- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-10-14
- Bylos Nr.
- e2-2635-855/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00824-2025-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Volodko
- Atsakovas
- V. K.
- Kategorijos
- 2.6.11.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Renata Volodko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Eurasta“, atstovaujamos nemokumo administratorės mažosios bendrijos „Nemokumas“, ieškinį atsakovui V. K. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė - likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė (toliau – LUAB) „Eurasta“, atstovaujama nemokumo administratorės mažosios bendrijos (toliau – MB) „Nemokumas“, kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. K., prašydama priteisti iš atsakovo ieškovei 191 355,74 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Nurodė, kad Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 4 d. nutartimi, kuri įsiteisėjo 2025 m. kovo 13 d., UAB „Eurasta“ buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas“, jos valdymo organams nustatytas 10 dienų terminas perduoti paskirtai nemokumo administratorei juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
1.2. Nemokumo administratorė buvusiam LUAB „Eurasta“ vadovui V. K. tiek Juridinių asmenų registre nurodytu el. paštu (duomenys neskelbtini) , tiek gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė nurodymą dėl turto ir dokumentų perdavimo, tačiau iki šios dienos atsakovas nėra įvykdęs teismo nutartimi ir LR Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 57 straipsnyje nustatytų pareigų, t. y. nesudarė balanso nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, neperdavė jokio įmonės turto ir apskaitos dokumentų, registrų ir kt., dėl ko nemokumo administratorė negali vykdyti savo pareigų, patikrinti įmonės sandorius, esant pagrindui juos ginčyti, imtis priemonių skolų išieškojimui, nustatyti ir surasti įmonės turtą, jį realizuoti tenkinant kreditorių reikalavimus ir kitaip ginti kreditorių interesus, todėl laikytina, kad tokiu neveikimu atsakovas padarė žalą bendrovei ir jos kreditoriams.
1.3. Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo patvirtintas, o 2025 m. liepos 11 d. patikslintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, ir šiuo metu kreditorinių reikalavimų suma sudaro 191 355,74 Eur, jie nebuvo patenkinti, nes neperdavus įmonei turto, nėra galimybės jo realizuoti ir nukreipti kreditorinių reikalavimų patenkinimui, todėl ši žalos suma ir priteistina iš atsakovo.
2. Atsakovas V. K. atsiliepimo į ieškinį nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šiol nepateikė.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismas, siekdamas maksimaliai užtikrinti atsakovo V. K. procesines teises, išnaudojo visas įmanomas galimybes įteikti procesinius dokumentus atsakovui. Teismas du kartus siuntė atsakovui ieškinį ir jo priedų kopijas atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) - pagal CPK 123 straipsnio 3 dalį procesinis dokumentas laikomas įteiktu praėjus trisdešimt dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Be to, teismas siuntė atsakovui dokumentus per EPP sistemą (kadangi LITEKO duomenimis ankščiau atsakovas buvo aktyvus sistemos naudotojas, paskutinis prisijungimas prie EPP fiksuotas 2025-09-30), Juridinių asmenų registre figūruojančiu atsakovo el. pašto adresu (duomenys neskelbtini), į atsakovo darbovietę MB „(duomenys neskelbtini)“. Pagaliau, teismo 2025 m. rugsėjo 23 d. nutarties pagrindu procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti ir viešo skelbimo būdu. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismo šiuo metu nagrinėjamoje LUAB „Eurasta“ bankroto byloje Nr. eB2-152-425/2025 naujausiame teismui pateiktame procesiniame dokumente – 2025-09-29 atsiliepime į prašymą dėl vadovo teisių ribojimo, pats V. K., kuris jį pateikė per EPP, nurodė tuos pačius savo gyvenamosios vietos ir el. pašto duomenis ((duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), kuriais teismas nagrinėjamoje byloje ir bandė jam įteikti procesinius dokumentus, tačiau į kuriuos, kaip matyti iš procesinės bylos eigos, atsakovas nereagavo.
