- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-10-09
- Bylos Nr.
- e2S-1989-601/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19145-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- S. J.
- Atsakovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- R. J.
- Kategorijos
- 3.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.18.8Kiti su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, pakeitimu, panaikinimu susiję klausimai
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo R. J., ir pagal atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. J. dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, išvadą teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Ginčo esmė
Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovo V. V. ieškinį atsakovei S. J. tenkino visiškai, nustatė nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su ieškovu, priteisė iš atsakovės nepilnametės dukters išlaikymui po 130 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki E. V. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Šalies argumentai
Pareiškėja S. J. pateikė teismui prašymą dėl proceso atnaujinimo, prašydama: 1) paskirti 2017-01-19 ieškovės prašyme nurodytą teismo psichiatrinę ekspertizę tikslu nustatyti, ar atsakovas V. V. dėl savo psichikos ligos ir neįgalumo nėra pavojingas sau ar kitiems asmenims; ar jis sugeba suprasti savo veiksmų esmę bei juos valdyti; ar jis sugeba pasirūpinti mažamečiu vaiku; nustatyti atsakovo psichikos būklių (priepuolių, sutrikimo, pasimetimo ir kt.) atsiradimo galimybę ir jų įtaką mažamečio vaiko tėvo funkcijų atlikimo kokybei; nustatyti, kokia yra jo psichikos būklė; 2) atnaujinti procesą šioje byloje; 3) Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartį panaikinti; 4) išnagrinėti bylą iš esmės ir ieškinį patenkinti.
Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 6 d. nutartimi:
Nutraukė civilinę bylą Nr. eA2-15989-886/2017 pagal pareiškėjos S. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017.Netenkino pareiškėjos S. J. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties sustabdymo.Grąžino pareiškėjos S. J. atstovui advokatui D. V. 31 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2017 m. balandžio 27 d. mokėjimo nurodymu Nr. 177 AB „Swedbank“.
Teismas pažymėjo, kad pareiškėja S. J. antrą kartą kreipėsi su prašymu atnaujinti procesą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Iš LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėja S. J. yra pateikusi Kauno apylinkės teismui ieškinį, pareikštą atsakovui V. V., dėl nepilnametės dukters E. V. atskyrimo nuo tėvo, dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. J. ir išlaikymo dukteriai priteisimo. Teismui 2017 m. gegužės 5 d. priėmus S. J. patikslintą ieškinį, iškelta civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017. Teismas konstatavo, kad pareiškėja S. J. antrą kartą pasinaudojo teise pareikšti ieškinį dėl nepilnametės dukters E. V. gyvenamosios vietos pakeitimo ir išlaikymo priteisimo. Iki 2017 m. sausio 2 d. galiojusios CK 3.169 straipsnio 3 dalies normos numatė, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nuo 2017 m. sausio 2 d. yra įtvirtintos CK 3.174 straipsnio 4 dalyje (pakeista 2016 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XII-2552, įsigaliojusiu nuo 2017 m. sausio 2 d.). Teismas, remdamasis Kauno apygardos teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje tarp tų pačių šalių, ir aukščiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, konstatavo, kad nagrinėjamoje byloje Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis neįgijo res judicata galios, todėl proceso atnaujinimas nėra galimas, pareiškėjos prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka. Pareiškėja pasinaudojo CK 3.174 straipsnio 4 dalies ir CK 3.201 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui V. V. dėl nepilnametės dukters atskyrimo nuo tėvo, gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove ir išlaikymo priteisimo. Iš ieškovės ieškinio civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017 matyti, kad ieškovė prašo paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę atsakovui, išreikalauti medicininius dokumentus, duomenis apie atsakovo teistumus ir administracines nuobaudas, prijungti išnagrinėtą civilinę bylą Nr. e2-363-375/2017, kurioje yra daug įrodymų, reikalingų bylos nagrinėjimui. Prašymas dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo atsakovui pareikštas ir prašyme dėl proceso atnaujinimo. Kauno apylinkės teisme jau yra nagrinėjamas šalių ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl pareiškėjos prašymo dėl proceso atnaujinimo, t. y. kito ginčo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, nagrinėjimas negalimas dar ir dėl imperatyvių CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkto normų pažeidimo. S. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo priimtas 2017 m. gegužės 12 d. rezoliucija. Prašymo priėmimo metu jau buvo iškelta minėta civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017 pagal S. J. ieškinį, todėl teismas privalėjo atsisakyti priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo. Šioms aplinkybėms paaiškėjus vėliau, civilinė byla pagal pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nutrauktina. Pareiškėja 2017 m. gegužės 16 d. teismui pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – sustabdyti Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties vykdymą. Civilinę bylą nutraukus, pareiškėjos prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu S. J., atstovaujama advokato D. V., prašo 2017 m. birželio 6 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – atnaujinti procesą šioje byloje.
Atskirajame skunde nurodė, kad skundžiama 2017 m. birželio 6 d. nutartimi teismas nepagrįstai nutraukė bylą pagal ieškovės prašymą dėl proceso užbaigtoje byloje atnaujinimo, motyvuodamas tuo, jog tuo pačiu klausimu yra nagrinėjama kita nauja civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017. Teismas taip pat nepagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas netiksliai įvertino pastarosios kitos bylos nagrinėjimo dalyką, kadangi joje visų pirma yra nagrinėjamas klausimas dėl tėvo (atsakovo) atskyrimo nuo vaiko ir kaip išvestinis reikalavimas – prašoma teismo nustatyti atskirtojo vaiko gyvenamąją vietą su kitu iš tėvų, t. y. ieškove. Kadangi abi šios bylos turi skirtingą objektą ir nagrinėjimo dalyką, o teismas šioje byloje galėjo ir turėjo spręsti dėl proceso atnaujinimo pagrindų, tačiau dėl netikslios išvados tuo klausimu visiškai nepasisakė.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).
CPK 365 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Šis institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą. Dėl to teismas proceso atnaujinimą reglamentuojančias teisės normas turi taikyti ne formaliai, o atsižvelgdamas į šio instituto paskirtį ir įstatymų leidėjo ketinimus. Bet kuris pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas privalo būti analizuojamas visų bylos aplinkybių kontekste, siekiant atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo nurodytas proceso atnaujinimo pagrindas leidžia protingai abejoti byloje priimtų teismo procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Esant pagrindui abejoti priimtų teismo sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu, atsisakymas atnaujinti procesą vien formaliais argumentais reikštų atsisakymą vykdyti teisingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 29 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-162-219/2016; 2016 m. spalio 28 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-437-686/2016).
CK 3.169 straipsnio 3 dalies normos numato, kad pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant aukščiau nurodytas įstatymo normas, laikomasi nuostatos, kad teismo sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, sprendžiama, kad procesą atnaujinti yra galima civilinėje byloje pasibaigusioje teismo sprendimu (nutartimi), įgijusiu res judicata galią (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu nustatė nepilnametės E. V. gyvenamąją vietą su tėvu V. V.; priteisė iš atsakovės S. T. (dabar J.) nepilnametės dukters E. V. išlaikymui po 130 Lt periodinių išmokų per mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo iki E. V. pilnametystės, išlaikymo dydį indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją <...>. Kauno apygardos teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 patvirtino šalių – ieškovės S. J. ir atsakovo V. V. 2017 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį tokiomis sąlygomis: 1) ieškovė S. J. atsisako savo ieškinio reikalavimų, kuriais prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nustatytą nepilnametės dukros E. V. gyvenamąją vietą su tėvu, pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 ieškovei S. J. nustatytą įpareigojimą nepilnametės dukros E. V. išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur); 2) šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013-04-29 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 ieškovei S. J. (buvusiai T.) nustatytą įpareigojimą nepilnametės dukros E. V. išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur), ir nuo 2016-11-01 ieškovė S. J., nepilnametės dukros E. V. išlaikymui įsipareigoja mokėti po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. V.; 3) šalys šia sutartimi nustatė ieškovės S. J. bendravimo su nepilnamete dukra E. V. tvarką: ieškovė S. J. kas antrą savaitgalį praleidžia su dukra E. V. šeštadienį 10 val. paimant vaiką iš V. V. namų (arba kitos vaiko buvimo vietos) ir pristatant vaiką atgal į namus ne vėliau kaip iki sekmadienio 20 valandos; Ieškovė S. J. turi teisę bendrauti su dukra kitomis savaitės dienomis, bei švenčių dienomis (dukros gimtadienio dieną, Kūčių ir Kalėdų dieną, Velykų dieną, Mamos dieną ir t. t.), tačiau konkretus vaiko bendravimo laikas yra derinamas su V. V. atskiru susitarimu. Ieškovė praleidžia su dukra E. V. kiekvienais metais pusę vasaros atostogų, konkretų laiką suderinus su V. V. atskiru susitarimu. Teismas civilinę bylą Nr. e2-363-375/2017 nutraukė. Nutartis įsiteisėjusi.
Ieškovė teikė teismui prašymą (teisme gauta 2017-05-04, reg. Nr. DOK-15783) dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, t. y. padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Taigi, nagrinėjamu atveju pareiškėja siekia atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo ir kt. bei prašo panaikinti teismo nutartį, kuria patvirtina taikos sutartis ir nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatyta su ieškovu bei dukters išlaikymas priteistas iš pareiškėjos. Pareiškėja, vadovaujasi 2017 m. sausio 27 d. nutartimi, kuria šalys taikos sutartimi susitarė dėl vaiko gyvenamosios vietos, dėl išlaikymo dydžio, bendravimo tvarkos ir kt., tačiau šios kategorijos bylose – dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo) – pareiškėjo nurodyta nutartis netaikytina, kadangi CK 3.169 str. 3 d. numato, kad pasikeitus aplinkybėms tėvams suteikiama galimybė pakartotinai reikšti ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos. CK 3.201 straipsnio 1,3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeiti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal teismų praktiką, tokio pobūdžio teismo sprendimai, t. y. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, kas reiškia, kad tokio pobūdžio bylose negalimas proceso atnaujinimo nuostatų taikymas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos ginčo pobūdį, teismo procesinis sprendimas byloje nėra įgijęs res judicata galios, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka.
Teismas taip pat nurodė, kad bylą nutrauktina dėl tol, kad ieškovė Kauno apylinkės teisme yra pareiškusi ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-13620-950/2017, kurio nagrinėjama tarp tų pačių šalių nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko, tuo pačiu pagrindu. Apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nurodytoje byloje Nr. e2-13620-950/2017 pagrindinis reikalavimas yra dėl tėvo atskyrimo nuo vaiko, o gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymas ir bendravimo tvarka yra tik išvestiniai reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nurodytu aspektu nenagrinėjo ieškinių tapatumo elementų (šalių, dalyko ir pagrindo, o tik nurodė, kad egzistuoja aplinkybę), tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė nėra esminė nagrinėjamoje byloje.
Kaip minėta, šiuo atveju teismas pagristai nustatė esminį šios bylos aspektą, t. y. kad civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis, kuria patvirtinta taikos sutartis, neturi res judicata galios, todėl iš esmės negalimas proceso atnaujinimo instituto nuostatų taikymas. Vien šios aplinkybės nustatymas buvo pakankamas pagrindas, esant jau priimtam prašymui dėl proceso atnaujinimo, civilinę bylą Nr. eA2-15989-886/2017 nutraukti.
Dėl bylų sujungimo
Kauno apygardos teisme 2017-09-19 gautas S. J. ir R. J. atstovo advokato D. V. prašymas sujungti Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2S-1892-324/2017, Nr. e2S-1989-601/2017 ir Nr. e2S-2410-XX/2017. Analogiško turinio prašymai pateikti ir civilinėse bylose Nr. e2S-1892-324/2017 ir Nr. e2S-2410-XX/2017.
Kauno apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1892-324/2017 pažymėjo, kad bylų sujungimą reglamentuojantis CPK 136 straipsnis ir apeliacinį procesą nustatančios CPK normos nenumato galimybės bylų, kurių procesas baigtas pirmosios instancijos teismo priimtais procesiniais sprendimais, sujungimo galimybės apeliacinio proceso metu, todėl prašymo netenkino. Dėl apelianto nurodytos kasacinio teismo praktikos pažymėjo, kad kasacinės bylos ir apeliacine tvarka vertinamų bylų ratio dicidendi skiriasi – kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-108/2010 taikos sutartimi buvo susitarta dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktų, apeliacine tvarka – dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Nutarties 13-14 punktuose išdėstyta, kodėl pastarosios bylos proceso atnaujinimas negalimas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Kauno apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 27 d. nutartyje nurodytais argumentais bylų sujungimo aspektu ir sprendžia, jog yra pagrindas atmesti prašymą aukščiau nurodytų argumentų pagrindu.
Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai civilinę bylą Nr. eA2-15989-886/2017 pagal pareiškėjos S. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 nutraukė. Atitinkamai pagrįstai nenagrinėjo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Ieškovės S. J. atskirojo skundo netenkinti.
Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.