- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-06-26
- Bylos Nr.
- e2-403-464/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00019-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 3.1.14.1Ieškinio samprata, jo turinys, elementai (ieškinio dalykas ir pagrindas)
- 3.2.8.3Bylos nutraukimas, kai yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio arba patvirtinti šalių taikos sutartį
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui J. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo, žalos atlyginimo ir palūkanų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo J. S. 390 700 Eur nepagrįstą praturtėjimą, 400 Eur žalos atlyginimą, 59 877,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistas sumas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad atsakovas J. S. 2020 m. gruodžio 21 d. įvykusių varžytynių metu nuosavybės teise įsigijo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. už 511 200 Eur kainą įsigijo 11 žemės sklypų kaip vieną turtinį vienetą ir už 288 800 Eur kainą – 17 žemės sklypų kaip vieną turtinį vienetą. Nustatant iš varžytynių parduodamo turto vertę nebuvo atsižvelgta į žemės sklypuose buvusią augmeniją, naudingąsias iškasenas. Viename iš atsakovo įsigytų žemės sklypų, kurio bendras plotas 2,25 ha, esantis durpių ir sapropelio sluoksnis eksperto buvo įvertintas 273 000 Eur, o kitame žemės sklype, kurio bendras plotas 3,3 ha, esantis mažasis žvyro karjeras – 59 600 Eur. Be to, visuose atsakovo įsigytuose žemės sklypuose esančio miško, medžių ir želdinių bendra vertė yra 58 100 Eur. Atsakovas su žemės sklypais įsigijo ir nurodytą ieškovės turtą, kurio vertė į žemės sklypų kainą nebuvo įtraukta. Ieškovės teigimu, atsakovas praturtėjo jos sąskaita, su žemės sklypais įsigydamas ir juose esantį vertingą turtą, už kurį jis nėra sumokėjęs, todėl prašo iš jo priteisti 390 700 Eur (273 000 Eur + 59 600 Eur + 58 100 Eur), 400 Eur turto vertinimo išlaidas kaip žalos atlyginimą ir 59 877,41 Eur palūkanas kaip minimalių nuostolių, atsakovui naudojantis ieškovei priklausančiu turtu (lėšomis), atlyginimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. kovo 5 d. nutartimi bylą pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui J. S. nutraukė.
4. Įvertinęs ieškovės pareikšto ieškinio faktinį pagrindą, teismas priėjo prie išvados, kad pareikštu ieškiniu ieškovė iš esmės siekia, kad būtų pripažintas varžytynėse parduotų žemės sklypų vertės neatitikimas realiai turto vertei. Ieškinyje yra nurodytos tos pačios faktinės aplinkybės, dėl kurių teismai jau yra pasisakę spręsdami kitas ieškovės inicijuotas civilines bylas, kuriose dalyvavo tie patys asmenys. Nors ieškovė reikalavimus grindė kitomis teisės normomis, nei buvo nurodžiusi anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose, tai, teismo vertinimu, neteikia pagrindo spręsti, kad naujas jos ieškinys nėra tapatus teismuose jau išnagrinėtose bylose pareikštiems ieškiniams.
5. Teismas pažymėjo, kad jau vykdymo proceso metu (iki žemės sklypų pardavimo varžytynėse) buvo ginčijama žemės sklypų vertė. Ieškovės skundai dėl nekilnojamojo turto įkainojimo buvo išnagrinėti ypatingosios teisenos bylose dėl antstolio veiksmų – Vilniaus apygardos teismo 2021 m. vasario 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-597-912/2021, 2021 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1520-653/2021, 2021 m. birželio 10 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1558-653/2021. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. vasario 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-597-912/2021 nurodė, kad teigdama, jog nustatyta turto vertė per maža, ieškovė nepateikė tai pagrindžiančių argumentų ir rašytinių įrodymų. Toje byloje buvo pripažinta, kad turtas gali būti realizuojamas, t. y. parduodamas iš varžytynių, kaip 28 atskiri objektai (žemės sklypai), kaip vienas objektas ar sugrupuotas į kelis objektus, o aplinkybė, kad išieškotoja prašė turtą sugrupuoti ir parduoti ne kaip 28, o kaip du turtinius vienetus, nepatvirtina, kad tokiu būdu bus netinkamai įgyvendintos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 694 straipsnio 1 dalies nuostatos. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1520-653/2021 nepagrįstais buvo pripažinti tokie ieškovės argumentai, kad jai nebuvo suteikta galimybė pasinaudoti CPK 704 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise iki varžytynių paskelbimo surasti areštuoto turto pirkėją. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1558-653/2021 buvo konstatuota, kad ieškovė neįrodė, jog antstolio nustatyta turto vertė yra neteisinga ar kad žemės sklypų pardavimas grupėmis pažeidė jos ar kitų proceso dalyvių interesus, taip pat neįrodyta, kad antstolis, skelbdamas turto pardavimo varžytynes, pažeidė teisės aktus.
