- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-04-18
- Bylos Nr.
- 1S-179-348/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-00759-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
- Nuteistasis
- M. G.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Svetlana Jurgaitienė, nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. G. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria nuteistojo M. G. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) 2024 m. vasario 12 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, atmestas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. M. G. Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu (pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 18 d. nuosprendžiu) pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jam paskirta 14 (keturiolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą ir jam paskirta 3 (trejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo 2014 m. balandžio 14 d. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2012 m. liepos 23 d. iki 2014 m. balandžio 14 d.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 5 d. nutartimi, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu M. G. nusikalstama veika iš BK 253 straipsnio 1 dalies (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija) ir jam paskirta 2 (dviejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 138 straipsnio 2 dalies 7 punktą, 253 straipsnio 1 dalį (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925), 284 straipsnio 1 dalį subendrintos apėmimo būdu, griežtesnei bausmei, paskirtai pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 7 punktą, apimant švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 14 (keturiolika) metų laisvės atėmimo.
2. Bausmės pradžia – 2012 m. liepos 23 d., pabaiga – 2026 m. liepos 23 d.
3. Komisijos 2024 m. vasario 12 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti nuteistajam M. G. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Komisija sprendė, kad nuteistojo elgesys nerodo išskirtinai pavyzdingo jo elgesio bausmės atlikimo metu.
4. Kauno apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartimi nutarta nuteistojo M. G. skundą dėl Komisijos priimto nutarimo atmesti, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Šalies argumentai
5. Skunde apygardos teismui nuteistasis M. G. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį, panaikinti skundžiamą 2024 m. vasario 12 d. lygtinio paleidimo komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra.
5.1. Skunde nurodoma, Kauno apylinkės teismo nutartis ir Komisijos nutarimas neatitinka net minimalių, tokio pobūdžio sprendimams keliamų, motyvuotume reikalavimų. Skundžiamos nutarties bei Komisijos priimto nutarimo motyvai apelianto vertinami kaip formalūs ir deklaratyvūs. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog po ankstesnių svarstymų nuteistajam buvo skirtos papildomos rekomendacijos, kurias šiai dienai yra pilnai įvykdęs. Teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visetas su lyg kiekvienu svarstymu pasipildo naujomis teigiamai charakterizuojančiomis aplinkybėmis. Šiuo metu, apelianto teigimu, jis yra įvykdęs visas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Dėl ko, skunde teigiama, jog nuteistasis atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų taikyti lygtinį paleidimą.
5.2. Skunde teigiama, kad Komisija skundžiamame nutarime nevertino nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką balų mažėjimo, tik nurodant, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė. Skundžiamoje teismo nutartyje bei Komisijos nutarime vertintas išimtinai tik jam priskiriamų kriminogeninių veiksnių skaičius, visiškai neatsižvelgiant į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kaip nuteistajam sekėsi valdyti kriminogeninius veiksnius. Nuteistojo teigimu, priimant skundžiamus sprendimus, iš esmės buvo ignoruojamas faktas, jog per laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, ko pasėkoje jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi teigiama rizikos veiksnių valdymo dinamika, o tai apelianto teigimu, rodo akivaizdžią pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
5.3. Toliau skunde nurodoma, jog vien nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, į kurį atsižvelgiama sprendžiant apie nuteistojo pažangą, daromą mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Taip pat cituojant teismų praktiką nurodoma, kad kriminogeninių veiksnių skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui.
5.4. Skunde teigiama, kad neargumentuotas sprendimas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, pažeidžiamas progresyvaus bausmių atlikimo principas, teisingumo, asmenų lygiateisiškumo, humaniškumo, baudžiamosios atsakomybės diferencijavimo, bausmių ekonomijos, teisėtų lūkesčių principus. Skunde nurodoma, jog Komisija nenurodo jokių konkrečių veiksmų, kurių turi imtis nuteistasis, norėdamas padaryti pažangą valdant su juo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius veiksnius. Skunde pažymima, jog lygtinio paleidimo klausimas svarstomas jau 5 kartą, taip pažeidžiant konstitucinį teisėtų lūkesčių apsaugos principą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis toliau dalyvauja palaikomojo pobūdžio psichologo konsultacijose, tuo rodydamas teigiamą požiūrį į savo socialinės reabilitacijos procesą.