4. Kadangi atsakovas V. K. nei per teismo nustatytą terminą, nei iki šiol atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė, todėl esant ieškinyje išdėstytam ieškovės prašymui bei vadovaujantis CPK 142 straipsnio 1 dalimi, byloje priimtinas sprendimas už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Byloje esančiais rašytiniais įrodymais, Juridinių asmenų registro duomenimis, taip pat Panevėžio apygardos teismo civilinės bylos Nr. eB2-152-425/2025 medžiaga, prieinama Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, kad: UAB „Eurasta“ buvo įregistruota 2004 m. kovo 14 d; jos vadovu visą laiką nuo įsteigimo / įregistravimo iki bankroto bylos įmonei iškėlimo buvo atsakovas V. K.; Panevėžio apygardos teismo 2025 m. kovo 4 nutartimi c. b. Nr. eB2-152-425/2025 įmonei buvo iškelta bankroto byla, nemokumo administratore paskirta MB „Nemokumas“, o įgaliojimų netekusiems UAB „Eurasta“ valdymo organams, t. y. vadovui V. K. buvo nustatytas 10 dienų nuo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos terminas, per kurį jis privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla, perduoti administratoriui bendrovės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis ir visus dokumentus; Panevėžio apygardos teismo 2025 m. liepos 3 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.
6. LR JANĮ 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iškėlus bankroto bylą, įgaliojimų netekę juridinio asmens valdymo organai per teismo nustatytą terminą privalo perduoti paskirtam nemokumo administratoriui juridinio asmens valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenis, visus juridinio asmens dokumentus, buhalterinės apskaitos registrus ir kitą juridinio asmens informaciją, susijusią su jo veikla.
7. Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų, įsiteisėjus nutarčiai dėl bankroto bylos UAB „Eurasta“ iškėlimo, nemokumo administratorė MB „Nemokumas“ siuntė buvusiam įmonės vadovui V. K. – tiek į jo deklaruotą gyvenamąją vietą, tiek Juridinių asmenų registre išviešintu el. pašto adresu – pranešimą, informuodama tiek apie bankroto bylos įmonei iškėlimą, tiek apie vadovui įstatymo ir teismo nustatytą pareigą perduoti nemokumo administratorei reikalingą informaciją, įmonės turtą, finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių, debitorių, galiojančių sutarčių sąrašus ir kitą reikalingą tinkamam bankroto procedūrų vykdymui dokumentaciją bei informaciją. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas, iškėlęs UAB „Eurasta“ bankroto bylą, taip pat siuntė atsakovui teismo nutartį, kurioje V. K. nustatyti atitinkami įpareigojimai dėl įmonės dokumentų bei turto perdavimo. Vis dėlto, kaip nurodė ieškovės nemokumo administratorė, nei įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai, registrai ir kita prašyta informacija, nei joks įmonės turtas paskirtai nemokumo administratorei perduotas nebuvo, su ja buvęs įmonės vadovas nenusisiekė, nebendravo ir nebendradarbiavo. Byloje nėra jokių šias aplinkybes galinčių paneigti įrodymų, t. y. jokių duomenų ir įrodymų, kad atsakovas V. K. būtų perdavęs nemokumo administratorei LUAB „Eurasta“ turėtą nutarties iškelti bankroto bylą metu įmonės turtą, buhalterinės apskaitos dokumentus, registrus ar / ir bet kokią kitą su įmonės veikla susijusią dokumentaciją bei informaciją.
8. Kaip matyti iš Juridinių asmenų registro duomenų ir byloje esančių rašytinių įrodymų, paskutinį kartą įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai registrui buvo teikti tik už 2021 metus, ir iš jų analizės matyti, kad 2021 m. gruodžio 31 dienai įmonė turėjo 263 759 Eur vertės turto, kurį sudarė: 3 290 Eur vertės materialusis turtas, 58 560 Eur vertės atsargos, 691 Eur pinigai ir pinigų ekvivalentai bei 201 218 Eur per vienerius metus gautinos sumos. Beveik tokios pat vertės turtas (262 933 Eur) buvo nurodytas ir 2020 metų finansinės atskaitomybės dokumentuose. Duomenų ir įrodymų, kad vėlesniais metais turto vertė būtų pakitusi, byloje nėra. Nutartyje dėl bankroto bylos UAB „Eurasta“ iškėlimo teismo pažymima, kad VĮ „Regitra“ duomenimis, bendrovės vardu registruotos dvi transporto priemonės – Skoda Octavia, 2003 m. gamybos, ir VW Passat, 2004 m. gamybos, kurių dalyvavimas viešajame esme draudžiamas ir kurioms taikomi apribojimai. Jokių vėlesnių laikotarpių finansinės atskaitomybės dokumentų registrui teikta nebuvo, taip pat nei sprendžiant klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nei iškėlus įmonei bankroto bylą buvęs įmonės vadovas, kaip valdymo organas, nebuvo parengęs įmonės balanso ar kitų dokumentų, kurie leistų nustatyti tuo metu realiai buvusią įmonės finansinę padėtį, įskaitant turimo turto sudėtį, pobūdį, buvimo vietą ir vertę, todėl teismas vadovaujasi paskutiniais turimais finansinės atskaitomybės duomenimis ir sprendžia, jog įmonė bankroto bylos iškėlimo metu turėjo ne mažiau nei 263759 Eur vertės materialaus ir nematerialaus ilgalaikio ir trumpalaikio turto.
