Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams. Nurodė, jog antstolio atlikti vykdymo veiksmai atitinka CPK teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, bei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) teisės normas, reglamentuojančias informacijos išviešinimą paveldėjimo procese. Pažymėjo, kad pareiškėja su buvusia skolininke gyvena tuo pačiu adresu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Iš civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad antstoliui A. S. pateiktas vykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomasis raštas Nr. e2-5570-911/2017, išduotas 2018 m. gegužės 17 d. dėl įpareigojimo skolininkei J. Z. atlikti veiksmus – atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo , esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) Į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę: pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (toliau – LITEKO) duomenų nustatyta, kad civilinėje byloje Nr. e2-5570-911/2017, 2017 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai tenkino ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį, įpareigojo atsakovę J. Z. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę - pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi paliko nepakeistą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą.

Antstolis nustatė, kad (duomenys neskelbtini) mirė skolininkė J. Z., o pagal 2021 m. kovo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po skolininkės J. Z. mirties, teisės ir pareigos perėjo įpėdinei A. M.. 2021 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis pakeitė skolininką vykdymo procese, nustatė, kad skolininkas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra mirusio fizinio asmens J. Z. turto paveldėtoja A. M.. 2021 m. birželio 14 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) įpareigojo naują skolininkę A. M. per 15 sienų nuo šio patvarkymo gavimo dienos pilnai įvykdyti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gegužės 17 d. vykdomojo rašto Nr. e2-5570-911/2017 reikalavimus, t. y. pašalinti aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eiles bei žalios spalvos metalinius tvoros elementus.

Pareiškėja nurodė, kad 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas antstoliui padarius nepagrįstą išvadą, kad po skolininkės mirties teisės ir pareigos perėjo įpėdinei A. M. pagal 2021 m. kovo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą bei sprendimas pakeisti išieškotoją buvo priimtas ne išieškotojo, o antstolio iniciatyva. Antstolis minėto skundo netenkino ir remiantis CPK 510 straipsniu, perdavė skundą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.

Pagal CPK 596 straipsnio 1 dalį, antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali būti skundžiamas šiame Kodekse nustatyta tvarka. Apie vykdymo proceso šalies pakeitimą antstolis praneša vykdomąjį dokumentą išdavusiai institucijai ir vykdymo proceso šalims Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta.

Remiantis CPK 629 straipsnio 1 dalies 3 punktu, vykdomoji byla nutraukiama, mirus asmeniui, kuris buvo išieškotojas arba skolininkas, reikalavimas arba pareiga negali pereiti mirusiojo asmens teisių perėmėjui. Pagal CPK 632 straipsnio 1 dalies 3 punktą, vykdomoji byla užbaigiama, nutraukus vykdomąją bylą.

Vadovaujantis CK 5.1 straipsnio 1 dalimi, paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai (nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai) ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė (autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius, gretutinės turtinės teisės bei teisės į pramoninę nuosavybę) ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės bei pareigos (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis).

Taigi, esant paveldėjimo teisiniams santykiams, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti vienu iš įstatyme nustatytų būdų.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad po asmens mirties palikimą priėmęs asmuo perima ne tik paveldėtą turtą nuosavybėn, bet ir turto statybą vykdžiusio asmens, būtent palikėjo teises į pastatyto turto įteisinimą ar kitokį šios savavališkos statybos pasekmių pašalinimą, kurį privalo atlikti statytojas arba jo teisių perėmėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2006).

Taigi, nors teismo sprendimu nustatyta prievolė savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę - pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą yra nustatyta konkrečiam statinių statytojui, tačiau statytojo teisių įgyvendinimas nėra neatsiejamai susijęs su jo asmeniu (CK 5.1 straipsnio 3 dalis), ką patvirtina aptartos teisės normos bei nurodytas kasacinio teismo išaiškinimas. Statytojo teisių įgyvendinimas yra susijęs su turtinėmis teisėmis, būtent su daiktinėmis teisėmis į žemę, statinius, todėl yra galimas teisių perėmimas.

Dėl nurodytų motyvų, darytina išvada, kad skolininkės J. Z. prievoles pagal 2018 m. gegužės 17 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-5570-911/2017 vykdymo procese perėmė jos teisių perėmėja. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad materialinių subjektinių skolininkės J. Z. teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje jau įvyko – jos turtą įstatymų nustatyta tvarka paveldėjo A. M.. Tai patvirtina vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys rašytiniai įrodymai, o būtent 2021 m. kovo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas. Palikimą priėmė A. M.. Skolininkės palikimą priėmė dukra, kuri teismo įsitikinimu galėjo žinoti apie skolininkės prievoles. Teismo vertinimu, po skolininkės mirties palikimą priėmus A. M., pasikeitė teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytų savavališkai pastatytų statinių savininkas, kuris buvo įpareigotas savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę - pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą, o tai reiškia, kad pasikeitė skolininkas vykdymo procese CPK 596 straipsnio prasme.

Nagrinėjamu atveju, remiantis nustatytomis aplinkybėmis, bei CPK ir CK įtvirtintu reglamentavimu, teismas daro išvadą, kad pareiškėja nepagrįstai teigia, kad 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas antstoliui padarius nepagrįstą išvadą, kad po skolininkės mirties teisės ir pareigos perėjo įpėdinei A. M. pagal 2021 m. kovo 16 d. Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą.

Teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą. Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais, gali būti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Vadovaujantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Taigi palikėjo kreditorių reikalavimų pareiškimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra būtina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sąlyga.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiškimo būdų sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Teismų praktikoje pripažįstama, kad greta nurodytoje teisės normoje įtvirtintų būdų tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Taip pat kasacinio teismo yra išaiškinta, kad, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslą suteikti įpėdiniui informaciją apie turtines pretenzijas į palikėjo turtą, pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo išieškojimą, kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011).

Vykdomojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad skolininkė J. Z. (duomenys neskelbtini) mirė. Antstolis 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu Klaipėdos miesto 5 – ajam notarų biurui bei Klaipėdos m. 1 – ajam notarų biurui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pranešė palikimo priėmimo vietos notarui bei notarui, patvirtinusiam testamentą apie palikėjos J. Z. kreditorinius reikalavimus būsimiems įpėdiniams. Atsižvelgiant į nurodytą, konstatuotina, kad A. M., ketinančiai priimti palikimą, buvo žinoma, jog palikėja paliko neįvykdytą vykdomojo dokumento reikalavimą: pašalinti aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eiles bei žalios spalvos metalinius tvoros elementus bei apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas. Darytina išvada, jog toks paveldėtojos informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ir aplinkybę, kad nėra suėjęs naikinamasis 3 m. terminas, laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme.

Taigi, įvertinus vykdomosios bylos duomenis ir remiantis aptarta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad antstolis 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teisėtai ir pagrįstai, o nutraukti vykdomosios bylos neturėjo teisinio pagrindo.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad teismas nenustatė pareiškėjos teisių ir vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų pažeidimų, nenustatyta jokio teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir naikinti skundžiamą patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl pareiškėjos skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291, 510, 513 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio A. S. veiksmų atmesti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) gražinti antstoliui A. S.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.