- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- e2A-665-560/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00564-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Dainius Rinkevičius, Neringa Švedienė, Jelena Šiškina
- Ieškovas
- UAB „AMA FOREST“
- Atsakovas
- UAB „Dimedeksas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jelenos Šiškinos, Neringos Švedienės ir Dainiaus Rinkevičiaus (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apelianto (ieškovo) UAB „AMA Forest“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „AMA FOREST“ ieškinį atsakovui UAB „Dimedeksas“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „AMA FOREST“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo UAB „Dimedeksas“ 2 102,64 Eur skolos, 31,11 Eur palūkanų, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė paslaugų teikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovas suteikė medienos traukimo paslaugas. Tai patvirtina šalių pasirašytos PVM sąskaitos – faktūros, atliktų darbų aktai. Už suteiktas medienos traukimo paslaugas ieškovas 2014-11-18 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMA Nr. 6560 2 102,64 Eur sumai. Ši sąskaita atsakovui buvo pateikta elektroniniu paštu a.straleckas@dimedex.lt. Ieškovas ne vieną kartą kreipėsi į atsakovo direktorių ragindamas grąžinti skolą, tačiau iki šiol įsiskolinimas negrąžintas. Atsakovas jam suteiktas ieškovo paslaugas priėmė. Tai, jog atsakovas sutiko su ieškovo suteiktų paslaugų apimtimis ir jų kaina įrodo atsakovo atstovo sms žinutėse pateiktas patvirtinimas, jog už paslaugas bus atsiskaityta. Atsakovas UAB „Dimedeksas“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė atmesti ieškinį bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas niekada nepriėmė, nepasirašė ir nepripažino 2014-11-18 PVM sąskaitos – faktūros Serija AMA Nr. 6560, neįsipareigojo sumokėti minėtoje sąskaitoje nurodytos sumos, nes atsakovas jokių paslaugų iš ieškovo neužsakė, o ieškovas atsakovui jokių paslaugų nesuteikė. Atsakovo 2014-12-17 mobiliu telefonu siųsta žinutė taip pat neįrodo, jog atsakovas pripažino ieškovo išrašytą sąskaitą, nes žinutės išraše nieko nėra nurodyta nei apie žinutės gavėją, nei apie pinigų mokėjimo pagrindą, nei apie kokias pinigų sumas ir jų mokėjimo terminus kalbama. Ieškovas nepateikia jokių įrodymų, jog laikotarpiu, kuomet buvo išrašyta PVM sąskaita – faktūra Serija AMA Nr. 6560, atsakovas užsakė ir priėmė, o ieškovas atliko joje nurodytas paslaugas, kad atsakovas pripažino PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMA Nr. 6560, joje nurodytą pinigų sumą ir apmokėjimo terminą, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai santykiai. Ieškovas nepateikė šalių pasirašytų PVM sąskaitų – faktūrų ir atliktų darbų aktų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-09-30 sprendimu ieškinį atmetė.Teismas pažymėjo, jog medienos traukimo paslaugų sutarčiai įstatymas nenustato imperatyvaus rašytinės ar notarinės formos reikalavimo, todėl žodinė sutarties forma savaime nedaro pastarosios sutarties negaliojančia, tačiau nagrinėjamu atveju ieškovas privalėjo medienos traukimo paslaugų sutarties sudarymo faktą įrodyti leistinais įrodymais. Ieškovas pateikė tik vieną PVM sąskaitą – faktūrą – 2014-11-18 PVM sąskaita – faktūra Serija AMA Nr. 6560 2 102,64 Eur sumai, atliktų darbų aktai į bylą nepateikti, o dėl 2014-11-18 ir 2014-12-17 atsakovo sms išrašų sutiktina su atsakovo argumentais. Išrašuose nėra nurodytas sms gavėjas, kokiu pagrindu, kokią konkrečią sumą bei kokiais terminais yra žadama sumokėti pinigus, todėl pastarieji duomenys nėra pakankami įrodyti medienos traukimo paslaugų sutarties tarp šalių sudarymo faktui. Jokių kitų įrodymų, patvirtinančių, jog buvo sudaryta aukščiau minėta sutartis, ieškovas nepateikė. Vien 2014-11-18 PVM sąskaitos – faktūros Serija AMA Nr. 6560 2 102,64 Eur sumai išrašymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalys buvo sudarę medienos traukimo paslaugų sutartį, ieškovas pagal šią sutartį suteikė paslaugas, jos buvo suteiktos tinkamai, atsakovas jas priėmė ir jam atsirado pareiga apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendė, kad ieškovas neįrodė, jog tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta medienos traukimo paslaugų sutartis ir jos pagrindu tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, todėl 2 102,64 Eur skolos pagal ieškovo išrašytą 2014-11-18 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMA Nr. 6560 nepriteisė.