6. Teismas vertino ir kitas ieškovės inicijuotas bylas, išnagrinėtas ginčo teisenos tvarka visų instancijų teismuose. Ieškovė reiškė ieškinį atsakovams antstoliui R. Kamarauskui ir turto pirkėjui J. S., kuriame ji prašė pripažinti negaliojančiais atsakovo antstolio R. Kamarausko 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktus Nr. S-21-55-1122 ir Nr. S-21-55-1123 bei taikyti restituciją natūra – grąžinti atsakovui J. S. 511 200 Eur ir 288 800 Eur, o ieškovei – žemės sklypus; tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra, prašė jai priteisti iš atsakovo antstolio R. Kamarausko skirtumą tarp parduoto turto vertės – 800 000 Eur – ir šio turto rinkos vertės. Visų instancijų teismai, t. y. Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022, Lietuvos apeliacinis teismas civilinėse bylose Nr. e2A-325-553/2023 ir Nr. e2A-97-577/2024 bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2023 imperatyvių vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, be kita ko, ir areštuoto skolininkės (ieškovės) turto pardavimo kainos neatitikties CPK 718 straipsnyje ir 722 straipsnio 1 dalyje nustatytoms taisyklėms neįžvelgė, taip pat nenustatė pagrindo naujam areštuoto turto įkainojimui vykdymo procese, paskiriant papildomą ar pakartotinę ekspertizę pagal skolininkės prieštaravimus.
7. Teismas atkreipė dėmesį ir į Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. vasario 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-97-577/2024 argumentus, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ieškovės kasacinio skundo argumentų, jog teismai nepagrįstai nevertino 3,30 ha žemės sklype esančiame mažajame žvyro karjere likusio žvyro vertės (59 600 Eur) ir 2,25 ha žemės sklype galimos įrengti iškasos vertės (273 000 Eur), nepripažino teisingais.
8. Teismas konstatavo, kad sandorio – turto pardavimo iš varžytynių akto – teisėtumas ir restitucijos atsakovo J. S. atžvilgiu negalimumas jau buvo įvertinti ankstesniais teismų sprendimais bylose, kuriose dalyvavo tos pačios šalys. Nors ieškovė nagrinėjamoje byloje nurodo kitą ieškinio teisinį pagrindą, visgi ir nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju yra susijęs su kitų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normų taikymu, t. y. sandorio galiojimo, jo teisėtumo ir restitucijos taikymo teisiniais santykiais. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas pradėtą bylą nutraukė CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė V. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Skundžiamoje nutartyje nurodyti įvairūs teismų procesiniai sprendimai, tačiau nėra nurodyta, kokiam konkrečiam ieškiniui pareikštas nagrinėjamoje byloje ieškinys yra tapatus. Skundžiamoje nutartyje nurodytose ypatingos teisenos tvarka išnagrinėtose civilinėse bylose, kuriose buvo ginčijami antstolio veiksmai, nedalyvavo nagrinėjamos bylos atsakovas, jose nebuvo sprendžiami nagrinėjamai bylai aktualūs klausimai. Vienintelė teismo nurodyta civilinė byla Nr. e2-844-614/2022 buvo nagrinėjama ginčo teisena, tačiau teismas nenurodė jokių argumentų, ar būtent šiam ieškiniui tapatus yra naujas ieškovės ieškinys, kaip pasireiškia šių ieškinių tapatumas, kokie ieškinių dalykų reikalavimai yra identiški, kokios ieškinio pagrindą sudarančios aplinkybės yra tapačios.
