- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-02-10
- Bylos Nr.
- e2-60-567/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00019-2024-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Ieškovas
- V. R.
- Atsakovas
- J. S.
- Kategorijos
- 3.1.18.1.1.1Grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės V. R. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutarties netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui J. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė V. R. (toliau – ir ieškovė) pateikė ieškinį, prašydama priteisti iš atsakovo J. S. (toliau – ir atsakovas) 390 700 Eur nepagrįstą praturtėjimą, 400 Eur žalos atlyginimą, 59 877,41 Eur kompensuojamąsias palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas J. S. 2020 m. gruodžio 21 d. įvykusių varžytynių metu nuosavybės teise įsigijo ieškovei priklausantį nekilnojamąjį turtą, t. y. už 511 200 Eur kainą įsigijo 11 žemės sklypų kaip vieną turtinį vienetą ir už 288 800 Eur kainą – 17 žemės sklypų kaip vieną turtinį vienetą. Nustatant iš varžytynių parduodamo turto vertę, nebuvo atsižvelgta į žemės sklypuose buvusią augmeniją, naudingąsias iškasenas. Viename iš atsakovo įsigytų žemės sklypų, kurio bendras plotas 2,25 ha, esantis durpių ir sapropelio sluoksnis eksperto buvo įvertintas 273 000 Eur, o kitame žemės sklype, kurio bendras plotas 3,3 ha, esantis mažasis žvyro karjeras – 59 600 Eur. Visuose atsakovo įsigytuose žemės sklypuose esančio miško, medžių ir želdinių bendra vertė yra 58 100 Eur. Taigi, atsakovas su žemės sklypais įsigijo ir nurodytą ieškovės turtą, kurio vertė į žemės sklypų kainą nebuvo įtraukta. Tai reiškia, kad atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovės sąskaita.
2. Ieškovė pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones:
2.1. areštuoti ieškinio sumai (450 977,41 Eur) atsakovo J. S. kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, kitą turtą ar turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, o jo nesant arba esant nepakankamai – areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ar kitų kredito įstaigų atsiskaitomosiose sąskaitose, neviršijant prašomos priteisti sumos;
2.2. uždrausti atsakovui J. S. ginčo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini) kasti ir išvežti žvyrą, durpes, sapropelį, kirsti ar kitaip pertvarkyti medžius.
3. Ieškovė nurodė, kad atsakovas naikina ginčo objektus, nes yra iškirtęs dalį žemės sklypuose buvusių medžių (medynų). Toks atsakovo elgesys yra nesąžiningas, nes jam yra žinoma apie nagrinėjamą bylą dėl nepagrįsto praturtėjimo ir prašymą skirti teismo ekspertizę, siekiant nustatyti nenukirstų miškų (medynų) vertę, kiekį, kokybę. Ekspertinis vertinimas bus apsunkintas, jei dalis medžių (medienos), buvusių 2020 m. rugsėjo 25 d., bus iškirsta. Atsakovas visus iš varžytynių įsigytus žemės sklypus yra įkeitęs (kredito dydis 620 000 Eur, grąžinimo terminas – 2030 m. gruodžio 30 d., padengta tik 14 800 Eur kredito), vieną pardavęs, todėl išieškojimas iš tokio turto būtų apsunkintas. Atsakovas taip pat yra įkeitęs 3 žemės sklypus kitam asmeniui, todėl tai patvirtina, kad kredito sutarties sudarymo metu atsakovo turtinė padėtis buvo sunki. Atsakovo veiksmų nesąžiningumą patvirtina tai, kad jis nėra apmokėjęs ieškovei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-937/2025 priteistų 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Nurodytos aplinkybės apie atsakovo sunkią turtinę padėtį ir nesąžiningus veiksmus patvirtina, kad egzistuoja būsimo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje neįvykdymo grėsmė. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas ir toliau gali naikinti ginčo objektus.