5.5. Skunde nurodoma, kad atsisakant taikyti lygtinį paleidimą taip pat nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams integruotis į visuomenę. Be to, nurodoma Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, kurioje aiškinama, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę.
5.6. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad lygtinio paleidimo netaikymo motyvavimas nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumu, įvertinus BK 2 straipsnio 6 dalies nuostatas yra laikytinas dvigubu baudžiamumu. Vien tik padaryto nusikaltimo priskyrimas prie sunkių ar labai sunkių nusikaltimų neapibūdina nuteistojo asmenybės. Skunde nurodoma, jog nuteistojo asmens byloje esančių teigiamų duomenų visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistasis padarė maksimalią pažangą, siekiant sumažinti savo nusikalstamo elgesio riziką, visuose jam priskiriamuose kriminogeniniuose veiksniuose. Be to, nurodoma, jog paskutiniu metu nuteistojo elgesys laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra nepriekaištingas, net 3 kartus yra skatintas, visą bausmės atlikimo laikotarpį aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad nuostatos į priežiūrą bausmės vykdymo metu yra teigiamos, gebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus kriterijus vertinant teigiamą nuteistojo elgesio dinamiką, kas rodo, jog apeliantas yra linkęs keisti savo elgesį tinkama linkme.
5.7. Skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog naują nusikaltimą padarė būdamas paleistas lygtinai. Nuteistasis teigia, jog jam niekada nebuvo anksčiau taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, skundžiamoje nutartyje klaidingai nurodoma, jog nėra vykdomi turimi įsiskolinimai. Nuteistasis teigia, kad turimus įsiskolinimus dengia tiek kiek leidžia galimybės. Bausmės vykdymo metu rodo teigiamą iniciatyvą darbui. Lygtinio paleidimo atveju turės darbą ir tai patvirtinta UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktais duomenimis. Nuteistasis taip pat pažymi, jog turi stiprius ir glaudžius socialinius ryšius su artimaisiais, turi gyvenamąją vietą, kas gali veikti kaip apsauginis veiksnys. Skunde nurodoma, kad sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą reikia vadovautis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji nėra skatinami pasitaisyti.
5.8. Skunde nurodoma teismų praktika ir teigiama, jog teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų, kaip, kad pavyzdžiui drausmės pažeidimai, alkoholio vartojimas, iniciatyvos įsidarbinti nebuvimas, bado akcijų skelbimas, dalyvavimas riaušėse, atsisakymas atlikti gerbūvio darbus ir kt. Skunde manoma, kad lygtinio paleidimo instituto taikymo prilyginimas išimčiai iš taisyklės yra nepagrįstas ir neatitinka šio instituto esmės.
5.9. Skunde teigiama, jog būtina vadovautis galiojančiais teismų precedentais. Nurodoma teismų praktika, kuomet nuteistiesiems buvo taikomas lygtinis paleidimas kuomet neatliktos bausmės dalis buvo likusi 4 metai 1 mėnuo 9 dienos, 3 metai 2 mėnesiai, 3 metai 7 mėnesiai 22 dienos, ar netgi 2 kartus teistam asmeniui. Esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms neįžvelgtina priežasčių toliau apeliantui taikyti laisvės atėmimą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistajam toliau atliekant bausmę įkalinimo įstaigoje, bus užkirstas kelias ne tik tolesnei resocializacijai ir integracijai į visuomenę, bet tai netikslinga ir ekonomiškai, kadangi valstybė privalės išlaikyti nuteistąjį.
