Kauno apygardos teismo nutartis

2017-09-27 · Civilinė byla Nr. e2S-1892-324/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-09-27
Bylos Nr.
e2S-1892-324/2017
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-19145-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginija Gudynienė
Trečiasis asmuo
R. J.
Ieškovas
S. J.
Atsakovas
V. V.
Civilinė byla Nr. e2S-1892-324/2017Teisminio proceso Nr. 2-69-3-19145-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.4.2.10.; 3.3.2.4.
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. rugsėjo 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens R. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. eA2-15241-615/2017 pagal trečiojo asmens R. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 pagal ieškovės S. J. ieškinį atsakovui V. V., trečiajam asmeniui R. J. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, išlaikymo priteisimo, atsakovo V. V. priešieškinį ieškovei S. J. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, dalyvaujant išvadą teikiančioms institucijoms Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 patvirtino šalių 2017 m. sausio 26 d. sudarytą taikos sutartį, nutraukė civilinę bylą Nr. e2-363-375/2017. Taikos sutartimi ieškovė atsisakė ieškinio reikalavimų pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3872-924/2013 nustatytą nepilnametės dukros E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu ir įpareigojimą nepilnametės dukros išlaikymui iki jos pilnametystės mokėti periodinėmis išmokomis po 130 Lt (37,65 Eur). Šalys susitarė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. sprendimu ieškovei nustatytą išlaikymo dydį ir nuo 2016 m. lapkričio 1 d. ieškovė dukros išlaikymui įsipareigojo mokėti po 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų iki jos pilnametystės, išmokas indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskiriant V. V.. Taikos sutartimi šalys nustatė ieškovės bendravimo su nepilnamete dukra tvarką.

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. (trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje) 2017 m. balandžio 26 d. pateikė pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017. Nurodė, kad tvirtinant šalių 2017 m. sausio 26 d. taikos sutartį buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida. Taikos sutarties metu ieškovė negaudavo ir šiuo metu negauna jokių lėšų, kitų santaupų pajamų ar turto neturi, dėl to teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ir patvirtino sutartį, prieštaraujančią viešajam interesui. Ieškovė neturi lėšų mokėti 100 Eur mėnesinių periodinių išmokų išlaikymą savo nepilnametei dukrai. Visas E. V. padidintas 62 Eur (100-38 Eur per mėnesį) išlaikymo išlaidas turėtų padengti pareiškėjas, kartu su ieškove gyvenantis pašalinis asmuo. Tvirtinant taikos sutartį rašytinio proceso tvarka, neturėjo galimybės su ja susipažinti ir pareikšti savo nuomonę.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2017 m. gegužės 30 d. nutartimi netenkino trečiojo asmens prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 sustabdymo. Vadovaudamasis CPK 293 straipsnio 1 punktu, nutraukė civilinę bylą pagal pareiškėjo R. J. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017.

Teismas sprendė, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi ieškovė išreiškė savo valią byloje sudaryti taikos sutartį. Nutartis įsiteisėjusi. Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis pareiškėjui (trečiajam asmeniui ieškovės pusėje) jokių civilinių teisių ir/ ar pareigų nesukuria, taikos sutartyje jis neminimas, pagal taikos sutarties sąlygas jis neturi daryti mokėjimų, atlikti veiksmus ar nuo jų susilaikyti. CPK 47 straipsnio 4 dalis trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, draudžia veikti procese prieš ieškovės valią. Dėl to nėra galimas procesas, kurio metu trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų ieškovės pusėje, veiktų prieš ieškovės raštu išreikštą ir realizuotą valią sudaryti taikos sutartį.

Šalies argumentai

Nustatė, kad ieškovė pateikė ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir/ arba išlaikymo dydžio pakeitimo. Teisme nėra galimi du atskiri ir savarankiški civiliniai procesai, viename iš kurių būtų sprendžiama dėl proceso atnaujinimo byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, o proceso atnaujinimo atveju – ir dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, kitame – dėl to paties vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Šios aplinkybės yra savarankiškas pagrindas nutraukti civilinę bylą Nr. eA2-15241-615/2017 pagal pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

Žemesnės instancijos teismas

Nutraukus civilinę bylą, netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Pareiškėjas nenurodė jokių konkrečių aplinkybių, kaip galėtų būti pažeistos jo teisės civilinės bylos Nr. eA2-15241-615/2017 nagrinėjimo metu, vykdant joje priimtą 2017 m. sausio 27 d. nutartį. Tai sudaro savarankišką pagrindą netenkinti prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, sustabdant 2017 m. sausio 27 d. nutarties vykdymą.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – procesą atnaujinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Bylos išnagrinėjimas tiesiogiai įtakoja pareiškėjo teises ir pareigas. Išlaikymo sumas atsakovo dukrai faktiškai moka pareiškėjas, ieškovė tokių lėšų neturi. Ieškovės pradėtas kitas civilinis procesas kitoje byloje netrukdė nagrinėti prašymą dėl proceso atnaujinimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka nutraukė procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų, prašymą atnaujinti procesą bylos, kurios šalys buvo nepilnamečio vaiko tėvai, o nagrinėjimo dalykas – vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskiruosiuose skunduose nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl proceso atnaujinimo

Bylos, užbaigtos nagrinėti dėl ginčo esmės įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi, įsakymu ar nutarimu), procesas gali būti atnaujintas šiame skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka. Prašymus atnaujinti procesą gali paduoti šalys ir tretieji asmenys, taip pat neįtraukti į bylos nagrinėjimą asmenys (CPK 365 straipsnio 1 dalis). Procesą atnaujinti galima civilinėje byloje, pasibaigusioje teismo sprendimu (nutartimi), įgijusiu res judicata galią (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-212-916/2017).