Atsiliepimas
4. Atsakovas prašė atmesti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Nurodė, kad jo turtinė padėtis nėra sunki, kredito įmokos mokamos nustatytais terminais, ieškovės nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje atsakovui priteista daugiau bylinėjimosi išlaidų nei ieškovei, todėl vykdymo procese priešpriešiniai reikalavimai bus įskaityti. Ginčo objektai nėra naikinami, nes žemės sklypuose atliekami melioracijos griovių paruošimo darbai. Taigi, nėra grėsmės dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo, o deklaratyvūs ieškovės teiginiai nesudaro pagrindo varžyti atsakovo teises.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apygardos teismas 2025 m. lapkričio 11 d. nutartimi netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas nurodė, kad nors ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas, tačiau nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos sąlygos – grėsmės teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdo įsipareigojimus kredito įstaigai laiku ir tinkamai, net anksčiau numatyto termino. Be to, iš varžytynių įsigytas turtas įkeistas 2021 m., taip pat ir parduotas, o ieškovė į teismą su ieškiniu kreipėsi 2024 m. vasario mėn. 2024 m. buvo padaryti pakeitimai, išbraukiant iš Hipotekos registro dalį turto.
6. Teismas pažymėjo, kad laikinosios apsaugos priemonės neturėtų būti taikomos tik kaip priemonė, sudaranti sąlygas bylos nagrinėjimo metu surasti ir sukaupti atsakovo turtą, į kurį vykdymo procese būtų nukreiptas išieškojimas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pats savaime materialiųjų vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti atsakovo turtą. Nei reikalavimo dydis, nei šalies turimo turto apimtis negali būti vieninteliu pagrindu laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, nes teismas turi įvertinti ir duomenis, galinčius patvirtinti šalies nesąžiningą elgesį.
7. Teismas nurodė, kad asmens finansinis nepajėgumas įvykdyti sprendimą ir asmens nenorėjimas ar vengimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos. Tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo turtu apribojimai. Jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti skolininko turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas. Teismas atmetė ieškovės argumentus, kad nėra aiški atsakovo turtinė padėtis ir jis elgėsi nesąžiningai, įkeisdamas ir parduodamas įsigytą turtą, ir dėl to kyla grėsmė, jog atsakovas neturės galimybių įvykdyti teismo sprendimą.
8. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-937/2025 ieškovei iš atsakovo priteista 700 Eur, o atsakovui iš ieškovės – 871,20 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, šalys turi priepriešinių įsipareigojimų, kurie atsirado iš kitų bylų, todėl nėra pagrindo tokio atsakovo elgesio (bylinėjimosi išlaidų nesumokėjimo) laikyti nesąžiningu. Teismas nesutiko su ieškovės argumentais, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra būtinas, nes ieškovė pateikė prašymą paskirti teismo ekspertizę medžių vertei nustatyti, todėl jos atlikimui būtina išsaugoti ginčo turtą, t. y. kad atsakovas nekirstų medžių. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turtą įsigijo 2021 m. pradžioje, o ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė 2025 m. spalio mėn. Taigi, nėra pagrindo manyti, kad praėjus ilgam laikui tokios laikinosios apsaugos priemonės užtikrins faktinės padėties išsaugojimą. Be to, iškirtus medžius, specialistas taip pat turi galimybę įvertinti, kiek ir kokių medžių buvo iškirsta. Kadangi bylos nagrinėjimas gali užtrukti, uždraudus atsakovui kirsti medynus, tuo pačiu būtų uždrausta jam tvarkyti žemės sklypus – valyti želdinius iš griovių, atlikti sklypų valymus.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovė V. R. (toliau – ir apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovas turi didelių finansinių įsipareigojimų, kurie viršija ieškinio sumą. Atsakovui priklausantis turtas įkeistas, hipotekos sudėtis (atitinkamai ir grąžinta kredito suma) keitėsi nežymiai, atsakovas nepateikė duomenų apie kredito įstaigai grąžintą sumą, kredito likutį, terminų laikymąsi, todėl tai patvirtina, kad atsakovas yra nemokus ir hipotekos kreditorius gali pasinaudoti prievolės užtikrinimu. Atsakovas taip pat gera valia nėra sumokėjęs ieškovei 700 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi, atsakovo turtinė padėtis yra sunki.
9.2. Atsakovas elgiasi nesąžiningai dėl to, kad žemės sklype, (duomenys neskelbtini), kerta medžius. Nors atsakovas nurodė, kad medžiai šalinamai, vykdant melioracijos griovių valymo darbus, tačiau atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai (Telšių rajono savivaldybės administracijos raštas, nuotrauka) nepatvirtina, jog atsakovas minėtame žemės sklype atliko medžio kirtimo darbus, susijusius su melioracijos griovių valymo darbais. Taigi, atsakovas sąmoningai ėmėsi nesąžiningų veiksmų, siekdamas sutrukdyti teismo ekspertizės eigą, pakenkti jos rezultatams ir apsunkinti ieškovei įrodyti ieškinio dalyką, išvengti būsimo sprendimo vykdymo. Neatmetama galimybė, kad atsakovas gali pradėti naikinti ir kitus ginčo objektus (iškasti ir išvežti žvyrą, durpes, sapropelį, kirsti ar kitaip pertvarkyti medžius).