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliantas UAB „AMA Forest“ pateikė apeliacinį skundą, kurį kuriuo prašo 2015-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinio reikalavimus patenkinti; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog atsiliepime nepateikiamas nei viena dokumentas, patvirtinantis, kad atsakovas nesutiko su išrašyta sąskaita. Atsakovas teigia, kad nesutinka su ieškinio suma (2015-03-31 atsiliepimo į ieškinį 3 lapas, 3 pastraipa). Taigi pats atsakovas nuosekliai nesilaiko savo pozicijos. Atsakovas pats vengė pasirašyti medienos traukimo paslaugų sutartį, todėl ieškovas neturėjo galimybės pateikti įrodymų apie tarp šalių susiklosčiusius sutartinius santykius. Atsakovas vengė atrašyti elektroninius laiškus, bendravimas vyko išskirtinai tik telefonu. Teismas be pagrindo atmetė ieškovo pateiktą sms žinutės nuotrauką. Parengiamojo posėdžio metu ieškovo atstovė pareiškė prašymą išreikalauti iš atsakovo gautų PVM sąskaitų – faktūrų registravimo žurnalą. Atsakovas prašomų dokumentų nepateikė. Akivaizdu, kad atsakovui įvykdžius teismo įpareigojimą, ieškovas būtų galėjęs pagrįsti ir įrodyti, kad žodinė sutartis tarp šalių egzistavo. Teismas taip pat nevertino ir atsakovo pateiktos pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos, iš kurios matyti, kad atsakovas gavo prekių ir paslaugų, kurių pagrindu kilo pareiga sumokėti 13 842,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio. Prašo įvertinti prie apeliacinio skundo pridedamą taikos sutarties projektą ir elektroninio laiško kopiją, kurią teismas nepagristai atsisakė priimti. Atsakovas UAB „Dimedeksas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo atmesti apeliacinį skundą ir palikti galioti 2015-09-30 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimą. Nurodo, jog atsakovas iš ieškovo niekada nepriėmė, nepasirašė ir nepripažino 2014-11-18 PVM sąskaitos – faktūros Serija AMA Nr. 6560 bei joje numatytų medienos traukimo paslaugų 2 102,64 Eur sumai. Nors ieškovas ir teikė atsakovui 2014-11-18 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMA Nr. 6560 elektroniniu paštu, tačiau atsakovas minėtos sąskaitos nepatvirtino. 2014-11-18 ir 2014-12-17 mobiliu telefonu siųstos žinutės taip pat neįrodo, jog atsakovas pripažino ieškovo išrašytą sąskaitą. Atsiliepime į ieškinį atsakovas laikėsi nuoseklios pozicijos. Ieškovas turi įrodinėti savo ieškinio reikalavimų pagrįstumą, o ne atsakovas juos neigti.Ieškovo apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai dėl taikos sutarties sudarymo neturi teisinės reikšmės, nes taikos sutartis niekada nebuvo atsakovo patvirtinta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.Apeliantas kartu su apeliaciniu skundu pateikė naujus įrodymus – taikos sutarties projektą ir elektroninio pašto išrašą. CPK 314 straipsnyje yra suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Draudimas pateikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui nėra absoliutus. Minėtame CPK straipsnyje yra nurodytos dvi išimtys, sąlygotos dalyvaujančių byloje asmenų objektyvia galimybe pateikti įrodymus pirmosios instancijos teisme. Jeigu dalyvaujantys byloje asmenys neturėjo objektyvios galimybės pateikti įrodymus, turinčius reikšmės bylai teisingai išspręsti, įstatymas suteikia jiems teisę pateikti tokius įrodymus apeliacinės instancijos teisme. Tokie atvejai būna: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Įvertinusi naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui priežastis bei susipažinusi su naujais įrodymais, teisėjų kolegija nurodo, jog pagrindų, kuriais remdamasi galėtų priimti apelianto pateiktus naujus įrodymus, nenustatė, todėl vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, šiuos naujus įrodymus atsisako priimti. Bylos duomenimis nustatyta, kad už medienos traukimo paslaugas apeliantas 2014-11-18 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMA Nr. 6560 - 2 102,64 Eur sumai. Ši PVM sąskaita – faktūra atsakovui buvo pateikta elektroniniu paštu a.straleckas@dimedex.lt. Atsakovas šios PVM sąskaitos – faktūros neapmokėjo.
