Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens (apelianto) M. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-1240-862/2017 pagal pareiškėjų V. S. ir M. S. prašymą nutraukti santuoką bendru sutuoktinių sutarimu, suinteresuoti asmenys AB SEB bankas, UAB „Būsto paskolų draudimas“, išvadą duodanti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

0 I. Ginčo esmė

1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1240-862/2017 nutraukė šalių V. K. (buvusi – S.) ir M. S. 2008 m. sausio 11 d. sudarytą santuoką sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino pareiškėjų 2017 m. gruodžio 22 d. sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje, be kitą ko, susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos, bendravimo tvarkos ir išlaikymo klausimų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

11. Absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, byloje sprendžiamas klausimas nesusijęs su viešojo intereso gynimu, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

12. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria išduotas vykdomasis raštas pagal įsiteisėjusį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl naujų įrodymų ir rašytinių paaiškinimų prijungimo

13. CPK 314 straipsnyje įtvirtinti ribojimai naujų įrodymų pateikimui apeliacinės instancijos teisme, t. y. jie nepriimami, jeigu galėjo būti pateikti anksčiau, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti, arba kai tokių įrodymų poreikis iškilo vėliau, nei buvo priimtas teismo procesinis sprendimas (nutartis). Taigi CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis; tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių.

14. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK 314 straipsnyje nustatyti ribojimai pirmiausia yra nukreipti prieš nesąžiningus proceso dalyvius, kurie dalį įrodymų nuslepia. Nuostata, ribojanti naujų įrodymų pateikimą apeliacinės instancijos teisme, neturi būti taikoma formaliai ir panaudota prieš sąžiningus teismo proceso dalyvius, be to, negali būti vertinama kaip kliūtis teismui konkrečioje byloje įvykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016, 52 punktas; 2017 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-179-611/2017, 40 punktas; 2018 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-611/2018, 38 punktas).

15. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – susirašinėjimą dėl išlaikymo dydžio su vaikų motina. Naujai pateiktais įrodymais apeliantas siekia pagrįsti, jog šalys buvo susitarusios būtent dėl ½ dalies MMA dydžio išlaikymo, kai indeksacija pasireiškia kasmet mokant padidintą išlaikymą pagal valstybės nustatytą tų metų MMA dydį.

16. Apeliacinės instancijos teismo įsitikinimu, įrodymai, t. y. šalių susirašinėjimas dėl vaikų išlaikymo, neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Šioje byloje ginčo, jog šalys buvo susitarusios dėl ½ dalies MMA dydžio išlaikymo, byloje nėra, todėl teismo vertinimu, teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl išduoto vykdomojo rašto (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir apelianto pateiktus įrodymus atsisakytina prijungti prie bylos.

17. Pareiškėja kartu su atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą pateikė naujus įrodymus – pareiškėjos ir suinteresuoto asmens susirašinėjimą el. paštu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, įrodymai, t. y. pareiškėjos pateiktas šalių susirašinėjimas taip pat neturi jokios teisinės reikšmės sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumo. Teikiami įrodymai neturi esminės reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui ir nei paneigia, nei patvirtina bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo padarytų išvadų dėl išduoto vykdomojo rašto (ne)teisėtumo. Dėl nurodytų aplinkybių konstatuotina, kad nėra pagrindo taikyti bendrosios taisyklės (CPK 314 straipsnis) išimtį ir pareiškėjos pateiktus įrodymus taip pat atsisakytina prijungti prie bylos.

18. Taip pat Vilniaus apygardos teisme 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. vasario 1 d. buvo gauti suinteresuoto asmens tapatūs rašytiniai paaiškinimai. Iš šių paaiškinimų turinio nustatyta, jog apeliantas nurodo, naujas aplinkybes, argumentus bei įrodymus, kurie papildomai patvirtina byloje jo pateiktus argumentus. Taigi, įvertinus 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. vasario 1 d. teisme gautų apelianto paaiškinimų turinį, darytina išvada, jog tokio pobūdžio paaiškinimais siekiama papildyti jau pateiktą byloje atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutarties. CPK 323 straipsnyje įtvirtinta, jog pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti 2024 m. sausio 31 d. ir 2024 m. vasario 1 d. teisme gautus apelianto paaiškinimus ir spręsdamas atskirojo skundo (ne)pagrįstumo klausimą jų nevertina.