9.3. Nesąžiningą atsakovo elgesį įrodo ankstesnis jo elgesys. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2021 m. birželio 30 d. raštas patvirtina, kad atsakovas iš karto po žemės sklypų įsigijimo neteisėtai eksploatavo mažąjį žvyro karjerą ir kasė jame buvusį žvyrą. Atsakovas ketina mažąjį žvyro karjerą užversti žemėmis, o tai apsunkins nustatyti likusio žvyro vertę.
Atsiliepimas
10. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas J. S. prašo jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą. Atsiliepime nurodomi tokie atsikirtimai:
10.1. Apeliantė nenurodė argumentų ir įrodymais nepagrindė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Apeliantės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones laikytinas spaudimo atsakovui priemone, siekiant atsakovui vykdyti žemės ūkio veiklą, atsižvelgiant į tai, kad apeliantė anksčiau inicijavo daugybę bylų atsakovui.
10.2. Apeliantė klaidina teismą dėl atsakovo turtinės padėties. Atsakovas turimus įsipareigojimus vykdo tinkamai ir laiku, todėl ieškinio suma atsakovui nėra didelė. Apeliantės nurodytoje byloje bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovės ir iš atsakovo, kuriam priteista daugiau, todėl priteistos sumos bus įskaitytos vykdymo procese.
10.3. Atsakovo pirmosios instancijos teismui pateikti įrodymai patvirtina, kad jis kirto tik menkaverčius medynus, siekdamas paruošti melioracijos griovius valymui. Atsakovas nėra atlikęs veiksmų, kurie galėtų apsunkinti būsimo teismo sprendimo vykdymą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl apeliacijos ribų
11. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių yra pagrįsta ir teisėta. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320, 338 straipsniai). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, civilinė byla nagrinėjama, neperžengiant atskirojo skundo ribų.
Dėl naujų įrodymų
12. Atsakovas prie atsiliepimo į atskirąjį skundą pateikė kredito unijos (toliau – KU) „Germanto lobis“ 2025 m. lapkričio 25 d. patvirtinimą, kad atsakovas tinkamai ir laiku vykdo įsipareigojimus pagal 2021 m. sausio 13 d. kredito sutartį.
13. CPK įtvirtinta ribota apeliacija, kuriai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas apeliacine tvarka tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus, tikrinama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų teismo padarytoms išvadoms pagrįsti, ar teismas juos tinkamai ištyrė ir įvertino, ar nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau (CPK 314, 338 straipsniai).
14. Ribojimo teikti naujus įrodymus išlygos CPK 314 straipsnio prasme sietinos su objektyvių priežasčių, sutrukdžiusių dalyvaujančiam byloje asmeniui pirmosios instancijos teisme pateikti atitinkamus įrodymus, buvimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-684/2021, 101 punktas).
15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo patikra apeliacinės instancijos teisme atliekama pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus bei įvertintus įrodymus. Apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai duomenų padarytoms išvadoms pagrįsti, ar tinkamai ištyrė ir teisingai įvertino į bylą pateiktus įrodymus. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys yra pakankami teisingam bylos pagal atskirąjį skundą išnagrinėjimui, todėl atsakovo pateiktas naujas įrodymas nepriimamas.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
16. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Įstatyme yra įtvirtintos dvi būtinos sąlygos, leidžiančios taikyti laikinąsias apsaugos priemones: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad, nesiėmus prevencinių priemonių, tikėtinai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš pirmiau nurodytų sąlygų, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas negalimas.
17. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi preliminariai (prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus. Tikėtino ieškinio pagrįstumo pagal prima facie doktriną sąlyga reiškia, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas nenagrinėja ir neturi nagrinėti ieškinio pagrįstumo klausimo iš esmės, neturi tirti ir vertinti ieškinio faktinių bei teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2023 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1129-933/2023, 22 punktas).
18. Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, teismui pakanka įsitikinti, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais ir ar ieškinio argumentai paremti įrodymais. Preliminarus ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. tais atvejais, kai galima daryti pagrįstą prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl gana akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo.
19. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Šioje byloje ieškovė savo materialųjį reikalavimą priteisti jai iš atsakovo nepagrįstą praturtėjimą grindžia aplinkybėmis, kad atsakovas kartu su varžytynėse 2020 m. gruodžio 21 d. įsigytu ieškovei priklausiusiu turtu (žemės sklypais) gavo ir kito turto (medienos, naudingųjų iškasenų ir pan.), už kurį nesumokėjo, todėl atsakovas nepagrįstai praturtėjo ieškovei priklausiusio turto verte. Ieškovė kartu su ieškiniu pateikė įrodymus, kuriais grindžia ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir reikalavimus, taip pat bylos nagrinėjimo metu prašė skirti teismo ekspertizę ginčo turto vertei nustatyti. Taigi, egzistuoja pirmoji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – preliminariai tikėtinas ieškinio pagrįstumas.
20. Vertinant antrąją laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtiną sąlygą – grėsmę teismo sprendimo įvykdymui – pažymėtina, kad CPK nuostatos neįtvirtina pavyzdinių kriterijų, kuriais remdamasis teismas galėtų nuspręsti, ar byloje kyla teismo sprendimo neįvykdymo rizika, sąrašo, todėl šis klausimas gali būti teisingai išspręstas tik įvertinus konkrečias faktines aplinkybes.
21. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo siekiantis asmuo turi pagrįsti, kad būtent jo prašomos taikyti konkrečios laikinosios apsaugos priemonės padės išvengti grėsmės tinkamam sprendimo, jeigu jis būtų palankus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašančiam asmeniui, įvykdymui.
22. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, kad apeliantė neįrodė atsakovo nesąžiningumo ir būsimo teismo sprendimo neįvykdymo grėsmės, nes ją siejo su atsakovui didele ieškinio suma ir su atsakovo turimais įsipareigojimais kreditoriams.
23. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, kad nepriklausomai nuo to, ar ieškinio suma atsakovui yra didelė, ši aplinkybė negali būti pripažinta kaip absoliutus pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime nesukuria materialiųjų vertybių ir nepagerina atsakovo turtinės padėties, o tik padeda išsaugoti jo turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; vien didelė ieškinio suma pati savaime nei palengvina, nei pasunkina ar padaro nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1339-370/2019, 21 punktas).
24. Kadangi laikinosiomis apsaugos priemonėmis didesniu ar mažesniu mastu yra suvaržomos asmens teisės, nors teismas dar nėra išsprendęs šalių ginčo ir pasisakęs dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, tai suponuoja šio procesinio instituto taikymo išimtinumą. Disponavimo turtu ribojimų, taikomų iki ginčo išsprendimo iš esmės, paskirtis yra konservacinė, o tokių priemonių taikymo tikslas yra išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, jeigu kyla grėsmė, kad jis gali būti perleistas, turint siekį išvengti atsiskaitymų su kreditoriais ar prievolių jiems vykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-313-186/2018, 22 punktas; 2025 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025,19 punktas).
25. Ši pozicija yra grindžiama tuo, kad ieškinio sumos nurodymas visuomet priklauso tik nuo ieškovo, todėl nei didelė ieškinio suma, nei sunki atsakovo turtinė padėtis pačios savaime nėra priskiriamos prie grėsmę sprendimo vykdymui patvirtinančių aplinkybių. Šiame kontekste pažymėtina dar ir tai, kad finansinis neišgalėjimas įvykdyti sprendimą ir nenorėjimas jį įvykdyti yra skirtingos situacijos, ir tik antrosios situacijos atveju prevenciniais tikslais galėtų būti taikomi disponavimo piniginėmis lėšomis ar kitu turtu ribojimai. Tuo atveju, jeigu ieškinio reikalavimai būtų tenkinami, bet jiems įvykdyti atsakovo turto neužtektų, negalėjimą įvykdyti teismo sprendimą lemtų objektyvios su to asmens turtine padėtimi susijusios aplinkybės (reikalavimo ir turto disproporcija), o ne laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1556-464/2017, 13 punktas).