9.2. Skiriasi nagrinėjamoje ir išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pareikšti materialiniai reikalavimai ir subjektai, kuriems jie pareikšti. Civilinėje byloje Nr. e2-844-641/2022 reikalavimas buvo reiškiamas antstoliui, siekiant pripažinti negaliojančiais turto pardavimo iš varžytynių aktus, restitucijos taikymo arba, nenustačius pagrindo restitucijai taikyti, turto vertės skirtumo priteisimo. Toje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 mažojo žvyro, durpių, sapropelio, medynų ir medžių vertė nesudarė nagrinėjimo dalyko. Naujai reiškiamas ieškinys yra grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su nurodytų naudingų iškasenų ir medžių verte. Ieškinys yra reiškiamas ne antstoliui, o žemės sklypus įsigijusiam atsakovui J. S..
9.3. Teisiniai pagrindai, kuriais vadovaujantis yra pareikštas naujas ieškinys, taip pat nesutampa su kitoje civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 pareikšto ir išnagrinėto ieškinio teisiniu pagrindu. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl be teisinio pagrindo įgyto turto priteisimo, todėl tokiam ginčui aktualios CK 6.237–6.242 straipsnio nuostatos. Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-811-614/2022 reikalavimas buvo reiškiamas CPK 602 straipsnio pagrindu.
9.4. Nė vienas iš skundžiamoje nutartyje nurodytų teismų nenustatė šiai bylai aktualių prejudicinių faktų, t. y. nepasisakė, kad nagrinėjamos bylos ginčo objektu tapęs turtas neturėjo būti vertinamas, kad šio turto vertė jau yra įtraukta į žemės sklypų vertinimą ar kad turtas yra bevertis. Kadangi ginčo objektai buvo perleisti atsakovui kartu su žemės sklypais ir atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita, ieškovė, atitinkamai, pateikė atsakovui ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo. Ieškinys grindžiamas ir naujais įrodymais – J. U. ekspertizės aktu, uždarosios akcinės bendrovės ,,Marleksa“ konsultacine išvada, kurių nebuvo kitose bylose.
9.5. Skundžiama teismo nutartis yra priimta praėjus daugiau nei metams nuo ieškinio pateikimo ir jo priėmimo. Iki civilinės bylos nutraukimo buvo priimtas ne vienas teismo procesinis sprendimas, kuriame nebuvo nurodytas galimas ieškinio tapatumas. Šios bylos nagrinėjimas jau yra toli pažengęs, 2024 m. spalio 1 d. teismo posėdyje buvo patenkintas ieškovės prašymas kviesti liudytojus. Po daugiau nei metų nuo ieškinio priėmimo priimtas teismo procesinis sprendimas nutraukti bylą CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu, kai iki tol buvo atlikti pasiruošimo bylos nagrinėjimui veiksmui, iškviestas liudytojas, paskirtas teismo posėdis, pažeidžia ieškovės teisę į teisminę gynybą.
Atsiliepimas
10. Atsakovas J. S. atsiliepime į ieškovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti, Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
10.1. Priešingai nei teigia ieškovė, pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė tapačią nagrinėjamai bylai civilinę bylą, t. y. Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-844-614/2022 ir joje priimtą teismo sprendimą.
10.2. Teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad šioje byloje reiškiamo ieškinio faktinis pagrindas yra tapatus civilinės bylos Nr. e2-844-614/2022 ieškinio faktiniam pagrindui. Nors ieškovė šioje byloje nurodo kitą ieškinio teisinį pagrindą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas šiuo atveju yra susijęs su kitų CK normų taikymu – sandorio galiojimo ir restitucijos taikymo teisiniais santykiais.
