Kauno apygardos teismo nuosprendis, 1-84-582/2015

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2015-04-02
Bylos Nr.: 1-84-582/2015
Teisminio proceso Nr.: 1-20-9-00006-2010-1
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Dmitrijus Korsakovas
Civilinis ieškovas: (duomenys neskelbtini)
Kaltinamasis: V. R.
Nuteistasis: Kauno apylinkės teismo
Advokatai: Vilius Putkis, Mindaugas Vasiliauskas

Baudžiamoji byla Nr. 1-84-582/2015(Proceso Nr. 1-20-9-00006-2010-1)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.14.7.2.; 1.2.19.4.; 1.2.29.1.; 2.3.6.4.4.

KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Dedelienei, gynėjui advokatui Mindaugui Vasiliauskui, civilinės ieškovės (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės atstovui advokatui Viliui Putkiui, kaltinamajam V. R., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vedęs, gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), turintis aukštąjį išsilavinimą, nedirbantis, nuteistas Kauno apylinkės teismo 2013-06-13 nuosprendžiu pagal LR BK 225 str. 2 d. 1 m. laisvės atėmimo bausme, vykdymą atidedant 1 m.,

kaltinamas pagal LR BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad:

dirbdamas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), skyriaus vedėju, vykdydamas projekto „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų pirkimą ir vykdymą bei disponuodamas lėšomis pagal 2007-07-04 rangos sutarties Nr. D1-466 3.1 punktą kaip užsakovo – (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės įgaliotas asmuo, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio iki 2008 m. vasario, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo parašu patvirtino dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atliktų darbų aktus, kuriuose nepagrįstai įrašyti statybos darbai, įvardinti kaip atlikti, iš viso už 429007,60 Lt, realiai atlikti nebuvo.

Be to, jis 2007 m. spalio–gruodžio mėnesių laikotarpiu, 2008 m. vasario, 2008 m. lapkričio, 2009 m. balandžio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo parašu patvirtino dokumentus – žemiau pateiktoje lentelėje išvardintus UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini)atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nepagrįstai užaktuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai aukštesnėmis, negu pirkimo sutartyse numatytomis, kainomis, kurių nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102520,81 Lt.

Be to, jis laikotarpiu nuo 2007 metų rugpjūčio 31 d. iki 2009 metų balandžio 29 d. savo parašu patvirtino dokumentus – PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui pagal (duomenys neskelbtini)atliktų darbų aktus, kuriuose buvo įtraukta neatliktų darbų, kurių sąrašas nurodytas aukščiau pateiktoje lentelėje, 429007,60 Lt bendros vertės, ir įtraukti nepagristai užaktuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai, kurių sąrašas nurodytas aukščiau pateiktoje lentelėje, aukštesnėmis, negu pirkimo sutartyse numatytomis, kainomis, kurių nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102520,81 Lt, ir šiuos suklastotus dokumentus: PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 701646, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 701741, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 701763, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 701981, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 702293, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 702519, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 800458, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 802834, PVM sąskaitą faktūrą Serija BUS Nr. 900572; perdavė apmokėti (duomenys neskelbtini) Buhalterijos skyriui, pagal kurias (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė privalėjo sumokėti 3645509,10 Lt, iš kurių 429007,60 Lt už realiai neatliktus darbus, 102520,81 Lt už atliktus darbus, užaktuotus aukštesnėmis kainomis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse. Tokiu būdu jis suklastojo dokumentus – atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras ir panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, kurių pagrindu UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepagrįstai buvo sumokėta 531528,41 Lt, ir dėl to (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei buvo padaryta didelė – 531528,41 Lt žala.

Taip pat jis, būdamas karjeros valstybės tarnautoju, nuo 2000 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. gruodžio 20 d. dirbdamas (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), skyriaus vedėju, turėdamas administracinius įgaliojimus, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23, Nr. IX-855) 3 str. 2 d. 1 p. „Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus“, 2 p. „Teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia“, 3 p. „Nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams“, 15 str. „Valstybės tarnautojų pareigos“ 1 d. 1 p. „Valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, 4 p. „Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, 5 p. „Laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“ nuostatų, pagal (duomenys neskelbtini) administracijos direktoriaus 2007-01-31 įsakymu Nr. (7.7)-A3-68 „Dėl Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto „Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo“, 6.2 punkte nustatytas funkcijas (pareigas) privalėdamas organizuoti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto bei paskolų finansuojamų objektų statybą bei kapitalinį remontą, o pagal 6.4 punkte nustatytas funkcijas (pareigas) privalėdamas organizuoti rajono statybos ir kapitalo investicijų programų įgyvendinimą; pagal (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-15 įsakymu Nr. (7.6)-A3-512 patvirtintų (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių 5 p., 5.5 p., 15 p., 15.5 p. būdamas atsakingas už išankstinę finansų kontrolę, už einamąją finansų kontrolę, pagal 13 p. vykdydamas išankstinę (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos finansų kontrolę, turėdamas teisę pasirašyti arba atsisakyti pasirašyti atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę-finansinę operaciją; vykdydamas projekto „(duomenys neskelbtini)“ rekonstrukcijos darbų pirkimą ir vykdymą, pagal 2007-04-10 Lėšų naudojimo sutartį Nr. D1-192, sudarytą tarp (duomenys neskelbtini)ir LR švietimo ir mokslo ministerijos, būdamas (duomenys neskelbtini) atstovu, atsakingu už LR švietimo ir mokslo ministerijos skirtų lėšų (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai panaudojimą; pagal 2007-07-04 rangos sutarties Nr. D1-466 3.1 punktą kaip užsakovo – (duomenys neskelbtini)savivaldybės – įgaliotas asmuo, pagal 3.2 punktą ir pagal savo kompetenciją kaip statybos objekto techninis prižiūrėtojas per visą rekonstrukcijos laiką privalėdamas tikrinti, kad (duomenys neskelbtini)rekonstrukcijos darbai būtų atliekami pagal projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, projektavimo sąlygų, statybos leidimo reikalavimų, tikrinti, kad atliktų darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų 2007-08-01–2009-06-02 laikotarpiu faktiškai atliktus, veikdamas vieninga tyčia, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, iššvaistė jo žinioje buvusias pinigines lėšas – iš viso 531528,41 Lt, iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto esančių piniginių lėšų, kurias investicijų projektui „(duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ pagal 2007-04-10 (duomenys neskelbtini) savivaldybės sutartį su LR švietimo ir mokslo ministerija 2007 m. iš valstybės biudžeto skirta 1 875 000 litų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-30 nutarimu Nr. 105 ir 2009-01-21 nutarimu Nr. 51 iš valstybės biudžeto 2008 m. skirta 1 000 000 litų, 2009 m. skirta 750 000 litų, iš (duomenys neskelbtini) savivaldybės biudžeto paėmus kreditą DnB Nord banke, 2007-09-19 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-580 pagrindu, skirta 625 000 litų, t. y. iššvaistė didelės vertės svetimą – (duomenys neskelbtini) savivaldybės, turtą, o būtent: laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 62-788; 2001, Nr. 101-3597) 16 str. „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės“ 2 d. 1 p.: „Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą...“, 2 d. 2 p.: „...tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą....“, ir 2002-07-01 Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638) 16 p.: „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais.“ nuostatas, priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) statybos objekte realiai neatliktus bendros 429007,60 Lt vertės darbus.

Be to jis, laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2007 m. spalio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2008 m. vasario 1 ir ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 28 d., laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 30 d., laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 62-788; 2001, Nr. 101-3597) 16 str. „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės“ 2 d. 1 p.: „Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą...“ nuostatas, priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) statybos objekte atliktus bendros 102520,81 Lt vertės darbus, nepagrįstai užaktuotus aukštesnėmis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse, kainomis ir laikotarpiu nuo 2007 metų rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-15 įsakymu Nr. (7.6)-A3-512 patvirtintų (duomenys neskelbtini)savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių 17 p. „Asmenys atsakingi už einamąją finansų kontrolę, nustatę neatlikimus ar trūkumus (pateikti netinkamai, neteisingai surašyti dokumentai, suteiktos nekokybiškos paslaugos, parduoti nekokybiški darbai ar prekės, pažeisti teikimo terminai, neatitinka kiekiai, ištekliai naudojami, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos ir pan.) turi imtis veiksmų jiems pašalinti“ nuostatas, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priėmė pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „(duomenys neskelbtini)“ apmokėjimui pagal (duomenys neskelbtini)atliktų darbų aktus, kuriuose buvo įtraukta neatliktų darbų už 429007,60 Lt ir įtraukti nepagristai užaktuoti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) atlikti statybos darbai aukštesnėmis, negu pirkimo sutartyse numatytos, kainomis, kurių nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102520,81 Lt, kurias, patvirtintas savo parašu, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, perdavė (duomenys neskelbtini) savivaldybės buhalterijos skyriui ir kurių pagrindu savivaldybė sumokėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pinigines lėšas, iš kurių laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2009-06-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis sumų dalimis, pagal aukščiau lentelėje nurodytas mokėjimo pavedimo datas ir nurodytus mokėjimo pavedimo numerius, buvo nepagrįstai išmokėta 429007,60 Lt už užaktuotus, tačiau realiai neatliktus darbus, ir nepagrįstai išmokėta 102520,81 Lt, už atliktus darbus užaktuotomis aukštesnėmis, nei pirkimo sutartyse numatytos, kainomis. Iš viso bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ buvo nepagrįstai išmokėta 531528,41 Lt. Tokiu būdu V. R., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės (531528,41 Lt) svetimą turtą, dėl ko (duomenys neskelbtini) savivaldybė patyrė didelę – 531528,41 Lt – turtinę žalą.

2011-04-28 UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo aktu Nr. 11-01/19 nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padaryta žala, vykdant (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbus, dėl darbų, kurie buvo užaktuoti kaip atlikti, tačiau rekonstruojamame pastate realiai neatlikti ir dėl nepagrįstai užaktuotų atliktų darbų aukštesnėmis, nei pirkimo sutartyse numatytos, kainomis (t. 7, b. l. 11–44). UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktas papildomas tyrimas, kuriame papildomai apskaičiuoti užaktuoti, tačiau realiai neatlikti darbai ir užaktuoti atlikti darbai, kurių kaina yra nepagrįstai didesnė, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse (t. 4, b. l. 49–58).

FNTT specialisto išvadoje Nr. 5-2/144 nurodyta, kad pagal pateiktus dokumentus ir buhalterinės apskaitos registrus, visos materialinės vertybės ir lėšos, kurios pateiktos atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinėje apskaitoje užpajamuotos ir įtrauktos į buhalterinės apskaitos registrus, (duomenys neskelbtini) savivaldybė viską apmokėjo bendrovei „(duomenys neskelbtini)“, o apmokėjimai ir pateiktos apmokėjimui sąskaitos faktūros įregistruotos (duomenys neskelbtini) savivaldybės buhalterinės apskaitos registruose (t. 7, b. l 105–139).