5.10. Skunde nurodant Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijas Rec (2003) 22 principus, teigiama, kad Komisija priimdama nutarimą veikė priešingai nurodytoms rekomendacijoms. Teigiama, kad Komisija nepagrindė kodėl negalima taikyti lygtinio paleidimo, o rekomendacijos dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose yra visiškai deklaratyvios, nekonkretizuotos. Pakartotinai skunde akcentuojama, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, jog jo atžvilgiu galėtų būt taikomas lygtinis paleidimas.
6. Atsiliepimų į nuteistojo M. G. skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo M. G. skundas atmetamas.
7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
8. Visų pirma, skunde teigiama, jog tiek Komisijos nutarimas, tiek pirmosios instancijos teismo nutartis yra nemotyvuoti, nurodant formalius bei deklaratyvius argumentus. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, sprendžia, jog šie skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Tiek iš Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, tiek iš apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas matyti, jog buvo įvertinti tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys. Neabejojama, jog kaip ir nurodyta skunde, nuteistasis vykdo jam skiriamas papildomas rekomendacijas, siekiant pataisyti savo elgesį, be to, pastebėtina, jog pastaruoju metu nuteistojo M. G. elgesys bausmės atlikimo metu yra labiau disciplinuotas, tačiau to nepakanka daryti išvadai, jog šiuo metu nuteistojo tolimesnis bausmės vykdymas būtų efektyvesnis taikant jam lygtinį paleidimą.
9. Nagrinėjamu atveju neabejojama, jog nuteistasis M. G. atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas teisės aktuose įtvirtintas ne kaip imperatyvus įpareigojimas, esant formaliosioms sąlygoms taikyti lygtinį paleidimą, o tik kaip galimybė nuteistajam būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, t. y. turi atitikti ir materialųjį kriterijų, ko apygardos teismo vertinimu, nuteistasis priešingai nei tai nurodoma skunde, neatitinka. Tai, kad nuteistojo atžvilgiu būtų galima taikyti lygtinio paleidimo institutą, jis turi atitikti numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, įvertinus nuteistojo asmenybę, turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, jog nuteistasis pasitaisė ir ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistojo M. G. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika priskiriama vidutinei. Sutiktina su skunde nurodytomis aplinkybėmis, jog vidutinė nusikalstamo elgesio rizika savaime nėra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, tačiau vertinant šią aplinkybę lygtinio paleidimo nuostatų kontekste, būtina nustatyti akivaizdžią nuteistojo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką. Skunde teigiama, jog nebuvo vertinamas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pagal OASys metodiką balų mažėjimas, kuris apelianto manymu rodo jo akivaizdžią pažangą mažinant šią riziką. Neabejojama, jog nuteistojo bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir išliko vidutinė, tačiau yra mažėjanti. Tai patvirtina ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus 2024 m. sausio 25 d. socialinio tyrimo išvada, kurioje nurodyta, jog nuteistasis pradeda rodyti pažangą. Kaip teisingai nurodyta ir skunde nuteistojo priskyrimas konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei, kaip ir skaitinis šios rizikos taškų pokytis, nėra esminis kriterijus, sprendžiant apie nuteistojo pažangą. Dėl ko būtina įvertinti nuteistojo elgesį visą bausmės atlikimo metu, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būdamas laisvėje jis daugiau nebenusikals.
11. Susipažinus su byloje esančia medžiaga, skundą nagrinėjantis teismas neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, jog per laisvės atėmimo bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis pademonstravo nepriekaištingą elgesį, teigdamas, jog 3 kartus buvo skatintas, visą bausmės laikotarpį aktyviai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Skundą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, t. y., jog jis aktyviai dalyvauja projekte „Žalioji oazė“, nevengia prisidėti prie būrio gerbūvio darbų, dalyvavo alkoholio vartojimo ir priklausomybės atsiradimo prevenciniame užsiėmime, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones. Visgi, nesutiktina, jog nuteistojo elgesys visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo nepriekaištingas. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, M. G. net 30 kartų buvo pažeidęs vidaus tvarkos taisykles, baustas drausmine tvarka. Nors bylos duomenimis, šiuo metu galiojančių drausminių nuobaudų nuteistasis neturi, visgi padaryti net ir menkiausi pažeidimai struktūruotoje aplinkoje rodo, jog M. G. ne visada geba išlaikyti tinkamą savo elgesį, kas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Pastebėtina, jog nuteistasis M. G. visą bausmės vykdymo laikotarpį buvo ženkliai daugiau kartų baustas, negu skatinamas. Toks nuteistojo elgesys sudaro pagrindą spręsti apie nuteistojo elgesį ir galimo lygtinio paleidimo metu, t. y. kaip nuteistasis sugebės laikytis visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių.