Dėl atskirojo skundo argumentų

19. CPK 646 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.

20. Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra vienas iš santuokos pabaigos atvejų, įtvirtintų įstatyme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.49 straipsnio 2 dalis, 3.51 straipsnis). Pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalies nuostatas, teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas, šios sutarties turinį įtraukdamas į teismo sprendimą.

21. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad santuokos nutraukimo byloje priimto teismo sprendimo dalis dėl priteisimo atitinka priverstinio teismo sprendimo vykdytinumo požymius ir dėl šios teismo sprendimo dalies gali būti išduodamas vykdomasis dokumentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170-378/2017).

22. Pagal CPK 648 straipsnio 1 dalies 4 punktą vykdomajame rašte turi būti pažodžiui nurodyta su išieškojimu susijusi rezoliucinė sprendimo dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2014).

23. Bylos duomenimis nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1240-862/2017 tenkino šalių V. K. (buvusi – S.) ir M. S. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 2.2 punkte susitarė kad „M. S. dukters J. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui moka po 190 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės.“; 2.3 punkte susitarė, kad „M. S. dukters U. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui moka po 190 Eur dydžio mėnesinį išlaikymą nuo teismo sprendimo, kuriuo bus patvirtinta ši Sutartis, įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės.“; sutarties 2.4. punkte taip pat susitarė, jog „Lietuvos Respublikoje padidėjus minimalios algos dydžiui (toliau – MMA), M. S. nuo to mėnesio, kai Lietuvos Respublikoje įsigalioja teisės aktas, kuriuo yra didinama MMA, teikia dukterims J. S. ir U. S. išlaikymo dydį, lygų ½ MMA kiekvienai dukteriai“.

24. Apelianto teigimu, šalys laisva valia susitarė, jog padidėjus MMA, jis nuo to mėnesio, kai Lietuvos Respublikoje įsigalioja teisės aktas, kuriuo didinama MMA, teikia dukterims pusės naujai nustatyto MMA dydžio išlaikymą. Tai reiškia, apelianto teikiamas išlaikymas kasmet padidėja daugiau nei būtų tik indeksuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. Apeliantas nurodo, jog tai iš esmės suponuoja ir savaime raštiškai neaptartą išlaikymo dydžio indeksacijos tikslą, t. y. apsaugą vaikams, kad dėl vartotojų kainų didėjimo nebūtų gaunamas mažesnis nei jų poreikiams tenkinti būtinas, išlaikymas. Apelianto teigimu, jis tinkamai vykdo nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą ir pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti skundžiamą nutartį išduoti vykdomąjį raštą.

25. Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.208 straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kuomet išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Kaip matyti iš nurodytos teisės normos, periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsnyje aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos: 1) jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis; ir 2) atsižvelgiant į infliaciją.

26. Indeksavimas – tai periodinių išmokų perskaičiavimas, siekiant visiškai ar iš dalies kompensuoti dėl vartotojų kainų padidėjimo prarastas pajamas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtinto Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos aprašo 2 punktas). Taigi, siekiant apsaugoti vaiko, kuriam yra priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis, interesus, t. y. kad jam teismo sprendimu atitinkamam laikotarpiui priteistas išlaikymas turėtų tokią pačią perkamąją galią kaip ir teismo sprendimo priėmimo metu, įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs priteisto periodinėmis išmokomis išlaikymo indeksavimo institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2010). CK 3.3 straipsnio, reglamentuojančio šeimos santykių teisinio reglamentavimo principus, 1 dalyje įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, o viena iš jo įgyvendinimo užtikrinimo priemonių ir yra įtvirtinta CK 3.208 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad jeigu išlaikymas buvo priteistas periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

27. Tuo tarpu minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas kasacinio teismo praktikoje pripažįstamas tik kaip orientacinis, taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2013; kt.).