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. Z. parodė, kad jis dalyvavo atliekant (duomenys neskelbtini)objekto tikrinimą. Patikrinimas buvo atliekamas (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos užsakymu. Klausimai buvo pateikti, suformuluoti FNTT darbuotojų. Buvo 9 klausimai, kurie išvardyti patikrinimo akte. Statybinį procesą reglamentuoja Statybos įstatymas ir poįstatyminiai aktai, vadinamieji statybiniai techniniai reglamentai. Pagal Statybos įstatymą, privalomas dokumentas, kuris turi būti vedamas statyboje, yra statybos žurnalas. Deklaruojama, kad įrašai daromi kiekvieną dieną po darbo. Darbų vadovas, apžiūrėjęs, ką atliko brigadininkai, viską surašo. Tada pasirašo techninis prižiūrėtojas, kuris taip pat tvirtina, kad visi tie darbai atlikti pagal projektą, pagal normatyvinius dokumentus ir teisingas kiekis. Abu atestuoti specialistai atsako už savo įrašą, pasirašo už kokybę, už kiekius. Šių dviejų asmenų bendras darbas užtikrina kokybišką ir teisingą projekto vykdymą. Nustatyta, kad atliktų darbų aktus pasirašė ir techninis prižiūrėtojas, ir darbų vadovas. Techninis prižiūrėtojas, prieš pasirašydamas, turėjo patikrinti atliktus darbus. Darbų vadovas surašo darbų atlikimo aktą ir deklaruoja, kad šie darbai atlikti, atlikti kokybiškai, prašoma patikrinti, pasižiūrėti ir pasirašyti, priimti. Techninis prižiūrėtojas tai ir patikrina, pasirašo, jei viskas tvarkoje, ir toliau keliauja į buhalteriją finansinėms operacijoms, atlikti apmokėjimus. Šiuo atveju procesas vyko ne taip, kaip turėjo vykti. Gavosi ir peraktavimai, ir leista užaktuoti nekokybiškus darbus, ir iš viso aktuojami darbai, kurie atliekami nežinia kur. Yra galimi ir kažkokie pakeitimai, bet pagal nustatytą tvarką. Jos nebuvo laikomasi ne tik techninio prižiūrėtojo, bet ir aukštesnių pareigūnų. Techninis prižiūrėtojas, jei jis teisingai vykdė savo pareigas, neturėjo teisės pasirašyti aktų, sąskaitų faktūrų, matydamas, kad nustatyta pažeidimų. Statybos darbų vadovo ir techninio prižiūrėtojo pareiga yra generalinė – vykdyti tai, kas suprojektuota. Projektas visada paruošiamas pagal normas ir taisykles. Už tai projekto vadovas pasirašo ir atsako. Jei jau reikia keisti projektą, tai tam yra nustatyta tvarka, kaip tas atliekama. Matė dokumentus dėl pakeitimų (susitarimus, darbų pakeitimo aktą Nr. 1), tas pakeitimo aktas yra neteisėtas. Visko suversti V. R. nereikėtų. Atliktų darbų aktuose parašų būna įvairiai, dažniausiai du. Ant darbų priėmimo–perdavimo atliktų darbų akto pasirašo statybos darbų vadovas ir techninis prižiūrėtojas. Šio akto forma tokia būna visada. Kur finansinis, tai gal pasirašo ir aukštesni pareigūnai. Paskui keliauja į buhalteriją. Jei kainos augo, tai turėjo būti papildomas susitarimas dėl vertės. Kad būtų teisinga, turi prie rangos sutarties būti patikslinimas dėl kainų keitimosi. Šiuo atveju buvo papildomi protokolai, kuriuos ir bandė įvertinti.

Teisiamajame posėdyje specialistas V. D. parodė, kad teikė byloje išvadą. Atliekant tyrimą nustatyta, kad dalis darbų buvo vykdomi ne pagal pirkimo sąlygas ir sąmatas, kitomis kainomis. Todėl pirkimo sąmatos viršytos ir darbai neužbaigti, nors visos lėšos įtrauktos į aktus. Visi aktai buvo pasirašyti techninio prižiūrėtojo, skyriaus vedėjo R. Per tiriamąjį laikotarpį buvo atliktas keitimas. Buvo atliktas pagal protokolą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, – tai keitimas dėl darbų, durų konstrukcijos. Tas keitimas buvo atliktas neteisėtai, nes projekto pakeitimas, kuris yra būtinas keičiant darbus, nebuvo padarytas. To keitimo pasekmė – buvo sudarytos kitos sąmatos, kuriose buvo didesnės kainos nei viešajame pirkime. Pagal jas paskui buvo surašoma dalis aktų. Visa tai buvo daroma neteisėtai. Statybos įstatymas ir reglamentai neleidžia vykdyti darbų, neturint pakeisto projekto, o jis nebuvo pakeistas. Jei tikrai iškilo būtinybė kažką keisti, tai turėjo būti pakeistas projektas, suderintas su projektuotoju, paskui padaryta nauja sąmata. Jei matosi, kad tos pinigų sumos, kuri buvo pirkime, neužteks, tada turėjo būti sprendžiama papildomai, iš kokių šaltinių. Gal net reikėjo organizuoti naują viešąjį pirkimą. Faktas tas, kad jei darbai pakeisti į brangesnius, tai jiems tų pinigų, kurie buvo projekte, niekaip negalėjo užtekti. Projekto, sąmatos pakeitimą turėjo inicijuoti užsakovas – (duomenys neskelbtini) savivaldybė. Pakeitimo protokolą patvirtino administracijos direktorius, užsakovo funkcijas vykdė (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracija. Techninio prižiūrėtojo funkcija yra inicijuoti pakeitimus, nes ne pagal projektą jis neturi teisės leisti vykdyti darbus. Techninis prižiūrėtojas turėjo revizuoti rangovo pildomą statybos darbų žurnalą ir pasirašyti už visus atliktus kiekius, turėjo priimti atliktų darbų kiekius. Tokią pareigą reglamentuoja Statybos techninis reglamentas ir Statybos įstatymas. Statybos techninis reglamentas aiškiai nustato techninio prižiūrėtojo pareigas. Viena iš jų yra tikrinti atliktų darbų kiekius, priimti atliktus darbus, paslėptus darbus, užtikrinti atliktų darbų normatyvinę kokybę. Tikrinti darbus – tai turi apžiūrėti, jei yra reikalas, gali naudoti ir prietaisus. Pagal reglamentą, visus darbus, atliktus tą mėnesį, turi priimti techninis prižiūrėtojas. Gavus atliktų darbų aktus, techninis prižiūrėtojas turėjo sulyginti nurodytus atliktų darbų kiekius su faktiškai atliktais. Tada jis turėjo vizuoti aktus. Jei matė, kad ne visi darbai yra atlikti, tada turėjo nevizuoti, pareikšti priežastį, dėl ko jis atsisako vizuoti. Jis turėjo patikrinti pagal faktą, ar tikrai visi darbai, kurie įrašyti į aktus, yra faktiškai atlikti. Darbų vadovų buvo ne vienas, gal trys. Dalis darbų atlikta padidintomis kainomis, nes pirkime buvo vienos kainos, pagal jas turėjo būti vykdomi darbai, o paskui buvo rašoma aktuose ne pirkimo, o kitos kainos. Darbų vadovas atsako už darbų kiekius. Vertę turėjo kontroliuoti užsakovas. Techninis prižiūrėtojas tikrina tik darbų kiekius ir normatyvinę kokybę. Bet tos kainos pakeistos, nes buvo kažkokie užsakovo ir rangovo susitarimai. Buvo protokolai ir pateiktos naujos sąmatos. Daliai darbų buvo rašomi aktai iš viso be jokių sąmatų, kaip nenumatytiems. Iš pirkimo sąmatos neaktuoti. Jų iš viso neturėjo būti. Jei iš rezervo yra užsakovo nenumatyti darbai, tai yra tvarka ir įforminimas. Turi būti pagrįstumas, tada pridedama sąmata ir tik tada galima juos rašyti aktuose. Techninis prižiūrėtojas turėjo kontroliuoti, kad darbai būtų vykdomi pagal sutartį. Jei darbai buvo vykdomi ne pagal sutartį, tai jie neturėjo būti priimti. O jei jie realiai buvo reikalingi ir buvo įvykdyti, tai visa tai turėjo būti įforminta atitinkama tvarka. Dalis darbų parašyti aktuose kaip papildomi darbai, kurių nėra pirkime, ir jie priimti. Tiriamuoju laikotarpiu projektas nebuvo pakeistas, nors turėjo. Buvo padaryta papildoma sąmata kitomis kainomis. Keitimas buvo vykdomas pagal protokolą, kurį patvirtino administracijos direktorius. Po kurio laiko pasirašyta dar viena sutartis darbams užbaigti. Ten kainos buvo visai kitos nei pirkime. Tos sąmatos, atrodo, buvo patvirtintos administracijos direktoriaus. Pakeitimo protokolą patvirtino administracijos direktorius. Neteisėti veiksmai pradžioje yra administracijos direktoriaus, kuris neturėjo teisės patvirtinti ir leisti vykdyti darbų, neturint pakeisto projekto. Visą tvarką, kaip turi vykti projekto pakeitimas, numato reglamentai ir Statybos įstatymas. Pagal tą pakeitimo protokolą buvo atlikti ne visi darbai. Statybos darbų vadovai atsakingi už kiekius ir kokybę. Techninis prižiūrėtojas taip pat. Už kainas atsakingas užsakovas. Darbai turi būti vykdomi pagal tas suderintas sąmatas. Pirmiausia buvo pirkimo sąmata, buvo papildoma sąmata, bet dalis darbų buvo be sąmatų ir pavadinti papildomais darbais. Ten, kur yra kainų skirtumas, tai buvo faktinė kaina, pagal kurią aktuota, sulyginta su pirkimo kaina. Jei vadovautis, kad antro finansavimo dalis, turėjo būti tos kainos perskaičiuotos, įvertinus tą statistinį kainų padidėjimą. Tai taip pat nebuvo padaryta. Suma, nurodyta išvadose, nebuvo derinta, ji yra palyginta su pirkimo kaina. Rangovas pateikė didesnes kainas, o užsakovas už juos apmokėjo. Antro etapo darbai tais metais turėjo būti indeksuoti valstybiniu procentu ir apskaičiuota vertė. To padaryta nebuvo. Nustatyta, kad kainos tik padidintos, sumažintų nebuvo. Kainos padidintos, bet visai ne pagal pirkimą. Jo pateiktą specialisto išvadą užsakė (duomenys neskelbtini) 2011 m. Buvo įforminta, kad užsakymą daro (duomenys neskelbtini) savivaldybė, nors iš tikrųjų jau vyko ikiteisminis tyrimas ir klausimus suformulavo specialistai. Policija neturėjo pinigų ekspertizei. Gavus užduotį ekspertizei, prie visos medžiagos, aktų buvo ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės skyriaus tyrimo medžiaga – 2009-12-16 (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos vertinimas. Vadinasi, savivaldybė tuo jau užsiiminėjo. Specialistai atliko savo tyrimą, bet pateiktoje medžiagoje tai, ką nustatė ekspertizė, jau atsispindėjo. (duomenys neskelbtini) objekte tikrai nebuvo įdėti tie langai ir durys. Darbų, padarytų Ikimokyklinio ugdymo skyriuje, netikrino, jam nebuvo ir projekto. Iš viso tokio objekto nebuvo ir jame joks patikrinimas nebuvo atliktas. Ikimokyklinio ugdymo skyriaus jis netikrino. 1770 kvadratų yra išlyginamojo sluoksnio, į sąmatą įtraukiamas pagrindinis – 3 mm sluoksnis, ir pastorinimas, kadangi jie rašo, kad ten iš viso 6. O tas priedas, kur pastorinimas, kažkodėl 750 kvadratų didesnis. O realiai buvo tik 1770 kvadratų. Ar tai sąmoningai padaryta klaida aktuose, nes 2 kartus tas pats parašyta, negali pasakyti.

2007-07-04 Rangos sutarties Nr. D1-466 pasiūlymo priedo 3.1 punkte yra nurodyta, kad V. R. yra užsakovo įgaliotas asmuo (t. 4, b. l. 185).

(duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašyme, patvirtintame administracijos direktoriaus 2007-01-31 įsakymu Nr. (7.7)-A3-68, pasirašytame V. R. 2007-02-01, 6.2 punkte numatyta funkcija „organizuoti iš valstybės biudžeto bei paskolų finansuojamų objektų statybą bei kapitalinį remontą“ (t. 5, b. l. 94–96).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. R. parodė, kad objektas buvo inicijuotas savivaldybės vadovų, mero ir direktoriaus pavaduotojo. Buvo gautas finansavimas, tačiau finansavimas gautas dalimis. Pradžioje buvo pirmas etapas. Kadangi skelbiant konkursą buvo žinoma, kad nėra viso finansavimo, tai buvo paskelbtas pirmas etapas, kuriam finansavimas jau buvo. Pirmas etapas turėjo savo užbaigimo terminą – 2007 m. pabaiga. Tos lėšos turėjo būti panaudotos tais pačiais metais. Kitiems darbams finansavimo nebuvo, jis turėjo būti gautas kiekvienais metais iš valstybės investicijų programos. Pagrindinėje rangos sutartyje ir buvo numatyta, kad pradedant 2008 m., gavus metinį finansavimą, bus pasirašyti papildomi susitarimai prie sutarties. Buvo pažymėta, kad jei bus kainų padidėjimai, jie turi būti sąmatų sudarymo programoje kas dveji metai, buvo keičiama didinant standartinius sąmatos sudarymo komponentus. Buvo numatyta, kad kainos gali padidėti papildomuose susitarimuose. Buvo pasirašyti papildomi susitarimai, atsižvelgiant į statybos kainų indeksą, jo pasikeitimus. Praktiškai vėlesniems darbams buvo sudarytos sąmatos. Sąmatose, sudarytose vėliau, buvo pasinaudota ta normatyvine baze ir buvo naudoti jau padidinti įkainiai, kurie buvo įkelti į sąmatų sudarymo programą. Darbams nuo 2008 m. buvo sudarytos kitos sąmatos, atsižvelgiant į pakeitimus darbuose, juos pradėjus. Objekte buvo fiziški pasikeitimai, projektas buvo su klaidom. Buvo reikalingi pakeitimai. Pakeitimus inicijavo rangovas, tačiau jiems pritarė savivaldybės vadovai. Kai buvo patvirtintas pirmutinis pakeitimo aktas rugsėjį, ten buvo numatyti pagrindiniai dalykai, kurie atsiranda papildomai tuose rekonstrukcijos darbuose. Kadangi finansavimas buvo gautas dalimis ir organizuojant darbus, kai kurių darbų pagal turimas lėšas nebuvo galima apimti viso gimnazijos pastato, todėl buvo nutarta, kad nestabdant mokymo proceso, rangovams bus pateiktos atskiros pastato dalys. Negalima atlikti tik tuos darbus, kuriems gautas finansavimas, t. y. energetines savybes gerinančius darbus – langus, stogus, tačiau reikia atlikti ir visą apdailą. Tokiu būdu buvo nukrypta nuo nustatytų etapų, nes negalėjo apimti visos mokyklos vidaus darbais. Tik stogo, langų darbai buvo daromi visoje mokykloje. Kadangi buvo terminai ir savivaldybė buvo įsipareigojusi grąžinti mokyklai baigtą korpusą, kad būtų galima tęsti mokymo procesą naujose patalpose, tai tose patalpose buvo paskubinti tie darbai, kurie buvo ne iš pirmo etapo. Tų darbų organizavimas buvo sudėtingas. Neneigia savo kaltės dėl aplaidumo darbe. Techninė priežiūra labai atsakinga, rizikinga statybinė veikla. Pagal dabar galiojančią normatyvinę bazę techninis prižiūrėtojas net turi turėti savo veiklos draudimą, nes galimos klaidos, kurios gali sukelti didžiules finansines pasekmes, ir jų kompensacijai numatytas draudimas. Šios pareigos jam tiesiogiai priskirtos nebuvo. (duomenys neskelbtini) objektas buvo pirmas didesnis objektas, kur jam teko dirbti kaip užsakovo atstovui, neturint nei vieno atestuoto savo specialisto, turinčio statybinę patirtį ir galinčio jam padėti. Skyriuje buvo iki 10 žmonių, kiekvienas jų turėjo savo funkcijas, taip pat visada buvo ir atestuotas statybininkas. Šiuo atveju tai buvo A. B., kuris nuo 1995 m. visą laiką dirbo skyriuje ir turėjo funkciją prižiūrėti statybas, t. y. atlikti techninio prižiūrėtojo pareigas, jei savivaldybė kaip užsakovas nepasamdo atskiros įmonės techninio prižiūrėtojo funkcijoms atlikti. Jis pats kontroliavo tik savo skyriaus specialistų veiklą. Prieš prasidedant šiam objektui, specialistas A. B. išėjo iš darbo dėl amžiaus, iš dalies ir dėl darbo krūvio bei atsakomybės, nes kuo toliau, tuo labiau techninio prižiūrėtojo veikla tampa labiau kontroliuojama. Dabar techninio prižiūrėtojo veikla yra bene svarbiausia. Besikeičiant savivaldybės vadovams, skyrius nesustiprėjo statybine prasme, o tik susilpnėjo. Išėjus vieninteliam specialistui, kuris darė didelį darbą statyboje, buvo priimti J. Š., dar kiti specialistai, bet nei vienas iš jų nebuvo atestuotas statybos specialistas. Kalbant apie liudytoją J. Š., iš pradžių jam buvo perrašytas tas pats buvusio specialisto A. B. pareigybės aprašymas, kur įrašyta, kad jis vykdo statybos priežiūrą, įskaitant ir vadinamą kelių programą. Jis daugiausia ir užsiiminėjo kelių programa, o statyba, kadangi neturėjo parašo teisės, neturėjo atestato ir neturėjo tinkamo išsilavinimo, kad būtų galima tą atestatą įsigyti, jis nustūmė tolyn. Jis visą laiką dalyvaudavo objekto pasitarimuose, kad žinotų, kokie yra nutarimai, kokie darbai, jų eiliškumas. V. R. jam pateikdavo atliktų darbų aktus, kad jis juos patikrintų. Remonto darbų specialistas A. B. turėjo padėti J. Š. tuos darbus tikrinti. J. Š. grąžindavo V. R. atliktų darbų aktus. 2005 m. techninis projektas buvo atliktas iš savivaldybės lėšų. Mokyklų renovacijos techniniai projektai buvo daromi atsižvelgiant į Švietimo ministerijos ir Finansų ministerijos rekomendacijas, ką į tuos projektus įtraukti. Kadangi valstybė neturėjo lėšų visiškai atnaujinti mokyklą, pradžioje skirdavo finansavimą tik pagrindiniams darbams, kuriuos atlikus būtų gautas šilumos taupymo efektas. Po tokio techninio projekto įgyvendinimo mokykla liktų išdraskyta. Pavyzdžiui, reikalinga pakeisti apšvietimą, nes jis suprojektuotas kaip pakeitimas, nes tai yra energijos taupymo elementas. Tačiau niekas nepasirūpina sienų perdažymu, vagų užtaisymu. Techninis projektas neatitiko esamos padėties, to projekto rengėjai nebuvo pakankamai kvalifikuoti. Administracijos direktorius, pasižiūrėjęs, kad pavadinime, lėšų skyrime nėra adreso, ir žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) vaikų darželyje, kuris kaip tik buvo prijungtas prie (duomenys neskelbtini)gimnazijos, langai buvo dar reikalingesni negu gimnazijai, nes ten mažesni vaikai, kad darželis artimiausiu laiku negaus jokio finansavimo, jis kaip Pirkimo komisijos pirmininkas ir administracijos direktorius priėmė sprendimą, kad kartu su šiuo projektu reikalinga atlikti ir elementarius kito pastato šiltinimo darbus, t. y. pakeisti langus ir išorės duris. Šie darbai buvo įtraukti į pirkimą. „(duomenys neskelbtini)“ subrangovai yra atlikę tuos darbus ir vaikų darželyje, Ikimokyklinio ugdymo skyriuje, kuris juridiškai buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijos padalinys. Įstatyminė statybos bazė keitėsi. Visi darbai (duomenys neskelbtini) gimnazijoje ir Ikimokyklinio ugdymo skyriuje atlikti kaip rekonstravimas, dabar jie traktuojami kaip remonto darbai. Ekspertai pritarė, kad tikriausiai tuos darbus reikėtų laikyti remonto darbais. V. R. padarė nusižengimą, kad neužsakė techninio projekto pakeitimų, nes manė, kad pakeitimus atliks vėliau. Kai derino pakeitimus, reikalingus objekte atlikti darbus, jam tiesiog nepavyko rasti projektuotojo atstovo. Projektuotojas, ta firma, kuri buvo parengusi techninį projektą, buvo parduota. Nepavyko rasti tinkamo projektuotojo atstovo, tik jie prirašė prie šio darbų pakeitimo akto, kad jie sutinka su tais pakeitimais. Jie dar pasakė, kad projektavimui buvo reikalavimai ir kai kurie darbai negalėjo būti įtraukti į projektą, atsižvelgiant į Finansų ministerijos ir Švietimo ministerijos finansavimo politiką. Taigi, jie su tais pakeitimais sutiko. Jei darbams nebūtų surašyti aktai, būtų sustabdyti dėl įvairių patikrų, būtų prarasta kažkiek laikas metų pabaigoje ir savivaldybė negautų tų sumų kitais metais. Metinis finansavimas spaudė greičiau daryti darbus, juos priimti, surašyti aktus ir pristatyti finansuotojams į Vilnių. Kadangi finansavimu užsiėmė administracijos direktorius V., palaikydamas ryšį su Seimo nariais, kurie atstovavo (duomenys neskelbtini), V. R. buvo daug kartų perspėjamas, kad tos lėšos būtų įsisavinamos. Savivaldybės lėšos buvo tik privaloma dalis pirmam paketui energetinių priemonių. Savivaldybei teko skolintis 625 000 Lt kaip nuosavą dalį, o toliau visos lėšos buvo gaunamos iš Finansų ministerijos ar Švietimo ministerijos. Vėliau būtinai reikėjo laiku pateikti aktus finansuotojui. V. R. pirmą kartą teko susidurti su tokiu rangovu. Dažniausiai vietinių objektų konkursus laimėdavo vietiniai rangovai. Dar tais laikais konkursų nebūdavo, būdavo planinė ekonomika. Laimėdavo vietiniai rangovai, nes tai atitiko rajono ekonominės plėtros sistemą, kad darbo vietų būtų vietoje. Dabar matosi, kad už parengtus atliktų darbų aktus nėra asmeninės (duomenys neskelbtini)“ darbuotojų atsakomybės, kas vis dėlto surašė neteisingas eilutes ar neteisingus kiekius. Aktų parengimui vadovavo arba D., arba P.. Jei ten yra prirašymų, tai jie turi būti atsakingi. Kaip matyti, darbų vadovai pasirašė formaliai, jo atsakomybė taip pat yra, nes jis taip pat pasirašė aktus, pasitikėdamas, bent jau dėl kiekių. Į žalos dydį neturi būti įtrauktos sumos, kurios pagal konkurso sąlygas buvo išleistos (duomenys neskelbtini) gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastato langams ir išorės durims. Konkursiniai kiekiai ir faktiškai atlikti kiekiai ten sutampa, jie nėra prirašyti. Dėl stogo darbų žalos, tai ekspertas pripažino, kad galbūt ne visai tiksliai įvertintas tų konstrukcijų atstatymas. Liudytojas J. ikiteisminiam tyrimui pateikė subrangos aktus. Iš tų aktų matyti, kad „(duomenys neskelbtini)“ pridėjo ranką, kažkas neperrašė šių aktų kiekiškai, jie turi savo sutartis su subrangovu. Stogo darbų (duomenys neskelbtini)gimnazijoje jis detaliai nematavo, prašė tai apžiūrėti savo specialistų. O subrangovai „(duomenys neskelbtini)“ buvo įtraukę į aktus visą naują grebėstavimą, kuris tikrai nebuvo padarytas. „(duomenys neskelbtini)“ surašė aktus visų medinių stogo konstrukcijų sutvarkymui. Tas sutvarkymas yra atskirų vietų iškilojimas, išlyginimas, kai kur gal ir senų grebėstų perkėlimas. Galiausiai naujas stogas buvo padarytas, tačiau žalos lentelėse pagrindinė pozicija yra