9. LR Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais. CK 2.87 straipsnyje įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalus, laikytis konfidencialumo, vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (1–6 dalys), ir kt. Šie veiklos principai įpareigoja bendrovės valdymo organus veikti išimtinai bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą (LAT 2013-04-19 nutartis c.b. Nr. 3K-3-234/2013). Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis fiduciarines ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų savo veiklos apribojimų. Vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja fiduciariniai santykiai, nuo pat tapimo bendrovės vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Taigi, bendroji valdymo organų rūpestingumo pareiga apima ne tik teisėto, bet ir sąžiningo bei protingo elgesio reikalavimą. Rūpestingumo pareiga saisto bendrovės vadovą, valdybos ir stebėtojų tarybos narius (LAT 2006-05-25 nutartis c.b. Nr. 3K-7-266/2006; 2014-05-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-244/2014; 2016-06-03 nutartis c.b. Nr. 3K-3-298-701/2016; 2006-06-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-298/2006; 2014-01-09 nutartis c.b. Nr. 3K-7-124/2014).
11. Juridinio asmens valdymo organams nevykdant ar netinkamai vykdant jų kompetencijai priskirtas pareigas, jiems, be kitų atsakomybės rūšių, gali kilti civilinė atsakomybė. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Tokiose bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytos žalos faktą ir jos dydį bei neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Vadovo civilinei atsakomybei atsirasti būtina jo kaltė, kuri yra preziumuojama teismui nustačius, kad atsakovas (vadovas) atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Paneigti šią prezumpciją bei įrodyti, kad nėra jo kaltės dėl atsiradusios žalos, turi atsakovas.
12. Apie juridinio asmens vadovo veiksmų neteisėtumą ir kaltę sprendžiama atsižvelgiant į tai, ar vadovas laikėsi bendrųjų (CK 2.87 straipsnis) ir specialiųjų teisės normų, t. y. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo, JANĮ, reglamentuojančių valdymo organo ar jo nario pareigas, reikalavimų. Vadovo rūpestingumo pareiga, be kita ko, apima pareigą saugoti juridinio asmens turtą, tinkamai vesti šio turto apskaitą, elgtis su juo rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429-313/2015). Tuo atveju, kai atsakovas pagal įstatymą yra atsakingas už bendrovės turto apskaitos organizavimą, turto ir dokumentų išsaugojimą ir perdavimą, ieškovui pateikus visus jam objektyviai prieinamus įrodymus ir tinkamai įvykdžius įrodinėjimo pareigą, būtent atsakovui tenka procesinė pareiga pateikti paaiškinimus ir įrodymus, patvirtinančius turto struktūrą ir jo kiekvieno vieneto vertę. Pats turto bei jo apskaitos dokumentų neišsaugojimo faktas, atsakovui nepateikiant įrodymų, kad turtas (jo dalis) kam nors perleistas teisėtai ar jo realiai ir nebuvo, lemia išvadą, jog pareiga juos išsaugoti buvo pažeista, o kartu tai leidžia konstatuoti atsakovo neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-701/2016; 2022 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-823/2022). Bankrutuojančios bendrovės balanso nesudarymas bankroto bylos iškėlimo dienai ir finansinių dokumentų bei turto neperdavimas nemokumo administratoriui teismų praktikoje pripažįstamas kaip pakankamas pagrindas reikalauti atlyginti žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 7 d. civilinėje byloje Nr. 2A-1105/2014; 2014 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-492/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 1 d. nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-64/2013 ir Nr.3K-3-137/2013).