10.3. Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 ieškovė kėlė mažojo žvyro, durpių, sapropelio, medynų ir medžių vertės klausimus, jie teismų buvo įvertinti, ieškovės reikalavimus atmetant kaip nepagrįstus. Taigi, į ieškovės nurodomus papildomus objektus bei jų vertę buvo atsižvelgta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal asmens (arba jo atstovo), kuris kreipėsi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, pareiškimą (CPK 5 straipsnio 3 dalis). Spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio, pareiškimo ar prašymo priėmimo klausimą, teismas turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Jeigu procesinės kliūtys ieškiniui priimti paaiškėja jau po to, kai ieškinys yra priimtas, teismas bylą pagal tokį ieškinį nutraukia.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas jau ieškinį priėmus bei prasidėjus šios bylos procesui identifikavo CPK 293 straipsnio 3 punkte nurodytos procesinės kliūties toliau jį tęsti buvimą, t. y. įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu priėmimo faktą, skundžiama nutartimi bylą nutraukęs. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė reiškia, kad jeigu teismas yra išnagrinėjęs konkretų šalių ginčą iš esmės ir priėmęs dėl jo galutinį procesinį sprendimą, arba nutraukęs bylą šalims susitarus ginčą baigti taikiai, tai asmuo, inicijavęs šio ginčo nagrinėjimą teisme, jau yra pasinaudojęs savo teise kreiptis į teismą dėl jo teisių gynybos pasirinktu būdu. Procesinis draudimas inicijuoti dėl to paties ginčo naują bylą grindžiamas ir įsiteisėjusių teismo sprendimo, nutarties ar įsakymo privalomumo principu, kitaip tariant, teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisine galia, reiškiančia, kad šalių ginčas yra galutinai išspręstas, o teismo sprendimas šalims turi įstatymo galią (CPK 18 straipsnis). Apeliantei kvestionuojant pirmosios instancijos teismo poziciją dėl ieškinių tapatumo, apeliacinės instancijos teismas visų pirma turi įvertinti, ar egzistavo procesinės prielaidos pirmiau aptartos taisyklės taikymui ir bylos dėl šios priežasties nutraukimui.
13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje gana išsamiai pasisakyta dėl kriterijų (požymių) tapačiam ieškiniui konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3-3K-602/2013; 2014 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2014; 2018 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-353-690/2018). Ieškinių tapatumas gali būti pripažintas tada, kai sutampa trys ieškinio elementai – šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota tokia taisyklė, kad svarbu yra nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalimis ir dalyvavo tą patį ieškinio faktinį pagrindą bei dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalyku pirmiau išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Pripažįstant bylas tapačiomis turi būti nustatyti visi bylų tapatumo požymiai, o nesant bent vieno aukščiau nurodyto požymio, nėra pagrindo konstatuoti, kad bylos tapačios bei bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.
14. Viena vertus, apeliantė atskirajame skunde nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nenurodė jokios konkrečios civilinės bylos, kurios visi aptarti trys elementai, teismo vertinimu, sutampa su nagrinėjama byla. Priešingai, skundžiamoje nutartyje yra įvardyta, kad, šio teismo nuomone, analogiškas ginčas jau buvo išnagrinėtas Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022, kurioje 2022 m. gruodžio 20 d. priimtas sprendimas įsiteisėjo 2024 m. vasario 8 d. Kiti skundžiamoje nutartyje aptarti ieškovės reikalavimai, išnagrinėti ypatingosios teisenos tvarka, šiuo aspektu nėra aktualūs, nes atsakovas J. S. tų bylų nagrinėjime nedalyvavo ir šalių ginčo dėl to nėra.
15. Kita vertus, sutiktina su tokiais apeliantės atskirojo skundo argumentais, kad visų trijų ieškinio elementų sutapčiai nustatyti šiuo atveju pagrindo nebuvo, atitinkamai, nebuvo ir pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) (toliau – LITEKO) duomenų matyti (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad nagrinėjamos bylos ieškovė 2021 m. birželio 7 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovams antstoliui R. Kamarauskui, kuris vykdė išieškojimo iš apeliantės turto veiksmus, ir J. S., kuris varžytynėse įsigijo apeliantei priklausiusius žemės sklypus, dėl 2021 m. sausio 19 d. turto pardavimo iš varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo arba, alternatyviai, žalos atlyginimo iš antstolio priteisimo (Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. e2-844-614/2022).
16. Civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 buvo keliamas įvykusių varžytynių (ne)teisėtumo klausimas, apeliantei įrodinėjant, kad turtas buvo įkainotas netinkamai, pažeidžiant CPK 681 straipsnio nuostatas, t. y. kad turtas nebuvo įkainotas rinkos verte, o žemės sklypai nepagrįstai buvo parduodami tik kaip du turtiniai vienetai, taip dirbtinai sumažinant žemės sklypų vertę ir potencialių varžytynių dalyvių skaičių. Šie reikalavimai buvo grindžiami ir tokiomis faktinėmis aplinkybėmis, kad teisingai turto rinkos kainai nustatyti nebuvo paskirta papildoma arba pakartotinė ekspertizė, turto pardavimo iš varžytynių kaina buvo esmingai mažesnė už kainą, kuri turėjo būti nustatyta pagal įstatymą, o gauta už varžytynėse parduotą turtą suma neproporcinga ieškovės turto rinkos vertei, taip neproporcingai buvo apribotos ieškovės daiktinės teisės. Tuo atveju, jeigu būtų nustatyta, kad yra pagrindas varžytynių aktus pripažinti negaliojančiais, tačiau nėra pagrindo taikyti restituciją natūra, ieškovė prašė patenkinti jos alternatyvų reikalavimą – taikyti civilinę atsakomybę antstoliui ir iš jo priteisti skirtumą tarp pagal varžytynių aktus sumokėtos 800 000 Eur sumos ir turto rinkos vertės.
17. Naują ieškinį nagrinėjamoje byloje apeliantė pareiškė tam pačiam atsakovui J. S.. Taigi, galima sutikti su pirmosios instancijos teismu, kad išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos šalys yra tos pačios, t. y. abiejų civilinių bylų ieškovėmis yra V. R., o atsakovu – J. S.. Visgi, kaip minėta pirmiau, vien šalių sutapties nepakanka dviejų ieškinių tapatumui konstatuoti.
18. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, naujai pareikšto ir išnagrinėto civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 ieškinių faktiniai pagrindai skiriasi. Vien tai, kad išnagrinėtoje ir nagrinėjamoje byloje apeliantė reikalavimo faktinį pagrindą grindžia, be kita ko, ir aplinkybėmis, kad atsakovas 2021 m. sausio 19 d. vykusiose varžytynėse įsigijo apeliantei priklausius žemės sklypus, kurių rinkos vertė vykdymo procese nebuvo nustatyta teisingai, nes nebuvo įvertinos sklypuose esančios naudingosios iškasenos ir medžiai bei želdiniai, savaime nesuponuoja išvados, kad ieškinių faktiniai pagrindai yra tapatūs.
19. Apeliantė, civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 įrodinėdama, kad antstolis nesiėmė visų priemonių tam, kad varžytynėse parduodamo turto rinkos vertė būtų teisingai nustatyta, kėlė ir žemės sklypuose buvusių naudingųjų iškasenų bei želdinių vertės klausimą. Visgi tokios aplinkybės išnagrinėtoje byloje iš esmės nebuvo tiriamos dėl priežasčių, susijusių su pačia apeliante, t. y. nebuvo nustatytas faktas, ar tokie objektai išvaržytuose žemės sklypuose egzistavo ir ar jie galėjo turėti kokios nors įtakos žemės sklypų vertei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-701/2023 panaikindamas Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. gegužės 25 d. nutartį ir bylą grąžindamas apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išaiškino, kad turto vertės skirtumas turėtų būti nustatomas tokiomis pat aplinkybėmis, kokios buvo žinomos turto vertintojui vykdymo procese. Kasacinis teismas pažymėjo, kad oficialiuose registruose nesant duomenų apie kitas žemės sklypų savybes ir ieškovei (nagrinėjamos bylos apeliantei) nepateikus duomenų apie papildomas žemės sklypų savybes, kurios turėtų reikšmės nustatant turto vertę vykdymo procese, taip tinkamai neįgyvendinus įstatyme įtvirtintų pareigų būti aktyviai ir pačiai domėtis vykdymo eiga, sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, turto vertintojui nebuvo teisinio pagrindo nesivadovauti oficialiais registrų duomenimis. Be kita ko, kasacinis teismas 2023 m. gruodžio 7 d. nutartyje atkreipė dėmesį ir į tokią aplinkybę, kad tik inicijavusi tą civilinę bylą (t. y. praėjus keleriems metams nuo vykdymo proceso pradžios) ieškovė nurodė, jog atitinkamuose žemės sklypuose yra objektų (žvyro karjeras, neregistruoti miškai), kurie gali turėti įtakos žemės sklypų rinkos vertei. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pripažino, kad apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog ieškovė vykdymo procese nesielgė kaip sąžininga vykdymo proceso dalyvė ir pati nedėjo jokių pastangų, kad jos bankui įkeistas turtas būtų kuo greičiau ir efektyviau parduotas už kuo didesnę kainą.