stogo atstatymo darbų kubai, kuri ekspertai pripažino 3 kubus, t. y. idealiai sutampa su subrangovo aktų skaičiumi „(duomenys neskelbtini)“, o „(duomenys neskelbtini)“ užrašė 15 kubų. „(duomenys neskelbtini)“ keitė subrangovo pateiktus aktus, rašydama užsakovui. Tokiu būdu „(duomenys neskelbtini)“ suklastojo šiuos dokumentus. Iš darbų, kurie ekspertų buvo pažymėti kaip faktiškai neatlikti, buvo klausimas dėl storio, ar jie tikrai matavo tą storį, kuris yra išlyginamasis sluoksnis po nauja linoleumo danga, dėl tų 3 mm. Jie sakė, kad nematavo ir neturėjo tikslo pamatuoti, bet įtraukė į žalą, nes tai nebuvo numatyta pirkimo dokumentuose. Taip pat jie negali pasakyti, ar faktiškai tas sluoksnis buvo įrengtas storesnis, kaip aktuose tikino subrangovai, kad dėl tam tikrų priežasčių nelygumams išlyginti prireikė tų 3 mm. Į žalą jis yra įtrauktas. Į žalos lentelę dėl faktiškai neatliktų darbų yra įtraukti temperatūros reguliatoriai. Jie į objektą tikrai buvo atvežti. Rangovas tikino, kad jie sutarė su mokyklos vadovais nedėti tų reguliatorių, juos uždėti tada, kai rangovas finansiškai perduos atsakomybę už sumontuotas konstrukcijas, kad tų galinių sugadinimų nereikėtų atlikti iš naujo. Tie patys susitarimai, matyt, buvo ir dėl ventiliacijos įrenginio. Buvo kalbama apie tai, ką daryti su išlaidomis, kurių turi rangovas, įsigydamas kompleksiškai brangius įrenginius, bet negali jų įrengti dėl darbų eiliškumo. Rangovas ten taip pat tikino, kad jie tą įrenginį yra įtraukę į įsigijimo išlaidas, o jis bus sumontuotas priduodant objektą. Yra keli smulkesni dalykai, ekspertų užfiksuoti kaip faktiškai neatlikti darbai. Kiekiai čia gal nelabai dideli. Pavyzdžiui, pamatavus parketą nuo sienos iki sienos tikrai gaunasi mažiau, nei įrašyta aktuose, tačiau vidinės sienos buvo apkaltos karkasu ir uždėta gipso plokštė. Parketo kvadratų skirtumas atsidūrė po sienos karkasu. Žalos suma pirmoje kaltinimo lentelėje taisytina, pradedant nuo Ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastate darbų vertės. Tai yra didelė suma. Kalbant apie žalą antroje lentelėje, kur yra užfiksuoti pirkimo įkainių ir aktuose įrašytų kainų skirtumai. Dėl kitokio linoleumo, nei buvo numatyta projekte, pasirinkimo jis pasidavė įtikinėjimams, kad tai pati geriausia linoleumo danga tuo laiku, tinkanti mokyklai, kad reikia dėti ne projekte numatytą, šią dangą, ji brangesnė, kadangi ji įrašyta aktuose jau 2008 m., ne su pirmu etapu, todėl jau buvo aktuose didesnėmis kainomis. Linoleumo dangos kainų skirtumas sudaro didžiausią žalos dydžio dalį iš pabrangimo lentelės. Jis yra kaltas dėl to, kad nesustabdė šių aktų. Pretenzijos rangovui dėl PVC dangos buvo perkeltos į tą pagrindinę pretenziją 2009-11-25 rašte, kurį jis pasirašė suderinęs su meru. „(duomenys neskelbtini)“ teisininkams tai pasirodė gana drastiška, kadangi anuliuojami jo parašai ant vėliau atliktų darbų, ir savivaldybė pareiškia, kad nemokės šios sumos, kol nebus grąžinti perrašyti jau matomi skirtumai ir kurie bus atlikti per tą kontrolinį abipusį matavimą. Tas raštas turėjo turėti tęstinumą iki to, kad nebūtų atsisakyta pretenzijų „(duomenys neskelbtini)“. Tokia praktika statybos valdyme yra todėl, kad nebūtų mokamos sumos, kol nebus ištaisyti anksčiau padaryti ir gal vėliau aptikti trūkumai ankstesniuose aktuose. Byloje dar yra raštas po 2008 m., kur savivaldybė kviečia „(duomenys neskelbtini)“ į kontrolinį matavimą. Bet vėliau, matyt, „(duomenys neskelbtini)“ kreipusis į teismą, teismas patvirtino savivaldybės ir „(duomenys neskelbtini)“ taikos sutartį. Taikos sutartyje įrašyti tik menki trūkumai, kuriuos „(duomenys neskelbtini)“ įsipareigoja įvykdyti, bet neminima tai, ką buvo nesudėtinga perkelti iš savivaldybės rašto, pretenzijos, kad būtų grąžintas savivaldybei kainų skirtumas už linoleumą. Savivaldybėje lėšos tiems didiesiems mokėjimams buvo gautos. Gavusi lėšas savivaldybė sumokėjo „(duomenys neskelbtini)“ pagal taikos sutartį ir prarado galimybę išsireikalauti padarytą žalą. Dar dėl kai kurių padidintų kainų pozicijų, yra vienas momentas dėl vidinių durų. Pirkimo dokumentuose nebuvo numatyta keisti vidaus duris, buvo įrašyta pakeisti nedidelę kvadratūrą, bet ten buvo ne kabinetuose, ne klasėse. Kai paaiškėjo reali padėtis, kad be restauravimo sutvarkyti tų senų durų neįmanoma, buvo priimtas sprendimas keisti vidaus duris, padaryti mažesnę angą. Buvo pasirinktos durys. Galbūt dabar neatrodo tos durys pačios geriausios ir tinkamiausios, bet tuo metu rinktasi iš buvusios pasiūlos, rangovas buvo atsivežęs durų pavyzdį, su juo mokykla susipažino ir visi – mokyklos atstovas, administracijos direktorius, pritarė, kad būtų perkamos ir įdėtos šios durys. Aktuose įrašyta durų kaina buvo palyginta su durų kaina, kuri buvo įrašyta pirkime, nors tos durys buvo ne toms patalpoms, o įvairioms ūkinėms patalpoms, todėl gavosi kainų skirtumas, kuris dabar sudaro žalą. Dėl žalos apskaičiavimo ekspertai pasakė, kad žalą nustatė kainomis, kurios yra sąmatoje. Šios kainos apima ne tik tiesiogines išlaidas, bet ir įvairiausius nuskaitymus, mokesčius, PVM, Sodros mokesčius ir kt. Nustatyti tikram žalos dydžiui, kuris padarytas dėl kainų skirtumų, tai tas sumokėtas sumas, kurios pateko į valstybės biudžetą, didesnės, negu turėtų patekti, reikėtų įvertinti, gal žala, už kurią yra atsakingas pagal kaltinimus, kažkiek sumažėtų. Jis tai padarė netyčia. Pasirašydamas aktus V. R., turėdamas tokią patirtį bendrauti su tokio lygio rangovais, kurie turi kokybės valdymo sistemas ir konkursui pateikė visas savo kvalifikacijas, neturėjo minčių kad tie aktai yra klaidingi, suklastoti. Jis pats darbų nematavo, ir dėl to yra kaltas. „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo metu buvo proteguojama komisijos pirmininko V.. Jis pasirašė ir statybos žurnale save įvardijo techniniu prižiūrėtoju, nors juo nebuvo. „(duomenys neskelbtini)“ visus savo statybos žurnalus, kaip paliudijo ir G., užpildė formaliai ir vėliau, gal jau 2008 m. pabaigoje. Pasirašydamas aktus jis tikrai nežinojo, kad jie suklastoti. Jis pasitikėjo savo darbuotojais ir „(duomenys neskelbtini)“ nevienkartiniais užtikrinimais, kad jie neužsiima prirašymais. Tuo patikėdamas jis tuos aktus pasirašė. Civilinio proceso metu savivaldybė galėjo išspręsti žalos atlyginimo klausimą nepasirašydama taikos sutarties. Jo pareigybės aprašyme negalėjo būti techninio prižiūrėtojo funkcijos, jis buvo atsakingas už skyriaus veiklą, tarp kitų veiklų, ir už statybos veiklą. Ne kartą buvo kreipiamasi į savivaldybės administraciją, kad būtų samdoma organizacija arba skiriamas darbuotojas šiai statybų priežiūrai. V. R. apie tai ne kartą kalbėjo su meru, su administracijos direktoriumi. Visą laiką išmatuoti konkrečius atliktus darbus, juos patikrinti iš pavaldžių darbuotojų siųsdavo J. Š. ir A. B.. A. B. siuntė būtent dėl šilumos ūkio, technologinių įrangos. Šių darbuotojų patikros rezultatais pasitikėjo. Jis buvo įsitikinęs, kad negali būti neatliktų darbų. Dėl pabrangimo jis pats kėlė klausimą žalai dėl atsiradusio pabrangimo išieškoti. Su kaltinime nurodytais neatliktų darbų kiekiais nesutinka, dėl langų, dėl stogo atstatymų taip pat. Langai tikrai buvo atlikti, tik jie buvo Ikimokyklinio ugdymo skyriaus pastate, kuris yra tame pačiame kieme. Prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, kaip juridinio asmens, dar prieš pirkimą buvo prijungta ikimokyklinio ugdymo įstaiga. Buvo savivaldybės sprendimas, buvo reorganizavimas taupant išlaidas. Tai buvo kitas pastatas, tačiau pirmame lėšų skyrime adreso nebuvo, buvo (duomenys neskelbtini) rekonstravimas. Direktoriaus V. R. buvo liepta tai suprasti kaip (duomenys neskelbtini) gimnaziją su savo juridiniais priklausiniais, t. y. vaikų darželiu. Žinojo, kad durys, kurios yra įdėtos, nėra skirtos pagal projektą ir pagal sąmatą. Jis nežinojo dėl šlaitinio stogo remonto, jog aktuose buvo įrašyta 15 kubų medienos, o sudėta tik 3 kubai. 2007 m. darbų atlikimo aktus dėl stogo remonto ir pastogės šiltinimo pasirašė, prieš pasirašydamas jų netikrino. Pasirašė aktus apie tai, kad radiatoriuose yra sumontuoti termoreguliatoriai, nes jį užtikrino ir mokyklos vadovai, kad tie reguliatoriai buvo, o jis to netikrino. Šiame objekte jis veikė kaip užsakovo atstovas. Užsakovo atstovo funkcijos yra užsakyti darbus, o detalią darbų priežiūrą atlieka techninis prižiūrėtojas, kurio funkcijos yra nurodytos statybos techniniame reglamente. Techninis prižiūrėtojas pasamdytas nebuvo, nes taupė lėšas. Techninis prižiūrėtojas turi būti nepriklausomas, savotiškas arbitras. Daugiausiai, gal 95 proc. visų derinimų buvo atliekama su P.. Jis veikė ne kaip generalinis direktorius, bet kaip techninis direktorius, nors vadinosi komercijos direktoriumi. Pagal norminius aktus jis neprivalėjo bendrauti su darbų vadovais dėl atliktų darbų kiekių, jis turėjo organizuoti, kad tas bendravimas vyktų, t. y. siųsti specialistą, kuris su juo suderintų faktiškai atliktus darbus. Formaliai tokio specialisto, be V. R., iš savivaldybės nebuvo, nes niekas be jo neturėjo tinkamo kvalifikacijos atestato. Atsižvelgiant į Finansų ministerijos finansinę politiką, reikia darbams rašyti aktus tam, kad kitais metais skirtų finansavimą. Šie dalykai daromi metų gale. Neatliktiems darbams aktus surašė 2008 m. vasarį (grindys, aktų salės rekonstrukcijos darbai), o kitiems darbams – rugpjūtį–rugsėjį laikantis tos politikos. Buvo spaudžiama kuo greičiau įsisavinti tas lėšas ne metų pabaigoje, bet truputį anksčiau, nes reikėjo panaudoti savo dalį pinigų, su ta sąlyga galėjo gauti didesnę dalį finansavimo kitais metais.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybėje dirbo nuo 2007 m. balandžio iki 2009 m. liepos savivaldybės administracijos direktoriumi. (duomenys neskelbtini) darbus vykdė „(duomenys neskelbtini)“, už darbus buvo atsakingas V. R.. Pagrindinius darbus, susijusius su statyba, prižiūrėjo Statybos ir investicijų skyriaus vedėjas V. R.. Meras, A. V. kaip administracijos direktorius, specialistai, V. R. tik važiuodavo į vietą, jei iškildavo probleminių klausimų, ieškodavo sprendimo būdų. Aktus dėl (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos tikrindavo V. R.. V. R. važiuodavo tikrinti ir žiūrėti, kaip atliekami darbai.