13. Atsižvelgiant į aukščiau pateiktą teisinį reglamentavimą bei jį aiškinančią teismų praktiką, į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovas V. K. neįvykdė imperatyvių jam įstatymuose numatytų pareigų, o būtent iškėlus jo vadovautai įmonei UAB „Eurasta“ bankroto bylą, neperdavė paskirtai nemokumo administratorei nei jokių įmonės dokumentų, buhalterinės apskaitos registrų ar kitos informacijos ir dokumentacijos, iš kurios būtų galima nustatyti įmonės turtą, jo vertę, įskaitant ir galimai išieškotinų debitorinių įsiskolinimų faktus, dydžius, įvertinti įmonės sandorius ir sklandžiai vykdyti bankroto procedūras, maksimaliai tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, nei jokio įmonės paskutiniais turimais duomenimis turėto ir valdyto turto, įskaitant registruotas transporto priemones, kuris galėtų būti realizuojamas ir panaudojamas bankroto proceso metu tenkinant kreditorių reikalavimus, darytina išvada, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus ir jais padarė įmonei žalą.
14. Tuo atveju, kai bendrovė nebegali atsiskaityti su kreditoriais ir jai iškeliama bankroto byla, patvirtinami bankrutuojančios bendrovės kreditorių reikalavimai. Jeigu nepakanka bendrovės turto šiems reikalavimams patenkinti ir nustatoma, kad šio turto nepakanka dėl to, jog bendrovės valdymo organai pažeidė jiems teisės aktų ir bendrovės dokumentuose nustatytas (kartu – ir fiduciarines) pareigas, tai bendrovės valdymo organai turi atlyginti bendrovei padarytą žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje e2A-524-464/2024). Kadangi, kaip jau buvo teismo nustatyta šio sprendimo 8 punkte, įmonė turėjo ne mažesnės, nei 263 759 Eur vertės turtą, kuris atsakovo nebuvo perduotas nemokumo administratorei, tačiau kuris galėjo būti panaudotas bankroto proceso metu tenkinant įmonės kreditorių reikalavimus, kaip ir neperdavė dokumentų, iš kurių be kita ko, galėtų būti nustatytos ir išreikalautos gautinos sumos / debitoriniai įsiskolinimai, LUAB „Eurasta“ bankroto byloje priimta Panevėžio apygardos teismo 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi buvo patvirtintas, o 2025 m. liepos 11 d. nutartimi buvo patikslintas įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašas, ir šiuo metu patvirtinta ir nepatenkinta kreditorinių reikalavimų suma sudaro 191 355,74 Eur, būtent ji laikytina atsakovo dėl įmonės dokumentų ir turto neperdavimo įmonei padaryta žala, kurią turi atlyginti atsakovas ir kuri priteistina šiuo teismo sprendimu, tenkinant ieškovės ieškinio reikalavimą.
15. Be to, vadovaujantis LR CK 6.210 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistinos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2025 m. liepos 21 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
16. Patenkinus ieškinį ir ieškovei, kaip bankrutuojančiam juridiniam asmeniui, esančiam atleistam nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), iš atsakovo V. K. į valstybės biudžetą priteistina 2 411 Eur mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį (CPK 93, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 93, 98 str., 142 str. 2 d., 246 str., 260 str., 268 str., 270 str., 294 str., 307 str.,
nusprendė:
Ieškinį tenkinti.
Priteisti ieškovei likviduojamai dėl bankroto uždarajai akcinei bendrovei „Eurasta“ (kodas – 300026329, buveinė – Verkių g. 32, Vilnius) iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 191 355,74 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt penkis eurus 74 euro centus) žalos atlyginimo ir 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2025 m. liepos 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti į valstybės biudžetą iš atsakovo V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) 2 411 Eur (du tūkstančius keturis šimtus vienuolika eurų) žyminio mokesčio.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos Vilniaus apygardos teismui turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 str. nustatyta tvarka.
Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.
Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.