teisingas ieškinių skaičius, kokią klaidingą informaciją apie reiškiamų reikalavimų esmę pateikė ieškovas, kurią kreipimesi atsakovas įvardijo kaip sąmoningai paskleistą netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad ieškovas skelbia netiesą apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus nagrinėjamuose ginčuose, sąmoningai klaidina visuomenę dėl atsakovo ieškiniais ieškovui reiškiamų reikalavimų esmės ir ieškinių tikslo. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodė, kad kreipimesi ( prašyme) išdėstytas atsakovo advokato įsitikimas, nuomonė, kad ieškovas apie atsakovą nuolat skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas neteikė byloje įrodymų, kuo pasireiškė ieškovo paskleistos informacijos apie ieškinių teisme skaičių ir reiškiamų reikalavimų esmę neteisingumas, netikslumas. Tai, kad atsiliepime atsakovas nurodė, jog paskelbta netiesa apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus, reiškia, kad teiginių „...klaidingai įvardintas ieškinių skaičius, reiškiamų reikalavimų esmė...“ atsakovas neįrodinėja kaip ieškovo paskelbtos neteisingos informacijos, o nurodo kitą, naują aplinkybę, apie kurią nėra nurodyta kreipimesi – ieškovas skelbia netiesą apie priimtus tarpinius procesinius sprendimus, pastoviai informaciniuose kanaluose reiškia tik jam priimtiną, tendencingą informaciją apie vykstančius teisminius procesus. Pareiga įrodyti, kad paskleista informacija atitinka tikrovę, tenka ją paskelbusiam asmeniui, šiuo atveju, atsakovui. CK 2.24 straipsnio 1 dalis numato, kad preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Tai reiškia, kad pareiga įrodyti, kad paskelbtos žinios atitinka tikrovę, tenka atsakovui, pripažintina, kad atsakovas byloje tokių įrodymų nepateikė, todėl šioje dalyje buvo pagrindas tenkinti ieškinį.

37. Ieškovas prašo prašė pripažinti neatitinkančiais tikrovės ir žeminančiais jo garbę ir orumą tik du teiginius sakinyje, t.y. kad S. M. sąmoningai viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus, kad klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę, tačiau neprašė pripažinti dar vieno teiginio tame pačiame sakinyje, t.y. kad neatitinka tikrovės tai, jog S. M. nutyli apie eilę nagrinėjamose bylose priimtų S. M. nepalankių procesinių sprendimų ir t.t. Kadangi teismas bylą nagrinėja tik pareikšto ieškinio ribose, išskyrus atvejus, kai peržengti ieškinio ribas reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai, nesant šios išimties, byla nebuvo nagrinėjama dėl teiginio apie nutylėjimą jau priimtų S. M. nepalankių sprendimų. Vertinti, kad nutylėjimas apie priimtus nepalankius sprendimus yra netikslia informacija apie vykstančius teismo procesus, nėra pagrindo, nes tuo atsakovas neargumentavo savo pozicijos atmesti ieškinį, be to, nepateikta duomenų, kad bylose būtų priimti galutiniai, nepalankūs ieškovui procesiniai sprendimai ir jie būtų įsiteisėję, apie kuriuos nutylėjimas galėtų būti vertinamas kaip netikslios informacijos apie teismo procesą pateikimu.