Teisiamajame posėdyje liudytoja I. L. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijoje buhalterijos skyriaus vedėja. (duomenys neskelbtini) gimnazija buvo rekonstruojama iš įvairių lėšų – iš valstybės biudžeto ir iš savivaldybės biudžeto, iš paskolos lėšų. Viskas buvo tvarkinga ir gerai. Atsakingas už renovacijas buvo Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjas V. R.. Sąskaitos faktūros ir atliktų darbų aktai ateidavo su vedėjo V. R. parašu. Gavus šiuos dokumentus su parašais, jie tikrindavo, ar viskas atitinka: ar yra skirta pinigų, ar neviršija finansavimo ir rangos darbų sutarties sumos, ar tie pinigai telpa į metų dalį, nes pinigai iš valstybės investicijų programos buvo duodami metinėmis dalimis.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. B. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybėje, Statybos ir ekonominės plėtros skyriuje vyriausiuoju specialistu. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos darbų atlikimą kontroliavo skyriaus vedėjas V. R.. V. R. diskutuodavo su rangovais, aptardavo darbų eigą, spręsdavo, jei iškildavo problemos.

Teisiamajame posėdyje liudytojas J. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybėje nuo 2007 m. Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vyr. specialistu. (duomenys neskelbtini) gimnazijoje darbus vykdė „(duomenys neskelbtini)“. Darbus prižiūrėjo jų skyrius, konkrečiai darbus kontroliavo, aktus pasirašydavo vedėjas V. R.. Kai reikėjo, važiuodavo į objektą pažiūrėti kokybės, patikrinti kiekį ir kai būdavo techniniai sprendimai. Pažeidimų nebuvo padaryta. Į objektą vykdavo ne vienas, su vedėju, su direktoriumi, su meru. Vyko, nes į jo pareigybę įeina būti atsakingam už statybas. Be jo, važiuodavo specialistas A. B.. Tikrino darbus, kurie padaryti. Buvo tikrinami grindys, langai, durys. Tikrino visi kartu. Tikrino pagal darbų aktų kopijas. Rašydavo ant to akto. Fiziškai vienas žmogus negali atlikti visų matavimų. Išmatavus būdavo kažkokių neatitikimų, tai parašydavo ir taisydavo tuos aktus. Techninę priežiūrą atliko vedėjas V. R.. Aktuose užfiksuotas kainas kažkiek tikrindavo. Jei nustatydavo kažkokį neatitikimą, tada buvo derinamos kainos, kad būtų kaip priklauso. Kartais kvadratus matuodavo A. B., kartais matuodavo kartu. Daugiau matuodavo jie, vedėjas nelabai. Gal kažkiek vedėjas ir matavo. Jei yra faktas, kad pamatuota tiek, tai aktus turėdavo taisyti tas, kas juos pateikė, t. y. „(duomenys neskelbtini)“. Aktai, kuriuose panaudotas įkainis buvo per didelis, tai atvejis su PVC grindim. Tikrino kainą, pati medžiaga buvo pateikta brangesnė. Kai vyko remonto darbai, buvo pats kainų augimas. Patikrinus su sistemos įkainiais, tas įkainis buvo per didelis. Projektas buvo blogai padarytas, todėl tikrinta su sistema. Kai pradėta daryti kai kuriuos darbus, pavyzdžiui grindis, buvo numatyta ant senų grindų užlieti betono išlyginamuosius sluoksnius ir sudėti plyteles. Kai pradėjo tvarkyti tas grindis, tai nebuvo tikslo to daryti, nes tai būtų lėšų švaistymas ir senos grindys būtų neatlaikiusios betono ir plytelių masės. Dėl tokių darbų, kur būtų iššvaistyti pinigai, buvo priimami techniniai sprendimai, kaip susitvarkyti su tuo, kad darbas būtų padarytas ir pinigai panaudoti tikslingai. Jei būtų daroma pagal projektą, tos grindys būtų iš karto sulūžusios. Pakeitimai buvo būtini. Ten buvo labai blogų techninių sprendimų.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. parodė, kad (duomenys neskelbtini) savivaldybėje iš pradžių dirbo direktoriaus pavaduotoju, paskui laikinai ėjo direktoriaus pareigas, po to pusantrų metų dirbo direktoriumi. Tai buvo 2009 m. ar 2010 m. Dėl (duomenys neskelbtini) savivaldybės 2009-09-15 rašto, kurį rengė V. R. ir kurį pasirašė R. M., gali paaiškinti tai, kad vyksta statybos, yra komisijos, kurios pasižiūri, kas blogai, kas gerai. Rado trūkumų, V. R. padarė defektų aktą, pasitikėdamas V. R., kad tokie trūkumai yra nustatyti, raštą pasirašė. 2009-11-25 rašte „(duomenys neskelbtini)“, kurį jis pasirašė, nurodyta, kad nesutinka patvirtinti (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos skolos, ir praneša, kad anuliuoja V. R. parašus ant sąskaitų ir jas atitinkančių atliktų darbų aktų. Nemokėjo, nes „(duomenys neskelbtini)” neįvykdė tų darbų, kurie buvo nurodyta akte. Raštą rengė J. Š. ir V. R..

Teisiamajame posėdyje liudytoja N. Š. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos Teisės ir personalo skyriuje. Skyriui vadovauja vedėja V.D.. Skyriaus veikla – personalo valdymas. Vedėja atstovauja savivaldybei teismuose. Ji sprendimų, ar reikšti civilinius ieškinius, nepriima, tokius sprendimus priima įstaigos vadovas.

Atsiliepimas

Teisiamajame posėdyje liudytoja V.D. parodė, kad civilinėje byloje su ieškovu „(duomenys neskelbtini)“ ji atstovavo (duomenys neskelbtini) savivaldybei dėl skolos, rengė atsiliepimą šioje byloje. Rengdama šį atsiliepimą žinojo tiek, kiek buvo nustatyta audito ataskaitoje. Buvo žinoma, kad vyksta procesas dėl nesutapimų ir rastų pažeidimų pagal audito ataskaitą. Su audito ataskaita buvo susipažinusi. Byloje nurodė apie neatitikimus. Sudarant taikos sutartį „(duomenys neskelbtini)“ pripažino defektus, kuriuos savivaldybė jiems teikė. Taikos sutartyje jie įsipareigojo juos ištaisyti, todėl buvo pretekstas daryti taikos sutartį, kuri buvo naudingesnė, nei ginčyti priešieškiniu. Bylos metu nebuvo jokių veiksmų dėl permokėtų sumų susigrąžinimo. Sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo logiškas, teisingas ir ekonomiškai naudingas. Ten buvo skola pagal tris sąskaitas, iš kurių šioje baudžiamojoje byloje yra tik viena sąskaita, kuri yra kaltinime. Rengiant taikos sutartį, specialistai važiavo į vietą, žiūrėjo, kokie defektai, ir po to tarėsi su „(duomenys neskelbtini)“, kad tuos defektus ištaisys. Šioje byloje ekspertizė atlikta tik 2011 m. Civilinėje byloje yra galimybė paskirti ekspertizę, bet kadangi jau vyko ikiteisminis tyrimas ir vėl bus išlaidų, nenorėjo šių dalykų dubliuoti. Ikiteisminio tyrimo metu už ekspertizę mokėjo savivaldybė. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė nesikreipė su ieškiniu dėl 541 450,41 Lt žalos priteisimo iš „(duomenys neskelbtini)“ civilinio proceso tvarka, nes savivaldybė kreipėsi į prokuratūrą ir galvojo, kad baudžiamajame procese pateiks civilinį ieškinį. Kad šią dieną „(duomenys neskelbtini)“ nėra kaltinamoji, tai taip įvyko proceso metu. Jie gali daryti prielaidas, kad yra „(duomenys neskelbtini)“ kaltė. Bet jei vyksta ikiteisminis tyrimas, tai jis nustatys, kas kaltas. Jei jie nenustatė, kad „(duomenys neskelbtini)“ kalta, tai ir nėra. Ekspertizės išlaidas apmokėjo savivaldybė. Su ikiteisminio tyrimo pareigūnais buvo suderinta, kad reikia atlikti ekspertizę ir už ją sumokėti. Jei būtų civilinis procesas, savivaldybė atsakove trauktų ir „(duomenys neskelbtini)“, bet iš ikiteisminio tyrimo ir iš šios bylos, kaltinamojo akto matyti, kad kaltinamasis liko tik vienas. Mano, kad „(duomenys neskelbtini)“ būtų atsakovė, nes aktus pasirašo dvi pusės.

Teisiamajame posėdyje liudytojas E. G. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi dirbo nuo bendrovės įkūrimo iki 2008 m. rudens. 2007 m. liepą į darbą buvo priimtas statybos procesams vadovauti direktorius A. P., kuriam buvo perduotas visas vadovavimas (duomenys neskelbtini) gimnazijos statybos darbams nuo 2007 m. rugpjūčio. Viskam vadovavo A. P.. Buvo vienas skyrius, kur rengdavo konkursinius dokumentus, jam vadovavo R. D.. Jie skaičiuodavo sąmatas, rengdavosi konkursams. Buvo statybos direktorius H. G., kuris bendrai su Statybų skyriumi tikrindavo pasiūlymus. H. G. buvo statybos darbų direktorius, bendrovėje buvo daug atestuotų darbų vadovų. Nuo rugpjūčio vadovus rinko, statė A. P., bet jiems darbus skirstė ir buvo atsakingas A. P.. (duomenys neskelbtini) darbų vadovų buvo daug, nes „(duomenys neskelbtini)“ buvo tokia sistema, kad kiekvienas padalinys turėjo savo darbų vadovą. (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovai buvo J., G., M., Š. Atestatus turėjo J., G. ir M.. (duomenys neskelbtini) savivaldybė nuolat vėlavo mokėti už atliktus darbus. Įsiskolinimai siekdavo daugiau kaip pusę milijono. Paskutinius pinigus „(duomenys neskelbtini)“ išsireikalavo tik padavusi (duomenys neskelbtini) savivaldybę į teismą. Teisme pasirašė taikos sutartį ir sutarė nutraukti santykius. Tas teismo sprendimas priimtas apie 2010 m.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas A. P. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2007 m. rugpjūčio–rugsėjo iki 2009 m. vasario komercijos direktoriumi. Apie (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos darbus pamena, kad keli dideli darbai buvo neįtraukti į projektą arba įtraukti neteisingai ir buvo būtina keisti tuos darbus kito pobūdžio darbais. Vienas iš jų buvo grindų keitimas. Pagal projektą buvo numatytas tik perdažymas. Tuo metu objektu rūpinosi (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija, atvažiuodavo meras, administracijos direktorius, V. R.. Buvo aptartas klausimas, ar tikrai perdažyti tas grindis, ar jas reikia įrengti kažkaip kitaip. Buvo priimtas (duomenys neskelbtini) savivaldybės sprendimas keisti grindis – didelis specifinis darbas, kuris projekto dokumentuose nebuvo numatytas. Panašiai buvo ir su gimnazijos durimis, kur buvo numatytas perdažymas, o realiai dažyti nebuvo ką, nes durims jau 50 m., spynos pakeistos daug kartų, neužsidarinėjo. Buvo priimtas sprendimas keisti tas duris. Trečias iš stambių darbų buvo radiatorių pakeitimas. Pagal projektą buvo numatytas jų perdažymas. Išardžius jų sekcijas, kalkių sluoksnis, užakimas buvo toks, kad jie negalėjo atlikti savo funkcijos kaip šiluminiai radiatoriai. Tada buvo priimtas sprendimas pakeisti juos į naujus radiatorius. Tokie buvo esminiai trys pakeitimai, kurie įvyko tos gimnazijos remonto metu. Gal buvo ir daugiau smulkmeniškų pakeitimų. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracija šį objektą kuravo pakankamai rimtai. Buvo apžiūrima, kas buvo atlikta, ką reikėtų atlikti. Jei sprendimas negalėjo būti priimtas, pirmiausia buvo daroma tai, jei savivaldybė kažko paklausdavo, rangovas galėjo pateikti tik apskaičiavimus, kokia galėtų būti to darbo pagal tą dieną galiojančius įkainius vertė. Nebuvo taip, kad atvažiavo, pakalbėjo ir rangovas daro. Pirmiausia buvo daromos sąmatos, vežamos į savivaldybę, jos suderinamos ir pagal suderintas sąmatas buvo atliekami darbai. Medinių grindų perdažymas ir jų išardymas – tai sena gimnazija, grindys buvo iškeltos apie pusė metro aukščio virš perdangos, klasių lygio keisti negalima, todėl buvo pilama apie pusė metro keramzito, tada betonuojamos naujos grindys, įrengiamos PVC grindų dangos. Tokių darbų suma tikrai neprilygs grindų perdažymo kainai. Tokie darbai turėjo būti pažymimi statybos žurnale. Negalėjo būti nepažymėti, nes tai esminiai darbai ir esminiai kiekiai. Tai daryta per gimnazijos korpusus, per aukštus. Ten atlikta tikrai ne 100 ir ne 200 kvadratinių metrų tokių darbų. Projektas buvo neatitinkantis poreikių, nes jei numatyta grindų dažymui 3000 Lt, bet tai būtų nusikalstamas pinigų išmetimas, nes tos grindys išlūžusios. Kad projekte reikalingi pakeitimai, sugalvojo ne rangovas. Buvo atvykę savivaldybės atstovai ir pamatyta, kokie yra projektiniai sprendimai, kad jie netikę. Negalėjo būti aktuose darbų, kurie iš viso be jokių sąmatų. Kad tai sudaro apie 20 proc., tai 20 proc. yra labai didelė suma. Dėl papildomų, nenumatytų darbų bendravo su meru, administracijos direktoriumi A. V. ir V. R.. Statybos darbų vadovai buvo L. G., A. Š.. P. D. buvo projekto vadovas, taip pat dar vienas žmogus. Visi turėjo statybos darbų vadovo atestatus. Tikrai buvo atlikti ir pateikti grindų įrengimo sąmatiniai apskaičiavimai. Sąmatos tikrai buvo suderintos. Rangovas turi du pagrindinius asmenis – tai darbų vadovas, kuris nuolat būna objekte ir kuris vykdo darbus, ir skiriamas projekto vadovas, kuris rūpinasi konkrečiai vykdomu projektu, jis turi vieną projektą. (duomenys neskelbtini) gimnazija buvo priskirta P. D.. Aktus ir sąmatas sudarinėjo sąmatų skyrius. Darbų vadovai nurodydavo atliktų darbų kiekius, o skyriaus darbuotoja pagal tas sąmatas, papildomus sąmatinius susitarimus rašydavo aktus. Tas, kas pasirašo ant akto, tas atsakingas už akte nurodytą informaciją. Į konkursą ateinama su sąmata. Pagal ją atliekami darbai, jų įkainiai nebuvo keisti. Keitimai buvo tik dėl papildomai sutartų darbų.

Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas L. G. parodė, kad 2007 m. „(duomenys neskelbtini)“ dirbo darbų vadovu. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos objektą matė 2 kartus. Realiai ten vadovavo A. Š.. L. G. darbų atlikimo aktus pasirašinėjo, nors objekte realiai nedirbo. Atliktų darbų jis netikrino.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Š. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo dirbti 2007 m. lapkritį, iš karto buvo paskirtas dirbti darbų vadovu (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, kur darbai jau buvo įpusėję, 2008 m. balandžio pradžioje jį perkėlė į kitą objektą. Sąmatoje pažymėdavo, kiek padaryta konkrečių darbų, suderindavo tuos darbus su technine priežiūra ir tada veždavo į biurą, kur darbuotoja visus duomenis perkeldavo į akto formą. Su kaltinamuoju bendravo klausimais, susijusiais su technine priežiūra, – kokybės ir kiekių nustatymo. Kaltinamasis buvo užsakovo techninės priežiūros atstovas tame objekte, jis pasirašinėdavo ant aktų, tarp jų ir darbų atlikimo aktų. Kartu su V. R. apeidavo, tikrindavo atliktus darbus. A. Š. apskaičiuodavo apdailos sienų kvadratūrą ir techninei priežiūrai pateikdavo tuos skaičius. V. R. juos patvirtindavo arba darydavo kontrolinius matavimus, ir tie skaičiai arba likdavo, arba buvo mažinami. Sąmata yra tas pats, kas ir atliktų darbų aktas, tik skirtingi kiekiai. Aktų už nepadarytus darbus nepasirašinėdavo, aktų neperrašinėjo. Jam vadovavo projektų vadovas P. D. ir direktorius A. P.. Jie nurodydavo, kokius darbus reikia atlikti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. D. parodė, kad nuo 2006 m. dirbo bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ projektų vadovu, (duomenys neskelbtini) gimnazijoje buvo atsakingas už rekonstrukcijos procesą. Darbų vadovas buvo tas, kas pasirašė. Pradžioje buvo L. G., bet jis tik pasirašydavo. Darbų vadovu dirbo daug žmonių. Pradžioje dirbo toks A., paskui buvo A. Š.. Visą laiką užsakovui atstovavo V. R. ir dar du žmonės, V. R. visada atvažiuodavo ne vienas. V. R. buvo pagrindinis, jis kaip ir atliko techninę priežiūrą, visą laiką buvo jo parašas. Aktus pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“, pasirašydavo gal A. P.. Paskui palikdavo V. R.. Maždaug 10 d. laikotarpiu jis grąžindavo pasirašytus arba važiuodavo į vietą žiūrėti. Ne kartą perdarydavo tuos aktus, nes V. R. rasdavo neatitikimų. Visą laiką tikrino. Nebuvo nei karto, kad jis priimtų aktą, kad būtų viskas gerai. V. R. visą laiką reikalavo, kad darbai būtų vykdomi tomis kainomis, kokios buvo konkursinėje sąmatoje. Jei neatitikdavo, tada reikėjo perdaryti pagal konkursinę sąmatą, nes sakydavo, kad paskui bus problemų. Darbai buvo atliekami pagal žodinį direktoriaus A. P. nurodymą. Jam paskambindavo A. Š., pasakydavo, kokie kiekiai. V. R. visą laiką sakydavo, kad negali skirtis faktinės kainos ir esančios sąmatinėje programoje. V. R. tai kontroliavo, „(duomenys neskelbtini)“ sąmatininkė padarydavo, o direktorius A. P. patikrindavo, ir paskui jie važiuodavo į savivaldybę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. D. parodė, kad bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2006 m. iki 2009 m. Planavimo skyriaus vadovu. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos darbus įmonė laimėjo 2007 m. ir vykdė darbus. Mokyklos vidaus durys buvo labai senos, jas rekonstruoti buvo netikslinga. Durys buvo susiaurintos ir pakeistos į naujas. Taip pat buvo išbyrėjęs parketas, buvo numatytas padengimas plytelėmis ar kitaip. Buvo išardytos grindys ir padarytas keitimas. Savavališkai nebuvo daryta, tai buvo įteisinta. Buvo padaryta daug darbų – stogo, langų keitimas, dušinės, tualetai. Negali pasakyti, ar visos grindys, langai ir durys buvo pakeisti. Buvo renovuota aktų salė. Jų skyrius rengė darbų pridavimo aktus. Žurnaluose buvo įteisinti kiekiai, taip buvo ir fiksuojama aktuose. Į aktus įtraukdavo ir subrangovų atliktus darbus, nes buvo samdyti subrangovai. Kiekiai buvo statybos žurnale. Sąmatos buvo konkursinės, o kitus kiekius reikėjo skaičiuoti, buvo padaryti pakeitimai – buvo keičiamos durys ir pakeistos grindys. Sąmatas skaičiuodavo ir jas pateikdavo sąmatininkai. Sąmatas patvirtindavo užsakovai, nes jos be suderinimo negalėjo atsirasti. Kai prasidėjo konkursas, buvo priimtas A. P., kuris buvo paaukštintas į generalinio direktoriaus pareigas, jis koordinavo projekto realizavimą. A. P. iniciatyva buvo sudaryta komisija dėl nekompetentingai paruoštų projekto sprendinių. Buvo siūloma padaryti skubius pakeitimus dėl apdailos darbų. Dėl pasiūlymų reikėjo padaryti korekcijas, nes nebuvo konstruktyvių pakeitimų. Reikėjo korekcijų techniniame projekte, toliau statybos eigoje atsiranda darbo projektas, kur tie dalykai turi būti įteisinami. Kadangi objektas nebuvo užbaigtas, užsakovas priduodant objektą reikalauja darbo projekto, bet „(duomenys neskelbtini)“ to objekto nepabaigė. Darbo projektas turėjo būti parengtas priduodant darbą. Tie sprendimai turėjo būti įforminti. Neprisimena, galbūt jie nebuvo įforminti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. M. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2008 m. pavasario iki 2009 m. gegužės dirbo statybos darbų vadovu. 2009 m. balandį buvo paskirtas tęsti darbus (duomenys neskelbtini) gimnazijoje. Iki tol (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovu buvo A. Š.. Skyriaus viršininkas R. D. davė sąmatas, buvo įrenginėjamos dvi patalpos apačioje. Po to buvo daromas ir antras aukštas. Buvo išardytos grindys, patalpos, mūrijami tualetai su dušais. V. R. buvo užsakovo techninės priežiūros vadovas. Su juo bendravo darbo klausimais, apie vykdomus darbus, darbų apimtį. Buvo sudėtos durys ne visame pastate, dažė sienas, buvo sudėti langai. Antrame aukšte buvo išardytos grindys, visos durys, paaukštinimai, buvo mūrijamos tualeto pertvaros, atsivežė šildymo medžiagos ir ją pylė antrame aukšte, kad paaukštintų grindis. Paskui vietoj jo dirbo J. N., kuris buvo neatestuotas. Jis ten užbaiginėjo darbus. Iš savivaldybės būdavo techninė priežiūra, atvažiuodavo V. R.. Jis peržiūrėdavo darbus, pereidavo per patalpas, pažiūrėdavo, kas padaryta. V. R. netikrindavo, kokie kiekiai atlikti, kokios medžiagos sudėtos, neatsiveždavo dokumentų. Sąmatas atiduodavo „(duomenys neskelbtini)“ buhalterijai. R. M. pasirašydavo atliktų darbų aktus ir pateikdavo „(duomenys neskelbtini)“ techninei priežiūrai. Mano, kad jo darbo laikotarpiu neturėtų būti, jog buvo surašyti aktai neatliktiems darbams. Jam kainas, visas sąmatas duodavo Planavimo skyriaus viršininkas R. D.. V. R. kiekių nematuodavo, didesnių kiekių, aukštesnių kainų įrašyti į aktus. neprašė Kainas į aktus įrašydavo sąmatininkė J. P.. Sąmatas pasiimdavo iš R. D., po to buvo surašomi atliktų darbų aktai, juos pateikdavo J. P. užaktuoti.

Teisiamajame posėdyje liudytojas H. G. parodė, kad įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2002 m. iki 2012 m. statybos direktoriumi. (duomenys neskelbtini) objekto darbams vadovavo A. P. ir statybos darbų vadovai – J., G., Š., D. Kadangi buvo išėję statybos darbų vadovai, statybos žurnalai buvo nepildyti, tai A. P. nurodė jam statybos žurnaluose pasirašyti. Pagal aktus, kuriuos gavo iš Gamybos skyriaus, surašė darbus. Duomenis davė A. P. arba R. D.. Minėtame objekte A. P. žodiniu nurodymu 2–3 mėnesius tvarkė tik statybos darbų žurnalą – jį užpildė ir pasirašė. Atliktų darbų kiekius surašė pagal užsakovo ir darbų vadovo parašus. Aktai jau buvo pasirašyti. Vietoje kiekių jis netikrino. Jis realiai statybos darbų vadovu (duomenys neskelbtini) gimnazijos objekte nebuvo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. J. parodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2005 m. iki 2007 m. lapkričio darbų vadovu. Buvo objektas (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcija. Jis ten nedirbo, darbams nevadovavo, bet rugsėjo ir spalio mėnesių atliktų darbų aktuose yra jo parašai. Tuos darbus atliko subrangovai. Jie atnešė statybos žurnalą su techninių prižiūrėtojų parašais. Darbai buvo priimti, nebuvo pagrindo nepasirašyti. Pats darbų netikrino, tik pasirašė. Pasirašyti liepė komercijos direktorius A. P., kuris kuravo (duomenys neskelbtini) gimnazijos objektą.

(duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos 2009-09-15 rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstravimo darbų ištaisymo yra nurodyta, kad savivaldybės administracija prašo iki 2009-09-30 ištaisyti elektros darbų, šilumos tiekimo sistemos, langų ir durų, vėdinimo, vandens ir nuotekų sistemos defektus. (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2009-09-15 raštą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstravimo darbų ištaisymo pasirašė l. e. administracijos direktoriaus pareigas R. M., raštą paruošė V. R. (t. 11, b. l. 61).

(duomenys neskelbtini) r. savivaldybės administracijos 2009-11-25 rašte UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl atliktų (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstravimo darbų skolos patikslinimo nurodyta, kad anuliuojami V. R. parašai ant sąskaitų faktūrų Nr. BUS900571 (2009-04-29) bei Nr. BUS900613 (2009-05-29) ir jas atitinkančių atliktų darbų aktų, taip pat pranešama, kad užsakovas inicijuoja 2007-07-25 rangos sutarties Nr. D1-466 ir 2009-03-03 rangos sutarties Nr. D1-99 nutraukimą. Rašte taip pat nurodyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalo kartu parašyti užsakovui kreditinę sąskaitą PVC grindų dangos kainų skirtumui tarp konkursinės ir pritaikytos atliktų darbų aktuose kainos be tinkamo pagrindimo. Rašte minima apie negrąžintus nuimtus termoreguliatorius. Bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ pranešama, kad (duomenys neskelbtini) taryba įpareigojo savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybą patikrinti lėšų panaudojimą vykdant (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstravimo darbus, vyksta visų aktų dokumentų patikra, numatomas kontrolinis atliktų darbų matavimas. Šį raštą pasirašė administracijos direktorius R. M., o paruošė J. Š. ir V. R. (t. 11, b. l. 62–63).