Byloje, kurios procesą pareiškėjas prašo atnaujinti, jis dalyvavo trečiuoju asmeniu ieškovės pusėje kaip sutuoktinis, proceso metu tokia jo procesinė padėtis nebuvo anuliuota pagal CPK 47 straipsnio 5 dalies nuostatas. Bylos šalys ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo išsprendė taikos sutartimi. Trečiasis asmuo neturi teisės baigti bylą taikos sutartimi, negali veikti prieš šalies, kurios pusėje jis dalyvauja, interesus (CPK 47 straipsnio 2, 4 dalys) dalis), tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai savaime neatima jo teisės inicijuoti bylos proceso atnaujinimą, jei būtų nustatytos CPK 365 straipsnio 1 dalyje reglamentuotos sąlygos ir 366 straipsnyje numatyti pagrindai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog bylos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo proceso atnaujinimas nėra galimas dėl šeimos teisinius santykius reglamentuojančių materialinės ir procesinės teisės normų, dėl kurių šeimos byloje sudaryta taikos sutartis, kaip ir teismo priimtas sprendimas, neįgyja res judicata galios.

Pagal CK 3.174 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtintas normas, galiojančias prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo metu, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (vaiko tėvas, motina, taip pat nepilnamečių tėvų, neturinčių visiško veiksnumo, tėvai, globėjai (rūpintojai). CK 3.201 straipsnio 1, 3 dalyse nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį ir pakeisti išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Taigi pagal nurodytas įstatymų nuostatas pagrindas išlaikymo dydžiui pakeisti yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko (vaikų) poreikiai; dėl interesų kitimo gali keistis ir vaikų gyvenamoji vieta. Remiantis kasacinio teismo suformuota praktika, aiškinant nurodytas įstatymo normas, teismo procesinis sprendimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010; 2007 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-555/2007; 2013 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013).

Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad 2017 m. gegužės 5 d. Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla Nr. e2-13620-950/2017 pagal ieškovės S. J. ieškinį V. V. dėl nepilnametės dukters E. V. atskyrimo nuo tėvo, dėl dukters gyvenamosios vietos nustatymo su motina S. J. ir išlaikymo dukteriai priteisimo. Tai reiškia, kad, ieškovei pasinaudojus CK 3.174 straipsnio 4 dalies ir CK 3.201 straipsnio 3 dalies nuostatomis, Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartis neįgijo res judicata galios, todėl pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017 negali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka (CPK 3 straipsnio 6 dalis, 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs prašymą dėl proceso atnaujinimo, pagrįstai nutarė jį nutraukti pagal CPK 293 straipsnio 1 punktą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, todėl nepasisakytina dėl apelianto argumentų proceso atnaujinimo pagrindų klausimu.

Dėl bylų sujungimo

Apeliacinio proceso metu apeliantas pateikė prašymą sujungti Kauno apygardos teismo civilines bylas Nr. e2S-1892-324/2017, Nr. e2S-1989-601/2017 ir Nr. e2S-2410-XX/2017, tuo tikslu kreipiantis į teismo pirmininką. Nurodė, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka nagrinėja tris bylas tarp tų pačių (šioje byloje dalyvaujančių) asmenų, visi trys skundai reiškiami tuo pačiu faktiniu pagrindu, dėl to nagrinėjami reikalavimai tarpusavyje susiję ir bylų negalima išnagrinėti skyrium. Šioje byloje nagrinėjamas pareiškėjo atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria neatnaujintas procesas civilinėje byloje Nr.e2-363-375/2017. Civilinėje byloje Nr. e2S-1989-601/2017 bus nagrinėjamas ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nutarties, kuria neatnaujintas proceso toje pačioje civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017, civilinėje byloje Nr. e2S-2410-XX/2017 – ieškovės atskirasis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 1 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovės ieškinį advokatei S. Ž., V. V. dėl sandorio nuginčijimo (taikos sutarties, patvirtintos Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.e2-363-375/2017). Nurodyti asmenys ginčija tą pačią 2017 m. sausio 26 d. taikos sutartį, prašo atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. e2-363-375/2017. Teigia, kad, remiantis kasacinio teismo praktika, bylą dėl teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties pripažinimo negaliojančia teismas nagrinėja kartu būtinai spręsdamas ir prašymą dėl proceso atnaujinimo, jei toks prašymas yra pareikštas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2010).

Bylų sujungimą reglamentuojantis CPK 136 straipsnis ir apeliacinį procesą nustatančios CPK normos nenumato galimybės bylų, kurių procesas baigtas pirmosios instancijos teismo priimtais procesiniais sprendimais, sujungimo galimybės apeliacinio proceso metu, todėl prašymas netenkintinas. Dėl apelianto nurodytos kasacinio teismo praktikos pažymėtina, kad kasacinės bylos ir apeliacine tvarka vertinamų bylų ratio dicidendi skiriasi – kasacine tvarka išnagrinėtoje byloje Nr. 3K-3-108/2010 taikos sutartimi buvo susitarta dėl žemės valdymo nuosavybės teise faktų, apeliacine tvarka – dėl vaiko gyvenamosios vietos ir išlaikymo. Nutarties 13-14 punktuose išdėstyta, kodėl pastarosios bylos proceso atnaujinimas negalimas.

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Nutraukęs procesą, pradėtą pagal trečiojo asmens prašymą atnaujinti procesą bylos, kurios šalys buvo nepilnamečio vaiko tėvai, o nagrinėjimo dalykas – vaiko gyvenamoji vieta ir išlaikymas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad toks prašymas teisme civilinio proceso tvarka negali būti nagrinėjamas, todėl apeliacine tvarka patikrinta nutartis nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Virginija Gudynienė