Dėl įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo
Apeliantas iš esmės nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino į bylą pateiktus įrodymus bei šalių argumentus, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais apelianto argumentais nesutinka.Visų pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Remiantis ieškinio reikalavimu, konstatuotina, jog šioje byloje visa apimtimi veikia rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl paskirstant įrodinėjimo naštą nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios CPK 178 straipsnyje įtvirtintos įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklės, į ką pagrįstai atsižvelgė pirmosios instancijos teismas. Teisėjų kolegija nurodo, kad tai, kas išdėstyta aukščiau, suponuoja, jog šioje byloje apeliantas privalėjo įrodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia ieškinio reikalavimą, t. y. įrodyti, kad apeliantas su atsakovu sudarė medienos traukimo paslaugų sutartį, apeliantas atsakovui suteikė medienos traukimo paslaugas, už ką apmokėjimas turėjo būti atliktas pagal 2014-11-18 PVM sąskaitą – faktūrą Serija AMA Nr. 6560, o atsakovas, turėdamas pareigą atsiskaityti su apeliantu pagal nurodytą sąskaitą, to nepagrįstai nepadarė. Tuo atveju, jei apeliantas į bylą būtų pateikęs pakankamus jo teiginius patvirtinančius įrodymus, atsakovas, siekdamas, kad ieškinys būtų atmestas būtų turėjęs nuginčyti apelianto nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, tačiau tuo atveju, jei apeliantas negebėtų pagrįsti savo teiginių, atsakovui pakaktų nesutikti su apelianto nurodytomis nepagrįstomis aplinkybėmis.Lietuvos Aukščiausiasis teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad vien 2014-11-18 PVM sąskaitos – faktūros Serija AMA Nr. 6560 2 102,64 Eur sumai išrašymas nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad šalys buvo sudarę medienos traukimo paslaugų sutartį, ieškovas pagal šią sutartį suteikė paslaugas, atsakovas jas priėmė ir jam atsirado pareiga apmokėti už ieškovo suteiktas paslaugas, kitaip tariant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas savo nurodomų aplinkybių neįrodė.Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad atsakovas turėjo, tačiau vengė pasirašyti medienos traukimo paslaugų sutartį. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, medienos traukimo paslaugų sutarčiai įstatymas nenustato imperatyvaus rašytinės ar notarinės formos reikalavimo, todėl žodinė sutarties forma savaime nedaro pastarosios sutarties negaliojančia, tačiau apeliantas privalėjo medienos traukimo paslaugų sutarties sudarymo faktą įrodyti leistinais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog jei iš tiesų apeliantas teikė medienos traukimo paslaugas žodinės sutarties pagrindu, jis kaip verslo subjektas prisiėmė iš to kylančią riziką, o aplinkybė, kad apeliantas negali įrodyti sutarties sudarymo fakto, labiau tikėtina, jog reiškia vieną iš dviejų – arba tai, kad sutartis sudaryta nebuvo, arba apelianto nepateisinamą nerūpestingumą, kas nėra pagrindu atleisti apeliantą nuo įrodinėjimo pareigos.Teisėjų kolegija, susipažinusi su 2014-11-18 ir 2014-12-17 sms išrašais, nurodo, jog nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kuris atsižvelgdamas į tai, kad išrašuose nėra nurodytas sms gavėjas, kokiu pagrindu, kokią konkrečią sumą bei kokiais terminais yra žadama sumokėti pinigus, sprendė, jog išrašuose nurodyti duomenys nėra pakankami įrodyti medienos traukimo paslaugų sutarties tarp šalių sudarymo faktui. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apelianto nurodomoje pridėtinės vertės mokesčio deklaracijoje nėra duomenų, kurie patvirtintų apelianto teigiamas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas nurodo, jog apeliantui neįrodžius aplinkybių, kuriomis grindžiamas ieškinys, t. y. jas pripažįstant esant nepgrįstomis (kaip yra nagrinėjamu atveju), kaip minėta, atsakovas jų nepagrįstumo papildomai įrodinėti neturi, užtenka nepripažinti ieškinyje nurodomų aplinkybių bei nesutikti su ieškinio reikalavimu, kas nurodytame kontekste yra pakankamas pagrindas ieškiniui atmesti. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad atsakovo pozicijos nenuoseklumo byloje neįžvelgia – atsakovas tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos, teik apeliacinės instancijos teisme su ieškiniu nesutinka, aplinkybės, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai santykiai, nepripažįsta. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, o su tuo susijusius apelianto argumentus atmeta.Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas jį tinkamai motyvavus, o pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 320 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kadangi apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas priimtas atsakovo naudai, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, priteisimo atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas
nutaria:
Apelianto UAB „AMA Forest“ apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.