12. Skunde taip pat nurodoma, jog Komisija priimdama nutarimą netaikyti jam lygtinio paleidimo nenurodo jokių konkrečių veiksmų, kurių jis turi imtis, norėdamas padaryti pažangą valdant su jo nusikalstamo elgesio rizika susijusius kriminogeninius veiksnius. Nesutinkant su šiuo skundo argumentu, skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad kaip matyti iš Komisijos priimto nutarimo, Komisija vadovaudamasi BVK 85 straipsnio 5 dalimi nustatė resocializacijos ir (ar) nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijas ir jų įgyvendinimo terminą: vykdyti individualiame resocializacijos plane numatytas priemones; nedaryti teisės aktų pažeidimų. Taigi, nors kaip minėta, kurį laiką yra pastebima nuteistojo elgesio korekcija, tačiau šiuo atveju svarbu pažymėti tai, kad nuteistojo elgesio nuostatos ir toliau reikalauja tęstinių nuteistojo veiksmų, siekiant pozityvios resocializacijos. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje aiškinama, jog nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Neabejojama, jog šių nuostatų aiškinimo laikomasi ir nagrinėjamu atveju. Vos tik pradėjus atlikinėti laisvės atėmimo bausmę, nuteistajam sudaromas individualus socialinės reabilitacijos planas, priemonės ir jų įgyvendinimas, su kuo nuteistasis yra supažindinamas, todėl akivaizdu, jog nuteistasis bausmės atlikimo metu privalo laikytis minėto plano, dalyvauti elgesio pataisos programose, užsiimti prasminga veikla būnant laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei kas svarbiausia laikytis vidaus taisyklių bei nedaryti pažeidimų.
13. Skunde akcentuojama tai, jog lygtinio paleidimo klausimas jo atžvilgiu Komisijoje svarstomas jau 5 kartą. Aukštesniojo teismo vertinimu, svarbu atkreipti dėmesį į skunde minimą teisėtų lūkesčių principo taikymą. Nuteistasis skunde nurodo, jog tiek Komisija, tiek pirmosios instancijos teismas pažeidė ne tik BVK nuostatas, tačiau ir Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijų valstybėms narėms Rec (2003) 22 „Dėl lygtinio paleidimo (parolio) taikymo“ taisykles. Šiame kontekste pažymėtina tai, jog minėtos rekomendacijos apibrėžia valstybėms narėms valstybių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų, kuri nagrinėjamu atveju yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose. Be to, pažymėtina ir tai, jog nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija, kaip tai nurodoma nuteistojo skunde, neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ar yra abejonių nekeliantis pagrindas, jog asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį, jog būdamas laisvėje asmuo daugiau nebenusikalstų bei jau yra pasiekti bausmės tikslai ar jie gali būti pasiekti asmeniui taikant lygtinio paleidimo institutą (teismų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1S-256-817/2023, 1S-385-908/2023 ir kt.)
14. Sutiktina su skunde nurodyta aplinkybe, jog nuteistojo padarytų nusikaltimų sunkumas, už kuriuos jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Tačiau nesutiktina, jog tokių aplinkybių vertinimas visų aplinkybių kontekste laikomas dvigubu baudimu. Aplinkybės, susijusios su nusikaltimų padarymo aplinkybėmis, jų sunkumas, motyvai, buvo įvertinti paskiriant nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Teismų praktikoje nurodoma, kad nuteistojo elgesio prognozavimas ateityje yra paremtas per jo elgesio praeityje retrospektyvą bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes (teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-123-1058/2023). Taigi, nagrinėjamu atveju yra itin svarbu įvertinti tai, kad M. G. bausmę atlieką už kelių nusikalstamų veikų padarymą, iš kurių viena priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, t. y. žmogaus gyvybei sukėlusias negrįžtamas pasekmes – nužudymą, veikiant bendrininkų grupėje, panaudojant šaunamąjį ginklą visuotinai pavojingu būdu. Sprendžiant nuteistojo asmenybės pokyčius, manytina, jog ši aplinkybė laikytina itin svarbia, svarstant klausimą dėl lygtinio paleidimo. Šiame kontekste, kaip teisingai pažymėta ir skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, atkreiptinas dėmesys, jog nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas ir prieš šias nusikalstamas veikas, už kurias šiuo metu M. G. atlieka laisvės atėmimo bausmę. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog M. G. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka penktą kartą, pirmą karta su policijos pareigūnais susidūrė dar būdamas nepilnametis. Iš ankstesnių asmens teistumų matyti, jog M. G. nusikalstamą veiką vienu atveju buvo įvykdęs ir bausmės vykdymo atidėjimo metu, o kitu atveju, 2007 m. gruodžio 3 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutartimi 2005 m. lapkričio 16 d. Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bauda buvo pakeista į areštą, nes M. G. nesumokėjo jam skirtos baudos ir taip nevykdė teismo įpareigojimo. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas klaidingai nurodė, jog naują nusikaltimą, už kurį šiuo metu jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, padarė būdamas paleistas lygtinai. Kaip matyti, tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis Socialinio tyrimo išvadoje nurodytais duomenimis. Visgi, susipažinus su Kauno apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nuosprendžiu matyti, jog teismas konstatavo, jog M. G. šiuo nuosprendžiu nusikalstamas veikas įvykdė nepraėjus nei parai laiko, po to kai jis buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos. Taigi, visos šios aplinkybės, skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą, įpareigoja itin kruopščiai įvertinti M. G. elgesį jo bausmės atlikimo laikotarpiu, kuris nagrinėjamu atveju nepasižymėjo itin pavyzdingu elgesiu.
15. Skunde teigiama, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam M. G. nebuvo įvertinta pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius. Visgi, aukštesnysis teismas, susipažinęs su byloje esančiais duomenimis sprendžia, jog nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai kelia abejonių dėl akivaizdžios M. G. pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Atkreiptinas dėmesys, jog atlikus didžiąją paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kriminogeninių veiksnių kiekis išlieka pakankamai didelis. Nustatyti statiniai kriminogeniniai veiksniai (kriminalinė istorija; smurtinio elgesio istorija, ribotas nusikalstamo elgesio pasekmių supratimas arba nesupratimas, būdingas teisės pažeidimų modelis, nusikaltimų sunkėjimas, probacijos/ bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų pažeidimas, ankstesni smurtiniai veiksmai, ankstesni režimo pažeidimai. Pastebėtina, jog statiniai kriminogeniniai veiksniai yra susiję su nuteistojo teisės pažeidimais padarytais praeityje, dėl ko jie yra nesikeičiantys ir nepriklausantys nuo tolimesnio nuteistojo elgesio. Visgi, šiuo atveju svarbu įvertinti tai, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – neturi arba turi mažą/ nestabilią darbo patirtį; turi skolų, ieškinių ir / ar piniginių baudų ir menkas jų apmokėjimo galimybes, dažnai užsiima veikla, skatinančia nusikalstamumą, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės; būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas; būdingas agresyvus/ kontroliuojantis elgesys; negeba atpažinti problemų; stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių; negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių; stokoja empatijos/ būdingas konkretus / nelankstus mąstymas; kriminalinių nuostatų palaikymas; priežiūros / apribojimų pažeidimai; išreiškia neigiamas nuostatas visuomenės / bendruomenės atžvilgiu/ su darbu sijusios problemos; savivokos stoka; impulsyvumas; intervencijos nepriėmimas; buvimas destabilizuojančioje aplinkoje – kurie vis dar gali būti koreguojami. Atkreiptinas dėmesys, jog kaip teisingai nurodoma ir skunde, pastebimas šių dinaminių kriminogeninių veiksnių teigiamas valdymas, tačiau visgi jau aptartas nuteistąjį neigiamai bei teigiamai charakterizuojančių duomenų visetas neleidžia neabejotinai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje yra baigtas. Aukštesniojo teismo vertinimu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika dar gali būti sumažinta. Kaip jau minėta, pastebimas nuteistojo teigiamas elgesio pokytis, todėl nuteistojo M. G. dedamos pastangos, toliau kryptingai išlaikant savo elgesį tinkamą, gali sumažinti ar eliminuoti dinaminius kriminogeninius veiksnius. Be to, aptarti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus.
16. Iš byloje esančių duomenų neabejojama, jog dalis turimų M. G. įsiskolinimų buvo atlyginta. Nuteistojo teigimu, jis yra sumokėjęs beveik visą priteistų ieškinių sumą. Neabejojama, jog šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau taip pat pažymėtina ir tai, kad socialinio tyrimo išvadoje yra nurodyta, jog gauta LKT FS pažyma 2024 m. sausio 18 d. Nr. (duomenys neskelbtini) apie gautus vykdomuosius dokumentus. Pažymoje nurodoma „Antstolė S. Ž. v/r (duomenys neskelbtini) suma 7043,37 Eur sumokėta 20 Eur“. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad interviu metu nenustatyta, kad nuteistajam būdingos finansinės problemos, susijusios su kompulsyviu elgesiu. Visgi, net ir esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, tai nesudaro pagrindo nuteistojo M. G. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.
17. Aukštesnysis teismas pažymi, jog skunde cituojama teismų praktika nesudaro pagrindo nagrinėjamu atveju M. G. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatuota, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. tokiose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios. Aukštesnysis teismas susipažinęs su skunde nurodyta teismų praktika, atkreipia dėmesį, jog pavyzdžiui skunde nurodyta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 8 d. nutartis (Bylos Nr. TS-118-1155/2023), kuria asmeniui buvo taikytas lygtinis paleidimas, kai neatlikta bausmės dalis buvo 4 metai 1 mėnuo 9 dienos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog šiuo atveju minėtoje nutartyje konstatuota, jog nuteistasis buvo skatintas viso 16 kartų, 2 kartus baustas drausmine tvarka, o pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatyta žema. Kai nagrinėjamu atveju, M. G. visą bausmės atlikimo laikotarpį buvo baustas netgi 30 kartų, o jo nusikalstamo elgesio rizika yra išlikusi vidutinė. Be to, skunde nurodytoje Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 12 nutartyje (TS-28-1011/2024) nurodyta, jog nuteistasis, kuriam nuspręsta taikyti lygtinį paleidimą, laisvės atėmimo bausmę atliko pirmą kartą. Taigi, kaip matyti, kiekvienu atveju skiriasi tiek faktinės aplinkybės susijusios su nuteistąjį charakterizuojančiais duomenimis, tiek jo elgesys bausmės atlikimo metu. Pastebėtina ir tai, jog nuteistojo skunde cituojama teismų praktika yra neginčijama, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog nuteistasis cituoja išimtinai palankias sprendimų vietas, o nagrinėjamu atveju aukštesnysis teismas sutinka tiek su Komisijos, tiek su pirmosios instancijos teismo išvada, jog šiuo metu, M. G. vis dar neatitinka materialiojo lygtinio paleidimo kriterijaus.
18. Įvertinus paminėtas aplinkybes bei tai, jog nei Europos Žmogaus teisių teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam bei formaliuosius reikalavimus atitinkančiam nuteistajam, spręsti, kad apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, pagrindo nėra. Abejoti tiek apylinkės teismo, tiek Komisijos priimtu sprendimu nuteistajam M. G. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, teisinio pagrindo nėra, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo M. G. skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. G. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2024 m. kovo 21 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.