2009-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinime surašytas viešųjų pirkimų, rekonstrukcijos darbų organizavimo vertinimas (t. 1, b. l. 31–44).

2009-12-24 sprendimu dėl ikiteisminio tyrimo (duomenys neskelbtini) savivaldybės taryba nusprendė perduoti Kauno apygardos prokuratūrai 2009-12-16 (duomenys neskelbtini) savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinimą ir prašė spręsti ikiteisminio tyrimo pradėjimo klausimą dėl nusikalstamų veikų pagal BK 228, 229 straipsnius (t. 1, b. l. 30).

2010-01-13 raštu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės meras kreipėsi į Kauno apygardos prokuratūrą (t. 1, b. l. 1).

Šalies argumentai

RUAB „(duomenys neskelbtini)“ su ieškiniu 2010-02-01 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos priteisti 299 035,09 Lt skolą pagal sąskaitas faktūras Nr. BUS900571, Nr. BUS900613, Nr. BUS900572 (t. 11, b. l. 64–68). Sąskaita Nr. BUS900572 nurodyta kaltinime V. R..

Atsiliepimas

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero A. V. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad kilus pagrįstų abejonių dėl (duomenys neskelbtini)gimnazijos rekonstrukcijos darbų tinkamo atlikimo ir teisėto tam skirtų lėšų panaudojimo, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2009-09-24 sprendimu pavedė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinimą. Atliktame 2009-12-16 vertinime nustatyta, kad darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių, o kai kurių patalpų būklė po rekonstrukcijos netgi pablogėjo. Atsižvelgusi į šį vertinimą, atsakovė organizuoja atliktų darbų papildomą patikrinimą. Užsakovas 2009-11-25 raštu „Dėl atliktų (duomenys neskelbtini)gimnazijos rekonstravimo darbų skolos patikslinimo“ informavo rangovą, kad numatomas kontrolinis atliktų darbų matavimas, ir paprašė rangovo pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, kad būtų galima atlikti kiekybinę ir kokybinę objekto patikrą (t. 11, b. l. 69–74).

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2010-06-10 nutartimi civilinėje byloje patvirtinta RUAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos taikos sutartis (t. 11, b. l. 75).

Kaltinamasis V. R. išteisinamas pagal BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Iš kaltinimo formuluočių matyti, kad V. R. buvo kaltinamas tuo, jog būdamas karjeros valstybės tarnautoju, veikdamas vieninga tyčia, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, savo parašu patvirtindamas suklastojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ išrašytus atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, kuriuose nepagrįstai įrašyti kaip atlikti darbai, kurie realiai atlikti nebuvo ir kurių aktuose nepagrįstai „UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijoje atlikti statybos darbai įrašyti aukštesnėmis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse, kainomis, ir šiuos dokumentus pateikė apmokėti (duomenys neskelbtini) savivaldybės buhalterijos skyriui, ir tuo iššvaistė jo žinioje buvusį (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės turtą – 531 528,41 Lt, t. y. priėmė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) gimnazijos statybos objekte realiai neatliktus bendros 429 007,6 Lt vertės darbus ir priėmė atliktus bendros 102 520,81 Lt vertės darbus, nepagrįstai aktuose įrašytus aukštesnėmis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse, kainomis.

Nusikaltimas – tai sąmoninga ir valinga priešinga teisei pavojinga veika. Baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, lemianti vienos ar kitos pavojingos veikos pripažinimą nusikaltimu, sudaro nusikaltimo sudėtį. Nusikaltimo sudėties požymiai – tai nusikaltimo objektas, nusikaltimo objektyvioji pusė, nusikaltimo subjektas ir nusikaltimo subjektyvioji pusė. Prie subjektyviąją nusikaltimo pusę sudarančių požymių priskiriami kaltė, nusikaltimo padarymo motyvas ir tikslas. Kaltė – tai asmens psichinis santykis su daroma pavojinga veika (veikimu arba neveikimu) ir pasekmėmis. Kaltė yra vienas iš įrodinėjimo dalykų. Apkaltinamasis teismo nuosprendis bus teisingas tik tuomet, kai iš jo bus matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingą veiką, kaltė. BK 9 ir 10 straipsniai apibrėžia konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą.

Būtinas nusikaltimų, numatytų BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., subjektyviosios pusės požymis yra tyčia, t. y. šie nusikaltimai turi būti padaryti tik tyčia ir tai turi būti nustatyta.

Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ar neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims, nesilaikant įstatymais nustatytos perleidimo tvarkos. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais minėtam turtui. Turto iššvaistymas yra tyčinis nusikaltimas, todėl šio nusikaltimo subjektyvinės pusės požymiui – kaltei – būdinga tyčia – arba tiesioginė, arba netiesioginė. Tiesioginė tyčia yra tada, kai asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi ar naudoja jam patikėtą turtą ir taip pažeidžia savininko ar kito teisėto turto valdytojo interesus, daro jam materialinę žalą ir to nori, o netiesioginė – kai asmuo tyčine veika nesiekia žalingų padarinių, bet sąmoningai leidžia jiems atsirasti (2006 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-615/2006).

Oficialaus dokumento suklastojimas – tai veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento tikrumas ir jo turinio teisingumas. Tai gali būti padaroma įrašant į oficialų dokumentą žinomai melagingą informaciją, kuri neatitinka tikrovės. Surašant suklastotą dokumentą nebūtina, kad visa informacija būtų melaginga, svarbu, kad dalis šios informacijos neatitinka tikrovės. (žr., kasacinė 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-527/2006). BK 300 straipsnyje numatyta veika gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Veikoms su materialiais padariniais BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas tiesioginę tyčią apibrėžia kaip veiką, kurią darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo. Šis nusikalstamos veikos požymis nustato atitinkamus reikalavimus ir įrodinėjimo procesui. Suklastojimo fakto pagrindimui nepakanka konstatuoti neteisingų duomenų įrašymą į dokumentą – būtina įrodyti kaltininko tyčią ir atskleisti jos turinį. (žr., kasacinė 2006 m. vasario 28 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-141/2006)

Baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį iškyla, jei veika padaroma tiesiogine tyčia. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame straipsnyje numatyti padariniai, ir jų norėjo.

Kaltinamajame akte nebuvo nurodyti duomenys, kuriais grindžiama, kad V. R. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., padarė veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Tokių duomenų teismas nenustatė ir atlikęs įrodymų tyrimą byloje, todėl kaltinamasis V. R. išteisinamas pagal BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nenustačius, kad V. R. veikė tyčia, jo veikoje gali būti požymiai nusikaltimo, numatyto BK 229 straipsnyje.

BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Būtent kaltės forma iš esmės ir skiria piktnaudžiavimą nuo tarnybos pareigų neatlikimo (BK 229 straipsnis), kuris padaromas dėl neatsargumo (nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo). Piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, kvalifikuojamo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, motyvas, tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai (žr., kasacinė 2007 m. vasario 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76/2007).

Nusikaltimas, numatytas BK 229 straipsnyje, yra neatsargus. Nusikaltimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo (BK 16 straipsnio 1 dalis). Asmuo, nors ir nenumato pavojingų padarinių dėl savo veikos, tačiau tai nereiškia, jog tokiu atveju nėra jo kaltės, kadangi jis, nenumatydamas jos pavojingumo, nepakankamai apdairiai vykdo savo tarnybines ar profesines pareigas, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų (žr., kasacinė 2006 m. rugsėjo 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-563/2006). Kadangi BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, veika laikoma baigta tik kilus baudžiamajame įstatyme numatytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui (žr., kasacinė 2007 m. gegužės 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2007). Žala gali būti fizinė ir turtinė arba neturtinė. BK 229 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma neatsargios kaltės forma, šios nusikalstamos veikos sudėtis apima abi neatsargios kaltės rūšis (žr., kasacinė 2007 m. liepos 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-352/2007). Pagal BK 229 straipsnio prasmę, atsakomybė gali kilti ne tik tiesiogiai atsakingiems asmenims dėl jų neteisėto veikimo ar neveikimo, bet ir vadovams, privalėjusiems kontroliuoti tokių asmenų darbą.

BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, t. y. padarinių – didelės žalos – kilimas yra būtinasis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Todėl kiekvienu atveju konstatuojant BK 229 straipsnyje numatytos veikos požymius, turi būti nustatomi konkretūs tokios veikos padariniai. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo piktnaudžiaudamas tarnyba visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus ir diskredituoja tarnautojo vardą, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei, fiziniams ar juridiniams asmenims (žr., kasacinė 2011 m. birželio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-305/2011).

Kaip jau buvo minėta, nenustačius, kad V. R. veikė tyčia, jo veikoje gali būti požymiai nusikaltimo, numatyto BK 229 str., tačiau šio nusikaltimo (kaip ir nusikaltimo, numatyto BK 228 str. 1 d.) sudėties būtinas požymis – patirta didelė žala, tai yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigų neatlikimas ar pareigų netinkamas atlikimas būtinai turi lemti didelės žalos atsiradimą.

Kaltinamajame akte nurodyta, kad V. R. veiksmai lėmė 531 528,41 Lt žalos (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei atsiradimą. Šioje byloje civilinė ieškovė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė iš kaltinamojo prašo priteisti kaltinamojo veiksmais (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybei padarytą žalą – 541 450,41 Lt.

Išanalizavęs byloje pateiktus dokumentus ir išklausęs liudytojus ir specialistus, teismas konstatuoja, kad V. R. pats inicijavo rangovo atliktų darbų kiekio ir kokybės patikrinimą 2009-09-15 ir 2009-11-25 jo paruoštais raštais. Šiais raštais užsakovas informavo rangovą, kad numatomas kontrolinis atliktų darbų matavimas, ir paprašė rangovo pateikti visą išpildomąją dokumentaciją, kad būtų galima atlikti kiekybinę ir kokybinę objekto patikrą. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taryba 2009-09-24 sprendimu pavedė (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybai atlikti (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinimą. Atliktame 2009-12-16 vertinime nustatyta, kad darbų atlikimo dokumentuose nurodyti kiekiai neatitinka faktinių, o kai kurių patalpų būklė po rekonstrukcijos netgi pablogėjo. Specialistas V. D. teismui parodė, kad specialistai atliko savo tyrimą, bet pateiktoje 2009-12-16 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinimo medžiagoje tai, ką nustatė, ekspertizė, jau buvo surašyta. Darytina išvada, kad 2009-12-16 (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinime buvo nustatyti pažeidimai, kuriuos nustatė ir ekspertizė, todėl 2010-06-10 nutartimi civilinėje byloje taikos sutartis buvo patvirtinta žinant tuos pačius faktus, kurie vėliau buvo nustatyti ekspertizės aktu. Nepaisant to, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracija sudarė taikos sutartį su UAB „(duomenys neskelbtini)“.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėja V.D., apklausta liudytoja teisiamajame posėdyje, parodė, kad savivaldybė civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl 541450,41 Lt žalos priteisimo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesikreipė, nes kreipėsi į prokuratūrą. Prielaidą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra kalta, daryti galima, tačiau ikiteisminis tyrimas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kaltės nenustatė. Jeigu būtų civilinis procesas, savivaldybė atsakove patrauktų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtų būti atsakove, nes aktus pasirašo abi pusės.

Specialistas V. D. teismui paaiškino, kad 2011-04-28 ekspertizę atliko pagal (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės užsakymą, ir jam buvo pateiktas 2009-12-16 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos vertinimas, kuriame surašytas viešųjų pirkimų, rekonstrukcijos darbų organizavimo vertinimas. Jo (V. D.) nustatyti pažeidimai iš esmės patvirtino savivaldybės vertinime nurodytus pažeidimus. Šis 2009-12-16 vertinimas paminėtas ir 2010-03-15 (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės mero atsiliepime į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį dėl skolos ir netesybų priteisimo civilinėje byloje Nr. 2-1629-390/2010.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad pažeidimai, kurie buvo inkriminuojami V. R., savivaldybei buvo žinomi jau 2010-03-15, šiuos argumentus savivaldybė nurodė civilinėje byloje atsiliepime ieškovei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“. 2010-06-10 Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1629-390/2010 patvirtino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės taikos sutartį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė civilinėje byloje susitaikė ir tuo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ginčas pasibaigė. Jeigu (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybė mano, kad dėl bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ ir V. R. ar kitų asmenų veiksmų jai padaryta turtinė žala, kurios neapima taikos sutartis, ji turi galimybę civilinio proceso tvarka pareikšti reikalavimus UAB „(duomenys neskelbtini)“, V. R. ar kitiems asmenims.

