Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėjas Vaclovas Paulikas Teisminio proceso Nr. 2-06-3-09111-2012-8

2014 m. sausio 29 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės ir Alvydo Žerlausko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovo R. P. ir atsakovės T. P. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-07-12 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. P. patikslintą ieškinį atsakovei T. P., trečiajam asmeniui AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, išvadą teikiančiai institucijai – Klaipėdos miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl tėvystės nuginčijimo ir santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas spręsdamas ieškovo reikalavimą dėl tėvystės nuginčijimo sprendė, šiuo atveju vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Ieškinys pateiktas 2012-07-31, o ieškovas apie tai, kad jis nėra vaiko tėvas sužinojo tik 2012 m. vasario mėnesį, šeimyninio barnio metu, atsakovei pareiškus, kad ieškovas nėra vaiko biologinis tėvas, tai patvirtino atsakovė teismo posėdžio metu, kartu nurodydama, jog ieškovas nežinojo, kad jis nėra vaiko biologinis tėvas. Įvertinęs 2013-02-05 ekspertizės akto Nr. ES 12/13 (01) duomenis, atsakovei pripažįstant, jog ieškovas nėra vaiko tėvas ir neginčijant atliktos ir neprašant pakartotinės ekspertizės, pripažino, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) įrašyti duomenys apie vaiko tėvą yra neteisingi ir naikintini. Nurodė, kad skirti terminą šalims susitaikyti netikslinga, nes sutuoktiniai ilgą laiką netvarko bendro ūkio, negyvena santuokinio gyvenimo, be to, atsakovė ilgą laiką slėpė nuo ieškovo kas yra auginamo vaiko biologinis tėvas, todėl tikėtis, kad jie vėl pradės santuokinį gyvenimą nėra pagrindo.

Teismas tenkino ieškovo reikalavimą dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nustatęs, jog atsakovės kaltė pasireiškė ne tik neištikimybe sutuoktiniui, tačiau vaiko tikrojo tėvo nuslėpimu, o tai, atsižvelgiant į žmogaus prigimtį yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių. Nurodė, kad ieškovui, neturint kitų vaikų, tik po kelių metų sužinojus, kad jis nėra vaiko tėvas, neabejotinai pažeidžia svarbiausias jo prigimtines teises, sukėlė jam didžiulius dvasinius išgyvenimus, emocinius skausmus, nepatogumus, pažeminimą, reputacijos pablogėjimas dėl neteisėtų ir amoralių kito sutuoktinio veiksmų. Teismas sprendė, kad atsižvelgiant minėtas aplinkybes, atsakovės elgesį, santuokos trukmę ir šalių turtinę padėtį, teismui nėra pagrindo mažinti neturtinės žalos dydį.

Teismas spręsdamas ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovės 20 000 Lt kompensaciją už pinigines lėšas, panaudotas V. P. išlaikymui, rėmėsi CK 6.241 str. 1 d. 4 p. norma, nurodydamas, jog negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgytos sumos, išmokėtos išlaikymui, jeigu gavėjas veikė sąžiningai. Nustatęs, kad atsakovė ilgą laiką slėpė nuo ieškovo, kas yra vaiko tėvas, sprendė, jog tokie jos veiksmai negali būti pripažinti sąžiningais. Tačiau, ieškovas reikšdamas šį reikalavimą, nepateikė neginčytinų objektyvių įrodymų, kuriais remiantis teismas galėtų padaryti pagrįstą išvadą, kokią pinigų sumą ir kokiu konkrečiu laikotarpiu skyrė būtent vaiko išlaikymui, o atsakovė atsiliepime į ieškinį ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog ieškovas vaiko išlaikymui pinigines lėšas skyrė nereguliariai, pervedamos pinigų sumos buvo skirtos kredito dengimui, vaiko išlaikymu ir priežiūra dažnai rūpinosi atsakovės tėvai. Todėl, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo, prioritetinio vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, teismas padarė išvadą, jog šis ieškovo reikalavimas yra neįrodytas, todėl atmestinas. Įvertinęs, jog kreditorė AB Nordea Bank Finland Plc sutinka su ieškovo reikalavimais dėl tolimesnio kreditorinio įsipareigojimo vykdymo, atsakovė tam neprieštarauja, sprendė, jog po santuokos nutraukimo ieškovas vienasmeniškai vykdys įsipareigojimus bankui pagal 2007-08-23 būsto kredito sutartį.