38. Ieškovo reikalavimas pripažinti neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą antrąjį teiginį kreipimesi - kad ieškinius šiose bylose ( pagal tekstą matyti, jog atsakovas nurodo, kad šiuo metu Lietuvos teismuose yra nagrinėjamos 2 civilinės bylos dėl S. M. viešai skelbiamos informacijos apie A. P.) A. P. pareiškė gindamas savo konstitucines teises ir gindamasis nuo informacinio smurto – sistemingo tikrovės neatitinkančios, manipuliatyviai iškraipytos bei sufabrikuotos informacijos apie A. P. kūrimo, viešo skelbimo komerciniais tikslais, o taip pat nuo nekontroliuojamo tokios informacijos platinimo, buvo įvertintas kaip atsakovo išsakyta nuomonė, kurioje nėra tikrovės neatitinkančios žinios. Iš esmės tai pranešimas, kokius ieškinius teismui yra pareiškęs ieškovas, ir kokiu pagrindu pareikšti ieškiniai - nurodyta, kad atsakovas kreipėsi į teismą dėl neatitinkančių tikrovės ir jo garbę ir orumą žeminančių žinių skleidimo, kurias skleidžia ieškovas. Civilinėse bylose (Liteko sistemos duomenimis šiuo metu atsakovo A. P. reikalavimai ieškovui S. M. nagrinėjami Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr.e2-571-294/2022) pagal atsakovo ieškinius yra nagrinėjamos aplinkybės, kurias šioje byloje ieškovas prašo pripažinti neatitinkančiomis tikrovės, reiškia, kad jau yra nagrinėjama byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, tuo pačiu pagrindu. Tai, kad nagrinėjamoje byloje bus vertinama, ar A. P. ieškinys pagrįstas, reiškia, kad teismas šioje byloje neturi pagrindo nagrinėti ir vertinti tų pačių aplinkybių. Tai, kad kreipimesi atsakovas nurodo, jog yra pateikęs ir dėl kokios priežasties - gindamasis nuo informacinio smurto ieškinius dėl sistemingo tikrovės neatitinkančios ir jo garbę ir orumą žeminančios informacijos kūrimo ir skelbimo, tuo yra pranešama, kokio pobūdžio ieškinius yra pareiškęs atsakovas, ir tai atitinka tikrovę, o šiame teiginyje nėra paskelbiamas faktas, kad ieškovas skelbia iškraipytą, sufabrikuotą informaciją. Tai, kad A. P. pareiškė tokio pobūdžio ieškinį, reiškia, kad jis nurodo savo nuomonę apie tai, ką skelbia S. M., tačiau pranešimas apie pareikštą ieškinį ir jo reikalavimų esmę nėra faktų, žinios apie ieškovą paskleidimu, priešingai, tuo nurodyta, kad vyksta ginčas dėl aplinkybių, kurias A. P. nurodo paskleistomis, neatitinkančiomis tikrovės, ir tai vertintina kaip A. P. nuomonė, o nes Lietuvos informacijos priemonių redaktoriams paskleistas faktas apie ieškovą. Kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas ar tariamai pažeistas teises asmuo turi teisę, pranešimas apie tokį kreipimąsi, paskelbimas visuomenei, šiuo atveju informacijos priemonių redaktoriams yra pranešimu apie tai, kad vyksta ginčas, ar skleidžia tikrovės neatitinkančią informaciją S. M., ar ji atitinka tikrovę apie A. P., todėl toks paskelbimas nėra fakto apie S. M. paskelbimu. Teismas pagrįstai atmetė reikalavimo dėl prašomo pripažinti antrojo teiginio neatitinkančiu tikrovės ir žeminančiu ieškovo garbę ir orumą, nenustatyta pagrindų naikinti ar keisti sprendimą šioje dalyje.

39. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo jo patirtą neturtinę žalą, kurią sudaro 1 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas dalinai, be to, teismo nutartimi apgintos ieškovo teisės į garbę ir orumą, tai yra pakankama satisfakcija ieškovui, todėl ieškinys dėl 1 Eur neturtinė žalos priteisimo netenkinamas. .

40. Padarius išvadą, kad ieškovo reikalavimai tenkintini dalyje dėl paskelbimo, jog ieškovas klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę ir tuo viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus tarp A. P. ir S. M., ieškovui priteistinas žyminis mokestis, kurį jis sumokėjo už vieną neturtinį reikalavimą byloje - 75 Eur, bei už apeliacinį skundą neturtinio reikalavimo dalyje 75 Eur, bendroje sumoje – 150 Eur. Dalinai patenkinus ieškinį, naikintina teismo sprendimo dalis, kuria priteistos atstovavimo išlaidos iš ieškovo atsakovui. Nors ieškinys patenkinamas dalinai, tačiau jis yra neturtinis, todėl tokiu atveju CPK 93 straipsnio 2 dalyje numatytos proporcijos ieškinio patenkinimui nenustatomos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. sausio 4 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad 2021 m. vasario 4 d. kreipimesi į Lietuvos žiniasklaidos priemonių redaktorius atsakovas A. P. paskleidė neatitinkančią tikrovės ir pažeminusią ieškovo S. M. garbę ir orumą faktą, jog S. M. viešai skelbia netikslią ir neteisingą informaciją apie vykstančius teismo procesus: klaidingai įvardija ieškinių skaičių, reiškiamų reikalavimų esmę.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo S. M. atsakovui A. P. priteista 3100 Eur atstovavimo išlaidų.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovui S. M. iš atsakovo A. P. 150 Eur išlaidų, turėtų žyminiam mokesčiui apmokėti, atlyginimą.