20. Taigi, kaip matyti, nagrinėjamos bylos faktinį pagrindą sudarančios aplinkybės, susijusios su žemės sklypuose buvusiomis naudingosiomis iškasenomis ir želdiniais, galbūt atitekusiais kartu su išvaržytu turtu jo pirkėjui ir pastarojo nepagrįstu praturtėjimu, anksčiau išnagrinėtos civilinės bylos nagrinėjimo dalyko nesudarė ir dėl jų nebuvo padarytos jokios teisinės išvados. Kitaip tariant, šios iš esmės nevertintos faktinės aplinkybės yra siejamos ne su vykdymo proceso teisingumu ir teisėtumu, o su naujomis ir ankstesnės bylos nagrinėjimo dalyko nesudariusiomis aplinkybėmis, susijusiomis su CK 6.242 straipsnyje įtvirtintu nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo galimybe. Apeliantei pareiškus reikalavimą CK 6.242 straipsnyje įtvirtintu teisiniu pagrindu, byloje turėtų būti vertinami tokie iš esmės nauji ir kitose bylose nevertinti aspektai: ar atsakovas yra praturtėjęs dėl apeliantės veiksmų; ar atsakovo praturtėjimas atitinka apeliantės turto sumažėjimą; ar yra priežastinis ryšys tarp apeliantės turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ar atsakovo praturtėjo be teisinio pagrindo; ar nepagrįstas praturtėjimas egzistavo pareiškiant ieškinį; ar šalis, kurios turtas sumažėjo (apeliantė), nebuvo prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; ar apeliantė negali apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais.
21. Taip pat skiriasi išnagrinėtos ir nagrinėjamos bylos dalykai. Ankstesnėje civilinėje byloje apeliantė siekė varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo – žemės sklypų jai grąžinimo, o šios bylos atsakovui J. S. už turtą sumokėtos kainos grąžinimo, arba žalos atlyginimo iš antstolio priteisimo. Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo priteisti iš atsakovo J. S. kartu su iš varžytynių įgytais žemės sklypais gauto turto vertę, kuri, jos teigimu, nebuvo jai sumokėta.
22. Pirmosios instancijos teismo nutartyje įvardyti, kitose bylose jau nustatyti faktai bei teisiniai santykiai, susiję su turto vertinimo proceso ir pačių varžytynių teisėtumu bei apeliantės nesąžiningumu vykdymo procese, ir kurių, pažymėtina, nei apeliantė, nei kiti ankstesniuose procesuose dalyvavę asmenys jau nebegali ginčyti dėl CPK 279 straipsnio 4 dalyje nustatyto draudimo, galėtų būti pripažinti pagrindu naujam ieškiniui atmesti, bet ne pradėtai bylai dėl ieškinių tapatumo nutraukti.
23. Apeliacinės instancijos teismui priėjus prie išvados, kad Vilniaus apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-844-614/2022 nėra priimtas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytą bylos nutraukimo pagrindą. Todėl skundžiama nutartis panaikinama (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis), o byla grąžinama nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Atsakovo atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai kitokios išvados (dėl ieškinių netapatumo) taip pat nelemia, atsakovas, esant tam pagrindui, gali kelti piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmių taikymo klausimą ir naudotis šio procesinio instituto teikiamomis garantijomis.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. kovo 5 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.