Spręsdamas santuokoje įgyto turto padalijimą, teismas nurodė, kad santuokos metu yra įgytas šis turtas – butas, esantis (duomenys neskelbtini), garažas, esantis (duomenys neskelbtini), transporto priemonės Mitsubishi 3000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Atsižvelgdamas į abiejų šalių prašymus, nesant ginčo, po santuokos nutraukimo ieškovui priteisė transporto priemonę Mitsubishi 3000, o atsakovei - Nissan Almera. Abiem sutuoktiniams sutinkant, ieškovui taip pat priteisė ir visą nekilnojamąjį turtą, t. y. minėtą butą ir garažą. Atsakovės prašymą priteisiant ieškovui nekilnojamąjį turtą, jai priteisti piniginę kompensaciją, teismas atmetė, motyvuodamas, jog sutuoktiniams įgyjant nekilnojamąjį turtą, ieškovas investavo 205 000 Lt asmeninių lėšų, gautų pardavus asmeninės nuosavybės teisė priklaususią žemę, tuo tarpu duomenų apie atsakovės investuotas lėšas, byloje nėra. Remdamasis šiomis aplinkybėmis, dabartine turto verte, tolimesnį ieškovo kreditorinių įsipareigojimų vykdymą ir kreditoriaus nuomonę, sprendė, jog atsakovei nepriklauso kompensacija už ieškovui atitenkanti turtą. Atsakovės prašymą priteisti jai kompensaciją už investuotus šeimos pinigus į minėto automobilio Mitsubishi 3000 techninio pagerinimo darbus, už ieškovo pasisavintus šeimos pinigus ir kt., laikė nepagrįstu, motyvuodamas, jog be pačios atsakovės samprotavimų, byloje nesama jokių kitų patikimų duomenų, galinčių objektyviai patvirtinti šias atsakovės nurodytas aplinkybes. Šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, sprendė, jog išlaikymas jiems nepriteistinas. Motyvuodamas CK 3.69 str. 2 d., įvertinęs, jog santuoka nutrauktina dėl atsakovės kaltės, ieškovui reikalaujant, teismas sprendė, jog po santuokos nutraukimo paliktinos iki santuokos turėtos sutuoktinių pavardės – Z., P.

Spręsdamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą, nurodė, kad ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 1 000 Lt už sumokėtą žyminį mokestį ir 1 050 Lt už atliktą DNR ekspertizę. Nesant įrodymų, pagrindžiančių ieškovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti, jo nurodytą 7 441,50 Lt išlaidų sumą laikė nepagrįsta ir sprendė, jog ieškovas viso patyrė 2 050 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė nepateikė duomenų apie jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nustatęs, kad yra patenkinta 90 procentų ieškovo reikalavimų, iš atsakovės ieškovui priteisė 1 845 Lt bylinėjimosi išlaidų. Įvertinęs atsakovės ir ieškovo elgesį (ieškovas taip pat nesiėmė realių priemonių, siekiant ginčą išspręsti taikai), taip pat į tai, kad didžioji turto dalis priteistina ieškovui, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sumažino priteistino į valstybės biudžetą bylinėjimosi išlaidų dydį (3 161 Lt) iki 500 Lt ir remiantis CPK 96 str. 1 d. šią sumą priteisė iš atsakovės į valstybės biudžetą (t. 3, b. l. 27–33).

Ieškovas atsiliepimu su atsakovės apeliaciniu skundu nesutinka. Apeliantės argumentus dėl ieškovo kaltės laiko nepagrįstais. Atsakovės parodymai teismo posėdyje patvirtina, jog ieškovas nežinojo, kad nėra biologinis vaiko tėvas. Sutuoktinio neištikimybė suponuoja kaltės prezumpciją CK 3.60 str. 3 d. prasme. Ieškovo kaltės įrodymų dėl santuokos iširimo byloje nepateikta ir atitinkamos teismo išvados yra pagrįstos. Būdamas iš esmės apgautas dėl sutuoktinės neištikimybės, suklaidintas dėl tikrosios vaiko tėvystės, ieškovas buvo labai paveiktas. Teismas, nors ir neargumentuodamas neturtinės žalos dydžio ir fakto, apelianto manymu, padarė pakankamai išsamias išvadas spręsdamas reikalavimą priteisti neturtinę žalą ieškovui. Turto padalijimą laiko atliktu teisingai, nes priešingu atveju, tektų iš atsakovės priteisti kompensaciją ieškovui bei pripažinti, jog atsakovė privalo grąžinti ir pusę būsto kredito bankui, taip iš esmės pabloginant atsakovės padėtį, nes ji dar turi išlaikyti ne ieškovo vaiką. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (t. 3, b. l. 59).

Motyvuojamoji dalis

Ieškovo apeliacinis skundas atmestinas, atsakovės – tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. kovo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, argumentais, motyvais ir išvadomis, kurių pagrindu priimtas sprendimas tenkinti ieškovo reikalavimus dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, tėvystės nuginčijimo, pavardžių po santuokos nustatymo, sutuoktinių tarpusavio išlaikymo bei atmestas ieškovo reikalavimas dėl 20 000 Lt kompensacijos už pinigines lėšas, panaudotas nepilnamečio vaiko išlaikymui priteisimo.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir išvadomis dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, kreditorinių įsipareigojimų vykdymo, ieškovui priteistos neturtinės žalos dydžio. Pirmosios instancijos teismas sprendime, sutinkamai su CPK 385 str. 1 d. norma, privalomai nenustatė vaiko V. P., gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo.

Dėl teisės normų, reglamentuojančių santuokos nutraukimą dėl sutuoktinio kaltės, aiškinimo ir taikymo

CK 3.60 str. 2 d. nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, nurodytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. CK 3.61 str. nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės (1 d.); teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (2 d.).

Kasacinis teismas, aiškindamas ir taikydamas nurodytas CK normas, konstatavo, kad įstatyme sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo apibrėžiama kaip sutuoktinių pareigų pažeidimas iš esmės (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. G. S. , bylos Nr. 3K-7-6/2007; 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. J. B. , bylos Nr. 3K-3-2/2011; kt.). Sutuoktinio pareigos nustatytos CK 3.26–3.30, 3.35–3.36, 3.85, 3.92, 3.10 straipsniuose. Tai – lojalumo, tarpusavio pagalbos ir moralinės bei turtinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima bei kitos įstatyme nustatytos pareigos. Lojalumo pareiga reiškia, kad sutuoktinis visada tiek šeimoje, tiek už jos ribų turi veikti kito sutuoktinio, visos šeimos interesais, negali supriešinti savo asmeninių ir kito sutuoktinio ar šeimos interesų. Abipusės pagarbos pareiga reiškia, kad sutuoktiniai turi paisyti vienas kito nuomonės, būti vienas kitam ištikimi, visus šeimos gyvenimo klausimus spręsti abipusiu susitarimu. Moralinė ir turtinė parama reiškia, kad sutuoktiniai privalo rūpintis vienas kitu tiek materialiąja, tiek fizine ir psichologine prasmėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. R. K. , bylos Nr. 3K-3-254/2010; kt.). Sutuoktinis, pareiškęs ieškinį dėl santuokos nutraukimo pagal CK 3.60 straipsnį (ieškovas), privalo įrodyti, kad kitas sutuoktinis iš esmės pažeidžia savo kaip sutuoktinio pareigas. Teismų praktikoje nurodyta, kad, siekiant proporcingai paskirstyti šalių įrodinėjimo pareigas, nurodyto straipsnio 3 dalyje nustatyta taisyklės išimtis, išvardijant atvejus, kai atsakovo sutuoktinio kaltė dėl santuokos iširimo preziumuojama, tačiau ir šioje normoje nustatytais atvejais ieškovui tenka pareiga įrodyti faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Tokia prezumpcija yra nuginčijama, kai kitas sutuoktinis ją paneigia, įrodęs, kad santuoka iširo dėl kitų priežasčių, arba nurodęs faktų, patvirtinančių kito sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. S. v. N. S. , bylos Nr. 3K-3-42/2012).

Byloje esantis 2013-02-05 ekspertizės aktas Nr. ES 12/13 (01) (t. 1, b. l. 136, 137) ir DNR diagnostikos centro atliktas testas (t. 1, b. l. 10) įrodo, jog ieškovas nėra vaiko V. P. tėvas. Atsakovė sutikdama, jog yra kalta dėl santuokos iširimo, faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo ir dėl ieškovo kaltės, byloje nepateikė. Apart subjektyviais vertintinų liudytojų (atsakovės mamos ir brolio) bei pačios atsakovės žodinių parodymų, jokių objektyvių ieškovo kaltės įrodymų, kurie leistų pripažinti, jog ieškovas nevykdė savo kaip sutuoktinio pareigų ir tai įtakojo santuokos iširimą, byloje nėra. Atsakovė apeliacinio skundo argumentų, jog ieškovas taip pat gyvena su kita moterimi, nuo 2007 m. pradžios iki tų metų liepos mėnesio sutuoktiniai gyveno atskirai, ieškovas iniciavo jų gyvenimą skyrium, demonstruodamas „viengungio“ gyvenimą, švaistė pinigus su kitomis moterimis, leisdavo pinigus nelegalioms automobilių sportinėms lenktynėms, laiką leisdavo savo asmeniniams poreikiams, lošdavo internetiniame kazino, negerbė sutuoktinės, smurtaudavo, buvo neištikimas, nepagrindė įrodymais. Pažymėtina, kad sutuoktiniai nuo 2007 m. pradžios iki tų metų liepos mėnesio sutuoktiniai gyveno atskirai, nes buvo nusprendę skirtis ir tai patvirtino pati atsakovė teismo posėdyje (t. 3, b. l. 18, 19). Atsižvelgiant į tai, nesant duomenų, jog ieškovas nesirūpino šeima, neteikė lėšų atsakovės ir vaiko poreikiams, būsto išlaikymui ir pan., nėra pagrindo pripažinti, jog ieškovas iš esmės netinkamai vykdė savo kaip sutuoktino pareigas. Taip pat, byloje nėra duomenų, jog ieškovas gyvendamas santuokoje su atsakove, buvo jai neištikimas ar jam gimė nesantuokinis vaikas ir pan.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi minėtu 2013-02-05 ekspertizės aktu Nr. ES 12/13 (01) ir DNR diagnostikos centro atliktu testu, pripažindamas, kad ieškovas nėra vaiko tėvas, todėl vaiko gimimo įraše įrašyti duomenys apie vaiko tėvą yra neteisingi ir naikintini. Tarp šalių ginčo dėl tėvystės nustatymo (nuginčijimo) aplinkybių iš esmės nekilo ir nėra.

Dėl pavardžių po santuokos nustatymo

Pirmosios instancijos teismas vadovaudamasis CK 3.69 str. 2 d. numatančia, kad tais atvejais kai santuoka nutraukiama dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų. Byloje įrodyta, kad santuoka nutraukta dėl atsakovės kaltės ir bendrų vaikų šalys neturi. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė palikti po santuokos nutraukimo šalių turėtas pavardes, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai dėl tokio sprendimo, laikytini nepagrįstais.

Dėl sutuoktinių tarpusavio išlaikymo

Nustatyta, kad dar ikivedybine sutartimi šalys susitarė, kad nutraukus santuoką dėl kurio iš sutuoktinio kaltės, šis neturi teisės reikalauti iš kito sutuoktinio teikti jam išlaikymą (t. 1. b. l. 8, sutarties 7 p.). Vertinant šią aplinkybę, iš esmės pagrįsta vertintina pirmosios instancijos teismo motyvacija, jog šalims nepageidaujant išlaikymo vienas iš kito, išlaikymas jiems nepriteistinas.

Dėl netenkinto ieškovo reikalavimo priteisti 20 000 Lt kompensaciją už pinigines lėšas, panaudotas nepilnamečio vaiko išlaikymui

Pirmosios instancijos motyvacija CK 6.241 str. 1 d. 4 p. norma, inter alia nustatančia, kad negali būti išreikalaujama kaip be pagrindo įgyta sumos be pagrindo išmokėtos kaip išlaikymas, jeigu gavėjas veikė sąžiningai, taikyta sprendžiant šį reikalavimą, vertintina kaip juridiškai netinkama. Byloje nėra duomenų, jog ieškovas turėjo pareigą mokėti nustatyto dydžio išlaikymą vaikui santuokos metu, priteistą teismo sprendimu ir/ar pan. Priešingai, ieškovas pareigą visapusiškai rūpintis vaiku turėjo iki jam tapo žinoma, jog jis nėra vaiko tėvas. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2012-07-13 pažymos (žr. prijungta civilinė byla Nr. N2-11512-791/2012, b. l. 15), Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus pranešimo (t. 3, b. l. 58) duomenys patvirtina atsakovės atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstytus argumentus, jog: apeliantas būdamas vaiko priežiūros atostogose nuo 2009-03-03 iki 2010-04-01 gavo 38 900,13 Lt, iš VSD – 11 675,39 Lt tėvystės pašalpos, viso 50 575,42 Lt; 2008-05-09 ieškovui skirta 1 040 Lt vienkartinė išmoka vaikui ir nuo 2008-04-01 iki 2011-04-01 jam buvo mokama periodinė išmoka vaikui po 97,50 Lt, taigi viso gavo 3 150 Lt; viso ieškovas, nuo vaiko gimimo dienos iki 2012-05-30 gavo 54 765,42 Lt pajamų, t. y. daugiau kaip 1 000 Lt per mėnesį vaiko išlaikymui. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog vaiko išlaikymui ieškovas gautų pinigų sumų turėjo objektyviai pakakti vaiko išlaikymui. Duomenų, jog ieškovas vis gi patyrė 20 000 Lt nuostolį dėl vaiko išlaikymo, ieškovas byloje nepateikė. Ieškovo argumentai, skaičiavimai, susiję su ginčo nuostolių dydžio nustatymu, laikytini faktiškai nepagrįsti ir vertintini kaip nepagrįstas jo siekis pasipelnyti atsakovės sąskaita, o ne gauti teisingą ir teisėtą kompensacijos atlyginimą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti šį ieškovo reikalavimą, laikytinas iš esmės pagrįstas.

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Nutraukiant santuoką turi būti padalytas turtas, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaiga (CK 3.100 str. 4 p.). Bendro sutuoktinių turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje. Dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančią medžiagą sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrą sutuoktinių turtą ir kiekvieno iš jų asmeninį turtą (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Privalo būti padalytas tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek ir pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Pagal CK 3.118 str. 2 d. iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas yra suėjęs. Jeigu iš bendro sutuoktinių turto vykdytinų prievolių įvykdymo terminas dar nėra suėjęs ar šios prievolės yra ginčijamos, tai sutuoktinių bendro dalytino turto visuma yra mažinama šių prievolių (skolų) suma. Nustačius turtą, kuris sutuoktiniams priklauso asmeninės nuosavybės teise, ir iš jo atskaičius asmenines skolas, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 str. 3 d.). Jeigu, sudarius balansą, paaiškėja, kad bendro turto liko, šis turtas padalijamas sutuoktiniams lygiomis dalimis, išskyrus CK nustatytas išimtis (CK 3.118 str. 4 d.).

Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 str. 1 d.), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 str.), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o, jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. R. v. G. R. , bylos Nr. 3K-3-415/2008). Kasacinėje jurisprudencijoje taip pat pažymima, kad teismas gali nustatyti dalijamo turto vertę ir jos nustatymo momentą tokiomis įrodinėjimo priemonėmis, kurias vykdydamos savo procesines pareigas yra pateikusios ginčo šalys, išskyrus atvejus, kai teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, savo iniciatyva renka įrodymus (CPK 376 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje R. A. v. A. A. , bylos Nr. 3K-P-186/2010). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. R. L., bylos Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. R. V. B. , bylos Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Ž. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismai, nustatydami dalijamo turto vertę, turėtų atsižvelgti ir į bylos nagrinėjimo metu įvykusius dalijamo turto kainų pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. L. v. A. B. , bylos Nr. 3K-3-46/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. N. V., bylos Nr. 3K-3-30/2011 ir kt.).

Sudaręs dalijamo turto balansą, nustatęs turto vertę ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. A. v. AB bankas „Hansabankas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-256/2006). Sutuoktinių turto padalijimo būdai įtvirtinti CK 3.127 straipsnio nuostatose, iš kurių prioritetiniu laikomas turto padalijimas natūra. CK 3.127 str. 3 d. nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Ginčo atveju pirmosios instancijos teismas sutuoktinių santuokoje įgytą turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 24, 29), transporto priemonę Mitsubishi 3000, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nissan Almera, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 12, 13) padalijo natūra (CK 3.127 str. 3 d.). Buto, garažo, nei nurodytų transporto priemonių verčių teismas sprendime konkrečiai nenurodė. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje netinkamai nustatytas bendras sutuoktinių turtas. Byloje pagrįstais pripažįstami apeliantės argumentai CK 3.89 str. 1 d. 7 p. norma, nurodant, kad ieškovas byloje neįrodė, jog minėtas butas ir garažas įgytas už jo asmenines lėšas ir yra jo asmeninė nuosavybė, t. y. neįrodė valios įgyti šį nekilnojamąjį turtą asmeninės nuosavybės teise. 2007-08-22 buto, adresu (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartis patvirtina, kad šį butą pirko abu sutuoktiniai (t. 1, b. l. 20–23) ir šis butas nuo 2007-08-23 viešame registre įregistruotas jų abiejų nuosavybės teise (t. 1, b. l. 24–26). Šio buto įsigijimui 2007-08-23 sutuoktiniai sudarė būsto kreditavimo sutartį Nr. BK 07/08/20L su AB Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui 49 235 Eur sumai (170 254,63 Lt, t. 1, b. l. 33–44). 2007-09-28 pirkimo–pardavimo sutarties ir 2007-09-28 pirkimo–pardavimo akto pagrindu viešame registre nuo 2007-10-11 ieškovo vardu įregistruota nuosavybės teisė į minėtą garažą (t. 1, b. l. 29–30). CK 3.88 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Įvertinus išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog butas bei garažas yra įgytas po šalių santuokos sudarymo ir yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Duomenų, patvirtinančių pirmosios instancijos teismo išvadą, jog ieškovas į butą investavo 205 000 Lt asmeninių lėšų, pirko šį butą ir/ar garažą asmeninės nuosavybės teise, nėra. Atsižvelgiant į tai, teismo motyvai, jog nesant duomenų apie atsakovės investuotas lėšas į butą (garažą), yra pagrindas spręsti, jog atsakovei nepriklauso kompensacija už ieškovui atitenkanti turtą, laikytini faktiškai ir juridiškai nepagrįstais. Akivaizdu, jog teismas, nesilaikė nurodyto teisinio reguliavimo, skirto dalijant santuokoje įgytą turtą, nesudarė šalių dalytino turto balanso, turto vertės ir sutuoktiniams tenkančių turto dalių. Atsižvelgiant į tai, sprendimo dalis dėl būsto kreditavimo sutartimi prisiimtų kreditorinių įsipareigojimų vykdymo tik ieškovui, taip pat vertintina, kaip nepagrįsta. Šis ieškovo reikalavimas pirmosios instancijos teisme turi būti išspręstas iš naujo, nes sprendžiant turto padalijimo klausimą iš naujo, kreditorės pirminė pozicija gali pasikeisti, nes dalintino turto ir/ar kompensacijų proporcijos tarp šalių taip pat objektyviai keisis.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad būtina surinkti byloje daugiau įrodymų, susijusių su ginčo buto ir garažo pirkimu ir tik tada bus galima tinkamai nustatyti sutuoktinių dalytino turto balansą, dalyti šį turtą bei spręsti kitus šalių reikalavimus. Teisėjų kolegijos nuomone, visapusiškas faktinių ginčo aplinkybių atskleidimas galimas tuo atveju, kai bus byloje surinkti įrodymai ir sudaryta šalims galimybė tinkamai ginti savo teises, kartu ir patikslinti savo reikalavimus. Pripažinus ginčo nekilnojamąjį turtą, asmenine ieškovo nuosavybe, nekiltų klausimo ir dėl šio turto padalijimo. Teismas netyrė atsakovės teismo posėdyje nurodytų aplinkybių dėl ginčo bute buvusio sutuoktinių turto (baldų, audio-video aparatūros ir kt.) vertės, taip pat transporto priemonės pardavimo žymiai mažesne nei rinkos kaina aplinkybės. Neištirta aplinkybė ir dėl atsakovės už būsto kreditą sumokėtų pinigų, sprendžiant ar pagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti jai 20 000 Lt kompensaciją nutraukiant santuoką.

Remiantis išdėstytu, apeliantės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, – naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl santuokoje įgyto turto padalijimo ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Byloje nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė CPK 385 str. 1 d. imperatyvo, t. y. nenustatė vaiko V. P., gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo, šį klausimą pirmosios instancijos teismui nurodytina išspręsti, nagrinėjant bylą iš naujo.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo

Byloje įrodyta, jog santuoka iširo tik dėl atsakovės kaltės, nes ši iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas – buvo neištikima. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pripažindamas, kad šalių santuoka (sudaryta 2004 m. liepos 3 d. Klaipėdos miesto civilinės metrikacijos skyriuje, t. 1, b. l. 6) nutrūko dėl atsakovės kaltės, neteisingai nustatė ieškovui patirtą neturtinės žalos dydį (CK 3. 60 str. 2 d., 3 d.).

CK 3.70 str. 2 d. įtvirtina sutuoktinio teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti <...> neturtinę žalą, - tokiu būdu tenkinama viena esminių neturtinės žalos atlyginimo sąlygų, jog neturtinė žala atlygintina ne visais jos padarymo, o tik įstatymo leidžiamais atvejais. CK 3.70 straipsnio 2 dalyje neturtinė žala ir jos piniginio įvertinimo kriterijai neapibrėžti. Pagal teismų praktikos ir doktrinos bendrą poziciją, fiziniam asmeniui neturtinė žala visuomet padaroma nenaudingu poveikiu, – fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, sukeliančiais kančių ir išgyvenimų, dėl ko toks poveikis asmeniui destruktyvus, nepriimtinas ir bet kurio protingo žmogaus požiūriu neturi būti daromas, kompensacija už kurio sąlygotus neturtinius praradimus vertinama kaip simbolinis reliatyvus restitutio in integrum, kai piniginėmis lėšomis siekiama nukentėjusįjį nuraminti ir kiek įmanoma teisingiau jam atlyginti, tačiau piniginė kompensacija jokiu būdu nereiškia asmens patirtų išgyvenimų kainos. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, saistomas CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri jos dydį sieja su neturtinės žalos pasekmėmis, žalą padariusio asmens kalte, jo turtine padėtimi, padarytos turtinės žalos dydžiu bei kitomis reikšmingomis bylai aplinkybėmis, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Kasacinis teismas nurodė, kad CK 6.250 straipsnis turi būti taikomas kartu su CK 3.70 straipsniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-140/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vieno sutuoktinio kalti, santuokines pareigas pažeidžiantys veiksmai nulemia santuokos nutraukimą, kitas sutuoktinis gali patirti neturtinę žalą, t. y. dvasinius išgyvenimus, stresą, fizinį skausmą, neigiamas emocijas; nustatęs neturtinės žalos atsiradimą, teismas ją turi įvertinti ir priteisti tokią neturtinės žalos kompensaciją, kuri galėtų atlyginti asmens neturtinio pobūdžio praradimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. B. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-128/2008).

Pirmosios instancijos teismas skundžiamo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodė, kad priteisia 10 000 Lt neturtinę žalą, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės kaltė pasireiškė ne tik neištikimybe sutuoktiniui, tačiau vaiko tikrojo tėvo nuslėpimu, o tai, atsižvelgiant į žmogaus prigimtį yra viena iš svarbiausių žmogaus teisių, jog ieškovui, neturint kitų vaikų, tik po kelių metų sužinojus, kad jis nėra vaiko tėvas, neabejotinai buvo pažeistos svarbiausias jo prigimtinės teisės. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad dėl atsakovės santuokinės neištikimybės ieškovas patyrė sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, tačiau duomenų apie tai, kad buvo sutrikusi jo sveikata, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir pan., be to, nagrinėjamu atveju būtina atsižvelgti ir į tai, kad byloje neįrodyta, kad atsakovė tyčia slėpė nuo ieškovo faktą, kad jis nėra tėvas, kad ieškovas turėjo itin glaudų ryšį su vaiku, nuolat su juo bendravo, rūpinosi jo ugdymu, laisvalaikiu ir pan., nepilnametis vaikas iš esmės lieka gyventi su mama (atsakove), kuri toliau viena turės juo rūpinti, išlaikyti būstą ir pan., o atsakovės pajamas sudaro apie 1 700 Lt darbo užmokestis. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas mažinti priteistą sumą iš atsakovės neturtinei žalai atlyginti iki 1 000 Lt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93 str. 5 d., inter alia nustatančia, kad, jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išspendžia pirmosios instancijos teismas. Įvertinus tai, jog byla dalyje reikalavimų perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apeliacinės instancijos teismas šalių bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir sumažinti iš atsakovės T. P. ieškovui R. P. priteistą neturtinės žalos atlyginimą iki 1 000 Lt (vienas tūkstantis litų).

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. liepos 12 d. sprendimo dalis dėl santuokoje įgyto kilnojamojo ir nekilnojamojo turto, prievolių padalijimo, bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti ir šias sprendimo dalis bei klausimą dėl nepilnamečio vaiko V. P., gyvenamosios vietos nustatymo po santuokos nutraukimo perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.