28. Nagrinėjamu atveju matyti, jog šalys atsižvelgdamos į ateities perspektyvas, nuolat besikeičiančią ekonominę padėtį valstybėje, siekdamos apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, nusprendė, jog kiekvienais metais išlaikymo dydis nepilnamečiams vaikams kinta pagal Vyriausybės nustatomą tų metų MMA dydį, t. y. šalys laisva valia susitarė, jog padidėjus MMA, suinteresuotas asmuo nuo to mėnesio, kai Lietuvos Respublikoje įsigalioja teisės aktas, kuriuo didinama MMA, teikia dukterims pusės naujai nustatyto MMA dydžio išlaikymą. Taigi, šalys, siekiant apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, iš esmės susitarė dėl išlaikymo vaikams didinimo kasmet atsižvelgiant į Vyriausybės nustatomą tų metų MMA dydį.

29. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog tai, ar reikalinga didinti vaiko išlaikymą, sprendžia nepilnamečio vaiko tėvai, o indeksuoti išmoką vadovaujantis įstatymu privaloma visais atvejais, nepriklausomai nuo to ar tai yra nurodyta tėvų sutartyje ar teismo sprendime, kuriuo nustatytas išlaikymo dydis. Kaip jau buvo minėta, indeksavimas numatytas CK 3.208 straipsnyje, o jos tvarka LR Vyriausybės nutarimu patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše. Jame nurodyta, kad periodinė išmoka (mėnesinė alimentų suma) indeksuojama, kitaip tariant, perskaičiuojama kartą per metus einamųjų metų vasario mėnesį, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą, kurį apskaičiuoja ir skelbia Valstybės duomenų agentūra. Indeksuoti išlaikymo dydį privalo pats išlaikymą teikiantis asmuo, taip pat pareiga indeksuoti išmokas numatyta ir antstoliui, kuris vykdo teismo sprendimą, bei darbdaviui, jei priteistas išlaikymas išieškomas iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų pajamų. Taigi, nepilnamečio vaiko išlaikymo padidinimas nėra indeksavimas, todėl vien tai, kad nagrinėjamu atveju šalys susitarė iš anksto kasmet didinti šalių nepilnamečių vaikų išlaikymą, atsižvelgiant į orientacinį 1 MMA kriterijų, savaime nesudaro pagrindo teigti, jog indeksacija nėra privaloma. Šiuo atveju svarbu atkreipti dėmesį, jog periodinių išmokų indeksavimo klausimas yra išsprendžiamas ne teismo sprendimu, o įstatymu – CK 3.208 straipsniu, kuriame aiškiai įvardytos indeksacijos taikymo sąlygos, todėl net ir padidinus vaiko išlaikymo dydį, jis vis tiek turės būti kasmet indeksuojamas. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei teigia apeliantas, išlaikymo indeksavimas nėra niekaip susijęs su MMA, o yra susietas su vartotojų kainų indeksu. Indeksavimas turi būti atliekamas kasmet, visiškai nepaisant to ar tais metais kilo MMA ar ne. Nors apeliantas tapatina išlaikymo nepilnamečiams vaikams didinimą su indeksavimu, tačiau apeliacinės instancijos teismas pakartotinai pažymi, kad išlaikymo didinimas nėra išlaikymo indeksavimas, kuris turi būti atliekamas kasmet, atsižvelgiant į padidėjusį vartotojų kainų indeksą. Atsižvelgiant į tai, apelianto nurodomi argumentai dėl „dvigubo indeksavimo“ atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

30. Nors apeliantas nurodo, jog skundžiama nutartis nėra pakankamai motyvuota (neįvertintos visos faktinės aplinkybės, pavyzdžiui, tai, jog pirmosios instancijos teismas nepasisakė ir nevertino to, jog sprendimu priteisto išlaikymo dydis kasmet keičiasi), tačiau apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pagal kasacinio teismo praktiką nepakankamas sprendimo motyvavimas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nesudaro absoliutaus sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2012). Iš pirmosios instancijos teismo nutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad ši nutartis nėra visiškai nemotyvuota, joje koncentruotai pasisakyta dėl esminių prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkinimo aplinkybių, todėl ir šis atskirojo skundo argumentas atmestinas.

31. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą prašymą ir įvertinus, jog vaikų išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio, o suinteresuotam asmeniui nepateikus pirmosios instancijos teismui įrodymų, jog jis indeksavo vaikams mokamo išlaikymo periodines išmokas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai išdavė pareiškėjai vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 28 d. sprendimu patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Taigi, pirmosios instancijos teismas, tenkinęs pareiškėjos prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai taikė procesines teisės normas, skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

32. Kiti atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai yra išvestiniai iš pirmiau šioje nutartyje aptartųjų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų išsamiau nepasisako. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020 40 punktas).

Dėl baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo

33. Pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Teismas nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki 5 000,00 Eur baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui.

34. Pareiškėja prašo už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skirti suinteresuotam asmeniui 3 000,00 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, priteisiant pusę šios paskirtos baudos sumos (1 500,00 Eur) pareiškėjai. Nurodė, jog suinteresuotas asmuo suvokdamas, kad neturi jokio pagrindo skųsti 2024 m. sausio 4 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1240-862/2017, visiškai nesąžiningai pateikė atskirąjį skundą. Toks apelianto procesinis elgesys yra vertintinas kaip nesąžiningas nepagrįsto atskirojo skundo pareiškimas.

35. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 5 straipsnio 1 dalis nustato, jog kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Be to, pagal CPK 95 straipsnio 1 dalies nuostatas piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą arba sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-224/2005; 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2010).

36. Nagrinėjamu atveju matyti, jog apeliantas teigė, kad jis tinkamai vykdo nepilnamečių vaikų išlaikymo pareigą bei byloje kilo ginčas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo indeksavimo būtinybės. Pažymėtina, jog kreipimosi į teismą su atskiruoju skundu aplinkybė šiuo atveju negali būti vertinama kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Be to, pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie jos patirtus nuostolius, kurių atsiradimą sukėlė suinteresuoto asmens pateiktas atskirasis skundas (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti apelianto tyčinio piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Visi suinteresuoto asmens procesiniai veiksmai buvo atliekami pagal jų tiesioginę paskirtį laiku ir tinkamai vykdant teismo įpareigojimus bei ginant savo interesus. Nenustačius, kad apeliantas piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, nėra pagrindo taikyti CPK 95 straipsnį ir skirti jam baudą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme

37. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

38. Atsižvelgus į tai, kad šia nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, pareiškėja turi teisę į jos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą už atsiliepimo į suinteresuoto asmens atskirąjį skundą parengimą.

39. Pareiškėja pateikė duomenis apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas bei prašė šias išlaidas priteisti iš suinteresuoto asmens, t. y. 1 000,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už advokato teisinę pagalbą (atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą).

40. Pagal Rekomendacijų 8.16 papunktį, atlyginant už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą taikomas 0,4 koeficientas. Maksimalus priteistinas užmokesčio dydis už advokato teisinę pagalbą parengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą sudaro 807,28 Eur (2023 m. trečiojo ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis 2 018,20 Eur × 0,4). Pareiškėjos prašomos atlyginti 1 000,00 Eur atsiliepimo į atskirąjį skundą rengimo išlaidos viršija maksimalų atlygintiną dydį, todėl mažintinos iki maksimalaus priteistino dydžio – 807,28 Eur ir priteistinos pareiškėjai iš apelianto (suinteresuoto asmens).

41. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta dėl atskirojo skundo, įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos (CPK 339 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto M. S. pareiškėjai V. K. 807,28 Eur (aštuonis šimtus septynis eurus ir 28 centus) bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.