Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-6964-867/2024 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės mediena“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šilalės mediena“ ieškiniu prašė iš atsakovo E. S. priteisti 4 213,41 Eur skolą už parduotus medienos gaminius, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nėra, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

18. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantui (atsakovui) pateikus rašytinius įrodymus apie prekių perdavimą tik po apmokėjimo pagal išankstines sąskaitas faktūras, pirmosios instancijos teismas turėjo kritiškai vertinti liudytojo D. Ž. parodymus apie tai, jog atsakovą laiko patikimu klientu. Pažymėtina, kad apeliantas tik deklaratyviai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino jo į bylą pateiktus įrodymus bei liudytojo D. Ž. parodymus. Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-18/2008). Liudytojų parodymai yra tik viena iš įrodinėjimo priemonių. Nagrinėjamu atveju skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, rėmėsi byloje esančių įrodymų visuma, nesuteikdamas liudytojo D. Ž. parodymams esminės reikšmės. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad vargu ar apdairus ir rūpestingas asmuo sumokėtų 7 000 Eur sumą, kai dar nėra pagaminta produkcija, tuo labiau, kai tarp šalių nėra sudaryta rašytinė sutartis, kuri garantuotų, jog atsakovas gaus perkamą prekę. Atsakovas verčiasi laiptų gamyba, t. y. turi patirties sudarant sandorius su klientais, tačiau pats neprašė, kad jam būtų išduotas koks oficialus dokumentas ar raštelis, kuris patvirtintų, jog jis už perkamą prekę sumokėjo 7 000 Eur sumą ieškovei. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pats atsakovas turėjo būti suinteresuotas tinkamai įforminti prievolės įvykdymo faktą. Atsakovas nepagrindė, kodėl jis nusprendė sumokėti už perkamą medieną ieškovės atstovui grynaisiais pinigais be oficialaus dokumento (pvz., pinigų priėmimo - perdavimo kvito), o ne sumokėti pavedimu ar kitomis bankinėmis operacijomis. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad piniginių lėšų perdavimo momentu ar netrukus po to reikalavo ieškovės (jos atstovo) išduoti pinigų priėmimo kvitą ar kitokį prievolės įvykdymą patvirtinantį dokumentą. Protingumas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Asmens veiksmai konkrečioje situacijoje vertinami pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus asmens (lot. bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingumas reikalauja, kad asmuo, abejojantis dėl savo atliekamo veiksmo teisinės reikšmės ir jo galimų teisinių padarinių, susilaikytų nuo tokio veiksmo atlikimo. Jeigu asmuo to nepadaro, jis elgiasi neapdairiai ir neatidžiai, o taip veikdamas jis pats prisiima ir galimus neigiamus savo veiksmų padarinius. Neįtikėtina, kad atsakovas, būdamas pirkimo – pardavimo teisinių santykių subjektas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo suprasdamas, kad neišduodant jokio pinigų priėmimo dokumentų, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, iš esmės yra atliekami neteisėti veiksmai, nesiimtų iš karto po grynųjų pinigų perdavimo aktyvių veiksmų (pvz., siektų užfiksuoti grynųjų pinigų perdavimą kitais būdais, praneštų apie neteisėtus veiksmus teisėsaugos institucijoms ir pan.). Taigi, atsakovo elgesys jam neva perduodant ieškovės atstovui gana didelę sumą grynaisiais pinigais, neprašant ieškovės atstovo pasirašyti jokio pinigų priėmimo – perdavimo kvito ar kito patvirtinimo apie gautas pinigines lėšas, nelaikytinas rūpestingu ir atidžiu, todėl atsakovas turi prisiimti iš savo veiksmų kilusias neigiamas pasekmes.

20. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, įrodyti turi tas, kas teigia, todėl būtent atsakovui teko pareiga įrodyti, kad už prekes sumokėjo grynaisiais pinigais. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad ieškovei minėtos aplinkybės nepripažįstant, vien atsakovo paaiškinimai ir liudytojo R. G. parodymai apie grynųjų pinigų perdavimą ieškovės atstovui, nelaikytini objektyviais ir pakankamais įrodymais grynųjų pinigų perdavimo faktui nustatyti. Kasacinio teismo praktikoje pasisakant dėl liudytojų parodymų vertinimo konstatuota, kad liudytojų parodymai ir jų pateikimas yra subjektyvaus pobūdžio, todėl aplinkybės, kad asmuo tarnybos, darbo, asmeniniais, draugystės, verslo ar kitokiais ryšiais yra susijęs su dalyvaujančiais byloje asmenimis, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti liudytojų parodymus kaip nepatikimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog liudytoją R. G. ir atsakovą siejo darbo santykiai, šio liudytojo parodymų nėra pagrindo vertinti kaip objektyvių ir neabejotinai patvirtinančių visas jo nurodytas aplinkybes (CPK 185 straipsnis), todėl pirmosios instancijos teismui šie liudytojo parodymai nesudarė esminės reikšmės vertinant ginčui aktualias aplinkybes.

21. Ta aplinkybė, kad praeityje už įsigytą medieną atsakovas ieškovei sumokėjo iš anksto prieš gaunant medieną (2017-07-19 išankstinio mokėjimo sąskaitą faktūra Nr. (duomenys neskelbtini)), savaime nepatvirtina, jog visais atvejais atsiskaitymas su ieškove privalomai vykdomas iki prekių pristatymo, juolab, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovui buvo išrašyta išankstinė sąskaita (byloje nustatyta, kad į 2022-01-19 ieškovės atstovo atsakovui siųstą elektroninį laišką su prašymu atsiųsti rekvizitus išankstinės sąskaitos išrašymui atsakovas neatsakė).

22. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, jog jis iš ieškovės prekes gavo ir kokybė bei kiekiai yra tokie, kokie nurodyti sąskaitoje, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tai, jog važtaraštis yra su trūkumais ir nėra pasirašytas atsakovo, bei tai, kad sąskaita faktūra nėra pasirašyta atsakovo, nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už jam nuosavybėn perduotas prekes.

23. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad aplinkybę, jog ieškovė taikė praktiką priimti grynuosius pinigus ir neišrašyti apskaitos dokumentų, patvirtina ir FNTT pateikti duomenys, kad 2018-11-19 buvo atliktas UAB „Šilalės mediena“ patikrinimas, kuris 2018-11-28 baigtas administracinio nusižengimo protokolu. Pažymėtina, kad ginčo pirkimo pardavimo sandoris tarp šalių vyko 2022 metais, todėl 2018 metais vykęs ieškovės apskaitos patikrinimas savaime nepatvirtina, jog ir 2022 metais ieškovė netinkami vykdė savo veiklą. Kita vertus, svarbu pažymėti ir tai, kad pagal bendrąjį teisės principą ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla), todėl subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. CK 1.137 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teisės bei vykdydami pareigas asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Nagrinėjamu atveju atsakovas, gavęs 2022-02-22 PVM sąskaitą faktūrą ir 2022-04-12 elektroniniu paštu raginimą sumokėti 4 213,41 Eur sumą, žinodamas, kad už įsigytą medieną sumokėjo grynaisiais pinigais be jokio pinigų priėmimą (gavimą) patvirtinančio dokumento ir nėra skolingas ieškovei, dėl ieškovės veiksmų (reikalavimo sumokėti skolą) nesikreipė nei į FNTT ar Mokesčių inspekciją, nei į policiją (dėl ieškovei sumokėtų grynųjų pinigų pasisavinimo (ieškovės darbuotojui pasisavinus)). Tokie atsakovo veiksmai neatitinka protingumo ir atsakingo asmens elgesio standarto. Taigi, ši aplinkybė tik dar labiau suponuoja išvadą, kad visgi atsakovas nebuvo sumokėjęs ieškovei už parduotą medieną. Kita vertus, akcentuotina, kad atsakovas turi galimybę kreiptis į atitinkamas įstaigas dėl patikrinimų organizavimo ieškovei.

24. Apeliantas nurodo, kad ieškovė melavo apie taikomą praktiką atsiskaityti po prekių pristatymo, ieškovė manipuliavo teikiamais elektroninio susirašinėjimo duomenimis. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šį apeliacinio skundo argumentą.

25. Ieškovė ir jos atstovas yra bylos baigtimi suinteresuoti asmenys. Vertinant šalių paaiškinimus civilinėje byloje reikia atsižvelgti į tai, kad šie paaiškinimai yra teikiami suinteresuoto bylos baigtimi asmens ir todėl yra subjektyvūs. Asmuo, būdamas suinteresuotas bylos baigtimi, siekdamas sau naudingo teismo sprendimo, gali teikti aiškinimus ne visus, o dalį jų nutylėdamas, palankiai jam vaizduodamas aplinkybes arba dar kitaip jas iškreipdamas savo naudai. Jo parodymai gali būti nevisapusiški ir neobjektyvūs. Vertinant šalių paaiškinimus reikia kreipti dėmesį į priešingos šalies ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų aiškinimus ir kitus įrodymus, esančius byloje, ir lyginti, kiek svarbių aplinkybių nepasakoma šio dalyvaujančio byloje asmens parodymuose. Reikia įvertinti, ar neobjektyvumas ir neišsamumas yra žymus, ar susijęs su nagrinėjamos bylos esminėmis aplinkybėmis. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (CPK 185 straipsnis). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo konstatuoti, kad teismas pažeidė nurodytas proceso taisykles ir principus ar netinkamai pritaikė materialinės teisės normas. Ieškovės ir jos atstovo pozicija buvo pagrįsta konkrečiais įrodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas rėmėsi priimdamas skundžiamą sprendimą.

26. Apeliantas apeliaciniame skunde kitokių faktinio pobūdžio aplinkybių, negu buvo tirtos ir nustatytos pirmosios instancijos teisme, nenurodė. Apeliaciniame skunde taip pat nenurodyta, kokios aplinkybės pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai nustatytos ir įvertintos, taip pat apeliaciniame skunde nenurodyta, kokie byloje surinkti įrodymai, vadovaujantis įrodymų vertinimo taisyklėmis (įrodymų įrodomoji reikšmė, patikimumas, pakankamumas, leistinumas, prieštaringumas ar kt.), teikė pagrindą teismui remtis tais įrodymais, kuriuos šis atmetė, ir nesiremti tais, kuriais teismas grindė savo išvadas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, bylos medžiaga patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovės ieškinio reikalavimų pagrįstumo, nustatė visus teisiškai reikšmingus faktus ir tinkamai juos įvertino, t. y. rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino kitaip, nei kad siekė apeliantas, nesudaro pagrindo spręsti, kad teismas juos įvertino netinkamai ar neišsamiai, todėl pirmosios instancijos teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, nepažeidė (CPK 176, 178, 179, 185 straipsniai).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiami pirmosios instancijos teismo sprendimas ir papildomas sprendimas paliekami nepakeistais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

29. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto ieškovei priteisiamos 1 000 Eur advokato pagalbos išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 6 d. sprendimą ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Priteisti iš atsakovo E. S. ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Šilalės mediena“ 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.