26. Lietuvos apeliacinio teismo praktika dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui įrodinėjimo, prašant turto arešto taikymo, yra nuosekli ir išplėtota. Joje laikomasi pozicijos, kad sprendimo neįvykdymo grėsmę galėtų patvirtinti tik atsakovo jau atlikti arba atliekami nesąžiningi veiksmai, o ne jam per teismą nukreipto reikalavimo dydžio ir jo turtinės padėties santykis. Pareiga įrodyti atsakovo nesąžiningumą tenka būtent tam asmeniui, kuris prašo atitinkamų ribojimų taikymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-465-790/2021, 18 punktas). Todėl tokį prašymą pateikęs asmuo privalo pateikti ir konkrečius duomenis bei nurodyti argumentus apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus (atliekamus) veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma), o sąžiningumo aspektu gali būti vertinami tiek atlikti iki bylos iškėlimo veiksmai, tiek ir bylos nagrinėjimo metu atlikti veiksmai (Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1026-516/2022, 27 punktas; 2024 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-266-854/2024, 8 punktas; 2025 lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-863-464/2025, 24 punktas).
27. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teismui kartu su atsiliepimu į ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikė duomenis apie kredito įmokų už 2025 m. sumokėjimą anksčiau laiko (KU „Germanto lobis“ 2025 m. lapkričio 4 d. patvirtinimas). Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-238-937/2025 atsakovui iš ieškovės priteista didesnė bylinėjimosi išlaidų suma (871,20 Eur), t. y. ieškovė turi pareigą sumokėti atsakovui daugiau bylinėjimosi išlaidų nei atsakovas ieškovei (700 Eur). Taigi, nustatytos aplinkybės nepatvirtina nei sunkios atsakovo turtinės padėties, nei jo nesąžiningumo.
28. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas išimtinais atvejais ir tik tada, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų (įrodymų) apie atsakovo atliktus, atliekamus ar siekiamus atlikti su sąžiningu elgesiu nederančius veiksmus, kurių tikslas – išvengti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-538-302/2020, 18 punktas). Tai reiškia, kad grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui konstatavimą lemtų atsakovo nesąžiningumas ir konkretūs veiksmai, nukreipti būtent į siekį išvengti teismo sprendimo įvykdymo ar jį apsunkinti, t. y. poreikį taikyti laikinąsias apsaugos priemones apsprendžia ne bet kokie atsakovo nesąžiningi veiksmai, tačiau konkrečiai tie, kurie siejami būtent su būsimo teismo sprendimo įvykdymo vengimu.
29. Be to, civilinėje teisėje, išskyrus įstatymuose tiesiogiai nurodomus kitokius atvejus, galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, kol neįrodyta kitaip. Asmens sąžiningumo prezumpcija galioja ir sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikio. Šalies nesąžiningumas įrodinėtinas būtent toje bylos proceso stadijoje, kurioje prašoma taikyti laikinųjų apsaugos priemonių institutą (CK 147 straipsnio 1, 2 dalys).
30. Apeliantė atsakovo nesąžiningumą įrodinėja tuo, kad atsakovas iškirto medžius iš varžytynių įsigytame žemės sklype, (duomenys neskelbtini). Jei byloje bus paskirta teismo ekspertizė ginčo turto vertei nustatyti, tai apsunkins teismo eksperto galimybes nustatyti tikrąją ginčo turto vertę. Šias aplinkybes apeliantė grindžia prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateiktomis nuotraukomis. Pažymėtina, kad vien iš nuotraukų negalima identifikuoti nei konkretaus žemės sklypo, nei iškirstų medžių masto ir jų iškirtimo tikslo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, net ir iškirtus medžius, teismo ekspertas turės galimybę įvertinti, kiek ir kokių medžių buvo iškirsta. Kita apeliantės nurodoma aplinkybė, kad atsakovas iš karto po žemės sklypų įsigijimo 2021 m. eksploatavo mažąjį žvyro karjerą ir kasė jame buvusį žvyrą, savaime nepatvirtina atsakovo nesąžiningumo, atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjama byla inicijuota tik 2024 m. pradžioje.
31. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, apeliantei nepateikus duomenų, jog atsakovas atliko ar ketina (gali) atlikti nesąžiningus veiksmus, nukreiptus į turimo turto masės sumažinimą ar kitokį apsunkinimą, taip siekdamas išvengti galimai apeliantei palankaus teismo sprendimo įvykdymo, pagrįstai atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo nukrypti nuo šioje situacijoje pačiai apeliantei tekusios tokių aplinkybių (atsakovo nesąžiningumo) įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis) ir (ar) rinkti už apeliantę atitinkamus įrodymus, pagrindžiančius jos prašymą.
Dėl bylos procesinės baigties
32. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė proceso teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslą ir pagrindą. Atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nevertina.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apygardos teismo 2025 m. lapkričio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.