Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. M. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos A. M. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, antstolis A. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Suinteresuotas asmuo antstolis A. S. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjos skundą, patvarkymu pareiškėjos skundo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. A. skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. A. instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

7. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria vykdymo procese pakeistas pradinis skolininkas naujuoju skolininku, kai mirusio skolininko turtą paveldi įpėdinis, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl nutarties (ne)pagrįstumo

8. Nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismas tenkino ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį ir įpareigojo atsakovę J. Z. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) pusę, užimtą valstybinę žemę - pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Klaipėdos apygardos teismas 2018 m. balandžio 9 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. sprendimą paliko nepakeistą. (duomenys neskelbtini) mirė skolininkė J. Z.. 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu (duomenys neskelbtini) notarų biurui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka antstolis pranešė palikimo priėmimo vietos notarui bei notarui, patvirtinusiam testamentą apie palikėjos J. Z. kreditorinius reikalavimus būsimiems įpėdiniams. Antstolis nustatęs, kad pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą po skolininkės J. Z. mirties, teisės ir pareigos perėjo įpėdinei A. M., 2021 m. birželio 1 d. patvarkymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė skolininkę vykdymo procese. Pareiškėja nesutikdama su antstolio patvarkymu pateikė skundą. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjos skundo konstatavęs, kad 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) priimtas antstoliui padarius pagrįstą išvadą, kad po skolininkės mirties teisės ir pareigos perėjo įpėdinei A. M. pagal (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą. Apeliantė su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad mirus skolininkei vykdomajame rašte likusios neįvykdytos prievolės savaime paveldėtojams nepersikelia, o vykdomojoje byloje Nr. 0010/18/02052 priimtas 2021 m. birželio 1 d. patvarkymas Nr. (duomenys neskelbtini) kaip neteisėtas ir nepagrįstas turi būti panaikintas bei atsižvelgiant į tai, kad pagal kilusio ginčo pobūdį mirus pareiškėjai J. Z., teisių perėmimas negalimas, vadovaujantis (duomenys neskelbtini) straipsnio nuostatomis vykdomoji byla Nr. 0010/18/02052 turi būti nutraukta. Apeliantės teiginiai nepagrįsti.

9. CPK 596 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad antstolis savo iniciatyva, vykdymo proceso šalių ar suinteresuotų asmenų prašymu per septynias darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos patvarkymu išsprendžia vykdymo proceso šalies pakeitimo klausimą.

10. Pažymėtina, kad procesinių teisių perėmimas tiesiogiai priklauso nuo materialiųjų subjektinių teisių perėmimo, todėl perimant materialiąsias civilines subjektines teises yra perimamos ir atitinkamos procesinės teisės ir pareigos. Perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti ginti šias teises, taip pat pareigą atsakyti pagal prievoles. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja paveldėjimo teisės normos, kuriomis remiantis ir turi būti nustatyta, ar kreditoriaus reikalavimas perėjo naujajam skolininkui.

11. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu (teisė į garbę ir orumą, autorystė, teisė į autorinį vardą, į kūrinio neliečiamybę, į atlikėjo vardą ir atlikimo neliečiamybę), teisė į alimentus ir pašalpas, mokamas palikėjui išlaikyti, teisė į pensiją, išskyrus įstatymų nustatytas išimtis (CK 5.1 straipsnio 3 dalis). Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (CK 5.1 straipsnio 1dalis). Teisių perėjimo universalumas inter alia reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad materialinių subjektinių skolininkės J. Z. teisių ir pareigų perėmimas materialinėje teisėje jau įvyko – jos palikimą priėmė A. M., tai patvirtina (duomenys neskelbtini) Paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, taigi A. M. paveldėjus visą J. Z. turtą - tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat ir prievoles, darytina išvada, kad šioje byloje teisių perėjimas yra galimas.

13. Kaip minėta, 2017 m. rugsėjo 29 d. Klaipėdos apylinkės teismas tenkino ieškovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ieškinį, įpareigojo atsakovę J. Z. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti už įregistruoto žemės sklypo (kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), ribų (vakarinėje pusėje) į (duomenys neskelbtini) gatvės pusę, užimtą valstybinę žemę - pašalinti įrengtą pavėsinę, akmens tvoras aplink medžius, skalda dengtus takus, metalinius tvoros elementus, pašalinti aplink šią valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eilę, kuri sudaro uždarą kontūrą, metalinius vartus, architektūrinę vazą. Kadangi bylos duomenys patvirtina, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas per 1 mėnesį atlaisvinti valstybinę žemę iki šiol neįvykdytas, ši prievolė pareiškėjai tenka kaip skolininkės teisių ir pareigų/prievolių perėmėjai, todėl pagrįstai antstolis vadovaudamasis CPK 596 straipsnio 1 dalies nuostatomis pakeitė skolininkę vykdymo procese.

14. Apeliantė teigia, kad Nacionalinė žemės tarnyba kaip išieškotojas skolininkės vykdomojoje byloje nesiėmė jokių veiksmų išviešinti savo reikalavimą būsimiems palikimo priėmėjams, o antstolio A. S. 2021 m. sausio 8 d. raštą notarui reikia laikyti antstolio (kaip savarankiško kreditoriaus) pranešimą apie palikėjos nesumokėtas vykdymo išlaidas. Šis argumentas taip pat atmestinas.

15. CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

16. Kaip byloje nustatyta, po skolininkės mirties, antstolis 2021 m. sausio 8 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), adresuotu (duomenys neskelbtini) notarų biurui CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pranešė palikimo priėmimo vietos notarui bei notarui, patvirtinusiam testamentą apie palikėjos J. Z. kreditorinius reikalavimus būsimiems įpėdiniams, todėl darytina išvada, kad A. M., ketinančiai priimti palikimą, turėjo būti žinoma, jog palikėja paliko neįvykdytą vykdomojo dokumento reikalavimą pašalinti aplink valstybinės žemės teritoriją pasodintų medžių eiles bei žalios spalvos metalinius tvoros elementus bei apmokėti susidariusias vykdymo išlaidas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad toks paveldėtojos informavimas apie esamą kreditorinį reikalavimą laikomas tinkamu CK 5.63 straipsnio prasme. Pažymėtina ir tai, kad pareiškėja su buvusia skolininke gyveno tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini), tai yra, name, dėl kurio žemės sklypo teismo sprendimu nustatyti teismo įpareigojimai, taigi akivaizdu, kad pareiškėjai toks teismo įpareigojimas prieš priimant palikimą buvo žinomas/turėjo būti žinomas, todėl tai, kad antstolis, o ne Nacionalinė žemės tarnyba kaip išieškotojas skolininkės vykdomojoje byloje išviešino palikėjos prievolę, nelaikytina aplinkybe, dėl kurios būtų negalimas skolininko pakeitimas vykdymo procese. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes laikytina pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolis 2021 m. birželio 1 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) priėmė teisėtai ir pagrįstai, o nutraukti vykdomosios bylos neturėjo teisinio pagrindo.

17. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos A. T. 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/20J0; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-52/2011). Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

Dėl procesinės bylos baigties

18. Apibendrinęs išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.