Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Šilalės mediena“ atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Šilalės mediena“ ieškinį atsakovui E. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Paaiškino, kad jis visada bendravo su ieškovės vadybininku D. Ž. dėl perkamos medienos ir už medienos gaminius jis yra atsiskaitęs grynais, tai yra sumokėjo 7 000,00 Eur. Nurodė, kad šią sumą jis sumokėjo ieškovės darbuotojui D. Ž. atvykęs į ieškovės įmonę prieš prekių pristatymą, tačiau jokie apskaitos dokumentai dėl pinigų gavimo nebuvo surašyti ir buvo susitarta, kad nebus išrašoma PVM sąskaita – faktūra, nes siekė sutapyti. Tikslios datos, kada jis perdavė pinigus ieškovės vadybininkui negali nurodyti, tačiau jo užsakyta mediena dar nebuvo iki galo padaryta. Jokių rašytinių įrodymų, kad jis sumokėjo už medieną neturi, tačiau kartu su juo važiavęs laiptų projektuotojas R. G. žinojo, kad jis vežasi pinigus sumokėti už medieną, tačiau konkrečios sumos jis nenurodė kiek jis ketina sumokėti. Nurodė, kad ieškovė turėjo organizuoti medienos atvežimą ir tai turėjo būti įskaičiuota į 8 600,00 Eur sumą. Atvežtos medienos kiekius jis sutikrino pats. Tikslios datos, kada mediena buvo pristatyta negali nurodyti, tačiau žino, kad 2022-02-23 jau gegnės buvo kraunamos ant stogo. Gavęs laišką iš D. Ž. jis tik parašė jam el. laišką, tačiau neskambino ir nesiaiškino. Patvirtino, kad galutinį užsakymą dėl medienos jis pateikė 2022-01-19 ir medieną žadėjo pagaminti per keturias savaites. R. G. matė tik voką, kuriame buvo pinigai ir jis jam sakė, kad važiuoja apmokėti už gegnes. Mano, kad jis tinkamai atsikaitė su ieškove už klijuotą medieną.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir šalių paaiškinimais nustatytos faktinės bylos aplinkybės, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sutartis dėl prekių pirkimo – pardavimo, tai yra dėl klijuotos medienos gaminių. Šalių paaiškinimais nustatyta, kad tar šalių nėra ginčo jog atsakovas 2022-01-19 el. laišku užsakė medienos gaminius pas ieškovę ir ieškovė atsakovo užsakytus medienos gaminius, tai yra klijuotą medieną ir jas atsakovas gavo, tarp šalių nėra ginčo dėl pagamintos medienos kokybės ir kiekių, tačiau tarp šalių yra kilęs ginčas dėl to ar atsakovas yra atsiskaitęs už gautas prekes. Ieškovė tvirtina, kad atsakovas nėra sumokėjęs už gautą medieną, o atsakovas tvirtina, kad jis už medieną yra pilnai atsiskaitęs grynais, nes 7 000,00 Eur sumą jis sumokėjo dar iki prekių gavimo.

Iš 2022-02-22 PVM sąskaitos – faktūros serija AA Nr.0166497 nustatyta, kad ieškovė atsakovui pardavė klijuotos medienos Eglė už 4 213,41 Eur, apmokėjimo data 2022-02-22. Iš 2022-022 Krovinio važtaraščio SJSM #0064893 nustatyta, kad siuntėjas ieškovė gavėjas atsakovas, o vežėjas B. S. IĮ, pristatymo adresas (duomenys neskelbtini), pristatymo laikas 2022-02-22, 1:47 val. važtaraštis pasirašytas gamybos apskaitininko E. D. ir krovinio vežėjo B. S. parašai. Iš 2021-05-24 el. laiško siųsto D. Ž. atsakovui į atsakovo paklausimą nustatyta, kad medienos kaina yra 7 402,17 Eur. Iš ieškovės 2024-03-27 tarpusavio atsiskaitymų suderinimo akto nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2017-01-01 iki 2024-03-27 yra neatsiskaityta pagal 2022-02-22 sąskaitą – faktūra AA Nr. 0166497 ir neapmokėta suma 4 213,41 Eur, atsakovo parašo ant šio suderinimo akto nėra. Iš UAB „Sivos studija“ parengto A. B. 2021 m. pirties, esančios (duomenys neskelbtini), statybos projekto nustatyta, kad statytoja yra J. S. Atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad iš ieškovės pirkta klijuota mediena buvo reikalinga jo šeimos statiniams ir jis užsakytą medieną gavo. Neginčijamai nustatyta, kad atsakovas 2022-01-19 el. paštu išsiuntė ieškovės vadybininkui kokią tiksliai medieną ir kokius kiekius jis ketina įsigyti. Iš 2022-01-19, 12:41 val. D. Ž. atsakovui siųsto el. laiško nustatyta, kad pagal atsakovo pateiktą paklausimą dėl norimos medienos buvo pateiktas pasiūlymas bendrai 8 652,78 Eur sumai. Minėtame laiške nurodyta, kad jei tinka viskas, prašė atsiųst rekvizitus išankstinės sąskaitos išrašymui.

Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovas neatsiuntė ieškovei ar jos darbuotojui duomenų dėl išankstinės sąskaitos išrašymo, atsakovas teismo posėdžio metu tik patirtino, kad jis negavo išankstinės sąskaitos bei patvirtino, kad nesiuntė jokių duomenų ieškovės atstovui dėl išankstinės sąskaitos išrašymo. Liudytoju apklaustas ieškovės darbuotojas D. Ž. paaiškino, kad jis el. laišku prašė atsakovo duomenų dėl išankstinės sąskaitos, tačiau jų negavo, o vėliau paaiškėjus, kad atsakovas jau yra anksčiau pirkęs iš įmonės medieną ir nebereikalavo šių duomenų, nes laikė atsakovą patikimu klientu. Tai, kad atsakovas iš ieškovės 2017 m. pirko produkciją patvirtina ne tik šalių paaiškinimai, bet ir byloje esantys rašytiniai įrodymai, tai yra 2017-07-19 išankstinio apmokėjimo sąskaita Nr. 00079, kuri patvirtina, kad ieškovė atsakovui pardavė klijuotos medienos už 557,57 Eur.

Iš pateiktų dokumentų prie dubliko matyti, kad atsakovui PVM sąskaita – faktūra išsiųsta 2022-02-22, 16:32 val. siuntėjas vadybininkas E. D. Atsakovas 2022-04-12 el. paštu buvo ragintas sumokėti 4 213,41 Eur sumą ir atsakovas el. paštu 2022-04-12 atsakė „Taigi sumokėjau grynais. Kas čia per nesamonės“. Atsakovas 2022-06-17 el. paštu buvo raginamas sumokėti skolą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad tarp ieškovės ir atsakovės buvo sudarytas žodinis susitarimas, kurio pagrindu buvo išrašytos PVM sąskaita – faktūra, kuri patvirtina, kad tarp šalių susiklostė pirkimo - pardavimo teisiniai santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.305 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirkimo - pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). Įstatymų leidėjas prievolių atsiradimą sieja ne tik su rašytinių sutarčių sudarymu, bet ir su kitais juridiniais faktais, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (CK 6.2 straipsnis). Kadangi nėra nustatyta imperatyvi pareiga pirkimo - pardavimo santykius įforminti rašytine sutartimi, ji gali būti sudaroma ir žodžiu (CK 6.311 straipsnis), o pirkimo - pardavimo santykiams atsirasti pakanka prekes perduoti pirkėjui arba jo įgaliotam asmeniui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pirkėjo pasirašyta PVM sąskaita - faktūra patvirtina sutartinių pirkimo - pardavimo santykių susiklostymą tarp šiame dokumente nurodytų asmenų. Prekių pardavimas pagal sąskaitą - faktūrą iš esmės atitinka pardavimo sutarties turinį ir sukelia tas pačias teisines pasekmes - pardavėjo pareigą perduoti prekes pirkėjo nuosavybėn, atitinkamai pirkėjo pareigą už perduotas prekes sumokėti. Kartu pabrėžtina, jog įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės lemia, kad kilus ginčui, būtent daiktų pardavėjui tenka pareiga įrodyti aplinkybę, jog pirkimo - pardavimo sandoris yra įvykęs (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnis, 178 straipsnis). Tik įrodžius sandorio sudarymo faktą gali būti vertinama, ar pirkėjas turi priešpriešinę prievolę pardavėjui - sumokėti už prekes.

Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-296/2012; kt.). Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje pakanka įrodymų, patvirtinančių šalių įrodinėjamas aplinkybes. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas civilinio proceso tvarka konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo; įstatymo nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą dėl tam tikrų aplinkybių buvimo tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Civiliniame procese vadovaujamasi pirmiau nurodyta įrodymų pakankamumo taisykle, todėl teismas išvadą dėl faktų buvimo gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-324/2008; 2015 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-3-40-690/2015, kt.).

CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).

Atsakovas teismui nepateikė jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad jis su ieškove už užsakytą klijuotą medieną yra atsikaitęs, o šias aplinkybes iš esmės įrodinėjo liudytojo R. G. parodymais. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas R. G. nurodė, kad jis yra atsakovo kolega, bendradarbis, be to jis yra projektuotojas, kuris projektuoja laiptus, o atsakovas gamina laiptus, taip pat nurodė, kad jam yra žinoma, kad atsakovas statėsi pirtį. Minėtas liudytojas taip pat patvirtino atsakovo nurodytas aplinkybes, kad jis kartu su atsakovo vykdami į (duomenys neskelbtini) užsuko į (duomenys neskelbtini) esančią įmonę, kurioje atsakovas turėjo užsakyti medieną ir sumokėti avansą. Tačiau liudytojas R. G. teismui negalėjo įvardinti nei sumos, kurią atsakovas sumokėjo už medieną, nei patvirtinti pačio pinigų sumokėjimo fakto, kad atsakovas pinigus perdavė ieškovės darbuotojui, be to nurodė, kad atsakovas vežė avansą ir norėjo užsakyti medieną, nors pats atsakovas tvirtino, kad jis vyko tikslu sumokėti visą sumą. Liudytoju apklaustas ieškovės vadybininkas D. Ž. neigė atsakovo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas jam sumokėjo už medieną grynais 7 000,00 Eur. Liudytojas D. Ž. tik patvirtino, kad atsakovas buvo atvykęs į ieškovės įmonę ir ieškovui buvo parodytos gamybinės patalpos ir, tai kad tai dienai dar nebuvo pagaminta atsakovo užsakyta produkcija. Teismo vertinimu vargu ar apdairus ir rūpestingas asmuo sumokėtų 7 000,00 Eur sumą, kai dar nėra pagaminta produkcija, tuo labiau kai tarp šalių nėra sudaryta rašytinė sutartis, kuri garantuotų, jog atsakovas gaus perkamą prekę. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis verčiasi laiptų gamyba, tai yra turi patirties sudarant sandorius su klientais, tačiau pats neprašė, kad jam būtų išduotas koks oficialus dokumentas ar raštelis, kuris patvirtintų, kad jis už perkamą prekę sumokėjo 7 000,00 Eur sumą ieškovei. Atsakovas apklausiamas teismo posėdžio metu negalėjo įvardinti nei kokiomis kupiūromis buvo 7 000,00 Eur suma bei teismui nepateikė jokių įrodymų, kad jis turėjo tokią pinigų sumą, o tik nurodė, kad jis šią sumą turėjo namuose ir ją pasiėmė prieš važiuodamas į (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu atsakovo pateikti duomenys apie tai, kad ieškovė buvo bausta neįrodo, kad atsakovas atsiskaitė su ieškove. Ieškovės išrašytoje PVM – sąskaitoje faktūroje atsiskaitymas turėjo būti tą pačią dieną, sąskaita – faktūra atsakovui buvo išsiųsta el. paštu. Tai, kad važtaraštis yra su trūkumais ir nėra pasirašytas atsakovo, nėra pagrindo pripažinti, kad ieškovė neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų atsakovui, nes atsakovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis iš ieškovės prekes gavo ir kokybė bei kiekiai yra tokie kokie nurodyti sąskaitoje. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei nustatytą teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad, atsakovui gavus iš ieškovės jo užsakytas prekes, atsakovui kyla pareiga už jas apmokėti. Aplinkybė, kad sąskaita - faktūra nėra pasirašyta, nepaneigia atsakovo pareigos sumokėti už jam nuosavybėn perduotas prekes. Atsakovo el. laiškas į raginimą sumokėti skolą, kuriame nurodyta, kad sumokėjau grynais, taip pat nėra pakankamas įrodymas, patvirtinti, kad atsakovas yra atsiskaitęs už prekes.

Nustačius, kad ieškovė yra tinkamai įvykdžius sutarties sąlygas, tai yra pagamino ir pardavė atsakovo užsakytą klijuotą medieną ir išrašė PVM – sąskaitą faktūrą, tačiau atsakovas neįrodė, kad jis tinkami įvykdė prievolę atsiskaityti su ieškove už parduotas prekes, todėl ieškinys tenkintinas, ieškovei iš atsakovo priteistina 4 213,41 Eur skola.

Dėl procesinių palūkanų

Kadangi atsakovas laiku neatsiskaitė su ieškove, yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti 5 procentų procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra nuo teismo įsakymo išdavimo dienos (2024-04-09) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, 6.210 straipsnio 1 dalis.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė patyrė šias bylinėjimosi išlaidas: 24,00 Eur žyminį mokestį už pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, 180,00 Eur už pareiškimo parengimą advokatui, ir 71,00 Eur žyminį mokestį primokėjo už ieškinį po skolininkės prieštaravimų, todėl ieškinį tenkinus yra pagrindas iš atsakovo ieškovei priteisti jos patirtas visas bylinėjimosi išlaidas 275,00 Eur (CPK 79 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 4 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu ir 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Priteisti iš atsakovo G. S. 4 213,41 Eur (keturių tūkstančių dviejų šimtų trylikos Eur ir 41 ct) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 4 213,41 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. nuo 2024-04-09, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 275,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt penkis Eur ir 00 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovės UAB „Šilalės mediena“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.