Vienai teisinio santykio šaliai turint pareigą, pareigos nevykdymas kitai teisinio santykio šaliai sukelia neigiamus padarinius ir ši įgyja teisę reikalauti satisfakcijos. CK 6.246 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas), atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas ir viena iš būtinųjų taikymo sąlygų yra teisės pažeidimas. Tik šiuo atveju tai specifinis teisės pažeidimas – civilinės teisės pažeidimas (civilinio pobūdžio neteisėti veiksmai).

Baudžiamosios atsakomybės ultima ratio pobūdis akcentuotinas: sprendžiant baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo klausimą, kai nevykdomos turtinės prievolės, taikomas kreditoriaus (turto savininko) padėties pasunkinimo kriterijus. Baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7–198/2008, 2K-7–388/2007, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002, 2K-851/2001 ir kt.).

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (žr., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Tai dera ir su konstitucine jurisprudencija, kurioje ne kartą konstatuota, kad siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės. Dėl to kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, ar pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis, visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (žr., Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

Taip buvo pažeistas proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau, nei tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti. Sudėtingų (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinių teisinių santykių aspektus, tarp jų esančių ginčų ir pretenzijų dėl (duomenys neskelbtini)gimnazijos rekonstrukcijos darbų atlikimo turinį, įmanoma atskleisti taikant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas.

Negalima konstatuoti, kad kaltinamasis V. R. diskreditavo tarnautojo vardą, nes iš liudytojų parodymų ir byloje esančių dokumentų matyti, kad V. R. stengėsi tinkamai atlikti savo pareigas, pats inicijavo rangovo atliktų darbų patikrinimą. Liudytojai J. Š., A. B., R. M., A. Š., P. D., R. M. patvirtino, kad kaltinamasis V. R. pats ir su kitais asmenimis tikrino atliktų darbų kiekį ir kokybę, reikalavo taisyti trūkumus. V. R. pats inicijavo rangovo atliktų darbų kiekio ir kokybės patikrinimą 2009-09-15 ir 2009-11-25 jo paruoštais raštais.

Teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad galimi pažeidimai atliekant rekonstrukcijos darbus buvo lemti ne tik kaltinamojo, bet galimai ir kitų asmenų veiksmais surašant ir pasirašymui pateikiant tikrovės neatitinkančius ar suklastotus dokumentus – UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras. Atliktų statybos darbų kainą padidino ir numatytų darbų realiai neatliko darbų vykdytojos UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai, o kaltinamasis, atstovaudamas darbų užsakovui, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus. Kaltinamasis savo veiksmus dėl darbų apimties ir kainų derino su savivaldybės administracijos vadovais. Kaltinamajame akte pasirinktame veikos aprašyme akcentuojami tik kaltinamojo padaryti pažeidimai, tačiau visiškai eliminuoti ir nutylėti kiti veiksniai ir aplinkybės, kurios galėjo nulemti tokį kaltinamojo elgesį, nutylėtas ir paviršutiniškai ikiteisminio tyrimo metu tirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsakingų darbuotojų ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos atsakingų asmenų vaidmuo, kuris galėjo turėti įtakos kaltinamojo veiksmams.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas A. Z. paaiškino, kad pagal Statybos įstatymą ir statybinius techninius reglamentus, už darbų atlikimą atsako darbų vykdytojas ir techninis prižiūrėtojas, kurie abu yra atestuoti specialistai. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamasis V. R. dirbo (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėju ir nebuvo paskirtas rekonstruojamo objekto techniniu prižiūrėtoju, o tik 2007-07-04 Rangos sutarties Nr. D1-466 pasiūlymo priedo 3.1 punkte buvo nurodytas užsakovo įgaliotu asmeniu. Techninį prižiūrėtoją turėjo paskirti savivaldybės administracija. LR Statybos įstatymas numato, kad statinio statybos techninis prižiūrėtojas – architektas ar statybos inžinierius, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (LR Statybos įstatymo 2 str. 51 p.). Statybos inžinierius – fizinis asmuo, turintis statybos inžinerijos arba statybų technologijų studijų krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį arba šių studijų krypčių (šakų) studijų rezultatus atitinkančios kitos krypties (šakos) kvalifikacinį laipsnį, arba kitą išsilavinimą ir teisės aktų nustatytą darbo patirtį, atitinkančius ne žemesnį kaip šeštąjį Lietuvos kvalifikacijų sistemos lygį ir leidžiančius užsiimti veikla, aprėpiančia vieną, kelias ar visas statybos techninės veiklos pagrindines sritis, nustatytas šio Įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje (LR Statybos įstatymo 2 str. 82 p.). Statytojas (užsakovas) privalo organizuoti ir atlikti statinio statybos techninę priežiūrą (LR Statybos įstatymo 12 str. 5 p.). Statinio statytojas (užsakovas) skiria (samdo) statinio statybos techninį prižiūrėtoją Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (LR Statybos įstatymo 16 str. 1 p.). Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 (toliau – reglamentas) 2 punkte nurodyta, kad statinio statybos techninė priežiūra (toliau – Techninė priežiūra) yra statytojo (užsakovo) organizuota statinio statybos (griovimo) priežiūra (nuo statinio statybos pradžios iki statinio statybos užbaigimo akto surašymo), kurios tikslas – kontroliuoti, ar statinys statomas (griaunamas) pagal statinio projektą, statybos rangos sutarties (kai statyba vykdoma rangos būdu), įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus. Jeigu konkursai statybos darbams pirkti (statybos darbai bei statinio projektavimo darbai finansuojami (visiškai arba iš dalies) iš PHARE, ISPA, SAPARD ar kitų tarptautinių programų lėšų) vykdomi pagal Tarptautinės inžinierių konsultantų federacijos (FIDIC) nustatytas konkurso pravedimo procedūras arba kitų tarptautinių organizacijų specialiąsias pirkimo procedūras ir statybos rangos sutartys parengiamos ir sudaromos naudojantis FIDIC arba kitų tarptautinių organizacijų standartinėmis statybos sutarčių sąlygomis, statinio statybos techninę priežiūrą atlieka statytojo (užsakovo) paskirtas asmuo – inžinierius. Šiuo atveju inžinieriaus pareigos, teisės ir atsakomybė yra nustatomos sutarties sąlygose (reglamento 1 p.). Statinio statybos techninis prižiūrėtojas (bendrosios statinio statybos techninės priežiūros vadovas) – fizinis asmuo (specialistas, turintis statybos, architektūros ar kitą techninio profilio aukštąjį išsimokslinimą, atestuotas Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kuris, atstovaudamas statytojui (užsakovui), vadovauja konkretaus statinio statybos techninei priežiūrai, atlieka statinio statybos (bendrųjų statybos darbų) bendrosios techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoja specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą, jos vadovų veiklą ir pagal kompetenciją atsako už pastatyto statinio normatyvinę kokybę (reglamento 7 p.). Statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Ji prasideda sudarius Techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) šio reglamento VII skyriaus nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio statybos užbaigimo akto ar deklaracijos surašymo. Techninės priežiūros sutartyje, be kitų reikalavimų, turi būti nustatytas terminas, per kurį techninis prižiūrėtojas turi pateikti statytojui (užsakovui) apsidraudimo civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu sutarties sudarymo įrodymus, nurodyti draudimo įmonę, draudimo sumą ir pagrindines draudimo sąlygas (reglamento 17 p.). (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos 2009-12-16 vertinime Nr. 05 (5.2)-1 nurodyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo ar kito tvarkomojo dokumento dėl V. R. skyrimo atlikti techninę priežiūrą, kaip to reikalauja statybos techninio reglamentas STR 1.09.05:2002, nėra (t. 1, b. l. 37). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos vadovas (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos techninio prižiūrėtojo norminių aktų nustatyta tvarka nepaskyrė.

Teisiamajame posėdyje apklaustas specialistas V. D. paaiškino, kad tarp užsakovo ir rangovo buvo susitarimai dėl darbų keitimo ir dėl to keitimo buvo sudarytos kitos sąmatos, kurios buvo didesnėmis kainomis nei viešame pirkime; keitimas buvo atliktas pagal protokolą, kurį patvirtino (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktorius, tačiau šis keitimas buvo padarytas neteisėtai, nes nebuvo projekto, kuris buvo būtinas keičiant darbų apimtį ir kainas. Abu specialistai teisme patvirtino, kad už statybos darbų kiekį ir kokybę yra atsakingi tiek rangovo darbų vadovai, tiek ir techninis prižiūrėtojas. Liudytojai J. Š., A. P., R. D. patvirtino kaltinamojo V. R. parodymus apie tai, kad techniniame projekte reikėjo pakeitimų dėl objektyvių priežasčių – reikėjo pakeitimų keičiant grindis, duris, radiatorius, projekte reikalingi pakeitimai buvo padaryti suderinus su savivaldybės atstovais – su meru, administracijos vadovu A. V., V. R.. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) gimnazijos rekonstrukcijos 2009-12-16 vertinime Nr. 05 (5.2)-1 nurodyta, kad rangos sutartyje patvirtintų statybos darbų pakeitimai buvo numatyti 2007-09-28 akte Nr. 1, kurį pasirašė komisijos, susidedančios iš savivaldybės administracijos ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovų, nariai; sprendimą dėl pakeitimų vykdymo priėmė administracijos direktorius, patvirtindamas darbų pakeitimo aktą; pakeistų darbų sąmatos buvo parengtos ir suderintos su užsakovu (t. 1, b. l. 35–36). Teismas daro išvadą, kad papildomi darbai buvo atliekami tai suderinus su savivaldybės administracijos vadovu. Pretenzija rangovui dėl brangesnės PVC dangos ir jos kainų skirtumo buvo pareikšta 2009-11-25 rašte, kurį paruošė V. R. ir J. Š., o pasirašė administracijos direktorius R. M. (t. 11, b. l. 62–63).

Liko nepaneigta kaltinamojo versija apie tai, kad dalis darbų buvo atlikta (duomenys neskelbtini) lopšelyje-darželyje, kuris neteko atskiro juridinio asmens statuso ir buvo prijungtas prie (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (gimnazijos). (duomenys neskelbtini)r. (duomenys neskelbtini)vidurinės mokyklos nuostatuose, patvirtintuose (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybos 2014-08-26 sprendimu, nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) vaikų lopšelis-darželis išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro kaip juridinis asmuo ir (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės tarybos sprendimu reorganizuojamas į (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos Ikimokyklinio ugdymo skyrių (t. 11, b. l. 76–77). (duomenys neskelbtini) r. savivaldybės 2004-01-21 sprendimu nutarta reorganizuoti (duomenys neskelbtini) r. ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas, prijungiant prie (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos (duomenys neskelbtini) miesto vaikų lopšelį-darželį ir suteikiant pavadinimą (duomenys neskelbtini) vidurinės mokyklos Ikimokyklinio ugdymo skyrius (t. 11, b. l. 78–80). Specialistas V. D. teismui patvirtino, kad jis darbų, padarytų Ikimokyklinio ugdymo skyriuje, netikrino.

Jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, teismas civilinį ieškinį palieka nenagrinėtą (BPK 115 str. 3 d. 2 p.). Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Kadangi kaltinamasis V. R. išteisinamas dėl nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d., (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti, – dokumentai pakete Nr. 1 ir CD diskai pakete Nr. 2 – perduodami (duomenys neskelbtini)rajono savivaldybės administracijai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 str., 298 str., 301–308 str. str., teismas

nusprendė:

V. R. pagal LR BK 184 str. 2 d., 228 str. 1 d., 300 str. 3 d. išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

V. R. panaikinti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Dokumentus pakete Nr. 1 ir CD diskus pakete Nr. 2 perduoti (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijai.

Laikiną nuosavybės teisės apribojimą į V. R. turtą – žemės sklypą (0,1991 ha), unikalus Nr. 6943-00060010, pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. 6999-3001-9010, pastatą –garažą, Unikalus Nr. 699-3001-9021, pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. 699-3001-9032, pastatą – šiltnamį, unikalus Nr. 699-3001-9043 ir kitus statinius – kiemo statinius, unikalus Nr. 6999-3001-9054, adresu: (duomenys neskelbtini),– panaikinti.

(duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Kauno apygardos teismo nuosprendis

Bylos eiga

Aprašomoji dalis

V. R. buvo kaltinamas tuo, kad:

Motyvuojamoji dalis

Rezoliucinė dalis

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas