- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-11-09
- Bylos Nr.
- 1A-502-398/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-9-00006-2010-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Violeta Ražinskaitė, Aloyzas Kruopys, Svajūnas Knizleris (pran.)
- Kaltinamasis
- V. R.
- Civilinis ieškovas
- X
- Advokatai
- Mindaugas Vasiliauskas
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo X (duomenys pakeisti) rajono savivaldybės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo V. R. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
X rajono savivaldybės civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl to, kad dirbdamas X rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), skyriaus vedėju, vykdydamas projekto „X rajono savivaldybės Y (duomenys pakeisti) gimnazijos (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ rekonstrukcijos darbų pirkimą ir vykdymą bei disponuodamas lėšomis pagal 2007-07-04 rangos sutarties Nr. D1-466 3.1 punktą kaip užsakovo – X rajono savivaldybės įgaliotas asmuo, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio mėn. iki 2008 m. vasario mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo parašu patvirtino dokumentus – UAB „B“ (duomenys pakeisti) Y gimnazijoje atliktų darbų aktus, kuriuose nepagrįstai įrašyti kaip atlikti statybos darbai, iš viso už 429 007,60 Lt, nes realiai atlikti nebuvo:
Eil. Nr.Darbo ir išlaidų aprašymasMato vienetasUAB„B“ užaktuotų, bet realiai neatliktų darbų kiekisUAB„B“užaktuotų, bet realiai neatliktų darbų vertė, LtAtliktų darbų aktų surašymo laikas1.1. LANGŲ KEITIMAS Langų angų užpildymo išardymas, kai langai su palangėmis 100 m²4,073976,182007 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.2.0,25-0,4m pločio sandrikų, palangių nuolajų ir atskirų karnizų dangos nuardymas m242,00480,712007 m. rugpjūčio mėn.3.Langų blokų įstatymas į mūro sienų anga, paduodant k-jas keltuvu, kai angos plotas daugiau kaip 2m2, tvirtinant medsr. m²407,0010808,292007 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.4.Plastiko langai (3-jų kam., nevarstomi) m²263,5870668,382007 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.5.Plastiko langai (3-jų kam., varstomi) m²143,4244581,992007 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.6.Palangių pabetonavimas k9= 1.15 m³1,25438,112007 m. rugpjūčio, lapkričio mėn.7.Orlaidės vnt.19304,002007 m. rugpjūčio mėn.8.Staktų sandūrų su sienomis hermetizavimas makrofleksu k9= 1.15 100 m8,952363,702007 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.9.Palangių nuolajų tvirtinimas m210,002456,562007 m. rugpjūčio, rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.10.Plastikinių palangių lentų įstatymas m210,0010033,972007 m. rugsėjo, spalio, lapkričio mėn.11. Tiesių langų ir durų mūrinių ir betoninių I00m2 angokraščių tinkas, kai tinkuojami tik angokraščiai k8=1.09 100 m²2,657434,262007 m. gruodžio mėn., 2008 m. vasario mėn. Skyriuje 1 iš viso:153546,14 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom236579,3212.2. DURŲ KEITIMASDurų keitimas mūro sienose plastiko durų blokais, nudaužant tinką m²19,92990,922007 m. lapkričio mėn.13.Plastikinės lauko durys m²19,927930352007 m. lapkričio mėn. Skyriuje 2 iš viso:8921,27 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom14002,6414.3. ŠLAITINIO STOGO REMONTAS, PASTOGES ŠILTINIMASMedinių stogo konstrukcijų išardymas m³12,501707,302007 m. rugpjūčio mėn.15.Grebėstų su tarpais išardymas 100m²23,744309,952007 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.16.Medinių stogo konstrukcijų atstatymas k8=l .03 m³12,5014805,362007 m. rugpjūčio mėn.17.Medinių paviršių antiseptikavimas pasa (100 m2 antiseptikuoto paviršiaus) k8=1.17 100m²23,747207,472007 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.18.Medinių paviršių apsauga nuo ugnies amonio druskų mišinių sąstatu (100 m2 aptepto paviršiaus) k8=l .17 100m²23,743647,372007 m. rugpjūčio, rugsėjo mėn.19.25 mm storio lentų ištisinio denginio pakloto įrengimas m²190,002047,912007 m. gruodžio mėn.20.Denginio šilumos izoliacija mineralinės vatos plokštėmis, neklijuojant k8=l ,14 m³72,5012038,782007 m. gruodžio mėn. Skyriuje 3 iš viso:45764,14 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom85357,3721.4. SANITARINIU MAZGU REMONTAS, NAUJO SANITARINIO MAZGO ĮRENGIMAS Metalinių turėklų įrengimas k8=l,04 m³0,101005,402008 m. vasario mėn.22.Tinkuotų arba betono sienų labai geras glaistymas ir šlifavimas 2 kartus 100m²2,3581350,812008 m. vasario mėn. Skyriuje 4 iš viso:2356,21 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom4346,5623.11. VĖDINIMASVėdinimo įrenginys ReCu-3000 HW-R-AC-C vnt.113980,002007 m. rugsėjo mėn.24.Sklendės SRUH-600x500 vnt.22255,202007 m. rugsėjo mėn.25.Pavaros LF-250 vnt.1406,002007 m. rugsėjo mėn. Skyriuje 11 iš viso:16641,20 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniai* darbias ir kt. papildomom išlaidom21695,3226.25. GRINDYSKeičiant sluoksnio storį kiekvienam milimetro pasikeitimui prie normatyvo N11 -54-6 pridėti arba atimti k4=3.0 100m²7,705178,24 m. gruodžio mėn., m. vasario, lapkričio mėn. Skyriuje 25 iš viso:5178,24 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom7876,1727.37. AKTU SALĖS REKONSTRUKCIJA. PAPILDOMI DARBAIParketlenčių grindų dangų įrengimas ant paruošto pagrindo, paklojant izoliaciją k8=l .03 m²9,001458,782008 m. vasario mėn.28.Parketo grindų dangų vaškavimas k8= 117 m²9,0010,212008 m. vasario mėn.29.Netinkuotų juodlubių atskirų vietų m2 pakeitimas iš lentų m²185,0013037,862008 m. vasario mėn.30.Medžiagų (neparankių ir reikalaujančių atsargumo) panešimas 10 m atstumu t5,16120,052008 m. vasario mėn.31.Nešant daugiau kaip 10 m atstumu, už papildomus 10 m prie normatyvo R23- 73 pridėti t5,1644,822008 m. vasario mėn.32.Akustinių pakabinamų lubų įrengimas, kai metalo konstrukcija \mstrong" firmos, o plokštės rmos "Colotex" k8=1.03 m²13,00795,22008 m. vasario mėn.33.Gerasis tinkuotų lubų dažymas vandens emulsiniais dažais k1=1.25 100m²0,48862,142008 m. vasario mėn.34.Pakloto įrengimas grindų dangoms iš orientuotų skiedrų plokščių m²3,50140,782008 m. vasario mėn.35.Linoleumo grindų dangų įrengimas klijuojant ir sulydant sujungimus, kai danga vienos spalvos m² 3,50256,442008 m. vasario mėn. Skyriuje 37 iš viso:16846,09 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbais ir kt. papildomom išlaidom34624,7636.27. RADIATORIAITiesioginio veikimo temp. reguliatoriaus su moine jungtimi montavimas kl=l,l, k8=l,04 vnt.8113914,362007 m. lapkričio mėn. Skyriuje 27 iš viso:13914,36 Bendra vertė su PVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu, specifiniais darbais, sezoniniais darbais ir kt. papildomom išlaidom24525,47 BENDRAUŽAKTUOTŲ, BET NEATLIKTŲ DARBŲ VERTĖ SU PVM429007,60
Be to, jis, 2007 m. spalį–gruodį, 2008 m. vasario, lapkričio mėnesiais, 2009 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, savo parašu patvirtino dokumentus – UAB „B“ Y gimnazijoje atliktų darbų aktus, kuriuose buvo nepagrįstai užaktuoti UAB „B“ Y gimnazijoje atlikti statybos darbai aukštesnėmis, negu pirkimo sutartyse numatytomis, kainomis, nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102 520,81 Lt:
UAB „B” užaktuoti darbaiDarbų vertė pagal UAB „B” pirkimo sutartįDarbo ir išlaidų aprašymasKiekisKaina, LtDarbo irišlaidųaprašymasKiekisKaina, LtKainų skirtumasAtliktų darbų aktai25. GRINDYSPVC grindų dangųįrengimas, klijuojantir sulydant sujungimus, kai danga vienosspalvos (m²)874,8563967,288. VIDAUS PATALPŲ REMONTASPVC grindų danga, klijuojant ir sulydant vienos spalvos dangą (100 m²)10,8251 14507,132007 m. gruodžio mėn.,2008 m. vasario mėn.PVC grindų dangų įrengimas, klijuojant irsulydant sujungimus,kai danga kelių spalvųsudėtingo piešinio (m²)207.6517725,49PVC homogeninės vinilinės dangos (m²)1136,6 3 3 4064,75Skyriuje81692,77Skyriuje 8 48571,88
Bendra verte su PVM, soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbias ir kt. papildomomišlaidom129553,26Bendra vertė suPVM, soc. draudimo išlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,Sezoniniais darbais ir kt. papildomom išlaidom71827,7057725,56PVC grindų dangų įrengimas, klijuojant ir sulydant sujungimus, kai danga vienos spalvos (m²)384,006488,94PVC grindų danga, klijuojant ir sulydant vienos spalvos dangą (100m²)4,245682.242008 m. lapkričio mėn.PVC grindų dangų įrengimas, klijuojant ir sulydant sujungimus, kai danga kelių spalvų sudėtingo piešinio (m²)40,00995,67PVChomogeninės vinilinės dangos (m²)445,2013342,68Homogeninė PVC danga 2 mm (m²)424,018548,73Skyriuje26033,34Skyriuje 819024,92Bendra vertė su PVM, soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbais ir kt. papildomom išlaidom42873,92Bendra vertė suPVM, soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbais irkt. papildomomišlaidom28133,9014740,02PVC grindų dangų įrengimas, klijuojant ir sulydant sujungimus, kai danga vienos spalvos (m²)115,708808,07PVC grindų danga, klijuojant ir sulydant vienos spalvos dangą (100m²)2082,592009 m.balandžio mėn.PVC grindų dangų įrengimas, klijuojant ir sulydant sujungimus, kai danga kelių spalvų sudėtingo piešinio (m²)39,713575,43PVChomogeninės vinilinės dangos (m²)4890,22Skyriuje12383,50Skyriuje 86972,81Bendra vertė su PVM,soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbais ir kt. papildomom išlaidom20287,35Bendra vertė su PVM, soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbias ir kt. papildomomišlaidom10311,349976,01IŠ VISO vertė su PVM skyriuje „Grindys“ 192714,53110272,9 482441,5928. SANITARINIŲ MAZGŲ REMONTO236,4116835,754. SANITARINIŲMAZGŲ236,4115813,072008 m. vasario mėn.
PAPILDOMI DARBAISienų aptaisymasvienspalvėmis glazūruotomis plytelėmis ant “Atlas“klijų (m²)REMONTASNAUJOSANITARINIOMAZGOĮRENGIMASSienų aptaisymasvienspalvėmisglazūruotomisplytelėmis ant“Atlas” klijų(m²)Skyriuje 2816835,75Skyriuje 415813,07Bendra vertė su PVM,soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom3257,02Bendra vertė su PVM, soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbais ir kt. papildomomišlaidom26960,135613,898. VIDAUS PATALPŲ REMONTAS 2. Vidaus durųkeitimas Kabinetų durų blokųįstatymas į mūro sienųangas, kai angos plotasdaugiau kaip 2m2,tvirtinant medsraigčiais kl = 1.2, k2=0.0 (m²)89.0429727,052. DURŲ KEITIMAS Durų blokų įstatymasį mūro sienų angas,kai angos plotasdaugiau kaip 2m2,tvirtinant medsraigčiais (m²)89.041864,702007 m. spalio, lapkričio mėn.Vidaus durys(m²)18119,64Skyriuje 829727,05Skyriuje 21998,34Bendra vertė su PVM,soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais,sezoniniais darbias ir kt. papildomom išlaidom45310,14Bendra vertė su PVM, soc. draudimoišlaidomis, pelnu,specifiniais darbais, sezoniniais darbais ir kt. papildomomišlaidom30844,8114465,33IŠ VISO270598, 69168077, 87102520, 81Iš viso užaktuotų ir pirkimo kainų skirtumas, su PVM102520,81 Lt
Be to, jis, per laikotarpį nuo 2007 metų rugpjūčio 31 d. iki 2009 metų balandžio 29 d. savo parašu patvirtino dokumentus – PVM sąskaitas faktūras:
PVM sąskaitos faktūros surašymo dataPVM sąskaitos faktūros Nr.Suma, Lt2007-08-31Serija xxx Nr. 701646233 739,002007-09-28Serija xxx Nr. 70174193 521,002007-09-28Serija xxx Nr. 701763320 375,002007-10-26Serija xxx Nr. 701981560 021,002007-11-27Serija xxx Nr. 702293862 601,152007-12-17Serija xxx Nr.702519350 854,852008-02-29Serija xxx Nr. 800458559 743,802008-11-14Serija xxx Nr. 802834500 000,002009-04-29Serija xxx Nr. 900572164 653,30Viso:3645509,10
išrašytas UAB „B“ apmokėjimui pagal Y vidurinėje mokykloje atliktų darbų aktus, kuriuose buvo įtraukta neatliktų darbų, kurių sąrašas nurodytas aukščiau pateiktoje lentelėje, 429 007,60 Lt bendros vertės, ir įtraukti nepagristai užaktuoti UAB „B“ Y gimnazijoje atlikti statybos darbai, kurių sąrašas nurodytas aukščiau pateiktoje lentelėje, aukštesnėmis, negu pirkimo sutartyse numatytomis, kainomis, nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102520,81 Lt, ir šiuos suklastotus dokumentus: PVM sąskaitas faktūras serija xxx: Nr. 701646, Nr. 701741, Nr. 701763, Nr. 701981, Nr. 702293, Nr. 702519, Nr. 800458, Nr. 802834, Nr. 900572 perdavė apmokėti X rajono savivaldybės Buhalterijos skyriui, pagal kurias X rajono savivaldybė privalėjo sumokėti 3 645 509,10 Lt, iš kurių 429 007,60 Lt už realiai neatliktus darbus, 102 520,81 Lt už atliktus darbus, užaktuotus aukštesnėmis kainomis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse. Tokiu būdu jis suklastojo dokumentus – atliktų darbų aktus, PVM sąskaitas faktūras ir panaudojo šiuos suklastotus dokumentus, kurių pagrindu UAB „B“ nepagrįstai buvo sumokėta 531 528,41 Lt, ir dėl to X rajono savivaldybei buvo padaryta didelė – 531 528,41 Lt žala.
V. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad būdamas karjeros valstybės tarnautoju, nuo 2000 m. rugsėjo 21 d. iki 2009 m. gruodžio 20 d. dirbdamas x rajono savivaldybės administracijos (įstaigos kodas 288742590) Statybos ir ekonominės plėtros skyriuje, esančiame (duomenys neskelbtini), skyriaus vedėju, turėdamas administracinius įgaliojimus, privalėdamas laikytis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23, Nr. IX-855) 3 str. 2 d. 1 p. „Valstybės tarnautojų veiklos svarbiausi etikos principai yra šie: pagarba žmogui ir valstybei. Valstybės tarnautojas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, Konstituciją, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, įstatymus, kitus teisės aktus ir teismų sprendimus“, 2 p. „Teisingumas. Valstybės tarnautojas privalo vienodai tarnauti visiems gyventojams nepaisydamas jų tautybės, rasės, lyties, kalbos, kilmės, socialinės padėties, religinių įsitikinimų bei politinių pažiūrų, būti teisingas spręsdamas prašymus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis ir valdžia“, 3 p. „Nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams“, 15 str. „Valstybės tarnautojų pareigos“ 1 d. 1 p. „Valstybės tarnautojai privalo: laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų“, 4 p. „Tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis“, 5 p. „Laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba“ nuostatų, pagal X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2007-01-31 įsakymu Nr. (7.7)-A3-68 „Dėl Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo patvirtinimo“ patvirtinto „Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigybės aprašymo“, 6.2 punkte nustatytas funkcijas (pareigas) privalėdamas organizuoti iš valstybės ar savivaldybės biudžeto bei paskolų finansuojamų objektų statybą bei kapitalinį remontą, o pagal 6.4 punkte nustatytas funkcijas (pareigas) privalėdamas organizuoti rajono statybos ir kapitalo investicijų programų įgyvendinimą; pagal X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-15 įsakymu Nr. (7.6)-A3-512 patvirtintų X rajono savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių 5 p., 5.5 p., 15 p., 15.5 p. būdamas atsakingas už išankstinę finansų kontrolę, už einamąją finansų kontrolę, pagal 13 p. vykdydamas išankstinę X rajono savivaldybės administracijos finansų kontrolę, turėdamas teisę pasirašyti arba atsisakyti pasirašyti atitinkamus dokumentus, leidžiančius atlikti ūkinę-finansinę operaciją; vykdydamas projekto „X rajono savivaldybės Y gimnazijos (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“ rekonstrukcijos darbų pirkimą ir vykdymą, pagal 2007-04-10 Lėšų naudojimo sutartį Nr. D1-192, sudarytą tarp X rajono savivaldybės ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos (toliau – Švietimo ir mokslo ministerijos), būdamas X rajono savivaldybės atstovu, atsakingu už Švietimo ir mokslo ministerijos skirtų lėšų Y gimnazijos rekonstrukcijai panaudojimą; pagal 2007-07-04 rangos sutarties Nr. D1-466 3.1 punktą kaip užsakovo – X rajono savivaldybės įgaliotas asmuo, pagal 3.2 punktą ir pagal savo kompetenciją kaip statybos objekto techninis prižiūrėtojas per visą rekonstrukcijos laiką privalėdamas tikrinti, kad Y gimnazijos rekonstrukcijos darbai būtų atliekami pagal projektą, laikantis įstatymų, kitų teisės aktų, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų, projektavimo sąlygų, statybos leidimo reikalavimų, tikrinti, kad atliktų darbų dokumentuose nurodyti darbų kiekiai atitiktų 2007-08-01–2009-06-02 laikotarpiu faktiškai atliktus, veikdamas vieninga tyčia, piktnaudžiaudamas savo tarnybine padėtimi, iššvaistė jo žinioje buvusias pinigines lėšas – iš viso 531 528,41 Lt, iš X rajono savivaldybės biudžeto esančių piniginių lėšų, kurias investicijų projektui „X rajono savivaldybės Y gimnazijos (duomenys neskelbtini), rekonstravimas“ pagal 2007-04-10 X rajono savivaldybės sutartį su Švietimo ir mokslo ministerija 2007 m. iš valstybės biudžeto skirta 1 875 000 litų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-01-30 nutarimu Nr. 105 ir 2009-01-21 nutarimu Nr. 51 iš valstybės biudžeto 2008 m. skirta 1 000 000 litų, 2009 m. skirta 750 000 litų, iš X rajono savivaldybės biudžeto paėmus kreditą DnB Nord banke, 2007-09-19 kreditavimo sutarties Nr. K-2500-2007-580 pagrindu, skirta 625 000 litų, t. y. iššvaistė didelės vertės svetimą – X rajono savivaldybės, turtą, o būtent: laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2007 m. rugpjūčio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 62-788; 2001, Nr. 101-3597) 16 str. „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės“ 2 d. 1 p.: „Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą...“, 2 d. 2 p.: „...tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą....“, ir 2002-07-01 Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (Žin., 2002, Nr. 43-1638) 16 p.: „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais.“ nuostatas, priėmė iš UAB „B“ Y gimnazijos statybos objekte realiai neatliktus bendros 429 007,60 Lt vertės darbus.
Be to, jis, per laikotarpį ne anksčiau kaip nuo 2007 m. spalio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2007 m. gruodžio 31 d., per laikotarpį ne anksčiau kaip nuo 2008 m. vasario 1 ir ne vėliau kaip iki 2008 m. vasario 28 d., laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2008 m. lapkričio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 30 d., laikotarpiu ne anksčiau kaip nuo 2009 m. balandžio 1 d. ir ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas 1996-03-19 Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 62-788; 2001, Nr. 101-3597) 16 str. „Statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigos ir teisės“ 2 d. 1 p.: „Statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą...“ nuostatas, priėmė iš UAB „B“ Y gimnazijos statybos objekte atliktus bendros 102520,81 Lt vertės darbus, nepagrįstai užaktuotus aukštesnėmis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse, kainomis ir laikotarpiu nuo 2007 metų rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, pažeisdamas X rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-09-15 įsakymu Nr. (7.6)-A3-512 patvirtintų X rajono savivaldybės administracijos finansų kontrolės taisyklių 17 p. „Asmenys, atsakingi už einamąją finansų kontrolę, nustatę neatlikimus ar trūkumus (pateikti netinkamai, neteisingai surašyti dokumentai, suteiktos nekokybiškos paslaugos, parduoti nekokybiški darbai ar prekės, pažeisti teikimo terminai, neatitinka kiekiai, ištekliai naudojami, nesilaikant teisės aktų nustatytos tvarkos ir pan.) turi imtis veiksmų jiems pašalinti“ nuostatas, iš UAB „B“ priėmė pateiktas PVM sąskaitas faktūras, išrašytas UAB „B“ apmokėjimui pagal Y vidurinėje mokykloje atliktų darbų aktus, kuriuose buvo įtraukta neatliktų darbų už 429 007,60 Lt ir įtraukti nepagristai užaktuoti UAB „B“ Y gimnazijoje atlikti statybos darbai aukštesnėmis, negu pirkimo sutartyse numatytos, kainomis, nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102 520,81 Lt, kurias, patvirtintas savo parašu, laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2009 m. balandžio 29 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, perdavė X rajono savivaldybės buhalterijos skyriui ir kurių pagrindu savivaldybė sumokėjo UAB „B“ pinigines lėšas:
PVM sąskaitosfaktūros surašymo dataPVM sąskaitos faktūros Nr.Suma, LtMokėjimo pavedimo dataMok. pavedimo Nr.Išmokėta suma, Lt2007-08-31Serija xxx Nr. 701646233 739,002007-09-281571233 739,002007-09-28Serija xxx Nr. 70174193 521,002007-11-26193 521,002007-09-28Serija xxx Nr. 701763320 375,002007-10-031645320 375,002007-10-26Serija xxx Nr. 701981560 021,002007-11-261560 021,002007-11-27Serija xxx Nr. 702293862 601,152007-12-062862 601,152007-12-17Serija xxx Nr.702519350 854,852007-12-213350 854,852008-02-29Serija xxx Nr. 800458559 743,802008-04-09574559 743,802008-11-14Serija xxx Nr. 802834500 000,002009-02-24201500 000,002009-04-29Serija xxx Nr. 900572164 653,302009-06-02633134 653,30Iš viso:3645509,103615509,10
iš kurių per laikotarpį nuo 2007-09-28 iki 2009-06-02, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytomis sumų dalimis, pagal aukščiau lentelėje nurodytas mokėjimo pavedimo datas ir nurodytus mokėjimo pavedimo numerius, buvo nepagrįstai išmokėta 429 007,60 Lt už užaktuotus, tačiau realiai neatliktus darbus, ir nepagrįstai išmokėta 102 520,81 Lt, už atliktus darbus užaktuotomis aukštesnėmis, nei pirkimo sutartyse numatytos, kainomis. Iš viso bendrovei „B“ buvo nepagrįstai išmokėta 531 528,41 Lt. Tokiu būdu V. R. , piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės (531528,41 Lt) svetimą turtą, dėl ko X rajono savivaldybė patyrė didelę – 531 528,41 Lt – turtinę žalą.
Žemesnės instancijos teismas
Apygardos teismas V. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį išteisino konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – V. R. pripažinti kaltu ir nuteisti: pagal BK 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams; pagal BK 228 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, prie šios bausmės pridėti dalį pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams devyniems mėnesiams, šią bausmę atliekant pataisos namuose.
Tenkinti X rajono savivaldybės civilinį ieškinį ir priteisti iš V. R. 153 941,26 Eur (531 528,41 Lt) nusikaltimais padarytai turtinei žalai atlyginti.
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad apygardos teismas, nagrinėdamas šią bylą, padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą, nes išsamiai ir nešališkai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalis), dėl ko padarė nepagrįstą, bylos aplinkybių neatitinkančią išvadą, kad V. R. nepadarė jam inkriminuojamų nusikaltimų. Nurodo, kad teismas nuosprendyje nepagrįstai konstatavo, jog kaltinamajame akte nebuvo nurodyti duomenys, kuriais grindžiama, kad V. R. jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas padarė veikdamas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, nes šioje byloje surašant kaltinamąjį aktą, tiksliai laikantis BPK 219 straipsnio 4 dalies reikalavimų, buvo nurodyta visa eilė duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas V. R. , o jų dalis pagrindė tyčios buvimą pastarojo veiksmuose. Baudžiamojo proceso įstatymas nereikalauja atskirai nurodyti, kurie iš akte pateikiamų duomenų pagrindžia atskirų nusikaltimo sudėties požymių buvimą, todėl tai nebuvo padaryta ir šioje byloje. Atlikus įrodymų tyrimą teisme ir kaltinimams pasitvirtinus, valstybinė kaltintoja, kaip įprasta, baigiamojoje kalboje jau žymiai išsamiau atskleidė, kokie būtent duomenys, jos manymu, įrodo, kad V. R. veikė tyčia, ypatingas dėmesys buvo skirtas pagrindiniam, sunkiausiam iš V. R. inkriminuojamų nusikaltimų – didelės vertės svetimo turto iššvaistymui, pažymint, kad V. R. jo žinioje buvusį svetimą turtą iššvaistė veikdamas netiesiogine tyčia ir išdėstant tai pagrindžiančius motyvus. Galbūt valstybinė kaltintoja neakcentavo, kad dokumentų suklastojimas ir piktnaudžiavimas tarnyba buvo padaryti V. R. veikiant tiesiogine tyčia, tačiau akivaizdu, kad pastarieji du nusikaltimai yra glaudžiai susiję su turto iššvaistymu, juos galima įvardyti kaip šalutinius, neišvengiamus darant pagrindinį nusikaltimą, arba jie padaromi esant idealiajai sutapčiai su pagrindiniu (piktnaudžiavimas tarnyba). Tokiu atveju, įrodžius pagrindinio nusikaltimo visų būtinų požymių buvimą kaltinamojo veikoje, šalutinių nusikaltimų sudėtis (bent jau jų subjektyvioji pusė) įrodoma automatiškai. Nepaisant to, teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, kodėl yra nepagrįsti valstybinės kaltintojos kalboje išdėstyti argumentai apie įrodytą tyčios buvimą V. R. veiksmuose, ir kodėl teismas mano, kad V. R. veiksmuose nėra nei netiesioginės tyčios iššvaistyti turtą, nei tiesioginės tyčios suklastoti dokumentus ar piktnaudžiauti tarnyba. Be to, teismas, kategoriškai ir deklaratyviai konstatavęs, kad nenustatė duomenų, jog kaltinamasis veikė tiesiogine ar netiesiogine tyčia, ir išsakęs prielaidą, kad V. R. veikoje galbūt yra BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymiai, jokios konkrečios išvados dėl to nepateikė, todėl taip ir liko neaišku, ar teismas nustatė bent neatsargios kaltės buvimą V. R. veiksmuose, ar ne. Kita vertus, iš nuosprendžio konteksto galima spręsti, kad tai, ar V. R. apskritai padarė kokius nors, bent jau netyčinius, pažeidimus, teismui nebuvo labai svarbu, nes kilo abejonių, ar V. R. veiksmais X rajono savivaldybės administracijai apskritai buvo padaryta kokios nors turtinės žalos. Šiuo klausimu, pasak apeliantės, teismas pateikė visą eilę nepagrįstų prielaidų ir išvadų. Teismas konstatavo, kad V. R. pats inicijavo rangovo atliktų darbų kiekio ir kokybės patikrinimą 2009-09-15 ir 2009-11-25 jo paruoštais raštais, tačiau nenurodė, kokiais įrodymais remdamasis, išskyrus paties V. R. parodymus ir tai, kad jis yra vienas iš rašto rengėjų, padarė tokią išvadą. Be to, negali būti vertinamas kaip nekaltumo įrodymas faktas, jog praėjus pusmečiui nuo nusikaltimo padarymo kaltininkas dalyvauja veiksmuose, kuriais siekiama bent kiek sumažinti jo veiksmais padarytą žalą. Teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė pagal UAB „B“ ieškinį X rajono savivaldybei iškeltai civilinei bylai Nr. 2-1629-390/2010, kurioje Kauno apygardos teismas 2010-06-10 nutartimi patvirtino taikos sutartį, ir padarė išvadas, kad X rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnybos X rajono Y gimnazijos rekonstrukcijos 2009-12-16 vertinime nustatyti pažeidimai, kuriuos nustatė ir ekspertizė (ir kurie yra šios baudžiamosios bylos dalykas), buvo žinomi teismui patvirtinant taikos sutartį, tačiau tai nesutrukdė šalims susitaikyti, ir tuo X rajono savivaldybės ir UAB „B“ civilinis ginčas pasibaigė. Iš tokių teiginių galima suprasti, kad ši baudžiamoji byla apskritai neturi jokio pagrindo, kadangi civiliniam ieškovui žala, inkriminuojama kaltinime, iš viso nebuvo padaryta, nors toliau nuosprendyje teismas jau teigia, kad jeigu X rajono savivaldybė mano, jog dėl bendrovės „B“ ir V. R. ar kitų asmenų veiksmų jai padaryta turtinė žala, kurios neapima taikos sutartis, ji turi galimybę civilinio proceso tvarka pareikšti reikalavimus UAB „B“, V. R. ar kitiems asmenims. Teismas nuosprendyje taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad RUAB „B“ su ieškiniu 2010-02-01 kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydama iš X rajono savivaldybės administracijos priteisti 299 035,09 Lt skolą pagal sąskaitas faktūras serija xxx: Nr. 900571, Nr. 900613, Nr. 900572, ir kad sąskaita serija xxx Nr. 900572 yra nurodyta kaltinime V. R. . Tačiau, pasak apeliantės, tokiuose teismo samprotavimuose nėra nei nuoseklumo, nei logikos. Juk ir pats teismas nuosprendžio motyvuojamoje dalyje cituoja X rajono savivaldybės Teisės ir personalo skyriaus vedėją V. D. parodymus, kad savivaldybė civilinio proceso tvarka su ieškiniu dėl 541 450,41 Lt žalos priteisimo iš UAB „B“ nesikreipė, nes kreipėsi į prokuratūrą. Iš byloje esančio teismo minimo 2010-02-01 civilinio ieškinio taip pat aiškiai matyti, jog civilinio ieškinio dalykas (RUAB „B“ prašoma iš X rajono savivaldybės priteisti suma) ir šioje byloje X rajono savivaldybės prašoma iš kaltininko priteisti suma tarpusavyje bendro turi nebent tiek, kad abi pinigų sumos susiję su ta pačia rangos sutartimi, o iš esmės jos netgi yra priešingos: pirmuoju atveju iš X rajono savivaldybės rangovas mėgina prisiteisti už atliktus darbus negautą sumą, o antruoju – savivaldybė iš kaltininko mėgina prisiteisti už neatliktus darbus nepagrįstai, dėl V. R. kaltės, permokėtą sumą. Tik pastaruoju atveju atsakovu patrauktas kaltinamasis baudžiamojoje byloje, nes tokia yra baudžiamojo proceso logika. Taigi, teismo nuosprendyje visiškai nepagrįstai bandoma įrodinėti, neva tai, kad RUAB „B“ ir X rajono savivaldybė kilusį civilinį ginčą išsprendė taikiai, pašalina pagrįstumą pastarajai dar turėti turtinių pretenzijų šioje baudžiamojoje byloje, atitinkamai paverčia šią bylą niekine. Dėl teismo aiškiai neįvardintos, bet iš konteksto suprantamos pastabos, jog negali būti, kad pagal tą pačią sąskaitą faktūrą serija xxx Nr. 900572, kuri įtraukta ir į RUAB „B“ ieškinį savivaldybei, ta pati savivaldybė reikalautų tam tikros sumos jos pareikštame ieškinyje, paaiškinimas labai paprastas. Jau iš RUAB „B“ 2010-02-10 ieškinio teksto aiškiai matyti, kad ieškovas pripažįsta, jog X rajono savivaldybė didžiąją dalį šios sąskaitos – 134 653,30 Lt yra apmokėjusi, ir prašo priteisti tik neapmokėtą 30 000 Lt likutį. O iš V. R. šioje baudžiamojoje byloje pateikto kaltinimo matyti, kad minėta 154 653,30 Lt vertės sąskaita įtraukta į kaltinimą dėl to, jog atlikus specialų tyrimą nustatyta, kad dalis iš pagal ją apmokėtos sumos (134 653,30 Lt), dėl V. R. kaltės buvo apmokėta nepagrįstai. Taigi, jokio prieštaravimo, kurį nuosprendyje mėgina įžvelgti teismas, šiuo atveju nėra.
Apeliantės teigimu, deklaratyvūs yra ir teismo nuosprendyje išdėstyti argumentai dėl neva nepagrįstai kriminalizuotų išimtinai civilinių santykių, o teismo pateiktos citatos iš kasacinio teismo nutarčių, priimtų bylose, kurių faktinės aplinkybės ir kaltinimas yra iš esmės skirtingi nuo aplinkybių ir kaltinimo V. R. byloje. Teismo pacituoti kasacinio teismo argumentai yra aktualūs, kai žala atsiranda dėl iš sandorio kylančios turtinės prievolės nevykdymo, tačiau šioje byloje V. R. su X rajono savivaldybe jokio sandorio nebuvo sudarę, atitinkamai jokios turtinės prievolės jai neturėjo, o turėjo vienintelę prievolę – sąžiningai atlikti savo tarnybines pareigas. Todėl argumentai, tinkantys sprendžiant civilinės ir baudžiamosios atsakomybių atribojimo klausimą dažniausiai sukčiavimo bylose, negali būti automatiškai taikomi patikėto turto iššvaistymo byloje, juo labiau, kai vadinamuosius „skolininką“ ir „kreditorių“ sieja tarnybiniai pavaldumo santykiai. Prokurorė pažymi, kad teismas nuosprendyje kalba apie sudėtingus X rajono savivaldybės ir UAB „B“ civilinių teisinių santykių aspektus, tačiau šioje byloje X rajono savivaldybės civilinis ieškinys pateiktas ne UAB „B“, o savivaldybės administracijos darbuotojui V. R. . Pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad apygardos teismo išvada apie galimybę šioje byloje atskleisti tiesą taikant Civilinio kodekso ir Civilinio proceso kodekso normas, yra nepagrįsta.
Prokurorė nurodo, kad teismas, įrodinėdamas kaltinimo V. R. nepagrįstumą, nuosprendyje nurodė, jog galimi pažeidimai atliekant rekonstrukcijos darbus buvo nulemti ne tik V. R. , bet galimai ir kitų asmenų veiksmais, surašant ir pasirašymui pateikiant tikrovės neatitinkančius ar suklastotus dokumentus – UAB ,,B“ atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras, taip pat, kad ikiteisminio tyrimo metu paviršutiniškai tirtas UAB ,,B“ atsakingų darbuotojų ir X rajono savivaldybės administracijos atsakingų asmenų vaidmuo, kuris galėjo turėti įtakos V. R. veiksmams. Tačiau, apeliantės nuomone, šios aplinkybės negali būti V. R. išteisinimo pagrindu. Viena vertus, teismas pats teigia nustatęs V. R. padarytus pažeidimus – „<...> kaltinamasis, atstovaudamas darbų užsakovui, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus“, tačiau tuo pačiu daro prielaidas apie neva kaltinamajame akte nutylėtus kitus veiksnius ir aplinkybes, galėjusius nulemti tokį neteisėtą V. R. elgesį (apeliantė pažymi, kad nei vieno iš V. R. inkriminuotų nusikaltimų sudėtis privalomai nereikalauja įrodyti nusikalstamo elgesio motyvus). Antra vertus, darydamas pirmiau išvardytas prielaidas-išvadas, teismas akivaizdžiai nesilaikė BPK 255 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto kaltinimo neperžengimo principo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad ikiteisminis tyrimas atliktas paviršutiniškai, tačiau nieko neužsiminė apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo atliekami atitinkami proceso veiksmai, siekiant patikrinti UAB „B“ atsakingų darbuotojų veiksmų teisėtumą, ir duomenų, kad UAB „B“ vadovaujantys, turintys teisę atstovauti bendrovei, priėmę bendrovės vardu sprendimus, kontroliavę jos veiklą fiziniai asmenys būtų padarę nusikalstamą veiką UAB „B“ naudai, nebuvo nustatyta, taip pat nepasisakė apie prokuroro priimtus nutarimus, kurie nėra panaikinti, taigi galiojantys, nutraukti ikiteisminį tyrimą dalyje dėl UAB „B“ atsakingų fizinių asmenų – Y gimnazijos rekonstrukcijos darbų vadovų, nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių įtariamųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo. Be to, jei teismui kilo abejonių, ar dėl šioje byloje inkriminuojamų nusikaltimų nėra kalti ir kiti asmenys, o be šių aplinkybių ištyrimo nėra galimybės tinkamai įvertinti V. R. veiksmų teisėtumą, teismas privalėjo pasinaudoti proceso įstatyme (BPK 254 straipsnio 3 dalis) įtvirtinta bylos perdavimo prokurorui galimybe (pareiga), bet ne priimti išteisinamąjį nuosprendį V. R. atžvilgiu.
Apeliantė taip pat nurodo, kad teismas nuosprendyje daug dėmesio skyrė įvairių norminių aktų ir savivaldybės dokumentų analizei, kuria grindžiama išvada, esą nagrinėjamu atveju V. R. nebuvo paskirtas rekonstruojamo objekto techniniu prižiūrėtoju norminių aktų nustatyta tvarka. Nuosprendyje konkrečiai neteigiama, tačiau iš viso konteksto galima suprasti, kad teismui bent jau kyla abejonių, ar V. R. šiuo atveju apskritai gali būti savivaldybės turto iššvaistymo subjektu. Tačiau ta aplinkybė, ar V. R. faktiškai vykdė atliekamų darbų techninio prižiūrėtojo funkcijas, ar ne, pasak prokurorės, nėra esminis dalykas, nes V. R. pagal BK 184 straipsnį kaltinamas dėl jo, kaip už su rekonstruojamu objektu susijusius finansus visiškai atsakingo asmens, žinioje buvusio svetimo turto iššvaistymą. Kad V. R. yra šio nusikaltimo subjektas, išsamiai atskleista kaltinimo formuluotėje, dėl to savo kalboje pasisakė ir valstybinė kaltintoja, tuo tarpu nuosprendyje nėra jokių kaltinimą šioje dalyje paneigiančių argumentų.
Prokurorė teigia, kad iš nuosprendžio turinio galima spręsti, jog teismas remiasi V. R. pateikta gynybine versija, esą vykdant rangos sutartį visi neatitikimai projektui buvo suderinti su savivaldybės vadovais, tačiau nuosprendyje nedetalizavo, už kokią konkrečią piniginę sumą tokių darbų atlikta, ir kokią įtaką tai turi V. R. pareikšto kaltinimo pagrįstumui. Teismas taip pat nepaneigė specialisto Vi. D. duotos išvados ir paaiškinimo, jog „suderinti“ kainų ir darbų pakeitimai nebuvo tinkamai įforminti, taigi, buvo neteisėti. Tuo tarpu valstybinė kaltintoja savo kalboje motyvuotai argumentavo, kad V. R. , iš esmės būdamas atsakingas už mokyklos renovacijai skirtų lėšų tinkamą panaudojimą, negalėjo priimti atliktų darbų, kurių nebuvo projekte, pirkimo sutartyse, rangos sutartyje, negalėjo pasirašyti sąskaitų faktūrų, kuriose įtraukti nepagrįstai užaktuoti UAB „B“ Y gimnazijoje atlikti statybos darbai aukštesnėmis negu pirkimo sutartyse numatytomis kainomis, kurių nepagrįstai išrašytų kainų skirtumas sudarė 102 520,81 Lt, ir kad tokie veiksmai, greta nepagrįsto apmokėjimo už visiškai neatliktus („prirašytus“) darbus, taip pat kvalifikuotini kaip kaltininko žinioje esančio svetimo turto iššvaistymas.
Apeliantė pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog liko nepaneigta kaltinamojo versija, kad dalis darbų buvo atlikta Y lopšelyje-darželyje, kuris neteko atskiro juridinio asmens statuso ir buvo prijungtas prie Y vidurinės mokyklos (gimnazijos), bei kaip tai patvirtinančius įrodymus nurodė X rajono savivaldybės 2004-01-21 sprendimą reorganizuoti X rajono ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo įstaigas, prijungiant prie X rajono Y vidurinės mokyklos Y miesto vaikų lopšelį-darželį bei X rajono Y vidurinės mokyklos nuostatus, patvirtintus X rajono savivaldybės tarybos 2014-08-26 sprendimu, kuriuose nurodyta, kad Y vaikų lopšelis-darželis išregistruojamas iš Juridinių asmenų registro kaip juridinis asmuo ir X rajono savivaldybės tarybos sprendimu reorganizuojamas į Y vidurinės mokyklos Ikimokyklinio ugdymo skyrių, taip pat pažymėjo, kad specialistas Vi. D. darbų, padarytų Ikimokyklinio ugdymo skyriuje, netikrino. Pasak prokurorės, sunku pasakyti, kokią galimybę teismas matė panaudoti minėtus įrodymus, patikimai patvirtinant ar paneigiant V. R. šioje byloje pateiktą kaltinimą (ar jo dalį) dėl iššvaistymo, tačiau bet kuriuo atveju, minėti nuosprendžio prielaidų pobūdžio argumentai nepaneigia valstybinės kaltintojos baigiamojoje kalboje nurodytų aplinkybių, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme gautais duomenimis nenustatyta, kad į Y gimnazijos pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos projektą būtų įtraukti pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kuriame yra Y gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyrius, statybos remonto darbai. Dėl šios priežasties ir specialų tyrimą atlikę specialistai ne tik neprivalėjo, bet ir neturėjo jokio teisėto pagrindo tikrinti kokius nors atliktus (ar neatliktus) darbus ne tik Y lopšelyje-darželyje, bet ir kuriame nors kitame daugiau ar mažiau su Y gimnazija ar apskritai su Y miesteliu susijusiame objekte.
Prokurorė nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje gausu dažniausiai iš kasacinės praktikos paimtų netikslių ar bylos medžiagos neatitinkančių, todėl neaktualių apibrėžimų, deklaratyvių ir niekam nereikalingų pasikartojimų ar net vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Pavyzdžiui, analizuodamas V. R. inkriminuotų nusikaltimų sudėtis, teismas, remdamasis kasacinio teismo praktika, naudoja oficialaus dokumento sąvoką, tuo tarpu kaltinime (ir apskritai šiuo metu baudžiamajame įstatyme) tokios sąvokos iš viso nėra. Taip pat teismas teigia, kad baudžiamoji atsakomybė už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimą pagal BK 228 straipsnį iškyla, jei veika padaroma tiesiogine tyčia, tačiau čia pat nurodo, kad BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nuosprendyje net 3 kartus iš eilės pakartojama, kokia kaltės forma ir rūšimis gali būti padaromas BK 229 straipsnyje numatytas nusikaltimas, iš ko galima spėti apie į nuosprendį tiesiog deklaratyviai perkeliamas su bylos aplinkybėmis nesusijusias citatas iš įvairių kasacinių nutarčių. Analogišką spėjimą, apeliantės teigimu, suponuoja ir iš dar vienos kasacinės nutarties pateikiama citata apie piktnaudžiavimu tarnyba pažeidžiamus teisės aktus ir tarnautojo vardo diskreditavimą, pabrėžiant, kad ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala. Šioje vietoje kyla natūralus klausimas, kokią prasmę turi šios nuorodos įrašymas į nuosprendį, kai teismas jau yra išdėstęs išvadą, jog piktnaudžiavimo tarnyba V. R. nepadarė, nes nenustatyta jo atitinkama tyčia, o svarbiausia, šioje byloje V. R. pagal BK 228 straipsnį nėra kaltinamas žalos padarymu dėl savo, kaip savivaldybės tarnautojo, vardo diskreditavimo. Šios bei kitos pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį teismas nesilaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003- 06-20 nutarimo Nr. 40 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 1.1. punkte teismams pateikto išaiškinimo, kad visos nuosprendžio dalys turi būti suderintos, o nusikalstamos veikos aplinkybės, įrodymai ir teismo išvados nuosprendyje išdėstomi nuosekliai, turi sudaryti logišką visumą. Teismas bylą išnagrinėjo neretai remdamasis deklaratyviais teiginiais bei nepakankamai įsigilinęs į byloje surinktų įrodymų visumą, tuo pažeisdamas taip pat ir BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą reikalavimą, ir tai sukliudė pirmosios instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią bylą ir priimti joje teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), nes byloje esančių kaltinančių įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiriamu atveju buvo nusikalstamai iššvaistytas didelės vertės X rajono savivaldybės administracijos turtas, t. y. vykdant projektą „X rajono savivaldybės Y gimnazijos (duomenys neskelbtini) rekonstravimas“, X rajono savivaldybės piniginės lėšos (iš viso 531 528,41 Lt) rangovei UAB „B“ laikotarpiu nuo 2007-09-28 iki 2009-06-02 buvo pervestos visiškai nepagrįstai, kadangi darbai už minėtą sumą nebuvo atlikti, o V. R. , dirbdamas X rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigose ir veikdamas minėtame projekte kaip X rajono savivaldybės įgaliotas asmuo, padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas: piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi suklastojo dokumentus ir iššvaistė savo žinioje turėtą svetimą dideles vertės turtą.
Sprendžiant skirtinų bausmių klausimą, pasak apeliantės, būtina atsižvelgti į tai, kad nenustatyta V. R. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių, kad tiriamos veikos padarytos daugiau kaip prieš 6 metus, per minėtą laikotarpį V. R. padarė kitą nusikaltimą, numatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, už kurį yra nuteistas 2013-06-12 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu (bausmę atliko), kas pastarąjį charakterizuoja neigiamai. Dėl išvardytų aplinkybių, prokurorės nuomone, V. R. turi būti paskirtos bausmės, šiek tiek mažesnės nei inkriminuojamų BK straipsnių sankcijose numatytų bausmių vidurkiai. Civilinio ieškovo – X rajono savivaldybės administracijos šioje byloje pareikštas civilinis ieškinys, apeliantės teigimu, yra pagrįstas, nes jo dydis atitinka V. R. įvykdytais nusikaltimais ieškovui padarytos turtinės žalos dydį, todėl tenkintinas visiškai.
Apeliaciniame skunde civilinis ieškovas X rajono savivaldybė, atstovaujama mero Al. V. , prašo Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendį V. R. atžvilgiu panaikinti, priimti naują nuosprendį ir patenkinti civilinį ieškinį.
Apeliantas nurodo, kad nesutinka su apygardos teismo išvada, jog V. R. nepadarė jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų, nes dėl jo veiksmų civilinis ieškovas patyrė žalą. Mano, kad V. R. veika atitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo, apie kurį nuosprendyje pasisakė ir apygardos teismas, požymius. Pastarasis dirbo X rajono savivaldybės administracijos Statybos ir ekonominės plėtros skyriaus vedėjo pareigose, pagal šio skyriaus vedėjo pareigybių aprašymą, patvirtintą 2007-01-31 administracijos direktoriaus įsakymu, į skyriaus pareigas ir teises įėjo finansinių projektų priežiūra. Be to, kaip turintis atitinkamą išsilavinimą, V. R. atliko statybos techninio prižiūrėtojo funkcijas. Jam, kaip X savivaldybės atstovui, buvo suteikta teisė pasirašyti atliktų darbų aktus, o kaip statybos techniniam prižiūrėtojui – statybos darbus fiksuojančius dokumentus (statybos darbų žurnalą, kuris yra pagrindas nustatant atliktų darbų mastą). Apygardos teismas išteisinamąjį nuosprendį grindė tuo, kad V. R. negalėjo atlikti visų darbų, t. y. jis neatliko statybos techninio prižiūrėtojo funkcijų, tačiau tai neatitinka tikrovės, nes V. R. vykdė jam pavestas funkcijas. Pastarasis turėjo teisę atsisakyti vykdyti tam tikras funkcijas, tačiau to nepadarė, todėl privalo atsakyti už tinkamai ar netinkamai atliktą darbą. Apklaustas specialistas A. Z. patvirtino ir išaiškino, kad statybos techninis prižiūrėtojas privalo nuolat tikrinti darbų kiekį ir kokybę, techninio prižiūrėtojo tikrinimas įforminamas statybos žurnale, pasirašant ties kiekvieną dieną atliktų darbų kiekiu. Tai reiškia, kad V. R. , kaip atliekantis statybos techninę priežiūrą, ją atliko labai blogai, kadangi, nesutikrinęs atliktų darbų kiekio, kuriuos pateikė UAB „B“, su faktiškai atliktais kiekiais, padarė civiliniam ieškovui 429 007,60 Lt dydžio žalą. Kaip X savivaldybės įgaliotas atstovas, vykdant 2007-07-04 dienos statybos rangos sutartį, V. R. privalėjo tikrinti, ar pateikti darbų atlikimo aktai ir juose nurodytos kainos atitinka sutartyje ir sąmatose, kurias pasirašė X rajono savivaldybė ir UAB „B“, nurodytas kainas, o tuo atveju, jei kainos neatitiko, pastarasis neturėjo teisės tokių aktų tvirtinti. Tačiau šiuo atveju V. R. aplaidžiai vykdė savo pareigas ir dėl UAB „B“ neteisingai pateiktų kainų X rajono savivaldybė patyrė 102 520,81 lito nuostolį.
Civilinis ieškovas teigia, kad UAB „B“ darbuotojų parodymai, kuriems teismas skyrė didelę reikšmę, paaiškina, kokia tvarka buvo atliekami atliktų darbų apskaičiavimai, tačiau tai neturi jokios reikšmės V. R. veikos vertinimui, nes pastarasis pagal savo funkcijas privalėjo tikrinti tiek atliktų darbų kiekius, tiek kokybę ir kainą. V. R. pasirašyti dokumentai, t. y. mėnesiniai atliktų darbų aktai bei PVM sąskaitos faktūros, buvo pagrindas galvoti, kad šiuose dokumentuose pateikti skaičiai yra patikrinti ir teisingi, ir tik dėl netinkamai atlikto darbo civilinis ieškovas patyrė pirmiau minėto dydžio, t. y. 531 528,41 Lt, žalą, kuri civiliniam ieškovui yra labai didelė, todėl V. R. veiksmai atitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Apelianto manymu, nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad žalos padarymą paneigia ta aplinkybė, jog buvo atlikti darbai kitoje vietoje, taip pat, kad civilinis ieškovas turėjo galimybę civiline tvarka išsiieškoti žalą iš UAB „B“. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.662 straipsnio 3 dalį užsakovas, priėmęs darbą jo nepatikrinęs, netenka teisės remtis darbo trūkumų faktu, kurie galėjo būti nustatyti normaliai priimant darbą. V. R. buvo ir statybos techninis prižiūrėtojas, ir užsakovo įgaliotas asmuo, jam pasirašius dokumentus, užsakovas neteko teisės civiline tvarka kreiptis į UAB „B“ dėl neteisėtai gautų lėšų priverstinio išieškojimo. Byloje pats V. R. pripažino, kad stogo perdengimo darbai nebuvo atlikti, o tokie darbai nėra priskirtini prie darbų, kurių priėmimas yra techniškai sudėtingas. Taigi, V. R. savo veiksmais ne tik kad padarė žalą civiliniam ieškovui, bet ir užkirto kelią civiline tvarka išsiieškoti iš UAB „B“ neteisėtai gautas lėšas, dėl ko ir buvo inicijuota baudžiamoji byla. Be to, teismo akcentuojamoje civilinėje byloje Nr. 2-1629-390/2010 ginčas vyko dėl apmokėjimo už atliktus darbus, nesusijusius su kaltinime nustatytais prirašymais bei pakeltomis kainomis, išskyrus 2009-04-29 dienos PVM sąskaitą faktūrą xxx Nr. 900572. Šioje sąskaitoje buvo nurodyta, kad atlikta darbų už 164653,30 litų, pakelta kaina 6 725,48 litams, taigi, civilinėje byloje buvo galima ginčytis tik dėl 6 725,48 litų sumos ir ją laimėjus prarasti priskaičiuotus delspinigius, kurie viršijo pirmiau įvardytą sumą.
Civilinis ieškovas nurodo, kad teismas nuosprendyje akcentavo, jog V. R. du kartus raštais kreipėsi į UAB „B“ dėl kiekio ir kokybės patikrinimo, tačiau minėti raštai buvo surašyti 2009-09-15 ir 2009-11-25 dienomis, kai tuo tarpu neatliktų darbų prirašymai vyko 2007 rugpjūčio–2008 vasario mėnesiais, dėl pakeltų kainų – už 2007 gruodžio–2009 balandžio mėnesius. V. R. atliktų darbų aktus pasirašė minėtu laikotarpiu, o į UAB „B“ kreipėsi praėjus pusei metų nuo paskutinio akto, kuriame buvo prirašyti neatlikti darbai bei pakeltos kainos, pateikimo, tuomet, kai išaiškėjo prirašymai ir visa medžiaga buvo perduota auditui.
Atsiliepimas
Atsikirtimuose į Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą ir atsiliepime į civilinio ieškovo X rajono savivaldybės apeliacinį skundą išteisintasis V. R. prašo apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus, Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendį palikti nepakeistą, nes jis yra teisėtas ir teisingas, priimtas visapusiškai ir objektyviai ištyrus visus byloje esančius įrodymus, tinkamai įvertinus susiklosčiusias aplinkybes, surašytas laikantis BPK reikalavimų išteisinamojo nuosprendžio motyvuojamosios dalies turiniui.
Žemesnės instancijos teismas
Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokuroras prašė tenkinti Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinį skundą. Civilinio ieškovo X rajono savivaldybės atstovas prašė tenkinti civilinio ieškovo apeliacinį skundą. Išteisintasis V. R. ir jo gynėjas prašė prokurorės ir civilinio ieškovo apeliacinius skundus atmesti.
Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės ir civilinio ieškovo X rajono savivaldybės apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.
Šioje baudžiamojoje byloje V. R. buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, 228 straipsnio 1 dalį ir 184 straipsnio 2 dalį. Apygardos teismas V. R. dėl šių kaltinimų išteisino, konstatavęs, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Prokurorė ir civilinis ieškovas nesutinka su apygardos teismo nuosprendyje išdėstytomis išvadomis, prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti V. R. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį. Prokurorė teigia, kad byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, jog V. R. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, civilinis ieškovas teigia, kad V. R. veika atitinka BK 229 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad prokurorės ir civilinio ieškovo apeliaciniuose skunduose keliamų klausimų dėl V. R. kaltės bei veiksmų teisinio vertinimo nagrinėjimas šioje proceso stadijoje nėra galimas, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo teisingai išnagrinėti bylą.
BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus, nurodyta, kad kaltinamajame akte, be kita ko, turi būti nurodoma: įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą, taip pat kiti duomenys (2 punktas); nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės (3 punktas). Teismų praktikoje pripažįstama, kad neišsamiai atlikto ikiteisminio tyrimo faktas arba tai, kad kaltinimai nebuvo pareikšti kitiems asmenims, tikėtina dalyvavusiems nusikalstamoje veikoje, savaime nesuteikia teismui teisės grąžinti bylą prokurorui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-441/2004, 2K-250/2009), tačiau tuo pačiu akcentuojama, kad kaltinamajame akte neturi būti esminių trūkumų ar nesutapimų su bylos medžiaga, kurie sudarytų kliūtį teisingo sprendimo priėmimui. Kaltinamasis aktas pirmosios instancijos teismui yra sprendimo krypties orientyras bei sprendimo ribų kriterijus, būtent todėl privalo atitikti byloje faktiškai nustatytas aplinkybes. Kai kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius, laikoma, kad jis neatitinka BPK 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2011, 2K-575/2011, 2K-254/2013 ir kt.).
Šiuo konkrečiu atveju kaltinamajame akte išdėstytas V. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų aprašymas, nurodant jų padarymo laiką vietą, būdą, kitas aplinkybes, formaliai atitinka normų, pagal kurias šios veikos buvo kvalifikuotos, turinį. Kita vertus, šiame procesiniame dokumente V. R. veiksmai aprašyti taip, tarsi jis vienas, kaip atsakingas asmuo, savo parašu būtų patvirtinęs jam inkriminuojamuose dokumentuose – UAB „B“ Y gimnazijoje atliktų darbų aktuose ir PVM sąskaitose faktūrose įrašytų tikrovės neatitinkančių duomenų apie atliktus statybos darbus bei jų vertę ir atitinkamai apie X rajono savivaldybės bendrovei „B“ mokėtinas sumas, teisingumą t. y. vienas, be kitų asmenų, būtų suklastojęs dokumentus, kurių pagrindu UAB „B“ nepagrįstai iš X rajono savivaldybės biudžeto buvo sumokėta 429 007,60 Lt už realiai neatliktus, tačiau V. R. priimtus darbus, ir 102 520,81 Lt už V. R. priimtus atliktus darbus aukštesnėmis kainomis, nei buvo numatyta pirkimo sutartyse. Tačiau toks galimai padarytų nusikalstamų veikų aprašymas neatitinka bylos medžiagos. Šiuo konkrečiu atveju faktiniais bylos duomenimis, t. y. išteisintojo V. R. , liudytojų A. P. , V. J. , L. G. , P. D. , A. Š. , H. G. , R. M. , A. V. parodymais, UAB „Ekspertika“ patikrinimo aktu, jį pateikusių specialistų A. Z. , Vi. D. paaiškinimais, taip pat byloje esančiais atliktų darbų aktų ir PVM sąskaitų faktūrų nuorašais, nustatyta, kad V. R. inkriminuojamus kaip suklastotus dokumentus surašė, visų pirma, į atliktų darbų aktus įrašydami duomenis, kad Y gimnazijoje buvo atlikti ir 429 007,63 Lt bendros vertės statybos darbai, kurie, kaip nurodyta UAB „Ekspertika“ patikrinimo akte, realiai šiame statybos objekte nebuvo atlikti, taip pat nurodydami kai kurių Y gimnazijoje faktiškai atliktų statybos darbų kainas, aukštesnes nei buvo numatyta pirkimo sutartyse (UAB „Ekspertika“ specialistų paskaičiavimais nepagrįstai įrašytų kainų skirtumas sudarė 102 520,81 Lt), bendrovės „B“, kuriai ir buvo pervesti X rajono savivaldybės pinigai, atstovai. Be to, ir savo parašais atliktų darbų aktuose įrašytus duomenis kaip teisingus patvirtino ne tik V. R. , bet, visų pirma, UAB „B“ darbuotojai: atliktų darbų aktuose už 2007 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius pasirašė V. J. , atliktų darbų aktuose už 2007 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėnesius, taip pat už 2008 m. vasario mėnesį – L. G. , atliktų darbų aktuose už 2008 m. lapkričio mėnesį – A. Š. , atliktų darbų aktuose už 2009 m. balandžio mėnesį – R. M. . Ir tik po to šie UAB „B“ darbuotojų parašais patvirtinti dokumentai, deklaruojant, kad juose pateikti duomenys yra teisingi, buvo pateikti tvirtinti X rajono savivaldybės atstovui V. R. . Be to, kaip matyti iš liudytoju apklausto UAB „B“ statybos darbų vadovo V. J. parodymų, pastarasis 2007 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais vadovavo daugiabučio statybos darbams Kauno mieste ir Y gimnazijoje nedirbo, joje atliktų darbų aktus už minėtą laikotarpį pasirašė UAB „B“ komercijos direktoriaus A. P. , tiesiogiai kuravusio šį objektą, nurodymu, vietoje atliktų darbų kiekių netikrino, tik atliktų darbų aktuose įrašytus duomenis sutikrino su subrangovų pateiktais duomenimis. Kai jam buvo nurodyta pasirašyti ir atliktų darbų aktus už 2007 m. spalio mėnesį, jis tai padaryti atsisakė ir išėjo iš darbo. Iš liudytoju apklausto UAB „B“ statybos darbų vadovo L. G. parodymų matyti, kad nuo 2007 m. vasaros iki 2008 m. pavasario jis vadovavo R (duomenys pakeisti) vidurinės mokyklos stogo rekonstrukcijos darbams ir Y gimnazijoje taip pat nedirbo, šiame objekte atliktų darbų aktus už 2007 m. spalio, lapkričio, gruodžio bei 2008 m. vasario mėnesius pasirašė vieno iš UAB „B“ vadovų, tiksliai neprisimena kurio, nurodymu. Kas mėnesį jam bendrovės biure sąmatininkas Petras (kitų duomenų nežino), pateikdavo Y gimnazijos objekto atliktų darbų aktus, kuriuos jis pasirašydavo pagal ankstesnį kažkurio iš vadovų žodinį nurodymą. Pasirašydamas atliktų darbų aktus pasitikėjo, kad juose surašyti duomenys yra teisingi, tikrinti tų darbų į objektą nevykdavo. Iš liudytoju apklausto UAB „B“ statybos darbų vadovo A. Š. parodymų matyti, kad jis, kaip UAB „B“ statybos darbų vadovas, nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2008 m. balandžio mėnesio dirbo Y gimnazijoje, šio statybos objekto vadovas buvo P. D. . Su gimnazijos rekonstrukcijos darbų projektu supažindintas nebuvo, kokius darbus reikia padaryti, jį informuodavo P. D. arba bendrovės direktorius A. P. . Jis nebuvo atestuotas statybos darbų vadovas, todėl dirbdamas Y gimnazijoje atliktų darbų aktų nesudarinėjo ir nepasirašinėjo, tik sąmatoje pažymėdavo, kiek padaryta konkrečių darbų, suderindavo tuos darbus su technine priežiūra ir tuomet veždavo į biurą ir perduodavo sąmatininkei, kuri duomenis perkeldavo į aktus. Ar aktuose įrašyti duomenys atitikdavo jo pateiktus, netikrino. Atliktų darbų aktuose už 2008 m. lapkričio mėnesį ir pažymoje apie atliktų darbų vertę yra jo parašai, tačiau kas jam pateikė šiuos dokumentus ir kokiomis aplinkybėmis juos pasirašė, neprisimena, kas sudarė šiuos dokumentus, nežino, tuo metu dirbo kituose objektuose. Iš liudytoju apklausto UAB „B“ statybos darbų vadovo R. M. parodymų matyti, kad nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2009 m. kovo mėnesio pabaigos ar balandžio mėnesio pradžios jis dirbo Y gimnazijos statybos objekto statybos darbų vadovu. Pagal savo pareigas kartą per mėnesį turėdavo pateikti bendrovės sąmatininkei J. B. duomenis apie atliktus darbus, sutikrinti atliktų darbų kiekį. Tikrinti darbų vertės jis neprivalėjo, tai turėjo daryti užsakovo atstovas ir statybos įmonės vadovas, jam pačiam sąmatas ir kainas pateikdavo Planavimo skyriaus viršininkas R. D. . 2009 m. balandžio mėnesį Y gimnazijoje jis jau nedirbo, tačiau savo parašu patvirtino atliktų darbų aktą už 2009 m. balandžio mėnesį, duomenis apie atliktus darbus jam pateikė atestuotas statybos darbų vadovas J. N. , tuo metu vadovavęs Y gimnazijos rekonstrukcijos darbams, tačiau kas pateikė surašytus atliktų darbų aktus ir pažymą apie atliktų darbų vertę bei kokiomis aplinkybėmis jis šiuos dokumentus pasirašė, neprisimena, kas šiuos dokumentus surašė, nežino. Nebuvo atvejų, kad V. R. būtų prašęs įrašyti į aktus didesnius kiekius ar kainas. Liudytoju apklaustas UAB „B“ Planavimo skyriaus vadovas R. D. parodė, kad jo skyrius rengė darbų pridavimo aktus. Darbų kiekiai buvo įteisinti statybos žurnaluose, taip ir buvo aktuojama, taip pat į aktus įtraukdavo ir subrangovų atliktus darbus. Tuo tarpu iš liudytoju apklausto UAB „B“ statybos direktoriaus H. G. parodymų matyti, kad jis Y gimnazijoje nedirbo, tačiau 2008 m. pabaigoje ar 2009 m. pradžioje į jį kreipėsi UAB „B“ komercijos direktorius A. P. ir nurodė užpildyti užsakovo – X rajono savivaldybės techninio prižiūrėtojo V. R. bei statybos vadovo L. G. užvestą neužpildytą statybos žurnalą. Bijodamas prarasti darbą jis sutiko. A. P. žodiniu nurodymu Gamybos skyriaus viršininkas R. D. pateikė jam V. J. , L. G. ir A. Š. pasirašytus atliktų darbų aktus, pagal kuriuos jis užpildė statybos žurnalą, įrašus patvirtino savo parašais ir užpildytą žurnalą perdavė A. P. , darbų kiekių vietoje netikrino. Iš liudytoju apklausto UAB „B“ projektų vadovo P. D. parodymų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio mėnesį žodiniu bendrovės komercijos direktoriaus nurodymu buvo priskirtas prie rekonstruojamos Y gimnazijos. Objekto darbų vadovu buvo Antanas (kitų duomenų nežino), po to – A. Š. , kuris ir kontroliavo subrangovų atliekamus darbus. Kiekvieną mėnesį iki 26 dienos jis pats privalėdavo pateikti X rajono savivaldybės atstovui V. R. UAB „B“ sudarytus atliktų darbų aktus, todėl iki to paties mėnesio 20 dienos atliktų darbų kiekius jam pateikdavo A. Š. , taip pat subrangovai. UAB „B“ darbų vadovai duomenis apie atliktų darbų kiekius pateikdavo surašytus ranka be jų vertės jam arba bendrovės sąmatininkei Zitai ar Jurgitai, subrangovai atliktų darbų aktus, sąskaitas faktūras pateikdavo jam, komercijos direktoriui A. P. arba darbų vykdytojui A. Š. . Kol dirbo sąmatininkė Zita, visi dokumentai buvo perduodami jai, o kai pastaroji išėjo iš darbo, tai atliktų darbų duomenys turėjo būti perduodami sąmatininkei Jurgitai. Pastaroji iš pradžių nemokėjo savarankiškai sudaryti atliktų darbų aktų, todėl jai padėdavo, o kartais ir pats aktavimą atlikdavo A. P. , jis ir sutikrindavo sudarytus ir atspausdintus atliktų darbų aktus, jei rasdavo neatitikimų, juos pats arba Jurgita perdarydavo. Jo žiniomis, atliktų darbų aktus savo parašais patvirtindavo paskirti Y gimnazijos rekonstrukcijos darbų vadovai V. J. ir L. G. , kurie realiai šiame objekte nedirbo, darbų vykdymo nekontroliavo ir duomenų apie atliktų darbų kiekius neteikė, tačiau buvo atestuoti. V. J. ir L. G. pasirašytus atliktų darbų aktus jis nuveždavo V. R. , kuris pasilikdavo juos patikrinimui, vėliau pastarojo parašu patvirtinti atliktų darbų aktai buvo perduodami jam, o jis pateikdavo juos bendrovės administratoriui arba buhalteriui. Nepaisant tokių UAB „B“ darbuotojų parodymų apie V. R. inkriminuojamų kaip suklastotų dokumentų surašymo ir patvirtinimo atsakingų darbuotojų parašais aplinkybes, ikiteisminio tyrimo metu pranešimas apie įtarimą be V. R. buvo įteiktas tik UAB „B“ darbuotojams V. J. ir L. G. (jų veiksmus kvalifikuojant kaip padėjimą iššvaistyti X rajono savivaldybės didelės vertės turtą, o L. G. – dar ir kaip dokumentų klastojimą), kurie, kaip matyti iš pirmiau aptartų duomenų, Y gimnazijoje nedirbo, šiame statybos objekte atliekamų darbų nekontroliavo, atliktų darbų aktų nesudarinėjo, o savo parašu šiuos dokumentus patvirtino formaliai, vykdydami bendrovės vadovo nurodymus (Kauno apygardos prokuratūros 2014 m. sausio 9 ir 13 d. nutarimais ikiteisminis tyrimas V. J. ir L. G. atžvilgiu nutrauktas (t. 9, b.l. 11-16, 19-28). Tuo tarpu asmenys, kurie faktiškai įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis į V. R. inkriminuojamus atliktų darbų aktus bei PVM sąskaitas faktūras ar galimai organizavo šių duomenų įrašymą, taip pat jų kaip teisingų patvirtinimą atsakingų bendrovės darbuotojų parašais, byloje apklausti liudytojais (pvz., A. P. , R. D. , P. D. ) arba iš viso neapklausti (sąmatininkė J. B. ), jų veiksmai ir vaidmuo galimai padarant žalą X rajono savivaldybei netirti ir nevertinti, kaip nevertinta ir ta aplinkybė, kad šiuo atveju galimai nepagrįstai praturtėjo būtent UAB „B“. Taigi, ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliktas netinkamai, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo pateikti įtarimai visiems galimai nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, šie asmenys nebuvo nurodyti kaltinamajame akte, dėl ko nebuvo teisingai aprašytos ir V. R. inkriminuojamos nusikalstamos veikos visa apimtimi (laikas, vieta, būdai, kitos aplinkybės), pilnai neatskleistas šių veikų, o tuo pačiu ir didelės turtinės žalos X rajono savivaldybei padarymo mechanizmas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai yra esminiai kaltinamojo akto trūkumai, vertintini kaip BPK 219 straipsnio 2 ir 3 punktų reikalavimų pažeidimas, kuris trukdo nagrinėti bylą ir kurio negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme, nes, vadovaujantis BPK 255 straipsnio 1 dalimi, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Šiuo konkrečiu atveju tik atlikus išsamų ikiteisminį tyrimą ir ištaisius minėtus pažeidimus galima būtų patikimai spręsti, ar V. R. padarė kokią nors nusikalstamą veiką (nusikalstamas veikas), ar ne, jei taip, tai koks buvo jo vaidmuo nusikalstamos veikos (nusikalstamų veikų) padaryme ir koks jo atsakomybės už X rajono savivaldybei padarytą turtinę žalą laipsnis.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutarime pažymėta, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta asmens teisė, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas teismas, teisinės valstybės, teisingumo principai suponuoja tokį teismo, kaip teisingumą vykdančios institucijos, modelį, kad teismas negali būti suprantamas kaip pasyvus bylų proceso stebėtojas ir kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta; teismas, siekdamas objektyviai, išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes ir nustatyti joje tiesą, turi įgaliojimus pats atlikti proceso veiksmus arba pavesti atitinkamus veiksmus atlikti tam tikroms institucijoms (pareigūnams), inter alia prokurorams. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką baudžiamosiose bylose, taip pat yra atkreipęs teismų dėmesį, kad Konstitucijoje (31 straipsnis) bei BPK normose (44 straipsnio 5 dalis, 20 straipsnio 5 dalis ir kt.) įtvirtinta kiekvieno baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens teisė į teisingą ir nešališką teismą suponuoja ir teismo pareigą išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamojoje byloje reikšmingas aplinkybes. Įtvirtintas aktyvaus teismo modelis reiškia, kad teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinėdamas bylą, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis veikos faktinėmis aplinkybėmis ir privalo imtis visų BPK nurodytų priemonių, kad būtų nustatytos visos teisiškai reikšmingos bylos aplinkybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-95/2012). Apygardos teismas nuosprendyje, be kita ko, nurodė, kad: galimi pažeidimai atliekant rekonstrukcijos darbus buvo lemti ne tik V. R. , bet galimai ir kitų asmenų veiksmais, surašant ir pasirašyti pateikiant tikrovės neatitinkančius ar suklastotus dokumentus – UAB „B“ atliktų darbų aktus ir PVM sąskaitas faktūras; atliktų statybos darbų kainą padidino ir numatytų darbų realiai neatliko darbų vykdytojos UAB „B“ darbuotojai, o V. R. , atstovaudamas darbų užsakovui, savo parašu patvirtino tikrovės neatitinkančius dokumentus; kaltinamajame akte pasirinktame veikos aprašyme akcentuojami tik kaltinamojo padaryti pažeidimai, tačiau visiškai eliminuoti ir nutylėti kiti veiksniai ir aplinkybės, kurios galėjo nulemti tokį kaltinamojo elgesį, nutylėtas ir paviršutiniškai ikiteisminio tyrimo metu tirtas UAB „B“ atsakingų darbuotojų ir X rajono savivaldybės administracijos atsakingų asmenų vaidmuo, kuris galėjo turėti įtakos V. R. veiksmams. Taigi, ikiteisminio tyrimo trūkumus ir kaltinamojo akto neatitikimą BPK 219 straipsnio reikalavimams konstatavo ir apygardos teismas, tačiau, teisingai nustatęs šiuos pažeidimus, neįvertino, kad padaryti pažeidimai trukdo nagrinėti bylą, nevertino V. R. vaidmens atliekant šiuos galimai nusikalstamus veiksmus visų įvykių kontekste bei kiek tai gali turėti reikšmės priimant teisingą sprendimą, todėl, priimdamas V. R. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 234 straipsnio 2 dalies bei 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus, kad tais atvejais, kai ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. Šią aplinkybę pagrįstai apeliaciniame skunde pažymėjo ir prokurorė. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismo nuosprendis naikinamas ir baudžiamoji byla perduodama prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą (BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Sprendimas perduoti baudžiamąją bylą prokurorui šiuo atveju nepažeidžia BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatytų bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų ir nepablogina išteisintojo V. R. padėties daugiau negu to prašoma paduotuose apeliaciniuose skunduose. Juolab kad ir pats V. R. bei jo gynėjas ikiteisminio tyrimo metu reiškė prašymus aiškintis atitinkamų UAB „B“ darbuotojų atsakomybės klausimą (t. 10, b.l. 41, 42-43), o bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme – ir grąžinti bylą prokurorui dėl iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkančio kaltinamojo akto (t. 10, b.l. 114-115).
Naujai surašytame kaltinamajame akte turi būti teisingai aprašyta ir kvalifikuota nusikalstama veika, nurodyti visi galimi nusikaltimo subjektai ir teisiškai įvertinti kiekvieno iš jų veiksmai, dėl šių veiksmų padaryta turtinė žala. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiant užtikrinti tinkamą V. R. teisės į gynybą realizavimą, ikiteisminio tyrimo metu tikslinga patikrinti pastarojo versiją, kad dalis jam inkriminuojamuose atliktų darbų aktuose įrašytų darbų buvo atlikti kitame Y gimnazijos pastate, t. y. Y gimnazijos Ikimokyklinio ugdymo skyriuje, nes ši aplinkybė yra svarbi vieno iš būtinųjų V. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties požymio – X rajono savivaldybės patirtos turtinės žalos dydžio teisingam nustatymui.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos perdavimas prokurorui tokiais atvejais pirmiausiai grindžiamas ne būtinumu pareikšti kaltinimus kitiems asmenims, bet tinkamai surašyti kaltinamąjį aktą, iš kurio būtų galima spręsti apie realiai atliktus kaltinamojo ir kitų asmenų veiksmus, jo tikrąjį vaidmenį pasisavinant ir iššvaistant svetimą turtą, tyčios turinį, bendrininkavimo formą, atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, priteistinos žalos dydį ir kitus klausimus. Šį tikslą galima pasiekti net jeigu kaltinimų pareiškimas kitiems asmenims procesiškai būtų neįmanomas (dėl suėjusios senaties, nenustatymo ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-575/2011).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. balandžio 2 d. nuosprendį panaikinti ir perduoti bylą prokurorui, nes ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmės Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą.